Lietuvos stalo teniso komandų čempionato finale Šilutės “Šiluminių tinklų” komandos vyrai (treneris Jonas Piekautas) 5:2 nusileido Kauno “RICOH-JSO-Topsui”.

Čempionais tapo Paulius Kaselis ir broliai Viktoras bei Denisas Stankevičiai. Sidabro medaliai įteikti Matui Skučui, Matui Vilkui ir Valdui Martinkui, – tai aukščiausias pamariečių pasiekimas Šilutės stalo teniso istorijoje.

Bronzą pelnė Mažeikių “Vijurkas” (Arnoldas ir Tonetas Domeikos bei Marius Bučys), 5:1 nugalėjęs Vilniaus “Sakalus – Inžineriją” (Darius Banys, Algirdas Skirgaila ir Justas Gevėnas).

Kauno stalo tenisininkai Lietuvos čempionais vėl tapo po 9 metų pertraukos.

Moterų čempionato finale Šilalės rajono sporto mokyklos stalo tenisininkės (Aušra Stirbytė, Aistė Macaitė ir Viktorija Stirbytė) 5:2 nugalėjo Mažeikių “Vijurką” (Martyna Sidabraitė, Ramunė Armonaitė ir Žaneta Brasaitė).

3 – iąją vietą užėmė Kauno “JSO-1″ ekipa (Kristina Vaškevičiūtė, Ugnė Baskutytė ir Vitalija Venckutė), 5:3 įveikusi Klaipėdos klubą “ETNA” (Andželika Petrauskienė, Monika Tamulionytė ir Auksė Gecevičiūtė).

V. Astrauskienės nuotr.

Šeštadienio vakare Švėkšnos muziejaus durys buvo trečią kartą atvertos lankytojams, – švėkšniškiai rinkosi į “Muziejų nakties” renginį.

Muziejininkė Vitalija Vingytė pasakojo, kad Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos renginius. Nuo 2005 – ųjų rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija “Europos muziejų naktis”, prie kurios prisijungė ir Lietuvos muziejai.

Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną organizuojami renginiai lankytojams nemokami.

Muziejininkė pakvietė apžiūrėti dvi muziejuje veikiančias parodas: mokytojos M. Zimkienės karpinių “Verpstės” ir dailės mokytojo V. Bliūdžiaus mokinių piešinių ir keramikos darbų.

“Muziejų nakties” renginio iniciatoriai – švėkšniškių meninės saviraiškos klubo “Diana” nariai parodė meninę kompoziciją “Pasaulio medis”, kurios ašis – vidinio pasaulio atodanga, sklidina meilės ir gerumo. Prakalbo apie dvasines vertybes, – juk gyvenimas ne vien buities rūpesčiai ir kasdienė rutina. Žmogus turi bent akimirkai atsiplėšti nuo žemiškų rūpesčių ir savo sielą kilstelėti aukščiau.

Manau, kad klubiečiams tai puikiai pavyko. Jų sukurta meninė kompozicija – tai gyvas audinys, išaustas iš muzikos, žodžio ir judesio. Poetinės išminties pagauti jie kalbėjo apie sielos pilnatvę, akcentuodami humaniškumą, bendražmogiškąsias vertybes ir dalinosi laimingo gyvenimo receptais.

Kartais mes tokie paskendę pilkoje kasdienybėje, kad negirdime mums čiulbančių paukščių, nepastebime šviečiančios saulės, draugo šypsenos…

Kiekvienas gavo lapelį, kuriame parašęs savo mintis ir palinkėjimus pakabino ant simbolinio “Pasaulio medžio”. Visų mintys – tikras jausmų kaleidoskopas – buvo garsiai perskaitytos.

Skirstytis niekas neskubėjo, erdvė alsavo gerumu, pakilia nuotaika. Meninės saviraiškos klubo “Diana” pirmininkas Kęstutis Paulauskas dėkojo tiems, kurie nepatingėjo ateiti į “Muziejų nakties” renginį.

Violeta Astrauskienė

A. Pakalniškis universiadoje Kaune iškovojo sidabro medalį. (B. Mulskio nuotr.)

Klaipėdos universiteto garbę ginantis vilkytiškis Aurimas Pakalniškis Lietuvos universiados lengvosios atletikos varžybose Kaune nusviedė ietį 62,03 m ir iškovojo sidabro medalį.

Drevernoje vykusiose Mažosios Lietuvos kaimo mokyklų lengvosios atletikos varžybose Vilkyčių pagrindinės mokyklos mokiniai iškovojo 15 medalių.

