www.silutesligonine.lt nuotr.

Šilutės ligoninėje – ilgai laukti pokyčiai: liepos pradžioje duris atvėrė atnaujintas Priėmimo – skubios pagalbos skyrius. 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikiantis skyrius neremontuotas buvo bene tris dešimtmečius, tad neatitiko daugelio šiuolaikinių reikalavimų teikiant skubią ir būtinąją medicininę pagalbą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patalpos išdėstytos kitaip

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus pasakojo, kad atlikus skyriaus remonto darbus patalpų plotas nepasikeitė, tačiau pacientų laukiamasis ir apžiūrų kabinetai išdėstyti kitaip. Pakeistos ir durys, jų aukštis bei plotis, kad būtų galima įvažiuoti su bet kokiu vežimėliu ar lova (esant reikalui). Prie įėjimo į skyrių įrengta įvažiavimo rampa su stogu, kad būtų patogiau privažiuoti greitosios pagalbos automobiliui ir įvežti sunkų ligonį. Atnaujinta ir dalis baldų bei medicininės įrangos.

Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus remontas užsitęsė ilgiau nei planuota, nes atsirado nenumatytų darbų. Kada darbininkai nulupo plastikines apdailos lenteles, pamatė apdegusius aliuminio laidus. Tuomet buvo nuspręsta pakeisti elektros instaliaciją, taip pat inžinerinius tinklus.

„Senasis Priėmimo – skubios pagalbos skyrius neatitiko šiuolaikinių reikalavimų. Paskutinis remontas jame buvo atliktas prieš keliasdešimt metų, tų laikų medžiagomis. Atnaujinti šį skyrių buvo būtina, nes Priėmimo – skubios pagalbos skyrius yra ligoninės veidas. Džiaugiamės, kad nuo šiol pacientus galime pasitikti moderniose ir žymiai patogesnėse patalpose“, – sakė vyr. gydytojas.

Pokyčiais džiaugiasi ir skyriaus darbuotojai – gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos ir jų padėjėjos.

Per mėnesį apsilanko 900 pacientų

Priėmimo – skubios pagalbos skyrius, tai vieta, į kurią pirmiausia patenka visi ligoninės pacientai. Visi, kurie guldomi į stacionarą gydytis su gydytojų siuntimais ir bet kuriuo paros metu atvežami greitosios pagalbos automobiliu arba atvyksta patys netikėtai sunegalavę, susižeidę, patyrę traumų. Skyriuje aptarnaujami ir pacientai pirminių šeimos centrų nedarbo metu – vakarais ir savaitgaliais.

Per mėnesį Šilutės ligoninės priėmimo skyriuje apsilanko daugiau kaip 900 pacientų – šilutiškių ir Pamario krašto svečių.

sam.lrv.lt nuotr.

Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos (ES) šalyse stebimas augantis sergamumas COVID-19 liga. Nors situacija ligoninėse išlieka stabili, didėja vyresnių žmonių sergamumo rodikliai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia gyventojus naudotis rekomenduojamomis COVID-19 ligos prevencijos priemonėmis visose darbo, prekybos ar laisvalaikio vietose, o pajutus bent menkiausius peršalimo simptomus – likti namuose ir vengti kontakto su kitais žmonėmis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Net 22 valstybėse per pastarąją savaitę stebimas 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių sergamumo rodiklių padidėjimas. Šis augimas ES šalyse stebimas jau penkias pastarąsias savaites ir pradeda reikštis didėjančiu sunkių susirgimų skaičiumi. Didžiausi sergamumo COVID-19 liga rodikliai stebimi Kipre, Liuksemburge, Prancūzijoje. 18 šalių taip pat pateikė informaciją apie praėjusią savaitę pradėjusius kisti hospitalizacijos rodiklius. 7 šalyse pastebėtos COVID-19 mirtingumo rodiklio didėjimo tendencijos.

Prognozuojama, kad situacija Lietuvoje taip pat gali prastėti dėl augančių susirgimų skaičiaus, kuris per paskutines 7 dienas jau pasiekė 40,7 procentus. Tai gali nulemti lengviau plintantys Omikron atmainos BA4 ir BA5 potipiai. Situaciją šalyje lengvina sąlyginai nedidelis ligoninių užimtumas – šiuo metu hospitalizuota 113 asmenų, iš kurių tik 8 – RITS (reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose).

Per praėjusią savaitę Lietuvoje užfiksuota 2,6 tūkst. susirgimų COVID-19 liga, antradienį ji diagnozuota 633 asmenims. Pažymėtina, kad šią vasarą sergamumo augimo požymiai pradėti stebėti anksčiau, nei praėjusiais metais, kuomet sergamumo augimo pradžia stebėta liepos antroje pusėje.

Kaip rodo šalių, kuriose pakankama apimtimi atliekami sekoskaitos tyrimai, duomenys, 7 iš 10 šalių dominuoja labiau užkrečiami Omikron atmainos potipiai BA.4 / BA.5, kurie ir lemia kylančius sergamumo, hospitalizacijos ir kitus rodiklius. Šiai dienai nėra duomenų, kad BA.4 / BA.5 potipiai sukeltų sunkesnes ligos formas. Vis dėlto, kaip ir ankstesnių bangų metu, padidėjus bendram COVID-19 atvejų skaičiui, gali padaugėti ir sunkesnių ligos atvejų skaičius.

SAM specialistai situaciją šalyje vertina kaip stabilią, tačiau bet kuriuo metu gali būti pastebėtas spartesnis rodiklių augimas. Labai svarbu rimtai vertinti pateiktas rekomendacijas bei COVID-19 ligos prevencines priemones, kurios gali užkirsti kelią prognozuojamam sergamumo augimui. Taip pat kviečiame nepamiršti, kad efektyviausia apsauga nuo šio viruso – vakcinos. Pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją vakcinos dozę galima registruojantis internetu tinklalapyje Koronastop.lt.

Taip pat svarbu laikytis bendrų COVID-19 ligos prevencijos priemonių:

- dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, viešose uždarose vietose, paslaugų teikimo uždarose vietose, renginiuose uždarose erdvėse, maldos namuose ir kitose uždarose viešose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, rekomenduojama dėvėti veido skydelį;
atsižvelgiant į tai, kad užsikrėtimo rizika yra didžiausia perpildytose uždarose erdvėse, labai rekomenduojama dėvėti kaukes viešajame transporte, ypač rytinio ir vakarinio piko metu;
uždarose viešose erdvėse pagal galimybę laikytis saugaus (ne mažesnio nei 2 metrų) atstumo nuo aplinkinių;
kruopščiai plauti rankas muilu po apsilankymo uždarose viešose vietose, prekybos vietose, po važiavimo viešuoju transportu ir pan. Jei nusiplauti rankų galimybės nėra, naudoti rankų antiseptikus;
neliesti neplautomis rankomis akių, nosies, burnos;
kosėti, čiaudėti į servetėlę arba sulenktą alkūnę;
vengti fizinio kontakto (apkabinimo, rankų paspaudimų ir pan.) su asmenimis, kurie turi didesnę riziką sirgti COVID-19 liga sunkiai, ypač jeigu jie nėra vakcinuoti;
kuo dažniau, vėdinti gyvenamąsias patalpas, pavyzdžiui, plačiai 10 minučių atverti langus arba keletą minučių padaryti patalpose skersvėjį, ypač rekomenduojama išvėdinti patalpas po didesnių susibūrimų, pavyzdžiui, jeigu turėjote svečių.

