taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas Šilutės rajono gyventojas, kuris socialiniame tinkle „Facebook“, po LGBTQ+ naujienų portalo paskelbtos nuorodos į straipsnį „Milijonai žmonių per BBC išgirdo, kokia yra tikroji LGBTQ+ padėtis Lietuvoje“, parašė komentarą: „Naikinti kaip tarakonus juos ir visus į dujų kameras“.

Skaityti toliau

Teismas nustatė, kad šiuo komentaru K. B. skatino diskriminuoti, smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos, taip viešai kurstė neapykantą ir niekino minėtą asmenų grupę.

Kaltinamasis prisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo. Jis paaiškino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ yra susikūręs paskyrą išgalvota pavarde. K. B. teigė esąs konservatyvių pažiūrų ir manantis, kad „normali šeima yra tik vyras ir moteris“, todėl po minėto straipsnio, supykęs ir nesusivaldęs, parašė komentarą. Anot jo, tokį veiksmą lėmė nepasitenkinimas „dėmesio siekiančiu šių asmenų viešinimusi ir teisių įrodinėjimu“. Vyras tikino nepagalvojęs, kad tokiu komentaru kurstys neapykantą, ir gailėjosi savo poelgio.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant liudytojų parodymus, konstatavo, kad K. B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos – yra visiškai įrodyta.

Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas įvertino, jog K. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas paskyrė jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams – ir įpareigojo per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, teismas konfiskavo vyrui priklausančius mobiliojo ryšio telefoną ir maršrutizatorių, kuriuos jis naudojo, darydamas nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo įteikimo turi teisę pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei toks prašymas nepateikiamas, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės vicemerui Tomui Budrikiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

T. Budrikis, eidamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, 2019–2022 m. galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pateikė jo, kaip tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas ir įsigytas autodetales. Tokiu būdu T. Budrikis Šilutės rajono savivaldybei galimai padarė 3 910 eurų žalą, teigiama bendrame Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Prokuratūros pranešime.

VRK nuotr.

Antanas Martinkus turės grąžinti savivaldybei daugiau nei 21 tūkst. eurų nepagrįstai gautų išmokų.

Skaityti toliau

Panevėžio apygardos teismas, trečiadienį išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, priėmė nutartį, kuria iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau patvirtino, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus privalo grąžinti didžiąją dalį nepagrįstai gautų išmokų, susijusių su Tarybos nario veikla.

Teisėjų kolegija galutinai priteisė iš A. Martinkaus Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai 21 615,03 Eur nepagrįstai įgytų lėšų kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl savivaldybės biudžeto lėšų, kurias A. Martinkus nepagrįstai gavo kaip Tarybos nario veiklos išlaidų kompensaciją 2019–2023 m. kadencijos metu. Bendra Tarybos nariui kompensuota suma siekė daugiau nei 26 tūkst. Eur.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išmoka Savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė, skirta kompensuoti išlaidas, patirtas išimtinai vykdant Tarybos nario veiklą, o ne asmeninėms ar partijos reikmėms.

Teismas patvirtino, kad bylos metu nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodo A. Martinkaus nesąžiningą elgesį gaunant kompensaciją, nes nustatytas itin didelis dyzelino suvartojimas, kuras buvo pilamas kelis kartus per dieną, o tarp pylimų egzistavo itin trumpas laiko tarpas. Be to, nustatyta, kad automobilis „Opel Movano“ su Socialdemokratų partijos reklaminiais lipdukais nebuvo reikalingas Tarybos nario funkcijoms, o karantino laikotarpiu, kai veikla turėjo būti organizuojama nuotoliu ir buvo ribojamas judėjimas, didelių išlaidų degalams negalėjo susidaryti.

Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad automobilis „Mitsubishi L200“ (visureigis) galėjo būti naudojamas Tarybos nario funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į tai, jog teko važinėti ir neasfaltuota kelio danga.

Taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija nusprendė, kad teisinga būtų kompensuoti tik 30 proc. išlaidų, patirtų šio automobilio kurui ir remontui, atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams poreikiams. Tačiau teismas kategoriškai atmetė kitus apelianto argumentus.

„Atsakovui, kuris buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimai, aplinkybė, jog vien tik degalų įsigijimo kvito ar sąskaitos turėjimo gali nepakakti pagrįsti, jog visa dokumente nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla, turėjo būti pakankamai aiškiai suprantama,“ – pažymėjo teismas.

Teisėjų kolegija nusprendė nukrypti nuo įprastos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų (patirtų apeliacinės instancijos teisme). Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad prokuroro reikalavimai buvo atmesti tik nedidele dalimi, o visą civilinį procesą ir su juo susijusias išlaidas iš esmės lėmė paties atsakovo veiksmai – jis Savivaldybei teikė nepagrįstus dokumentus ir teisme neįrodė didžiosios dalies jam išmokėtų lėšų teisėtumo.

Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Policijos nuotr.

Spalio 14 d. visoje šalyje vyks prevencinė akcija „Švilpukas saugo“, kviečianti prisiminti, kad saugumas kelyje prasideda nuo budrumo ir atsakingo elgesio.

