nvsc.lrv.lt nuotr.

Gripo sezonas eina pabaigos link.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 18-ąją metų savaitę (balandžio 27 d. – gegužės 3 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis sumažėjo iki 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (17-ąją savaitę buvo 639,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 682,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (18-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 5 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 3. Dėl šių ligų nė vienas asmuo nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nuo gripo atvejų neužregistruota (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos užregistruotas 1 mirties atvejis, asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, neskiepytas (iš viso šį sezoną 47).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-eina-pabaigos-link-sergamumas-kvepavimo-taku-infekcijomis-mazeja-YX5S/

Vitaminai sportui – svarbi aktyvaus gyvenimo būdo ir geros savijautos dalis.

Aktyvus gyvenimo būdas reikalauja daugiau dėmesio ne tik treniruotėms, bet ir kasdienei organizmo priežiūrai. Sportuojant svarbu pasirūpinti subalansuota mityba, poilsiu ir medžiagomis, su kuriomis palaikoma energija ir gera savijauta. Būtent todėl vis daugiau aktyvių žmonių domisi, kokie vitaminai sportui gali papildyti jų rutiną ir leisti geriau prisitaikyti prie didesnio fizinio krūvio.

Skaityti toliau

Kodėl sportuojantiems svarbūs vitaminai?

Sportuojant organizmas patiria didesnį fizinį krūvį, todėl natūralu, kad padidėja ir dėmesys bendrai savijautai. Aktyviai judant svarbu ne tik treniruočių intensyvumas, bet ir tai, kaip jaučiamasi prieš fizinę veiklą, jos metu ir po jos. Vitaminai dažnai tampa viena iš priemonių, leidžiančių palaikyti kasdienį balansą ir nuoseklų rūpinimąsi savo kūnu.

Tinkamai parinkti vitaminai sportui gali būti aktualūs tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems sportuojantiems žmonėms. Nesvarbu, ar tikslas yra geresnė savijauta, aktyvesnis gyvenimo būdas ar didesnis dėmesys organizmo poreikiams, papildai dažnai tampa svarbia bendros rutinos dalimi. Taip pat verta pabrėžti, kad aktyvus gyvenimo būdas dažnai reikalauja daugiau planavimo. Kai dėmesys skiriamas ne tik treniruotei, bet ir mitybai, bendrai kasdienio režimo kokybei, lengviau siekti užsibrėžtų tikslų. Būtent čia vitaminai gali tapti svarbiu papildomu žingsniu.

Kaip išsirinkti tinkamus vitaminus sportui?

Renkantis vitaminus sportui svarbu atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, sporto intensyvumą ir individualius poreikius. Vieniems aktualiausia kasdienė savijauta, kiti ieško sprendimų, kuriuos būtų paprasta įtraukti į aktyvų gyvenimo ritmą. Taip pat svarbu įvertinti produkto sudėtį, vartojimo formą ir patogumą. Geriausias pasirinkimas dažniausiai yra tas, kuris dera prie individualios rutinos ir leidžia nuosekliai rūpintis savimi. Tinkamai parinkti vitaminai sportui gali papildyti aktyvų gyvenimo būdą ir prisidėti prie geresnio bendro pasirengimo kasdieniams iššūkiams.

Vitaminai sportui ir aktyvi kasdienybė

Aktyvus žmogus dažniausiai siekia ne tik rezultatų, bet ir geros savijautos. Kai sportas tampa gyvenimo dalimi, natūraliai didėja poreikis daugiau dėmesio skirti ir organizmo poreikiams. Todėl vitaminai yra reikalingi. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori sportuoti reguliariai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tinkamai suplanuota kasdienė priežiūra leidžia geriau jaustis, išlaikyti energiją ir daugiau dėmesio skirti savo tikslams.

Kodėl verta rūpintis organizmu ne tik treniruočių metu?

Sportiniai rezultatai ir gera savijauta dažnai priklauso ne tik nuo to, kas vyksta treniruotės metu, bet ir nuo to, kaip organizmu rūpinamasi kasdien. Poilsis, mityba, vandens balansas ir papildomi sprendimai gali turėti didelę reikšmę bendram pojūčiui ir motyvacijai.

Todėl vitaminai sportui tampa aktualiu pasirinkimu tiems, kurie nori aktyvų gyvenimo būdą derinti su nuosekliu dėmesiu savo organizmui. Tai sprendimas žmonėms, vertinantiems judėjimą, savijautą ir kryptingą rūpinimąsi savimi kiekvieną dieną.