Pajutus ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymius (kosulį, karščiavimą, galvos skausmą, pykinimą, dusulį ir pan.), būtina likti namuose, neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, į kitas žmonių susibūrimo vietas, kreiptis konsultacijos į savo šeimos gydytoją. Jei yra galimybė, kol yra simptomai, rekomenduojama būti atskiroje patalpoje nuo kitų šeimos narių.

Visas rekomendacijas gyventojams dėl COVID-19 ligos prevencijos priemonių rasite ČIA.

sam.lrv.lt nuotr.

Ministerija primena: svarbu laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga, tačiau situacija ligoninėse išlieka stabili, dauguma pacientų serga lengva šios ligos forma. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad koronavirusas toliau cirkuliuoja visuomenėje, todėl labai svarbu nepamiršti per pandemiją išmoktų pamokų ir laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių bei rekomendacijų.

Per praėjusią savaitę Lietuvoje užfiksuota 2,6 tūkst. susirgimų COVID-19 liga, pirmadienį ji diagnozuota 633 asmenims. Liepos 4 d. duomenimis, ligoninėse nuo COVID-19 ligos gydomi 88 pacientai. Pažymėtina, kad šią vasarą sergamumo augimo požymiai pradėti stebėti anksčiau, nei praėjusiais metais, kuomet sergamumo augimo pradžia stebėta liepos antroje pusėje.

Pastarosiomis savaitėmis sergamumas COVID-19 liga auga ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Kaip rodo šalių, kuriose pakankama apimtimi atliekami sekoskaitos tyrimai, duomenys, 7 iš 10 šalių dominuoja labiau užkrečiami Omikron atmainos potipiai BA.4 / BA.5, kurie ir lemia kylantį sergamumą. Šiai dienai nėra duomenų, kad BA.4 / BA.5 potipiai sukeltų sunkesnes ligos formas. Vis dėlto, kaip ir ankstesnių bangų metu, padidėjus bendram COVID-19 atvejų skaičiui, gali padaugėti ir sunkesnių ligos atvejų skaičius.

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų vertinimu, situacija šalyje šiuo metu yra stabili, tačiau ji neleidžia atsipalaiduoti ir skatina jau dabar pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, nelaukiant prognozuojamo sergamumo augimo.

Primename, kad nuo sunkios COVID-19 ligos formos efektyviausiai apsaugo vakcinos. Pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją vakcinos dozę galima registruojantis internetu tinklalapyje Koronastop.lt.

Taip pat svarbu laikytis bendrų COVID-19 ligos prevencijos priemonių:

- dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, viešose uždarose vietose, paslaugų teikimo uždarose vietose, renginiuose uždarose erdvėse, maldos namuose ir kitose uždarose viešose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, rekomenduojama dėvėti veido skydelį;

- atsižvelgiant į tai, kad užsikrėtimo rizika yra didžiausia perpildytose uždarose erdvėse, labai rekomenduojama dėvėti kaukes viešajame transporte, ypatingai rytinio ir vakarinio piko metu;

- uždarose viešose erdvėse pagal galimybę laikytis saugaus (ne mažesnio nei 2 metrų) atstumo nuo aplinkinių;

- kruopščiai plauti rankas muilu po apsilankymo uždarose viešose vietose, prekybos vietose, po važiavimo viešuoju transportu ir pan. Jei nusiplauti rankų galimybės nėra, naudoti rankų antiseptikus;

- neliesti neplautomis rankomis akių, nosies, burnos;

- kosėti, čiaudėti į servetėlę arba sulenktą alkūnę;

- vengti fizinio kontakto (apkabinimo, rankų paspaudimų ir pan.) su asmenimis, kurie turi didesnę riziką sirgti COVID-19 liga sunkiai, ypač jeigu jie nėra vakcinuoti;

- kuo dažniau, vėdinti gyvenamąsias patalpas, pvz., plačiai 10 min. atverti langus arba keletą minučių padaryti patalpose skersvėjį, ypač rekomenduojama išvėdinti patalpas po didesnių susibūrimų, pvz., jei turėjote svečių.

Pajutus ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymius (kosulį, karščiavimą, galvos skausmą, pykinimą, dusulį ir pan.), būtina likti namuose, neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, į kitas žmonių susibūrimo vietas, kreiptis konsultacijos į savo šeimos gydytoją. Jei yra galimybė, kol yra simptomai, rekomenduojama būti atskiroje patalpoje nuo kitų šeimos narių.

Visas rekomendacijas gyventojams dėl COVID-19 ligos prevencijos priemonių rasite ČIA.

Dažniausiai žmonės rimtai susirūpina savo sveikata, kai stipriai prispaudžia ligos. Ir visai mažai skiria dėmesio prevencinėms priemonės, kurios gali padėti išvengti tokių negandų. Rankų higiena yra racionaliausia ir pigiausia prevencijos priemonė, kuri nesukelia jokios reikšmingos rizikos. Šalia to, be abejonės, visuomet kartu eina paprasta priemonė – muilas. Tik štai šiandien daugelis sveikatos specialistų vieningai tvirtina, jog kietas muilas tikrai nėra higieniška ir saugi priemonė. Ypač, kai ja naudojasi keletas žmonių. Tad kokia išeitis?

Skaityti toliau

Ogi skystas muilas. Jis ant mūsų rankų patenka visiškai švarus ir niekieno nepaliestas.

Skysto muilo privalumai ir trūkumai

Pradėsime nuo skysto muilo trūkumų. Vienas tokių – į šiuos gaminius paprastai dedama konservantų. Tačiau išeitis tikrai yra. Kad išvengti tokio trūkumo, atidžiai skaitykite skysto muilo sudėtį. Šiandien tikrai galima rasti muilo buteliukuose rankoms ir visam kūnui be jokių specialių komponentų, kurie išvalo odą nuo nešvarumų. Į skystą muilą dažnai dedama druskos, kuri sausina odą. Vėlgi, ne bėda. Ieškokite gaminio su drėkinančiomis savybėmis. Jo kaina, galbūt, bus didesnė nei įprasto buteliuko, tačiau pasižymės minkštinamuoju poveikiu, jis paprastai būna prisotintas grietinėlės, vitaminų ir eterinių aliejų. Toks muilas ne tik puikiai valo, bet ir gilius epidermio sluoksnius prisotina drėgme.