Lietuvos policijos pareigūnai kartu su socialinės iniciatyvos partnere UAB „Autoaibė“ šios akcijos metu vairuotojams dalins ultragarsinius švilpukus – mažas, bet veiksmingas priemones, padedančias sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tikslas – saugumas kelyje ir gyvūnų gerovė

Prevencinės akcijos tikslas – skatinti vairuotojų sąmoningumą laikytis Kelių eismo taisyklių, mažinti eismo įvykių – transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – skaičių ir jų padarinius, kurti saugią aplinką visiems eismo dalyviams bei rūpintis gyvūnų gerove. „Švilpukas saugo“ – ne tik praktinė priemonė, bet ir simbolinis priminimas, kad atsakomybė, pagarba ir budrumas kelyje gali išsaugoti gyvybes. Kiekvieną rudenį ši iniciatyva tampa jau daugiau nei akcija – ji virsta bendro rūpesčio ir saugumo ženklu.

Susidūrimų su gyvūnais daugėja

Susidūrimų su gyvūnais per 7 metus padaugėjo beveik tris kartus: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 863 atvejų 2024 metais. Pastaruosius 4 metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria vidutiniškai beveik 6 tūkst. vairuotojų. Dažniausiai – gegužės, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Gamtos fotografas, ornitologas ir rašytojas, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove, Marius Čepulis teigia, kad Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija yra išaugusi kelis kartus, nes gyvūnams pakanka maisto, prisideda ir švelnesnis klimatas – daugiau gyvūnų išgyvena žiemas – tai pati svarbiausia priežastis.

Gamtininkas Marius Čepulis apie laukinių gyvūnų populiaciją

„Labai išaugusi elnių populiacija, labai daug stirnų. Nors ne taip smarkiai, bet ir briedžių populiacija padidėjusi, o šernų kiekis priklauso nuo regiono – vienur jų padaugėja, kitur sumažėja. Smulkesni gyvūnai – usūriniai šunys, barsukai – taip pat pakliūva po automobilių ratais. Ir jų populiacijos gana stipriai didėja“, – teigia M. Čepulis.

Kadangi eismas yra intensyvesnis – daugiau automobilių, daugiau gyvūnų, todėl daugiau būna ir susidūrimų. Gamtininkas duoda patarimą: „Pamatęs gyvūną prie kelio, vairuotojas visada turi smarkiai pristabdyti – nesvarbu, koks tai gyvūnas. Gyvūnai nesupranta atstumo, reaguoja į šviesas ir gali netikėtai išbėgti į kelią. Be to, jei bėga vienas, beveik visada po jo bėga ir kiti. Pavyzdžiui, jei kerta kelią vienas elnias – tikėtina, kad iš paskos bėgs dar keli, tas pats pasakytina ir apie šernus ar stumbrus. Todėl pamačius vieną gyvūną būtina sulėtinti greitį ir stebėti aplinką – dažnai po pirmojo kelią kerta antras, trečias ar net ketvirtas. Tai labai svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.“

Rugsėjis–spalis – elnių ir briedžių rujos metas. Šiuo laikotarpiu jie dažniau juda iš miško į laukus maitintis, todėl ten, kur keliai eina pamiške, vairuotojai turi būti itin atsargūs, ypač temstant ir švintant.

Perspėjimai vairuotojams

„Rujos laikotarpiu gyvūnai tampa ypač aktyvūs“, – perspėja M. Čepulis. Jis pabrėžia, kad kalbame ne apie migraciją visoje Lietuvoje – tokio reiškinio nėra, tačiau gyvūnai pereina iš vienos vietos į kitą, ypač ten, kur kelias kerta jų mitybos ir poilsio teritorijas.

„Būtent temstant ir švintant gyvūnai yra aktyviausi – eina iš miškų maitintis ir grįžta atgal. Vidury nakties jų judėjimas mažesnis, bet vakare ir anksti ryte – pats aktyvumo pikas. Rujos metu, kai daugiau gyvūnų susirenka į vieną vietą, jų elgesys tampa dar aktyvesnis, todėl kelyje tikimybė juos sutikti išauga“, – sako gamtininkas.

Tad jei kelias kerta tokias vietas, būtina būti itin atidiems. Pasak eksperto, vienas iš būdų apsisaugoti – pasirinkti tinkamą greitį. Lėtesnis važiavimas suteikia laiko sureaguoti ir sustabdyti automobilį.

„Elnių rujos metu per mišką pats važiuoju ne didesniu nei 60 km/h greičiu“, – tikina M. Čepulis.

Policija ragina saugotis gyvūnų keliuose

Daugiausia skaudžių susidūrimų keliuose nutinka su briedžiais – jie dideli, sunkūs ir dažnai pasirodo visiškai netikėtai. Preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius užfiksuota 4 700 susidūrimų su gyvūnais. Tai 11 proc. daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai. Iš jų 16 eismo įvykių buvo įskaitiniai: žuvo vienas asmuo, sužeista 14.

„Vienas neatsargus momentas kelyje gali kainuoti gyvybę – tiek vairuotojo, tiek gyvūno. Todėl raginu visus rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka, kuria važiuojame“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai penkiolikoje miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje – dalins saugumo priemones – ultragarso švilpukus. UAB „Autoaibė“ šiemet akcijai skyrė 2 000 šių įrenginių.

Saugumui keliuose – policijos ir „Autoaibės“ iniciatyva

UAB „Autoaibės“ vykdomasis direktorius Ignas Pusvaškis pabrėžia, kad tokie švilpukai yra tik viena iš priemonių, padedančių išvengti nelaimių, tačiau jie negali būti laikomi absoliučiai patikimu sprendimu.

