www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šilutės rajono savivaldybės administracija su partneriais – viešąja įstaiga Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centru, UAB „Sveikatos darna“ ir viešąja įstaiga Šilutės ligonine pradeda įgyvendinti projektą „Sveikatos specialistų rengimas ir pritraukimas Šilutės rajono savivaldybėje“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Planuojama finansuoti 3 gydytojų rezidentūros studijas (neurologo, kardiologo, šeimos gydytojo), 1 gydytojo odontologo padėjėjo, 2 slaugytojo padėjėjus ir 16 bendrosios praktikos slaugytojų studijas.

Projekto vertė – 383 667,00 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 380 926,00 Eur, partnerių lėšos – 2 741,00 Eur.

Daugiau – https://www.silute.lt/pradedamas-igyvendinti-projektas-sveikatos-specialistu-rengimas-ir-pritraukimas-silutes-rajono-savivaldybeje/12436

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje gegužės 5–11 d. (19-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 729,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (18-ąją savaitę buvo 682,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 19-ąją savaitę siekė 916,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Mažiausias sergamumas išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė. 2024–2025 m. gripo sezoną nė viena savivaldybė epidemijos nebuvo paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 9 asmenys – tiek pat ir dėl COVID-19 ligos.

Registruotas vienas mirties nuo gripo atvejis (iš viso šį sezoną 75): asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 59).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-skaiciuoja-paskutines-dienas-sergamumas-mazesnis-nei-pernai-tokiu-pat-metu/

Rekomenduojama naudoti nedidelį kremo kiekį.

Rankos – tai kiekvieno žmogaus vizitinė kortelė. Jos mums padeda dirbti, gaminti, komunikuoti su kitais ir pan. Natūralu, kad ši svarbi mūsų kūno dalis reikalauja ypatingo dėmesio. Deja, daugelis apie rankų odą pagalvoja tik tuomet, kai susiduria su įvairiomis problemomis, pvz., šerpetojimu, skilinėjimu, paraudimu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vis dėlto savo rankų odos būkle svarbu rūpintis nuolat. Laimei, šiame straipsnyje trumpai aptarsime, į ką atkreipti dėmesį renkantis rankų kremą, kada ir kaip jį naudoti, o svarbiausia – pasidalysime praktiškais patarimais, kurie padės užtikrinti, kad jūsų rankos išliktų glotnios ir pasiruošusios įvairioms gyvenimo situacijoms.

Kaip pasirinkti tinkamą rankų kremą?

Renkantis tinkamą rankų kremą rekomenduojama atsižvelgti į kelis aspektus: kremo sudėtį, savo odos būklę ir metų laiką. Pavyzdžiui, žiemą įprastai rekomenduojama rinktis maitinamuosius kremus, kurių sudėtyje galima rasti šaltalankių aliejaus, taukmedžio sviesto, vitaminų A ir E. Šiltuoju metų laiku labiau tinka „lengvos“, drėkinančios priemonės, kurios greitai įsigeria į odą.

Kada naudoti rankų kremą?

Miego metu oda intensyviai atsinaujina, todėl „sunkesnės“ tekstūros maitinamąjį rankų kremą geriausia naudoti vakare, prieš einant miegoti. Darbo dienos metu rankas galima palepinti drėkinančiu ir greitai į odą įsigeriančiu kremu, kuris netrukdys dirbti. Jeigu žiemą nemažai laiko praleidžiate lauke, naudokite apsauginį rankų kremą, kuris užtikrins odos apsaugą nuo šalčio ir vėjo. Susidūrusiems su stipriais odos pažeidimais, gali būti naudingas gydomasis rankų kremas.

Kaip teisingai naudoti rankų kremą?

