www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitgalį lankysime giminaičius ir džiaugsimės spalvingais velykiniais margučiais. Kiaušinių dažymo būdų yra pačių įvairiausių, bet populiariausi yra du: tradicinis – svogūnų lukštais ir parduotuvių lentynose esančiais ryškiaspalviais sintetiniais kiaušinių dažais. O ar žinome, kas pastarųjų dažų sudėtyje ir kas slepiasi jų etiketėje?

Skaityti toliau

Parduotuvių lentynose kiaušinių dažų pasirinkimas ne toks ir menkas, tačiau galima išskirti dvi dažų grupes – maistinių dažų pagrindu ir anilininius dažus medvilnei, kuriuos, anot etiketės, galima naudoti ir kiaušinių lukštams dažyti. Apie juos vėliau, o dabar apie pirmuosius.

Maistiniai dažai

Taigi, kas užrašyta ant kiaušinių pakuotės etiketės ir ką tai reiškia? Dažniausiai rasite užrašyta – maisto dažai (tatrazinas E102, saulėlydžio geltonasis FCF E110, azorubinas E122, briliantinis mėlis FCF E133, titano dioksidas E171), ant kai kurių pakuočių sudėtyje dar bus nurodytas vanduo, citrinos rūgštis E330, natrio benzoatas E211 ar kalio sorbatas E202. Panagrinėkime, ką reiškia tie įmantrūs pavadinimai.

Tatrazinas (E102), saulėlydžio geltonasis FCF (E110), azorubinas (E122) ir briliantinis mėlis FCF (E133) yra cheminės medžiagos, priklausančios azo dažų grupei. Šie dažai išgaunami kaip šalutinis produktas perdirbant akmens anglies degutą ir atsiradimo pradžioje labai plačiai naudoti tekstilės pramonėje. Šiuos dažus maišant tarpusavyje išgaunama nenusakoma įvairovė spalvų. O dar įvertinus jų pigumą, azo dažai – tikras pramoninkų „išsigelbėjimas“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Vėliau ši medžiaga pradėta naudoti ir maisto pramonėje, net ir neįvertinus realaus jų poveikio sveikatai. Tad nenuostabu, kad pastaraisiais metais vis labiau kalbama ir yra pateikiami įrodymai, kad azo dažai sukelia alergines reakcijas, dilgėlinę, astmos priepuolius, migreną, gali sukelti kancerogeninius susirgimus, skatina vaikų hiperaktyvumą. Norvegijoje, Austrijoje dėl įrodyto neigiamo poveikio uždrausta maisto pramonėje naudoti tatraziną. Azorubinas yra uždraustas JAV ir Kanadoje. Kiti dažikliai taip pat ribojami įvairiose šalyse“, – pasakojo Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Sigita Židonienė.

Titano dioksidas (E171) – baltos spalvos dažiklis. Nustatyta, kad titano dioksidas neigiamai veikia žarnyno ląstelių struktūrą (trikdo kai kurių medžiagų įsisavinimo procesą), virškinimo sistemą. Titano dioksido pritaikomumas labai platus: jis naudojamas plastikui, popieriui balinti, vaistams, dantų pastoms, kosmetikoje, taip pat juo dažomas pienas. Nors titano dioksidas yra mineralinės kilmės, tačiau taip pat yra siejamas su kancerogeniniais susirgimais ir yra vengtinas.

Kalio sorbatas (E202) ir natrio benzoatas (E211) yra konservantai, neleidžiantys daugintis pelėsiui ir kitiems grybeliams maiste. Dėl kalio sorbato neigiamo poveikio sveikatai dar diskutuojama, o štai natrio benzoatas yra siejamas su vėžiniais susirgimais, alerginėmis reakcijomis, genetiniais susirgimais.

Medvilnės dažai

Dabar apie anilininius medvilnės dažus, kuriuos iš seno papročio gan plačiai moterys naudoja kiaušiniams dažyti. Anilinas yra labai toksiška, kancerogeninė ir mutageninė cheminė medžiaga, galinti sukelti genetinius pakitimus. Europos Sąjungoje pagamintuose anilininiuose dažuose pačio anilino neturėtų būti, o išlikęs tik jų pavadinimas, pati pavojinga medžiaga pakeista saugesnėmis alternatyvomis. Deja, rastų anilininių dažų pakuotė neatskleidžia pačių dažų sudėties. Tad reikėtų prisiminti, kad verdant nemaistinius dažus išsiskiria garų, kurie gali dirginti bei alergizuoti, todėl būtina gerai vėdinti patalpas, vengti, kad šalia būtų jautresnį organizmą turinčių žmonių (vaikų, nėščiųjų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų).

„Medžiagų aprašas gali išgąsdinti ir kelti klausimą, kodėl šie priedai naudojami? Mums irgi kyla šis klausimas. Oficialių institucijų atstovai atsakytų, kad tai yra maistiniai dažai, o maisto priedai ir jų kiekiai yra griežtai reglamentuojami ir nustatytos normos, kurios nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau niekas nekalba apie šių medžiagų ir dar milijono E mišinį, kuris neaišku kaip suveiks mūsų organizme. Žinome, kad kiaušinių dažai yra skirti lukštams dažyti, kurių niekas nevalgo, tačiau kaip dažnai pasitaiko atvejų, kai dažai „perkanda“ lukštą?“ – perspėja S. Židonienė.

Baltijos aplinkos forumo specialistai pataria:

jei naudojate sintetinius kiaušinių dažus – laikykitės nurodytų naudojimo instrukcijų, nevirkite pačių kiaušinių dažuose;
nevalgykite kiaušinių, kurių lukštas suskilęs, o/ir vidus (baltymas) yra nusidažęs;
naudokite natūralius kiaušinių dažus, daugiau apie juos – http://pagalvok.lt/kiausiniu-marginimas-gamtiniais-dazais/.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja apie prasidėjusį erkių sezoną. Lietuvoje erkės yra aktyvios nuo kovo iki lapkričio ar net gruodžio. Pavasarinis erkių aktyvumo pikas paprastai būna gegužės viduryje.

Lietuvoje dažniausiai žmonės serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. I. ricinus rūšies erkių, platinančių šias ligas, yra visoje Lietuvos teritorijoje. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atkreiptinas dėmesys, jog ne visos erkės yra užsikrėtusios, o užsikrėtusios ne visuomet suspėja perduoti ligų sukėlėjus.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo skubiau ištraukti

Suimkite ją švariu pincetu kiek įmanoma arčiau odos – taip sumažinsite riziką, kad nutrūkus pilveliui galva ir/ar straubliukas liks odoje.
Švelniai, bet tvirtai tempkite erkę į viršų, nesukiokite. Erkę tampant į šonus ar traukiant sukamaisiais judesiais dažniausiai išorėje esanti jos dalis nutrūksta, o straubliukas ir/ar galva lieka odoje.
Ištraukę erkę, įkandimo vietą patepkite spiritu ar dezinfektantu arba nuplaukite šiltu muiluotu vandeniu.

Kaip apsisaugoti nuo erkių

Venkite pamiškių, aukštos žolės.
Naudokite repelentus nuo erkių.
Eidami į mišką dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnių klešnių galus susikiškite į kojines arba batus.
Galvą apsiriškite skarele arba dėvėkite gerai priglundančią kepurę.
Grįžę iš miško, nusivilkite drabužius ir gerai apžiūrėkite kūną. Dėvėtus drabužius pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Gydytojai Pranevičiai išlydėti užtarnauto poilsio. (Šilutės ligoninės nuotr.)

Po ilgų 43 metų darbo VšĮ Šilutės ligoninėje gydytojai Pranevičiai išeina užtarnauto poilsio.

Kovo 29 d. ligoninės konferencijų salėje visa ligoninės bendruomenė negailėjo jiems gražių žodžių už ilgus metus dirbtą sunkų, atsakingą gydytojo darbą. Tiek Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus gydytoja Irena Pranevičienė, tiek chirurgas, urologas Julius Pranevičius per visus darbo metus užsitarnavo ne tik kolegų pagarbą, bet ir pacientų dėkingumą.

Skaityti toliau

„Nors Jūs ir išeisite iš ligoninės, tačiau mes Jūsų niekada nepamiršime. Vis tiek norisi pasakyti daug gražių žodžių, bet gražiausius juos ištarti gali Jūsų pacientai ir jų artimieji. Jums dėkoju ir lenkiu galvą Jūsų padarytiems darbams ir veiklai“, – dėkojo vyr. gydytojas Darius Steponkus.