„Jei Jums tenka važinėti užmiesčio keliais, užsiklijuokite švilpukus, kurių skleidžiamo garso žmogus net negirdi, o laukiniai gyvūnai į jį reaguoja. Jau kelinti metai, kai jungiamės prie, mūsų požiūriu, prasmingos Lietuvos policijos iniciatyvos ir stengiamės prisidėti prie saugumo keliuose bei gatvėse. Ruošiant automobilį rudens kelionėms, prie jo tikrai naudinga priklijuoti ir šį prietaisą. Saugios kelionės, ypač tamsiuoju paros metu – tai ne tik techniškai tvarkingas automobilis, kartu būtinas ir didesnis vairuotojų dėmesingumas. Ypač svarbu visada pasirinkti saugų greitį ir neprarasti atidumo“, – sako I. Pusvaškis.

UAB „Autoaibės“ atstovas priduria, kad įmonė džiaugiasi didėjančiu vairuotojų sąmoningumu – vis daugiau jų domisi, kaip papildomai apsisaugoti nuo susidūrimų su gyvūnais. Vairuotojai vis dažniau ateina pasiteirauti apie tokias priemones, o jų pardavimai kasmet nuosekliai auga.

Kaip veikia ultragarsinis švilpukas

Ultragarsinis švilpukas – nedidelis prie automobilio priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kuris netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.

Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau. Pavyzdžiui, galvijų girdimas diapazonas yra nuo 16 Hz iki 40 kHz. Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu. Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai. Skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant jų uždedami patys švilpukai.

Kaip elgtis po susidūrimo su gyvūnu

Vairuotojus apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. Šie ženklai ir įrengti tuose pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose gali dažniau judėti laukiniai gyvūnai.

Apie eismo įvykį, jei nukentėjo žmonės, būtina pranešti policijai, o jei kelyje partrenkiamas ar pastebimas sužeistas laukinis gyvūnas, reikėtų skambinti numeriu 112. Operatorius perduos informaciją atitinkamoms tarnyboms – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos arba savivaldybės gyvūnų globos tarnybai. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina medžioklės plotų savininkai (medžiotojai arba savivaldybės). Jei gyvūnas gyvas, tuomet į pagalbą skuba Gyvūnų globos organizacija.

Akcija „Švilpukas saugo“ siekia, kad Lietuvos keliai taptų saugesni tiek vairuotojams, tiek laukiniams gyvūnams. Daugiau dėmesio, atsargumo ir prevencinių priemonių gali išgelbėti ne tik turtą, bet ir gyvybes.

ATSIMINKITE:

laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 iki 23 val. vakaro ir nuo 4 iki 5 val. ryto;

gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti ir apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje, elgiasi nenuspėjamai;

pro gyvūną važiuokite labai lėtai ir atsargiai;

kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl stebėkite, ar aplink matomą gyvūną nėra daugiau kitų gyvūnų.

PATARIMAI:

stebėkite kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelkraščio;

pamatę gyvūną, iš karto labai sumažinkite greitį;

važiuodami vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, sumažinkite greitį tiek, kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo metu galėtumėte tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, o prireikus – sustoti;

pasirūpinkite, kad automobilio langai ir žibintai būtų švarūs.

Ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?

Įjunkite avarinę signalizaciją ir apsivilkite ryškiaspalvę liemenę.

Ne gyvenvietėje avarinio sustojimo ženklą pastatykite 50 metrų nuo automobilio atstumu (gyvenvietėje – 25 metrų nuo automobilio atstumu).

Praneškite apie susidūrimą su laukiniu žvėrimi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdykite pareigūnų nurodymus.

Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje.

Neikite prie gyvūno ir jokiu būdu nebandykite jo patraukti iš kelio.

taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį Šilutės rajono gyventojui, kuris pripažintas kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą. Jam paskirta 3500 eurų bauda.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bylos duomenimis, R. S. nuo 2024 m. liepos mėnesio vidurio iki 2024 m. liepos 31 d., turėdamas tikslą pasiklausyti sutuoktinės pokalbių, pas sutuoktinės seserį viralinėje, stalo įrankių dėžėje, paslėpė pasiklausymo įrenginį ir ne mažiau kaip 107 kartus klausėsi sutuoktinės bei jos brolio ir sesers pokalbių.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Vyras teigė, kad siekė sužinoti sutuoktinės ketinimus dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo procese, taip pat apsisaugoti nuo žmonos ir jos giminaičių provokacijų, šantažo bei grasinimų. Pasiklausymo įrangą jis įsigijo pagal skelbimą internete. Kaltinamasis nurodė klausęsis tik tų pokalbių, kuriuose buvo kalbama apie jį. Vėliau užuominomis sutuoktinei pasakydavo, kad girdi, ką ši kalba ir planuoja. Būtent šie sutuoktinio pasisakymai leido nukentėjusiajai įtarti, jog jos pokalbių su kitais asmenimis yra klausomasi.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kaltinamojo kaltė dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą įrodyta, nes jis svetimoje patalpoje, į kurią pateko neteisėtai, naudodamas paslėptą pasiklausymo įrenginį, klausydamasis nukentėjusiųjų privačių pokalbių, neteisėtai rinko informaciją apie jų privatų gyvenimą, susijusį su šeimos ūkio, komerciniais reikalais ir asmeniniais dalykais.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir yra dirbantis.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai rugsėjį ir spalį nustatė neteisėtos žvejybos atvejų.

