www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę padidėjo bendras sergamumo gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 672,4 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę jis buvo mažesnis – 500,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant 44-osios ir 45-osios šių metų savaitės duomenis, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

NVSC duomenimis, mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 7–13 d. užregistruotas Telšių apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekiant gerinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, VšĮ Šilutės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje įrengta patogesnė procedūrų laukimo vieta, o prie endoskopijų kabineto – nauja palata pacientų stebėjimui po endoskopinių procedūrų su anestezija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikimo vieta neabejotinai turi didelę įtaką pacientų pasitenkinimui suteikiamomis paslaugomis. VšĮ Šilutės ligoninė siekia, kad pacientai gydymo įstaigoje jaustųsi kuo geriau – patogiau, ramiau, saugiau. Siekiant šio tikslo, įstaigoje nuolat turimų finansinių išteklių ribose atnaujinamos patalpos.

Galime pasidžiaugti naujove – šalia endoskopijų kabineto įrengta dar viena palata pacientų stebėjimui po procedūrų su anestezija. Tai suteikia pacientui didesnę galimybę jaustis saugiau, o gydytojui – užtikrintumą dėl pilno paciento atsigavimo po anestezijos.

„Po endoskopinių procedūrų su anestezija pacientai paliekami stebėjimui ir tam yra įrengta speciali palata, užtikrinanti ir stebėseną, ir patogumą pacientui, kol jis pilnai atsigauna po procedūros“, – komentuoja endoskopines procedūras atliekantys gydytojai.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje įrengtas pacientų procedūrų laukimo kambarys, kuriame pacientai gali patogiai laukti masažų ar kitų procedūrų.

„Nuo šiol pacientams nereikia sėdėti koridoriuje. Vieta, kur pacientai gali pailsėti prieš ar po procedūrų, yra labai svarbi, teikiant fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas“, – komentavo skyriaus vyresnioji slaugytoja Jūratė Pozingienė.

ntakd.lrv.lt nuotr.

Vaiko teisių gynėjai kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD) atkreipia tėvų, pedagogų ir kitų su vaikais dirbančių žmonių dėmesį, kad pastaruoju metu drastiškai daugėja atvejų, kai vaikai ima svaigintis priklausomybę sukeliančiomis ir kitomis itin pavojingomis medžiagomis. Tad labai svarbu būti itin atidiems, išmokti atpažinti besisvaiginantį vaiką ir laiku kreiptis pagalbos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka vykti padėti šeimoms, kuriose augantys vaikai vartoja tokias medžiagas.

„Pastebime, kad vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie vaikų svaiginimosi atvejus, o pastaruoju metu keli vaikai mirė apsinuodiję itin pavojingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, jau ne kartą teko padėti šeimoms paaiškėjus, kad vaikai uostė dujas, vis dažniau gauname pranešimų apie kartu su elektroninėmis cigaretėmis vartojamas nuodingas medžiagas. Deja, keletas tokių atvejų jau baigėsi mirtimi, tad suaugusiems yra ypač svarbu išmokti pastebėti ir atpažinti, kai vaikas svaiginasi bei laiku kreiptis pagalbos“, – sako I. Skuodienė.

Jai pritaria ir NTAKD laikinoji vadovė Gražina Belian: ,,Siūlome aktyviai įsijungti tėvams, nuo kurių priklauso itin daug: aplinka, kurioje vaikas auga, suformuojamos vertybės, matomas pavyzdys, ar užmezga saugius ryšius šeimoje. Saugūs ryšiai šeimoje, mokykloje, vaikų aplinkoje yra svarbiausi veiksniai psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai“.

Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių yra stipriai išaugęs ir yra vienas didžiausių Europoje. Dar 2019 m. vykdyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis (tyrimas kartojamas kas ketverius metus), Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15–16 m. moksleivių, o tabako cigaretes buvo rūkę 54 proc. šio amžiaus mokinių. Mokinių elektroninių cigarečių vartojimas bent kartą gyvenime padidėjo nuo 46 proc. 2015 m. iki 65 proc. 2019 m. Taip pat padidėjo dalis moksleivių, kurie pirmąją elektroninę cigaretę vartojo iki 13 metų amžiaus. Paaugliai ne visada žino, kokias medžiagas išbando, tad jiems kyla itin didelė rizika ne tik tapti priklausomais, bet ir apsinuodyti.

Apie priklausomybes, psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žalą su vaikais reikia kalbėti jau nuo mažų dienų. Tačiau ne visais atvejais užtenka vien pokalbio. Vaikai yra smalsūs iš prigimties, o paauglystės laikotarpiu didelę įtaką daro ir draugai bei pažįstami, tad vaikams gali kilti noras išbandyti įvairias medžiagas.

Atpažinti, kad vaikas ėmė vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, galima iš jo besikeičiančios išvaizdos: papilkėjusios veido odos, patamsėjusių paakių. Keičiasi ir vaiko emocinė būsena – jis gali tapti irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti dideli nuotaikų svyravimai, sutrikti koordinacija, miegas bei mityba.

Jeigu vaikas ima ieškoti progų trumpam išeiti iš namų ar negrįžta namo sutartu laiku, iš namų dingsta pinigai ar kiti daiktai, jis ieško arba pats dalinasi atitinkama informacija socialiniuose tinkluose – tai jau rimti signalai tėvams, kad vaikui gali reikėti pagalbos.

Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius požymius labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą.

Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai.
Atminkime, kad vaikas gali suklupti, tačiau jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą ir gauti pagalbą. O suaugusiems labai svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Medikai atsimena kiekvieną išgelbėtą pacientą.

2022-ųjų spalis atnešė dvi ypatingas sukaktis Šilutės ligoninei – 130 metų gydymo įstaigai ir 25-eri Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriui (toliau – reanimacijos skyrius). Per ketvirtį amžiaus skyrius nuolat tobulėjo – nuo mažos intensyvios terapijos palatos iki šiuolaikinius standartus atitinkančio reanimacijos skyriaus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Minėdamas savo 25 metų veiklos sukaktį reanimacijos skyrius vienu penktadaliu prisideda prie Šilutės ligoninės 130 metų jubiliejaus minėjimo ir kasmet duoda savo indėlį į ligoninės bendruomenės gyvenimą, veiklos rezultatus. Reanimacijos skyrius, kaip atskiras padalinys negali funkcionuoti, priimame pacientus iš Priėmimo-skubios pagalbos, Chirurgijos traumatologijos, Vidaus bei Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių“, – sako nuo pat pirmųjų įkūrimo dienų skyriui vadovaujanti gydytoja anesteziologė – reanimatologė Audronė Pikžirnienė.

Sveikindamas reanimacijos skyriaus kolektyvą su gražia sukaktimi, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus pasidžiaugė puikiai funkcionuojančiu skyriumi, darnia jo komanda ir bendradarbiavimu su kitais ligoninės skyriais.

Darbo pradžia – nelengva

1997-aisiais, prasidėjus antrajam sveikatos apsaugos restruktūrizavimo etapui, regioninėse ligoninėse atsirado būtinybė steigti reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Tuo metu Šilutės ligoninės vyr. gydytojas buvo Artūras Skikas, o jo pavaduotoju tapo Vytautas Žvirblis, kurio pirmasis uždavinys buvo įsteigti šį skyrių.

Naujojo skyriaus vedėja buvo paskirta gydytoja A. Pikžirnienė.

Reanimacijos skyrius su šešiomis lovomis įsikūrė tuometiniame Terapijos ir Chirurgijos skyriuose, per du aukštus. Prieš pradedant dirbti buvo suformuotas ir apmokytas skyriaus personalas.

Nuo 1999-ųjų reanimacijos skyrius persikėlė į dabartines patalpas, po atlikto remonto akušerinės patalogijos skyriuje.

Labiausiai motyvuoja dirbti išgelbėtos gyvybės

Reanimacijos skyriuje teikiama intensyvi pagalba visų ūmių būklių atvejais – sutrikus širdies veiklai, kvėpavimo funkcijų, inkstų, kepenų nepakankamumui, apsinuodijus, panirus į komą. Čia gydomi ir išorinių faktorių paveikti pacientai – patyrę traumas, sušalę, turėję suicidinių ketinimų.

A. Pikžirnienė pasakojo, kad nuolat dirbant su sunkių būklių pacientais, personalą labiausiai motyvuoja sėkmingai pasibaigę gydymo atvejai ir išgelbėtos gyvybės.

„Visus išgelbėtus pacientus atsimename ir tai suteikia džiaugsmą, motyvaciją stengtis niekada nenuleisti rankų. Darbas reanimacijos skyriuje formuoja supratimą, kokia svarbi yra kiekviena pragyventa diena ir kad kiekvienam ji turėtų būti kuo ramesnė, prasmingesnė“, – sako vedėja.

Reanimacijos skyriaus medikams dažnai tenka matyti ir sunkiai paaiškinamus atvejus, kuriuos galima prilyginti stebuklams.

Labiausiai gydytojai įsiminė atvejis, kai po naktinio darbo pamainos į ligoninę buvo atvežtas apie 58-erių metų vyras, ištiktas klinikinės mirties. Tai vyko apie 8 val. ryte. Pacientą greitosios pagalbos brigada atvežė į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių, kur dirbantis personalas iškart pradėjo taikyti specializuotą reanimacinę pagalbą. Netrukus atskubėjo iškviesti gydytojai anesteziologai-reanimatologai.

„Mes iš karto perėmėme priėmimo skyriuje budėjusio gydytojo darbą, nes intensyviai reanimuojant pacientą išsenka jėgos. Tam yra komanda, kuri keičiasi. Mes visi keitėmės kas 2 minutes ir dirbome apie pusantros valandos. Pacientas buvo nenusakomą skaičių defibriliuotas, nuolat atliekamas išorinis širdies masažas, leidžiami specialūs medikamentai. Ir vis neatsistatė širdies veikla… Lyg užsiveda ritmas ir tuoj pat išsenka… Ir jau per tiek laiko mes turėjome baigti paciento gaivinimą, bet rankos nekilo to padaryti, niekas nenorėjo pasakyti, kad gal baigiam. Vis keitėmės, masažavome krūtinę. Ir įvyko stebuklas! Atsistatė širdies veikla, įvykus infarktui. Stabilizavus būklę, pacientas buvo pervežtas į Klaipėdos ligoninę, kur jam buvo suteikta trečio lygio pagalba. Šiandien jis gyvas!“, – atvejį, kuris visam laikui įsirašė į regimąją atmintį, prisimena gydytoja.

Kiekvieno paciento iškėlimas į kitą skyrių, reanimacijos medikams yra pasiekimas. Kiekvienas personalo narys įgauna pasitikėjimo savo jėgomis, kai pamato aiškų sunkaus darbo rezultatą – sveikstantį ligonį. Kada pacientas perkeliamas į kitą ligoninės skyrių, atsisveikina ir padėkoja medikams, čia ir yra to darbo prasmė.

Komandos širdis – ilgamečiai darbuotojai

Reanimacijos skyriaus stiprybė yra darni komanda, kurią sudaro ilgamečiai darbuotojai. Tai gydytojai anesteziologai-reanimatologai Audronė Pikžirnienė, Alenas Pakarklis, Donatas Vekteris, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos Jūratė Šimašienė, Genutė Blažienė, Sonata Mauricienė, Raimonda Gintalienė, Zofija Grikštienė, Giedra Grublienė, Vida Ščemeliova.

Reanimacijos skyriaus vyresnioji slaugytoja V. Ščemeliova pasakojo, kad darbo pradžia skyriuje nebuvo lengva, bet vėliau darbas pasidarė įdomus. Didelį džiaugsmą jai teikia buvusius reanimacijos skyriaus pacientus sutikti gatvėje. Mintyse ji pasidžiaugia, kad galėjo prisidėti prie jų pasveikimo proceso.

„Norėčiau, kad pamilusių šį darbą ir jam atsidavusių ateityje nemažėtų. Taip pat, kad ligoninė išliktų regioninė su joje sklandžiai dirbančiais visais padaliniais“,– reanimacijos skyriui ir ligoninei linki gydytoja A. Pikžirnienė.

25-erių metų skyriaus veiklos proga reanimacijos skyriaus kolektyvą pasveikino ir kolegos iš kitų ligoninės skyrių.

„Ligoninė be reanimacijos skyriaus negalėtų funkcionuoti, teikti savalaikes ir kokybiškas paslaugas. Esu dėkingas ilgamečiams darbuotojams, mylintiems ir atsidavusiems savo darbui. Reanimaciniai ligoniai yra patys sunkiausi, darbas reanimacijos skyriuje reikalauja daugiausiai ir fizinių, ir emocinių jėgų, nes tenka matyti ne tik džiaugsmo, bet ir skausmo ašaras, padėti išgyventi netekties skausmą“, – reanimacijos skyriaus darbuotojams dėkojo vyr. gydytojas A. Starkus.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Šilutės ligoninė šiais metais mini jau 130 metų sukaktį, tačiau savo veikloje naudoja šiuolaikinius energijos šaltinius, kurie leidžia ne tik sutaupyti reikšmingą dalį įstaigos finansinių išteklių, bet ir atliepia šiuolaikinės modernios gydymo įstaigos įvaizdį – prisideda prie aplinkos saugojimo, mažinant į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių dienų klimato kaitos prognozės, energijos tiekimo saugumo problemos, senkantys iškastinio kuro ištekliai reikalauja kiekvienai įstaigai pergalvoti savo apsirūpinimo energetiniais ištekliais sistemą, siekiant ją paversti efektyvesne ir mažiau kenkiančia aplinkai. Švariausia ir „žaliausia“ energetikos rūšis šiuo metu yra saulės energetika. Saulės energetikos patraukliausia savybė yra ta, kad žaliava – saulės šviesa gaunama nemokamai. Saulės energetikos plėtrą šalyje skatina Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos iniciatyvos.

Viešoji įstaiga Šilutės ligoninė, jausdama pilietinę atsakomybę, atliepdama į šių dienų aktualijas, ieško būdų modernizuoti įstaigos energetinį ūkį, o taip pat įsijungti į „žaliosios energetikos“ judėjimą.

Fotovoltinė elektrinė įrengta vykdant projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas VšĮ „Šilutės ligoninė“. Projektas įgyvendintas bendra sutartimi su LR aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra, vadovaujantis klimato kaitos specialios programos priemone „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose”.

Projekto vertė beveik 85 000 Eur, iš kurių 75 proc. sudarė Klimato kaitos subsidija, o 25 proc. nuosavos ligoninės lėšos.

VšĮ Šilutės ligoninės Ūkio administratorius Ramūnas Kuzas pasakojo, kad 96 kW galios saulės elektrinės sistema, sumontuota ant ligoninės trečiojo korpuso ir valgyklos, skalbyklos su Reabilitacijos skyriumi stogų, žaliąją energiją gaminti pradėjo nuo šių metų birželio mėnesio.

Prie saulės elektrinės prijungti daugiausiai elektros energijos naudojantys ligoninės skyriai – Vidaus ligų, Chirurgijos ir traumatologijos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos, Vaikų ligų, klinikinė diagnostinė laboratorija. Šiuose skyriuose vykdomas intensyviausias pacientų gydymas, čia veikia operacinė, sutelkta daug medicininės įrangos.

Įstaigos administracija džiaugiasi įgyvendintu saulės elektrinės įrengimo projektu, kurio nauda jau dabar jaučiama. Saulėtomis vasaros dienoms fotovoltinė elektrinė sugeneravo tiek energijos, kad jos 100 proc. užteko trečiajame korpuse veikiantiems aktyvaus gydymo stacionaro skyrių poreikiams.

„Džiaugiamės sėkmingu atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektu, kuris buvo įgyvendintas pačiu laiku, energijos kainoms pakilus į neregėtas aukštumas. Saulės elektrinės dėka galėsime ženkliai sumažinti elektros energijos suvartojimą iš tinklų, sutaupyti ligoninės išlaidas elektros energijai. Tokiu būdu prisidedame ir prie LR Aplinkos ministerijos iniciatyvos naudoti atsinaujinančius energijos išteklius“, – komentavo VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant šių metų 40-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

NVSC duomenimis, spalio 10–16 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 827,8 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 3–10 d.) jis buvo didesnis – 878,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

41-ąją šių metų savaitę (spalio 10–16 d.) Lietuvoje dėl gripo nesigydė nė vienas asmuo, pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę – vienas (2–17 metų amžiaus).

Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 39–40 sav. nebuvo gauta ėminių gripo virusui nustatyti, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

Vieno vizito metu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų

NVSC specialistai primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti ne tik nuo gripo, bet ir pneumokokinės infekcijos ar COVID-19 ligos, yra skiepai. Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nuo gripo ir peršalimo ligų patariama saugotis ir kitomis, gana paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis. Būtina ir toliau kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), jas dezinfekuoti, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Susirgus – kreiptis į savo šeimos gydytoją.

sam.lrv.lt nuotr.

Dėl karo Ukrainoje sutrikus gamybos ir logistikos procesams, šiuo metu rinkoje stebimas atnaujintos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinių trūkumas. Atsižvelgdama į tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė atidėti terminą, iki kurio vairuotojai turėtų atnaujinti vaistinėles savo automobiliuose, iki 2023 m. liepos 1 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Poreikis atnaujinti pirmosios pagalbos rinkinį kilo dėl to, kad jo sudėtis nesikeitė 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai. Atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, atsiranda spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė gaivinimui (dirbtinio kvėpavimo atlikimui).

Pirmosios pagalbos mokymų metu vairuotojai jau dabar yra mokomi naudotis naujos sudėties pirmosios pagalbos rinkinio priemonėmis. Atmintinę, kaip suteikti pirmąją pagalbą galite rasti ČIA.

SAM atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi tik pasipildyti savo vaistinėlių rinkinį 2 turniketais. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas anksčiau minėtosios datos, vairuotojas privalo įsigyti naują rinkinį. Atmintinę kaip naudotis turniketais galite rasti ČIA.

Pirmosios pagalbos rinkiniuose esančios medicinos priemonės turi būti paženklintos privalomu atitikties ženklu CE, kuris patvirtina, kad šios medicinos priemonės gamintojas laikosi nustatytų saugos reikalavimų, atliko visas būtinas atitikties vertinimo procedūras ir užtikrina, kad jo pagaminta medicinos priemonė yra saugi, naudojant ją pagal paskirtį ir laikantis naudojimo instrukcijos. Asmenys, prieš pirkdami medicinos priemones iš ne Europos Sąjungos gamintojų turi pasidomėti, ar medicinos priemonė tinkamai paženklinta, ar gamintojas yra registruotas Europos Sąjungoje, ar turi reikiamus sertifikatus, ar tie sertifikatai galioja. Neatitinkančios reikalavimų medicinos priemonės turėtų būti neįleidžiamos į Lietuvos rinką, todėl šias prekes importuojantys asmenys gali patirti nemažų finansinių nuostolių. Dar blogiau, jei tokios medicinos priemonės patenka į rinką ir potencialiai kelia pavojų pacientams bei naudotojams.

Pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, turi būti šios priemonės (paryškintos naujai įtrauktos priemonės):

1. sterilūs įvairių dydžių pleistrai;
2. pleistras (ruloninis);
3. sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio sterilus padelis ne mažesnis kaip 10 cm x 10 cm, pats tvarstis ne mažesnis kaip 15 cm x ir 180 cm;
4. nesterilus tvarstis;
5. palaikomasis trikampio formos tvarstis;
6. pirmosios pagalbos žirklės;
7. speciali antklodė, skirta paguldyti ar apkloti nukentėjusįjį, ne mažesnė kaip 130 cm x 200 cm;
8. sterilus žaizdų tvarstis, ne mažesnis kaip 5 cm x 10 cm;
9. vienkartinės medicininės pirštinės;
10. vienkartinės apsauginės plėvelės / pirmos pagalbos gaivinimo kaukės dirbtiniam kvėpavimui atlikti;
11. vienkartinis šalčio maišelis;
12. turniketas, skirtas stipriam (masyviam) kraujavimui galūnėse (rankose, kojose) stabdyti;
13. atmintinė – pirmosios pagalbos teikimo aprašymas arba atmintinė, turniketo naudojimo taisyklės.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn. (20-osios metų savaitės).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įprastai šiuo laikotarpiu NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), hospitalizacijos rodiklius, vertina sergamumo dinamiką, ir, atsižvelgdami į tai, siūlo savivaldybėms skelbti epidemijas, taikyti kitas užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.

Iki šiol gripo sezono metu kiekvieną savaitę buvo skelbiami Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai. Šiemet šie pranešimai, kuriuos NVSC pradės skelbti nuo kito pirmadienio (202-10-10), bus papildyti ir COVID-19 ligos sergamumo rodikliais.

Praėjęs gripo sezonas buvo panašus į ankstesnius

Nors lyginant su 2020–2021 m. sezonu, praėjusį sezoną buvo užregistruota 20 kartų daugiau gripo atvejų ir 2,4 karto daugiau ŪVKTI atvejų, NVSC vertinimu, praėjęs gripo sezonas buvo panašus į įprastus iki pandemijos buvusius gripo sezonus. Tokį didelį sergamumo rodiklių skirtumą lėmė nepalanki COVID-19 ligos epideminė situacija ir jos metu taikomos infekcijos plitimo ribojimo priemonės, kurios turėjo įtakos sergamumui visomis užkrečiamosiomis ligomis.

Praėjusį gripo sezoną Lietuvoje buvo užregistruoti 6 032 gripo atvejai ir 560 163 ŪVKTI atvejai. Daugiausia jų buvo užfiksuota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Utenos apskrityse. Šalies ligoninėse gulėjo 345 asmenys. Praėjusį gripo sezoną mirties atvejų nuo gripo nebuvo užregistruota.

Skiepytis rekomenduojama kasmet

Kiekvieną gripo sezoną pagal mokslininkų apskaičiavimus kuriama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Šiemet 530 Lietuvos gydymo įstaigų galės įskiepyti daugiau nei 201 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui.

Primename, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai, kiti asmenys tai gali padaryti savo ar darbdavio lėšomis.

„Labai svarbu paskiepyti rizikos grupėms priklausančius asmenis, kuriems gripo infekcija yra ypač pavojinga dėl galimų komplikacijų, sunkių ligos formų, hospitalizacijos ar net mirties“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai einanti direktoriaus funkcijas Giedrė Aleksienė

Be to, skiepijimas nuo gripo padeda mažinti naštą sveikatos sektoriui ir kitas problemas, kylančias dėl didelio sergamumo – sumažėja vizitų pas gydytojus, prarastų darbingų darbo dienų skaičius, mažiau suvartojama antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, skiepijant vyresnio amžiaus žmones, mažiau jų gydoma ligoninėse, sumažėja mirtingumas.

Primename, kad nemokamai nuo gripo, kaip ir kasmet, skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys:

65 m. ir vyresni asmenys;
nėščiosios;
asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad vieno vizito pas šeimos gydytoją metu galima pasiskiepyti ne tik nuo gripo, bet ir nuo pneumokokinės bei COVID-19 infekcijų. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Viena seniausių gydymo įstaigų Lietuvoje – Šilutės ligoninė paskutinį vasaros savaitgalį minėjo 130 metų sukaktį. Stiprybės kiekvienam gydytojui ir slaugytojai, jaunų gydytojų specialistų pritraukimo, rūpestingumo pacientams, ilgamečių tradicijų puoselėjimo ir dar ilgų gyvavimo metų –Šilutės ligoninei linkėjo šiandien jos istoriją kuriantys darbuotojai, pacientai ir įstaigos steigėjo atstovai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės jubiliejų įstaigos bendruomenė paminėjo susirinkusi į sąskrydį. Šventės metu buvo pagerbti ilgamečiai darbuotojai, taip pat apdovanoti šauniausi kolegos – gydytojai, slaugytojos, kiti darbuotojai, kuriuos balsavimo būdų išrinko kolektyvo nariai.

Sveikinimo žodžius ligoninei skyrė ir įstaigos steigėjo –Šilutės rajono savivaldybės atstovai – meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis bei kiti garbūs svečiai. Jie priminė, kad ligoninės nebūtų be čia dirbančių medikų, į kuriuos pirmuosius kreipiamės, kai norime išsaugoti savo sveikatą.

Aktyviai leido laiką

Dabartinės Šilutės ligoninės istorija prasidėjo 1892 m. spalio 10 d., kai kairiajame Šyšos upės krante, prie Rusnės plento, Šilutės dvarininko H. Šojaus dovanotame žemės sklype buvo pastatyta ir iškilmingai atidaryta nauja mūrinė ligoninė.

Per 130 metų laikotarpį įstaigoje pasikeitė ne viena medikų karta, jaunesni kolegos visada mokėsi iš vyresniųjų. Šilutės ligoninės administracija didžiuojasi, kad ir šiandien įstaigoje dirba ir jauni medikai, ir jau turintys ilgametę patirtį, dėl to pacientai gali jaustis ypač saugūs.

Šilutės bendruomenės sąskrydis, skirtas įstaigos 130-ajam jubiliejui įvyko rugpjūčio 27 dieną. Į šventę susirinko gausus būrys ligoninės darbuotojų ir jų šeimos narių, kurie aktyviai ir smagiai leido laiką.

Keturių komandų („Žalioji energija“, „Pieniai“, „Oranžiniai apelsinai“, „Mėlynieji mohikanai“) galvas suko atsakinėdami į protų mūšio klausimus, varžėsi bepiločių skraidyklių („dronų“) rungtyje. Daug teigiamų emocijų visiems sukėlė visame pasaulyje populiaraus šokio „Jerusalema“ pamoka.

Šventinį tortą, skirtą Šilutės ligoninės gimtadieniui, išlavinta chirurgo ranka perpjovė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Dėkojo už nelengvą darbą

Ilgametis įstaigos steigėjo bei Šilutės ligoninės bendradarbiavimas tęsiasi ir minint įvairias gydymo įstaigos sukaktis. Ligoninės bendruomenę šventės metu savo apsilankymu pagerbė Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir kiti svečiai.

„Labai džiaugiuosi, kad Šilutės ligoninė yra regioninė ligoninė, labai džiaugiuosi, kad šitą jubiliejų pasitinkame su patyrusiu, stabiliu ir atsinaujinančiu kolektyvu. Jūs esate reikšmingas segmentas mūsų savivaldybės saugumo gyvenime. Jums sveikatos, socialiai saugios aplinkos, geros darbinės atmosferos, Ačiū, kad jūs esate Šilutės regioninėje ligoninėje“, – medikus sveikino meras V. Laurinaitis. Jis vyr. gydytojui A. Starkui įteikė laikrodį, simbolizuojantį Savivaldybės ir ligoninės partnerystę.

„Noriu pasveikinti su jūsų švente. Jūsų darbas nėra lengvas. Turiu daug draugų medikų, todėl žinau, kad jūs daug dūšios atiduodate tiems žmonėms, kurie ateina pas jus, kurie skambina jums, kurie prašo jūsų pagalbos. Nuoširdus dėkui jums“, – už nelengvą darbą medikams dėkojo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis.

„Didelis stebuklas yra gyvybė, o dar didesnis stebuklas išsaugoti ją. Sveikindamas prasmingos sukakties proga, linkiu dvasinių ir fizinių jėgų, sveikatos, ir neišsenkančios stiprybės, dirbant nepaprastai prasmingą darbą“, – sveikinimo žodžius ligoninės bendruomenei skyrė kraštietis Seimo narys Zigmantas Balčytis.

Padėkojo darbuotojams

Šiuo metu ligoninei vadovauja kolegų gerbiamas ir pacientų mylimas vyr. gydytojas A. Starkus, šioje įstaigoje dirbantis 37-erius metus.

„130 metų į vieno žmogaus gyvenimą nesudėsi, tai kelių kartų gyvenimas. Įstaigos gyvenime tai ilgas laiko tarpas, gydymo įstaigos – juo labiau. Mūsų ligoninės istorija skaičiuoja jau 130 metų, per šiuos metus įvyko du pasauliniai karai, pandemijos, kitos negandos, bet ši įstaiga gyveno ir visais laikais Šilutės rajono gyventojams teikė medicininę pagalbą. Bet šiandien norisi kalbėti ne apie istoriją, o apie jus, tuos, kurie esate čia šiandien. Aš jumis didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mes esame čia, mes kuriame istoriją. Po 130 metų kalbės apie mus, mes jau būsime istorija”, – kalbėjo vyr. gydytojas A. Starkus.

Ligoninės vadovas, kartu su administracijos direktoriumi įteikė padėkas ilgamečiams darbuotojams, kurie savo profesine veikla prisidėjo prie įstaigos istorijos.

Šiemet Šilutės ligoninės kolektyvas slapto balsavimo būdu išrinko ir šauniausius metų kolegas –gydytoją, bendrosios praktikos slaugytoją, kito personalo atstovą, taip pat metų atradimą ir metų pareigą.

Šilčiausiais įspūdžiais dalinosi darbuotojai

Pakalbinus Šilutės ligoninės darbuotojus, akivaizdu, kad ši gydymo įstaiga jiems ne tik darbovietė, bet brangi ir mylima vieta – ligoninė.

„Linkiu, kad gyvuotų ilgai mūsų ligoninė, nes šilutiškiams patogu gauti paslaugas savo mieste. Kai pati būsiu pacientė, nenorėčiau vykti į Klaipėdą ar į kitą regioną, asmens sveikatos paslaugas norėčiau gauti savo mieste“, – Reanimacijos ir intensyvios (RIT) terapijos skyriaus vyr. slaugytoja Vida Ščemeliova.

„Vyriausiajam gydytojui stiprybės, mums sveikatos, kad ligoninė dar ilgai gyvuotų“ – Slaugos ir palaikomojo skyriaus vardu linki vyresnioji slaugytoja Daiva Staigienė.

„Gyvuoti, gyvuoti, gyvuoti. Kai būsime pacientės, norėsime čia sugrįžti, kad mus priimtų kaip savus“, – Radiologijos technologės Vida Auškalnienė ir Onutė Pranaitienė.

„Labai mylime savo ligoninę, linkime jai kuo geriausios kloties, gyvuoti ilgai ir padėti savo rajono žmonėms. O mes su meile priimsime kiekvieną Lietuvos ir pasaulio vaiką. Tegul jie būna sveiki“, -Vaikų ligų gydytoja, Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė.

„Noriu ypač pagerbti personalą, nes be personalo, be medikų, ligoninės nebūtų. Labai linkiu stiprybės kiekvienai slaugytojai, kiekvienai slaugytojos padėjėjai, gydytojams. Nesvarbu, kad ligoninei 130 metų, bet linkiu, kad ligoninė jaunėtų, linkiu kad Savivaldybė, vyriausiais gydytojas, kiti kolegos sugebėtų pritraukti jaunus žmones gydytojus. O jiems noriu palinkėti, kad žiūrėtų ne tik į kompiuterį ar dokumentus, bet pakeltų akis ir į pacientą. Linkiu dar ne vieno gražaus jubiliejaus ligoninei“, – nuoširdžius linkėjimus išsakė šventės dalyvė Juleta.

„Prieš 34 metus pradėjus dirbti Šilutės ligoninėje, didžiausią įspūdį padarė tai, kad ši ligoninė turi labai gilias tradicijas. Sužinojau, kad niekada negalima praleisti penkiasdešimtmečių, juos būtina švęsti, nes niekada nežinai ar sulauksi kito jubiliejaus. Atsimenu, kaip šventėme ligoninės110-ąjį, 125-ąjį, o dabar 130-ąjį jubiliejų. Ligoninė visuomet garsėjo gerais specialistais, išleistas rezidentais, kurie dirba ne tik Šilutėje, bet ir visoje Lietuvoje. Šilutės ligoninėje dirbo šviesaus atminimo gydytojas Vytautas Vaicekauskas, kuris išmokė švenčių tradicijų, etikos, kolegiškumo, tolerancijos. Jis buvo reiklus darbuotojams, bet reiklus ir sau, tai buvo pavyzdys visiems darbuotojams atėjusiems dirbti į šitą kolektyvą.

Šilutės ligoninę myliu, joje praleidau labai daug laiko, daug puikių akimirkų. Dabar tenka dirbti su ketvirtu vadovu. Visi vadovai buvo puikūs, kiekvienam iš jų esu dėkinga už paramą, pagarbą, kuri jaučiasi nuolatos. Linkiu Šilutės ligoninės kolektyvui ilgų gyvavimo metų, kad būtų saugomos žmonių bendravimo tradicijos, kad visi dirbtų kolegiškai“, – anesteziologė-reanimatologė Audronė Pikžirnienė, RIT skyriaus vedėja, Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė.

Už pagalbą ir iniciatyvą prisidedant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės 130-ojo jubiliejaus renginio organizavimo Šilutės ligoninė dėkinga įstaigos darbuotojams, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, UAB „Šilutės vandenys“, Šilutės seniūnijai, Rusnės seniūnijai, Švėkšnos seniūnijai.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Šilutės ligoninės kolektyvas draugiškas, nėra pavargęs nuo nuolatinės studentų veiklos, gydytojai noriai bendrauja, rūpinasi, dalinasi žiniomis. Jie stengiasi studentus kuo daugiau išmokyti, parodyti įdomesnes situacijas. Pajutome, kad atlikdami praktiką galėjome Šilutės ligoninės gydytojams būti naudingi“, – sako medicinos studentai, keletą savaičių įvairiose Šilutės ligoninės skyriuose atlikę papildomą savanorišką praktiką.

