www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Kaip praneša policija, birželio 27 d. apie 6.00 val. Švėkšnos kapinėse pastebėti septyni suskaldyti kapų paminklai.

Nuostolis – apie 15 000 eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo, pagal LR BK 312 str. 2 d.

Kaip skelbia Baudžiamasis kodeksas, tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra nelegali. Į šalį plūstantis kontrabandinių ir suklastotų cigarečių srautas neslūgsta, dėl to valstybės biudžetas kasmet netenka apie 79 mln. eurų potencialių pajamų. Didesnės nelegalių cigarečių rinkos dalis yra tik Prancūzijoje ir Graikijoje, o Lenkijoje užfiksuotas bene didžiausias kritimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Europoje atliktas naujausias bendrovės KPMG tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje per metus suvartojamų cigarečių kiekis siekia 2,8 mlrd. vienetų. Iš jų 0,5 mlrd. vienetų yra nelegalios, o tai yra didesnis kiekis negu Latvijoje (0,3 mlrd.) ir Estijoje (0,1 mlrd.) kartu sudėjus. Tyrimo duomenimis, 2021 metais nelegalių tabako gaminių rinkos dalis Lietuvoje buvo 19 proc., vos 1,13 procentinio punkto mažesnė nei 2020 m. Lietuva vis dar patenka į problematiškiausių valstybių trejetą – ją lenkia tik Prancūzija ir Graikija, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės 2021 metais sudarė atitinkamai 29 proc. ir 24 proc. rinkos.

Nors dalyje tirtų valstybių, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje, pastebėtas nelegalių tabako gaminių vartojimo sumažėjimas, tačiau bendri ES duomenys rodo, kad šešėlinė rinka toliau plečiasi. Pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų metatyrimas rodo, kad iš viso Bendrijos šalyse per metus suvartojama 35,5 mlrd. nelegalių cigarečių – 3,9 procentinio punkto daugiau negu prieš metus. Dėl to valstybės netenka 10,4 milijardo eurų potencialių pajamų.

ES augančios infliacijos ir ekonominių iššūkių akivaizdoje šešėlio pavojus ir valstybių biudžetų praradimai yra ypač grėsmingi. „Negaudamos svarbios pajamų dalies, vyriausybės yra priverstos riboti savo investicijų projektus – viešasis sektorius turi tenkintis menkesniu finansavimu: nukenčia viešosios paslaugos, infrastruktūros priežiūra, menkiau užtikrinamas piliečių saugumas, o gyventojai susiduria su augančiomis pagrindinių vartojimo prekių kainomis“, – sako Gregoire Verdeaux, vyresnysis bendrovės „Philip Morris International“ (PMI) išorinių reikalų viceprezidentas, pridurdamas, kad klestinti šešėlinė rinka trukdo valstybių strategijoms, kurių tikslas – mažinti arba net visiškai pašalinti cigarečių rūkymą.

Pasak jo, kartu kyla didesnė rizika, kad į šešėlinę rinką atsigręš rūkantys suaugusieji, priklausantys žemų pajamų ir socialiai pažeidžiamoms grupėms. Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad bedūmės alternatyvos būtų prieinamos ir įperkamos visiems rūkantiesiems, nes taip bus galima juos apsaugoti nuo žingsnio į šešėlinę rinką.

Tyrimo metu nustatyta, kad ir toliau sparčiai auga suklastotų rūkalų vartojimas – pernai tokių cigarečių suvartota penktadaliu daugiau negu prieš metus. O iš viso suklastoti rūkalai sudaro 34,6 proc. visų nelegaliai ES parduodamų cigarečių. Ekspertai pabrėžia, kad tokių gaminių sudėtis ir kokybė yra praktiškai nekontroliuojama, cigaretės gaminamos slaptose, pogrindinėse gamyklose. Remiantis viešais spaudos pranešimais, skaičiuojama, kad vien Lenkijoje pernai teisėsauga surengė 70 reidų prieš nelegalių cigarečių gamintojus.

Lenkijoje nelegalių cigarečių vartojimas krito 3,7 proc. ir pernai siekė 5 proc. nuo visų suvartojamų cigarečių). Kompanijos PMI viceprezidentas nelegalios prekybos prevencijai Alvise Giustiniani atkreipia dėmesį, kad tokį pokytį Lenkijoje lemia efektyvus teisėsaugos darbas bei gerėjantis alternatyvių tabako gaminių prieinamumas. Pasak A. Giustiniani, per pastaruosius metus, Lenkija tapo pavyzdžiu kitoms šalims, kad naujais politiniais sprendimais ir kompleksiniais veiksmais kovoje su šešėliu galima pasiekti ryškios pažangos ir gerų rezultatų. Jis neabejoja, kad viena iš Lenkijos sėkmės priežasčių yra tabako verslo ir teisėsaugos bendradarbiavimas. Išaugusios rūkančių suaugusių gyventojų galimybės gauti patikimą, svarbią informaciją apie alternatyvius tabako gaminius taip pat daro teigiamą įtaką kovai su šešėliu.