Kuršių mariose pričiupti žvejybos įmonės darbuotojai, kurie neteisėtai pagavo 4 šlakius, 11 ungurių ir 66 mažesnius negu leistino dydžio starkius. Už šiuos pažeidimus įmonei teks atlyginti 25 000 eurų žalą gamtai, o atsakingam žvejui gresia bauda iki 1 875 eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vykstant akcijai „Saugom lašišą“, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja reidus visoje Lietuvoje. Aplinkosaugininkai Vilniaus ir Klaipėdos regionuose rugsėjo–spalio mėn. nustatė žvejybos pažeidimų, tarp kurių – neteisėta lašišų, šlakių ir kt. žuvų žvejyba bei plačiažnyplių vėžių gaudymas, nesilaikant specialiosios žvejybos reikalavimų. Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė, be to, teks atlyginti padarytą žalą aplinkai.

„Rudenį, kai prasideda aktyvus lašišų ir šlakių žvejybos sezonas, pareigūnai per reidus dažniau nustato asmenis, nesilaikančius aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

M. Ramanauskienė priduria: „Prašome gyventojų išlikti budriems ir pranešti apie pastebėtus pažeidimus Aplinkos apsaugos departamentui“.

Vilniuje ir Trakų rajone rugsėjo mėnesį nustatyti pažeidimai

Vilniuje, prie Neries upės, aplinkosaugininkai, bendradarbiaudami su asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariais, nustatė žvejį, kuris pagavo šlakį. Iš žvejo paimta meškerė ir dirbtiniai masalai. Pažeidėjui gresia administracinė bauda nuo 250 iki 550 eurų. Už šį pažeidimą teks atlyginti žalą gamtai – 970 eurų.

Prie Neries upės pareigūnai taip pat nustatė dešimt limituotos šlakių ir lašišų žvejybos tvarkos pažeidimų – žvejoję asmenys neturėjo žvejo mėgėjo kortelių. Aplinkosaugininkai paėmė iš viso dešimt žvejybos įrankių.

Vykdydami specialiosios žvejybos patikrinimą, Trakų rajone, prie Verniejo ežero, pareigūnai nustatė, kad asmenys pagavo plačiažnyplių vėžių, tačiau į specialiajai žvejybai privalomą žvejybos žurnalą įrašė tik jų dalį. Į žvejybos žurnalą minėti asmenys neįrašė ir pagautų žuvų – seliavų, be to, žurnale įrašė kuojas, tačiau jų nepagavo. Žvejybos žurnalas yra būtinas dokumentas, skirtas sužvejotų žuvų ir kitų vandens gyvūnų apskaitai bei žvejybos veiklos priežiūrai. Atsakomybė už klaidingus ar nepateiktus duomenis tenka žuvų išteklių naudotojui. Pažeidėjams bus taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 450 iki 1 150 eurų. Paskaičiuota gamtai padaryta žala – 645 eurai. Žala kol kas neatlyginta.

Verslinės žvejybos pažeidimai Kuršių mariose

Spalio 1 d. pareigūnai kartu su asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariais Kuršių mariose pastebėjo valtimi plaukiančius žvejus verslininkus, kurie krante, tarp nendrių, iškrovė žuvis. Aplinkosaugininkams patikrinus iškrovimo vietą, paaiškėjo, kad verslinės žvejybos darbuotojai neteisėtai pagavo 4 šlakius, 11 ungurių ir 66 mažesnius negu leistino dydžio starkius. Už šiuos pažeidimus atsakingai įmonei teks atlyginti 25 000 eurų žalą gamtai. Atsakingam žvejui gresia bauda iki 1 875 eurų. Tyrimas tęsiamas.

Lašišų, šlakių ir vėžių žvejybos reikalavimai

Nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. vyksta akcija „Saugom lašišą“, siekiant užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos.

Plačiažnypliai vėžiai yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą, todėl draudžiama juos gaudyti, išskyrus atvejus, kai gautas specialiosios žvejybos leidimas.

Rugsėjo 16 d.–spalio 15 d. saugant lašišas ir šlakius jų neršto metu, upių ruožuose, kur ribojama šių žuvų žvejyba pagal Limituotos žvejybos tvarkos aprašo 1 priedą, invazinius vėžius galima gaudyti tik šviesiuoju paros metu ir turint žvejo mėgėjo bilietą.

Spalio 16 d.–gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius. Draudžiama gaudyti invazinius vėžius upių ruožuose, kur žvejoti lašišas ir šlakius draudžiama dėl žuvų neršto. Turint žvejo mėgėjo bilietą, invazinius vėžius leidžiama gaudyti ištisus metus, išskyrus tuos upių ruožus, kur žvejyba yra draudžiama dėl lašišų ir šlakių neršto.

Policijos nuotr.