.

.

Užsakymo Nr. 260428

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 17-ąją metų savaitę (balandžio 20–26 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis išliko beveik nepakitęs ir siekė 639,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (16-ąją savaitę buvo 632,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Lyginant 17-osios metų savaitės sergamumo rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų ŪVKTI skaičius išliko panašus, o gripu ir COVID-19 liga – sumažėjo. Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (17-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 14 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 10. Dėl COVID-19 ligos 2 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nuo gripo atvejų neužregistruota (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų taip pat neužregistruota (iš viso šį sezoną 46).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-kvepavimo-taku-infekcijomis-islieka-stabilus-yrts/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Mirties nuo gripo ir COVID-19 ligos atvejų praėjusią savaitę neužregistruota.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 15-ąją metų savaitę (balandžio 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 495,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 690,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę tiek gripo, tiek COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo. Mažiausias sergamumas registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (15-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 13 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 10. Dėl COVID-19 ligos 1 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Mirties nuo gripo atvejų neužregistruota (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų taip pat nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 45).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-kvepavimo-taku-infekcijomis-mazeja-DKMB/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Didžiausia rizika išlieka rizikos grupių asmenims.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 14-ąją metų savaitę (kovo 30 d. – balandžio 5 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis sumažėjo ir siekė 690,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (13-ąją savaitę buvo 865,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Šilutės rajono rodiklis – 518,58 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusį sezoną tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors praėjusią savaitę gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau didžioji dalis į ligonines patekusių asmenų išlieka rizikos grupių asmenys – vyresni nei 65 m. amžiaus. Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (14-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 11 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 16. Dėl šių ligų 2asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nuo gripo atvejų neužregistruota (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos užregistruotas 1 mirties atvejis (iš viso šį sezoną 45), asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nepasiskiepijęs.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/didziausia-rizika-islieka-rizikos-grupiu-asmenims-M9yY/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 13-ąją metų savaitę (kovo 23–29 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 865,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 742,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusį sezoną tokiu pačiu metu (2025 m. 13-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Epideminio sergamumo lygio praėjusią savaitę nesiekė nė viena savivaldybė. Gripo ir COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo, o ŪVKTI – padidėjo, lyginant su ankstesne savaite. Tai galima sieti su šiuo metu intensyviai cirkuliuojančiu respiraciniu sincitiniu virusu.

Dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 20 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 14 asmenų. Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai: Panevėžio ir Marijampolės apskrities gyventojai, priklausė 70–79 m. ir >90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 neskiepytas, 1 skiepytas (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos registruotas 1 mirties atvejis: Marijampolės apskrities gyventojas, priklausė 50–59 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, neskiepytas (iš viso šį sezoną 44).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-neslugsta-per-sventes-laikykimes-prevencijos-ODtp/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 12-ąją metų savaitę (kovo 16–22 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 742,2atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 639,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną (2025 m. 12-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Praėjusią savaitę gripo ir COVID-19 ligos atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, o ŪVKTI – padidėjo. Sergamumo ŪVKTI padidėjimą galima sieti su šiuo metu intensyviai cirkuliuojančiu respiraciniu sincitiniu virusu (RSV). Mažiausias sergamumas – vis dar Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (12-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 30 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 22. Dėl šių ligų 4asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Užregistruotas 1 mirties nuo gripo atvejis (iš viso šį sezoną 84), asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nepasiskiepijęs. Ir 1 nuo COVID-19 ligos mirties atvejis (iš viso šį sezoną 43), asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nepasiskiepijęs

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-neslugsta-1eJP/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 10-ąją metų savaitę (kovo 2–8 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis siekė 746,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 817,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad tiek gripo, tiek COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo.

Skaityti toliau

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Praėjusį sezoną (2025 m. 10-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę (10-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 66 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 34. Dėl šių ligų 7 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Užregistruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 79), asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję. Nuo COVID-19 ligos užregistruoti 2 mirties atvejai (iš viso 42), asmenys priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, abu turėjo lėtinių ligų, abu nepasiskiepiję.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos…

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 9-ąją metų savaitę (vasario 23 d. – kovo 1 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo iki 817,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę (8-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis – 739,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Praėjusią savaitę gripo atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, o COVID-19 liga ir ŪVKTI – padidėjo.

Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį siekė viena savivaldybė (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Praėjusį sezoną (2025 m. 9-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę (9-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 116 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 28. Dėl šių ligų 17 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Vasario 23 d. – kovo 1 d. užregistruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 76), asmenys priklausė 70–79 m. (2) ir 80–89 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 3 –nepasiskiepiję, 1– pasiskiepijęs. Nuo COVID-19 ligos užregistruotas 1 mirties atvejis (iš viso 40), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nepasiskiepijęs.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/paskutine-kalendorines-ziemos-savaite-sergamumas-padidejo-f0np/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 8-ąją metų savaitę (vasario 16–22 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis siekė 739,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (7-ąją metų savaitę) jis buvo didesnis – 1459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Lyginant 8-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad bendras susirgimų skaičius sumažėjo. Pažymėtina, kad sergamumo ŪVKTI sumažėjimas vaikų atostogų metu registruojamas kasmet. Praėjusį sezoną (2025 m. 8-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę (8-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 144 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 27. Dėl šių ligų 12 asmenų buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuose. Vasario 16–22 d. registruoti 7 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 72), asmenys priklausė 40–49 m., 60–69 m. (2), 70–79 m. (2), 80–89 m., ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 6 – nepasiskiepiję, 1 – pasiskiepijęs. Nuo COVID-19 ligos užregistruoti 2 mirties atvejai (iš viso 39), asmenys priklausė 60–69 m. ir 70–79 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 – neskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/per-moksleiviu-ziemos-atostogas-sergamumas-sumazejo-Smba/.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 7-ąją metų savaitę (vasario 9–15 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 1459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ankstesnę savaitę (6-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis – 1280,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Šilutės rajono rodiklis – 665,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant su ankstesne savaite sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, ŪVKTI – padidėjo. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu (2025 m. 7-ąją savaitę siekė 1857,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas.

Laikytis profilaktikos priemonių

Sergamumas gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis išlieka didelis, todėl gyventojams rekomenduojama laikytis asmens higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo: prisidengti burną ir nosį, naudoti vienkartines nosinaites, panaudojus – iškart jas išmesti. Svarbu dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti veido, vengti galimai užterštų paviršių, reguliariai vėdinti patalpas ir jas valyti drėgnu būdu.

Pajutus peršalimo simptomus, patariama likti namuose, vengti žmonių susibūrimų, nesilankyti pas vyresnius nei 65 metų ar lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, susirgus – kreiptis į šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Primename, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Epideminį slenkstį peržengė mažiau savivaldybių

Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 14 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 11. Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę (7-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 212 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 37. Dėl šių ligų 13 asmenų buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruota 10 mirties nuo gripo atvejų (iš viso šį sezoną 65), asmenys priklausė 50–59 m., 70–79 m. (2), 80–89 m. (5) ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 7 nepasiskiepiję, 2 pasiskiepiję, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų neregistruota (iš viso 37).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-tesiasi-svarbu-nepamirsti-prevencijos-Eqh6/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę registruota 13 mirties nuo gripo atvejų, nuo COVID-19 ligos mirė 2 žmonės.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 6-ąją metų savaitę (vasario 2–8 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis siekė 1280,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 5-ąją metų savaitę (sausio 26 d. – vasario 1 d.) jis buvo didesnis – 1409,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, ŪVKTI ir COVID-19 liga išliko panašus. Pernai tuo pačiu metu (2025 m. 6-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo 1806,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Laikytis profilaktikos priemonių

Iš Lietuvos gripas dar nesitraukia, tad patariama saugotis gana paprastomis, tačiau efektyviomis priemonėmis. Būtina ir toliau kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Patariama kuo dažniau plauti rankas, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Susirgus – kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nelankyti namuose ar ligoninėse gulinčių savo artimųjų, ypač vyresnių nei 65 metų, ir sergančių lėtinėmis ligomis asmenų, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreiptis į savo gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.

Atkreipiame dėmesį, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Epideminį slenkstį peržengė mažiau savivaldybių

Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 11 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 17. Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę (6-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldytas 301 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 37. Dėl šių ligų 21 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruota 13 mirties nuo gripo atvejų (iš viso šį sezoną 55), asmenys priklausė 10–19 m., 60–69 m., 70–79 m. (3), 80–89 m. (5) ir vyresnių nei 90 m. (3) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 10 nepasiskiepijusių, 2 pasiskiepiję, 1 – skiepijimo būklė nežinoma, ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 37), asmenys priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 nepasiskiepijęs, 1 skiepijimo būklė nežinoma.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nvsc-i-ligonines-del-gripo-patenkanciu-asmenu-skaicius-nemazeja-u2RS/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje (5-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 1409,0atvejo 100 tūkst. gyventojų. 4-ąją metų savaitę (sausio 19–25 d.) buvo 1253,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, COVID-19 liga – išliko panašus.

