vmvt.lrv.lt nuotr.

Įsivyravus vasariškiems orams susidaro palankios sąlygos bakterijoms, esančioms maiste, sparčiai daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Viena iš tokių ligų yra salmoneliozė, kurios protrūkiai dažniausiai registruojami vaikų ugdymo, viešojo maitinimo įstaigose ir šeimose. Kasmet Lietuvoje salmonelioze suserga apie 350 asmenų. 2023 m. Lietuvoje buvo patvirtinta 14 salmoneliozės protrūkių, šiemet sausio–balandžio mėn. patvirtinti 3 šeimose išplitę salmoneliozės protrūkiai.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį. Gegužės 28 d. aukščiausia oro temperatūra daug kur pietiniuose ir vakariniuose rajonuose sieks 30–31 laipsnį karščio. Gegužės 29 d. daugelyje vietovių oras šils iki 25–28 laipsnių šilumos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, planuoti laiką taip, kad jis būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius ir orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuo atveju, kai visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Susiplanuoti sodo, daržo ir kitus ūkio darbus taip, kad jie būtų atliekami anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti vėsią namų aplinką. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu namuose uždaryti langus ir juos atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo ir jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
gausiai prakaituojant ir pasireiškus raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus > 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų sąrašas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujovės taupys medikų ir pacientų laiką

Šių metų vasarį buvo pakeista siuntimų išdavimo tvarka, kuri mažins administracinę naštą šeimos gydytojams ir užtikrins sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą pacientams. Joje numatyta, kad teisės aktuose nurodytais atvejais siuntimus konsultuotis pas gydytojus specialistus gali išduoti ir bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas arba akušeris.

Be to, siuntimus gydytojų specialistų konsultacijoms, kai jos būtinos, gali išduoti ne tik šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, bet ir skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas arba su juo dirbantis slaugytojas gydytojo sprendimu. Taip pat, nustačius, kad konsultacija būtina, ambulatorines paslaugas teikiančių gydytojų specialistų konsultacijoms siuntimą gali išduoti ir ligoninėje pacientą gydęs gydytojas ar slaugytojas gydytojo sprendimu.

Dėl siuntimo kreiptis į šeimos gydytoją nebereikia ir tais atvejais, kai gydytojas specialistas nustato, kad pacientui reikia ilgalaikio stebėjimo. Jis iš karto registruojamas ilgalaikiam stebėjimui toje pačioje gydymo įstaigoje arba jam išduodamas siuntimas, jei tokiam stebėjimui pasirenkama kita įstaiga.

Nuo liepos 1 d. įsigalios dar viena pacientams palanki naujovė – siuntimas skubos tvarka. Tokiame siuntime bus nurodomos siuntimo skubos tvarka priežastys ir jų pagrindimas, vadovaujantis teisės aktuose nurodytais reikalavimais.

Kada siuntimo nereikia?

Be siuntimo visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapdraustiems – nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Taip pat siuntimas neprivalomas, kai gydytojo nurodymu pacientas lankosi pas tą patį gydytoją specialistą dėl tos pačios priežasties pakartotinai. Be siuntimo galima kreiptis ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų bei pas gydytoją odontologą, dirbantį gydymo įstaigoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis ambulatorinės antrinio lygio gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl visų dermatovenerologinių ligų.

Šiemet įsigaliojo dar viena naujovė – siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikia, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso atsakymas teigiamas. Šis pakeitimas taikomas tuomet, kai pacientas kreipiasi ambulatorinės antrinio lygio infekcinių ligų gydytojo konsultacijos, taip pat vidaus ligų, vaikų infekcinių ligų ir vaikų ligų gydytojo konsultacijos į universitetų, respublikos lygmens stacionarines paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.

Kad netektų mokėti iš savo kišenės

Siuntimai galioja 180 dienų, o siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti – 60 dienų. Per siuntimo galiojimo laikotarpį pacientas turi užsiregistruoti arba būti užregistruojamas gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Siunčiantis gydytojas turi informuoti, kokiose įstaigose teikiama pacientui reikiama konsultacija ir priminti, kad pacientas pats gali pasirinkti specialistą ir gydymo įstaigą.