Vis dėlto nerimą kelia tai, kad šalyse, kuriose cigaretėms taikomi dideli akcizai, pvz., Prancūzijoje, vietoje rūkymo paplitimo mažėjimo, matome padirbtų cigarečių vartojimo augimą. Tiesą sakant, Prancūzijoje per pastaruosius penkerius metus, kai vidutinė legalių cigarečių pakelio kaina išaugo daugiau nei per pusę, o suaugusių rūkančiųjų skaičius sumažėjo nežymiai.

„Pašalinti nelegalią tabako prekybą yra ilgalaikis PMI prioritetas. Kompanija bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir kitomis organizacijomis visame pasaulyje, kad nelegali veikla, tokia kaip gaminių klastojimas ir kontrabanda, būtų išrauta su šaknimis“, – tvirtino G. Verdeaux.

Studijos autorių teigimu, iš šešėlinės rūkalų rinkos lobstančios organizuotos nusikaltėlių grupuotės prisitaikė prie COVID-19 pandemijos sąlygų, perkeldamos pogrindinę gamybą arčiau rinkų, kuriose rūkalų kainos yra didžiausios, tad vis daugiau suklastotų rūkalų gaminama ES viduje. Iš viso nelegalūs rūkalai sudaro 8,1 proc. visų ES suvartojamų cigarečių.

Metinę studiją nelegalių cigarečių rinkai 2021 m. įvertinti KPMG atliko kompanijos „Philip Morris International“ užsakymu. Atlikdami tuščių pakelių ir legalių vietos pardavimų tyrimus, ekspertai vertino padėtį 27-ose ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Policijos nuotr.

Neskubėkite ir nevairuokite išgėrę.

Artėjant Joninėms ir magiškai Rasų nakčiai, Lietuvos kelių policijos tarnyba neabejoja, kad norinčiųjų pramogauti kelias dienas bus, ir įspėja susiruošusiuosius keliauti linksmintis, vairuotojus: ilgąjį savaitgalį visoje šalyje visą parą vyks sustiprinta vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau nuo šios savaitės vidurio Lietuvos kelių policija daug atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Parinktų prevencinių priemonių, kurias birželio 23–26 dienomis vykdys policijos pareigūnai,
tikslas – užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys, užkardyti pavojingą ar net chuliganišką vairavimą švenčių dienomis, kai padidėja eismas visoje šalyje.

Iki soties pasimėgaukite Rasų šventės apeigomis, burtais atsakingai ir saugiai keliaudami, nevartodami alkoholio. Tai viena iš svarbiausių policijos pareigūnų rekomendacijų visiems eismo dalyviams.

Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsisegti saugos diržų, o kelyje venkite bet kokių su vairavimu nesusijusių veiksmų: nevalgykite, neskambinkite mobiliojo ryšio priemone nesinaudodami laisvų rankų įranga ir kt. Turite sutelkti dėmesį į kelią. Pasirūpinkite ir kartu keliaujančiais vaikais. Nepalikite jų be priežiūros ir nepamirškite vaiko ūgiui ir svoriui pritaikytos kėdutės ar pasostės. Vyresni vaikai taip pat turi užsisegti saugos diržus.

Lietuvos kelių policija turi patarimų ir pėstiesiems. Joninių naktį Jums labai pravartu turėti atšvaitą, o prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį, būtinai įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Eidami per pėsčiųjų perėją, nesiblaškykite, nedelskite ir jokiu būdu nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis. Dviračių ir paspirtukų vairuotojams, judantiems važiuojamąja kelio dalimi, reikia dėvėti ryškiaspalvę liemenę, jaunesniems nei 18 būtina dėvėti saugos šalmą, vyresniems jis rekomenduojamas. Nevažiuokite pėsčiųjų perėjomis! Jas kirskite nulipę nuo savo transporto priemonės.

Skubėdami ieškoti paparčio žiedo ar palydėti saulės, būkite dėmesingi ir važiuokite tik saugiu greičiu neviršydami leistino važiavimo greičio.

2021 metais, Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, birželio 23–24 dienomis šalies keliuose įvyko 20 eismo įvykių, per kuriuos buvo sužeisti 22 žmonės.

Policijos nuotr.