Šilutės rajono rodiklis – 1275,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu sergamumas išlieka panašus kaip ir praėjusiais sezonais tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausi sergamo gripu skaičiai dažniausiai registruojami sausio–vasario mėnesiais.

Lietuvoje gripas tik intensyvėja, todėl ir toliau itin svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba tai daryti į sulenktą alkūnę. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nelankyti namuose ar ligoninėse gulinčių savo artimųjų, ypač vyresnių nei 65 metų žmonėms ir sergančių lėtinėmis ligomis, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreiptis į savo gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Atkreipiame dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Šiaulių apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 17 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas minėtomis kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę (5-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 320 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 29. Dėl šių ligų 28 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruoti 9 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 42), asmenys priklausė 50–59 m. (1), 60–69 m. (1), 70–79 m. (2) ir 80–89 m. (4), vyresnių nei 90 m. (1) amžiaus grupėms, beveik visi (8) turėjo lėtinių ligų ir buvo nepasiskiepiję, ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (iš viso šį sezoną 35), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nebuvo pasiskiepijęs.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripas-nesitraukia-i-ligonines-pateko-daugiau-asmenu-3sc9/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (šį sezoną iš viso 33) ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (šį sezoną iš viso 34).

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 19–25 d. (4-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1253,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 3-ąją metų savaitę (sausio 12–18 d.) buvo 965,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumo pakilimas yra būdingas šiam laikotarpiui – didžiausi sergamo gripu skaičiai dažniausiai registruojami sausio–vasario mėnesiais.

Bendras susirgimų skaičius padidėjo

Sergančiųjų tiek gripu, tiek COVID-19 liga ir ŪVKTI skaičius padidėjo. Mažiausias sergamumas registruotas Alytaus ir Panevėžio apskrityse, didžiausias – Šiaulių apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 9 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Didžiausi sergamumo rodikliai išliko Pagėgių (2761,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir Šiaulių miesto (2297,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas minėtomis kvėpavimo takų infekcijomis, gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę (4-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 290 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 30. Dėl šių ligų 21 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Pažymėtina, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis. Praėjusią savaitę registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 33), asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. (2) ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję, ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (iš viso šį sezoną 34), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nebuvo pasiskiepijęs.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-ipusejo-sergamumo-rodikliai-dideja-iQGC/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 12–18 d. (3-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo iki 965,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2-ąją metų savaitę (sausio 5–11 d.) jis buvo mažesnis – 892,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Sergančiųjų gripu skaičius padidėjo, COVID-19 liga ir ŪVKT išliko panašus. Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias –Šiaulių apskrityje. Epideminį sergamumą siekė dvi savivaldybės: Pagėgių ir Šiaulių miesto savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Sergamumas gripu intensyvėja, todėl itin svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba tai daryti į sulenktą alkūnę. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreiptis į savo gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Atkreipiame dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Praėjusią savaitę (3-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 225 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 22. Dėl šių ligų 11 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. NVSC specialistai primena, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis. Praėjusią savaitę registruota 11 mirties nuo gripo atvejų (iš viso šį sezoną 29), asmenys priklausė 70–79 m. (4), 80–89 m. (4) ir vyresnių nei 90 m. (3) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 9 nepasiskiepiję, ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 33), asmenys priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.

Daugiau: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-gripu-nemazeja-svarbi-prevencija-Tah4/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Didžiausia gripo ir COVID-19 komplikacijų našta tenka vyresnio amžiaus asmenims, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSVC).

Skaityti toliau

NVSC duomenimis, Lietuvoje sausio 5–11 d. (2-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 892,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pirmąją metų savaitę (gruodžio 29 d. – sausio 4 d.) jis buvo šiek tiek mažesnis – 831,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Lyginant 2-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su 1-osios savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, ŪVKTI – padidėjo. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (2-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 195 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 19. Dėl šių ligų 14 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis. Praėjusią savaitę registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 18), asmenys priklausė 60–69 m. (3), 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję, ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 31), asmenys priklausė 40–49 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.