Už gydytojo specialisto konsultaciją mokėti nereikia, jei su siuntimu pacientas kreipiasi į mediką, dirbantį gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų apmokėjimo. Informaciją apie įstaigas, turinčias tokias sutartis, galite rasti čia.

Ar žinote, kaip pasirūpinti kūdikio oda?

Ar žinojote, kad kūdikių oda natūraliai jautresnė nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų? Taip yra todėl, kad ji yra plonesnė – fiziologiškai laikoma, kad kūdikių oda dar nepakankamai išsivysčiusi. Taip pat ji gamina mažiau riebalų ir greičiau praranda vandenį, o tai sukelia odos sausumą ir pleiskanojimą.

Todėl kūdikiai yra mažiau atsparūs įvairioms odos problemoms, tokioms kaip odos išsausėjimas, bėrimas, niežai, uždegimas ir panašiai. Tam tikros kūdikių odos reakcijos yra visiškai normalu, tačiau kai kuriais atvejais jos gali rodyti padidėjusį odos jautrumą. Skaitykite toliau ir sužinokite daugiau apie jautrią kūdikių odą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip žinoti, kad kūdikio oda jautri?

Kaip atpažinti jautrią kūdikio odą? Tai nėra lengva, nes, kaip ir minėjome, kūdikių oda yra jautresnė ir plonesnė. Nereikėtų nerimauti dėl kai kurių laikinų odos problemų – dauguma kūdikių patiria bėrimus kuriuo nors laikotarpiu ir tai yra natūralu. Jie gali atsirasti dėl išspjautų seilių arba karščio. Taip pat normalu yra kūdikių aknė, kuri atsiranda per 2–4 savaites po gimimo, maži, balti ir kieti spuogeliai miliumai bei toksinė eritema (raudonos dėmės su mažais baltais arba geltonais centrais).

Tačiau, galite pastebėti, kad bėrimai ir kitos odos problemos atsiranda būtent po kontakto su tam tikromis medžiagomis, pavyzdžiui, muilas, losjonas arba tam tikri audiniai. Jeigu pastebėjote žemiau išvardintus simptomus, jūsų kūdikio oda yra jautri:

…….Bėrimas ir paraudimas nuo muilo, losjono ar drabužių;
…….Nuolat sausa ir šiurkšti oda;
…….Pleiskanojanti ir trūkinėjanti oda;
…….Paraudusi ir niežtinti oda;
…….Jautrumas temperatūrai.

Jautrios kūdikio odos priežiūra

Iš esmės, jei pastebite, kad jūsų kūdikio oda nuolat sausėja ir rausta, galima sakyti, kad ji yra jautri. Tokiai odai reikia daugiau priežiūros. Štai keli patarimai, kaip prižiūrėti jautrią kūdikių odą:

…….Naudokite losjoną ar kremą be kvapų. Losjonas ar kremas padės išlaikyti odą drėgną, tačiau cheminės medžiagos ir pridėtiniai kvapai gali sudirginti jautrią odą. Rinkitės natūralios sudėties, švelnų ir be kvapų losjoną ar kremą;
…….Rinkitės natūralias, minkštas ir kvėpuojančias medžiagas. Jeigu kūdikio oda jautri, turite rinktis natūralias medžiagas drabužiams ir patalynei. Jos nedirgina odos ir leidžia odai kvėpuoti. Patalynė kūdikiams, kurie turi jautrią odą, dažnai būna pagaminta iš bambuko;
…….Apsaugokite odą nuo saulės. Jautri oda gali dar greičiau nudegti saulėje. Naudokite SPF 50 apsauginį kremą einant į lauką, ypač vasarą.

.

.

Užsakymo Nr. 240513

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Pernai teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad gydymo įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2023 m. ligonių kasų ūkio subjektų priežiūros ataskaita. Ši suma pernai gerokai ūgtelėjo, palyginti: 2022 m. ši suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų, 2021 m. – daugiau nei 465 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

TLK ekspertams pernai atlikus 930 patikrinimų paaiškėjo, kad viešosios įstaigos iš PSDF neteisėtai panaudojo daugiau nei 277 tūkst. eurų, privačios – daugiau nei 358 tūkst. eurų. Palyginus nustatytą žalą PSDF su įstaigų sutartinėmis sumomis, matyti, kad suminė privačiose įstaigose nustatyta žalos dalis PSDF procentais buvo 6,2 karto didesnė nei viešosiose įstaigose.

Ataskaita rodo, kad pernai neteisėtai panaudotos PSDF lėšos buvo didesnės, nei 2022-aisiais. Gerokai didesnė žala, nei 2022 m., buvo nustatyta atliekant slaugos, specializuotų ambulatorinių, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, ankstyvosios ligų diagnostikos programose numatytų paslaugų kontrolę.

Pastebėta, kad paskutinius dvejus metus daugiausia pažeidimų nustatoma teikiant ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Tikrinant šias paskutiniu metu labai aktyviai teikiamas ir žmonėms labai reikalingas paslaugas, randama daug ir įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, apmokėti pateiktos nesuteiktos paslaugos: pacientas gydomas ligoninėje, tačiau paslaugos jam „teikiamos namuose“, vienas darbuotojas pateikia apmokėti 50–200 paslaugų per dieną, skambutis pacientui pateikiamas apmokėjimui kaip namuose suteikta paslauga ir pan.

Iš pacientų neteisėtai imamos priemokos už paslaugas, kurias jie turėtų gauti PSDF lėšomis. Tai ypač būdinga teikiant dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas. Pavyzdžiui, Vilniaus TLK veiklos zonoje 2023 m. paslaugų su paciento priemokomis procentinė dalis privačiose gydymo įstaigose teikiant dienos stacionaro paslaugas yra 42 proc. (plg. viešosiose gydymo įstaigose – 0,5 proc.); teikiant dienos chirurgijos paslaugas – 49 proc. (plg. viešosiose gydymo įstaigose – 5,5 proc.), tačiau kai kuriose privačiose gydymo įstaigose viršija ir 90 procentų, kartais siekia net 97 proc.

Pernai, TLK atliekant planines kontrolės procedūras, buvo nustatyta, kad pacientai sveikatos priežiūros įstaigoms, suteikusioms PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, nepagrįstai sumokėjo daugiau nei 39 tūkst. eurų. Daugiausiai neteisėtų priemokų nustatyta, teikiant dienos chirurgijos paslaugas. Taip pat nepagrįstai pacientai mokėjo, kai buvo teikiamos gydytojų specialistų konsultacijos, stacionarinės paslaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, pervežimo paslaugos ir pan.

Ligonių kasos atsako už tai, kad PSDF lėšos, kuriomis sumokama gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, vaistinėms – už išduotus kompensuojamuosius vaistus, kitiems ūkio subjektams – už įvairias medicinos priemones ir prietaisus būtų panaudotos teisėtai, skaidriai ir efektyviai. Todėl kasmet atlieka patikrinimus, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, gydytojai ir vaistininkai laikosi nustatytų reikalavimų, jei jų nesilaiko – nustato neteisėtai panaudotų lėšų sumą, kurią gydymo įstaigos turi grąžinti. Visų gydymo įstaigų sutartyse su TLK yra numatyti įstaigos įsipareigojimai atlyginti PSDF žalą, jei tokia buvo padaryta.

Nuolat vykdoma ūkio subjektų stebėsena ir galimų pažeidimų prevencija duoda gerų rezultatų – dėl nuoseklaus ligonių kasų vykdomo gydymo įstaigų, vaistinių, optikų ir kitų ūkio subjektų konsultavimo bei jų veiklos stebėsenos pernai buvo išvengta daugiau nei 3 mln. eurų žalos PSDF, tačiau su turimomis priemonėmis ne visada pasiekiamas norimas efektas. Matydama kasmet augantį neatitikčių ir pažeidimų kiekį, VLK pasisako už teisinio reglamentavimo tobulinimą.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400–500 šalies gyventojų. Šiuo metu skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami, tačiau gera žinia yra ta, kad 50–55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai jau nuo šių metų rugsėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sunki ir klastinga liga

Erkinis encefalitas – gamtinė židininė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

„Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą“, – ligos eigą aiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Skiepai efektyviausiai apsaugo nuo sunkios ligos

Austrų patirtis patvirtina, kad skiepai yra veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo erkinio encefalito. Nuo 1982 m. Austrijoje pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80–90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Todėl svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis dozėmis.

„Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50–55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos ministro įsakymą, darbdavio lėšomis gali būti paskiepyti asmenys, kurių veikla yra susijusi su darbu gamtoje“, – sako NVSC atstovė.

Skiepų nuo erkinio encefalito planą galite rasti čia.

Primename, kad būnant gamtoje visuomet patartina pasirinkti tinkamus drabužius (erkės lengviau pastebimos ant šviesių drabužių) ir naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Venkite ilgai trunkančios, fiziškai sunkios veiklos lauke.

Rizikos grupei priklausantiems asmenims (vaikams, nėščioms moterims ar sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis) patariame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra oro taršos šaltinių (kūrenamų krosnių, katilų ir pan.). Jei neįmanoma to padaryti, rekomenduojame vengti kelių, kuriuose intensyvus eismas, kitų matomų oro taršos šaltinių.

Drėgnu būdu valykite patalpas (ypač miegamuosius).

Jeigu tarša labai didelė, sandariai uždarykite visus langus ir duris, uždenkite tarpus tarp jų.

Galima dėvėti vienkartines veido kaukes būnant lauke. Svarbu jas tinkamai užsidėti (kad būtų uždengta burna ir nosis).

Patys nedidinkite oro taršos (nedeginkite laužų, neruoškite maisto lauko kepsninėse ir pan.).

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tačiau į ligonines dėl gripo paguldyta daugiau asmenų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 1–7 d. (14-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 815,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kovo 25–31 d. (13-ąją savaitę) jis siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis 14-ąją šių metų savaitę užfiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trys. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 29 asmenys: 18 vaikų (0–17 m.) ir 11 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Savaitę prieš tai į ligonines buvo paguldyta mažiau asmenų – 26. Praėjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų neužregistruota. Iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Gripo sezonas dar nesibaigė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje praėjusią savaitę (kovo 18–24 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) šiek tiek padidėjo – bendras sergamumo rodiklis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų (ankstesnę savaitę – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį, t. y. daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumo padidėjimas siejamas su didesniu ŪVKTI atvejų skaičiumi, ne gripu ar COVID-19 ligos: lyginat su ankstesne savaite gripo ir COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo, o ŪVKTI – padidėjo. Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 42 asmenys: 25 vaikai (0–17 m.), 3 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 14 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Mirties nuo gripo atvejų praėjusią savaitę neužregistruota. Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Ligonių kasos patikrino gydymo įstaigas, kurios gyventojams teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Paaiškėjo, kad praeitais metais net 132 šalies gydymo įstaigose, teikusiose ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, buvo nustatyta neatitikčių ir pažeidimų, tarp kurių būta ir tokių atvejų, kai šios paslaugos pacientams net nebuvo suteiktos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gerokai išaugęs slaugos namuose paslaugų skaičius, gauti pacientų skundai teritorines ligonių kasas paskatino išsiaiškinti, ar visada gyventojai gauna šias paslaugas, ar pagrįstai jos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl pernai ligonių kasos atliko 157 patikrinimus 135 gydymo įstaigose, kurios gyventojams teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Neatitikčių ir pažeidimų nenustatyta tik trijose.