Spalio 2 d. Šyšos upėje – tarp Šilutės stacionariosios prieplaukos ir tilto per Šyšos upę – policijos pareigūnai atlikto patikrinimą, per kurį nustatyta, kad išnuomotose vietose Šyšos krantinėje (senojo turgaus aikštėje) buvo rasta 12 katerių, kurie, kaip įtariama, buvo prišvartuoti ne jiems skirtose laivų statymo vietose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Surinkta informacija dėl galimų pažeidimų perduota Lietuvos transporto saugos administracijai, kuri atliks tolimesnį tyrimą ir įvertins, ar buvo pažeistos vidaus vandenų laivybos taisyklės bei laivų švartavimo tvarka.

Policija primena, kad laivų savininkai ir naudotojai privalo laikytis nustatytos tvarkos – švartuoti laivus tik tam skirtose, aiškiai pažymėtose vietose ir gerbti kitų asmenų teisę naudotis išnuomotomis krantinėmis.

VRK nuotr.

Vygantas Stoškus galimai apgaule įgijo 6 210 eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai trims asmenims. Vienas iš jų – V. Stoškus.

V. Stoškus, 2019–2023 m. eidamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, pateikė jo, kaip tarybos nario išmokų ataskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kanceliarinių prekių, automobilio dalių ir autoremonto paslaugų bei kuro išlaidas. Tokiu būdu tarybos narys galimai apgaule įgijo 6 210 eurų.

Daugiau – https://prokuraturos.lt/lt/trims-asmenims-pareiksti-itarimai-tyrimuose-del-galimai-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo/11649

Policijos nuotr.

Policija praneša apie spalio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Spalio 1–3 d. ir 20–22 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Spalio 6–9 d. – važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, važiavimo per geležinkelių pervažas kontrolė.

Spalio 6–12 d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (pridegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.

Spalio 16–18 d. ir spalio 26–29 d. – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Vairuokite atidžiai, praleiskite pėsčiuosius – saugus eismas prasideda nuo mūsų pačių!

VSAT nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja, kad pirmadienį, rugsėjo 29 d., nuo 10 iki 14 val. Lietuvos laiku, Panemunės–Sovetsko pasienio kontrolės punkte bus stabdomas pėsčiųjų judėjimas. Ribojimai įvedami dėl Rusijos pusėje vykdomų elektros tinklų priežiūros darbų. Likusią paros dalį punkto veikla vyks įprastai, be apribojimų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Panemunės kontrolės punktas – vienas iš dviejų, veikiančių pasienyje su Rusija. Per jį vyksta tik pėsčiųjų judėjimas. Vidutiniškai per parą čia valstybės sieną kerta, pereidami Karalienės Luizės tiltu, kuris jungia priešingus Nemuno krantus, apie 150 asmenų.

Kitas pasienyje su Rusija veikiantis kontrolės punktas – Kybartų, per kurį vyksta transporto priemonių ir asmenų judėjimas.

VSAT rekomenduoja planuojant keliones per Lietuvos–Rusijos sieną atsižvelgti į laikinus ribojimus.

Tokie darbai Rusijos pusėje rugsėjį ir spalį atliekami kasmet.

Stop kadras.

Teisme jau pabuvojo ir pats Pozingis.

Kam įdomu – prašom: LNK: „Kaltinamas kyšininkavimu Pozingis ginasi: galėčiau daug ką pasakyti”

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos nuotr.

Bus minima Europos diena be žuvusiųjų keliuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo 16–22 d. visoje Europoje vyksta keli svarbūs renginiai, skirti saugiam ir atsakingam elgesiui kelyje skatinti. Europos kelių policijos tinklas ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijavo Saugaus eismo dienas (angl. ROADPOL Safety Days), kurių pagrindinis tikslas – sumažinti nelaimių keliuose skaičių ir siekti, kad nė vienas žmogus nežūtų eismo įvykiuose. Rugsėjo 18-oji paskelbta Europos diena be žuvusiųjų keliuose, o Saugaus eismo dienos sutampa ir su Europos judumo savaite.

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie pokyčių gerinant eismo saugumą – užtenka nedidelio sprendimo. Įsipareigokime kelyje elgtis saugiai, dėmesingai ir pagarbiai, ypač atsižvelgdami į pažeidžiamiausius eismo dalyvius: vaikus, pėsčiuosius, dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių, motociklų vairuotojus.

Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių saugome ne tik save, bet ir savo vaikus, kurie mokosi iš mūsų elgesio. Būkime jiems geru pavyzdžiu. Mūsų tikslas – kad kiekviena kelionė baigtųsi saugiai.

Europos diena be žuvusiųjų keliuose – rugsėjo 18-oji

Ar galime pasiekti, kad šią dieną Europos keliuose nežūtų nė vienas žmogus? Europos Sąjungos valstybės narės deda visas pastangas mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, tačiau sėkmė priklauso nuo bendros visų eismo dalyvių – transporto priemonių vairuotojų, pėsčiųjų, taip pat ir keleivių atsakomybės. Visos šalys siekia, kad būtų išvengta žūčių keliuose.

Europos kelių policijos tinklas ROADPOL per Saugaus eismo dienas išskiria ir akcentuoja vieną dieną, paskelbdamas ją Europos diena be žuvusiųjų keliuose – šiais metais tai rugsėjo 18-oji, ketvirtadienis.

Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas dviratėms transporto priemonėms. Saugos šalmo dėvėjimas, šviesūs drabužiai, atšvaitai ir atsargus važiavimas gali išgelbėti gyvybes. Nesvarbu, ar šalmo dėvėjimas privalomas pagal taisykles – jį užsidėti ir užsisegti visada verta. Prieš sėsdami ant dviračio, elektrinio paspirtuko, motorinio dviračio, mopedo ar motociklo, pasirūpinkime savo saugumu. Pagalvokime: ar norėtume sutikti kelyje drausmingą ir taisyklių besilaikantį vairuotoją, ar tą, kuris rizikuoja?

Mūsų vaikai stebi, kaip mes elgiamės kelyje – ar užsisegame saugos diržą, ar sustojame prie pėsčiųjų perėjos, ar laikomės saugaus važiavimo greičio. Ko jie gali iš mūsų pasimokyti? – tikimės, deramo ir saugaus elgesio.

Kelių eismo saugumas yra bendra visų mūsų atsakomybė ir tik kartu galime pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Kiekviena diena yra svarbi saugant gyvybes.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių. Europos Sąjungos keliuose 2024 m. žuvo 19 800 žmonių (vienam milijonui gyventojų – 44 žūtys). Lietuvoje pernai eismo įvykiuose žuvo 121 žmogus, šiemet iki rugsėjo 15 d. – 86 žmonės. Dėl to kasdien, dalyvaudami viešajame eisme, turime priminti sau, kad kelyje beveik viskas priklauso nuo mūsų pačių atsakingumo, dėmesio, sąmoningumo ir požiūrio į eismo saugumą.

Paskutinis rugsėjo sekmadienis (šiais metais rugsėjo 28-oji) – Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Visų keliautojų globėjas – šventasis Kristoforas. Ši diena taip pat skirta prisiminti, kad mes patys labai prisidedame prie saugumo keliuose.

aad.lrv.lt nuotr.

Per pirmąsias rugsėjo dienas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įvairiuose Lietuvos regionuose nustatė šešis neteisėtos žvejybos statomaisiais tinklais atvejus. Iš neteisėtai žvejojusių asmenų konfiskuoti tinklai ir kitos žvejyboje naudotos priemonės: guminės valtys, kateriai, elektriniai varikliai ir kt. Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė, o bendra padaryta žala žuvų ištekliams siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemuno deltos regioniniame parke Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, gavę informaciją apie galimą brakonieriavimą, rugsėjo 3 d. vėlų vakarą nustatė vietą vienoje iš regioninio parko salų, kurioje įsikūrę asmenys galėjo neteisėtai gaudyti žuvis tinklais. Pasitelkę stebėjimo kameras, termovizorius, pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais pastebėjo asmenį, kateriu atplaukiantį į stebimą vietą. Asmuo prisipūtė guminę valtį, varomą elektriniu varikliu, ir išplaukė mesti tinklų. Per dvi valandas į juos įkliuvo 11 karšių, du karpiai, lynas ir 11 karosų. Asmeniui už šiais metais padarytą pakartotinį pažeidimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paimta įranga: kateris, dvi guminės valtys, elektrinis variklis su akumuliatoriumi, šeši tinklai, dėžės ir kt. Žala žuvų ištekliams siekia 1 500 eurų.

Daugiau – https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/neteiseta-zvejyba-tinklais-zala-zuvu-istekliams-brakonieriams-kainuos-desimtis-tukstanciu-euru-mVLF/

vsat.lrv.lt nuotr.

Šią savaitę prasidėsiančių bendrų Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų „Zapad 2025“ metu Lietuvos VSAT dar labiau sustiprins sienos su šiomis šalimis apsaugą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2021 m. Baltarusijos pradėto hibridinio išpuolio instrumentalizuotos migracijos forma prieš Lietuvą pradžios, taip pat nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį į Ukrainą Lietuvos sienos apsauga su Baltarusija ir Rusija buvo žymiai sustiprinta techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis bei žmogiškaisiais resursais.

Šis aukštas sienos stebėjimo, jos kontrolės ir patruliavimo lygis buvo ir yra palaikomas iki šiol.

Jį būtina išlaikyti Baltarusijos režimui ir toliau sudarant palankias sąlygas užsieniečiams nekliudomai kirsti valstybės sieną iš šios šalies į Lietuvą, esant su kontrabanda ir įvairiais sienos pažeidimais susijusioms, taip pat kitoms grėsmėms bei Rusijos specialiosioms tarnyboms koordinuojant hibridinę ataką regioniniu mastu, taip pat atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją.

Vis dėlto gretimose šalyse vyksiančių karinių pratybų „Zapad 2025“ metu Lietuvos sienos su Baltarusija ir Rusija apsauga dar stiprinama ir intensyvus jos kontrolės lygis keliamas į dar aukštesnį.

Vyks dar aktyvesnis sienos stebėjimas, patruliavimas ir bus vykdomos kitos jos kontrolės priemonės ne tik VSAT pajėgomis, bet ir pasitelkiant krašto apsaugos sistemos struktūras bei Lietuvos šaulių sąjungą.

Minėtų pratybų, per kurias išlieka sienos pažeidimų bei provokacijų prieš Lietuvą tikimybė prie išorės sienos, metu bus užtikrintas operatyvus reagavimas į galimus įvairaus pobūdžio incidentus tam panaudojant tiek sustiprintas pajėgas, tiek papildomas technines sienos kontrolės, kriminalinės žvalgybos ir kitas priemones bei esamą infastruktūrą.

„Zapad 2025“, kurių aktyvioji fazė numatyta rugsėjo 12–16 d., metu VSAT taip pat vykdys papildomas keitimosi informacija ir veiksmų koordinavimo priemones tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

taurages.teismai.lt nuotr.

Šiandien Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose darbą pradeda teisėja Ilona Rimkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. vasario 26 d. dekretu Nr. 1K-235 perkelta iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teisėja Rimkuvienė teisėjos karjerą pradėjo 2020 m. gegužės 26 d. Mažeikiuose, o iki tol dirbo Klaipėdos apygardos teisme teisėjo padėjėja. Šilutės rūmuose ji specializuosis civilinių bylų nagrinėjime.

Nuo šiol Šilutės rūmuose veiks pilna teisėjų komanda. Iš viso Šilutėje dirba septyni teisėjai: keturi nagrinėja civilines bylas, o trys specializuojasi baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylose.

Sveikiname teisėją Iloną Rimkuvienę pradėjus naują karjeros etapą ir linkime kuo didžiausios sėkmės, ištvermės bei džiaugsmo kasdienėje veikloje. Tikime, kad jos patirtis, žinios ir atsidavimas padės užtikrinti kokybišką teisingumo vykdymą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Smulkūs eismo įvykiai vairuotojams vis dar kelia nemažai streso – kada būtina kviesti policiją, o kada pakanka užpildyti deklaraciją? Pareigūnai primena, kad jei eismo įvykyje nėra sužeistųjų, dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir kaltės, žala padaryta tik transporto priemonėms, nėra įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, policijos kviesti nereikia – užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vis dažniau tam pasitelkiama elektroninė deklaravimo sistema – tai greitas ir aiškus būdas užfiksuoti įvykio aplinkybes naudojantis išmaniuoju telefonu. Pildant deklaraciją oficialioje platformoje DRAUDIMOĮVYKIAI.LT nereikia jokių papildomų dokumentų, procesas trunka vos keliolika minučių, o pateikti eismo įvykio duomenys automatiškai perduodami draudimo bendrovėms.

Elektroninės deklaracijos naudojimas padeda sumažinti policijos iškvietimų dėl smulkių eismo įvykių skaičių.

„Kuo daugiau vairuotojų pasirinks pildyti elektroninę deklaraciją, tuo daugiau dėmesio galėsime skirti rimtiems pažeidimams. Kviečiame visus vairuotojus naudotis šia galimybe, kai tik įmanoma“, – sako policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko.

Elektroninio deklaravimo sistema veikia kaip vedlys – žingsnis po žingsnio nurodo kokius duomenis pateikti, o įspėjimai padeda išvengti klaidų. Tai ne tik palengvina formalumų tvarkymą įvykus eismo įvykiui, bet ir prisideda prie eismo saugumo bei mažina administracinę naštą.

Lietuvos policija rekomenduoja naudotis platforma DRAUDIMOĮVYKIAI.LT, kai eismo įvykis yra smulkus, nėra sužeistųjų, o vairuotojai sutaria dėl kaltės. Tokiu būdu eismo įvykio aplinkybės užfiksuojamos greičiau ir paprasčiau, o pareigūnai gali skirti daugiau dėmesio svarbesniems pažeidimams bei visuomenės saugumui.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. V. Chorna)

Savivaldybei turi grąžinti beveik 7 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė iš buvusios tarybos narės priteisti 7759,69 Eur nepagrįstai gautų lėšų trečiojo asmens – Šilutės rajono savivaldybės administracijos – naudai. Ieškovės teigimu, atsakovė negalėjo tarybos nario veiklai patirti transporto išlaidų dyzeliniams degalams už 8574,19 Eur, kurios jai buvo išmokėtos. Pagal atsakovės naudotų automobilių ridas, realios sąnaudos degalams galėjo siekti apie 814 Eur per visą kadenciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

D. Žebelienė su ieškiniu ir ieškovės paskaičiavimais nesutiko. Ji teismui pateikė savo skaičiavimus apie sunaudotas kuro normas bei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atliekant tarybos narės funkcijas visos išlaidos buvo pagrįstos.

Tauragės apylinkės teismas, išanalizavęs visus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Generalinės prokuratūros ieškinys iš dalies pagrįstas. Iš degalų atsiskaitymo kvitų ataskaitos nustatyta, kad už degalus iš atsakovei priklausančios kortelės buvo atsiskaityta už kiek daugiau nei 1200 Eur sumą. Likusieji degalų apmokėjimo kvitai apmokėti grynaisiais pinigais. Atsiskaitant už degalus pasinaudota net 33 skirtingomis degalų nuolaidų kortelėmis. Teismas taip pat pastebėjo, kad karantino laikotarpiu, kai buvo ribojamas judėjimas šalyje, buvo nupirkta 1814 litrų degalų, iš jų tarybos narei priklausančia mokėjimo kortele apmokėta už beveik 63 litrus. Teismas taip pat nustatė, kad pateiktuose kvituose buvo nurodytas didesnis degalų kiekis nei, kad gali tilpti į jos naudotų automobilių bakus.