Lietuvos kelių policija per metus išaiškina daugiau nei 40 000 atvejų, kai mobilusis telefonas yra laikomas rankose vairuojant transporto priemonę. Šiemet jau 100 asmenų dėl to neteko teisės vairuoti. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys akcentuoja ne baudos dydį, o apeliuoja į žmonių sąmoningumą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per penkis šių metų mėnesius užfiksuoti 21 429 atvejai, kai vairuotojai nepaisė Kelių eismo taisyklių vieno iš reikalavimų, t. y. naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodami. 2021 metais tokių pažeidimų buvo užfiksuota 42 260. Už tai vairuotojai gali būti nubausti nuo 60–90 eurų bauda ir netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 mėnesių. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys ragina žmones elgtis atsakingiau ir ne tik patiems nesinaudoti mobiliojo ryšio telefonais vairuojant, bet ir įspėti kitus taip darančius vairuotojus.

,,Vairuotojo dėmesys turi būti sutelktas tik į vairavimą. Eismo įvykiai, patiriami sužeidimai, žmonių netektys įrodo, kad bet kokie kiti pašaliniai veiksmai neleidžia gerai įvertinti eismo situacijos, važiavimo sąlygų ir padariniai gali būti labai skaudūs“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys.

Šiemet teisė vairuoti už naudojimąsi mobiliuoju telefonu buvo atimta 102 asmenims. 2021 metais per tą patį laikotarpį, t. y. sausio-gegužės mėnesiais, 55 žmonės prarado vairuotojų pažymėjimus.

Daugelis automobilių turi laisvų rankų įrangą, todėl skambinti ir atsiliepti yra gana patogu, tačiau jaunoji karta ir ne tik ji įnikusi į socialinius tinklus.

,,Jaunoji karta intensyviau naršo socialiniuose tinkluose ir neretai negali nuo jų atsitraukti, bet vairuojant kiekvienas kitas veiksmas yra labai pavojingas, ir gyventojai neturėtų to toleruoti, o pamatę netinkamai besielgiantįjį, įspėti ir sudrausminti“, – ragina žmones nelikti abejingus Vytautas Grašys.

Policijos nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnyba nustato, kad sparčiai populiarėjančių transporto priemonių – elektrinių paspirtukų ir dviračių – vairuotojai per metus padaro per 12 000 įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jų mėgstamiausia pramoga – vairuoti išgėrus. Į eismo įvykius per metus šių transporto priemonių vairuotojai pakliūva apie tris šimtus kartų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių eismo taisyklėse elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami prie dviračių vairuotojų, ir jiems taikomos tos pačios taisyklės. Abiejų transporto priemonių vairuotojų padaryti nusižengimai ir eismo įvykiai skaičiuojami kaip vienos grupės – kartu.

Lietuvos kelių policijos tarnyba, populiarėjant būtent šiai transporto priemonei, iš 93 per penkis šių metų mėnesius įvykusių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai, statistiškai išskyrė elektrinių paspirtukų vairuotojus. Paaiškėjo, kad vos daugiau kaip pusė jų – eismo įvykiai, įvykę jų vairuotojams. Per 48 įvykius buvo sužeisti 52 asmenys.

Vairuoja išgėrusieji

Vienas iš dažniausiai fiksuotų pažeidimų – vairavimas išgėrus. Išskiriami du atvejai. Pirmasis, kai pažeidėjui fiksuojama daugiau nei 0,4 promilės apsvaigimas, bet jis neviršija 1,5 promilės. Kitas — girtumas, kuris viršija 1,5 promilės. 2022 metais užfiksuota 918 atvejų, kai dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai vairavo išgėrę nuo 0,4 iki 1,5 promilės alkoholio kiekio kraujyje. 777 buvo pagauti dar didesnio girtumo – per 1,5 promilės. Pernai per pirmąjį pusmetį tokių vairuotojų buvo dar daugiau – 1 242.

Per 60 apgadintų transporto priemonių

Sunkių ir sudėtingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, padarytų dviratininkų, fiksuojama nedaug. Šiemet 60 dviračius ar elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, per kuriuos apgadintos transporto priemonės, jų kroviniai ar keliai bei kitas turtas, užfiksuota 16 atvejų, kai per juos buvo nedaug sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Dviratininkai sukėlė 3 pavojingas situacijas kelyje. Tačiau per eismo įvykius pernai žuvo 11 dviratininkų, 2020 metais – 15. Šiais metais jau žuvo 2 dviratininkai.

Nedėvi šalmų

Kita didelė pažeidimų grupė – dviračius vairuojančių asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus visus tuos, kurie numatyti Administracinių nusižengimų kodekse. Žmonės, nepaisydami Kelių eismo taisyklių, elektriniu paspirtuku veža kitus žmones, nepilnamečiai vairuotojai ar keleiviai nedėvi saugos šalmų, neturėdami laisvų rankų įrangos, naudojasi mobiliojo ryšio priemone. O to daryti griežtai negalima. Nors šių pažeidimų daroma daugiausia, palyginti su pernai ir užpernai padarytais pažeidimais, – jų vis dėlto gerokai sumažėjo. Tokių atvejų šiemet nuo metų pradžios užfiksuota 972, per tą patį laikotarpį 2021 metais beveik tris kartus daugiau –2 864. Per tą patį laikotarpį 2020 metais jų buvo 2 394.

