www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 dienos VšĮ Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą.

Per praėjusią parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.

Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje – https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 % visų diagnozuojamų atvejų. Su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis atvejų augimas visoje Lietuvoje, rodo naujausi duomenys.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos ir Vilniaus regionuose šio atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kuriose užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai.

96 % asmenų, nuo 2021 m. birželio 1 d. hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19, nebuvo visiškai vakcinuoti.

Šiuo metu infekcija labiausiai plinta tarp jaunesnių nei 50 metų asmenų (jie sudaro 80 % naujų registruojamų atvejų, o rudenį ir žiemą ši asmenų grupė sudarė apie 50 % visų užsikrėtimų).

Užsikrėtimų amžiaus struktūra yra atvirkštinė imunizacijos lygiui šiose grupėse.

Plačiau su naujausia COVID-19 situacijos apžvalga galite susipažinti čia.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekdama užtikrinti, kad pandemija neperkrautų sveikatos priežiūros įstaigų ir netrikdytų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, Vyriausybė siūlo taikyti papildomas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemones ir ribojimus šalyje, artėjant prie 300 COVID-19 lovų užimtumo ligoninėse. Tokiu atveju kontaktinės veiklos bus galimos, jei asmenys atitiks Galimybių paso kriterijus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galimybių paso reikalavimas nebus taikomas tik kai kurioms kritinėms veikloms, kurias detalizuojantį Vyriausybės nutarimo projektą Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota parengti iki rugpjūčio 2 d.

Taip pat turės būti nustatyta tvarka, kai sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis; tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra privaloma.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki rugpjūčio 10 d. privalo pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl teisės aktų keitimų, kuriuose būtų nustatyta, kad ligos išmokos nemokamos asmenims, susirgusiems užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nepasiskiepijusiems nuo šios ligos, išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Vyriausybė įgyvendina COVID-19 valdymo priemones, remdamasi turimais mokslo surinktais duomenimis ir prognozėmis. Todėl pandemijos suvaldymo strategija yra nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turimus įrankius (testai, saugojimosi priemonės, vakcinos ir kt.) bei situaciją šalyje.

Siekiama taikyti tokį karantino priemonių režimą, kuriuo galima maksimaliai apsaugoti gyventojų psichologinę sveikatą bei ekonominę veiklą. Kartu bus siekiama apsaugoti vakcinuotis negalinčias rizikos grupes.

Galimybių paso taikymas bus pagrindinė priemonė, kuri turi užkirsti kelius viruso plitimui, užtikrinti, kad ribojimų poveikis vakcinuotiems asmenims būtų minimalus.

sam.lrv.lt nuotr.

Nuo šiol COVID-19 persirgę ir pasiskiepiję pacientai, atvykstantys į gydymo įstaigas dėl skubiosios pagalbos, gimdymui, planiniam gydymui stacionare, taip pat dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, guldomi į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę ar apgyvendinami socialinės globos įstaigoje, taip pat kai yra perkeliami iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą, neprivalės atlikti COVID-19 tyrimo PGR metodu, nebent konkrečios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas nustatys griežtesnę tvarką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo COVID-19 tyrimo PGR metodu gali būti atleidžiami pacientai ir juos prižiūrintys ar slaugantys asmenys, jei jie:

yra persirgę COVID-19 liga, neturi koronavirusui būdingų simptomų, o nuo teigiamo PGR tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų;
yra persirgę COVID-19 liga (diagnozė patvirtinta PGR tyrimu ar antigeno testo rezultatu) ir pasiskiepiję bent viena vakcinos doze, o nuo vakcinacijos yra praėję ne mažiau kaip 14 d.;
yra pasiskiepiję pagal pilną skiepijimo schemą viena iš vakcinų nuo COVID-19 ir nuo vakcinacijos yra praėję ne mažiau kaip 14 dienų.
Iki šiol tokia tvarka galiojo pacientams, vykstant medicininės reabilitacijos bei stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms.