Daugiau - https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/didziausia-gripo-ir-covid-19-komplikaciju-nasta-tenka-vyresnio-amziaus-asmenims-x5KE/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai. Tiek pat gyvybių nusinešė COVID-19 liga.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje gruodžio 29 d. – sausio 4 d. (1-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 831,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniąją metų savaitę (gruodžio 22–28 d.) jis buvo mažesnis (766,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad po šventinio laikotarpio atsipalaiduoti negalime, todėl ir toliau itin svarbu saugotis kvėpavimo takų infekcijų: rekomenduojama vengti kontakto su sergančiaisiais, dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, vėdinti patalpas ir, svarbiausia, susirgus kreiptis į gydytoją ir likti namuose arba, pagal galimybes, dirbti iš namų, taip pat nevesti vaikų į ugdymo įstaigas.

Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lyginant 1-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu skaičius sumažėjo, COVID-19 liga ir ŪVKTI – padidėjo.

Praėjusią savaitę (1-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 255 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 40. Dėl šių ligų 22 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 10), asmenys priklausė 30–39 m. ir 80–89 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję, ir 3 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 29), asmenys priklausė 60–69 m. ir 70–79 m. (2) amžiaus grupėms, 2 turėjo lėtinių ligų, 1 – nežinoma, visi nepasiskiepiję.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/prevencija-svarbiausia-susirge-likite-namuose-8Api/

Kolageno lakštinės kaukės iš Biodance: sprendimas pavargusiai odai.

Kolagenas – vienas svarbiausių baltymų, palaikančių odos stangrumą, elastingumą ir glotnumą. Tačiau su amžiumi natūrali kolageno sintezė lėtėja, todėl oda palaipsniui praranda putlumą, tampa sausesnė, mažiau elastinga. Būtent todėl kolageną papildančios veido priežiūros priemonės, ypač lakštinės kaukės, tampa vis svarbesne kasdienės rutinos dalimi.

Skaityti toliau

Korėjietiškos Biodance veido kaukės išsiskiria ne tik sudėtimi, bet ir realiu poveikiu odos būklei. Toliau aptarsime, kaip jos veikia, ko galima tikėtis ir kaip jas prasmingai įtraukti į veido priežiūros rutiną.

Kaip kolagenas veikia odos stangrumą ir elastingumą

Kolagenas veikia kaip atraminė struktūra, padedanti odai išlaikyti tvirtumą ir atsparumą tempimui. Kai jo kiekis mažėja, oda tampa plonesnė, greičiau formuojasi smulkios raukšlės.

Kodėl išorinis kolagenas vis tiek naudingas

Nors kolageno molekulės yra per didelės prasiskverbti giliai į odą, jos atlieka svarbią paviršinę funkciją. Kolagenas padeda sulaikyti drėgmę, glotnina odos paviršių ir suteikia momentinį putlumo pojūtį.

Lakštinės kaukės su kolagenu veikia kaip intensyvus drėkinamasis „kompresas“, kuris per trumpą laiką pagerina odos išvaizdą.

Biodance kolageno kaukių išskirtinumas

Biodance lakštinės kaukės kuriamos taip, kad rezultatas būtų pastebimas ne tik iš karto, bet ir ilgalaikėje rutinoje.

Aukštos koncentracijos serumas

Kaukės prisotintos gausiu kiekiu serumo, kuriame kolagenas derinamas su drėkinančiais ir odos barjerą palaikančiais ingredientais. Tai leidžia odai ne tik atrodyti elastingesnei, bet ir jaustis komfortiškai po naudojimo.

Prisitaikanti lakštinė medžiaga

Kaukės lakštas glaudžiai priglunda prie veido kontūrų, todėl serumas tolygiai pasiskirsto ir maksimaliai įsigeria. Dėl to oda gauna daugiau aktyviųjų medžiagų nei naudojant įprastus serumus.

Švelnus pojūtis net jautriai odai

Biodance kaukės neapkrauna odos, nepalieka lipnumo pojūčio ir tinka net tada, kai oda jaučiasi pavargusi ar dehidratuota.

Realus poveikis: ko galite tikėtis po naudojimo

Naudojant Biodance kolageno kaukes, dažniausiai pastebimi šie pokyčiai:

…….● oda tampa vizualiai putlesnė ir lygesnė
…….● sumažėja tempimo jausmas
…….● pagerėja odos elastingumo pojūtis
…….●makiažas dengiasi tolygiau

Šis efektas ypač aktualus prieš svarbius renginius arba po laikotarpių, kai oda patyrė stresą, nuovargį ar drėgmės trūkumą.