…….Rekomenduojama naudoti nedidelį kremo kiekį, kad odai pavyktų jį sugerti;

…….Tepant kremą svarbu nepamiršti apie tarpus tarp pirštų, odeles prie nagų ir viršutinę rankų dalį;

…….Leiskite kremui pilnai įsigerti į odą. Rekomenduojama palaukti bent 1–2 minutes, ypač tuo atveju, jeigu naudojate „sunkesnės“ tekstūros produktą;

…….Svarbu pernelyg neapkrauti odos. Geriau dažniau naudoti mažesnį kremo kiekį nei per didelį kiekį vienu kartu;

…….Specialistai rekomenduoja tepti maždaug žirnio dydžio kremo kiekį ant kiekvienos rankos;

…….Kremą geriausia įtrinti lengvais sukamaisiais judesiais. Tai ne tik padeda jam geriau įsigerti, bet ir suaktyvina rankų kraujotaką;

…….Reguliarus rankų drėkinimas gali užkirsti kelią įvairiems odos pažeidimams, todėl nepamirškite kremo naudoti nuolat, o ne tik tuomet, kai susiduriate su odos sausumu, šerpetojimu ir pan.

Ką dar svarbu prisiminti apie tinkamą rankų priežiūrą?

Jeigu norite apsaugoti savo rankų odą, svarbu atsižvelgti į tinkamą jos priežiūrą kasdienybėje. Pavyzdžiui, plaunant rankas rekomenduojama naudoti šiltą, o ne karštą vandenį, kuris gali sausinti odą. Ne ką mažiau svarbu pasirinkti kokybišką muilą. Jo sudėtyje ieškokite tokių ingredientų, kaip glicerinas, pantenolis, ramunėlių ekstraktas, kokosų aliejus. Šios medžiagos drėkina ir ramina odą, skatina jos atsinaujinimą, mažina uždegimą. Venkite tokių ingredientų, kaip alkoholis, dažikliai, parabenai ir pan. Dažniausiai šios medžiagos dar labiau sausina rankų odą.

Šaltuoju metų laiku svarbu nepamiršti dėvėti pirštinių, kurios padeda apsaugoti rankas nuo šalčio, vėjo ir pan. Jeigu oda itin išsausėjusi, papildomai galima naudoti specialias drėkinančias rankų kaukes. Taip pat rekomenduojama dėvėti apsaugines pirštines, ypač jeigu dirbate su įvairiais valikliais.

.

.

Užsakymo Nr. 250505

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje balandžio 28 d. – gegužės 4 d. (18-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 682,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (17-ąją savaitę buvo 705,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 18-ąją savaitę siekė 847,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos neperžengė nė viena savivaldybė. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 7 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 5.

Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 74). Nuo COVID-19 ligos užregistruotas vienas mirties atvejis (iš viso šį sezoną 59).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-mazeja-epideminio-lygio-neperzenge-ne-viena-savivaldybe/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje balandžio 21–27 d. (17-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 705,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (16-ąją savaitę buvo 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos neperžengė nė viena savivaldybė. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 34 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 5.

Registruotas vienas mirties nuo gripo atvejis (iš viso šį sezoną 74): asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 58).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-eina-pabaigos-link-sergamumas-mazeja

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumo sezonui einant pabaigos link, 16-ąją šių metų savaitę (balandžio 14–20 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dar šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka didesnis nei pernai tokiu pat metu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

16-ąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (15-ą savaitę buvo 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tokiu pat metu sergamumas buvo mažesnis – 937,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas praėjusią šių metų savaitę buvo Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Epideminis sergamumo lygis (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.) išliko 5-iose savivaldybėse. Epidemiologinė situacija nuolat stebima, bendradarbiaujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu. Iki šiol nė viena savivaldybė nėra paskelbusi epidemijos.

Praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 44 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 7. Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 73): asmenys priklausė 50–59 m. ir 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję.

Primename, kad gripo sezonas (kai fiksuojamas padidėjęs sergamumas gripu, COVID-19 ir ŪVKTI) Lietuvoje paprastai trunka iki 20-osios metų savaitės, t. y. iki gegužės vidurio.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-i-pabaiga-sergamas-mazeja-palengva/

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Po Europą per mokinių Velykų atostogas keliaujantiems Lietuvos piliečiams ligonių kasos primena, kad pamiršę į kelionę pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jie gali savarankiškai susiformuoti šią kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kasmet augantis Lietuvos gyventojams išduotų sertifikatų skaičius rodo, kad ši paslauga yra reikalinga ir populiarėja tarp keliautojų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai išduota beveik 33 tūkst. sertifikatų, šiemet, per pirmuosius metų mėnesius – jau beveik 7 tūkst.

„Kai nelieka laiko pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele, išvykdami į kelionę gyventojai gali per Elektroninių valdžios vartų portalą prisijungti prie Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos ir susiformuoti bei atsisiųsti į mobilųjį telefoną sau ir nepilnamečiams vaikams sertifikatus, laikinai pakeičiančius kortelę“, – paaiškina Šiaulių teritorinės ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė.

Prisijungimas prie ligonių kasų e. paslaugų sistemos vyksta per internetinę bankininkystę, su el. parašu arba mobiliuoju el. parašu. Portale užpildžius prašymą, patvirtinami asmens duomenys, sertifikatas yra suformuojamas ir jį galima atsisiųsti į savo mobilųjį įrenginį.

Pasak specialistės, sertifikatas galioja iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, todėl kitą mėnesį reikia jį susiformuoti iš naujo.

Tokį sertifikatą galima atsisiųsti ir tada, kai pamirštama pasiimti ESDK, o keliautojui skubiai prireikia būtinosios medicinos pagalbos Europos šalies gydymo įstaigoje. Jei žmogus neturi galimybės užsakyti sertifikato, galima elektroniniu būdu pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą teritorinei ligonių kasai arba kreiptis į šalies, kurioje viešima, vietos valstybinio sveikatos draudimo įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į ligonių kasas Lietuvoje su prašymu atsiųsti sertifikatą.

Sertifikatas, kaip ir kortelė, apdraustiesiems išduodamas nemokamai. Su šiais dokumentais Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patirtas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos. Lietuvos apdraustieji, užsienyje patyrę traumą ar ūmiai susirgę, gydymo įstaigoje pateikę sertifikatą gali būti tikri, kad medicinos pagalba bus suteikta pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokėta tos šalies nustatyta tvarka ir įkainiais.

Jei viešėdamas Europoje žmogus neturi nei ESDK, nei sertifikato, suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas teks apmokėti savo lėšomis. Tačiau grįžus į Lietuvą galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo ir pateikti apmokėjimą patvirtinančius bei medicininius dokumentus.

Ligonių kasos primena, kad kortelė ir sertifikatas yra skirti tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Nustojus galioti draudimui, jais naudotis negalima.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Esminė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų teisė – gauti geros kokybės medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nutinka, kad lankantis pas gydytoją specialistą, atliekant tyrimus ar operacijas pacientų prašoma susimokėti, ir jie klausia, ar tai teisėta. Europos pacientų teisių dienos proga į šį opų klausimą atsako ligonių kasos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas savaitę gaunama po keletą gyventojų paklausimų dėl to, kodėl jiems tenka papildomai mokėti už medicinos paslaugas, nors yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi tinkamą siuntimą, kai jo reikia, ir kreipiasi į gydymo įstaigą, dėl reikiamos paslaugos sudariusią sutartį su ligonių kasa.
„Tokiais atvejais, kai pacientai kreipiasi pagal eilę ir nustatytą tvarką, jiems privalo būti suteiktos reikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos paslaugos be jokių priemokų. Ir nesvarbu, ar sutartį su ligonių kasa turinti įstaiga yra viešoji ar privati. Už šias paslaugas iš gyventojų ji negali prašyti nei sumokėti, nei primokėti. Be to, ir be priemokos žmogui turi būti suteikta siuntime nurodyta paslauga, naudojamos geros kokybės medžiagos ir priemonės“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus specialistė Justina Davainytė.

Kelios ypač probleminės sritys

Papildomai mokėti gaunant ligonių kasų apmokamas paslaugas gyventojams dažniausiai tenka, kai jie kreipiasi dėl gydytojų specialistų konsultacijų, vaikų pirminės odontologijos paslaugų, pavyzdžiui, ėduonies, pulpito gydymo, dantų akmenų nuėmimo, dantų ar jų šaknų traukimo, ėduonies profilaktikos, taip pat dienos chirurgijos sąlygomis atliekamų operacijų, brangiųjų tyrimų, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso, ir tyrimų, priskirtinų šeimos gydytojo kompetencijai, pavyzdžiui, C reaktyvaus baltymo (CRB) ir kt.

Tokių situacijų daugiausia pasitaiko didelėse privačiose gydymo įstaigose, nors yra ir kitur. Tačiau ligonių kasos visoms sutartį su jomis turinčioms gydymo įstaigoms moka nustatytą bazinę kainą, už kurią privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams privalo būti suteikta paslauga, įskaitant tinkamas priemones ir medžiagas.

Teisė nesirinkti brangesnių ar papildomų paslaugų

„Paslaugos, kurios, pasak gydymo įstaigų, yra brangesnės, taip pat brangesnės priemonės ar medžiagos pacientams negali būti įsiūlomos – jiems turi būti suteikta pasirinkimo alternatyva tarp nemokamų ir brangesnių, gerai išaiškinus skirtumus ir reikalingumą. Pasirinkus brangesnį variantą, mokamas tik kainų skirtumas. Kitas dalykas – papildomos, gydymui nebūtinos paslaugos, kaip vadybininko ar komforto. Jos negali būti įtrauktos į nedalomą paslaugų paketą su ligonių kasų apmokamomis paslaugomis ir apmokestintos, jei pacientas pats jų nesirenka. Kitaip sakant, pacientui gydymo įstaiga turi suteikti reikiamą paslaugą, atlikti operaciją ir tada, kai jis atsisako minėtų brangesnių arba papildomų paslaugų“, – aiškina J. Davainytė.

Pavyzdžiui, atliekant ligonių kasų apmokamą kataraktos operaciją, gydymo įstaiga turi pacientui pasiūlyti tinkamą akių lęšiuką ir užtikrinti nemokamą operaciją, jei jis neprašo brangesnio lęšiuko.

Teikiant pirmines odontologines paslaugas vaikams įstaigose, kuriose jie prisirašę, negali būti prašoma sumokėti nei už gydytojo darbą, nei už vaistus, vienkartines priemones, odontologines ir kt. medžiagas. Nebent vaikas (jo atstovas) pasirinktų gydant nebūtiną medžiagą, kaip spalvota plomba.

Atliekant ligonių kasų apmokamas dienos chirurgijos operacijas pacientai turi teisę nesirinkti komforto paslaugų (pavyzdžiui, geresnės palatos) arba itin dažnai įsiūlomų atvejo vadybininko paslaugų, kurios privačiose klinikose įprastai kainuoja nuo kelių šimtų net iki daugiau nei tūkstančio eurų. Vadybininko paslaugomis neretai pridengiamos paslaugos, kurios apdraustiesiems priklauso, tokios kaip paciento informavimas, tyrimo rezultatų paaiškinimas, priminimas apie planuojamą vizitą, kt.

Prieš mokant svarbu išsiaiškinti

Kai apdraustojo su tinkamu siuntimu gydymo įstaigoje, dėl reikiamos paslaugos turinčioje sutartį su ligonių kasa, prašoma sumokėti ar primokėti, jam turi būti išsamiai, suprantamai, nedviprasmiškai raštu paaiškinta, kokio pobūdžio yra brangesnės ar papildomos paslaugos, kodėl jos reikalingos, kodėl reikia sumokėti. Pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose turi patvirtinti parašu.

Taigi prieš mokant už medicinos paslaugas svarbu aiškintis dėl mokėjimo pagrįstumo. Jei gydymo įstaigos argumentai neįtikina, galima iškart pasitarti susisiekus su ligonių kasa. Sutikimą mokėti pacientai turėtų pasirašyti tik įsitikinę, kad mokėjimas turi pagrindą, ir tada, kai jie patys pageidauja brangesnių arba papildomų paslaugų, procedūrų ar medžiagų.

Į ligonių kasą – dėl nepagrįsto apmokestinimo

Esant neaiškumų dėl gydymo įstaigoje teikiamų paslaugų, mokėjimų ar specialistų, pacientai pirmiausia turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu gautas gydymo įstaigos atsakymas netenkina, galima kreiptis į už konkrečią sritį atsakingas valstybės įstaigas, kartu pateikiant ir netenkinantį gydymo įstaigos atsakymą. Klausimus dėl nepagrįsto pacientų apmokestinimo sprendžia ligonių kasos. Nustačiusios, kad pacientas apmokestintas neteisėtai, ligonių kasos apie tai jį informuoja ir įpareigoja gydymo įstaigą šias lėšas pacientui grąžinti.