Svarbu pažymėti, kad kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas turi teisę nustatyti griežtesnę tvarką konkrečioje įstaigoje, nes būtent jis atsako už tos įstaigos darbo organizavimą ir infekcijų kontrolės priemones, židinių valdymą bei užtikrina saugių paslaugų teikimą, atsižvelgdamas į individualią kiekvieno asmens ar pacientų grupės riziką užsikrėsti ar užkrėsti COVID-19 liga. Dėl to, prieš vykstant minėtųjų paslaugų, rekomenduojame iš anksto pasidomėti, kokia yra numatoma tvarka dėl tyrimo pateikimo toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Primename, kad šiuo metu Lietuvoje skiepijama 4 patvirtintomis vakcinomis nuo COVID-19: „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“), kuriai reikalinga tik 1 vakcinos dozė, ir „Comirnaty“ (gam. „Pfizer ir BioNTech“), „Spikevax“ (gam. „Moderna“) ar „Vaxzevria“ (gam. „AstraZeneca“), kai optimaliam imunitetui susiformuti reikalingos 2 vakcinos dozės.

Registruotis savo vakcinai nuo COVID-19 galima svetainėje www.koronastop.lt arba tel. 1808. Taip pat kviečiame pasinaudoti galimybe pasiskiepyti be išankstinės registracijos – tai galima padaryti kiekvieną ketvirtadienį visuose Lietuvos vakcinavimo centruose.

sam.lrv.lt nuotr.

Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo.

Nuo šiol periodiškai testuotis reikės darbuotojams, dirbantiems krovinių tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo įmonėse, taip pat asmenims, užsiimantiems laisvalaikio ir pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas). Reikalavimai palies ir viešojo maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorius. Taip pat sveikatą periodiškai tikrintis privalės viešojo administravimo subjektų darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai bei darbuotojai, kurių veikla susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės teigimu, jau dabar matome didėjančias testavimosi apimtis dėl pirmadienį įsigaliosiančio išplėsto privalomo periodinio testavimo tam tikrų darbų ir veiklų sričių darbuotojams.

„Stebėdami testavimo apimčių augimą, kviečiame visus darbdavius ir darbuotojus atsakingai ir iš anksto planuoti privalomo periodinio testavimo laiką. Pagal mobilių punktų apkrovimą raginame savivaldybes pakartotinai įvertinti ir planuoti mobilių punktų veiklą bei prireikus didinti tiek vietų skaičių, tiek ilginti šių punktų darbo laiką“, – sako viceministrė.

A. Bilotienė Motiejūnienė taip pat ragina kiekvieną dar nepasiskiepijusį asmenį vakcinuotis, tokiu būdu prisidedant prie efektyvesnio pandemijos valdymo, ir būti tarp tų, kuriems privalomas periodinis testavimas neaktualus.

Privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai turės būti atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, epidemiologinius ypatumus.

Dėl profilaktinių darbuotojų COVID-19 tyrimų nereikia kreiptis į šeimos gydytoją. Registruotis privalomam testavimui reikės per 1808.lt platformą. Kol kas jis bus atliekamas valstybės lėšomis.

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (pavyzdžiui, liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Jeigu tokių galimybių nėra, darbdavys nušalina jį nuo darbo, nemokėdamas jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol darbuotojas pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.

Gali susiklostyti situacija, kad terminas tikrintis sueis darbuotojui būnant užsienyje, pavyzdžiui vežėjams. Tokiais atvejais būtinasis testavimas bus atliekamas grįžus į Lietuvą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo.

Taip pat gali būti, kad darbas dirbamas ar veikla vykdoma nereguliariai, pavyzdžiui, renginys organizuojamas kartą per mėnesį. Tokiu atveju sveikatos patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki darbo ar veiklos pradžios, bet ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo.

Tiesa, svarbu pažymėti, kad privalomas periodinis testavimas yra vienas iš būdų užkirsti kelią židinių susidarymui, tačiau neapsaugo nuo koronaviruso grėsmių. Efektyviausias rezultatas yra tuomet, kai pasitelkiamos kompleksinės priemonės, todėl kviečiame visuomenę aktyviai vakcinuotis. Tam, kad galėtume jaustųsi saugūs susiformavus kolektyviniam komitetui, turėtų būti paskiepyta 70 proc. visuomenės. Šiuo metu šalies gyventojų imunizacija siekia 50,8 proc.

Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje kasdien atliekama 7–8 tūkstančiai testų, tačiau turimi pajėgumai leistų testuoti gerokai platesne apimtimi – iki 20 tūkstančių testų perdien.

Primename, kad sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Per pirmas dvi valandas „Janssen“ vakcina buvo paskiepyta per 200 šilutiškių.

Nacionalinis kraujo centras į Šilutę atsivežė iš viso 600 „Janssen“ vakcinos dozių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyvoje eilėje laukiantys gyventojai bus skiepijami iki 16 val.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą Šilutės rajone nustatyti 5 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liepos 20 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 22 gyventojai.

Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 3 082 susirgimo COVID-19 atvejai, 66 žmonės mirė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio kraujo centro vakcinavimo turas per Lietuvą šią savaitę lankysis Klaipėdoje, Zarasuose, Tauragėje, Varėnoje, Kėdainiuose, Šilutėje ir Palangoje. Šių savivaldybių gyventojai be išankstinės registracijos galės gauti vakciną nuo COVID-19 „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“). Skiepijantis šia vakcina užtenka vienos dozės.

Šilutiškiai gyvoje eilėje bus skiepijami liepos 23 d., 11.00–16.00 val., Lietuvininkų g. 6.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsižvelgdami į oro sąlygas ir į itin didelį susidomėjusių žmonių skaičių, organizatoriai kviečia pasirūpinti vandeniu ir apsauga nuo saulės. Nors akcijoje pasiskiepyti gali visi 18 metų ir vyresni asmenys, organizatoriai ypač ragina šia proga pasinaudoti senjorus. Juos, tikėdamiesi kitų laukiančiųjų geranoriškumo, akcijos savanoriai palydi pasiskiepyti be eilės. Su savimi būtina turėti asmens dokumentą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vakciną „COVID-19 Vaccine Janssen“ čia.

*Išvykų datos ir vietos gali keistis priklausomai nuo oro sąlygų. Prieš atvykdami pasitikrinkite informaciją Nacionalinio kraujo centro interneto puslapyje www.kraujodonoryste.lt.

sam.lrv.lt nuotr.

Vyriausybė trečiadienį papildė sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19: į jį įrašyti krovinių ir keleivių vežėjai, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojai, kariai. Vyriausybės sprendimu, šie pakeitimai įsigalios nuo liepos 26 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į sąrašą dėl privalomo testavimo įtrauktos krovinių tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo, laisvalaikio ir pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo, viešojo maitinimo paslaugų teikimo veiklos, mažmeninės prekybos srityje dirbantys darbuotojai, viešojo administravimo subjektai, profesinės karo tarnybos kariai. Taip pat privalomai testuotis turėtų žmonės, kurie dirbs su pastaruoju metu į Lietuvą atvykstančiais nelegaliais migrantais.

Tikrintis reikės ne dažniau kaip kas septynias ir ne rečiau kaip kas dešimt dienų. Privalomo testavimo nereikia, jei darbuotojas yra pilnai pasiskiepijęs arba persirgęs koronavirusu, pažymėjo sveikatos apsaugos ministras. Taip pat dėl delta atmainos plitimo nuo 72 iki 24 valandų sutrumpintas terminas ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais, kai jie gali atvykti į Lietuvą be COVID-19 tyrimo. Kartu įrašyta, jog testo nebūtų reikalaujama, jei asmuo Lietuvos teritorijoje ilgiau užtruktų dėl objektyvių aplinkybių.

Taip pat nutarime patikslinta pati testavimo tvarka: jei testavimo terminas sueis darbuotojui būnant užsienyje, jis turės testą atlikti grįžęs į Lietuvą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo. Darbuotojai, kurie dirba nereguliariai, testą turės pasidaryti ne mažiau kaip 48 valandos iki planuojamos darbinės veiklos. Pakeitimus inicijavusi Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad pakeitimai atliekami siekiant greičiau išaiškinti naujus delta atmainos atvejus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liepos 12–15 d. numatomi karšti orai, aukščiausia temperatūra dienomis daug kur kils iki 30–34 laipsnių karščio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Taip pat šiomis dienomis reiktų pasisaugoti ir Saulės. Ultravioletinės spinduliuotės indeksas bus aukštas, sieks iki 6–7.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Specialistų rekomendacijos

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės – UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Savaitės orų prognozė

Liepos 13-os naktį lietaus tikimybė bus nedidelė. Pūs rytinių krypčių, silpnas vėjas. Žemiausia temperatūra – 16–21 laipsnis. Dieną vietomis trumpai palis, kai kur su perkūnija. Vėjas pūs iš pietryčių, rytų, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai iki 15 m/s. Aukščiausia temperatūra – 29–34 laipsniai.