Čia vykstančios varžybos yra puikiai organizuotos. Todėl jose nuolat dalyvauja  dešimt komandų, tarp kurių dvi sporto mokyklų auklėtinių komandos iš Švėkšnos ir Gargždų.

Iš vilkytiškių pasižymėjo penktokas Rimantas Staigirtas, pelnęs net tris medalius. Pagirtinai kamuoliuką 59,5 m metė taip pat penktokas Justinas Gerdvilis ir tapo nugalėtoju. Estafetiniame bėgime 3×250m pirmi buvo Rimantas Staigirtas, Rokas Šiurys ir Rolandas Valaitis.

7 – 8 klasių grupėje estafetės nugalėtojomis tapo septintokės Agnė Saunoriutė, Svaja Fabijanavičiūtė ir Asta Staigirtaitė.

Berniukų grupėje sėkmingai rungtyniavo aštuntokas Gabrielius Šiaulinskas, jis iškovojo 3  medalius: kamuoliuką numetė 79,5 m – I vieta, į tolį nušoko 5,3 m – I vieta, estafetiniame bėgime su Marium Paulausku ir Audrium Matoniu iškovotas sidabro medalis.

Broniaus Mulskio inf.

Pasienyje su Rusija vyksta bendra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų ir muitininkų operacija, skirta nelegalios migracijos ir kontrabandos prevencijai.

Operacija tęsiasi nuo ketvirtadienio ryto iki šeštadienio. Jos metu, be įprasto abiejų tarnybų pareigūnų skaičiaus, pasienyje su Rusija dirba ir papildomos muitininkų bei pasieniečių pajėgos.

Operacijos metu sustiprintos tikrinimo procedūros pasienyje su Rusija veikiančiuose Kybartų, Ramoniškių ir Panemunės kontrolės punktuose. Papildomi VSAT pareigūnų ekipažai patruliuoja ir vadinamojoje žaliojoje juostoje, kur eina Lietuvos siena su Rusija.

Muitinės pareigūnai operacijos metu taip pat sustiprino kontrolę ir už pasienio ruožo ribų, o pačiame ruože papildomus tikrinimus atlieka atlieka jungtiniai VSAT ir muitinės pareigūnų ekipažai.

Specialiai šiai operacijai pasitelktas ir VSAT Aviacijos rinktinės sraigtasparnis, kurio įgula iš oro kontroliuoja sienos su Rusija prieigas.

“Vakarų ekspresas”

am.lt nuotr.

Žvejai verslininkai migruojančių ungurių žvejybą upeliuose šiemet turės nutraukti 15 dienų anksčiau, t. y. birželio 1 d., o rudenį apskritai bus draudžiama žvejoti migruojančius ungurius, pranešė Aplinkos ministerija.

Kad būtų sugaunama kuo mažiau neverslinio dydžio ungurių, uždrausta jų žvejyba ūdomis, masalui naudojant sliekus.

Unguriai – viena vertingiausių žuvų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vandenyse. Tačiau pastaraisiais metais jų ištekliai labai sparčiai nyksta.

Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos duomenimis, šių žuvų ištekliai jau atsidūrė už biologiniu požiūriu saugios ribos. Kaip nustato 2007 m. Europos Tarybos priimtas reglamentas, numatęs priemones ungurių ištekliams atkurti, ES valstybės privalo parengti nacionalinius planus šiems ištekliams atkurti ir nedelsdamos imtis priemonių, kad mažiausiai 40 proc. migruojančių ungurių pasiektų jūrą. 2009 m. pabaigoje Europos Komisija patvirtino ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, mūsų šalis jau prieš dvejus metus ėmėsi pirmųjų prevencijos priemonių, kad dėl žvejybos nemažėtų ungurių ištekliai. 40 proc. buvo sumažintas upelių, kuriuose leidžiama žvejoti migruojančius ungurius, skaičius, uždrausta šias žuvis žvejoti ungurinėmis gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose jų neršto metu nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., o žvejams mėgėjams per parą leista sugauti ne penkis, o tris ungurius.

Geresnei visų migruojančių žuvų apsaugai užtikrinti šių metų pradžioje aplinkos ministras uždraudė verslinę žvejybą trijuose žvejybos baruose, kurie yra arčiausiai Klaipėdos sąsiaurio.