Tik gražūs prisiminimai

Savo prisiminimais apie gydytojus Pranevičius pasidalijo vyr. gydytojo pavaduotojas Vytautas Žvirblis. Medikas pasakojo, jog tik pradėjus dirbti Šilutės ligoninėje, jo mokytoju tapo J. Pranevičius. „Tuo metu man gydytojas buvo kaip chirurgo etalonas. Aš iš jo daug mokiausi operacinėje. Jis dirbo tyliai, tiksliai… Nesu matęs gydytojo pikto ar rėkančio, todėl ta ramybė ir tvirtumas buvo juntami visur“, – prisiminimais dalijosi V. Žvirblis.

Gydytojas gražių žodžių tarė ir medikei I. Pranevičienei, kuri yra kaip šeimos gydytoja, todėl jai yra ypač dėkingas. Anot jo, gydytoja visada buvo teisinga ir pacientui atiduodavo visą savo širdį. V. Žvirblis sakė: „Ji puiki terapinio profilio gydytoja, nes visada išnagrinėja paciento ligą iki pat smulkmenų. Kartais mes, chirurgai, pykdavome: kam to reikia, tačiau tai pasiteisino – ji rasdavo tiek ligų, kurias mes praleisdavome pro pirštus“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau nei 11 metų su gydytoja I. Pranevičiene kasdien dirbo Slaugos skyriaus vedėja – vidaus ligų gydytoja Nijolė Ramanauskienė. Moteris apie abu medikus atsiliepia tik geru žodžiu. „Jie abu labai geri, šilti, mylimi ir kaip žmonės, ir kaip kolegos. Gaila, kad nebeteks kartu dirbti“, – kalbėjo medikė. N. Ramanauskienė pabrėžė, jog apie juos dažnai išgirsta ir iš pacientų lūpų. Esą jų širdys visada plačios ligoniams.

Už gražius palinkėjimus ir padėkas gydytojai Pranevičiai dėkojo ligoninės bendruomenei, linkėjo visiems kolegoms sėkmės. „Tikrai pasiilgsiu bendravimo su kolektyvu, pacientais, kasdienio darbo ritmo, gyvenimo ligoninėje… Gaila, bet visada ateina laikas, kai reikia baigti darbus… Ačiū ir laikykitės…“, – sakė urologas J. Pranevičius.

Gydytoja Pranevičienė dėkojo kolegoms už darbą drauge ir atsiprašė, jei per visus darbo metus, ką nors įžeidė. „Ligoninei linkiu eiti į priekį ir toliau siekti, įgyvendinti užsibrėžtus planus. Ačiū..“, – trumpai tarė I. Pranevičienė.

Dėmesys artimiesiems

Pokalbio metu gydytojai Pranevičiai atviravo, jog skaudu ir gaila palikti darbą ligoninėje. Vis dėlto jiedu yra vieningos nuomonės, jog geriau dabar išeiti, negu būti išprašytiems. „Juk nereikia laukti, kol visai neturėsi žmogus proto ir tave išvys… Liūdniausia būtų, jei matytų, kad dirbti nebesugebi, todėl mes išeiname pačiu laiku“, – atviravo I. Pranevičienė.

Abu medikai nusiteikę optimistiškai – atėjo laikas pagyventi sau, daugiau dėmesio skirti šeimos nariams. Pasak medikės, žmogaus gyvenimas trumpas, todėl reikia skirti laiko ir anūkams. Mat kitąmet vidurinę baigsiantis gydytojų anūkas ruošiasi kelti sparnus, todėl, kol dar neišvyko, seneliai nori kuo daugiau laiko pabūti drauge.

Kai atvyko į Šilutę…

Dar studijų metais, ketvirtame gydomosios medicinos kurse jiedu atšoko vestuves ir sukūrė šeimą. Baigę mokslus tuometiniame Kauno medicinos institute, su mažu vaiku iš Kauno atvyko kurtis į Šilutę. Tai buvo 1974-aisiais, kai ligoninei vadovavo Stasys Alanta. I. Pranevičienė mena, jog šis miestas juos traukė labiau už visus kitus. „Mes turėjome galimybę pasilikti Kaune, tačiau norėjome ramybės, gražios gamtos, būti arčiau jūros. Žinoma, tuo metu norėjome pabėgti ir nuo tėvų“, – su linksma gaidele balse porino gydytoja. Ji pasakojo, kad jauni džiaugėsi juos supančia gamta, daug keliavo aplinkui, pabuvojo prie Nemuno deltos upių, Kuršių marių, Baltijos.

Vos jiems atvykus, tuometinis vyr. gydytojas suteikė gyvenamąjį plotą visai netoli ligoninės. Gydytoja prisimena, kad namas buvo kūrenamas malkomis, buvo kambarys ir didelė virtuvė. Nors sąlygos nebuvo įspūdingos, tačiau jie buvo jauni, kupini energijos ir… laimingi.

„Džiaugėmės tuo gyvenamuoju plotu, mums buvo gerai, išvykti iš čia niekur nenorėjome“, – atviravo I. Pranevičienė. Gydytoja papasakojo, kaip tada atrodė Šilutė. Miestas buvo nykus, pilkas, pagrindinė gatvė buvo išrauliota, nesutvarkyta, negenėti ir apskurę medžiai…

Tuo metu ligoninėje I. Pranevičienė dirbo Infekcinių ligų skyriuje. Vėliau ji tapo šio skyriaus vedėja. Pasak gydytojos, tuo metu ligonių buvo labai daug, ligų įvairiausių: vidurių šiltinė, meningokokinės infekcijos… Lengva tikrai nebuvo. Po kurio laiko, medikė įgijo ir antrą licenciją. Jau galėjo gydyti ir infekcijų ir vidaus ligų skyriuose. Nuo 2006 m. ligoninėje buvo įkurtas Slaugos skyrius, kuriame ji darbuojasi ir iki pat šiol.

Viktorija Skutulienė, Šilutės ligoninės visuomenės informavimo specialistė

Kovo 28 d. (antradienį) nuo 10 iki 15 val. Šilutės seniūnijoje, adresu Lietuvininkų g.17, VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas labai kviečia visus sveikus žmones į neatlygintiną kraujo donorystės akciją!

Padarykime gerą darbą – padovanoję dalelę savęs – padovanokime kraujo sergantiesiems!

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dovanojusiųjų kraujo laukia malonios dovanėlės.

VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė atsako į 10 dažnai vartotojų užduodamų klausimų.

Skaityti toliau

Kokia geriamojo vandens situacija Lietuvoje?

Valstybinės geriamojo vandens kontrolės duomenys rodo, kad padėtis viešai tiekiamo geriamojo vandens sektoriuje yra gera, tačiau išlieka kai kurios saugos ir kokybės problemos: padidintas fluoridų, boro kiekis šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, padidintas geležies, kitų indikatorinių rodiklių (mangano, sulfatų, chlorido) kiekis ar drumstumas mažų vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje.

O kaip šios problemos sprendžiamos?

Surinkta informacija apie šias problemas pateikta Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių rajonų savivaldybėms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Šių įstaigų paprašyta imtis priemonių ir užtikrinti Geriamojo vandens įstatymo nuostatų vykdymą savivaldybių administruojamose teritorijose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ar pastebima teigiamų poslinkių?

Galima teigti, kad su kiekvienais metais daugėja atsakingai besitvarkančių vandens tiekėjų. 2016 m. atlikus 1 045 patikrinimus, daugiau kaip 60 % nebuvo nustatyta pažeidimų, kai 2014 jų buvo 50, 2015 – 54 %. Be to, VMVT duomenimis, gyventojų, vartojančių geriamąjį vandenį su padidintu fluoridų kiekiu, skaičius sumažėjo daugiau kaip 4 kartus. Fluoridų problema viešai tiekiamame geriamajame vandenyje sprendžiama Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės r. savivaldybėse, tačiau Skuodo r. savivaldybė nesiima jokių konkrečių veiksmų vandens kokybei gerinti.

Kaip vykdoma vandens kontrolė?

Kontrolė vykdoma planingai, atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo subjektų priskyrimą rizikos grupei. Į valstybinę geriamojo vandens kontrolę įeina visi geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai (nuo vandenviečių saugos tikrinimo iki jo naudojimo gyvenamuosiuose, viešuose pastatuose – ypač vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse). Vertinama, ar geriamasis vanduo saugus ir sveikas vartoti, imami mėginiai ir atliekami tyrimai. Geriamojo vandens mėginiai imami ir esant ekstremalioms situacijoms ar tiriant vartotojų skundus. Mėginiai imami įvairiose vietose – vandenvietėse, vandentiekio tinkluose, iš vartotojų vidaus vandentiekio čiaupų ir kt.

Kiek Lietuvoje vandenviečių ir kaip jos skirstomos?