Liepos 14-os naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas pūs iš pietryčių, rytų, naktį – silpnas, dieną – 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 17–22, dieną – 28–33 laipsniai.

Liepos 15 dieną vietomis trumpai su perkūnija palis. Vėjas bus nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 17–22, dieną – 29–34 laipsniai.

Liepos 16 dieną daug kur trumpas lietus su perkūnija. Pūs nepastovios krypties vėjas, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 17–22, dieną – 29–34 laipsniai.

Liepos 17 vietomis prognozuojamas trumpas lietus su perkūnija. Pūs šiaurinių krypčių vėjas, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 17–22, dieną – 28–33 laipsniai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Reikės gauti leidimą, lankytojai bus registruojami.

Nuo šiol Šilutės ligoninėje vėl galima lankyti sergančius artimuosius, tačiau lankytojai turės laikytis tam tikros tvarkos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pacientų lankymas gydymo įstaigoje vykdomas laikantis taisyklių, užtikrinant žmonių srautų reguliavimą, dėvint asmens apsaugos priemones ir laikantis privalomų infekcijų kontrolės reikalavimų.

Pacientus gali lankyti asmenys, neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijos simptomų. Pavyzdžiui, karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo ir kuriems netaikoma saviizoliacija.

Artimieji ir jų lankomi pacientai turi dėvėti nosį ir burną dengiančias veido apsaugos priemones (kaukes, respiratorius).

Šilutės ligoninėje gydomus pacientus galima lankyti kasdien nuo 11 val. iki 12 val. ir nuo 16 val. iki 17 val., tačiau pacientą vienu metu gali lankyti tik vienas asmuo ir ne ilgiau nei 15 minučių.

Esant palatoje daugiau negu vienam pacientui, vienu metu gali būti lankomas tik vienas pacientas.

Svarbu tai, kad Šilutės ligoninėje gydomi pacientai gali būti lankomi tik turint skyriaus vedėjo ar budinčio gydytojo leidimą.

Lankytojai bus registruojami ir Šilutės ligoninės lankytojų registre, kuriam užpildyti lankytojų bus prašoma pateikti vardą ir pavardę, tel. numerį, gyvenamosios vietos adresą, lankomo paciento vardą ir pavardę, paciento palatą bei užregistruojami lankytojų kūno temperatūros rodmenys.

Visa ši informacija bus saugoma 1 metus, po to sunaikinama.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą Šilutės rajone nustatyti 4 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liepos 6 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 6 gyventojai.

Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 3 060 susirgimo COVID-19 atvejai, 66 žmonės mirė.

15min.lt nuotr.

Gyventojai, persirgę COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, nuo šiol bus vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos doze. Moksliniai tyrimai parodė, kad organizmui jau susidūrus su koronavirusu vienos šių vakcinų dozės pakanka susiformuoti imunitetui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registrų centras sėkmingai atliko techninius pakeitimus, todėl tokie asmenys galės gauti Galimybių pasą bei ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą ir bus laikomi vakcinuotais pagal pilną vakcinavimo schemą. ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas bus išduodamas, jei asmuo persirgo COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimo rezultatu, ir pasiskiepijo viena „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos doze arba „Janssen“ vakcina. Jei COVID-19 liga patvirtinta ne PGR tyrimo rezultatu, o greituoju antigeno testu – asmuo, norėdamas gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą, turės vakcinuotis dviem „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis arba „Janssen“ vakcina. Tačiau Galimybių pasas tokiais atvejais bus išduodamas jau po pirmosios dozės.

Vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais, persirgusiems gyventojams rekomenduojama skiepytis praėjus 180 dienų po ligos nustatymo. Vis dėlto, gyventojams, norintiems išlaikyti nenutrūkstamą galiojimą tarp ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, kuris liudija apie persirgimą, ir vakcinacijos pažymėjimo, sudaroma galimybė skiepui registruotis anksčiau – jau po 150 dienų. Asmenims, kuriems po persirgimo nesusiformavo antikūnai, registruotis vakcinacijai galima anksčiau, vakcinacijos centrui pateikiant savo iniciatyva atlikto antikūnų tyrimo rezultatus. Toks tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip praėjus 21 dienai po COVID-19 ligos diagnozės patvirtinimo.

Jeigu gyventojas susirgo po pirmos „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos dozės, antra dozė taip pat atidedama ir rekomenduojama skiepytis po 180 dienų.

Gyventojai, kurie nesirgo COVID-19 arba kuriems ši liga buvo nustatyta atlikus antigeno testą, yra skiepijami įprasta tvarka: viena „Janssen“ vakcinos doze arba dviem „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis. Tarp dviejų dozių daromos tokios pertraukos:
• skiepijant „Comirnaty“ vakcina – 21 dienos,
• „Spikevax“ vakcina – 28 dienų;
• „Vaxzevria“ vakcina – 4-12 savaičių.

Registracijos sistema automatiškai paskiria antrą „Vaxzevria“ vakcinos dozę po 12 savaičių. Būtent tokią pertrauką, kuri užtikrina didesnį vakcinos efektyvumą, rekomenduoja daryti Sveikatos apsaugos ministerija. Esant poreikiui antrą „Vaxzevria“ vakcinos dozę galima paankstinti prisijungus prie registracijos sistemos www.koronastop.lt arba telefonu 1808.

Reikalingas estetinis plombavimas? Kaina už šią procedūrą atitiks jos kokybę, todėl galėsite būti tikri, jog mokate pinigus pagal jos vertę. Plombuoti dantis estetiniu būdu yra nelengva, šis darbas reikalauja dar didesnio meistriškumo, nei įprastas dantų plombavimas. Skaitydami toliau sužinosite apie estetinio plombavimo privalumus ir kodėl verta pasinaudoti šia procedūra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aukšta estetinių procedūrų kokybė

Estetinio plombavimo metu dar daugiau dėmesio skiriama nepriekaištingai dantų išvaizdai atkurti. Dantys plombuojami parenkant tikslų plombos atspalvį, tikslingai šlifuojant paviršius ir priderinant juos prie likusių dantų išvaizdos, todėl plombos yra visiškai nematomos, dantys atrodo kaip tikri ir niekada netaisyti. Tai patikimas ir puikus sprendimas tiems, kurie nori turėti ne tik sveikus, bet ir gražius dantis.

Greiti ir patikimi rezultatai

Naudojant modernią klinikoje esančią estetinės odontologijos įrangą ir įrankius pasiekiami patys geriausi ir greičiausi įmanomi rezultatai. Šiais laikais, technologijoms tobulėjant, estetikos procedūrų kokybė ir greitis auga vis labiau, todėl galima greitai ir nesunkiai pasirūpinti gražiais dantimis, nesudėtingas tampa ir estetinis plombavimas. Kaina už bet kurią estetinę procedūrą nėra maža, kadangi tai aukšto meistriškumo lygio darbas, tačiau investuoti į tai tikrai verta, kadangi pasieksite pačius geriausius dantų grožio, o tuo pačiu ir sveikatos rezultatus.

Įprasto estetinio plombavimo neužtenka, todėl norint geresnių rezultatų, klinikoje dar yra teikiamos kitos estetinės odontologijos paslaugos, viena populiariausių yra dantų balinimas. Tiesa, prieš visas estetines procedūras dar svarbu pasirūpinti profesionalia burnos ertmės higiena, kuri tampa paruošiamąja procedūra būsimoms estetinėms procedūroms. Tik pašalinus iš burnos ertmės visas apnašas galima imtis sudėtingesnių grožio procedūrų.