Fiksuoja apie 12 000 pažeidimų

Šiemet iki gegužės 31 dienos iš viso užfiksuota gerokai mažiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų nei pernai. Dviratininkai padarė 2 972 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Per lygiai tokį patį laikotarpį pernai – 4 871.

Per visus 2021 metus įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuose dalyvavo dviratininkai, užfiksuota 12 871, per pirmąjį metų pusmetį – 6 775, per antrąjį – 6 096. Eismų įvykių (susidūrimų su dviratininkais) 2021 metais fiksuota 321, iš jų 26 tamsiuoju paros metu. Tai 10 procentų daugiau nei 2020 metais.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos. Labai pravartu prieš sezoną ar kiek primiršus atsiversti Kelių eismo taisykles.

Vairuoti dviratį ir elektrinį paspirtuką savarankiškai važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniam kaip 14 metų asmeniui. Gyvenamojoje zonoje elektrinių paspirtukų, kaip ir dviračių vairuotojų, amžius neribojamas. Nepilnametis vairuotojas, kuriam nėra 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

Dviratis (elektrinis paspirtukas) būtinai turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

Jeigu važiuojate važiuojamąja kelio dalimi, privalote dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos. Tamsiuoju paros metu dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, dviračio gale – raudonos šviesos, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems ir neturi jiems niekaip trukdyti ar juo labiau kelti pavojaus. Pro pėsčiąjį važiuojant reikia pristabdyti ir važiuoti 3–7 km/val. greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, ir palikti saugų tarpą iš šono.

Visada pasirinkite saugų važiavimo greitį ir atstumą ir iki pėsčiojo, ir iki kitos transporto priemonės.

Atsiminkite, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams griežtai draudžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėja ir vežti kitą asmenį. O dviračių gatvėje draudžiama: važiuoti didesniu kaip 30 km/val. greičiu ir lenkti. Privažiavę pėsčiųjų perėją, privalote sustoti, nulipti nuo elektrinio paspirtuko ar dviračio ir per perėją jį vestis. Taip pat sustodami, sukdami į kairiąją ar dešiniąją pusę, turite parodyti įspėjamąjį signalą ranka.

Lietuvos kelių policijos tarnyba nėra linkusi bausti. Ji įspėja ir informuoja. Jeigu pažeidę Kelių eismo taisykles asmenys išaiškinami, jiems gresia baudos nuo 10 iki 200 eurų.

aad.lrv.lt nuotr.

Sulaikę neteisėtai žvejojančius asmenis, aplinkosaugininkai dažniausiai randa ir žuvų. Jei žuvys yra gyvybingos, jos visuomet paleidžiamos atgal į vandenį. Nugaišusias arba nebegyvybingas žuvis tenka perduoti atliekų tvarkytojams.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, laikomos laimikiu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybos reikalavimus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala.

„Ne visi žino – jei aplinkosaugininkai paleido iš pažeidėjo paimtą neteisėtai sugautą žuvį atgal į vandens telkinį, žala žuvų ištekliams vis tiek yra skaičiuojama ir pažeidėjo laukia tokia pati atsakomybė“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Jei neteisėtai pagautos žuvys nebegyvybingos, jos laikomos greitai gendančiu mažaverčiu turtu ir teisės aktuose numatyta tvarka pripažįstamos atliekomis bei atiduodamos gyvūninės kilmės atliekų tvarkytojams, su kuriais Aplinkos apsaugos departamentas yra sudaręs sutartį.

Pasak aplinkosaugininkų iš pažeidėjų paimtos negyvybingos žuvys yra užfiksuojamos administracinio nusižengimo protokole ir visos konfiskuotos žuvys nustatyta tvarka perduodamos atliekų tvarkytojams, kaip ir nekokybiški ar uždrausti naudoti daiktai (tinkliniai įrankiai, bučiai, kilpos, spąstai, nekokybiškos valtys ir kt.).

Be to, departamentas teikia siūlymus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl konfiskuotų pažeidimo įrankių ir priemonių, kurias dar galima realizuoti. Tokį konfiskuotą turtą, kaip pvz., gerą valtį, perima, įvertina ir realizuoja VMI, o gautos pajamos eina į valstybės biudžetą.

Tie įrankiai ir daiktai, kurių VMI neperima, o departamentas pripažįsta nerealizuotinais, laikomi atliekomis. Aplinkosaugininkai vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimais, atliekas perduoda atliekų tvarkytojams galutiniam jų sutvarkymui.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas iš pažeidėjo paimtas ir teisėtas, ir neteisėtas įrankis saugomas taip, kad nebūtų prieinamas pašaliniams.