VMVT kontroliuoja 233 viešai tiekiamo geriamojo vandens tiekėjus, kurie aptarnauja 1 985 šio vandens tiekimo subjektus (vandenvietes), iš jų – 62 (3 %) didieji (kurie tiekia daugiau kaip 1 tūkst. m3 vandens per dieną ar aprūpina vandeniu daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų) ir 1 923 – mažieji (97 %), kurie tiekia geriamojo vandens iki 1 tūkst. m3 per dieną.

Ar pačios vandenvietės privalo tirti savo tiekiamą vandenį ir kam jos atsiskaito?

Geriamojo vandens tiekėjai, viešai tiekiantys geriamąjį vandenį vartotojams, atlieka vandens programinę priežiūrą, nustatytu dažnumu vandens mėginiuose tiria reikalaujamus rodiklius (daugiau kaip 50 rodiklių). Vandenvietės duomenis teikia VMVT.

Ar tikrinama šachtinių šulinių vandens kokybė ir koks procentas Lietuvos žmonių dar jais naudojasi?

Lietuvoje geriamuoju vandeniu individualiai apsirūpina (dažniausiai iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių) apie 30 % gyventojų. Gyventojai patys turi rūpintis savo šulinių vandeniu, tinkamai juos prižiūrėti. 2016 valstybinės kontrolės metu buvo ištirti 154 geriamojo vandens mėginiai iš 77 šulinių. Daugelyje jų cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai neatitiko reikalavimų.

Kas daroma, jei vandens rodikliai neatitinka reikalavimų?

Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų, nitritų kiekis, rekomenduota maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus, išsigręžti naujus gręžinius ar prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų.

Ar Lietuvoje vandenį galima gerti tiesiai iš čiaupo?

Lietuvoje gyventojams tiekiamas požeminis, giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės paprastai yra geros. Geriant vandenį tiesiai iš čiaupo, o ne fasuotą, taupomi gamtos ištekliai, saugoma aplinka, tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar vanduo priimtino skonio, kvapo, spalvos, skaidrus. Kokybiškas vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo.

Be abejo, mūsų šalis turtinga vandens ištekliais, bet juos reikia saugoti, tausoti ir neužteršti.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, gripo epidemiją atšaukė visos šalies savivaldybės, tačiau medikai rekomenduoja išlikti budriems, nes sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) vėl nežymiai padidėjo.

Dešimtąją šių metų savaitę (2017 m. kovo 6-12 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 66,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo šiek tiek mažiau – 54,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 10-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Telšių ir Vilniaus administracinėse teritorijose.

Dešimtąją 2017 metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 14 asmenų. Iš jų – 5 vaikai iki 2 metų amžiaus, 3 asmenys iki 17 metų, kiti – suaugusieji. Daugiausiai sergančiųjų – Vilniaus apskrityje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2016-2017 m. gripo sezono metu iš viso registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Naujausius duomenis apie sergamumą gripu ir ŪVKTI galite rasti čia.

Pneumonija – viena dažniausių gripo komplikacijų

ULAC medikai primena, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia S. pneumoniae bakterijos. Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, nuo pneumokokinės infekcijos gali pasiskiepyti nemokamai, kiti tai gali padaryti savo arba darbdavio lėšomis.

Susirgimo rizika

Didelė – vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų suaugusiems. Taip pat asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių, inkstų, kepenų ir kt. ligomis).

Ypač didelė – sergantiesiems onkologinėmis, reumatinėmis ir kitomis ligomis, asmenims, kuriems yra persodinti organai ar kaulų čiulpai, pašalinta blužnis, užsikrėtusiems ŽIV.

Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių. PSO vaikų skiepijimą pneumokokine vakcina išskiria kaip prioritetinį.

Daugiau apie gripą skaitykite čia.

www.ulac.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Jau pabudo erkės ir jos bus aktyvios iki spalio mėnesio. Todėl leidžiant laisvalaikį parkuose, pamiškėse ir vaikštinėjant takais, šalia kurių auga aukšta žolė, tiek į žmonių, tiek į jų augintinių kūnus gali įsisiurbti erkės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad užkratą nešiojančios erkės itin pavojingos pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo.

Skaityti toliau

Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Tai laikini žmonių ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjos.

Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių (apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus), bet dažniau jos aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Svarbiausios virusinės ligos, kurias platina erkės, yra erkinis encefalitas, Omsko hemoraginė karštligė, Laimo liga (boreliozė), tuliaremija, anaplazmozė, erlichiozė ir riketsijozė, Q karštinė ir babeziozė.

Erkinis encefalitas Europoje yra viena iš svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų. Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau, mokslininkai spėja, kad viena iš galimų priežasčių yra klimato kaita. Pagrindinės erkinio encefalito viruso platintojos yra penkių rūšių ixodidae erkės. Lietuvoje ypač paplitusi europinė miško erkė – ixodes ricinus. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose.

Naminiai šunys, karvės, avys, ožkos, retais atvejais arkliai, vilkai, lapės taip pat gali sirgti ir būti užsikrėtę erkiniu encefalitu. Erkės užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus. Remiantis mokslininkų duomenimis, yra žinoma, kad erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose, yra atsparus rūgštinei terpei ir karščiui, piene gali išsilaikyti iki 2 mėn., tačiau virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes.

Pagrindinė priemonė žmonėms apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu – skiepai. Tai efektyviausia priemonė norint išvengti šios ligos, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų maistui.

Šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), todėl maždaug po savaitės jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla gleivinė, gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Sėkminga ligos baigtis kartais gali priklausyti nuo savininko budrumo ir operatyvaus kreipimosi į veterinarijos gydytojus, nes uždelsus galima sulaukti ir blogų pasekmių.

Kitos dažnos ligos, kuriomis šunis užkrečia erkės, – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės. Įsisiurbus erkei, šuo taip pat gali susirgti borelioze arba Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas, šuo ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1-2 ar net 5 mėnesiams.

Visomis minėtomis ligomis gali užsikrėsti ir katės, tačiau joms simptomai dažnai būna švelnesni, todėl jų savininkai turėtų kreipti dėmesį ir į nedidelius šių gyvūnėlių sveikatos pablogėjimus.

Naminiams gyvūnams erkes atbaido specialūs preparatai: lašiukai, antkakliai, purškalai, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, ūkinių gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai (69 – toksokarozės, 54 – toksoplazmozės ir 26 – echinokokozės).

Labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Dažniausiai jomis užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių, pavyzdžiui, neparaginti suaugusiųjų nenusiplauna rankų prieš valgį, deda į burną įvairius daiktus.

Skaityti toliau

Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.

Atšilus orui, vaikai pasipils į kiemus, suaugusieji – tvarkyti gėlynų ar aplinkos. Nutirpus sniegui akis bado nešvarumai, kačių ir šunų išmatos, kurios buvo pasislėpusios po sniegu. Daugelis šunų augintojų jau surenka išmatas ir tai turi būti pavyzdžiu kitiems, nes išmatose gali būti kirmėlių kiaušinėlių ar pirmuonių oocistų, pavojingų žmonėms.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visų šių parazitinių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę namų augintiniai (šunys, katės), kurie su ekskrementais išskiria ligos sukėlėjus – kiaušinėlius ar oocistas. Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio, daiktų kiaušinėliai ilgai išsilaiko gyvybingi. Užsikrečiama, kai kiaušinėliai ar oocistos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai ligos sukėlėjai patenka nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Ant maisto produktų, aplinkos paviršių kirmėlių kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai ar musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį.

ULAC medikai primena, kad norint išvengti šių ligų, labai svarbu:
nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku, kačiuku;
nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių;
prižiūrėti naminius gyvūnus, juos reguliariai kas tris mėnesius gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės. Surinkti augintinių išmatas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka;
smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nenaudojamas smėlio dėžes – uždengti.

Šunų maistas

Kovo 1 d. prasideda akcija „10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus“.
Pagrindiniai akcijos prizai – savaitgalio kelionės į Romą ir Atėnus.

Akcijos tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kasdien nueinant (nubėgant, nučiuožiant, nuplaukiant ar kitaip įveikiant) 10 tūkst. žingsnių atitinkantį atstumą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos interneto svetainėje galima susipažinti su akcijos nuostatais.

Skaityti toliau

Akcijoje gali dalyvauti visi vyresni nei 18 m. amžiaus Lietuvos piliečiai. Reikia tik iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės (toliau-SMLPC) atsisiųsti akcijos dalyvės arba dalyvio kortelę ir ją pildyti. Moterys pildo akcijos dalyvės, einančios į Romą, kortelę, vyrai – akcijos dalyvio, einančio į Atėnus, kortelę. Parsisiųstą dalyvio kortelę galima pildyti kompiuteriu arba atsispausdinti ir pildyti ranka. Nueitą (ar kitaip įveiktą) atstumą reikia registruoti kortelės antrame puslapyje pateiktame akcijos dalyvės/dalyvio dienoraštyje. Skaičiavimui palengvinti sumuojama savaitės ir mėnesio žingsnių suma.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Moterys, „eidamos į Romą“ per 208 akcijos dienas (iki 2017 m. rugsėjo 24 d.), turi nueiti 2 mln. 80 tūkst. žingsnių. Vyrai, „eidami į Atėnus“ per 230 akcijos dienų (iki 2017 m. spalio 15 d.), turi nueiti 2 mln. 300 tūkst. žingsnių.

Manome paskatinsime dalyvius greičiau apsispręsti dalyvauti akcijoje iš anksto pateikdami atsakymus į klausimus:

1. Ar reikia į akciją registruotis?

Nereikia. Užtenka atsisiųsti dalyvio kortelę į savo kompiuterį ir pildyti (tai galima daryti kompiuteryje įrašant į tos dienos langelį nueitus žingsnius arba atsispausdinti kortelę ir pildyti ranka).

2. Kokios fizinio aktyvumo rūšys registruojamos?

Registruojami nueiti (įskaitant šiaurietiškąjį ėjimą su lazdomis), nubėgti, slidėmis, pačiūžomis nučiuožti (galima naudotis ir treniruokliais, imituojančiais ėjimą, bėgimą, lipimą laiptais, čiuožimą), „nuplaukti“ žingsniai.

3. Kokios fizinio aktyvumo rūšys neregistruojamos?

Šioje akcijoje neregistruojamas važiavimas dviračiu (įskaitant dviračio treniruoklius), riedučiais, riedlentėmis ir kitos atsakant į 2 klausimą neįvardintos fizinio aktyvumo rūšys.

4. Kaip skaičiuoti ir registruoti žingsnius?

Skaičiavimo būdą pasirenka pats akcijos dalyvis. Bet visas nueitas, nubėgtas, nučiuožtas ar nuplauktas atstumas „verčiamas“ į žingsnius. Galima naudotis žingsniamačiu, išmaniojo telefono programėlėmis, žingsnius apskaičiuoti pagal nueitą, nubėgtą, nučiuožtą ar nuplauktą atstumą. Žinodami nueitą, nubėgtą, nučiuožtą ar nuplauktą atstumą (jį rodo ir treniruokliai) ir savo žingsnio ilgį (išsimatuojate arba naudojate vidutinį žingsnio ilgį – 75 cm), galite nueitą, nubėgtą, nučiuožtą ar nuplauktą atstumą paversti į žingsnius ir jį įrašyti į tos dienos langelį.

Pavyzdys: per dieną nuėjau 5 km, nubėgau 500 m, nuplaukiau – 100 m. Kiek žingsnių įrašyti į dienoraštį?

0,75 m = 1 žingsnis, tai 5000 m = 5000 : 0,75 = 6667 žingsniai; 500 m = 500 : 0,75 = 667 žingsniai;
100 m = 100 : 0,75 = 133 žingsniai. Iš viso = 6667 + 667+ 133 = 7467 žingsniai (kitą dieną reikėtų daugiau pasistengti, nes nepasiektas dienos tikslas – 10 000 žingsnių arba 7,5 km, skaičiuojant pagal nueitą, nubėgtą ar kitaip įveiktą atstumą).

5. Kas patvirtins akcijos dalyvio nueitų žingsnių skaičių?

Pirmiausia pats dalyvis, išsiųsdamas organizatoriams užpildytą dalyvio kortelę, patvirtina, kad jo deklaruota nueitų žingsnių suma yra teisinga. Antra, dalyvio kortelėje įrašo ne tik savo duomenis, bet pateikia ir asmens, galinčio patvirtinti faktą apie jo nueitus žingsnius, vardą ir telefono numerį. Tai turi būti asmuo, kuris žinotų apie Jūsų dalyvavimą akcijoje ir domėtųsi jūsų ,,normatyvo“ vykdymu.

Žingsniamačiai, mobiliosios programėlės kaip įrodymai, netinka. Liudytojų gali būti ir keletas, jeigu įvairiu laiku būsite įvairiose vietose, keliausite. „Melo detektorių“ nenaudosime, nes pasitikėsime Jūsų ir liudininkų patvirtinimais.

6. Ar galima akciją baigti anksčiau (įveikiant daugiau nei 10 tūkst. žingsnių kasdien)?

Akcijos tikslas – reguliarus fizinis aktyvumas, mes neskatiname varžytis, kas greičiau įveiks šį atstumą. Savaitės dienomis nueitų žingsnių skaičius gali būti įvairus (galite išvykti į komandiruotę, susirgti ir pan.), tačiau reikia siekti, kad mėnesio laikotarpiu nukrypimai nebūtų dideli. Ir lauksime Jūsų kortelių su dienynais nurodytu laiku (anksčiau atsiuntę jokio pirmumo pretenduojant į apdovanojimus neįgyja).

7. Kada planuojamos akcijos nugalėtojų kelionės į Romą ir Atėnus?

Lapkričio gale ar gruodžio mėn. pradžioje. Tikslesnė data bus paskelbta iš anksto SMLPC interneto svetainėje.

8. Kaip bus registruojami akcijos dalyviai?

Akcijos dalyvės moterys, nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 24 d. nuėjusios ne mažiau kaip 2 mln. 80 tūkst. žingsnių, ir dalyviai vyrai, nuo kovo 1 d. iki spalio 15 d. nuėję ne mažiau kaip 2 mln. 300 tūkst. Žingsnių, iki spalio 26 d. 12 val. atsiunčia el. paštu arba faksu užpildytas dalyvio korteles ir dienoraščius (abu atsisiųstus dalyvio lapus). Eilės tvarka registruojami tik tie akcijos dalyviai, kurie akcijos metu įveikė nurodytą žingsnių skaičių. Suteikti eilės numeriai dalyvaus atsitiktinėje atrankoje viešo renginio metu. Nugalėtojo kortelėje nurodytu telefonu bus susisiekta su asmeniu, kuris gali patvirtinti jūsų nueitų žingsnių faktą. Po to paskelbiamas akcijos nugalėtojas ir kitų prizų laimėtojai.

9. Kokia šios akcijos nauda jos dalyviui?

Mokslininkai nustatė, kad reguliarus fizinis aktyvumas (10 tūkst. žingsnių kasdien) stiprina jūsų sveikatą, 30 proc. sumažina riziką susirgti ir numirti nuo širdies infarkto, insulto ir kitų ,,civilizacijos“ sukeltų ligų, didina ištvermę, gerina fizinį pajėgumą ir psichinę būseną.
Daugiau apie vaikščiojimo naudą sveikatai galite perskaityti SMLPC interneto svetainėje patalpintame leidiniuose „Vaikščioti malonu ir sveika“ ir „Žingsniai geros savijautos link. Kas svarbu vyresniems žmonėms pradedant ėjimo, šiaurietiško ėjimo, bėgimo pratybas.“

Be to, motyvacijai paskatinti yra numatyti atsitiktinai atrinktų akcijos dalyvių apdovanojimai. Be pagrindinių prizų – savaitgalio kelionės į Romą (moterims) ir Atėnus (vyrams) – laukia daug kitų prizų, apie kuriuos pranešime kitose akcijos naujienose. Pagrindinius akcijos prizus – savaitgalio keliones į Romą ir Atėnus – skiria pagrindinis akcijos sumanytojas ir organizatorius Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Akcijos dalyviai, įveikę minėtus atstumus, užpildytas dalyvio korteles su žingsnių registracijos dienoraščiais iki 2017 m. spalio 26 d. 12 val. išsiunčia el. paštu zenonas.javtokas@smlpc.lt arba faksu (8 5) 273 7397. Atsiųstos dalyvio kortelės bus numeruojamos ir dalyvaus atsitiktinėje akcijos dalyvių apdovanojimų atrankoje, kuri vyks 2017 m. spalio 27 d. viešo renginio metu.

www.smlpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Metų vadovas 2012“ Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus paklaustas, kokią įsivaizduoja regioninių ligoninių ateitį, sako, jog jos privalo būti regiono kokybės ženklas, o svarbiausia – gydymo įstaiga turi pasitikėti ir medikai, ir pacientai, rašo Evelina Machova str. „Darius Steponkus: „Mano vizijoje ligoninė – regiono kokybės ženklas““ portale lsveikata.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Pastaruoju metu kuriamos įvairios vizijos, kaip reikėtų patobulinti sveikatos apsaugos sistemą. Kaip, jūsų nuomone, turėtų atrodyti regioninė ligoninė?

- Džiaugiuosi, kai į valdžią atėję nauji žmonės turi ir naujų tikslų. Smagu, kai tie tikslai skirti sveikatos priežiūrai pagerinti, kad tauta taptų sveikesnė, o Lietuva nebūtų vieno miesto šalimi. Vis dėlto norėtųsi, kad didesnis dėmesys plačiąja prasme būtų skiriamas regionams.