Atvykus į kliniką Jus aptarnaus patyrę konkrečiai estetinės odontologijos srities specialistai, dirbantys išimtinai su dantų estetika. Kiek apsilankymų reikės, priklauso nuo konkrečios burnos ertmės sveikatos būklės. Dažniausiai reikalingi keli apsilankymai, po kurių pasiekiami maksimalūs rezultatai.

Profesionalaus estetinio plombavimo kaina, kuri nepasirodys per didelė! Patyrę specialistai pasirūpins nepriekaištingu dantų grožiu ir užtikrins pačius geriausius procedūrų rezultatus.

.

.

Užsakymo Nr. 210702

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje galios ekstremalioji situacija.

Šiandien Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas nuo 2021 m. liepos 1 d. palikti tik paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Posėdyje buvo nustatyti ir laikini valstybės sienos kirtimo apribojimai, nustatant atvejus, kai užsieniečiams neleidžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Paslaugos gali būti teikiamos viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, tačiau būtina užtikrinti visus saugumo reikalavimus. Kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų. Privalomas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą. Taip pat uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus atvejus, kai organizuojamos gyvūnų parodos), gali būti užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.

Uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose, kuriuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi ne tik iš sėdimų vietų, žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius neribojamas, tačiau juose gali dalyvauti tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų: asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:

praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos antrosios dozės;
praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo;
po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės;
praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „COVID-19 Vaccine Moderna“, „COVID-19 Vaccine Janssen“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;
arba jei asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).
Išlieka apsauginių veido kaukių dėvėjimo reikalavimai ir rekomendacijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytomis sąlygomis.

Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, neformalusis suaugusiųjų ir vaikų švietimas bei švietimo pagalba vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų, išskyrus atvejį, kai vaikų stovykloje dalyvauja tik vaikai ir darbuotojai.

Siekiant išlaikyti gerėjančią epidemiologinę situaciją, būtina toliau aktyviai skiepytis ir skatinti visuomenę elgtis atsakingai, kad kuo greičiau būtų įgytas kolektyvinis imunitetas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad birželio 18–22 d. laukiama kaitros. Aukščiausia dienos temperatūra didesnėje šalies dalyje sieks 30–33 laipsnius karščio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Registruota beveik 35 proc. mažiau nei prieš savaitę.

NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, nors pastaruoju metu palankios tendencijos, vertinant registruotus COVID-19 ligos protrūkius, stebimos visuose sektoriuose, praėjusią savaitę gerąja prasme išsiskyrė prekybos įmonės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Dabartinė situacija dar kartą įrodo, koks svarbus ir reikšmingas yra vakcinacijos procesas, galintis pažaboti infekcijos plitimą. Kaip tai atsispindi skaičiuose – matome, tiek vertindami bendrą kasdien nustatomų naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių, tiek protrūkių susiformavimą. Vis dėlto, labai svarbu nesustoti ties dabartinėmis džiuginančiomis tendencijomis. Būtina išlaikyti spartų vakcinacijos tempą, kad greičiau daugėtų imunitetą šiai infekcijai turinčių žmonių. Dėl to raginu visus, kurie dar nepasiskiepijo, nedvejoti ir rinktis galimybę gyventi kitaip, nei gyvenome pastaruosius pusantrų metų“, – sako D. Razmuvienė.

Anot jos, skiepijimo tempai savivaldybėse, kaip rodo duomenys, labai aiškiai koreliuoja su epidemiologine situacija. Kitaip tariant, ten, kur skiepijimo tempai didžiausi, epidemiologinė situacija žymiai geresnė.

Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje, kuri, paskiepijusi daugiau nei 80 proc. gyventojų, skiepijimo tempu Lietuvoje pirmauja, naujų COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias savaites neregistruota. Tokios pat palankios tendencijos fiksuojamos ir Birštono savivaldybėje, kurioje COVID-19 ligos atvejų pastaruoju metu neregistruota, o skiepijimo tempai vieni didžiausių šalyje. Tuo metu, pavyzdžiui, Alytaus rajono, Akmenės rajono savivaldybėse, kuriose bent viena vakcinos doze paskiepyta per 53 proc. gyventojų, birželį registruoti pavieniai koronavirusinės infekcijos atvejai.