Podologas

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šią savaitę įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo.

„Iki šiol dauguma gydymo įstaigų skelbė tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus, ir ties tuo mėnesiu eilė tarsi pasibaigdavo, nors iš tikrųjų buvo gerokai ilgesnė. Pratęsdami galimybę registruotis ilgesniam laikui, mes turėsime objektyvesnius duomenis apie eiles, o matydami tikrąjį eilių problemos mastą galėsime imtis efektyvių priemonių jai spręsti“, – teigia viceministrė.

Pagal įsigaliojusią tvarką, gydymo įstaigos turės iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių konsultacijų grafikus. Ne mažiau kaip 80 proc. skelbiamų vizitų laikų turi būti atveriami pacientams ir skelbiami E. sveikatos registracijos sistemoje. Likusius vizitus gydymo įstaigos galės rezervuoti skubiems ir kontroliniams vizitams.

Kaip ir iki šiol, E. sveikatos registracijos sistemoje nesant laisvų registracijos laikų pas specialistą konkrečioje įstaigoje, pacientas turi būti įrašytas į laukiančiųjų eilę ir gauti paslaugą, kai atsiranda tolesnių registracijos laikų arba jau užsiregistravęs pacientas atsisako konsultacijos. Įstaigos, nesant laisvų registracijos laikų, sudaro laukiančiųjų eilę, kuri turi matytis išankstinės pacientų registracijos sistemoje.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas paslaugas teikiančios įstaigos privalo naudotis E. sveikatos registracijos sistema ir laikytis teisės aktais nustatytų registracijos taisyklių. Jų nesilaikančioms įstaigoms nuo 2026 m. sausio 1 d. gali būti stabdomas licencijos galiojimas, tai numato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai.

Užsiregistruoti pas gydytoją pacientai gali per E. sveikatos registracijos sistemą, telefonu, atvykę į įstaigą, taip pat per E. sveikatos mobiliąją programėlę, kurią galima nemokamai atsisiųsti iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių „Google Play“ ir „App Store“ (paieškoje vesti „esveikata“).

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje balandžio 7–13 d. (15-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 15-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis – 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas vis dar išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Epideminį sergamumo lygį siekė dar mažiau savivaldybių – 9-ose savivaldybėse peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 64 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 8.

Registruoti trys mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 71): vienas asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, du – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, visi turėjo lėtinių ligų, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 58).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumo-kreive-pamazu-krenta/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kovo 31 d. – balandžio 6 d. (14-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (13-ąją savaitę buvo 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 14-ąją savaitę) sergamumas buvo kur kas mažesnis – 815,6atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį siekė dvigubai mažiau savivaldybių – 14-oje savivaldybių peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 72 asmenys, iš jų 48 – vaikai iki 17 m. amžiaus. Dėl COVID-19 ligos buvo hospitalizuota 11 asmenų.

Registruotas vienas mirties nuo gripo atvejis (iš viso šį sezoną 68): asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti du mirties atvejai (iš viso šį sezoną 58).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-mazeja-taciau-islieka-didesnis-nei-praejusi-gripo-sezona/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Į ligonines pateko daugiau asmenų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kovo 24–30 d. (13-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis išliko beveik toks pat ir siekė 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (12-ąją savaitę buvo 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 13-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis (1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 28-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu.Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Į ligonines pateko daugiau asmenų – 13-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 103 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 22, intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 9 asmenys.

Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 67): asmenys priklausė 50–59 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei. Abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 56).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvoje-sergamumas-islieka-aukstas-i-ligonines-pateko-daugiau-asmenu/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) išlieka aukštas, palyginus su ankstesniais gripo sezonais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 17–23 d. (12-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 12-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis (1240,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), tačiau lyginant su ankstesne savaite taip pat buvo padidėjęs.

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 25-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu.Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Atkreipiame dėmesį, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Hospitalizuotų asmenų skaičiai mažėja – 12-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 75 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 11. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys. Registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 65): vienas asmuo priklausė 70–79 m., du – 80–89 m. asmenų grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos buvo užfiksuotas 1 mirties atvejis (iš viso šį sezoną 56).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/is-lietuvos-persalimo-ligos-neskuba-trauktis/

www.freepik.com.