Nors atsakovė pateikė sąrašą renginių, išvykų, posėdžių, kuriuose, jos teigimu, ji dalyvavo kaip tarybos narė, teismas pažymėjo, kad vien dalyvavimas šiuose renginiuose neįrodo, jog vykdydama tarybos narės funkcijas automobiliais ji nuvažiavo beveik 72 tūkst. kilometrų. Atsakovė nurodė, kad važiuodavo į kitus rajonus bei miestus susitikti su Seimo nariais, politikais, kas teismo vertinimu nėra susiję su tarybos nario veikla. Atsakovės nurodyti renginiai, susitikimai, tokie kaip agitacija po rajoną dėl Prezidento rinkimų, dalyvavimas debatuose Europos Parlamento rinkimuose, nelaikytini tiesiogiai susiję su tarybos nario veikla. Be to, pagal atsakovės naudotų automobilių ridas nustatyta, kad bendrai per atsakovės tarybos narės kadenciją, automobiliais nuvažiuota kiek daugiau nei 50 tūkst. kilometrų.

Kadangi atsakovė būdama tarybos nare dirbo samdomus darbus įmonėse, teismui kilo abejonių ir dėl renginių kiekių, kuriuos ji nurodė. Pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė nurodė dalyvavusi 36 renginiuose. Teismas konstatavo, kad atsakovė vykdydama tarybos narės funkcijas naudojo savo ir sūnaus automobilius. Atsakovė pati nurodė, kad automobilius naudojo ir asmeniniams reikalams, todėl, atsižvelgiant į tai, kad automobilius naudojo ir kiti šeimos nariai, teismas konstatavo, jog tikėtina, kad 30 procentų jos naudotų automobilių nuvažiuotų atstumų buvo panaudota tarybos narės veiklai. Atsižvelgiant į tai, bendra pateisinamų atsakovės kuro išlaidų suma galėjo sudaryti beveik 1565 Eur.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas pasinaudojo teise nukrypti nuo bendrųjų jų paskirstymo taisyklių ir atsakovei nepriteisė beveik 5000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Teismas nurodė, kad civilinę bylą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė pačios atsakovės veiksmai, nes ji savivaldybei pateikė gautas išmokas pagrįsti negalinčius dokumentus. Be to, atsakovė ir teisme nepagrindė didžiosios dalies jai išmokėtų sumų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie rugsėjo mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo 1–5 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET, kontrolė.

Rugsėjo 7–9 d., 28–30 – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Rugsėjo 12–14 d.– Dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė.

Rugsėjo 16–22 d. – Europos judumo savaitė ir Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuotos Saugaus eismo dienos ir Europos diena be žuvusiųjų keliuose.

Rugsėjo 24–26 d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (pridegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Svarbiausi reikalavimai žvejams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. Aplinkos apsaugos departamentas vykdys kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. Žvejams aktualu žinoti, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos. Lašišas ir šlakius – ne mažesnius nei 65 cm dydžio – bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

„Per akciją primename gyventojams žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir kitus reikalavimus. Gyventojus šiais klausimais konsultuoja mūsų specialistai bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022. Svarbiausią informaciją galima rasti mūsų interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose”, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.

Pasak V. Marozo, migruojantys ir neršiantys lašišos bei šlakiai yra pažeidžiami, todėl norint juos apsaugoti būtinas ne tik aplinkosaugininkų, bet svarbus ir visuomenės budrumas. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsdami informuokite skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą.

Daugiau – https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/rugsejo-1-d-prasideda-akcija-saugom-lasisa-svarbiausi-reikalavimai-zvejams-cSIg/

VSAT nuotr.

Žolinės išvakarėse Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams Kuršių mariose teko du kartus skubėti į pagalbą nelaimės ištiktiems poilsiautojams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmąjį pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro ketvirtadienio vakarą VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pareigūnai gavo apie dreifuojantį katerį tarp Ventės rago ir Kintų, maždaug 300 metrų nuo kranto. Įtarta, kad laiveliui pasibaigė kuras. Susisiekus su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru nedelsiant į pagalbą iš Nidos upių uosto buvo išsiųstas greitaeigis kateris „Boomeranger“. Nuvykę pasieniečiai aptiko metalinę valtį su pakabinamu varikliu ir joje buvusį 44-erių vyrą. VSAT pareigūnams kilo įtarimų dėl jo būklės – nuo vyro sklido alkoholio kvapas, jis bendravo nerišliai.

Asmuo kartu su valtimi buvo pristatytas į Svencelės uostą, kur laukė policijos pareigūnai. Jiems vyras įpūtė 2,78 promilės, todėl buvo įteiktas šaukimas atvykti į Neringos pasienio užkardą aplinkybių išaiškinimui.

Praėjus kiek daugiau nei valandai, pasieniečiai sulaukė kito iškvietimo. Pranešta, kad tarp Juodkrantės ir Drevernos į žvejų tinklus įsipainiojo kateris su šešiais asmenimis. Į pagalbą iš Neringos pasienio užkardos Kopgalio atraminio punkto buvo išsiųstas pasieniečių laivas ant oro pagalvės „Christina“. Informacija pasitvirtino – plaukiojimo priemonė nebegalėjo tęsti kelionės. Du vyrus, dvi moteris ir du nepilnamečius pasieniečiai saugiai perkėlė į tarnybinį laivą ir atplukdė į Klaipėdos uostą ir išlaipino Danės krantinėje.

Per abi gelbėjimo operacijas medikų pagalbos neprireikė.

vsat.lrv.lt inf.