Toliau seka sekantys skysto muilo privalumai – skystas muilas yra lengvas ir paprastas naudoti, jis yra ekonomiškas ir labai higieniškas. Net su nedideliu lašeliu skysto muilo galite gauti tirštas putas, kurias lengva nuplauti.

Paminėsime vieną mitą, sklandantį apie bet kokį muilą – tai priemonė, netinkama prausti jautriai ir švelniai veido odai. Mitas tai ar tiesa – nesiginčysime. Bet juk kalba sukasi apie virusų ir įvairiausių užkrečiamų ligų prevenciją. Todėl, gal ir šiek tiek brangiau kainuojantis, bet kokybiškas skystas muilas rankų ir, kaip jau minėjome, viso kūno odai tikrai suteiks tik privalumų.

Kaip teisingai prausti rankas skystu muilu?

Pirmiausia rankų plaštakas ir riešus sudrėkinkite drungnu vandeniu. Tuomet kruopščiai apie 15-20 sekundžių rankas muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais. Dera nepamiršti ir tarpupirščių ir pirštų galiukų apie nagus. Rankas būtinai nuplaukite po tekančiu vandeniu nuo riešų pirštų galiukų link. Nuplautas rankas geriausia nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu. Jeigu kruopščiai nuplautas rankas nušluostysite šluoste, kurią naudojo kiti žmonės, tuomet visas prevencinis darbas gali nueiti perniek. Vandens čiaupą užsukite su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle, kurią po to išmesite į šiukšlių dėžę. Štai dabar jūsų rankos tikrai idealiai švarios.

.

.

Užsakymo Nr. 220630

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:
Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 laipsnių.
Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.
Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Vienas efektyviausių būdų diagnozuoti susirgimus ir įvertinti sveikatos būklę yra kraujo tyrimai, parodantys pagrindinių kraujo rodiklių svyravimą, organizmo uždegimines reakcijas, mikroelementų trūkumą ir kt.

Šilutės ligoninės klinikinė diagnostinė laboratorija siūlo daugiau nei 150 skirtingų kraujo tyrimų jūsų sveikatos įvertinimui. Laboratorija bendradarbiauja su kitomis laboratorijomis Lietuvoje, todėl, poreikiui esant, atliekamų tyrimų spektras gali išsiplėsti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laboratorijos darbuotojai dirba moderniausiais analizatoriais, naudoja kokybiškiausius reagentus, turi aukščiausias tyrimų tikslumo garantijas.

Svarbu periodiškai tikrintis sveikatą

Nuovargis, mieguistumas, apetito stoka, troškulys, nežymus karščiavimas, lėtiniai skausmai, tai gali būti užslėpti įvairių ligų simptomai, kuriuos žmonės linkę ignoruoti. Tačiau nekreipiant dėmesio, prasta savijauta gali pavirsti sunkiai gydoma liga. Pavyzdžiui, padidėjusio cholesterolio mes nejaučiame, tačiau jo kiekio organizme nereguliuojant, jis gali tapti infarkto priežastimi. Troškulys ir dažnas šlapimasis gali signalizuoti apie kitą ypač paplitusią ligą – diabetą. Sumažėjusi vitamino D koncentracija gali pasireikšti širdies veiklos sutrikimais, lėtiniu kaulų ir sąnariu skausmu, depresija ar net rimtesniais susirgimais.

Dėl to ypač svarbu tikrintis savo sveikatą ne tik pajutus simptomus, bet ir profilaktiškai. Periodiškai atliekami kraujo tyrimai gali diagnozuoti ligas dar ankstyvoje stadijoje. Jeigu jums per 40 metų, kasmet reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, išsitirti cholesterolį, gliukozę. Išsamiau, kokius kraujo tyrimus reikėtų atlikti reguliariai, patars šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų negalavimus ir sveikatos būklę.

Atlieka platų spektrą tyrimų

Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje atliekami tyrimai tiek Šilutės ligoninės pacientams, tiek kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis, pacientams. Laboratorija dalyvauja tarptautinėje tarplaboratorinėje tyrimų kokybės kontrolėje, todėl laboratorinių tyrimų kokybės kontrolė atliekama kasdien.

Gyventojams, kurie neturi gydytojo siuntimo, gali būti atliekami mokami laboratoriniai tyrimai. Mokamų laboratorinių tyrimų kainos nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais įkainiais.

Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje atliekami biocheminiai tyrimai: lipidų apykaitos (bendras cholesterolis, trigliceridai, MTL-cholesterolis, DTL-cholesterolis), angliavandenių apykaitos (gliukozė, gliukozės toleravimo mėginys), kraujo krešėjimo (SPA, APTT, fibrinogenas), elektrolitus (kalis, natris), magnis, kalcis, geležis, fosforas, baltymų apykaitos produktų, fermentai, ūmios fazės baltymas (CRB), širdies pažeidimo žymenys ir kt.

Hematologiniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas aparatu, leukograma, ENG, retikulocitai. Bendraklinikiniai, serologiniai, imonologiniai bei kiti.

Atliktų tyrimų rezultatai registruojami, naudojant kompiuterinę registravimo sistemą.

Reikia tinkamai pasiruošti

Kad kraujo tyrimai rezultatai būtų išsamūs, svarbu tinkamai jiems pasiruošti. Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 valandų, taip pat negerti sulčių, saldintų gėrimų (patartina gerti tik vandenį). Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs 3 valandas iki tyrimo. Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Patartina nerūkyti likus valandai iki tyrimo.

Kraujo ėminiai Šilutės ligoninės klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje imami ir bandiniai pristatomi į 107 kabinetą (ligoninės trečias korpusas, I aukštas).
darbo laikas (ambulatoriniams pacientams): pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje dominuojanti Covid-19 ligos Omikron atmaina pastarosiomis savaitėmis vėl kilstelėjo sergamumo rodiklius, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai ramina: atvejų augimas nežymus, susirgimai nėra sunkūs, hospitalizacijų skaičius išlieka stabilus. Vis dėlto, situacija rudenį gali kisti, ypač jei Lietuvą pasiektų sunkesnės formos koronaviruso atmaina.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar viena grėsmė rudens sezono metu – COVID-19 ir gripo koinfekcija, t. y. galimybė užsikrėsti ir sirgti abiem infekcijomis vienu metu, dėl ko, galimai, žmogus sirgs sunkiau.

Dėl to SAM jau dabar ragina ruoštis rudeniui, jei situacija pablogėtų, o gyventojams rekomenduoja nedelsti ir pasiskiepyti, jei to dar nepadarė.