Peptidai – tai vienas iš inovatyviausių kosmetikos ingredientų, kuris vis dažniau naudojamas odos priežiūros priemonėse dėl savo gebėjimo skatinti regeneraciją, stiprinti odos barjerą ir kovoti su senėjimo požymiais. Jie yra trumpų aminorūgščių grandinių dariniai, kurie veikia kaip signalai odos ląstelėms, skatindami jas atkurti, stiprinti ir apsaugoti odos struktūrą. Tačiau ne visi peptidai veikia vienodai. Jie skirstomi į kelias pagrindines kategorijas pagal tai, kokį poveikį turi odai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Signaliniai peptidai

Ši peptidų grupė veikia kaip odos ląstelių aktyvatoriai, skatindami jas gaminti daugiau kolageno, elastino ir kitų svarbių baltymų. Kadangi su amžiumi natūrali kolageno gamyba organizme mažėja, signaliniai peptidai tampa svarbūs odos stangrumui ir elastingumui išlaikyti. Vieni dažniausiai naudojamų šios grupės peptidų yra palmitoyl pentapeptide-4 ir palmitoyl tripeptide-1, kurie padeda sumažinti raukšles ir pagerinti odos tekstūrą. Šie peptidai ne tik skatina atsinaujinimą, bet ir užtikrina, kad oda išliktų stipri ir atspari išoriniams veiksniams.

Nešikliai (transportiniai) peptidai

Nešikliai peptidai atlieka labai svarbią funkciją – jie padeda pristatyti būtinus mikroelementus, pavyzdžiui, varį ar manganą, į odos ląsteles, kur šie dalyvauja regeneracijos procesuose. Vienas geriausiai žinomų šios grupės atstovų yra vario tripeptidas-1 (GHK-Cu). Šis peptidas skatina žaizdų gijimą, padeda atkurti odos pažeidimus ir mažina uždegiminius procesus. Nešikliai peptidai taip pat prisideda prie odos apsauginių mechanizmų stiprinimo ir yra ypač naudingi žmonėms, turintiems jautrią ar pažeistą odą.

Neurotransmiterių inhibitoriai (botokso efektą suteikiantys peptidai)

Šie peptidai dažnai vadinami „natūraliu botoksu“, nes jie padeda atpalaiduoti mimikos raumenis, taip sumažindami smulkių raukšlių atsiradimą. Jie veikia blokuodami signalus tarp nervų ir raumenų, dėl ko veido oda tampa lygesnė ir elastingesnė. Vienas populiariausių šios grupės peptidų yra acetil-hexapeptide-8 (Argireline), kuris naudojamas kaip alternatyva botulino toksino injekcijoms. Tai ypač veiksminga priemonė kaktos ir akių srities raukšlėms mažinti, nes padeda sumažinti pernelyg intensyvią mimikos raumenų veiklą.

Fermentų inhibitoriai

Fermentų inhibitoriai peptidai padeda išvengti kolageno ir elastino irimo, kuris sukelia odos suglebimą ir raukšlių atsiradimą. Jie slopina specifinius fermentus, kurie skaido šiuos baltymus, taip pailgindami odos jaunystę. Vienas iš gerai žinomų fermentų inhibitorių yra tripeptidas-10 citrulinas, kuris padeda išlaikyti odos struktūrą ir elastingumą.

Antimikrobiniai peptidai

Antimikrobiniai peptidai natūraliai aptinkami žmogaus organizme ir atlieka svarbų vaidmenį kovojant su bakterijomis bei uždegimais. Jie ypač naudingi aknės ar rožės pažeistai odai, nes mažina bakterijų dauginimąsi ir padeda išvengti odos infekcijų. Vienas iš tokių peptidų yra LL-37, kuris padeda palaikyti sveiką odos mikrobiomą ir stiprina jos apsaugines funkcijas.

Peptidai ir jų nauda plaukams

Peptidų poveikis neapsiriboja tik oda – jie taip pat gali turėti teigiamą poveikį plaukų būklei. Tam tikri signaliniai peptidai, tokie kaip biotinyl tripeptide-1, stiprina plaukų folikulus ir skatina jų augimą, o vario peptidai gali padėti sumažinti plaukų slinkimą ir pagerinti galvos odos būklę. Taigi, peptidų naudojimas grožio priežiūros priemonėse gali būti naudingas ne tik odos jaunystei, bet ir nauda plaukams, užtikrinant jų stiprumą ir sveiką augimą.