Kam įdomu – prašom: https://www.silutesligonine.lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.smlpc.lt nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja, kad karščiai tęsiasi. Šiandien aukščiausia oro temperatūra didesnėje šalies dalyje siekia – 30–32 °C.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Specialistų rekomendacijos

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

sam.lrv.lt nuotr.

Šilutės rajone per praėjusią parą nustatytas 31-as naujas COVID-19 atvejis: pirmą kartą užsikrėtė 28 žmonės, antrą – 3. Mūsų rajone numanomas sergančiųjų skaičius – 233.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu jūsų laukia vizitas pas gydytoją specialistą Konsultacinėje poliklinikoje, reabilitacijos procedūros, ar ketinate aplankyti Šilutės ligoninėje besigydančius artimuosius – nepamirškite apsauginės veido kaukės. Taip nuo COVID-19 viruso plitimo apsaugosite ir save, ir ligoninės darbuotojus bei pacientus.

Šilutės ligoninės administracija primena, kad pacientai (nuo 6 m. amžiaus), juos lydintys asmenys (tik 1 lydintis asmuo), atvykę į Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, Konsultacinę polikliniką, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, Vaikų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą privalo dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius visą buvimo įstaigoje laiką.

Siekiant išvengti nesusipratimų, kviečiame būti sąmoningais ir ligoninėje laikytis nustatytų reikalavimų.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2179 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės. Pirmą kartą užsikrėtė 1709, antrą – 454, trečią – 16 žmonių. Ligoninėse gydomi 160 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje.

sam.lrv.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pajutę COVID-19 ligai būdingus simptomus (kosulį, karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą ir pan.) gyventojai turėtų likti namuose ir kreiptis į šeimos gydytoją. Registracijos metu galima suderinti pacientui priimtiną konsultacijos formą – kontaktinę arba nuotolinę. Ar reikia atvykti į gydymo įstaigą atlikti COVID-19 ligos tyrimo, visais atvejais sprendžia gydytojas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gydymo įstaigose COVID-19 ligai diagnozuoti yra naudojami greitieji antigeno testai ir PGR tyrimai. Paskyrus šeimos gydytojui, jie atliekami nemokamai. Vykdamas atlikti tyrimo, pacientas privalo dėvėti apsauginę veido kaukę ir laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, o atvykęs į gydymo įstaigą – vadovautis įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, apie kurias pacientas bus informuotas registracijos metu.

Norėdamas pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, pacientas gali savarankiškai namuose atlikti savikontrolės antigeno testą, kurį galima savo lėšomis įsigyti parduotuvėje arba vaistinėje. Savikontrolės testas nėra privalomas ir nėra lygiavertis laboratoriniam tyrimui, tačiau gali padėti gydytojui nustatyti diagnozę.

Teikdamas paslaugą, gydytojas gali paprašyti parodyti savikontrolės greitojo testo rezultatą. Jeigu konsultuojama nuotoliniu būdu, pacientas gali jį nufotografuoti ir atsiųsti gydytojui el. paštu arba kita prieinama ryšio priemone. Pacientas yra atsakingas už teisingos informacijos pateikimą gydytojui.

COVID-19 ligos diagnozė gali būti patvirtinama keliais būdais (visais atvejais – po šeimos gydytojo įvertinimo ir jei asmuo jaučia COVID-19 ligai būdingus simptomus):
1. šeimos gydytojas paskiria greitąjį antigeno testą, atliekamą laboratorijoje, ir gaunamas teigiamas testo rezultatas;
2. paties paciento atliktas savikontrolės testas parodo teigiamą rezultatą. Jeigu susisiekusiam nuotoliniu būdu gydytojui nepakanka informacijos paciento būklei įvertinti, pacientas gali apsilankyti gydymo įstaigoje ir ten atlikti antigeno testą diagnozei patvirtinti;
3. jeigu pacientas serga COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta laboratoriniu tyrimu, kartu gyvenantiems ir panašius simptomus pajutusiems asmenims gydytojas gali diagnozuoti COVID-19 ligą pagal epidemiologinius kriterijus, neatliekant tyrimo. Visais atvejais sprendimą dėl diagnozės priima gydytojas.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ligos diagnozavimą ir savikontrolės antigeno testus rasite ČIA.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie karštį. 2022 m. rugpjūčio 17–19 dienomis temperatūra sieks 27–32 laipsnius, 2022 m. rupjūčio 20 dieną – daugelyje šalies rajonų 25–30 laipsnių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Specialistų patarimai

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus per 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

sam.lrv.lt nuotr.

Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus. Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

Primename, kad pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze. Informacija apie vakcinaciją skelbiama ČIA.

Primename, kad apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, ir kt. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl COVID-19 ligos prevencijos rasite ČIA.

Spaudos konferencijos transliaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui, žiūrėkite ČIA.

sam.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jeigu manote kitaip, užpildykite anoniminę anketą - https://apklausa.lt/f/silutes-ligonines-pacientu-apklausa…

Juk ligoninės vadovybė turi žinoti, kokių sunkumų patiria pacientai, registruodamiesi pas gydytojus specialistus konsultacinėje poliklinikoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumas COVID-19 didėja ne tik Lietuvoje, bet ir Šilutės rajone. Jeigu prieš savaitę numanomas sergančiųjų skaičius buvo 79, tai antradienio ryto duomenimis – 143. Rugpjūčio 1-osios parą mūsų rajone patvirtinti 26 nauji koronaviruso atvejai, iš kurių pirmą kartą užsikrėtė 22, antrą – 4 žmonės. Tuo tarpu Lietuvoje paros užsikrėtimų skaičius viršijo 2000 ribą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją, jau praėjusią savaitę Šilutės ligoninė ėmėsi griežtesnių apsaugos priemonių – grąžino privalomą kaukių dėvėjimą tek Konsultacinėje poliklinikoje, tiek stacionaro skyriuose.

Siekiant dar labiau apsaugoti darbuotojus, pacientus, lankytojus pacientų nelankymo metu ligoninės skyrių durys bus rakinamos, visiems į ligoninę atvykusiems lankytojams bus matuojama kūno temperatūra, skyriuose gydomų pacientų judėjimas įstaigoje ribojamas.

Šilutės ligoninės administracija primena, kad pacientai (nuo 6 m. amžiaus), juos lydintys asmenys (tik 1 lydintis asmuo), atvykę į Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, Konsultacinę polikliniką, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, Vaikų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą privalo dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius visą buvimo įstaigoje laiką.

Pacientai, nesilaikantys nustatytos medicininių veido kaukių dėvėjimo tvarkos bus neaptarnaujami. Siekiant išvengti nesusipratimų, kviečiame būti sąmoningais ir ligoninėje laikytis nustatytų reikalavimų.

Pacientų lankymo tvarka

Pacientus leidžiama lankyti kiekvieną dieną nustatytu laiku (11-13 val. ir 17-19 val.) išskirtinais atvejais kitu laiku tik su gydančio ar budinčio gydytojo leidimu. Kitu laiku, skyriaus durys privalo būti užrakintos.