„Jaučiamės pasirengę ir išmokę pandemijos pamokas. Nors situaciją vertiname ramiau, turime žinoti, kad COVID-19 liga niekur nedingo. Jau rudenį situacija gali kiek pablogėti, nes šio sezono metu kyla papildoma grėsmė susirgti COVID-19 liga ir gripu vienu metu, dėl ko susirgimai, tikėtina, bus sunkesni. Dėl to jau dabar raginame gyventojus ir viešąsias įstaigas tam būti pasirengus. Kas dar nepasiskiepijo, dabar tam tinkamas laikas“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

2022 metų birželio 16 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuvoje pirminį COVID-19 vakcinacijos kursą baigė 68 proc. ir stiprinamąją dozę gavo 31,9 proc. visų gyventojų. 18 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje Lietuvoje pirminį COVID-19 vakcinacijos kursą baigė 79,2 proc. ir stiprinamąją dozę gavo 38,7 proc. suaugusiųjų gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję arba persirgę nuo COVID-19 ligos, tikimasi, kad ligos našta bus mažesnė, nei iki šiol stebėta, jeigu nepradės plisti sunkesnę ligos formą sukelianti viruso atmaina.

Pasak ministro, rengiantis 2022 m. rudenį kilsiančiai tikėtinai naujajai viruso bangai, planuojama atnaujinti rizikos grupių vakcinacijos programas ir pajėgumus. Visos sezoninės imunoprofilaktikos sistemos sustiprinimas, telkiant dėmesį į artimą nuolatinį kontaktą su rizikos grupėmis, informacijos sklaidą ir motyvacijos priemones, yra prioritetinė veikimo kryptis, siekiant valdyti COVID-19 pandemiją ir kitas užkrečiamąsias ligas ateityje.

Tikėtina, kad nuo rudens, atsižvelgiant į Lietuvos infektologų draugijos rekomendacijas bus siekiama, kad gripo, pneumokokinės infekcijos ir COVID-19 vakcinacija būtų vykdoma tuo pačiu metu.

Kalbant apie Covid-19, labiausiai tikėtinas scenarijus yra koronaviruso tapimas sezoniniu virusu, kurio valdymui ypač svarbu bus vakcinuoti rizikos grupes. Lietuvoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus sudaryta galimybė skiepytis 80 metų amžiaus ir vyresniems asmenims bei tiems, kurie patiria daugiau rizikų.

Primename, kad ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo 2022 m. gegužės 30 d. sudaryta galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais.

Šiuo metu skiepijimas pasirinkta Covid-19 vakcina vykdomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat planuojama, kad bus organizuojamos mobilios komandos, siekiant užtikrinti asmenų, kurie negali atvykti į gydymo įstaigą, paskiepijimą. Skiepijimas vykdomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Šiuo metu testavimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Greitieji antigeno testai atliekami simptomus jaučiantiems asmenims, PGR tyrimai atliekami antriniame lygyje arba ligoninėse. Už tyrimus apmokama iš PSDF biudžeto. Testavimo mobiliuosiuose punktuose galėt prireikti tik tuo atveju, jei būtų itin didelis sergančiųjų skaičius ir sveikatos priežiūros įstaigos pačios nebesusidoros su simptominių asmenų testavimu.

Šiuo metu sekoskaitos tyrimai nevykdomi dėl nedidelio sergamumo ir pakeistos testavimo strategijos, kai diagnostikai naudojami greitieji antigeno tyrimai. Didėjant sergamumui, sekoskaitos tyrimai stebėsenos tikslais galėtų būti atnaujinti.

Profilaktinis mokinių testavimas rudenį organizuojamas nebus. Kaip ir šiuo metu, bus sudaryta galimybė ugdymo įstaigoje savikontrolės testą atlikti simptomus pajutusiems asmenims. Savivaldybės ar šalies mastu paskelbus epidemiją, mokykla galėtų laikinai stabdyti ugdymą ar organizuoti jį nuotoliniu būdu. Būtų rekomenduojama sustiprinti ir visiems jau įprastas infekcijos prevencijos priemones: tinkamos kvėpavimo takų higienos užtikrinimą (čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas), rankų higieną, patalpų valymą ir dezinfekciją, taip pat ir tinkamą patalpų vėdinimą. Tinkamas patalpų vėdinimas taip pat `gali padėti valdyti Covid-19 bei kitų oro lašeliniu būdu perduodamų infekcijų plitimą.

Kalbant apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą rudeniui, galima konstatuoti, kad per pastaruosius dvejus pandemijos metus jos prisitaikė prie nuolat besikeičiančio paslaugų teikimo poreikio. Išaugus hospitalizuojamų asmenų skaičiui, gydymo įstaigos pagal jau įprastą schemą padidintų Covid-19 ligoniams skirtų lovų skaičių ir perorganizuotų paslaugų teikimą.

Svarstant apie infekcijos plitimo šalies viduje valdymą, peržiūrima gripo epidemijų skelbimo tvarka, integruojant su Covid-19 susijusius kriterijus, taip pat peržiūrimos rekomendacijos dėl priemonių taikymo epidemijų metu. Planuojama, kad epidemijas, pasiekus nustatytus kriterijus, kaip ir gripo epidemijų atveju, bus galima skelbti tiek savivaldybės, tiek šalies lygiu. Jei situacija Lietuvoje taptų itin sunki dėl aukštų hospitalizacijos apimčių ar didelio mirčių skaičiaus, būtų svarstoma galimybė vėl skelbti karantiną, jei epidemijų metu taikomos priemonės neduotų reikiamo efekto situacijos valdymui.

Šiuo metu nustatyti reikalavimų keliautojams neplanuojama. Papildomi reikalavimai galėtų būti taikomi tuo atveju, jei atsirastų nauja pavojinga atmaina, kuri sukeltų sunkias ligos formas. Kaip parodė patirtis, ribojimai keliautojams gali būti naudingi itin ribotą laiką, pačioje naujos atmainos plitimo pradžioje sulėtinant atmainos išplitimą šalyje, tuo pačiu pasirengiant atmainos valdymui. Jei naujoji atmaina nereikalaus pajėgumų perorganizavimo ar specifinių priemonių taikymo, tuomet ribojimai keliautojams nebūtų tikslingi, nes užkirsti kelio oru plintančios infekcijos įvežimui ir išplitimui nėra įmanoma.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Vasara kol kas nelepina šiluma, bet maudynių entuziastai anksčiau ar vėliau „atidarys maudymosi sezoną“. Prieš brendant į vandenį svarbu įsitikinti, ar maudytis jame yra saugu, ar vanduo neužterštas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai rekomenduoja maudytis savivaldybių prižiūrimose maudyklose ir poilsiauti rekreacijai skirtose zonose – poilsiavietėse, kuriose periodiškai atliekami vandens tyrimai, ištirtas smėlis, yra įrengti tualetai, šiukšlių dėžės, pastatytos persirengimo kabinos ir kitos švarai bei saugumui būtinos priemonės.