Kaip derinti kolageno kaukes kasdienėje rutinoje

Kolageno lakštinės kaukės geriausiai veikia kaip papildomas, bet kryptingas žingsnis veido priežiūros rutinoje.

Kada naudoti kolageno kaukę

Kaukę verta rinktis tada, kai oda atrodo praradusi stangrumą, elastingumą ar tiesiog trūksta gyvybingumo. Ji puikiai tinka vakarais arba prieš dienas, kai norisi greito, bet saugaus rezultato.

Su kokiomis priemonėmis derinti

Po kaukės rekomenduojama naudoti drėkinamąjį kremą, kuris padės „užrakinti“ drėgmę odoje. Tokiu būdu kolageno poveikis išlieka ilgiau, o oda išlieka elastinga.

Biodance Bio Collagen Real Deep Mask: tikslinė pagalba stangrumui

Vienas ryškiausių pavyzdžių – Biodance Bio Collagen Real Deep Mask, kuri sukurta būtent giluminiam drėkinimui ir elastingumo palaikymui. Ši Biodance veido kaukė su kolagenu pasižymi intensyviu, bet subalansuotu poveikiu, todėl tinka tiek brandesnei, tiek pavargusiai jaunai odai.

Jei ieškote patikimos kolageno kaukės kasdieniam ar periodiniam naudojimui, daugiau informacijos rasite specializuotoje korėjietiškos kosmetikos parduotuvėje meeiko.lt.

Ar kolageno kaukės tinka ilgalaikei odos priežiūrai

Nors lakštinės kaukės nėra vienintelis sprendimas stangrumui palaikyti, reguliarus jų naudojimas gali tapti svarbia palaikančios rutinos dalimi. Derinant kolageno kaukes su subalansuota veido priežiūra, oda ilgiau išlieka sudrėkinta, elastinga ir vizualiai sveikesnė.

Jeigu ieškote efektyvaus, bet neperkrauto sprendimo, Biodance kaukės su kolagenu gali būti logiškas pasirinkimas siekiant išlaikyti odos stangrumą ir komfortą.

.

.

Užsakymo Nr. 251230

nvsc.lrv.lt nuotr.

Šventinę savaitę sergamumo rodikliai sumažėjo, tačiau saugotis būtina.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šventinę savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo. Tokia tendencija būdinga šiam laikotarpiui – kasmet per moksleivių atostogas į gydytojus besikreipiančių asmenų skaičius sumažėja, atitinkamai fiksuojami ir mažesni sergamumo rodikliai. Visgi gripo sezonas tebesitęsia, tad NVSC specialistai pataria ir toliau elgtis atsakingai – pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų, taip pat laikytis pagrindinių prevencijos priemonių.

Priešpaskutinę šių metų savaitę (52-ąją) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 766,3 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Dėl gripo iš viso Lietuvoje į ligonines paguldyta 250 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 33. Dėl šių ligų 19 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Registruoti 3 mirties nuo gripo (iš viso šį sezoną – 7) atvejai – Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrities gyventojai, kurie priklausė 60–69 m., 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję. Registruoti 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną – 26) – abu Kauno apskrities gyventojai, priklausė 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, 1 turėjo lėtinių ligų, kitas – nežinoma, abu nebuvo pasiskiepiję.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę nuo gripo mirė du žmonės, nuo COVID-19 ligos – vienas.

Skaityti toliau

Praėjusią savaitę sergamumas gripu padidėjo, o COVID-19 liga beveik nepakito. Bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išaugo iki 1310 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo 1246,1 atv. 100 tūkst. gyventojų. Kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp vaikų.

Epideminį sergamumo lygį pasiekė 7 savivaldybės, didžiausias sergamumas užfiksuotas Vilniaus ir Alytaus savivaldybėse. Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldytas 231 asmuo (vaikai sudarė 67 proc.), dėl COVID-19 ligos – 42 asmenys.

Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (Kauno ir Klaipėdos apskrities gyventojai, kurie priklausė 60–69 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, neskiepyti). Šį sezoną iš viso užfiksuoti 4 mirties nuo gripo atvejai. Nuo COVID-19 ligos registruotas 1 mirties atvejis (Kauno apskrities gyventojas, kuris priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, neskiepytas (iš viso 24 mirties atvejai šį sezoną).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sventes-sutikime-saugiai-laikykimes-prevencijos-b3dd/.