Policijos nuotr.

Policijos kriminalistai įspėja: nemažėja registruojamų pranešimų dėl sukčiavimų ir išviliojamų santaupų, ir išskiria tris pagrindines elektroninėje erdvėje daromų sukčiavimų nusikalstamas schemas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Schema Nr. 1. Pareiškėjui gavus nuorodą, susijusią su „Vinted“, „DPD“, „Skelbiu.lt“, „LP Express“ ir kt. internetinėmis platformomis, kuriose prašoma suvesti banko kortelės duomenis (kortelės CCV/CVV numerį, galiojimo datą ir kortelės numerį) ir, atlikus nurodytus veiksmus, sukčiai, neteisėtai įgiję asmens mokėjimo kortelės duomenis, juos neteisėtai panaudoja, atsiskaitydami internetinėse svetainėse už prekes ar paslaugas.

Schema Nr. 2. Sukčius, paskambinęs pareiškėjui ir prisistatęs banko darbuotoju, siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį, nurodo apgaulingą informaciją (pvz. pareiškėjo atžvilgiu daromas nusikaltimas arba būtina atlikti tariamą elektroninės bankininkystės paskyros saugos užtikrinimą ar programinės įrangos atnaujinimą), ir išvilioja elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, t. y. nukentėjusiojo asmens kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, kuriuos, prisijungęs prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudoja inicijuodamas finansines operacijas.

Schema Nr. 3. Pareiškėjas į mobiliojo ryšio telefoną tariamai iš banko gauna žinutę (pvz. paskyra yra užblokuota arba neteisėtai nuskaityti pinigai), kurioje nurodyta, kad, norint atblokuoti sąskaitą arba blokuoti neteisėtus pinigų pervedimus, būtina paspausti pateiktą nuorodą (pvz. seb-accpaslaugos.com, e-seb-saskaita.com, seb.login20.com, seb.login26.com, swed.pagalba-palaikymas.com ir kt.). Paspaudus gautą aktyvią nuorodą, nukentėjusiajam nurodoma suvesti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (pvz. asmens kodą, banko kliento kodą), juos suvedus, iš nukentėjusiojo banko sąskaitos atliekamos neteisėtos finansinės operacijos.

Policijos pareigūnai pataria: visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei ir netapote jo auka. Atminkite, kad nevalia spausti žinute gautų įtartinų nuorodų ar kitaip atskleisti savo banko kortelės, prisijungimo prie interneto banko duomenų. Būkite atidūs ir sąmoningi!

Policijos nuotr.

Birželio 10 d. į Rusnės salą atvyko daugiau nei 500 policijos darbuotojų ir jų šeimos narių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusnės saloje susirinkusius dalyvius pasveikino Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kuris už šiltą priėmimą Šilutės merui Vytautui Laurinačiui įteikė atminimo dovaną.

Policijos generalinio komisaro apdovanojimo sulaukė ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė – už bendradarbiavimą ir draugišką priėmimą  Rusnės saloje.

Prasimankštinę dviračių mylėtojai įveikė 40-ies kilometrų trasą, kuri driekėsi vaizdingoje Rusnės saloje.

Pusiaukelėje jų laukė atokvėpio vietos, kuriose buvo galima sustoti, pasimėgauti užkandžiais, pailsėti ir atgauti jėgas.

Neturėję dviračių, galėjo pasivaikščioti po nuostabią Rusnės salą.

Džiaugiamės, kad visi sugrįžo sveiki ir laimingi.

Nuoširdžiai dėkojame visiems šio žygio dalyviams ir svečiams.

Už paramą dėkojame Šilutės merui, Tarptautinei policijos asociacijai bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

www.pasienis.lt nuotr.

Savaitgalį neįprastą gelbėjimo operaciją teko atlikti Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai Nemune iš variklio gedimą patyrusio laivo „Raketa“ sėkmingai iškėlė ir į krantą parplukdė pusšimtį pramogautojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienį vidurdienį savo atsakomybės ruožą su Karaliaučiaus sritimi stebėję Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų užkardos pareigūnai užfiksavo Nemune, ties Pagėgių savivaldybės Nausėdų kaimu, netikėtai sustojusį pramoginį laivą „Raketa“. Buvo matyti, kad plaukiojimo priemonė yra nevaldoma, iš jos į vandenį skubiai išmestas inkaras.

Link „Raketos“ tuoj pat buvo nusiųstas Bardinų užkardos pasieniečių kateris „Octelbo“ su įgula. Paaiškėjo, kad 49 pramogautojus iš Kauno į Nidą plukdęs laivas patyrė avariją – plaukiant netikėtai sustojo jo variklis.

