sos03.lt nuotr.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atkreipia visuomenės dėmesį į jaunų žmonių alkoholio vartojimo ir jo prieinamumo nepilnamečiams problemą. 2011 m. gegužės mėnesį atliktas „Eurobarometro“ tyrimas „Jaunimo požiūris į narkotikus“ atskleidė, kad 82 proc. Europos jaunimo gali lengvai įsigyti alkoholinių gėrimų. Net 76 proc. Lietuvos jaunuolių tvirtino, kad per 24 valandas gali labai lengvai gauti tiek alkoholinių gėrimų, tiek tabako gaminių.

Skaityti toliau

Pasaulio sveikatos organizacija dar 2005 m. priėmė ,,Alkoholio politikos Europos regione metmenis“, kuriuose teigiama, kad visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamų pasekmių, tačiau realybėje šios teisės yra ignoruojamos. Mūsų visuomenėje vyrauja nuostata, kad alkoholio vartojimas – tai natūralus procesas, neatsiejamas nuo šiuolaikinės žmogaus gyvensenos. Deja, dėl šio įsitikinimo labiausiai kenčia pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis – vaikai ir paaugliai.

Jaunimas gyvena mitų pasaulyje

Šiuolaikinėje visuomenėje alkoholio vartojimas giliai įsišaknijo, nes daugelis tiki šimtmečius formuota klaidinga informacija. Dalis mitų apie alkoholį atsirado sąmoningai – alkoholio pramonės pastangų dėka. Kita dalis mitų susiformavo dėl pačios visuomenės neišmanymo. Deja, paneigti tvirtai prigijusias nuostatas yra sunku.

Vis dar vyrauja nuomonė, kad vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga. Alkoholio reklamose alkoholis negretinamas su rimtomis sveikatos problemomis, eismo nelaimėmis, nedarbu, prievarta, vaikų išnaudojimu, savižudybėmis, – nors tai ir yra tikrosios alkoholio vartojimo pasekmės.

Jaunimas taip pat verčiamas įtikėti, kad alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba kontroliuoti savo įpročių. Tiesa ta, kad dauguma alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų toli gražu ne asocialūs, bet paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas žmonės. Peršant nuomonę, kad normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra, jaunimui išlikti sąmoningam išties sunku. Visgi nereikia pamiršti, kad 70 proc. planetos gyventojų gyvena blaiviai.

Dažnas jaunuolis paklaustas, kodėl pabando alkoholinius gėrimus, atsako, kad alkoholis padeda bendrauti, padeda atsipalaiduoti, atsikratyti kompleksų. Tai vienas pavojingiausių įsitikinimų. Tiesa ta, kad žmonės, nerandantys bendros kalbos be nuodingų medžiagų poveikio nervų sistemai, neras jo ir chemiškai apsinuodijus. Dėl aptemdytos bendraujančiųjų samonės, savitarpio supratimui sudaromos papildomas kliūtys. Etanolio paveiktas žmonių bendravimas praranda turiningumą, įgauna primityvias formas. Apmaudu, kad ne tik jaunimas, bet ir suaugę asmenys pamiršta, kad rišamuoju dalyku bendraujant nebūtinai turi būti psichoaktyvi medžiaga.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kviečia susipažinti su informacine medžiaga „Sugriauk mitus! Alkoholis“ (plačiau >>>).

Gąsdinanti jaunuolių tolerancija alkoholio vartojimui

„Eurobarometro“ duomenimis, tik 9 proc. 15-24 metų Lietuvos jaunuolių norėtų, kad alkoholis būtų visiškai draudžiamas. Net 16 proc. pasisako už tai, kad jam apskritai nebūtų taikomi jokie apribojimai. Glumina tai, kad didelė dalis jaunimo alkoholio nepriskiria narkotinėms medžiagoms, ignoruoja priklausomybės faktorių ir mano, kad bet kokie apribojimai yra nereikalingi: jie alkoholį tiesiog prilygina kasdieniam maisto produktui.

Didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad vaikai alkoholio pirmą kartą paragauja itin ankstyvame amžiuje. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys atskleidė, kad 2007 m. daugiau negu penktadalis 15-16 metų mokinių pirmą kartą išgėrė taurę alaus būdami 9-erių metų ir jaunesni.

Be jokios abejonės, ženklų poveikį vaikų bei jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiams ir teigiamam požiūriui daro palankios visuomenėje vyraujančios nuostatos alkoholio atžvilgiu. Nepaisant to, kad patys suaugę asmenys demonstruoja netinkamą elgesio modelį, prie tokio elgesio pratinami ir vaikai. Nepagarba sau, neatsakingas elgesys, keliamas pavojus savo sveikatai ir saugumui – visų šių dalykų augantis vaikas mokosi geriančioje visuomenėje.

Alkoholio reklama – sunkinanti aplinkybė

Kitas labai svarbus aspektas, kurio neigiamas poveikis stipriai paveikia vaikus – alkoholio reklama, dažniausiai pažeidžianti žmogaus teisę susidaryti teisingą nuomonę. Paauglystėje, kai asmuo dar nėra visiškai sąmoningas ir jo vertybių sistema nėra iki galo išgryninta, jam peršamas produktas, sukeliantis priklausomybę. Galima teigti, kad skiepijant tokią vienakryptę informaciją kasdien, yra pažeidžiamos vaikų teisės. Atliktame Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Vaiko teisių konvencijos straipsnių tyrime buvo rasta ne mažiau nei 15 žmogaus teisių pažeidimų, kurie susiję su alkoholio keliama žala bei alkoholio vartojimo kultūra Europoje. Šie pažeidimai yra ypač rimti, nes visų lygių politikų sprendimai ignoruoja pagrindinį reikalavimą – politikoje visada ginti vaiko interesus.

Susiję straipsniai: “Šilutės uostas rugsėjo 1 – ąją pavirto į moksleivių „girdyklą“”, “Naujoji tautos girdymo politika”

lsveikata.lt nuotr.

Regioninės gydymo įstaigos ritmu dirbanti ir oficialaus šio statuso siekianti Šilutės ligoninė novatoriškai minėjo Medicinos darbuotojų dieną. Be to, kad administracija pateikė kolektyvui 2010-ųjų veiklos ataskaitą ir supažindino su ateities planais, buvo pagerbti pačių darbuotojų išrinkti Metų geriausieji medikai, rašoma internetinėje svetainėje “Lietuvos sveikata”.

Per 50 tūkst. Pamario krašto gyventojų aptarnaujanti Šilutės ligoninė gali pasigirti ne

Skaityti toliau

tik didžiulę patirtį turinčiais įvairių medicinos sričių specialistais, bet ir tuo, kad čia patekę pacientai jaučiasi saugūs dėl savo sveikatos.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus, pirmiausia padėkojo kolektyvui už supratingumą, pastangas, kokybišką ir darnų darbą, už gydymo įstaigoje sukurtą sveiką atmosferą. „Dalyvaudami paciento saugos kultūros tyrime, kuris buvo atliekamas Europos lygmeniu, tarp Lietuvos stacionarių gydymo įstaigų Šilutės ligoninė įvertinta kaip viena geresnių. Su tuo, įteikiant specialų pažymėjimą, mus pasveikino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius, profesorius Juozas Galdikas. Tai yra viso kolektyvo nuopelnas.

Džiugu, kad darbuotojai brangina darbo vietą ir ateitį sieja su Šilutės ligonine. Kaip pacientai, rinkdamiesi gydymo įstaigą, vadovaujasi tam tikrais kriterijais, taip ir ligoninės kolektyvas supranta, kad negali būti darbuotojo gerovė atskirta nuo ligoninės. Tai yra bendra. Jeigu įstaigai sekasi, ir darbuotojams gerai“, – akcentavo vyriausiasis gydytojas.

Taps tradicija

Šilutės ligoninės administracija su skyrių vedėjais kiekvieną mėnesį aptaria, kas padaryta ir kokias problemas reikia spręsti, kad gydymo įstaiga normaliai funkcionuotų, o pacientams nereikėtų primokėti už paslaugas ar pirkti elementarių medicinos priemonių.

„Nuo šiol taps tradicija kasmet, pažymint Medicinos darbuotojų dieną, ligoninės bendruomenei pateikti išsamią veiklos ataskaitą. Ši diena pasirinkta dėl to, kad sykiu galėtume pasveikinti ir medikus. Nepamiršime ir kitų profesijų atstovų, kurie dirba ligoninėje. Be gydytojų ir slaugytojų, ligoninėje triūsia ir valytojos, ir ūkio darbininkai, ir virėjos, ir skalbėjos, ir buhalteriai, ir personalo skyrius, ir kt. Ligoninės kolektyvas 400. Iš jų 80 gydytojų ir 200 slaugytojų. Kad gydymo įstaiga funkcionuotų, visi esame svarbūs – nuo gydytojų iki valytojų.
Tačiau gydytojai yra pagrindas, nes už jų suteiktas paslaugas vyksta apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo per ligonių kasas“, – kalbėjo Šilutės ligoninė vyr. gydytojas D.Steponkus.

Nuo šiol kasmet, minint Medicinos darbuotojų dieną, Šilutės ligoninėje bus renkami ir Metų geriausieji. Šiemet Geriausiu 2010-ųjų metų skyriaus vedėju kolegos išrinko 36-erius metus Šilutės ligoninėje dirbantį Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vadovą Adulį Valodską.

Metų gydytojas – chirurgas Algis Starkus. Geriausia vyresniąja slaugytoja išrinkta Vilija Miliuvienė, dirbanti Chirurgijos skyriuje. O 2010-ųjų metų sveikatos priežiūros specialiste tapo kineziterapeutė Izolda Jurjonienė.

Netaupė pacientų sąskaita

„Darbui atsidavusių darbuotojų dėka pasiekėme gerų veiklos rezultatų. Svarbiausia, kad pacientai pasitiki mumis. Vadovas, kuriam rūpi darbuotojų ir pacientų saugumas, negali elgtis taip, kaip jam atrodo geriau. Visada stengiuosi vadovautis įstatymais, nors kai kurie jų gal yra netobuli, keistini ir diskutuotini.

Kalbėsiu krepšinio terminologija. Norėtųsi, kad tritaškio linija būtų kiek arčiau, kad daugiau taškų pelnytume. Deja, ji yra ten, kur turi būti, ir mesti į krepšį reikia iš ten, iš kur reikalaujama. Taip yra ir su įstatymais – jų negalima nepaisyti.

Tai, kad Šilutės ligoninė viena iš nedaugelio gydymo įstaigų nepajuto sveikatos priežiūros sistemoje esančių netolygumų – ne tik darbo vietų mažinimo, bet ir padalinių likvidavimo, pacientų srauto ženklaus sumažėjimo, ir kt. – viso kolektyvo nuopelnas. O svarbiausia, kad mes pasirinkome teisingą kryptį – netaupėme pacientų sąskaita. Todėl šiandien esame viena geriausių sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje.

Strategija, kurios turėtume ir toliau laikytis, visų pirma siekiant uždirbti daugiau pinigų, – plėtoti tas paslaugas, kurios yra apmokamos ligonių kasų. Jeigu viršytos stacionaro paslaugos neapmokamos, Dienos chirurgija yra skatinama – pernai ženkliai padaugėjo šių paslaugų. Taip pat yra didžiulis radiologijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimų poreikis. Vis daugiau atliekama ir echoskopijų.

Mūsų stiprybė ta, kad net 95 proc. Šilutės ligoninės darbuotojų yra Pamario krašto gyventojai. Per keletą sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos metų buvo teigiama, kad neva į šalies rajonines ligonines laikinam darbui atvykstantys specialistai išgelbės gydymo įstaigas. Mes pasirinkome kitą taktiką ir ji šimtu procentų pasitvirtino. Dauguma Šilutės ligoninėje dirbančių medikų yra senbuviai, kurie yra gydymo įstaigos, o sykiu ir šio krašto patriotai, užgrūdinti ir kiekvieną pavasarį kylančių potvynių, kuomet pacientams pagalba teikiama ekstremaliomis sąlygomis“, – sakė D.Steponkus.

Dalyvauja įvairių organizacijų veikloje

Šilutės ligoninėje dažnai vyksta respublikinio lygmens renginiai. Pasak vyr.gydytojo, tai rodo, jog ši įstaiga yra vertinama: „Priklausome Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijai. Aktyviai dalyvaujame Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos veikloje. Taip pat esame Lietuvos gydytojų ir Lietuvos gydymo įstaigų vadovų sąjungų nariai. Gydytojai priklauso ir savo specialybių draugijoms.

Dalyvaudami įvairių organizacijų veikloje neatsiliekame nuo pažangos, o sykiu populiariname ir savo gydymo įstaigą. Praėjusiais metais Šilutėje vyko ypač svarbūs renginiai. Gydymo įstaigų vadovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų tarnybų atstovai. 2010-aisiais Šilutės ligoninei patikėta organizuoti Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos konferenciją. Ligoninė ženkliai prisideda prie to, kad atsiliepimai apie Pamario kraštą būtų puikūs.

Šiais metais pas mus vyks mažai invazyvios chirurgijos konferencija. Tai irgi prisidės prie mūsų gydymo įstaigos gero įvaizdžio, kas yra labai svarbu.

Per pastaruosius kelerius metus pavyko pasiekti daugumos Pamario krašto gyventojų pripažinimo, kad jiems reikalinga stipri, tai yra aukšto lygio daugiaprofilines paslaugas teikianti Šilutės ligoninė. Būtent tokia ji yra šiandien.

Kasmet Šilutės ligoninė į valstybės biudžetą sumoka 4 mln. 194 tūkst. Lt. Iš šitų pinigų 1 mln. 228 tūkst. grįžta, kaip gyventojų pajamų mokestis, į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą.

Artimiausi Šilutės ligoninės administracijos planai – sėkmingai įgyvendinti nebaigtus investicinius projektus. „Be Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų nebūtume galėję renovuoti šimtamečių ligoninės pastatų, įsigyti naujos įrangos“.

Pirmiausia didins slaugytojų atlyginimus

Šilutės ligoninė dėl paslaugų apmokėjimo yra pasirašiusi sutartis su Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio ligonių kasomis. Ligoninės biudžetas – 17 mln. Lt.

D.Steponkus pažymi, kad vienas prioritetų yra „atstatyti“ ankstesnius darbuotojų atlyginimus, kurie keliskart mažinant apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą, buvo sumažinti. „Kadangi tai labiausiai pasijuto slaugytojoms, nuo birželio 1-osios jų atlyginimai bus padidinti.

Kalbant apie mokamas paslaugas, Šilutės ligoninėje jos sudaro mažą procentą. Praėjusių metų mokamų paslaugų suma – 648 tūkst. Lt. Tai sudaro tik apie 4 proc. ligoninės pajamų. Per pastaruosius trejus metus mokamų paslaugų dinamika išliko ta pati ir tai yra pliusas. Nepasidavėme tendencijai, kai dauguma šalies gydymo įstaigų „apmokestino“ pacientus. Nuėjome kitu keliu, kad išlaikytume pacientų srautus, o sykiu neprarastume ir gyventojų pasitikėjimo. Darbuotojų atlyginimai nevėlavo, tačiau teko labai pasistengti, kad išgyventume.

Kalbant apie Šilutės ligoninės finansinę padėtį, 2008-2009 metai buvo ypač sunkūs, tačiau darėme viską, kad tai neatsilieptų paslaugų kokybei. Jeigu per 2008-2009 metus dėl sumažėjusio finansavimo „kritome“ į minusą, 2010-uosius baigėme sąskaitoje turėdami net 511 tūkst. Lt.

Ligoninės biudžetas šia suma pasipildė paskutinėmis gruodžio savaitėmis, kuomet Sveikatos apsaugos ministerija nuo spalio 1-osios šiek tiek padidino apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą. Dar kartą šį balą žadama pakelti ir šiemet, liepos 1-ąją. Jeigu tai įvyks, atlyginimus galėsime pakelti ne tik gydytojams, bet ir kitiems ligoninės darbuotojams“, – sakė D.Steponkus.

2010 veiklos rezultatai

Šilutės ligoninėje yra visų būtiniausių skyrių profiliai. Vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Vytautas Žvirblis kolektyvui pateikė išsamius skyrių 2010-ųjų veiklos rezultatus, patvirtinančius, jog nepaisant finansinių sunkumų, buvo dirbama efektyviai.

Ligoninėje – 190 lovų. Pagal pacientų srautus, tai – optimalus lovų skaičius. 2010 m. stacionare gydyti 7656 pacientai. O Šilutės ligoninės Ambulatorinėje-konsultacinėje poliklinikoje užregistruota net per 80 tūkst. pacientų apsilankymų.

Per praėjusius metus suaktyvėjo chirurginė veikla. Besigydantiesiems stacionare atlikta 2971 operaciją, iš jų 1228 – vadinamosios didžiosios operacijos. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normatyvas – 1110 tokių operacijų. Operacinis aktyvumas apie 75 proc. Šilutės ligoninei, tai geras rodiklis.

Chirurgijos skyriuje teikiamos Dienos chirurgijos paslaugos pernai padarė didžiulį šuolį – atliktos net 235 operacijos. Palyginimui, užpernai buvo padarytos 55 operacijos. Dienos chirurgija ir toliau bus sparčiai plėtojama. Šilutės ligoninėje dirba aukštą kvalifikaciją ir didžiulę patirtį turintys chirurginio profilio specialistai. Kasmet vis daugiau atliekama ir traumatologinių-ortopedinių operacijų.

Pacientams teikiamos saugios ir neskausmingos intervencinės procedūros. Pernai atlikta 11486 bendrųjų anestezijų. Daugiau atlikta spinalinių nejautrų, kuomet naudojamos labai plonos specialios adatos.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje teikiama pirminė, ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija. Pernai ypač daug atlikta fizioterapijos procedūrų – 31493. Kineziterapeutai aktyviau dirbo. Suteikta per 3 tūkst. ergoterapijos paslaugų.

Suaktyvėjo Vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus veikla. Ypač intensyviai dirbo Radiologijos skyrius. Pernai atlikta net per 60 tūkst. rentgenogramų.

Sparčiai daugėja kompiuterinės tomografijos tyrimų. Užpernai jų buvo padaryta 2700, o pernai – 3118.

Geras rodiklis, kad daugiau pacientų suteikta paslaugų Šilutės ligoninės Ambulatorinėje-konsultacinėje poliklinikoje.

Šilutės ligoninėje kasmet atliekamos anoniminės pacientų apklausos. Pacientų nuomonė apie suteiktas paslaugas – svarbiausias kriterijus, vertinat ir tobulinant mūsų darbą.

Net 97 proc. respondentų nurodė, kad yra patenkinti ne tik suteiktomis paslaugomis, bet ir nuoširdžiu bendravimu.

Jūratė Mazajeva, “Lietuvos sveikata”

Šilutės rajone sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pamažu mažėja. Šiuo metu jis mažiausias visoje Klaipėdos apskrityje.

Per praeitą savaitę ŪVKTI susirgo 303 Šilutės rajono gyventojai, iš jų 196 – vaikai iki 17 metų. Buvo nustatyti 73 nauji gripo atvejai: susirgo 35 suaugusieji ir 38 vaikai.

Skaityti toliau

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis, lyginant su trečiąja šių metų savaite, rajone sumažėjo beveik 3 punktais – iki 58,1 atv./ 10 000 gyventojų (buvo 61), ir yra mažiausias Klaipėdos apskrityje.

Daugiausiai serga Kretingos rajono gyventojai, ten sergamumo gripu ir ŪVKTI siekia 175,3 atv./ 10 000 gyventojų. Nuo juo ne daug atsilieka Klaipėdos miestas (151,6), Klaipėdos rajonas (137,8) ir Neringa (130,2). Klaipėdos apskrities vidurkis – 131,23 atv./10 000 gyventojų – yra vienas didžiausių Lietuvoje.

Epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis pasiekia 100 atv./10 000 gyventojų. Šiuo metu ji paskelbta 14 – oje Lietuvos savivaldybių.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras primena, kad esant dideliam sergamumui gripu, žmonės turi labiau rūpintis savo sveikata: neperšalti; vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinių žmonių susibūrimo vietų; apriboti bendravimą su kitais žmonėmis; kosėjant ir čiaudint prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle; dažnai plauti rankas; dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas ir jas plauti drėgnu būdu; stengtis neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu, nes po to liečiant savo akis, nosį ar burną, galima užsikrėsti gripu; susirgus, t.y. pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, šaltkrėtį, raumenų, galvos gerklės skausmą, kosulį) reikia kreiptis į šeimos gydytoją, nevykti į darbą, mokyklą, sergančių vaikų nevesti į darželius.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, per praėjusią savaitę ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis susirgo 318 Šilutės rajono gyventojų, iš jų 201 – vaikai iki 17 metų. Nustatyti 89 nauji gripo atvejai: susirgo 40 suaugusiųjų ir 49 vaikai.

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Šilutės rajone pasiekė 61 atv./10 000 gyventojų. Kol kas jis vienas mažiausių Klaipėdos apskrityje.

Skaityti toliau

Didžiausias sergamumo rodiklis – 191,9 atv./10 000 gyventojų užfiksuotas Klaipėdos rajone. Kiek mažiau žmonių serga Neringoje (186,5 atv./10 000gyv.), Klaipėdos mieste (137,5) ir Kretingos rajone (123,9).

Mažiausiai serga Palangos miesto gyventojai – 26,7 atv./10 000 gyv. Skuodo rajono sergamumo rodiklis – 68,3.

Klaipėdos apskrities sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vidurkis – 123,98 atv.10 000 gyv.

Prieš dvi savaites Šilutės rajone gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 331 gyventojas, iš jų 111 – vaikai iki 17 metų. Sergamumo rodiklis siekė 36,8 atv./10 000 gyv.

Per praeitą savaitę gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis susirgo 158 Šilutės rajono gyventojai – pusantro karto daugiau nei per priešpaskutiniąją gruodžio savaitę.

Anot Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vyresniosios specialistės Galinos Gorbatovos, gripu per praeitą savaitę susirgo 20 žmonių, 12 iš jų – vaikai iki 17 metų, o viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtė 69 vaikai ir 42 suaugę gyventojai.

Skaityti toliau

Savaitę anksčiau rajone buvo užfiksuoti 4 gripo atvejai (3 vaikai) ir 96 susirgimai viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (76 vaikai).

Sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis praeitą savaitę pasiekė 30,32 atvejo 10 – čiai tūkstančių gyventojų. Epidemija skelbiama, kai šiomis ligomis suserga 100 gyventojų iš 10 tūkstančių.

Klaipėdos apskrityje didžiausias sergamumas Klaipėdos rajone – 63,7, mažiausias – Skuode – 16 atvejų 10 – čiai tūkst. gyventojų.

Klaipėdos VSC visuomenės sveikatos specialistai primena: pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, šaltkrėtį, raumenų, galvos, gerklės skausmą, kosulį) reikia kreiptis į šeimos gydytoją, nevykti į darbą, mokyklą, sergančių vaikų nevesti į darželius. Visiems asmenims rekomenduojama reguliariai plauti rankas, kosint, čiaudint užsidengti nosį ir burną, stengtis neliesti akių. Būtina dažnai vėdinti ir valyti patalpas.

Eimanto Chachlovo, ve.lt, nuotr.

Įsibėgėjus grybavimo sezonui, Radiacinės saugos specialistai informuoja grybautojus, kad šalies miškuose augantys grybai neturi radionuklidų tiek, kad jų kiekis viršytų Europos Bendrijų nustatytą leistinąjį lygį radionuklidams grybuose.

Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigojusi Radiacinės saugos centrą stebėti radionuklidų (cezio-137) kiekį miško grybuose.

Skaityti toliau

 Tam nuolat renkami šalies miškuose įvairių valgomų rūšių grybai bei juose nustatomas cezio-137 radionuklido aktyvumas.

Per pastaruosius 13 metų, kai tokia nuolatinė grybų radioaktyviosios taršos stebėsena atliekama, atvejo, kad Lietuvos miškuose augantys valgomų rūšių grybai būtų sukaupę cezio-137 kiekį, viršijantį 600 Bq/kg, nepasitaikė. Kasmet ištiriama apie 400 įvairių rūšių grybų mėginių iš daugiau kaip 20 šalies miškų.

Įprastai kiek daugiau cezio-137 sukaupia grybai, augantys pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijose, nes šios teritorijos buvo labiau užterštos radioaktyviomis medžiagomis po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 1986 metais. Kai kurios grybų rūšys daugiau sukaupia cezio-137, tuo pasižymi raukšlėtieji gudukai, meškutės, kai kurios ūmėdžių rūšys.

Šiais metais taip pat jau ištirta apie 150 mėginių iš įvairiuose rajonuose esančių 25 miškų. Pasitvirtino ankstesniais metais stebėtos tendencijos – grybuose radionuklidų kiekis neviršija leistinojo lygio, daugiau cezio-137 turi grybai, surinkti Varėnos regione, daugiau cezio-137 nustatyta tose pačiose grybų rūšyse, kaip ir ankstesniais metais (raukšlėtuose gudukuose, ūmėdėse).

Sąlyginai švarios yra voveraitės, baravykai, raudonviršiai.

Nustatytas cezio-137 kiekis grybuose negali lemti žymesnės gyventojų apšvitos, valgant tiek radionuklidų turinčius grybus, gyventojai neturėtų patirti neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Tuo labiau, kad grybus ruošiant, radionuklidų kiekis grybuose sumažėja (radionuklidai pereina į grybų nuovirą, juos verdant).

Šiais metais taip pat buvo atliktas jungtinis žurnalistų ir Radiacinės saugos centro darbuotojų tyrimas. Šio tyrimo metu buvo ištirti 23 žurnalistų pristatyti grybų mėginiai, surinkti Alytaus, Molėtų, Kaišiadorių, Kelmės, Klaipėdos, Panevėžio, Ukmergės, Tauragės ir Vilniaus rajonuose. Gauti rezultatai dar karta parodė, kad Lietuvoje augantys grybai sukaupia savyje nykstamai mažus kiekius radionuklidų ir radiacinės saugos požiūriu yra saugūs vartojimui.

Grybai į šalies teritoriją iš kaimyninių, ne Europos Bendrijų valstybių, patekti be radiologinio tikrinimo negali. Pagal galiojančią Europos Komisijos patvirtintą tvarką, visi grybai, vežami per valstybinę sieną į Europos sąjungos šalis, privalo būti pakartotinai patikrinti dėl juose esančių radionuklidų kiekio. Todėl baimintis, kad galima nusipirkti iš Baltarusijos ar Ukrainos atvežtų radioaktyvių grybų, nėra pagrindo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi platų kontrolės postų tinklą, visa patenkanti iš rizikos regionų augalinė ir gyvūninė produkcija, kuri yra privaloma patikrinimui, yra radiologiškai ištiriama ir tik tuo atveju, jeigu atitinka kriterijus (mūsų kalbamu atveju – cezio-137 kiekis neviršija leistinojo lygio), produkcija leidžiama realizavimui Europos vidaus rinkoje.

“Vakarų ekspresas”

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad nuo trečiadienio, liepos 28 d., Lietuvoje įsigalioja nauja mokinių maitinimo tvarka.

Bendrojo lavinimo mokyklose bus reikalaujama organizuoti pagrindinį maitinimą – pietus. Šiltas maistas, prieš jį patiekiant, privalės bus laikomas ne žemesnėje kaip 68 laipsnių temperatūroje.

Įmonės, norinčios mokyklose teikti maitinimo paslaugas, turės užtikrinti, kad visi moksleiviai

Skaityti toliau

 gautų šilto maisto, organizuoti papildomą socialiai remtinų mokinių maitinimą: pusryčius, priešpriečius ar pavakarius, taip pat pasiūlyti šiltų ir šaltų užkandžių.

Valgiaraščiai turės būti sudaromi 20 – ies dienų laikotarpiui, atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams. Prie kiekvieno patiekalo privalės būti nurodyta energinė vertė ir produktų kiekis.

Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų pusryčiai turėtų sudaryti kertvirtadalį paros energijos, pietūs – trečdalį, priešpiečiai arba pavakariai – kiek daugiau nei dešimtadalį.

Šioje tvarkoje patvirtintas ir maisto priedų sąrašas, kurių neturi būti mokiniams maitinti skirtuose maisto produktuose: kai kurių dažiklių, konservantų, saldiklių, aromato ir skonio stipriklių.

Šia tvarka siekiama užtikrinti sveikatai palankų mokinių maitinimą bendrojo lavinimo mokyklose – teikti maisto produktus, kurie užtikrintų mokinių maisto medžiagų fiziologinius poreikius, padėtų ugdyti tinkamus mitybos įgūdžius.

Už tinkamo mokinių maitinimo organizavimą bus atsakingi mokyklų steigėjai (dauguma jų – savivaldybės). Jiems palikta teisė sudaryti sutartis su mokinių maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Oru plintanti mirtina plaučių liga – tuberkuliozė diagnozuota kas šeštam šį mėnesį medikų apžiūrėtam socialinės rizikos grupei priskiriamam Šilutės miesto apylinkių gyventojui.

Higienos instituto duomenimis, Šilutės rajone sergamumas tuberkulioze yra dvigubai aukštesnis už Lietuvos ir Klaipėdos apskrities vidurkius.

Skaityti toliau

2006 metais Šilutės rajone ši liga buvo diagnozuota 60 gyventojų, iš jų 45 – vyrai, 20 ligonių mirė. Po metų sergančiųjų būta 4 mažiau (39 vyrai ir 17 moterų, mirė 11). Tačiau 2008 metais šių ligonių skaičius vėl išaugo – iki 63 (47 vyrai, 16 moterų, mirė 11).

Duomenų apie sergamumą tuberkulioze praeitais metais Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui (toliau Šilutės VSB) dar nepateikė.

Šių metų gegužę Šilutės VSB ėmė įgyvendinti prevencinį projektą “Pasitikrink, ar nesergi tuberkulioze”. Seniūnijose vykdoma šviečiamoji veikla, profilaktiškai tikrinama socialinės rizikos asmenų, tarp kurių greičiausiai plinta ši liga, sveikata.

Šilutės VSB direktorė Virginija Vaivadaitė telefonu informavo “Šilutės ETA žinias”, kad per šį mėnesį buvo patikrinti 36 gyventojai iš Šilutės miesto apylinkių. Iš jų 6 – iems buvo diagnozuota tuberkuliozė. Šiuo metu visi jie gydomi Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje.

Siekiant užkirsti kelią šios mirtinos ligos plitimui rajone, socialiai rizikingų gyventojų sveikata ir toliau bus profilaktiškai tikrinama. Šilutės r. savivaldybė šiam projektui skyrė per 30 tūkst. litų. Paramos iš Sveikatos apsaugos ministerijos Šilutė nesulaukė.

Kraštietis Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis užregistravo rašytinę deklaraciją dėl genetiškai modifikuotų bulvių naudojimo Europos Sąjungoje, kuria siekiama sustabdyti  genetiškai modifikuotų organizmų skvarbą į ES maisto pramonę, kol nėra išsklaidytos visos abejonės dėl šių organizmų įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Skaityti toliau

“Europos Komisijos sprendimas leisti Europos Sąjungos teritorijoje auginti ir naudoti genetiškai modifikuotas bulves gyvulių pašarams ir krakmolo gamybai yra netiesioginis genetiškai modifikuotų organizmų įtraukimas į milijonų europiečių racioną, nes egzistuoja reali grėsmė, kad genetiškai modifikuotos bulvės, susikryžminusios su įprastomis, pateks ant mūsų stalo. Šis sprendimas, mano nuomone, turėjo būti pateiktas Europos Parlamento svarstymui, o buvo priimtas nepasikonsultavus nei su ūkininkais ir vartotojais Bendrijos mastu, nei su Europos Parlamentu,” – teigia europarlamentaras Z. Balčytis.

Z. Balčyčio teigimu, jeigu sprendimas įteisinti genetiškai modifikuotų bulvių naudojimą nebus atšauktas, bus daug mažiau kliūčių įteisinti ir kitų genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą žemės ūkio ir maisto pramonėje.

Deklaracijos tekste taip pat teigiama, kad Pasaulio Sveikatos Organizacijai turint rimtų abejonių dėl genetiškai modifikuotų bulvių poveikio žmonių sveikatai genetiškai modifikuotų produktų plėtra neturėtų vykti, kol išliks bent menkiausia abejonė dėl jų saugumo.

Dokumentas įpareigoja EP Pirmininką perduoti šį rašytinį pareiškimą su vardiniu pasirašiusiųjų sąrašu valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms vyriausybėms.

Europos Parlamento nariai gali naudotis rašytiniu pareiškimu norėdami pradėti arba atnaujinti diskusijas Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiu klausimu.

balcytis.lt

Šį vardą Šilutės ligoninės vyriausiajam gydytojui Dariui Steponkui suteikė savaitraščio “Lietuvos sveikata”, kuris ne pirmus metus rengia konkursą “Metų vadovas”, skaitytojai.

“Metų vadovo” konkurso laureatai paskelbti praeitą penktadienį Vilniuje. D. Steponkus laimėjo “Metų novatoriaus 2009″ nominacijoje, pranešė Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

Skaityti toliau

Metų novatorių pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis. Jis padėkojo D. Steponkui už novatorišką požiūrį į įstaigos valdymą, puikų administracinį darbą.

ve.lt nuotr.

Jau nuo balandžio mėnesio Švėkšnos psichiatrijos ligoninė (ŠPL) bus tik istorija – ji taps uostamiesčio Jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamentu.

“Vieni pirmųjų darome reformą”, – sklandžia ŠPL prijungimo prie Jūrininkų ligoninės eiga ve.lt pasidžiaugė Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

Skaityti toliau

ŠPL prijungimas prie Jūrininkų ligoninės numatytas 2009 metų gruodžio 7 dienos Vyriausybės nutarime, kuriuo patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa.

Jau patvirtintos ir paskelbtos reorganizavimo prijungimo būdu sąlygos, informuoti įmonių kreditoriai, pranešta registrų centrui apie naujo pavadinimo įstaigos kūrimą.
“Esame paskaičiavę, kad reorganizaciją turėtume baigti kovo pabaigoje. Per mėnesį turėtume sutaupyti apie 50 tūkst. litų, taigi 600 tūkst. litų per metus”, – sakė J. Sąlyga.
Tokia suma susidarytų sumažinus skalbimo, maitinimo paslaugų, medikamentus perkant kartu su ligonine. Žadama, kad Švėkšnoje nebebūtų atliekami ir laboratoriniai tyrimai – tik Klaipėdoje.

“Kadangi steigiame ne filialą, o departamentą, sumažės ir valdymo išlaidos. Mažės buhalterių, personalo skyriaus, darbų saugos specialistų”, – sakė Jūrininkų ligoninės vadovas.

Kiek darbuotojų bus iš viso atleista, vadovas dar negalėjo atsakyti.

“Stengsimės atleisti kuo mažiau. Geriau mažinti darbo krūvius, negu atleisti žmones. Išlaikyti darbo vietas Švėkšnoje, kur yra 2 200 gyventojų, o ligoninėje dirba 250 darbuotojų, labai svarbu”, – mano J. Sąlyga.

Tiesa, gydytojai gali būti ramūs – kadangi psichiatrų trūksta, jų etatai bus išlaikyti. Bent jau kol kas nežadama mažinti ir lovų skaičiaus – jų išliktų 220.

Genovaitė Privedienė, “Vakarų ekspresas”