Šiltas vandens telkinių vanduo – palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams

Per vandenį gali plisti įvairios bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės užkrečiamosios ligos. Dažniausiai ligų sukėlėjai į organizmą patenka per burną, kai besimaudant gurkštelima užteršto vandens, rečiau per pažeistą odą ar gleivines.

„Vis labiau šylant vandens telkiniams, rizika užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis, padidėja, kadangi įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems patogenams ilgai išlikti gyvybingiems ar daugintis“,– atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.

Jei į žmogaus organizmą patenka ligos sukėlėjų, žmogus gali susirgti. Dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos, kurių simptomai – įvairūs: karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, galvos ir pilvo skausmai, silpnumas.

„Ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje yra vaikams, kadangi jie maudydamiesi dažniau gurkšteli vandens, o jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, taip pat didesnė rizika senjorams, nėščioms moterims ir silpną imuninę sistemą turintiems asmenims“, – primena specialistė.

Pasidomėkite maudyklų vandens kokybe

Maudymosi sezonas Lietuvoje oficialiai prasideda nuo birželio 1-osios ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos. Kur maudytis saugu, o kurių vandens telkinių reikėtų vengti, informaciją galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata−Maudyklos−Maudyklų vandens kokybė“.

Šilutės rajono maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 6 d., kai buvo paimti bandiniai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo rezultatai

sam.lrv.lt nuotr.

Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją Šilutės rajone, Šilutės ligoninės darbuotojams, pacientams ir pacientus lankantiems asmenims, neturintiems ūminei kvėpavimo takų infekcijai arba gripui būdingų simptomų, medicininių kaukių dėvėjimas yra rekomenduojamas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pacientų lankymo tvarka

VšĮ Šilutės ligoninėje gydomi pacientai gali būti lankomi tik leidus gydančiam ar budinčiam gydytojui ar skyriaus vedėjui.

Pacientą lankyti gali asmenys, neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (pvz. karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo).

Pacientai gali būti lankomi 11.00 – 13.00 val. ir 16.00 – 18.00 val.

Vieną pacientą gali lankyti vienas lankytojas vieną kartą per dieną ne ilgiau kaip 15 min.

Lankomam pacientui ir lankytojui rekomenduojame dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių.

Lankytojas įėjęs į ligoninės patalpas ir skyrių privalo dezinfekuoti rankas.

Prašoma Šilutės ligoninėje nesilankyti turint ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo pirmadienio gali pasiskiepyti visi pilnamečiai gyventojai, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenys, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pakartotinai pasiskiepyti minėtiesiems gyventojams rekomenduojama praėjus 90 dienų po sustiprinančiosios vakcinos dozės, dėl to reikėtų kreiptis į gydantį gydytoją. Skiepijant ketvirtą kartą (kam sustiprinančioji dozė buvo antroji – trečią kartą), gali būti skiriama įprasta „Comirnaty“ vakcinos dozė arba pusė „Spikevax“ vakcinos dozės (0,25 ml).

Kitų gyventojų grupių vakcinaciją nuo COVID-19 ligos planuojama pradėti artėjant rudeniui. Įvertinus sukauptus duomenis ir atliktus tyrimus, bus nustatytos gyventojų grupės, kurioms bus rekomenduojama pasiskiepyti. Planuojama, kad skiepytis bus kviečiami vyresnio amžiaus gyventojai ir kiti didžiausios rizikos asmenys.

Šiuo metu visi gyventojai nuo 5 metų gali skiepytis pirmą kartą, o 12 metų ir vyresni gali gauti sustiprinančiąją vakcinos dozę, registruodamiesi internetu arba kreipdamiesi į savo šeimos gydytoją. Registruotis ir sužinoti daugiau informacijos apie vakcinaciją galima tinklalapyje Koronastop.lt.

Viena, dviem arba trimis vakcinos dozėmis jau paskiepyta beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų, o bendra visuomenės imunizacija nuo COVID-19 ligos viršija 80 proc.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (gegužės 16–22 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nukrito iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų (gegužės 9–15 d. siekė 46 atvejus 10 tūkst. gyventojų). Ligoninėse dėl gripo gulėjo mažiau asmenų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Kauno apskrityje, mažiausias – Telšių apskrityje.

Gegužės 16–22 d. gripas diagnozuotas 111 asmenų, gegužės 9–15 d. gripu sirgo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų – 203.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę šalies ligoninėse dėl gripo gydėsi 4 asmenys, iš jų 3 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei. Gegužės 9–15 d. ligoninėse gulėjo 14 vaikų, priklausančių 0–17 metų amžiaus grupei.

Paskutinę 2020–2021 m. gripo sezono savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis siekė 22,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 2021–2022 m. gripo sezono 20-ąją savaitę – 45 atvejus10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, 2022 m. 19 savaitę buvo gautas 1 ėminys gripo virusui nustatyti, kuriame buvo rastas A(H3) tipo virusas.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 19 metų savaitę iš 37 537 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 1 831 buvo teigiamas, iš jų 97 proc. mėginių nustatytas A tipo gripo virusas ir 3 proc. mėginių – B tipo gripo virusas.

NVSC specialistų vertinimu, ką tik pasibaigęs gripo sezonas sergamumu buvo panašus į iki pandemijos buvusius sezonus. Šiuo metu yra rengiama išsami šio gripo sezono apžvalga, kurioje bus galima pamatyti praėjusio ir ankstesnių sezonų palyginimą. Apžvalga bus paskelbta NVSC interneto svetainėje.

Apdovanojimą gydytojai A. Pikžirnienei įteikia LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas aukščiausias organizacijos – Garbės nario vardas.

Gydytoja anesteziologė-reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siūlo problemų sprendimo būdus

Lietuvos gydytojų sąjunga, tai profsąjunginė savaveiksmė ir savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti virš 70 procentų Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

1989–aisiais, šalies Atgimimo laikotarpiu atkūrę tarpukariu gyvavusią Lietuvos gydytojų draugijų sąjungą, šalies medikai tęsia šios sąjungos veiklą – ir jau ne kartą savo aktyvia, pilietiška pozicija, viešais pasisakymais, renginiais, derybomis su šalies sveikatos politikos strategais gynė atstovaujamų medikų interesus, ragino politikus rūpintis svarbiausia valstybės vertybe – žmogumi ir jo sveikata.

Lietuvos gydytojų sąjunga aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos sveikatos politiką ir nuolat siūlo opių jos skaudulių sprendimo būdus. O skubiai spręstinų problemų – daug: nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, medikų – ypač rajonuose, ir ypač – jaunų – stygius, menkas ir netolygus sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimas, sudėtingos darbo sąlygos, milžiniškas darbo krūvis.