Šilutės ligoninės ateitį matyčiau kaip sveikatingumo paslaugų centrą, kur teikiamos ne tik gydymo paslaugos, bet ir skiriamas dėmesys profilaktikai bei sveikatingumo idėjoms. Daugelis žmonių regioninę ligoninę įsivaizduoja kaip visų sveikatos klausimų išsprendimo vietą. To ir tikiuosi. Jei kalbame apie fizinį pavidalą, ji žinoma, turi būti šiuolaikiška ir moderni, bet svarbiausia – kelianti pasitikėjimą tiek darbuotojų, tiek ir pacientų akyse. Taip pat manau, kad gydymo įstaiga turėtų būti ir tam tikras regiono „prekės ženklas“, kuris trauktų jaunus ir veržlius, perspektyvius žmones.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atliko narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą (aplinkos testus) Šilutės rajono savivaldybės mokyklose ir Saugų vaikų globos namuose.

Aplinkos testai – metodas, kurio pagalba galima aptikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakus aplinkoje. Svarbu pažymėti, kad atliekamas aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose.

Skaityti toliau

Tyrimo tikslas – ištirti Šilutės rajono savivaldybės mokyklų ir Saugų vaikų globos namų aplinkas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimo jų aplinkose ir stiprinti vaikų atsakomybės jausmą už švarią aplinką nuo narkotikų.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotame tyrime dalyvauti atrinktos 5 Šilutės rajono savivaldybės mokyklos ir Saugų vaikų globos namai. Tyrimas atliktas 2017 m. vasario 7-13 dienomis. Tyrimui atlikti naudoti narkotinių medžiagų paieškos testai „PenTest D4D“. Šiais testais galima aptikti narkotinių medžiagų, tokių kaip kanapės, heroinas, LSD ir kt. Iš viso atlikta 232 vertinimai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vietos, kuriose būtų imami paviršių mėginiai testams buvo pasirinktos tiek atsižvelgiant į pačių testo dalyvių pageidavimus bei pasiūlymus, tiek vadovaujantis testavimą organizuojančių specialistų rekomendacijomis. Minėtiems mėginiams paimti dažniausiai parinktos vaikinų ir merginų tualetų durų rankenos, laiptų turėklų ir palangių paviršiai, tam tikrų klasių stalų paviršiai, tirti teniso stalai, mokinių dažniausiai sėdimi suolai mokyklos patalpose, bibliotekų patalpų paviršiai (stalai, kompiuterio klaviatūros) ir kitos vietos, kur dažniausiai susirenka mokiniai.

Kiekvienoje įstaigoje tiriamų objektų skaičius svyravo nuo 30 iki 44 vertinimų.

Tyrimo metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų aplinkose nerasta.

Visos įstaigos apie tyrimo rezultatus informuotos bei pateiktos rekomendacijos:

Aplinkos kontrolę reikėtų kartoti nerečiau kaip 2 kartus per metus;
Rekomenduojama turėti „PenTest D4D“ mokykloje skubiems atvejams ir atsiradus pagrįstiems įtarimams;
Suteikti informaciją tėvams apie narkotinių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus organizmui bei informaciją, kur kreiptis įtarus vaiką dėl narkotinių medžiagų vartojimo (tėvų susirinkimų metu, individualių konsultacijų metu ir kt.);
Suteikti informaciją tėvams, kad šį testą „PenTest D4D“ dėl narkotinių medžiagų, galima įsigyti kai kuriose vaistinėse. Tai puiki išeitis norintiems patikrinti, ar vaikas nevartoja ar nesinešioja psichotropinių medžiagų. Tokie testai gali padėti išvengti vaiko traumavimo, nes vaikas apie patikrinimą net nežinos;
Organizuoti mokiniams paskaitėles, pamokėles apie narkotinių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus organizmui;
Skatinti bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą, pasitikėjimą, individualių konsultacijų metu dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

Kaip atpažinti, ar vaikas vartoja narkotikus?

Labai svarbu, kad tėvai, mokytojai ir kiti specialistai, dirbantys su vaikais, mokėtų atpažinti ankstyvuosius ir išorinius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo požymius bei elgesio pasikeitimus, nes psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymiai gali būti ir kitų brendimo periodo psichologinių problemų išraiška. Negalima pateikti „tipiško vartotojo portreto“, nes… tokio paprasčiausiai nėra. Dažnai mokytojai turi išankstinį nusistatymą, kad į narkotikus įklimpsta tik blogai besimokantys, iš asocialių šeimų kilę mokiniai. Tai netiesa: nemaža tikimybė, kad vartoti pradės ir geri „gerų tėvų“ vaikai – tokie, kurie atrodo „neįtartini“.

Pagrindiniai įspėjamieji narkotinių medžiagų vartojimo ženklai:

Abejingumas mokslams, pomėgiams, seniems draugams;
Apetito praradimas ir liesėjimas;
Bėgimas iš pamokų;
Dideli ir staigūs pokyčiai (nuotaikų, elgesio, pažangumo ir pan.);
Melas ir vagystės;
Milteliai, kapsulės, tabletės ir pan.;
Nauji, dažnai vyresni draugai;
Neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų;
Nesirūpinimas savo išvaizda;
Nepastovi nuotaika;
Nesugebėjimas susikaupti;
Nuolatinis nuovargis;
Pinigų švaistymas arba skolinimasis;
Žmonių šalinimasis, uždarumas.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šie įspėjamieji ženklai gali būti susiję ne vien su narkotikų vartojimu. Jie gali liudyti apie tai, kad mokinys turi kitų problemų – linksta į nusikalstamą elgesį, serga depresija, galvoja apie savižudybę ir pan. Gana ilgai galima apskritai nepastebėti jokių aukščiau išvardytų požymių. Yra tikimybė, kad mokytojus apie narkotikų vartojimo faktą gali informuoti tokio mokinio bendraamžiai, tačiau jie paprastai nenori išduoti draugo paslapties ir praneša tik tam suaugusiam žmogui, kuriuo iš tikrųjų pasitiki.

Naudinga žinoti, kaip elgtis sužinojus, kad mokinys vartoja narkotikus. Pirmiausia kiekvienoje įstaigoje turi būti asmuo, besirūpinantis narkotikų problema, kuriam būtų galima pranešti savo įtarimus. Labai svarbu gavus tokią informaciją išlaikyti konfidencialumą. Jei apie įtarimus sužinos kiti mokiniai, jaunuoliui iš karto bus užkabinta etiketė „narkomanas“. Tai neišvengiamai turės įtakos kitų asmenų požiūriui, elgesiui su juo. Neišlaikius konfidencialumo, mokiniai praras pasitikėjimą suaugusiais ir nebetikės, kad šie nori jiems padėti, paremti.

Antra, išsiaiškinus šį faktą, reikėtų informuoti apie tai įstaigas ir organizacijas, teikiančias pagalbą dėl alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo prevencijos, gydymo bei reabilitacijos.

Naudinga informacija:
Gydymo paslaugas vaikams dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus teikia psichikos sveikatos centrai ir priklausomybės ligų centrai;
Narkotikais apsinuodijusiam vaikui būtina kviesti greitąją pagalbą ar nuvežti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą;
Stacionarinio gydymo ir trumpalaikės psichologinės bei socialinės reabilitacijos (1- 2 mėn. trukmės) paslaugos vaikams dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas teikiamos Vilniaus priklausomybės ligų centre, Klaipėdos priklausomybės ligų centre ir Kauno priklausomybės ligų centre, kur yra įsteigti specializuoti padaliniai, teikiantys paslaugas vaikams.

www.smlpc.lt nuotr.

Vasarį, sveikatingumo ir sveikatos stiprinimo mėnesį, vainikuoja tradicinės maudynės lediniame vandenyje Palangoje. Tai užsigrūdinusiųjų šventė. Kyla klausimas: ar visi galime taip užsigrūdinti, kad galėtume dalyvauti šioje šventėje? Kas tas grūdinimasis ir kokia jo reikšmė sveikatai?

Pasak mokslininkų, grūdinimasis – tai procedūrų sistema, didinanti žmogaus organizmo atsparumą nepalankių meteorologinių veiksnių poveikiui.

Skaityti toliau

Kas vyksta grūdinant kūną?

Grūdinimosi metu odos receptoriai, veikiami aplinkos temperatūros, perduoda impulsus į centrinę nervų sistemą. Nuo šalčio odos kraujagyslės susitraukia ir dėl to išsiskiria mažiau šilumos, o nuo šilumos kraujagyslės išsiplečia ir kūnas atšąla (prie to prisideda ir prakaitavimas). Išorės dirgikliai sukelia stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizė, antinksčiai ir skydliaukė. Dėl jų išskiriamų hormonų intensyvėja medžiagų apykaita, padidėja šilumos gamyba (veikiant šalčio dirgikliams). Odos receptorių dirginimas grūdinimosi procedūrų metu gali būti prilyginamas akupunktūrai ar kitoms gydomosioms procedūroms, kai veikiami biologiškai aktyvūs taškai.

Grūdinimosi procedūrų metu didėja organizmo aprūpinimas krauju, nes stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Gerėja audinių aprūpinimas deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis. Taip pat didėja ir organizmo atsparumas stresui.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tinkamai pasirinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros tobulina žmogaus organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimą reaguojant į aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.

Grūdinimasis bus sėkmingas, jei laikysitės svarbiausių grūdinimosi principų.

Sistemingumo principas. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos sistemingai, be pertraukų, ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą. Padaręs pertrauką, net ir labai užsigrūdinęs žmogus procedūras vėl turėtų pradėti nuo švelnesnių, paprastesnių.

Laipsniškumo principas. Grūdinimosi procedūrų trukmę ir intensyvumą reikia didinti pamažu. Pradinis procedūrų intensyvumas priklauso nuo organizmo atsparumo ir kitų ypatybių.

Rekomenduojama

Pradėti grūdintis esant geros sveikatos. Išsekus grūdinimasis, kaip ir bet koks kūno atšalimas ar perkaitimas, gali būti rizikingas. Silpnesnės sveikatos žmonėms pradėti grūdintis reikėtų pamažu, atsargiai, stebint organizmo reakcijas, esant reikalui pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Pamažu didinti grūdinimosi procedūrų intensyvumą. Grūdintis kasdien, pamažu ir nuosekliai, o kas 2–3 dienas taikyti intensyvesnes procedūras. Kas 7 dienas galima ilginti procedūrų laiką ir koreguoti temperatūrą (pavyzdžiui, apsilieti vis šaltesniu vandeniu).

Grūdintis sistemingai, be pertraukų (išskyrus ligos atvejus). Grūdinimosi įprotis susiformuoja po kelių mėnesių, o nutraukus procedūras išnyksta per 2–3 savaites.

Atsižvelgti į individualias savybes. Vienas žmogus gali pradėti grūdintis nuo +18 ºC vandens dušo, kitas – nuo kūno apsitrynimų iki pusės vėsiu vandeniu, dar kitam, ypač neužsigrūdinusiam, pakaks oro vonių.

Grūdintis geriausia pradėti šiltuoju metų laiku, bet galima ir kitu metų laiku.

Grūdintis reikia pozityviai nusiteikus, procesas turi teikti malonumą.

Grūdinimasis ir fizinis aktyvumas – puikus sveikatą stiprinantis kompleksas.

Vietinės ir viso kūno grūdinimo procedūros

Vietinės procedūros – tai riboto odos ploto grūdinimas (pavyzdžiui, tik rankų, tik kojų ar tik kaklo). Jei grūdinamasi vandeniu, jo temperatūra gali būti +16 ºC (viso kūno apipylimui reikia +25 ºC, +24 ºC vandens). Vietinės procedūros metu pasikeičia kūno temperatūra ne tik veikiamame kūno plote, bet ir kitose kūno srityse, taip pat kinta kraujo spaudimas ir visų kraujagyslių tonusas, pulso dažnis, aktyvesnė tampa plaučių ventiliacija.

Per viso kūno procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius. Šios procedūros yra veiksmingesnės nei vietinės.

Paprasčiausios ir prieinamiausios grūdinimosi priemonės – oras, saulė, vanduo

Oro vonios

Kasdieniai pasivaikščiojimai ir žygiai, žaidimai gryname ore, mankšta, pabuvimas keliolika ar keletą minučių lengvai apsirengus lauke ar kambaryje, miegas prie praviro lango stiprina ir grūdina organizmą.

Ypač sveika pabūti prie jūros. Vanduo, saulė, vėjas ir druskų bei jodo prisotintas oras grūdina organizmą, t. y. palankiai veikia odą, užkerta kelią slogai, tonzilitui, bronchitui ir alergijoms.

Saulės procedūros

Saikingas buvimas saulėje gerina nuotaiką, organizme gaminasi vitaminas D, didėja atsparumas karščiui. Saulės spinduliai sukelia prakaitavimą, su kuriuo iš organizmo pašalinamos nereikalingos medžiagos ir druskos. Vasarą saulėje būti rekomenduojama saikingai (ne ilgiau kaip vieną valandą per dieną), ypač žmonėms, kurių oda šviesi.

Apsitrynimai

Tai pati švelniausia vandens procedūra. Pradedama apsitrynimu kambario temperatūros vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, plaušine ar tiesiog rankomis. Pradedama nuo viršutinės kūno dalies (kaklo, rankų, krūtinės, nugaros), vėliau – pilvas, juosmuo, kojos. Po to nusišluostoma ir apsitrinama sausu rankšluosčiu.

Apsipylimas

Apsipylimas iki pusės arba viso kūno apsipylimas veikia kaip masažas. Iš pradžių vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei +30 ºC, vėliau apsipilama vis vėsesniu vandeniu.

Kontrastinis dušas taip pat labai naudingas. Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei onkologinėmis ligomis, reikėtų iš pradžių būti atsargiems.

Grūdinimuisi puikiai tinka šaltas dušas. Galima pradėti nuo 15 sekundžių. Kiekvieną kartą baigiant praustis po dušu galima paleisti vis šaltesnį vandenį. Po savaitės jau drąsiai galėsite apsilieti ir ledine srove. Paimkite dušo galvutę į rankas, apliekite vieną koją ir ranką, tada – kitą, apliekite nugarą ir krūtinę, o galiausiai apsipilkite kibiru šalto vandens. Jeigu bijote itin šalto vandens, neskubinkite savęs ir nedarykite to per prievartą. Jei norėsite, priprasite pamažu. Svarbu po tokio dušo gerai nusausinti kūną (bet netrinti). Jeigu po to nėra šalta, o kūnas šiek tiek įraudo, tai požymiai, kad termoreguliacijos mechanizmai „įsijungė“ ir kitą kartą pabūti po dušu galima šiek tiek ilgėliau. Jeigu apsipylus nejaučiama, jog kūnas šyla, reikia padaryti keletą pritūpimų ar kitų pratimų, kurie padėtų sušilti.

Prie šalčio procedūrų pripratęs organizmas geba greičiau sušilti bet kokiomis aplinkybėmis, tampa lengviau išvengti peršalimo ligų. Apsiliejant lediniu vandeniu vyksta itin stiprus odos receptorių dirginimas. Jų sukelti nerviniai impulsai pasiekia galvos smegenis, turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo sistemos veiklai, medžiagų apykaitai, reguliuoja emocijas, miegą, budrumą, apetitą ir troškulį. Be to, šalto vandens procedūros gerina nuotaiką.

Įdomu…

Berlyne atlikto sportininkų plaukikų tyrimo duomenimis, treniruotės vėsiame vandenyje didina natūralaus antioksidanto glutationo kiekį kraujyje. Be to, šie plaukikai du kartus rečiau sirgo kvėpavimo takų ligomis. Glutationas – trijų amino rūgščių (cisteino, glicino ir glutamino rūgšties) baltymo molekulė. Tai bene vertingiausias ir stipriausias viso organizmo antioksidantas, turintis įtakos detoksikacijos procesams ir imuninei sistemai.

Grūdinimasis kaip sveikatą stiprinanti priemonė buvo žinomas jau senovės Spartos laikais. Grūdinosi ne tik spartiečiai kariai, bet ir vaikai bet kokiu oru rengėsi lengvais drabužiais, vaikščiojo basi, maudėsi šaltame vandenyje.

Grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario ir poeto Horacijaus gydytojas taip pat gydė šaltu vandeniu.

Senovės Romoje mėgtos termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3,5 tūkst. žmonių.

Vakarų pasaulyje šalto vandens terapiją XIX amžiuje pirmasis pradėjo propaguoti vokiečių kunigas Sebastianas Kneipas.

www.smlpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gripo epidemija atšaukta nuo vasario 14 d., sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodikliui sumažėjus iki 85,51/10 tūkst. gyventojų.

Epidemija atšaukta Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Gripo epidemija Šilutės rajone buvo paskelbta vasario 1 d.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) visoje Lietuvoje perkopė epideminį lygį, tačiau epidemijos šiuo metu paskelbtos tik Kauno miesto, Jonavos ir Varėnos rajono savivaldybėse.

3-ąją šių metų savaitę (2017 m. sausio 16-22 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 123,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo gerokai mažiau – 79,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 3-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

3-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 181 asmuo: 1 nėščioji, 23 vaikai iki 2 metų amžiaus, 79 asmenys iki 17 metų, kiti – suaugusieji. 10 asmenų gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai sergančiųjų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2016-2017 m. gripo sezono metu registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Efektyviausia gripo profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis dar ne vėlu ir šiandien. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais viso gripo sezono metu. Gripas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Ypatingai rekomenduojama skiepytis šių rizikos grupių asmenims:
65 m. ir vyresnio amžiaus asmenims;
sergantiems lėtinėmis ligomis;
gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose;
nėščiosioms;
sveikatos priežiūros darbuotojams.

ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

www.ulac.lt inf.

www.bef.lt nuotr.

Bisfenolis A (BPA) – tai industrinė cheminė medžiaga, naudojama dar nuo 1960-ųjų. Yra duomenų, kad bisfenolis A žmogaus organizme veikia panašiai, kaip hormonai. Nedideli jo kiekiai yra naudojami kasos aparatų popieriuje, tad reprodukcinei sistemai, lytinei funkcijai ir vaisingumui pavojų keliančias medžiagas kasdien nešiojamės savo piniginėse, rankinėse ar net kišenėse.

Europos Komisija bisfenolį A kasos aparatų popieriuje uždraudė dar praėjusių metų liepą. Šis sprendimas įsigalios nuo 2019 m.

Skaityti toliau

Taip gamintojams bei naudotojams duodama laiko, per kurį reikės rasti popieriaus alternatyvas be šios cheminės medžiagos.

Šių metų sausio viduryje bisfenolis A kartu su dar keliomis cheminėmis medžiagomis Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) buvo įtrauktas į itin didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą (SVHC – Substances of very high concern) dėl to, kad kenkia vaisingumui. Taip pat svarstoma šią medžiagą pripažinti ir kaip kenkiančią hormoninei sistemai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Manoma, jog alternatyva galėtų tapti kita cheminė medžiaga – bisfenolis S (BPS). Tiesa, išreikštas susirūpinimas, jog ši cheminė medžiaga gali turėti panašią įtaką žmogaus sveikatai, kaip ir BPA. Tad Europos Komisijoje svarstomas ir šios medžiagos naudojimas.

Europos Sąjungoje BPA yra klasifikuojamas kaip cheminė medžiaga, turinti toksišką poveikį reprodukcinei sistemai. Visi gamintojai, importuotojai ar tiekėjai turi klasifikuoti ir pažymėti BPA turinčius mišinius, kaip pavojingus reprodukcinei sistemai iki 2018 metų kovo. Taip kompanijos bus geriau informuotos apie galimą pavojingą poveikį ir tai, kaip galima būtų apsaugoti savo darbuotojus.

„Manoma, kad imituodamas hormoną estrogeną, bisfenolis A gali sukelti įvairių sutrikimų. Pavyzdžiui, paveikti asmens brendimą, sukelti audinių pakitimus, turėti įtakos vaisingumui ir pan. Nors kasos aparatų čekiuose bisfenolio A kiekiai nėra dideli, tačiau neretai juos kišenėje ar piniginėje nešiojamės nuolatos, čiupinėjame kaskart imdami pinigus. Neretai čekiai atsiduria vaikų ir kūdikių rankose ar net burnoje. Tai gali būti pakankamai pavojinga. Prekybos ar paslaugų teikimo vietos, kurių kasos aparatų čekių popieriuje yra bisfenolio A, galvodami apie savo klientų ir darbuotojų sveikatą turėtų jau dabar pasirūpinti šio popieriaus alternatyvomis. Lygiai taip pat susirūpinti saugesnėmis alternatyvomis jau dabar reikėtų kasos aparatų popieriaus gamintojams bei tiekėjams, mat būtent jiems artimiausiu metu rinkai teks pasiūlyti alternatyvas“, – sako VšĮ Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistė Justė Kukučionė.

Veiksmų dėl BPA jau buvo imtasi anksčiau. BPA dar 2011 m. visoje Europos Sąjungoje buvo uždraustas naudoti kūdikių buteliukuose. Belgijoje, Švedijoje bei Danijoje ši medžiaga taip pat uždrausta ir kitose su maistu kontaktuojančiose pakuotėse, skirtose vaikams iki trijų metų. Prancūzija yra uždraudusi bisfenolį A visose maisto pakuotėse, talpose bei įrankiuose. Europos Sąjungoje taip pat draudžiama BPA naudoti su maistu besiliečiančiuose gaminiuose, tačiau yra nustatytas minimalus leidžiamas kiekis (jį ketinama sumažinti), kuris vis dėlto tose medžiagose gali atsidurti. Panašiai BPA kiekis limituojamas ir vaikiškuose žaisluose, kurie skirti vaikams iki trijų metų bei žaisluose, kurie skirti sąlyčiui su burna.

Baltijos aplinkos forumo specialistų manymu, Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose, parduotuvėse, kavinėse bei kitose paslaugas teikiančiose vietose taip pat neišvengiamas kontaktas su BPA. Didžiojoje daugumoje kasos aparatų popieriaus sudėtyje jo yra. BPA kasos aparatų čekiuose gali būti pakeisti saugesnėmis alternatyvomis. VšĮ Baltijos aplinkos forumas ragina įmones, kuriose naudojami kasos aparatai, imtis atsargumo priemonių jau dabar. Norintys pasikonsultuoti gali kreiptis į Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistus, kurie padės rasti tinkamą kasos popierių. Šiuo metu kaip tik vykdomas projektas LIFE/Fit for REACH, kurio metu įmonėms teikiamos konsultacijos bei finansinė parama.

Apie LIFE/Fit for REACH: Tai tarptautinis projektas, kurio pagrindinis tikslas – padėti įmonėms susigaudyti kasmet griežtėjančiame cheminių medžiagų valymo reguliavime ir pasirengti būsimiems apribojimams jau šiandien. Daugiau informacijos apie cheminių medžiagų valdymą ir galimą pagalbą įmonėms rasite puslapyje fitreach.eu/lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 2–8 d. Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis, palyginus su praėjusia savaite, padidėjo nuo 61,8 atvejo / 10 000 gyventojų iki 77,1 atvejo / 10 000 gyventojų.

Šilutės rajono rodiklis – 74,9 atvejo / 10 000 gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudarė 52,5 proc. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 179 gripo atvejai. Dėl gripo sunkios ligos eigos buvo hospitalizuoti 6 Klaipėdos apskrities gyventojai (iš jų – 3 vaikai ir 1 nėščia moteris).

Klaipėdos apskrities gyventojų sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

Didžiausias sergamumas Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas Kretingos rajone – 98,1 atvejo / 10 000 gyventojų, mažiausias – Skuodo rajone – 20,3 atvejo / 10 000 gyventojų. Klaipėdos apskrityje 1 savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 1,6 karto didesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį, kuris pernai siekė 46,5 atvejo / 10 000 gyventojų.

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų.

Specialistai primena, kad susirgus gripu ar ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, nevykti į darbą, mokyklą, sergančių vaikų nevesti į darželius. Visiems asmenims rekomenduojama reguliariai plauti rankas, kosint, čiaudint užsidengti nosį ir burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių. Būtina dažnai vėdinti ir plauti patalpas bei vengti artimo kontakto su sergančiaisiais.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujųjų metų išvakarėse laikrodžiui mušant dvyliktą tradiciškai į dangų šausime spalvingus fejerverkus. Tačiau ar susimąstome, kad šis grožis gali būti pavojingas ne tik dėl savo sprogstamosios galios?

VšĮ Baltijos aplinkos forumas įspėja – nors danguje besiskleidžiančios spalvos – nuostabus reginys, tačiau pirotechnikos medžiagų degimo produktai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai.

Skaityti toliau

Fejerverkuose naudojami įvairių cheminių medžiagų mišiniai – įvairūs parakai, taip pat pridedama metalų ar jų druskų, norint nuspalvinti liepsnas. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, sidabrinė bei balta spalvos išgaunamos naudojant stroncio, kalcio, natrio, bario, vario druskas, taip pat magnį, aliuminį. Šių metalų druskos spalvas sukuria degdamos itin aukštoje temperatūroje. Kad fejerverkai galėtų degti, papildomai naudojamas ir parakas bei įvairūs oksidatoriai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujametinio reginio rezultatas – susidariusių kietųjų dalelių koncentracijos ore gali išaugti nuo kelių iki kelių dešimčių kartų, o likę nesudegę fejerverkų komponentai, pasiekę žemę, lietaus yra nuplaunami į paviršinius arba gruntinius vandenis. Degimo metu susidaro ne tik kietosios dalelės, azoto ir sieros oksidai, bet ir nedidelės koncentracijos organiniai teršalai, pavyzdžiui, dioksinai. Visas šis kokteilis – tai smogas. Dėl jo formuojasi ir antriniai teršalai, kaip ozonas. Dėl oro, kuriuo kvėpuojame, taršos kyla grėsmė mūsų sveikatai.

„Visų šitų medžiagų ne tik įkvepiame stovėdami mieste tuo metu, kai masiškai sprogdinami fejerverkai. Miesto oras prisipildo kietųjų dalelių iš metalų oksidų, metalų druskų ir suodžių, sieros ir azoto oksidų bei kitų junginių, kurių kvapas jaučiamas išėjus į lauką. Priklausomai nuo oro sąlygų, fejerverkų smogas gali išsilaikyti net ir dieną po Naujųjų išvakarių. Juk daugelis esame pastebėję mieste tvyrančius dūmus Naujųjų metų rytą, o tai rimtas indėlis į miesto oro taršą. Sutikus Naujuosius metus, norime paskatinti nepamiršti susirinkti savo naudotų fejerverkų likučių – popierinių tūbelių, „fontanų“ kūgių, „baterijų“ ir kitų pirotechnikos gaminių liekanų. Fejerverkų liekanos – tikrų tikriausios šiukšlės, o nesudegę pirotechnikos medžiagų likučiai gali užteršti mūsų aplinką“, – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius.

Tad net jei Naujųjų nesutinkame mieste, fejerverkuose esančių medžiagų poveikį galime pajusti ir vėliau. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore gali sukelti įvairius kvėpavimo takų susirgimus, yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems širdies kraujagyslių problemų ar sergantiems kvėpavimo takų ar kitomis lėtinėmis ligomis. Smogas turi įtakos ir miesto gyvūnijai bei augalijai.

Dėl fejerverkų sukeliamo smogo kai kurie Europos miestai jau ėmėsi priemonių. Susirūpinus aplinkos tarša fejerverkai uždrausti įvairiuose Italijos miestuose, net Romoje ir Milane. Gyventojams sprogdinti fejerverkus pagrindinėje miesto Teatro aikštėje šiemet uždraudė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tiesa, draudimo priežastys kiek kitokios – fejerverkų keliamas tiesioginis pavojus.

Tad nepamirškime, jog fejerverkai taip pat gali būti ir tiesiogiai pavojingi sveikatai – yra lengvai sprogūs, gali sukelti nudegimus, pažeisti odą ar akis ir pan. Būkite ypač atsargūs su nedetonavusiais fejerverkais. Jei jau įsigijote naujametinių sprogmenų, atkreipkite dėmesį, kokiais pavojingumo ženklais jie paženklinti ir laikykitės visų saugumo instrukcijų.

Mėgaukimės šventėmis atsakingai ir saugokime savo bei kitų sveikatą. Baltijos aplinkos forumas rekomenduoja vadovautis taisykle „Mažiau yra daugiau“. Saikingas gėrėjimasis miesto padovanotais fejerverkais gali apsaugoti ne tik nuo tiesioginių sužeidimų bei padidėjusio oro užterštumo, bet ir padėti rūpintis miesto gyventojų bei gyvūnų gerove – jų negąsdinant ir netrikdant iš visų pusių šaudančių fejerverkų sprogimų garsais. Vengdami sprogdinti fejerverkus taip pat tausosime ir gamtą – neteršime ne tik oro, bet ir aplinkos kalnais po švenčių likusių atliekų.

vmvt.lt nuotr.

Specialistai pataria, ko nereikėtų pamiršti ruošiant šventinį stalą bei norint išvengti maisto švaistymo ir sveikatos sutrikimų.

Renkantis maisto produktus reikia įdėmiai perskaityti ženklinimo etiketes ir įsitikinti, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti gaminio su ištaisyta, perklijuota ar visai nuplėšta etikete, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto galiojimo terminas.

Skaityti toliau

Be to, nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigaliojo privalomas reikalavimas – pateikti maistingumo deklaracijas, pagal kurias galima įvertinti produktų energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, angliavandenių bei cukrų kiekius.

Būtina ne tik atidžiai perskaityti ženklinimo etiketes, bet ir apžiūrėti kiekvieną produktą vizualiai – atkreipti dėmesį, ar nepasikeitusi spalva, konsistencija, ar nėra pašalinio, nebūdingo kvapo. Be to, ant produktų etikečių paryškintu šriftu turi būti nurodyti alergenai, kas palengvina pasirinkimą alergijas ar netoleravimą tam tikriems maisto produktams turintiems žmonėms.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į produktų laikymo sąlygas. Greitai gendantys maisto produktai (pienas, jo produktai, žuvys, mėsa, kreminės konditerijos gaminiai) turi būti laikomi šaldymo įrenginiuose. Šaldytų gaminių nerekomenduojama rinktis iš perpildytų įrenginių. Jeigu pakuotėse daug šerkšno, reiškia produktai nepakankamai šaldomi.

Prieš dedant žalią mėsą, paukštieną ar žuvį į pirkinių krepšį, šiuos produktus reikia gerai supakuoti, rekomenduojama į dvigubas pakuotes, kad jie neužterštų kitų maisto produktų, vartojamų be papildomo terminio apdorojimo. Svarbu nepirkti pažeistų pakuočių. Parsinešus namo, žuvį reikia išvalyti per dvi valandas ir sandariai įpakavus laikyti šaldytuve. Jeigu patiekalą planuojama ruošti po kelių dienų, tuomet saugiau žuvį dėti į šaldymo kamerą.

Ruošiant šventinį maistą nereikėtų pamiršti higienos ir maisto ruošimo taisyklių. Virtuvėje privaloma laikytis švaros, dažniau plauti rankas. Įrankius, lenteles ir stalų paviršius, ant kurių buvo dorojama žalia mėsa ar paukštiena, reikia kruopščiai nuplauti ir nusausinti. Mėsa ir daržovės turi būti pjaustomos ant skirtingų lentelių.

Labai svarbu namuose tinkamai laikyti maistą. Paruoštus patiekalus šaldytuve reikia sudėti taip, kad jie nesiliestų su žaliais produktais. Virto, kepto, troškinto maisto nerekomenduojama laikyti kambario temperatūroje ilgiau kaip 2 valandas. Tortus su kremais, kitus greitai gendančius saldumynus taip pat būtina laikyti šaldytuve. Gaminti patiekalų reikėtų tiek, kiek šeimos nariai gali suvalgyti, ir nevartoti to paties maisto kelias dienas. Geriau suvalgyti mažiau maisto, bet kad jis būtų kokybiškas.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius informuoja, kad gruodžio 12–18 d. Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis palyginus su 49 savaite (gruodžio 5–11 d.) padidėjo nuo 65,9 atvejo / 10 000 gyventojų iki 75,2 atvejo / 10 000 gyventojų.

Šilutės rajono rodiklis – 36,72 atvejo / 10 000 gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiausias sergamumas Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas Kretingos rajone – 131,3 atvejo / 10 000 gyventojų, mažiausias – Skuodo rajone – 26,3 atvejo / 10 000 gyventojų. Klaipėdos apskrityje š. m. 50 savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 1,6 karto didesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį, kuris pernai siekė 43,3 atvejo / 10 000 gyventojų.

Klaipėdos apskrities gyventojų sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis per š. m. spalio–lapkričio mėnesius Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) buvo įskiepyta 93,9 proc. (gautos 7921 dozės, sunaudotos 7434 dozės) sezoninės gripo vakcinos, įsigytos už valstybės lėšas, skirtos rizikos grupių asmenų skiepijimui.

Rekomenduojame gyventojams paskubėti pasiskiepyti nuo gripo, kol dar nėra daug susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nemokama gripo vakcina gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms: 65 m. ir vyresni asmenys, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nėščiosios.

VE.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius informuoja, kad gruodžio 5–11 d. Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis, palyginus su 48 savaite (lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d.), padidėjo nuo 65,9 atvejo / 10 000 gyventojų iki 75,2 atvejo / 10 000 gyventojų.

Šilutės rajono rodiklis – 30,7 atvejo / 10 000 gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiausias sergamumas Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas Kretingos rajone – 131,3 atvejo / 10 000 gyventojų, mažiausias – Skuodo rajone – 26,3 atvejo / 10 000 gyventojų.

Klaipėdos apskrities gyventojų sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis:

Klaipėdos apskrityje š. m. 49 savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 1,6 karto didesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį.

Specialistai primena, kad pajutus pirmuosius gripo simptomus (karščiavimą, šaltkrėtį, raumenų, sąnarių, galvos ir/ar gerklės skausmą, kosulį), reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, nevykti į darbą, mokyklą, sergančių vaikų nevesti į lopšelius-darželius.

Būtina dažnai vėdinti ir plauti patalpas. Visiems asmenims rekomenduojama reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu, kosint, čiaudint užsidengti nosį ir burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių.

VE.lt inf.