Kuris peptidas geriausias?

Kadangi peptidai atlieka skirtingas funkcijas, nėra vieno universaliausio peptido, kuris tiktų visiems. Signaliniai peptidai yra geriausi odos atsinaujinimui ir kolageno gamybai skatinti, nešikliai peptidai padeda transportuoti naudingas medžiagas, neurotransmiterių inhibitoriai mažina raukšles, fermentų inhibitoriai saugo nuo senėjimo, o antimikrobiniai peptidai padeda kovoti su bakterijomis.

Tinkamiausias peptidų pasirinkimas priklauso nuo individualių odos poreikių. Jei norima sumažinti raukšles, geriausias pasirinkimas būtų neurotransmiterių inhibitoriai, jei reikia sustiprinti odos barjerą – signaliniai ar nešikliai peptidai. Kadangi kosmetikos rinkoje atsiranda vis daugiau peptidais praturtintų produktų, verta atidžiai rinktis tinkamiausius ingredientus pagal savo odos būklę ir lūkesčius.

.

.

Užsakymo Nr. 250320

nvsc.lrv.lt

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 10–16 d. (11-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 11-ąją savaitę) jis buvo mažesnis (1029,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 12-oje savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Atkreipiame dėmesį, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

11-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 108 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 15. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys. Registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 62): asmenys priklausė 30–39 m., 50–59 m., 80–89 m., ir vyresnių nei 90 m. asmenų grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 55).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/epidemini-lygi-siekianciu-savivaldybiu-mazeja/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Epideminis lygis pasiektas 31-oje savivaldybėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 3–9 d. (10-ąją šių metų savaitę) palyginus su ankstesnės savaitės duomenimis, susirgimų gripu, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius sumažėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo iki 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 1845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 10-ąją savaitę) jis buvo mažesnis (1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias vis dar išliko Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 31-oje savivaldybėje (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu.Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Atkreipiame dėmesį, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Pažymėtina, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

10-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 155 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 11. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 9 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 58): po vieną asmenį priklausė 50–59 m., 60–69 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei; du –70–79 m. metų amžiaus grupei ir keturi – 80–89 m.; 8 turėjo lėtinių ligų, 7 – neskiepyti nuo sezoninio gripo, 1 – skiepytas ir 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 55).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-siek-tiek-sumazejo-epideminis-lygis-pasiektas-31-oje-savivaldybeje/

silutesligonine.lt nuotr.

Nuo šiol pacientams, patyrusiems traumas nebereikės rūpintis, iš kur gauti ramentus – šias judėjimo pagalbos priemones bus galima įsigyti vos išėjus iš Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus – ligoninės teritorijoje įrengtas visą parą veikiantis ramentų pardavimo automatas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Traumos dažnai užklumpa netikėtai – staigus kryptelėjimas, nesėkmingas žingsnis, kritimas ar nelaimingas atsitikimas gali baigtis skausmingu lūžiu. Tokiais atvejais svarbiausia – greita medicininė pagalba ir tinkama priežiūra sveikimo laikotarpiu.

Visgi, gavus skubią pagalbą po traumos, didžiausiu papildomu rūpesčiu pacientams tampa ramentų paieškos, nes šių priemonių įsigijimas nėra kompensuojamas iš Valstybinės ligonių kasos.

„Dažnai sulaukdavome pacientų užklausų, ar Šilutės ligoninėje galima pasiskolinti ar įsigyti ramentų. Deja, tekdavo atsakyti, kad ligoninė neišduoda šių priemonių, jomis reikia pasirūpinti patiems. Dažniausiai šilutiškiai juos skolindavosi iš labdaros organizacijos ar draugų, pažįstamų. Ramentų paieškas Šilutėje apsunkindavo ir tai, kad mūsų mieste nėra specializuotos ortopedinės technikos parduotuvės. Ligoninė nusprendė bendradarbiauti su medicininėmis priemonėmis ir pagalbine technika neįgaliesiems prekiaujančia įmone, tam, kad ramentų įsigijimas traumą patyrusiems asmenims keltų mažiau problemų“, – l. e. p. vyriausiojo gydytoja pavaduota medicinai Greta Undžytė.