Pasaulio vicečempionas E. Petrauskas su savo pirmuoju treneriu V. Murausku. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutiškis pasaulio jaunimo (iki 18 metų) bokso čempionato sidabro medalio laimėtojas Evaldas Petrauskas Lietuvos olimpiniame centre intensyviai ruošiasi pirmosioms jaunimo olimpinėms žaidynėms, kurios  vasarai baigiantis vyks Singapūre.

Šį penktadienį Lietuvos rinktinės boksininkas buvo pagerbtas Šilutės r. savivaldybėje.

Į susitikimą su rajono vadovais E. Petrauskas atvyko kartu su ringo bičiuliu, taip pat šilutiškiu Respublikos rinktinės nariu Deividu Giruliu ir pirmuoju treneriu Vincu Murausku.

Ringo kovotojai papasakojo apie neseniai Azerbaidžano sostinėje Baku įvykusį pasaulio jaunimo čempionatą, parodė šilutiškių kovų vaizdo įrašą.

E. Petrauskas Baku ringe laimėjo 4 kovas prieš bendraamžius iš Pietų Korėjos, Italijos, Azerbaidžano ir Australijos. Finale minimaliu taškų skirtumu 3:4 nusileido indui Krišanui Vikui.

Su pastaruoju šilutiškis pasaulio vicečempionas tikisi susitikti Singapūro ringe ir atsilyginti už pralaimėjimą Azerbaidžane.

Antroji vieta pasaulio čempionate – aukščiausias Lietuvos jaunųjų boksininkų pasiekimas šalies istorijoje.  Lig šiol tokio lygio pirmenybėse  Lietuvos boksininkai dusyk – 2006 ir 2008 metais – buvo laimėję bronzos medalius.

2008 metais E. Petrauskas tapo Europos jaunių, o pernai – Europos jaunimo čempionu.

Pirmosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre Lietuvai atstovaus iš viso 7 boksininkai, iš jų 3 – šilutiškio trenerio V. Murausko auklėtiniai.

Z. Stonys. (O. Lidžiaus nuotr.)

Vienas žinomiausių ir  pažangiausių ūkininkų Klaipėdos apskrityje, dukart respublikinio “Metų ūkio” konkurso nugalėtojas Zigmas Stonys iš Šėrių kaimo (Juknaičių sen., Šilutės r.) parduoda savo pieno ūkį.

Ūkininkas neslepia, kad tokiam žingsniui ryžosi dėl ūkį slegiančių skolų ir pastaraisiais metais itin pašlijusios sveikatos.

Skelbimą, kad parduoda savo ūkį, Z. Stonys prieš kurį laiką išplatino internete. Iki šio penktadienio, sakė, sulaukęs iš viso 7 skambučių. Vienas iš skambinusiųjų pažadėjęs jam atvykti šį savaitgalį apžiūrėti valdų.

Pasak ūkininko, jis norėtų parduoti visą pieno ūkį, išskyrus naują žemės ūkio techniką, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Šilutės r. savivaldybės tarybos ir mero 2009 metų veiklos ataskaita.

Šiemet lietuviai jau suvalgė apie 600 tonų karpių. Nors skaičiai panašūs į pernykščius, tačiau augintojai sako, kad metai itin sunkūs, pranešė LTV naujienų tarnyba.

Pernai dėl augusio PVM žuvininkai prarado apie 3 mln. litų pajamų, skaudų smūgį sudavė ir gili žiema, kai kuriuose ūkiuose išduso iki 50 proc. žuvų.

Šiaulių rajono karpynuose šiuo metu rūšiuojami motininiai karpiai – ruošiamasi nerštui. Šiemet išsiritęs mailius po trejų metų atsidurs prekybos tinkluose. Viliamasi, kad tada žuvies pirkimas pagyvės.

Anot įmonės direktoriaus, praėję metai nebuvo lengvi. Pardavimai smuko penktadaliu, karpių populiarumas krito ir dėl augusių kainų, nors patys žuvininkai iš to jokios naudos esą negavo. Iki 21 proc. kilus PVM, augintojai netgi buvo priversti karpį atpiginti.

“Pardavinėjam 2006 – 2007 metų kainomis. Jau 2009 metų sausio 1 dieną ruošėmės kelti kainas, bet kai pakilo PVM… Iš pradžių prekybos tinklai buvo daugiau pakėlę ir laikė tą kainą, bet paskiau prekybos tinkluose krito pardavimai ir jie pareikalavo, kad kainą mažintumėm mes, kad prisiimtumėm nuostolius”, – pasakoja įmonės “Šventjonis” direktorius Bronius Astrauskas.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvies produktų gamintojų asociacijos duomenimis, dėl augusio PVM pernai žuvininkai prarado apie 3 mln. litų – nuo kiekvieno kilogramo augę mokesčiai atėmė po 1,5 lito.

Šiemet lietuviai jau suvalgė 600 tonų karpių, panašiai kiek ir pernai, tačiau ši padėtis ne itin džiugina žuvininkus. Gili žiema kai kuriuose ūkiuose išdusino iki 50 proc. žuvų, o ir patys karpiai šiemet kiek menkesni.

Optimizmo žuvininkams neprideda ir užsienio rinkos. Ankščiau į Latviją, Estiją ar Lenkiją išgabendavę nemažus kiekius karpių, dabar verslininkai sako pastebintys, kad paklausa ir ten mažėja.

“Ankščiau būdavo apie 60 proc. vietinėje rinkoje, apie 30–40 proc. parduodavom eksportui, o dabar eksportas pagal praėjusius metus sudarė tik apie 15 procentų”, – teigė įmonės “Kintai” generalinis direktorius Rimgaudas Višinskas.

Žuvininkai sako, kad tradiciškai prekyba karpiais dar labiau sumenks vasarą, tačiau rudenį ji turėtų ūgtelti, o daugiausiai karpių parduodama prieš Kalėdas.

Kiek sumaišties, anot verslininkų, kitąmet karpių rinkoje gali kilti ir dėl šalčių prarastos žuvies ūkiuose. Skaičiuojama, kad karpių sumažės net tūkstančiu tonų.

lrt.lt

L. Mockaus nuotr.

Rusnės saloje viskas kitaip nei likusioje Šilutės rajono dalyje. Pradedant savitu gyvenimo būdu prie vandens, kurį kiekvieną pavasarį dar paįvairina Nemuno potvynis, baigiant atliekų tvarkymu.

Todėl ten, Nemuno deltos upių pakrantėse, kur anksčiau stovėjo konteineriai, dabar kūpso į maišus surinktų ir palaidų šiukšlių kalnai.

Dėl tokios netvarkos vienoje gražiausių ir poilsiui patraukliausių Lietuvos vietovių kalta dvejopa atliekų tvarkymo sistema:  gyvenvietėse tuo rūpinasi Savivaldybė, o už upių pakrančių priežiūrą atsakinga Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Šilutės r. savivaldybė su jai pavesta užduotimi tvarkosi gana neprastai: pagal sutartį su Savivaldybe UAB “Ecoservice” rajono gyventojus baigia aprūpinti konteineriais komunalinėms atliekoms kaupti, nuo metų pradžios įvesta vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliavą administruoja pati Savivaldybė.

Tuo tarpu regioninio parko direkcija už paupiuose surinktų šiukšlių išgabenimą į regioninį sąvartyną turi pati mokėti. Deja, šiuo metu ji tam neturi pinigų.

Anksčiau, kai regioniniame parke buvo platinamos mėgėjiškos žvejybos licencijos, dalis už jas surinktų pinigų buvo skiriama parko aplinkai tvarkyti, todėl direkcija galėjo pati planuoti savo darbus. Tačiau prieš kurį laiką licencijos buvo panaikintos, ir ši veikla tapo finansuojama iš Aplinkos ministerijos biudžeto.

Pasak parko direkcijos vadovo Nerijaus Gricevičiaus (”Šilutės ETA žinios” su juo kalbėjo telefonu), konteineriai įprastose vietose bus pastatyti po kokių 2 – 3 savaičių, nes tik vakar (trečiadienį – red. pastaba) Aplinkos ministerija skyrė parkui pinigų atliekoms tvarkyti šiais metais. Todėl tik dabar direkcija gali organizuoti viešąjį šios paslaugos pirkimą.

N. Gricevičiaus žiniomis, ministerijoje jau baigiami rengti teisės aktai, pagal kuriuos į Nemuno deltos regioninį parką – galbūt jau nuo kitų metų – bus grąžinta licencinė žvejyba. Tačiau kol kas nėra žinoma nei kas ją administruos, nei kiek pinigų iš parduotų licencijų atiteks parko direkcijai.

Šį savaitgalį žvejybos mėgėjai kartu su Nemuno deltos regioninio parko direkcija Rusnėje organizuoja upių pakrančių švarinimo talką. Surinktas šiukšles talkininkams pagelbės išvežti vietos seniūnija.

VSAT nuotr.