Įvykio aplinkybes įvertinę pasieniečiai konstatavo, jog yra tikimybė, kad Nemuno farvateryje sustojusį laivą upės srovė gali imti nešti Rusijos kranto link, todėl priimtas sprendimas evakuoti visus keleivius.

Tai VSAT katerio įgula operatyviai ir sėkmingai atliko per maždaug pusvalandį. Pasieniečiams teko kelis sykius kursuoti tarp avariją patyrusio laivo ir kranto, kol galiausiai visi 49 pramogautojai buvo saugiai išlaipinti Lietuvos pusėje. Nė vienam asmeniui medikų pagalbos neprireikė.

Kai kurie keleiviai net juokavo, jog laivas avariją patyrė „labai tinkamoje vietoje“, mat krante atsidūrę pramogautojai turėjo puikią galimybę pasigrožėti panemunės pievose besiganančiais Nemuno žirgyno trakėnų veislės sportiniais žirgais.

Upės farvateryje sustojusiame laive likę trys įgulos nariai apie gedimą taip pat pranešė Rusnės uosto darbuotojams. Tą pačią dieną atplaukęs laivas – vilkikas sėkmingai nutempė „Raketą“ į Rusnę.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie birželio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 1–4 d. – dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų kontrolė – KET VIII skyriaus nuostatų laikymosi kontrolė.

Birželio 7–10 d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant neturint laisvų rankų įrangos).

Birželio 7–10 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Birželio 13–19 d. – krovininių automobilių ir autobusų kontrolė (inicijuota ROADPOL).

Birželio 20–23 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Birželio 24–27 d. – vairuotojų, įskaitant dviračių ir elektrinių paspirtukų, blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

„Vairuokime atsakingai, būkime atidūs, laikykimės Kelių eismo taisyklių!“ – linki policijos pareigūnai.

Policijos inf.

Policijos nuotr.

Ketvirtadienį policijos pareigūnai, vykdydami akcizais apmokestinamų prekių kontrolę, Šilutės rajone, Pjaulokių kaime, miške, rado įrangą naminei degtinei gaminti.

Taip pat rasta ir išimta 240 litrų bespalvio skysčio, turinčio specifinį naminės degtinės kvapą, bei 2100 litrų raugo naminei degtinei gaminti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įvykio vietoje sulaikyti du vyrai, gim. 1987 m.

Jie policijos pareigūnų užklupti pačiame veiklos įkarštyje.

Dėl šio atvejo policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d.

Už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą, vyrams gresia bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Policija ragina gyventojus nelikti abejingiems daromiems teisės pažeidimams ir apie jiems žinomas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas pranešti.

Policijos nuotr.

Kontroliuokite savo gyvenimą skaitmeninėje erdvėje. Netapkite kibernetinių sukčių auka!

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip užsidirbti pinigų jūsų sąskaita. Asmenys ir organizacijos dažnai kenčia nuo sukčiavimo, susijusio su įvairiomis socialinės inžinerijos technikomis, kai reikalinga informacija išgaunama ne įsilaužiant į sistemą, o tiesiogiai iš asmens.
Apžvelgiami sukčiavimo atvejai yra tipiniai pavyzdžiai, atskleidžiantys, kaip lengvai kibernetiniai užpuolikai gali manipuliuoti žmonių psichologija ir suvokimu. Čia pateikiami patarimai yra skirti padėti jums apsisaugoti. Sąmoningumas yra jūsų geriausia gynyba!

Bendri patarimai:

• Reguliariai tikrinkite savo paskyras internete.
• Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitą ir praneškite savo bankui apie bet kokius galimai joje atliktus įtartinus veiksmus.
• Atlikite mokėjimus internetu tik saugiose svetainėse (patikrinkite, ar adreso juostoje yra spynelės ženklas ir „https“) ir naudodamiesi tik saugiu ryšiu (rinkitės mobilųjį tinklą vietoje viešųjų belaidžių tinklų).
• Jūsų bankas niekuomet telefonu ar el. paštu neprašys konfidencialios informacijos, pvz., Jūsų interneto paskyros prisijungimo duomenų.
• Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai beveik visada yra sukčiavimas.
• Saugokite savo asmeninę informaciją.
• Būkite labai atsargūs, bendrindami asmeninę informaciją socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali naudoti jūsų informaciją ir nuotraukas, kad suklastotų tapatybę arba apgautų jus.
• Jei manote, kad perdavėte savo sąskaitos duomenis nusikaltėliui, nedelsdami susisiekite su savo banku.
• Visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei netapote jo auka.

aad.lrv.lt nuotr.

Smarkuoliams gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų pareigūnai, vykdydami akciją „Poilsiauk atsakingai“, Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame – zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais.

Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų sąlygų“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Audrius Jonaitis.

Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimuose nurodoma, kad vandens motociklais galima plaukioti tik vandens keliais.

„Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi ne šiaip sau – jais siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patenkti kuro, tepalų, degimo produktų, korpuso dažų“, – teigia A. Jonaitis.

Taip pat aplinkosaugininkai primena, kad akcijos „Poilsiauk atsakingai“ tikslai – pažeidimų vandens telkiniuose, jų pakrantėse, miškuose ir saugomose teritorijose prevencija, išsiaiškinimas ir šalinimas. Todėl šiuo metu aktyviai vykdomi reidai visose Aplinkos apsaugos departamento valdybose.

Apie pastebėtus gamtosaugos pažeidimus prašoma pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Policijos nuotr.

Jokiu būdu nespauskite gautos melagingos nuorodos.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nuo 2022 m. pradžios dėl sukčiavimo pradėjo 28 ikiteisminius tyrimus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai pastebi, kad šios nusikalstamos veikos intensyvėja, todėl ragina gyventojus būti budriais ir neleisti sukčiams pasinaudoti Jūsų patiklumu.

Per pirmąsias gegužės mėnesio dienas pareigūnai pradėjo 6 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atvejų.

Gegužės 3 d. vyras, gim. 1974 m., telefonu gavęs „banko“ žinutę su nurodyta nuoroda, ją paspaudė ir suvedęs prašomus savo banko duomenis, sąskaitoje neteko 3 900 eurų. Tą pačią dieną fiksuotas dar vienas tokio pobūdžio sukčiavimo atvejis, kuomet iš moters, gim. 1996 m., buvo išvilioti 607 eurai.

Gegužės 6 d. nuo sukčių nukentėjo dar vienas vyriškis, gim. 1969 m., kuris taip pat paspaudęs neva iš banko atsiųstą nuorodą, sąskaitoje pasigedo 4 000 eurų. Prieš kelias dienas nuo tokių sukčių schemų nukentėjo dar 3 asmenys. Iš jų išviliota bendra suma siekia 5 899 eurų.

Pareigūnai prašo gyventojų neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos – prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų.

Atminkite, kad bankas savo klientams SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į interneto banką nesiunčia ir niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų.

Neskubėkite spausti atsiųstų nuorodų! Daug patikimiau ir saugiau, jei prie banko svetainės prisijungsite jums įprastu būdu, o ne per atsiųstas nuorodas, nes vienas neatsargus mygtuko paspaudimas gali pridaryti labai daug žalos.

Būkite atidūs!

Policijos nuotr.

Gegužės 16 d. apie 12.00 val. iš sodybos, Šilutės rajone, Minijos kaime, išėjo Rimgaudas Juozas Strumyla, gim. 1949 m., ir iki šiol negrįžo.

Vyras yra apie 176 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų žilų plaukų, netaisyklinga laikysena – susikūprinęs.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vilkėjo juodos spalvos striukę, sportines tamsias kelnes, avėjo pilkos spalvos batus, dėvėjo tamsiai violetinės spalvos kepurę.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atsiliepti asmenis, mačiusius ar žinančius šio vyriškio buvimo vietą, ar turinčius kitos tyrimui vertingos informacijos.

Prašome susisiekti su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja Vaida Auškalniene, tel. 8 700 64054 arba el. paštu vaida.auskalniene@policija.lt

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Šilutės teismo rūmuose darbą pradeda teisėja Rita Renkytė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

R. Renkytė teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete, turi 8 metų teisinio darbo patirtį, kurį įgijo pradėdama dirbti 2014 m. Klaipėdos apylinkės teisme teisėjo padėjėja, o nuo 2021 m. – dirbo teisėjo padėjėja Klaipėdos apygardos teisme.

Šilutės teismo rūmų teisėja ji paskirta LR Prezidento dekretu.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba balandį gavo pranešimą apie Šilutėje, garažų masyve Aukštumalos g., aptiktą buitinių atliekų krūvą. Informaciją pateikęs žmogus nurodė, kad tarp atliekų yra daiktų su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai reagavo nedelsdami, kad oro sąlygos nesugadintų įkalčių. Tarp plastiko maišų ir įvairių šiukšlių aptikta pakuotė su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris). Turimi duomenys leidžia Šilutės aplinkosaugininkams pradėti administracinį tyrimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

„Aplinka besirūpinančių žmonių pagalba mums labai svarbi. Todėl nuoširdžiai dėkojame šiam žmogui. Kadangi jis nedelsė ir apie pažeidimą pranešė iškart, mums pavyko teršėją nustatyti“, – sakė Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Galina Misevičienė.

Už šį pažeidimą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Be to, jei atliekų krūva nebus geranoriškai sutvarkyta ir atliekos nebus priduotos atliekų tvarkytojams, reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas dėkoja asmenims už pilietiškumą saugant aplinką ir primena, kad apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti telefonu 112.

am.lrv.lt nuotr.