Savitarnos ramentų pardavimo automato projektavimo ir derinimo su VšĮ Šilutės ligonine darbai buvo pradėti dar praeitų metų birželio mėnesį. Sutartis su įmone pasirašyta penkeriems metams.

Kasdien iš Šilutės ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus išvyksta bent keli pacientai, patyrę apatinių galūnių traumas. Daugeliu atvejų jų gydymui reikalingas gipso įtvaras. Ramentai būtini ne tik grįžtant namo, bet ir ilgesniam sveikimo laikotarpiui – priklausomai nuo traumos sudėtingumo, koja gali būti imobilizuota nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Ramentų įsigijimo paslauga Šilutėje džiaugiasi ir ligoninės traumatologai, kasdien teikiantys pagalbą traumas patyrusiems pacientams.

„Žmonės traumas patiria ne tik dienos metu, bet ir naktį, savaitgaliais ar per šventes, todėl skubiai prireikus ramentų, jų gauti gali būti labai sudėtinga. Tai ypač aktualu tiems, kurių koja imobilizuota. Būna atvejų, kai neturėdami ramentų, žmonės iš Priėmimo skyriaus tiesiog išeina be jų… Tai baisiausia, kas gali nutikti, nes remtis ant sugipsuotos kojos griežtai negalima, tai gali dar labiau pabloginti paciento būklę“, – pasakojo Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Gintaras Drūlia.

Kaip įsigyti ramentus?

Ramentų įsigijimas yra itin paprastas ir greitas – tereikia ekrane paspausti mygtuką „PIRKTI“ ir atsiskaityti banko kortele. Kaina už dviejų ramentų komplektą – 40,00 Eur.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vasario 24 d. – kovo 2 d. (9-ąją šių metų savaitę) lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu, taip pat ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 9-ąją savaitę) jis buvo mažesnis ir siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas buvo Tauragės apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 38-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Šilutės rajone – 1638,49 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu.Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

9-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 192 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 18. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 13 asmenų. Registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai (iš viso 49): po vieną asmenį priklausė 50–59 m., 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupei, trys – 60–69 m. ir du – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei; beveik visi (7 asmenys) turėjo lėtinių ligų; 7 nebuvo pasiskiepiję nuo sezoninio gripo, 1 skiepijimo būklė nežinoma, nuo COVID-19 ligos – 1 mirties atvejis, asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei (iš viso šį sezoną 55).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-kvepavimo-taku-infekcijomis-nemazeja/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Ligoninėse – rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vasario 17–23 d. (8-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito ir siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę buvo 1857,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Lyginant 8-osios šių metų savaitės duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu skaičius padidėjo, COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo.

Mažiausias sergamumas buvo Alytaus apskrityje (1307,2 atvejo100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (2011,1100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 27-ose savivaldybėse. Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu. Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 8-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo mažesnis ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

8-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 200 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 16. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 14 asmenų. Registruoti 6 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 41): vienas asmuo priklausė 40–49 m., po du –70–79 m. ir 80–89 m. ir vienas – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir buvo nepasiskiepiję. Mirties nuo COVID-19 ligos atvejų – 1 (iš viso šį sezoną 54). Asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripas-nesitraukia-ligoninese-rizikos-grupems-priklausantys-asmenys/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vasario 10–16 d. (7-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (toliau – COVID-19 liga) rodiklis šiek tiek pakilo ir siekė 1857,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę rodiklis buvo 1806 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumas buvo Telšių apskrityje (1441,4 atv. 100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (2180,7 atv. 100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 38-ose savivaldybėse.

7-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo į ligonines paguldyti 162 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 13 asmenų. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 9 asmenys. Registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 35). Asmenys priklausė 50–58 m., 80–89 m. amžiaus grupėms, du asmenys priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, visi turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję. Mirties nuo COVID-19 ligos atvejų – 1 (iš viso šį sezoną 53). Asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-uminemis-kvepavimo-taku-infekcijomis-nemazeja-nepamirskime-prevencijos/