Trečiadienį VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečių ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų bendromis pastangomis iš Kuršių marių ištraukta ir antra mašina.

Abu automobiliai važiuodami ledu įlūžo ir nuskendo prieš pusantro mėnesio.

Pirmas automobilis buvo ištrauktas dar antradienį.

Vykdant jų ištraukimo darbus VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai į įvykio vietą vyko specialiu kateriu “Lamor 6500 Open”, pritaikytu teršalų surinkimui.

Pasieniečiai, įvertinę esamą situaciją, iš katerio skleidė boninių užtvarų grandinę. Toks įrenginys lokalizavo gelbėjimo darbų zoną ir užkirto kelią galimam degalų ar tepalų išsiliejimui.

Abi transporto priemonės nuskendo netoli Rusnės esančiose Skirvytės žiotyse, už maždaug 400 metrų nuo kranto.

Kovo 21 d. Pakrančių apsaugos rinktinės laivo ant oro pagalvės “Christina” įgula Kuršių mariose sulaikė du lengvuosius automobilius ir jais vykusius septynios žvejus iš Rusijos.

Neteisėtai valstybės sieną kirtusias transporto priemones nuspręsta palydėti į Pagėgių rinktinės Vileikių užkardą, nes vykti link Nidos buvo pavojinga – priekrantės ledas galėjo neišlaikyti automobilio svorio. Ties Rusnės sala abu VSAT laivo konvojuojami ir rusų vairuojami automobiliai įlūžo ir nuskendo. Jais vykusius žvejus išgelbėjo pasieniečių įgula.

VSAT inf.

Nacionalinio diktanto finale antrąją vietą užėmė Vilniuje žurnalistiką studijuojanti Aistė Plaipaitė iš Katyčių, Šilutės r.

Keturios Nacionalinio diktanto finalo dalyvės nepadarė nei vienos klaidos. Todėl vertinimo komisijai išrinkti Raštingiausią pilietę nebuvo paprasta. Buvo vertinamas net pastraipų tvarkingumas.

Raštingiausia 2010 m. piliete tapo biochemijos studentė Monika Glemžaitė. Vertinimo komisija šią dvidešimt dveejų metų vilnietę pripažino geriausia dėl asoliučiai nepriekaištingo rašto, – kitų darbuose atrasta menkų netikslumų.

Antrąją vietą pelnė dvidešimt vienerių Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Aistė Plaipaitė iš Katyčių, ji konkurse dalyvavo antrąkart ir antrą kartą pateko į finalą.

Trečiąją vietą užėmė dvidešimtmetė Klaipėdos universiteto pirmakursė Greta Klimaitė, dalyvavusi diktanto konkurse pirmąsyk. Ketvirtoji mergina, abiturientė Marija Abromaitytė iš Vilniaus, pripažita Raštingiausia moksleive.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė paskelbė, jog diktanto dalyviai sunkiausios rašybos žodžiu išrinko žodį „sūkurys“. Į sunkiausios rašybos lietuviško žodžio vardą taip pat kandidatavo „ačiū“, „nuopuolis“, „dryksta“ ir „brigzti“.

Į penktojo Nacionalinio diktanto finalą pateko per šimtą žmonių iš viso pasaulio. Lietuvos televizijos studijoje baigiamojo diktanto teksto rašyti atvyko 89. Iš užsienio pasirodė du dalyviai: Europos Komisijos darbuotojas Audrius Poviliūnas atskrido iš Briuselio, o biochemijos doktorantė Urtė Neniškytė – iš Kembridžo. Abiems paskatinamuosius prizus įteikė Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Labai daug studijoje rašiusiųjų diktantą finalininkų tepadarė po vieną klaidą. Tačiau buvo suklydusiųjų ir aštuoniskart. Dažniausiai koją pakišdavo skyryba. Regėjimo negalią turintis vilnietis Giedrius Stoškus diktantą rašęs Brailio raštu padarė tik dvi klaidas. „Atgimimo“ kalbinti diktanto dalyviai prisipažino, jog kalbininko Aldono Pupkio tekstas „Kazlai, pilni smėlio“ jiems buvo lengvesnis, nei rašytojos Vandos Juknaitės ese „Skubėkime augti“, diktuotas pirmajame ture. Abusyk diktantą skaitė lietuvių kalbos mokytoja Aldona Šventickienė.