Lankytojai privalo dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius, atlikti rankų dezinfekciją. Lankytojams pamatuojama kūno temperatūra, jei lankytojas turi temperatūros, jis į skyrių neįleidžiamas;

Vieną kartą per dieną pacientą gali lankyti vienas asmuo. Maksimali lankymo trukmė – 15 min.;

Lankytojams, turintiems kvėpavimo takų infekcijos požymių, lankyti pacientus draudžiama;

Pacientus, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija, ir pacientus, kurie turėjo kontaktą su pacientais, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija lankyti draudžiama.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeštus metus iš eilės Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad, remiantis apklausos duomenimis, 2016-2021 metais alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje augo, tačiau bendras suvartojamas alkoholio kiekis mažėjo. Paraleliai smuko girtaujančių asmenų dalis ir išaugo progomis alkoholinius gėrimus vartojančių asmenų dalis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad alkoholio prekybos ir reklamos ribojimus dauguma visuomenės narių vertina teigiamai, tačiau tik maža dalis mano, jog jie pakeitė ar turėjo įtakos jų elgesiui ir ši dalis kasmet mažėja. Apklausoje gyventojų deklaruoti mažesni kiekiai, retesni išgėrinėjimai yra pačių asmenų apsisprendimas, o ne išorinio poveikio rezultatas.

Svarbus mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimas

Tyrime yra pateikiama informacija apie tai, kaip, einant laikui, keitėsi alkoholio vartotojai, jų grupės, išgėrimo dažnumas, suvartojami kiekiai ir kitos su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos. Pasak tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinės direktorės Inetos Rizgelės, labai svarbu, kad verslo ir mokslo atstovai tarpusavyje bendradarbiautų.

„Verslui išties yra svarbu suprasti esamą situaciją ir matyti bendrą paveikslą, o tokie moksliniai tyrimai labai puikiai jį atskleidžia. Kadangi jau šeštus metus bendradarbiaujame su Vilniaus universiteto mokslininkais, kurie analizuoja alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje, galime matyti tam tikras tendencijas ir dalintis įžvalgomis su visuomene bei sprendimų priėmėjais.

Pavyzdžiui, matome, kad girtaujančių asmenų grupėje išaugo pilstuko, naminės vartojimas. Tai nerimą kelianti tendencija, apie kurią turime diskutuoti, kad nelegalaus alkoholio vartojimo skaičiai neaugtų, neprarastume dar daugiau valstybės biudžeto pajamų, kurias vietoje to galėtume skirti ilgalaikėms su alkoholio vartojimu susijusioms problemoms spręsti“, – sako LVK generalinė direktorė.

Padidėjo alkoholį vartojusių asmenų dalis

Atliktame tyrime, siekiant informacijos tikslumo, vartojimo dažnumas buvo vertinamas užduodant klausimus apie vartojimą per paskutinius 12 mėnesių, o analizuojant suvartoto alkoholio kiekius, klausimai buvo formuluojami apie išgerto alkoholio kiekius per paskutinę savaitę prieš apklausą. Taip pat išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

„Tyrimas atskleidė, kad visu tiriamu laikotarpiu, 2016-2021 metais, alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje padidėjo. Detalizuojant pagal vartojimo įpročius, matomos skirtingos tendencijos. Galima konstatuoti girtaujančių asmenų dalies smukimą ir progomis alkoholį vartojančių asmenų dalies prieaugį. Reguliariai alkoholį vartojančių grupė yra tarpinė kategorija, kuri linkusi tai išaugti, tai sumažėti likusių kategorijų sąskaita. Palaipsniui mažėja dažnai išgėrinėjančių asmenų ir auga retesniais intervalais alkoholinius gėrimus vartojančių asmenų dalis“, – duomenis komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį į girtaujančių asmenų grupę, kurioje dominuoja vyresnio amžiaus vyrai.

„Pusė apklaustųjų yra vyresni nei 50 metų žmonės, 81 proc. sudaro vyrai. Daugiau girtaujančių matoma miestuose – 33 proc. respondentų. 2020 metais šią dalį sudarė 22 proc. respondentų. Vis dar didžiausią girtaujančiųjų dalį sudaro kaimo gyventojai, nors skirtumas nebėra toks ženklus“, – apžvelgia Vilniaus universiteto mokslininkė.

Kaip ji pastebi, šioje grupėje 2020 ir 2021 metais pakito moterų dalis – ji padidėjo iki 19 proc. nuo buvusių 9 proc. Tačiau atlikus šio pokyčio reikšmingumo tikrinimus nustatyta, kad reikšmingo skirtumo tarp lyties proporcijų pasikeitimo, užfiksuoto tarp 2019 ir 2020 metų, nėra.

„Sunkieji išgertuvių epizodai (daugiau nei 60 ml. grynojo alkoholio vienos progos metu) taip pat tapo retesni. Palaipsniui mažėja itin dažnai pergeriančiųjų dalis, kurie pereina prie rečiau vartojančiųjų grupės, didėja respondentų dalis, kurie per paskutinius metus išvengė tokių išgertuvių epizodų“, – sako doc. dr. Vita Karpuškienė.

Kaip pastebi Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus, nesvarbu, kokiais pjūviais vertintume alkoholio vartojimą – ar pagal vartojimo dažnumą, ar pagal apibendrintas vartotojų grupes, pagrindiniai pokyčiai fiksuojami jau 2017 metais, vieneri metai iki masyvių alkoholio ribojimų įvedimo. Tikėtina, kad retesni išgėrinėjimai ir mažesnis suvartojamas alkoholio kiekis yra sprendimai, kuriuos asmenys priėmė patys, be išorinio įsikišimo.

Alkoholis vartojamas namuose, siekiama pasimėgauti ir pramogauti

Tyrime buvo palyginti 2016 ir 2021 metų įvardinti alkoholio vartojimo motyvai bei vietos, kur vartojama.

„Pastaraisiais, 2021 metais, labai sustiprėjo ir tapo dominuojančiais pozityvių emocijų paieškos motyvai. Respondentai išskiria mėgavimąsi skoniu, švenčių tradicijas. Negatyvius motyvus, kaip kad stresas, vidinė tuštuma, dažniau įvardijo girtaujančių asmenų grupės respondentai. Taigi, alkoholinių gėrimų vartojimą vis labiau skatina pasimėgavimo ir pramogų motyvai, o ne asmeninių problemų ir sunkumų palengvinimo motyvai“, – pažymi doc. dr. Vita Karpuškienė.

Anot jos, vertinant vartojimo aplinką, matoma, kad ji nesikeičia. Namų aplinka toliau išlieka pagrindine vartojimo vieta – dominuoja buitinis alkoholio vartojimas.

Tik nedidelė vartotojų dalis pakeitė savo alkoholio vartojimo įpročius

Tyrime taip pat vertinamas alkoholio ribojimo politikos poveikis asmenų apsisprendimui, vartoti šiuos gėrimus ar nevartoti. Dauguma alkoholio politiką palaiko, tačiau tik nedidelė dalis pakeitė savo alkoholio vartojimo įpročius.

„Daugumos nuomone, ji nepaskatino asmenų pradėti galvoti apie išgeriamo kiekio mažinimą. Tik labai maža visuomenės dalis mano, kad alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai pakeitė jų elgesį ir ši dalis kasmet mažėja. Respondentų deklaruojamas mažesnis išgeriamas alkoholio kiekis yra pačių asmenų, o ne ribojančios politikos sprendimas“, – pažymi Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus.

Anot mokslininko, vertinant konkrečias alkoholio ribojimo priemones, dauguma apklaustųjų amžiaus ribojimą ir reklamos draudimą vertina labiau teigiamai arba neutraliai, neigiamai šias priemones vertinančių yra labai nedaug.

„Kitos priemonės – pardavimo laiko ribojimas ir akcizai – nėra taip palankiai vertinami. Pardavimo laiko ribojimą teigiamai vertina trečdalis, o akcizų didinimą – ketvirtadalis respondentų. Neutraliai vertinantys sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį, o likę šias priemones vertina neigiamai“, – tyrimo rezultatus apibendrina dr. Algirdas Bartkus.

Pastaraisiais metais augo pilstuko, naminės degtinės vartojimas

Vilniaus universiteto mokslininkas tyrimo išvadose pastebi, kad COVID-19 ribojimai neturėjo ilgalaikio poveikio vartojimo įpročiams. „2020 metai – pirmieji karantino ir ribojimų metai, kai buvo draudžiama daugelis veiklų, žmonės buvo izoliuoti namuose, nebuvo būtinybės važiuoti į darbą. Visa tai buvo nulėmę dažnesnius išgėrimo epizodus. Vėliau, 2021 metais, taikant mažesnes socialinius kontaktus ribojančias priemones, alkoholio vartojimo dažnumas sugrįžo prie dar iki ribojimų įvedimo jam būdingos smukimo tendencijos“, – sako dr. Algirdas Bartkus.

Anot jo, svarbiausiais neigiamas 2021 metų pokytis yra ženklus pilstuko ir naminės degtinės prieaugis. „Nors pagrindinė šių gėrimų vartotojų kategorija ir yra girtaujantys asmenys, ženklus nelegalios produkcijos prieaugis tikrai nėra teigiamas reiškinys“, – pažymi mokslininkas.

sam.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje plintant koronaviruso infekcijai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia pacientų ir gydytojų dėmesį, kad COVID-19 ligos diagnozė gali būti nustatoma tik po kontaktinės konsultacijos su šeimos gydytoju ir jo paskirto greitojo antigeno testo, tačiau susirgus šia liga pas gydytoją reikia vykti ne visais atvejais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pacientams, pajutusiems COVID-19 ligai būdingus simptomus ar gavusiems teigiamą greitojo savikontrolės testo rezultatą, šeimos gydytojo sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas ir po nuotolinės konsultacijos. Tačiau tokiu atveju persirgęs koronaviruso infekcija pacientas negalės gauti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, patvirtinančio persirgtą ligą. Tai reiškia, jei šis pažymėjimas reikalingas, žmogus privalo apsilankyti pas šeimos gydytoją ir jo siuntimu atlikti greitąjį antigeno testą profesionalioje laboratorijoje.

Informaciją dėl nuotolinių konsultacijų ir elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo sergantiesiems COVID-19 liga tvarką SAM šį pirmadienį jau išplatino visoms savivaldybių administracijoms, prašydama persiųsti pavaldžioms gydymo įstaigoms. Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kiekviena gydymo įstaiga turi valdyti pacientų srautus ir nusistatyti savo įstaigos tvarką, kaip pacientai, turintys užkrečiamosios ligos simptomų, turėtų saugiai patekti pas gydytoją ir gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Primename, kad atsakingai taikomos prevencijos priemonės gali padėti išvengti COVID-19 ligos:

dėvėkite medicinines veido kaukes arba respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną, viešose uždarose vietose, kur neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, taip pat ten, kur yra daug žmonių, dėl ko neįmanoma išlaikyti saugaus tarpusavio atstumo. Asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti jų savijautai, rekomenduojame dėvėti veido skydelį;
užsikrėtimo rizika yra didžiausia perpildytose uždarose erdvėse, todėl itin rekomenduojame dėvėti kaukes viešajame transporte, ypač ryto ir vakaro piko metu;
uždarose viešose erdvėse pagal galimybę laikykitės saugaus, ne mažesnio nei 2 metrų atstumo nuo aplinkinių.

sam.lrv.lt inf.

sam.lrv.lt nuotr.

Didėjant koronaviruso susirgimų skaičiui Šilutės mieste ir rajone, nuo liepos 25 dienos ligoninės patalpose privaloma dėvėti kvėpavimo takų apsaugą – vienkartinę medicininę kaukę arba respiratorių, praneša ligoninės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Padidėjęs sergamumas koronavirusu Lietuvoje stebimas nuo birželio pradžios. Statistikos departamento duomenimis, sekmadienio parą Lietuvoje nustatytas 91 naujas COVID-19 atvejis, fiksuota viena mirtis. Pirmą kartą užsikrėtė 81, antrą – 9, trečią – vienas žmogus. Numanomas sergančiųjų skaičius Lietuvoje – 13125, Šilutės rajone – 79. Per sekmadienio parą naujų užsikrėtimų mūsų rajone nefiksuota. Šalies ligoninėse gydomi 119 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje.

Augantis COVID-19 susirgimų skaičius neramina, todėl ligoninėje nuo pirmadienio griežtinamas apsaugos priemonių naudojimas – grąžinamas privalomas medicininių kaukių ir respiratorių dėvėjimas.

Ligoniai lankomi tik griežtai nustatytomis valandomis, 11.00 – 13.00 val. ir 16.00 – 18.00 val.. Vieną pacientą gali lankyti vienas lankytojas vieną kartą per dieną ne ilgiau kaip 15 min. Visa tai, tiek dėl pacientų, tiek dėl darbuotojų saugumo, tiek dėl lankytojų.

Jeigu pajutote Covid 19 ligai būdingus simptomus – pradėjote karščiuoti, kosėti, vargina dusulys ar kiti simptomai, rekomenduojama likti namuose bei stebėti savo sveikatą, atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą, kreiptis į šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.

„Labai prašome būti atsakingais, jeigu pajutote į gripą panašius simptomus ir neatlikote greitojo koronaviruso testo, neikite į parduotuves, restoranus, renginius, kitas viešojo susibūrimo vietas. Galvokime ir apie savo, ir apie kitų saugumą. Naujo karantino išvengsime tik būdami sąmoningi ir pilietiški“, – būti supratingais prašo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.