Džiugina pasiekti tikslai

Gydytoja A. Pikžirnienė savo veiklą LGS pradėjo 1997 m. Per dvidešimt A. Pikžirnienės vadovavimo metų, Šilutės LGS filialas buvo vienas gausiausių Lietuvoje ir vykdė aktyvią veiklą. Garbingą įvertinimą gavusi gydytoja priminė svarbiausius dalykus, kuriuos LGS, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis, pasiekė per 20 metų laikotarpį.

Visų pirma, LGS pirmą kartą Vyriausybės pradėjo reikalauti didinti finansavimą sveikatos apsaugai, atlyginimus medicinos darbuotojams. Ir tai buvo padaryta etapais, per penkerius metus. Tuo tikslu buvo organizuoti 3 piketai prie Seimo ir Vyriausybės rūmų, dalyvaujant LGS Šilutės filialo nariams.

Ne vienerius metus trukę darbas nenuėjo veltui, LGS pavyko išsireikalauti, kad Lietuvos gydytojų atlyginimai būtų keliami ir jie yra nuolat keliami iki šiol.

Kitas svarbus dalykus, kurį pavyko pasiekti LGS – Šakos kolektyvinė sutartis. Šilutės LGS filialas vienas iš pirmųjų respublikoje pirmą kartą pasirašė kolektyvinę sutartį su ligoninės administracija ir kita profesine sąjunga. Kolektyvinė sutartis skirta gerinti Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose dirbančių darbuotojų ekonomines, darbo ir socialines sąlygas, darbo organizavimą grįsti šiuolaikiniais darbuotojų motyvavimo principais, didinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti socialinę partnerystę Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose .

Trečias svarbus dalykas, tai žalos atlyginimo „be kaltės“ įstatymas, garantuojantis gydytojo teisę dirbti laisvai, įteisinantis medicininės klaidos galimybę.

„Nuolat didinami paslaugų įkainiai, sveikatos apsaugos finansavimas, Šakos kolektyvinė sutartis, Žalos atlyginimo be kaltės įstatymas tai tarsi trys banginiai ant kurių stovi Lietuvos gydytojų sąjunga“, – sakė gydytoja A. Pikžirnienė.

Iš šventinio renginio grįžusią gydytoją Audronę pasveikino ir Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus. Jis kartu su kolegomis pasidžiaugė aukštu Šilutės ligoninės gydytojos įvertinimu ir neabejotinais ilgamečio darbo LGS rezultatais.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Ketvirtadienį, gegužės 12 dieną, Šilutės ligoninės bendruomenė paminėjo dvi šventes – Medicinos darbuotojų ir Tarptautinę slaugytojų dienas. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko smagus ir nuotaikingas protų mūšis, kuriame varžėsi 10 komandų. Nugalėtojų titulas atiteko „Blezdingėlių“, „X-ray and Co“ bei „Nematomos grandies komandoms“. Bet svarbiausia buvo ne nugalėti, o dalyvauti ir dalintis gera nuotaika, kurią sukurti padėjo šaunūs bibliotekininkai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasveikino slaugytojas

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus pasveikino visas slaugytojas, kurių profesija labai svarbi medicinoje.

„Jūsų profesija reikalauja visiško pasiaukojimo žmogui, todėl sprendimas eiti šiuo sunkiu keliu vertas visokeriopos pagarbos. Sveikindamas Jūsų profesinės šventės proga, reiškiu nuoširdžią padėką už Jūsų sunkų kasdieninį darbą, bemieges naktis, nuoširdų rūpinimąsi pacientais, kolegiškumą.

Linkiu, kad niekad nepristigtų sveikatos ir sėkmės, ryžto ir noro visada suteikti geriausią paslaugą, kad užtektų gerumo ir žmogiškos šilumos, savitarpio supratimo, geranoriškumo ir geros nuotaikos”, – sveikinimo žodį tarė vyr. gydytojas.

Tarptautinės slaugytojų dienos proga buvo puiki proga dar kartą pasidžiaugti garbingu operacinės vyr. slaugytojos apdovanojimu. Priminsime, kad Medicinos darbuotojų dieną Sveikatos apsaugos ministerija organizavo Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimus. Daugiau kaip 50 metų Šilutės ligoninėje išdirbusiai Z. Lakštinienei skirtas Lietuvos nusipelniusios slaugytojos vardas.

Dėmesys jauniems darbuotojams

Vyriausiasis gydytojas A. Starkus priminė, kad viešojoje bibliotekoje įvykęs protų mūšis buvo vienas iš renginių ciklo, skirto Šilutės ligoninės 130 metų jubiliejui paminėti. Šio renginio metu buvo apdovanoti darbuotojai, prie įstaigos kolektyvo prisijungę 2021 ir 2022 metais. Ilgamečiai darbuotojai, jau įdėję savo indėlį į ligoninė istoriją, bus pagerbti ir įvertinti spalio mėnesį, minint dieną, kai prieš 130 metų buvo atidaryta Šilutės ligoninė.

Simboliška, kad jauni darbuotojai, perimdami iš vyresniųjų patirtį ir žinias, pratęs įstaigos istoriją.

Pernai ir šiemet gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos, slaugytojo padėjėjos papildė Priėmimo- skubios pagalbos, Chirurgijos ir traumatologijos, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Reanimacijos skyrius. Nauji darbuotojai prisijungė ir prie kitų ligoninės padalinių. Darbas skirtinguose skyriuose reikalauja skirtingų žinių, pasiruošimo.

„Nėra iškilę problemų, nusiskundimų. Aš neturiu nei vieno priekaišto slaugytojoms, kurios dirba sunkiai. Prie priėmimo skyriaus komandos prisijungę gydytojai yra mandagūs, paslaugūs pacientams“, – taip apie naujus kolegas atsiliepia Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja Virginija Mikalauskienė.

Pernai Šilutės ligoninėje pradėjęs dirbti medicinos gydytojas Mantas Viliušis sakė, kad jam čia dirbti patinka, nes medikų bendruomenė mažesnė nei didžiuosiuose miestuose, personalas vieni kitus geriau pažįsta, galima artimiau pabendrauti. Slaugytojos labai šaunios. Mažesnėse ligoninėse galimybės gydytojams rezidentams dirbti tiesiogiai su pacientais yra didesnės, žinoma, ir atsakomybė didesnė.

Nemažai naujų darbuotojų – bendrosios praktikos slaugytojų, slaugytojo padėjėjų – pernai ir šiemet prisijungė prie Palaikomojo gydymo bei slaugos skyriaus komandos. Skyriaus vedėja gydytoja Violeta Giedraitienė sakė, kad dirbti šiame skyriuje yra nelengvas darbas, reikalaujantis atsakomybės ir specifinių žinių, nuovokos apie žmogaus psichologiją. Ji pasidžiaugė, kad visos skyriuje dirbančios slaugytojos yra sumanios, mandagios su pacientais.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Nuo gegužės 9 dienos VšĮ Šilutės ligoninėje keičiasi pacientų lankymo tvarka.