Raštingiausiųjų pagerbimo šventė Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje sutraukė per du šimtus žmonių. Rašytoja Vanda Junknaitė savo pasisakyme prisipažino, jog parašyti Nacionaliniam diktantui skirtą ese buvo didelis iššūkis, o kalbininkas Aldonas Pupkis pasidalino įžvalgomis, kad puikių tekstų diktantui galima rasti ir lietuvių literatūroje. Šventės dalyvius savo dainomis pasveikino „Liepaičių“ jaunių choras. Visiems finalo dalyviams „Alma littera“ knygas įteikė ir ranką spaudė diktanto idėjos autorius „Atgimimo“ žurnalistas Stanislovas Kairys. Raštingiausia diktanto dalyvė gavo enciklopediją „Lietuva“, išleistą Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro. Atminimo dovanas taip pat įteikė pagrindinė diktanto rėmėja bendrovė „TELE 2” ir elektroninio diktanto kūrėja „Microsoft Lietuva“.

“Atgimimas”

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

“Šilutės automobilių kelių” bendrovė ėmė tvarkyti Gėlių gatvę, pranešė Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

Šiuo metu ten klojama lietaus kanalizacija. Vėliau bus įrengta nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, gatvių apšvietimas.

Užbaigę darbus Gėlių gatvėje, kelininkai eis tvarkyti Katalikų bažnyčios, Alyvų ir Skirvytės gatvių. Tam numatyta apie 1,8 mln. litų.

Pagal šį iš ES fondų ir nacionalinio biudžeto finansuojamą projektą Darbininkų kvartale jau anksčiau buvo sutvarkytos Vydūno, Kovo ir Nidos gatvės.

A. Jakas tokį tarybos sekretoriaus žingsnį pavadino rajono valdančiųjų konvulsijomis prieš pasitikėjimo meru Virgilijum Pozingiu svarstymą Taryboje. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės tarybos sekretoriui, mero partiečiui valstiečiui liaudininkui Juozui Sauspreškiui užkliuvo tai, kad į nepasitikėjimo meru pareiškimą, kurį Tarybos opozicija antradienį užregistravo Tarybos sekretoriate, surašytos beveik visų tarybos narių pavardės (išskyrus mero), nors pareiškimą pasirašė tik 9 opozicijai atstovaujantys politikai.

Todėl sekretorius kreipėsi į Etikos komisiją su prašymu išaiškinti, ar Tarybos opozicijos lyderis liberalcentristas Arvydas Jakas kartais nepažeidė tarybos nario etikos.

A. Jakas tokį tarybos sekretoriaus žingsnį pavadino rajono valdančiųjų konvulsijomis prieš pasitikėjimo meru Virgilijum Pozingiu svarstymą Taryboje.

“Jie nenori nieko spręsti iš esmės, todėl prie visko kabinėjasi, – telefonu sakė A. Jakas. – Geriau greičiau kviestų tarybos posėdį ir pasitikrintų savo koalicijos tvirtumą”.

Etikos komisija J. Sauspreškio skundą žada nagrinėti po savaitės.

R. Plikšnys. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės etikos komisija (toliau – komisija), vadovaujama rajono tarybos nario liberalcentristo Vytauto Laurinaičio, šį trečiadienį ėmė iš esmės tirti galimai melagingus tarybos nario liberalsąjūdiečio Raimondo Plikšnio pasisakymus apie Administracijos direktorių konservatorių Šarūną Laužiką (”Šilutės ETA žinios”, “R. Plikšnį čiupinėja etikos sargai”). Tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.

Po posėdžio V. Laurinaitis sakė “Šilutės ETA žinioms”, kad komisija išklausė garso įrašą, kuriuo remdamasis Š. Laužikas kreipėsi į etikos sargus, ir įsitikino, kad kovo pabaigoje vykusios spaudos konferencijos metu R. Plikšnys iš tikrųjų sakė: “Direktorius sakė, Vintilaitė nieko neišmano. Vintilaitė, nereikia aiškinti, kas ji tokia, Vyriausybės atstovė nieko neišmano, nekreipkime dėmesio…”

Pats R. Plikšnys komisijai paaiškinęs, kad tai Š. Laužiko žodžiai, galbūt ir ne visai pažodžiui persakyti, kuriuos administracijos direktorius pasakęs per vieną iš Tarybos posėdžių. Todėl komisijai derėtų išklausyti ir to posėdžio garso įrašą.

Tarybos sekretoriatas, anot V. Laurinaičio, komisijai patvirtino, kad minėto Tarybos posėdžio garso įrašas yra išsaugotas.

Išklausyti to įrašo komisija rinksis kitą trečiadienį. Galbūt tada ir bus priimtas koks nors sprendimas.

Dviratininkų akcija Šilutėje padėjo atskleisti saugaus eismo trūkumų. Nuotraukoje vienas iš akcijos organizatorių E. Vidrinskas. (O. Lidžiaus nuotr.)

Paskutinį balandžio penktadienį Šilutėje pirmą kartą surengta dviratininkų akcija “Kritinė masė” ne tik parodė, kad šiame Pamario krašto mieste gausu mėgėjų minti dviračių pedalus – joje dalyvavo apie 70 žmonių, – bet ir atskleidė transporto infrastruktūros mieste trūkumų.

Pirma, centrinėje miesto dalyje iš viso nėra dviračių takų, todėl dviratininkai priversti ant šaligatvių gainioti pėsčiuosius arba riedėti gatvėmis, rizikuodami patys pakliūti mašinoms po ratais.

Antra, iš centro į priemiesčius vedantys dviračių ir pėsčiųjų takai yra tokios apverktinos būklės, kad sutemus ten geriau iš viso nesukti…

Tačiau ir tai dar ne viskas. Akcijos “Kritinė masė” dalyviai, riedėdami iš Traksėdžių miesto centro link, pateko į gana keblią padėtį, kai ties Klaipėdos g. 29A namu baigėsi takas ir jie atsirėmė į pėsčiųjų ir dviračių eismą toliau ta kelio puse draudžiantį kelio ženklą.

Nuorodos, kur toliau minti, kur tęsiasi dviračių takas, ten nėra.

Tiesa, kitoje gatvės pusėje yra betoninių plytelių takas pėstiesiems, kuriuo galbūt ir būtų galima riedėti ir dviračiu. Tačiau ir ten nėra jokios nuorodos, kad tai galima.

Todėl vienas iš akcijos organizatorių, Šilutės gražinimo draugijos narys, architektas Egidijus Vidrinskas ėmėsi iniciatyvos sureguliuoti dviračių ir pėsčiųjų eismą šioje miesto dalyje.

Buvo nuspręsta Šilutės gražinimo draugijos vardu kreiptis į Šilutės r. savivadybės Saugaus eismo komisiją su prašymu kuo greičiau išspręsti šią problemą pastatant ties Klaipėdos g. 29A namu reikalingus kelio ženklus ir įrengiant pėsčiųjų perėją į kitą gatvės pusę.

Draugijos prašymą Saugaus eismo komisija svarstė šį trečiadienį.

Prieštaraujančių draugijos siūlymui, kaip sureguliuoti pėsčiųjų ir dviračių eismą Klaipėdos gatvėje, neatsirado. Todėl buvo priimtas sprendimas raštu kreiptis į VĮ “Klaipėdos regiono keliai”, kuri prižiūri Klaipėdos gatvę, kad minėtoje vietoje pastatytų reikalingus kelio ženklus ir įrengtų pėsčiųjų perėją iki liepos 1 d.

Pasaulyje dviratininkų akcija “Kritinė masė” rengiama kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Šios tradicijos nuo šiol žada laikytis ir šilutiškiai. Todėl neatmetama galimybė, kad Šilutės r. savivaldybės Saugaus eismo komisija artimiausiu metu sulauks naujų prašymų ir pastebėjimų, kaip sureguliuoti eismą mieste, kad visiems taptų saugiau gyventi.

Vokietijoje miške šalia nedidelio Fereno miestelio (Reino kraštas-Pfalcas) gyvenanti lapė iš vietos gyventojų pavogė apie 250 batų, kuriuos žmonės palikdavo terasose, prie savo namų durų arba ant laiptų, praneša “Welt”. Beje, lapė vogdavo ne tik guminius sodo batus, bet ir brangius batelius, kainuojančius po 120 eurų.

Daugiausia batų lapė vagilė nugvelbė praėjusiais metais, vėliau kurį laiką vagystės liovėsi, tačiau šiemet jos ir vėl atsinaujino.

Grafas Rudolfas fon Keselštatas (Rudolf von Kesselstatt), valdantis 1,2 tūkst. hektarų miško, kuriame gyvena vagilė, mano, kad lapė vagia batus, norėdama pralinksminti savo jauniklius – jie greičiausiai atstoja mažyliams žaislus. Šukuoti mišką ieškant “dėl batų pamišusios lapės”, kaip ją praminė vietos gyventojai, niekas nesiruošia.

Praėjusiais metais miškininkai atsitiktinai aptiko jos olą, prikimštą pavogtų batų, ištraukė, kiek įstengė, ir grąžino savininkams. Vėliau lapė pakeitė gyvenamąją vietą ir kur dabar ji glaudžiasi, neaišku. Kai kas bandė paspęsti spąstus vagilei, tačiau, be katės, į juos niekas nepateko. Dabar vietos valdžia tiesiog pataria gyventojams nepalikti vasarą avalynės lauke.

“Vakarų ekspresas”

VSAT nuotr.

Antradienį pasieniečiai kartu su Šilutės ugniagesiais iš Kuršių marių ištraukė lengvąjį automobilį, kuris įlūžo kovo pabaigoje, kai buvo ledu lydimas į pasienio užkardą.

“Audi 80″ buvo nugrimzdusi į dugną Skirvytės upės žiotyse, už maždaug 400 metrų nuo Rusnės salos kranto. Antradienio vakare mašina specialia technika buvo sėkmingai ištraukta ir nugabenta į krantą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Kovo 21 d. ant Kuršių marių ledo pasieniečiai buvo sulaikę iš viso 2 automobilius, kuriais į Lietuvą pameškerioti buvo atvairavę 7 Rusijos piliečiai.

Neteisėtai valstybės sieną kirtusias transporto priemones buvo nuspręsta palydėti į Pagėgių rinktinės Vileikių užkardą. Tačiau netoli Rusnės salos mašinos įlūžo ir nuskedo. Rusus žvejus spėjo išgelbėti pasieniečiai.

Trečiadienį pasieniečiai kartu su ugniagesiais ketina ištraukti iš marių dugno ir antrąjį rusų žvejų automobilį.

VSAT nuotr.

Neringos pasieniečiai sulaikė šilutiškį ir du kauniečius, kurie Kuršių mariose kateriu pažeidė Lietuvos ir Rusijos sieną.

Juos trečiadienį per teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistemą pamatė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos pasieniečiai. Pramogautojai kateriu dideliu greičiu įplaukė į Rusijos teritorijos gilumą, apsisuko ir grįžo atgal.

Į šią apie 4 km nuo Skirvytės upės žiočių esančią vietą buvo išsiųstas greitaeigis pasieniečių kateris.

Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai išsiaiškino, kad katerį vairavo 38 – erių Šilutės gyventojas. Su juo kartu vyko du kauniečiai: 38 – erių tėvas ir 18 – metis sūnus. Pažeidėjus pasieniečiai parlydėjo į Nidos uostą.

Šilutiškis ir kauniečiai teisinosi sieną kirtę netyčia.

Neringos užkardoje dėl neteisėto sienos perėjimo dėl neatsargumo pradėta administracinės bylos teisena. Po apklausos pareigūnai pažeidėjus paleido, įteikę šaukimus atvykti į Klaipėdos apylinkės teismą, kuris nagrinės jų bylą.

Pramogautojams gresia baudos nuo 250 iki 500 litų.

Prasidėjus plaukiojimo sezonui ir padažnėjus pramoginių laivų Kuršių mariose, VSAT primena, kad Valstybės sienos apsaugos zonoje, kuri Kuršių mariose nuo sienos tęsiasi apie 200 metrų, galima būti tik su pasieniečių išduotais vienkartiniais terminuotais leidimais ir asmens dokumentais.

“Vakarų ekspresas”

Praėjusi pirmadienio naktis buvo viena juodžiausių Šilutės rajono brakonieriams. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai užkūrė tikrą “pirtį” pažeidėjams.

Aplinkosaugininkams talkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Naudodamiesi moderniausia naktinio matymo aparatūra, praėjusią naktį Kniaupo įlankoje ir Krokų lankos ežere bei prieigose jie sulaikė 15 brakonierių. Iš vandens buvo ištraukta 2,5 km ilgio neteisėtai pastatytų tinklų, konfiskuotos 6 valtys, vidaus degimo variklis.

Pažeidėjams, kaip sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys, bus skirtos administracinės baudos nuo 200 iki 700 litų. Jie taip pat turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Ji, preliminariais skaičiavimais, sudarys apie 12 tūkstančių litų.

Nemuno deltos regioniniame parke iki gegužės 20 d. yra draudžiama gaudyti karšius bei sterkus. Šiuo metu pats žuvų nerštas, todėl brakonieriai, neteisėtai žvejodami, bando iš to pasipelnyti.

“Vakarų ekspresas”