Patikrinus beveik 57 tūkst. paslaugų, nustatyta, kad daugiau nei pusė jų – arti 32 tūkst. – turi įvairių neatitikimų. Pavyzdžiui, paslaugas slaugytoja teikė atostogų metu; slaugytoja teikė paslaugas, nors ji nebuvo įtraukta į slaugos paslaugų namuose komandos sudėtį; slaugytoja, dirbanti 1,5 etato krūviu, per dieną suteikė aštuoniomis dešimtimis paslaugų daugiau nei gali suteikti pagal nustatytą tvarką; vienu metu pas pacientą lankėsi kelių skirtingų gydymo įstaigų specialistai.

Užfiksuota ir tokių atvejų, kai įstaigos pateikė apmokėti sąskaitas už slaugos paslaugas namuose, nors tuo metu pacientai buvo gydomi ligoninėje. Įstaigų paaiškinimai, kodėl stacionare gydomiems žmonėms buvo prirašytos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, įvairūs, bet nepagrįsti: gydymo įstaigos tikino, kad pacientui neva buvo teiktos nuotolinės paslaugos, konsultuoti paciento artimieji, slaugytoja paciento nerado, suklydo įrašydama datą ir pan.

„Profesionalios pagalbos poreikis, slaugant ligonius namuose, labai išaugęs, todėl netoleruotina, kad šios paslaugos visai nesuteikiamos arba teikiamos netinkamai. Skatintume ir pacientus bei jų artimuosius, E. sveikatoje radus įrašų apie paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, apie tai pranešti artimiausiai teritorinei ligonių kasai“, – sako Tatjana Golubajeva, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja.

Neteisėtai panaudotas PSDF lėšas – daugiau nei 368,5 tūkst. eurų – įstaigos grąžino.

Įvertinusios didžiulį paslaugų prirašinėjimo mastą, ligonių kasos tęsia patikrinimus gydymo įstaigose, pacientams teikiančiose slaugos paslaugas namuose. Siekdamos užkirsti kelią ydingai praktikai, ligonių kasos vykdo šios srities paslaugų stebėseną jau ne vienerius metus.

Valstybinė ligonių kasa atkreipia pacientų ir jų artimųjų dėmesį, kad per E.sveikatos portalą galima pasitikrinti, kokias sveikatos priežiūros paslaugas yra gavęs pacientas.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) mažėja penkta savaitė iš eilės. Kovo 11–17 d. (11-ąją savaitę) sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (kovo 4–10 d. jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos, kaip ir savaitę prieš tai, neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 30 asmenų: 16 vaikų (0–17 m.), 2 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, 12 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų ir viena nėščioji. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 asmenys, iš jų 1 vaikas.

11-ąją šių metų savaitę užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (Vilniaus ir Kauno apskrityse). Asmenys priklausė 70–79 m. ir 60–69 m. amžiaus grupėms. Abu nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo lėtinių ligų. Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai, panašus mirčių skaičius (26 mirtys) registruotas 2018–2019 m. gripo sezonu.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Siekiant gerinti suteikiamų paslaugų kokybę, Šilutės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) skyriuje pradėjo veikti telefono linija, skirta reabilitacijos procedūroms, esant būtinybei, atšaukti arba perkelti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

FMR skyriuje teikiamos pradinės ir ambulatorinės reabilitacijos medicininės reabilitacijos paslaugos. Procedūrų spektras įvairus – nuo fizioterapijos procedūrų, masažų iki mankštų baseine (lankantiems tolimesnės reabilitacijos etapą – ambulatorinę reabilitaciją).

Natūralu, kad po FMR gydytojo konsultacijos paskyrus procedūrų laiką, gali įvykti nenumatytų aplinkybių – pacientai gali susirgti, gali pasikeisti jų planai ar kt. Tokiais neatidėliotinais atvejais tenka koreguoti iš anksto sudarytą reabilitacijos procedūrų planą. Nuo šiol tą padaryti kur kas paprasčiau, tereikia paskambinti specialiai tam skirtu telefono numeriu +370 441 61 055.

Primename, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką, FMR gydytojo skirtos medicininės reabilitacijos procedūras pacientas privalo atlikti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo procedūrų paskyrimo.