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Aplikosaugininkai ragina būti sąmoningiems ir šia išimtimi naudotis atsakingai – jei kyla abejonių, kad sugauta žuvis gali būti dar neišneršusi, draugiškas gamtai elgesys būtų tokią žuvį paleisti, nepaisant, kad žvejybos draudimas tuo metu jau negalioja.

Gegužės 15 d. baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius. Kadangi gegužės 15 d. yra sekmadienis, šia dieną draudimas jau nebegalios ir bus galima nurodytas žuvis žvejoti.

Tuo tarpu žiobriai jau pasiekė nerštavietes ir jų žvejybos draudimas netrukus prasidės. Įprastai žiobrius draudžiama žvejoti nuo gegužės 15 d., tačiau šįmet žiobrius bus draudžiama žvejoti nuo gegužės 16 d., draudimas tęsis iki birželio 15 d.

Vis dar tęsiasi sterkų žvejybos draudimas, kuris baigsis gegužės 31 d.

Siekiant apsaugoti neršiančius karšius, iki gegužės 20 d. galioja draudimas juos žvejoti Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, išskyrus žvejybą polderiuose.

Taip pat iki gegužės 20 d. draudžiama žvejoti 400 m atstumu aplink Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per tris mėnesius trukusią akciją „Lydeka“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai surengė 782 reidus ir patikrino 7991 žvejį. Per šį laikotarpį nustatyti 499 mėgėjų žvejybos pažeidimai ir vienas verslinės žvejybos pažeidimas, iš jų šiurkštūs – 122. Iš pažeidėjų paimti 491 įrankiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vienas pagrindinių akcijos „Lydeka“ tikslų buvo pažeidimų prevencija ir siekis išsaugoti kuo daugiau reproduktorių, kad lydekų ištekliai nesumažėtų. Tačiau akcijos metu aplinkosaugininkai nustatė ir neteisėtų lydekų žvejybos atvejų, kai lydekos buvo sugautos arba buvo naudojami draudžiami šiuo laikotarpiu naudoti žvejybos įrankiai. Per akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai – 57 857,75 Eur.

Daugiausia nustatytų pažeidimų buvo naudojant tinklus. Taip pat nemažai neteisėtų įrankių buvo aptikta ir asmenų sodybose. Kiek mažiau buvo žvejojama skrituliais, vėliavėlėmis ar masalui naudojant žuveles.

Šiais metais draudimas gaudyti lydekas buvo pailgintas dešimt dienų ir truko nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Kadangi akcijos metu orai buvo permainingi, tiek pavasario tirpsmas, tiek lydekų nerštas prasidėjo vėliau. Taigi lydekos turėjo pakankamai laiko saugiai išneršti.

Daugiausiai reidų – 141 – atliko AAD Panevėžio valdybos pareigūnai, patikrinę 977 žvejus mėgėjus ir nustatę 39 pažeidimus. Klaipėdos valdybos aplinkosaugininkai patikrino daugiausiai žvejų – net 2399. Jie atliko 124 reidus ir nustatė 116 mėgėjų žvejybos pažeidimų ir 1 verslinės žvejybos pažeidimą. Daugiausiai mėgėjų žvejybos pažeidimų – 138 – buvo nustatyta Utenos valdyboje, iš jų 15 šiurkštūs.

Aplinkosaugininkai primena, kad šiurkštūs pažeidimai – tai pažeidimai, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, šiurkščiai pažeidžiant verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarką.

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai vykdo prevencinę priemonę – tikrinamas vairuotojų blaivumas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) iniciatyva visą savaitę, gegužės 4–10 dienomis, daugelyje Europos šalių keliuose vykdoma tikslinė prevencinė policinė priemonė – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai (angl. Operation Alcohol & Drugs).

Priemonė organizuojama siekiant neleisti viešajame eisme dalyvauti neblaiviems vairuotojams, mažinti eismo įvykių, kuriuos padaro tokie asmenys, skaičių, taip pat išvengti eismo įvykių tragiškų padarinių.

Mūsų šalyje policijos pareigūnai reidus rengia ir valstybinės (magistraliniuose, krašto, rajoniniuose), ir vietinės reikšmės keliuose. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrinami ir asmenys, važiuojantys dviračiais, elektriniais paspirtukais.

Šį šeštadienį, gegužės 7 d., Lietuvos keliuose organizuojama specialioji 24 valandų trukmės priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs Marathon).

Šiais metais, per keturis mėnesius, mūsų šalyje išaiškinta daugiau nei 3 000 neblaivių vairuotojų, baudžiamoji atsakomybė taikyta 41 proc. tokių asmenų (neblaivumas viršijo daugiau negu 1,5 promilės). Išaiškinta ir 1 050 neblaivių dviračių vairuotojų, taip pat 9 tokie vadeliotojai.