Ligoninėje gydomi pacientai gali būti lankomi tik leidus gydančiam ar budinčiam gydytojui ar skyriaus vedėjui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pacientą lankyti gali asmenys, neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (pvz. karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo).

Pacientai gali būti lankomi 11-13 val. ir 16-18 val.

Vieną pacientą gali lankyti vienas lankytojas vieną kartą per dieną ne ilgiau kaip 15 min.

Lankomas pacientas ir lankytojas privalo dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių.

Lankytojas, įėjęs į skyrių, privalo dezinfekuoti rankas.

Šilutės ligoninės operacinės vyresniajai slaugytojai Z. Lakštinienei suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Ketvirtadienį Vilniuje, po dviejų metų pertraukos, įvyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, taip pat kovą su COVID-19 pandemija, ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė beveik aštuoniasdešimčiai šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarp apdovanotų medikų ir Šilutės ligoninės operacinės vyresnioji slaugytoja Zelma Lakštinienė, kuriai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas ir skirtas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklas.

Šilutės ligoninės operacinės vyresnioji slaugytoja Zelma Lakštinienė SAM renginyje negalėjo dalyvauti, tačiau apdovanojimu labai džiaugiasi. „Aš esu labai pamaloninta ir dėkinga už ilgamečio darbo įvertinimą“, – sako Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardą ir ženklą gavusi ilgametė Šilutės ligoninės darbuotoja.

Praėjusių metų rugpjūtį suėjo 50 metų nuo tos dienos, kai Z. Lakštinienė įsidarbino Šilutės ligoninėje ir dirba iki šiol. Visą laiką ji išdirbo operacinėje, iš pradžių instrumentatore, vėliau vyresniąja slaugytoja.

Zelma sakė, kad daugiausiai džiaugsmo jai darbe teikia, kai gerai pasiseka paciento operacija, kai sklandžia vyksta darbas, kai kolektyvas gerai sutaria. Per tiek metų neteko nusivilti kolegomis.

Per pusę amžiaus darbas operacinėje labai pasikeitė, jeigu anksčiau būdavo daugiau instrumentų, tai dabar – įvairios aparatūros. Šiuo metu dauguma operacijų atliekamos per „skylutes“, nedarant pjūvių. Pagrindinė operacinės slaugytojų užduotis, suprasti ko operuojančiam gydytojui gali prireikti ir laiku paduoti reikiamą instrumentą ar priemonę, kad jam operacijos metu nieko netrūktų.

„Per tiek metų labai patobulėjo operacijos, jos atliekamos visai kitaip. Žinoma, teko prisitaikyti, pasimokyti, važiuoti į įvairius kursus. Dar ir dabar vis tobulinamės“, – šypsosi Z. Lakštinienė.

„Zelma retas darbštumo, lojalumo įstaigai pavyzdys, be galo kruopšti, atsakinga darbuotoja. Nuoširdžiai sveikiname ir džiaugiamės pelnytu apdovanojimu“, – gražius žodžius operacinės vyresniajai slaugytojai skyrė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Nominantai šiems aukščiausiems medikų bendruomenės apdovanojimams atrenkami vertinant jų ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę.

Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nuo gegužės 1 d. šalyje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos, keičiama COVID-19 ligos valdymo strategija. Testavimas dėl COVID-19 ir vakcinacija bus vykdomi šalies gydymo įstaigose, nebelieka mobiliųjų punktų, tyrimai bus atliekami tik simptomus jaučiantiems asmenims šeimos gydytojo sprendimu, o dėl tyrimų poreikio prieš hospitalizuojant spręs gydymo įstaigų vadovai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Testavimas dėl COVID-19 ligos iš mobilių punktų perkeliamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, todėl asmenys, jaučiantys COVID-19 ligos simptomus, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo sprendimu COVID-19 ligai nustatyti bus naudojami greitieji antigeno testai. Patys pacientai registruotis tyrimui negalės, registraciją vykdys gydymo įstaigos. Kadangi mobilieji punktai šalies savivaldybėse bus naikinami, pacientų registracijos į mobiliuosius punktus nuo gegužės 1 d. bus atšauktos.

Ugdymo įstaigose atsisakoma periodinio testavimo savikontrolės testais, paviršių tyrimų, tačiau visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, bus aprūpinti savikontrolės testais, kuriuos galės atlikti individualiai, pagal poreikį.

Siekiant vertinti viruso paplitimą populiacijoje, užtikrinti sekoskaitos vykdymą bei viruso atmainų stebėseną, atrinktos tam tikros pirminio lygio gydymo įstaigos, kuriose bus imami ėminiai ir PGR tyrimų atlikimui bei sekoskaitos vykdymui.

Dar vienas pakeitimas palies asmenis, kuriems patvirtina COVID-19 liga – privaloma izoliacija jiems nebebus taikoma. Žmogus bus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu jei per 24 val. nebekarščiuos ir susilpnės kiti simptomai. Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas. Izoliuotis, kaip ir dabar, neturės nei keliautojai, nei sąlytį turėję asmenys.

Keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš bet kurios pasaulio šalies, nebebus taikomi jokie su COVID-19 valdymu susiję reikalavimai: nebereikės prieš kelionę atlikti COVID-19 testo, net jei asmuo nėra persirgęs ar vakcinuotas, nereikės pildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketos, taip pat nebus ribojamas atvykimas užsieniečiams.

Svarbūs pakeitimai laukia gydymo įstaigų pacientų – prieš hospitalizaciją į gydymo įstaigą žmonėms nebereikės atlikti PGR tyrimo, tačiau įstaigos galės skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus ar kitais atvejais, įstaigos nustatyta tvarka.

Pacientų ir darbuotojų nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo, srautų atskyrimo tvarką turės nustatyti kiekvienos gydymo įstaigos vadovas atskirai. Tačiau stacionarinėse gydymo įstaigose pacientus lankyti bus galima tik dėvint nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurių galės nedėvėti negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas galėtų pakenkti sveikatos būklei. Gydymo įstaigoms taip pat paliekama teisė taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, todėl prieš vykstant į gydymo įstaigą reikėtų pasidomėti ten galiojančia tvarka.

Kitose viešose uždarose vietose, taip pat ir viešajame transporte nebelieka privalomo reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Rekomenduojama kaukes dėvėti viešose uždarose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, kur yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių, taip pat viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.

Registracija vakcinacijai toliau vyks internetu www.koronastop.lt, taip pat kreipiantis tiesiogiai į savo šeimos gydytoją. Vakcinacija ir toliau rekomenduojama vyresniems nei 5 metų amžiaus vaikams, sustiprinančioji dozė – nuo 12 metų amžiaus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad šiandien didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 81,36 proc. yra persirgę arba pasiskiepiję nuo COVID-19.

Nuo 2022 m. vasario pradžios mažėjant sergamumui COVID-19 liga, taip pat nedidėjant hospitalizuojamų ir ypač reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydomų pacientų skaičiui, jau buvo atsisakyta kai kurių COVID-19 valdymo priemonių – neliko sąlytį turėjusių asmenų izoliacijos, nustatyta, kad ugdymo įstaigose srautų valdymas yra rekomenduojamas, atsisakyta privalomo reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias asmens apsaugos priemones uždarose erdvėse ir kt.

nvsc.lrv.lt inf.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Vyriausybė atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustos galioti nuo gegužės 1-osios. Bus formuojama nauja tvarka dėl pacientų testavimo, izoliavimo, vakcinavimo, pacientų lankymo ligoninėse ir kitų epidemiologinių priemonių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kol bus priimti nauji konkretūs Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimai, iki gegužės 13 dienos VšĮ Šilutės ligoninėje laikinai paliekamas COVID skyrius iki 10 lovų. Pacientai gydymo įstaigoje bus testuojami, stacionarizuojami ir lankomi pagal iki šiol galiojusią tvarką. Lankyti bus galima vaikus iki 14 metų ir ypatingai sunkios būklės pacientus (su skyriaus vedėjo arba budinčio gydytojo leidimu).

Ligoninėje ir toliau išlieka privalomas kaukių ar respiratorių dėvėjimas. Prašome Šilutės ligoninėje nesilankyti turint ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų.

Praėjusią parą Šilutės rajone buvo patvirtinti 9 nauji COVID-19 atvejai, šiuo metu serga 148 gyventojai. Šilutės ligoninės COVID skyriuje gydomi 5 pacientai.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Šilutės ligoninė – viena seniausių gydymo įstaigų Lietuvoje, prisitaikanti prie kintančių laikmečio sąlygų. Išgyvenusi pasaulinius karus, įvairias reformas, COVID-19 pandemiją, Šilutės ligoninė ir toliau siekia pagrindinio tikslo – teikti kokybiškas ir modernias asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1891 m. vasario 12 d. Šilutės apskrities taryba nutarė statyti naują ligoninę. Jos statybai stigo žemės sklypo, bet jį padovanojo naujasis dvaro savininkas Hugo Scheu. Ir štai kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškilo mūrinis ligoninės pastatas, kuriame 1892 m. spalio 6 d. buvo iškilmingai atidaryta naujoji ligoninė, kuri sėkmingai veikia iki šiol.

Šilutės ligoninės 130-ies metų įkūrimo jubiliejus tai visų šilutiškių šventė. Daugelis iš jų šioje gydymo įstaigoje išvydo dienos šviesą, čia gydėsi patys ar lankė artimuosius, čia važiuoja, kai reikia skubios pagalbos bet kuriuo paros metu. Šilutės ligoninėje teikiama pagalba ne tik rajono gyventojams, bet ir Pamario krašto svečiams.

Išskirtinės sukakties proga Šilutės ligoninės administracija organizuoja renginių ciklą, kurie prasideda balandžio mėnesį, Medicinos darbuotojų dienos minėjimu ir planuojami baigti spalio mėnesį, oficialią ligoninės atidarymo dieną. Įstaigos istoriją kuria čia dirbantys gydytojai, slaugytojai ir kiti ligoninės darbuotojai, todėl 130-ojo jubiliejaus renginių metu dėmesys bus parodytas tiek jauniems specialistams, tiek dirbantiems čia ilgus metus.

Pastarieji keli metai buvo pandemijos metai, kada VšĮ Šilutės ligoninės medikams teko būti priešakinėse linijose, kovojant su klastingu COVID-19 virusu. 2022-ieji metai pasaulio istorijoje liks kaip karo prieš Ukrainą metai. Ligoninės 130-ojo jubiliejaus renginių ciklo metu bus renkamos aukos karo pabėgėliams ukrainiečiams, kurie įsikūrė Šilutės krašte.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje vis dar išlieka aukštas, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Padidėjęs sergamumas gripu, ypač tarp vaikų, stebimas ir Šilutės ligoninėje, kur mažiesiems pacientams suteikiama tiek ambulatorinė, tiek stacionarinė pagalba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas nemažėja

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų.

Praėjusios savaitės bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis nežymiai, bet padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 70,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 69,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Padidėjo ir gripo atvejų skaičius – balandžio 11–17 d. gripas diagnozuotas 1129 asmenims, ankstesniąją savaitę (balandžio 4–10 d.) – 905 asmenims. Dėl gripo į ligonines praėjusią savaitę buvo paguldyta 40 asmenų (visi 0–17 metų amžiaus) – tai yra mažiau nei ankstesniąją savaitę, kai į ligonines dėl gripo pateko 49 asmenys.

Balandžio 11-17 dienomis Šilutės rajone sergamumo ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos rodiklis siekė 140,24 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo ligomis susirgo 427 gyventojai, iš kurių 218 vaikų iki 17 metų. Gripas diagnozuotas 111-ai gyventojų, iš kurių 71-am vaikui iki 17 metų. Praėjusią savaitę dėl gripo Šilutės ligoninėje buvo hospitalizuoti 5 vaikai.

Diagnozuoja gripą ir skiria gydymą

„Yra sergamumo gripu pakilimas, kuris ypač buvo jaučiamas ir šventiniu laikotarpiu. Ilgąjį savaitgalį medikai intensyviai dirbo ir teikė pagalbą vaikams. Šilutės ligoninė turi galimybes nustatyti gripą greitaisiais testais ir skirti gydymą“, – sakė Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė.

Balandžio mėnesį beveik kiekvienam karščiuojančiam į Vaikų ligų skyriaus Priėmimo kambarį atvykusiam pacientui nustatomas A tipo gripas. Infekcija dažniausiai pasireiškia aukštu karščiavimu iki 39 laipsnių ir daugiau (temperatūrą sunku numušti), kartais vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu. Dažniausiai pradėjus gydymą, vaikų būklė pagerėja. Sunkesniais atvejais vaikai stacionarizuojami į ligoninę. Įdomu, kad šiuo tarp vaikų beveik nenustatoma COVID-19 atvejų.

Medikai pastebi, kad šiemet gripo sezonas įsismarkavo gerokai vėliau – balandžio mėnesį. Ankstesniais metais gripo sezonas prasidėdavo sausį ir iki pavasario jau būdavo pasibaigęs.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Rudenį skiepytis nuo gripo.
Dažnai plauti rankas.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
Kosint ir čiaudint prisidengti burną.
Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos.
Gerai vėdinti patalpas.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.