Registracijos tvarka pas FMR gydytojus nesikeičia. Užsiregistruoti galite išankstinėje pacientų registracijos sistemoje https://ipr.esveikata.lt/, tel. +370 441 61 040 arba atvykus į Konsultacinės poliklinikos registratūrą.

Pacientai, norintys gauti nemokamas paslaugas, konsultacijai turi atvykti su šeimos gydytojo siuntimu. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, FMR gydytojas paskirs procedūras ir kontroliuos gydymą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tačiau gripo sezonas dar nesibaigė.

Užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą peržengė dvi savivaldybės (Visagino ir Vilniaus miesto). Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo kur kas daugiau – 10. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

9-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 73 asmenys: 35 vaikai (0–17 m.),10 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei, ir 28 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys (visi vyresni nei 18 m.). Prieš savaitę į ligonines buvo paguldyta daugiau asmenų – 97, daugiau asmenų gydėsi ir intensyviosios terapijos skyriuose (6 asmenys).

Užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis (Šiaulių apskrityje). Asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo, turėjo lėtinių ligų. Iš viso šį sezoną užfiksuota 20 mirties nuo gripo atvejų, per 2022–2023 m. gripo sezoną – 21.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į ligonines dėl gripo paguldyta mažiau asmenų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) jis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis peršalimo ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19 ligą) situacija panaši į 2017–2018 m. gripo sezonu registruotą sergamumą. Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodikliai užregistruoti Kazlų Rūdos, Kauno rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis užfiksuotas 10-yje savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

8-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 97 asmenys: 53 vaikai (0–17 m.), 7 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, ir 37 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 6 asmenys (visi vyresni nei 18 m.). Prieš savaitę į ligonines buvo paguldyta daugiau asmenų – 126.

Užregistruoti 3 mirties nuo gripo atvejai, iš jų 2 – Šiaulių apskrityje, 1 – Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, visi nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 19 mirties nuo gripo atvejų (2022–2023 m. gripo sezoną – 21 mirties nuo gripo atvejis).

www.silutesligonine.lt nuotr.

Gydytojų komandą papildė abdominalinės chirurgijos gydytoja Agnė Boguševičė.

Gydytoja diagnozuoja ir gydo įvairias vidaus organų ligas, atlieka skubias ir planines pilvo organų operacijas.

Daugiau – https://www.silutesligonine.lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sumažėjo ir savivaldybių, kuriose peržengtas epideminis sergamumo lygis.

Tačiau užregistruoti dar 4 mirties nuo gripo atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) jis siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų tiek gripu, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 liga skaičius sumažėjo.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis užfiksuotas 14-oje savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę tokių savivaldybių buvo kur kas daugiau – 35. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami visų peršalimo ligų (gripo, COVID-19, ŪVKTI) rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

7-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo į ligonines buvo paguldyti 126 asmenys: 58 vaikai (0–17 m.), 14 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei, ir 54 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 1 vaikas.

Užregistruoti 4 mirties nuo gripo atvejai. Vienas asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, trys asmenys – 80–89 m. amžiaus grupei, visi turėjo lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų (2022–2023 m. gripo sezoną – 21 mirties nuo gripo atvejis).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užregistruotas dar vienas mirties nuo gripo atvejis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sausio 29 d.– vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) jis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodikliai buvo užregistruoti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 35-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Šilutės rajono savivaldybės sergamumo lygis – 1407,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją. Sprendimą dėl epidemijos paskelbimo konkrečioje savivaldybėje priima savivaldybės meras.

6-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 137 asmenys: 88 vaikai (0–17 m.),5 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, ir 44 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų, iš kurių 2 vaikai.

Užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nuo sezoninio gripo neskiepytas. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 12 mirties nuo gripo atvejų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kai kuriais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus be siuntimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo vasario 5 d. paprastėja patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus be siuntimo.

Siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas – šis pakeitimas galioja kreipiantis ambulatorinės antrinio lygio infekcinių ligų gydytojo konsultacijos, taip pat kreipiantis vidaus ligų, vaikų infekcinių ligų ir vaikų ligų gydytojo konsultacijai į universitetų, respublikos lygmens stacionarines paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.

Taip pat šeimos gydytojo siuntimo nereikės kreipiantis ambulatorinės antrinio lygio gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl visų dermatovenerologinių ligų.

Siekiant sutrumpinti paciento kelią sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir mažinti administracinę naštą šeimos gydytojams, numatyta, kad skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas arba slaugytojas, dirbantis su gydytoju specialistu (gydytojo sprendimu), gali išduoti siuntimą ambulatorines paslaugas teikiančių gydytojų specialistų konsultacijoms gauti, kai tokia konsultacija būtina. Taip pat tokioms paslaugoms gauti siuntimą galės išduoti ir stacionare pacientą gydęs gydytojas ar slaugytojas (gydytojo sprendimu). Iki šiol ši funkcija teisės aktuose nebuvo numatyta.

Naujame ministro įsakyme pažymėta ir siuntimo skubos tvarka galimybė, nurodant siuntimo priežastis ir jų pagrindimą, kai tai numatyta atitinkamų ligų diagnostikos ir gydymo aprašuose. Tam, kad šią nuostatą būtų galima tinkamai įgyvendinti, būtina atlikti korekcijas Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), todėl jos įsigaliojimas numatytas šių metų liepos 1 d.

Su atnaujintu ministro įsakymu galima susipažinti ČIA. Atkreipiame dėmesį, kad siuntimams, išduotiems iki šio įsakymo įsigaliojimo datos, taikomos prieš tai galiojusios nuostatos.

Ministerija primena, jog šiuo metu siuntimų nereikia ir šiais atvejais:

kai asmuo lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą arba jam skirtas ilgalaikis stebėjimas;
kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai (t. y. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą);
įstaigoje, prie kurios asmuo yra prisirašęs, galima be jokių siuntimų registruotis pas gydytoją odontologą ir kreiptis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.

Be siuntimo visiems mūsų šalies gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapdraustiems – nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

sam.lrv.lt inf.

sam.lrv.lt nuotr.

Užregistruoti dar trys mirties nuo gripo atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 29 d.– vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis –1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius didėjo, o COVID-19 liga – mažėjo.

Atsižvelgiant į sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19 ligą) daugiametę dinamiką, šiuo metu matome sezoniniam gripui būdingą sergamumo pakilimą, kuris dar nesiekia ankstesnių sezonų piko.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodikliai buvo užfiksuoti Marijampolės, Rietavo ir Visagino savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 34-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Sergamumo rodiklis Šilutės rajono savivaldybėje – 1349,98 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimą dėl epidemijos paskelbimo konkrečioje savivaldybėje priima savivaldybės meras.

5-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo paguldyti 129 asmenys: 84 vaikai (0–17 m.), 6 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 39 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 2 vaikai.

Užregistruoti dar trys mirties nuo gripo atvejai. Asmenys priklausė 40–49 m., 70–79 m. 80–89 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 11 mirties nuo gripo atvejų. Praėjusį gripo sezoną (2022–2023 m.) tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota daugiau mirties nuo gripo atvejų – 13 (iš viso 21 mirties atvejis).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 22–28 d. (4-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sausio 15–21 d. (3-iąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas gripu intensyvėja, todėl ir toliau svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Slaugant sergantį asmenį ar lankantis žmonių susibūrimo vietose, kur negalima išlaikyti saugaus atstumo, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Atkreipiame dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Mažiausias sergamumo rodiklis 4-ąją šių metų savaitę registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 21 savivaldybėje (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trigubai mažiau – septynios. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

4-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 135 asmenys: 85 vaikai (0–17 m.), 8 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 42 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių 3 vaikai.

Užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai. Asmenys priklausė 40–49 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 8 mirties nuo gripo atvejai. Praeitą (2022–2023 m.) sezoną tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 13 mirties nuo gripo atvejų (iš viso 21 mirties atvejis).