Išsiskyrė prekybos sektorius

Praėjusią savaitę Lietuvoje 65-iais proc. sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų prekybos sektoriaus įmonėse. Jų epidemiologai užfiksavo aštuonis, kai savaitę prieš tai – 23. Taip pat 23-ąją metų savaitę daugiau nei 80-čia proc. mažiau protrūkių specialistai fiksavo žemės ūkio sektoriaus įmonėse – praėjusios savaitės pabaigoje registruotas vienas aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – šeši protrūkiai.

Be to, reikšmingas – beveik 60 proc. siekiantis – protrūkių kreivės lūžimas žemyn antrąją birželio mėnesio savaitę stebimas logistikos ir transporto sektoriuje, kur praėjusią savaitę registruoti penki aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, prieš savaitę – 12 protrūkių.

Trečdaliu, lyginant 22-ąją ir 23-ąją metų savaites, sumažėjo protrūkių gamybos, taip pat baldų gamybos ir pardavimo įmonėse. Tuo metu, didesnis nei penktadaliu aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių skaičiaus mažėjimas registruotas ugdymo įstaigose, maisto pramonės, statybų bei paslaugų sektoriuose.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 138 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 212 protrūkių, 21-ąją metų savaitę – 331 protrūkis, 20-ąją metų savaitę – 386 protrūkiai, 19-ąją metų savaitę – 448 protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau šį ketvirtadienį, birželio 17 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vakcinacijos tempams Lietuvoje ir toliau augant, nepaisant didėjančio žmonių mobilumo, epidemiologai koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje ir toliau fiksuoja palankias tendencijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog per praėjusią savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumažėjo dar daugiau nei trečdaliu, lyginant su savaite prieš tai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, aktyvių protrūkių praėjusią savaitę mažėjo visos srityse, reikšmingas protrūkių kreivės lūžimas žemyn fiksuotas ugdymo įstaigose.

„Pastaruoju metu protrūkių žemėlapyje fiksuotos palankios tendencijos jame ir įsitvirtino. Lygindami su laikotarpiais prieš tai, matome, jog praėjusią savaitę visose srityse fiksavome aktyvių protrūkių sumažėjimą. Paskutinį kartą panašų bendrą aktyvių protrūkių skaičių registravome kovo mėnesį. Tai reiškia, kad jau raškome pagreitį įgavusios vakcinacijos vaisius. Kviečiu kiekvieną, kuris dar nepasiskiepijo, tą padaryti ir taip prisidėti prie spartesnio visų mūsų gyvenimą paralyžavusios pandemijos suvaldymo“, – sako D. Razmuvienė.

Visuose sektoriuose – palankios tendencijos

Praėjusią savaitę Lietuvoje daugiau nei 40-čia proc. sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose. Jų epidemiologai užfiksavo 56, kai savaitę prieš tai – 98.

Taip pat 22-ąją metų savaitę daugiau nei trečdaliu sumažėjo aktyvių protrūkių prekybos sektoriuje. Jų pirmąją birželio savaitę registruoti 23, kai savaitę prieš tai – 35. Be to, beveik trečdaliu – nuo 47 iki 34 – per pastarąją savaitę sumažėjo aktyvių COVID-19 protrūkių gamybos sektoriuje.

Tuo metu, siuvimo įmonėse registruotų aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių šalies epidemiologai pirmąją kalendorinės vasaros savaitę registravo 60-čia proc. mažiau, baldų gamybos ir prekybos įmonėse aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant pastarąsias dvi savaites, sumenko perpus. Žemės ūkio sektoriuje specialistai 22-ąją metų savaitę registravo 40-čia proc. mažiau aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių, lyginant su 21-ąja metų savaite.

Taip pat teigiamos tendencijos pirmąją birželio savaitę stebimos gydymo, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, maisto pramonės, transporto ir logistikos, statybų sektorių įmonėse, kuriose epidemiologai fiksavo mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su savaite prieš tai. Jose aktyvių protrūkių skaičiaus mažėjimas siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 212 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kai savaitę prieš tai – 331 protrūkis, 20-ąją metų savaitę – 386 protrūkiai, 19-ąją metų savaitę – 448 protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas