nvsc.lrv.lt nuotr.

Užregistruotas dar 1 (jau antras šį sezoną) mirties nuo COVID-19 ligos atvejis.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 5–11 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 553,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę jis buvo nežymiai didesnis – 592,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – padidėjo, o ŪVKTI skaičius – sumažėjo.

Praėjusią savaitę (41-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, dėl gripo – 2. Praėjusią savaitę užregistruotas 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (antras šį sezoną), asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs. Nuo gripo mirties atvejų neužregistruota.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis, vienas žmogus mirė ir nuo COVID-19 ligos, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Skaityti toliau

Rugsėjo 28 d. – spalio 4 d. (40-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 592,5atvejo 100 tūkst. gyventojų. 39-ąją metų savaitę (rugsėjo 21–27 d.) jis buvo didesnis – 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (40-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, tiek pat – dėl gripo, iš jų 1 buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Praėjusią savaitę užregistruotas 1 mirties nuo gripo atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nepasiskiepijęs, ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs.

Sugeneruota dirbtinio intelekto.

Burnos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, todėl tinkamos odontologijos klinikos pasirinkimas gali turėti didelę reikšmę ilgalaikei dantų būklei. Reguliarūs apsilankymai pas specialistus padeda ne tik spręsti jau atsiradusias problemas, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui ateityje. Vis dėlto, kai pasirinkimų yra daug, pacientams dažnai kyla klausimas, į kokius kriterijus reikėtų atkreipti dėmesį renkantis gydymo įstaigą.

Skaityti toliau

Svarbu vertinti ne tik klinikos vietą ar teikiamų paslaugų sąrašą, bet ir specialistų patirtį, naudojamas technologijas, gydymo metodus bei požiūrį į pacientą. Profesionalus odontologinis gydymas prasideda nuo išsamios konsultacijos, kurios metu įvertinama individuali burnos būklė ir sudaromas tinkamiausias gydymo planas.

Specialistų patirtis ir teikiamų paslaugų spektras

Vienas pagrindinių aspektų renkantis odontologijos kliniką yra joje dirbančių specialistų kompetencija. Patyrę gydytojai gali tiksliau įvertinti paciento situaciją, pastebėti galimas problemas ir pasiūlyti sprendimus, atitinkančius konkrečius poreikius.

Taip pat svarbu atsižvelgti į klinikoje teikiamų paslaugų įvairovę. Patogu, kai vienoje vietoje galima atlikti profilaktinę dantų apžiūrą, profesionalią burnos higieną, gydyti pažeistus dantis, pasirūpinti estetika ar pasirinkti sudėtingesnes procedūras, tokias kaip implantacija ar protezavimas. Platus paslaugų spektras leidžia užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir išvengti būtinybės ieškoti skirtingų specialistų skirtingose vietose.

Šiuolaikinės technologijos ir gydymo kokybė

Odontologijos srityje technologijos nuolat tobulėja, todėl moderni įranga tampa svarbia kokybiško gydymo dalimi. Pažangūs diagnostikos metodai padeda tiksliau įvertinti dantų bei dantenų būklę, o gydytojams suteikia daugiau galimybių planuoti efektyvų, saugų ir individualiai pritaikytą gydymą.

Pacientui taip pat svarbus komfortas gydymo metu. Aiškus procedūrų paaiškinimas, dėmesingas bendravimas ir rami aplinka padeda sumažinti įtampą bei leidžia jaustis užtikrinčiau. Geras specialisto ir paciento ryšys yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant sėkmingo gydymo rezultato ir ilgalaikio pasitikėjimo odontologine priežiūra.

Individualus požiūris į paciento poreikius

Kiekvieno žmogaus burnos būklė yra skirtinga, todėl nėra vieno sprendimo, kuris tiktų visiems. Profesionalioje odontologijoje svarbu ne tik pašalinti problemą, bet ir suprasti jos priežastis bei suplanuoti ilgalaikę priežiūrą.

Konsultacijos metu gydytojas įvertina esamą situaciją, aptaria galimus gydymo variantus ir padeda pacientui priimti informuotą sprendimą. Toks individualus požiūris leidžia geriau suprasti gydymo eigą, numatomus rezultatus ir pasiruošti būsimoms procedūroms.

Ieškantiems patikimos gydymo įstaigos verta atkreipti dėmesį į odontologijos klinika Klaipėdoje – banguklinika.lt, kur pacientams siūlomos profesionalios odontologinės paslaugos ir individualiai pritaikyti sprendimai.

Profilaktika padeda išsaugoti sveiką šypseną

Dažna klaida – į odontologą kreiptis tik tada, kai atsiranda skausmas ar kiti ryškūs simptomai. Reguliarūs profilaktiniai apsilankymai leidžia pastebėti problemas ankstyvoje stadijoje ir pasirūpinti jomis dar prieš prireikiant sudėtingesnio gydymo.

Profesionali burnos higiena, periodinės apžiūros ir tinkama kasdienė priežiūra yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti sveikus dantis bei dantenas. Net paprasti kasdieniai įpročiai, tokie kaip taisyklingas dantų valymas ir tarpdančių priežiūra, turi didelę reikšmę ilgalaikei burnos sveikatai.

Atsakingas pasirinkimas užtikrina ilgalaikę dantų priežiūrą

Tinkamos odontologijos klinikos pasirinkimas yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti sveiką šypseną. Vertinant specialistų patirtį, klinikos galimybes, naudojamas technologijas ir požiūrį į pacientą, galima pasirinkti vietą, kurioje bus suteikta kokybiška bei profesionali pagalba.

Rūpinimasis dantimis neturėtų būti atidėliojamas iki tol, kol atsiranda problemų. Nuosekli priežiūra, prevencija ir bendradarbiavimas su patikimais specialistais padeda ilgiau išlaikyti sveikus dantis bei užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Be to, reguliarus dėmesys burnos būklei leidžia išvengti netikėtų gydymo išlaidų ir išsaugoti natūralią šypseną kuo ilgesniam laikui.

.

.

Užsakymo Nr. 260929

nvsc.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje daugėja COVID-19 ligos atvejų.

Skaityti toliau

Šią savaitę, 40-ąją metų savaitę, Lietuvoje prasideda 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir sustiprintos stebėsenos sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės, 20-osios metų savaitės. Tai laikotarpis, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai intensyviau stebi sergamumą gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI, hospitalizacijos atvejus ir sergamumo pokyčius.

Visą šį sustiprintos gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI priežiūros laikotarpį NVSC skelbs sergamumo rodiklius, teiks rekomendacijas ir primins svarbiausias prevencijos priemones. Sergamumo duomenis pagal konkrečią Lietuvos vietą – apskritį ar savivaldybę – galima rasti NVSC interneto svetainėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną pirmadienį ir atspindi praėjusios savaitės sergamumo situaciją.

Daugėja COVID-19 ligos atvejų

NVSC duomenimis, 2026 m. 39-ąją savaitę bendras suminis sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje siekė 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Bendras sergamumas ŪVKTI šiuo metu panašus į ankstesnių sezonų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau stebimas nuoseklus COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, todėl rizikos grupių asmenys raginami pasirūpinti vakcinacija nuo COVID-19 ligos. Prasidėjus gripo sezonui, taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija dažnai sukelia plaučių uždegimą, o pneumonija yra viena dažniausių gripo komplikacijų.

Gripo sergamumo kilimas Lietuvoje dažniausiai registruojamas rudenį, o didžiausias sergamumas – sausio–vasario mėnesiais. Šiemet gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks vėliau nei įprasta – jų tiekimas Lietuvoje numatomas lapkričio mėnesį. NVSC atkreipia dėmesį, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo. Skiepytis rekomenduojama viso gripo sezono metu. Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų, todėl pasiskiepyti lapkričio–gruodžio mėnesiais taip pat yra prasminga, atsižvelgiant į įprastą gripo sergamumo piką.

Situacija Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 38-osios savaitės duomenimis, kai kuriose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse daugėja žmonių, besikreipiančių į pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigas dėl kvėpavimo takų ligų, tačiau bendras šio rodiklio lygis visose ES ir EEE šalyse išlieka įprastas. Išimtis – Danija, kurioje stebimas nedidelis gripo aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Gripo viruso aktyvumas Europoje šiuo metu išlieka žemas. Apie nustatytus gripo atvejus praneša kelios šalys, daugumą jų sukelia A tipo gripo virusai. Į ligonines dėl gripo dažniau patenka 65 metų ir vyresni žmonės.

Palyginti su ankstesne savaite, COVID-19 ligos aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šiek tiek didėja, o ligoninėse – šiek tiek mažėja. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 ligos atvejai daugiausia nustatomi 15 metų ir vyresniems žmonėms, o ligoninėse – vyresniems nei 65 metų asmenims.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumas išlieka žemas ir atitinka įprastą tarpsezoninį lygį.

Svarbios kitos prevencijos priemonės

Nuo gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI patariama saugotis ir kitomis nemedicininėmis, gana paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis. Svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Patariama kuo dažniau plauti rankas, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose (pagal galimybes dirbkite iš namų), nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine pradeda įgyvendinti projektą „Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtojimas Šilutės rajono savivaldybėje“, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Įgyvendinant projektą Švėkšnoje, Aušros g. 27, esančiame pastate bus suremontuota ir demencija bei Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūrai pritaikyta apie 570,97 kv. m patalpų. Jose bus įrengtas atskiras 12 lovų skyrius, pacientų kambariai su higienos patalpomis ir kitos slaugos paslaugoms teikti būtinos funkcinės erdvės. Naujame skyriuje galės būti slaugoma iki 36 asmenų per metus.

Projekto vertė – 588 236,00 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 500 000,00 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos – 88 236,00 Eur.

Projekte numatytus darbus planuojama užbaigti iki 2029 m. gegužės 31 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Tačiau auga narkotikų ir nikotino gaminių vartojimo rodikliai. Be to, daugėja nesaikingai geriančių, praneša Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Naujas tyrimas rodo ryškius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pokyčius Lietuvoje: alkoholio vartojimas mažėja, tačiau reikšmingai išaugo narkotikų vartojimo paplitimas tarp bent kartą gyvenime vartojusių, o elektroninės cigaretės ir kiti nauji nikotino gaminiai ypač sparčiai plinta tarp jaunesnių gyventojų.

Skaityti toliau

2026 m. atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidžia besikeičiantį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paveikslą. Nors alkoholio vartojimas per pastaruosius penkerius metus sumažėjo, vis daugiau gyventojų turi narkotikų vartojimo patirties. Tuo pat metu tradicinius tabako gaminius vis dažniau papildo elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai.

Tyrime dalyvavo 4670 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Gyventojų apklausa vyko 2026 m. sausio 21–kovo 29 dienomis.

Alkoholio vartojančiųjų mažėja, tačiau daugėja nesaikingai geriančių

2026 m. alkoholio per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję 74,8 proc. Lietuvos gyventojų, o per paskutines 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 m., sumažėjo.

Tačiau tyrėjai atkreipia dėmesį į kitą tendenciją – nors bendras alkoholį vartojančių žmonių skaičius mažėja, daugėja gyventojų, kurie alkoholį vartoja dideliais kiekiais.

Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu bent kartą per savaitę išgeria 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų. 2021 m. tokių buvo 7,1 proc. Iš jų 1,3 proc. tokį kiekį alkoholio suvartoja kasdien arba beveik kasdien, 9,9 proc. – kiekvieną savaitę. Dažniau didelį alkoholio kiekį nurodo vartojantys vyrai.

„Šie skaičiai rodo, kad bendras alkoholio vartojimo mažėjimas yra svarbi tendencija, tačiau kartu turime matyti ir kitą jos pusę – dalis žmonių alkoholį vartoja rečiau, bet vienu kartu išgeria daugiau. Todėl vertinant situaciją būtina atsižvelgti ne tik į vartojimo paplitimą, bet ir į vartojimo įpročius“, – teigiama tyrimo pristatyme.

Alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 m. buvo 18 metų ir nuo 2004 m. išlieka nepakitusi.

Narkotikų vartojimo patirtį turi jau beveik kas ketvirtas gyventojas

Ryškiausias tyrimo pokytis – narkotikų vartojimo rodikliai.

24,2 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 m. tokių buvo 14,1 proc.

Per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per paskutines 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Abu šie rodikliai taip pat išaugo, palyginti su 2021 m., tačiau nežymiai.

Ypač ryškus skirtumas matomas tarp vyrų ir moterų: bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų.

Kanapės išlieka populiariausios, tačiau auga ir kitų narkotikų vartojimas

Kanapės ir toliau išlieka dažniausiai vartojama narkotine ir psichotropine medžiaga Lietuvoje. Bent kartą gyvenime jas yra vartoję 20 proc. 15–64 metų gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 4,3 proc., per paskutines 30 dienų – 2 proc.

Reikšmingai didėja ir kitų narkotikų vartojimo patirtis. Narkotikus, išskyrus kanapes, bent kartą gyvenime yra vartoję 11,4 proc. gyventojų – 2021 m. šis rodiklis siekė 4,7 proc.

Tarp kitų narkotikų išsiskiria kokainas – jo vartojimo bent kartą gyvenime rodiklis padidėjo nuo 1,8 proc. 2021 m. iki 3,6 proc. 2026 m. Ekstazį bent kartą gyvenime yra vartoję 2,9 proc., haliucinogeninius grybus – 3 proc., amfetaminą – 2,1 proc. gyventojų.

Jaunesni gyventojai – naujų nikotino gaminių vartojimo priešakyje

Tyrimo duomenimis, tabako gaminiai išlieka viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo formų. 73,3 proc. gyventojų yra bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. juos vartojo per paskutinius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per paskutines 30 dienų.

Tačiau tabako vartojimo struktūra keičiasi. Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 18,4 proc., per paskutines 30 dienų – 14,7 proc. Palyginti su 2021 m., visi šie rodikliai padidėjo.

Ypač didelis elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas nustatytas tarp 15–34 metų gyventojų: 28,3 proc. šios amžiaus grupės atstovų jas vartojo per paskutines 30 dienų. Vyresnių, 35–64 metų, gyventojų grupėje šis rodiklis siekia 7,4 proc.

Kaitinamojo tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 23,8 proc. gyventojų, o per paskutines 30 dienų – 9,1 proc. Jaunesnių, 15–34 metų, gyventojų grupėje pastarasis rodiklis siekia 14,2 proc.

Rinkoje atsiranda vis daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų

Tyrimo duomenys taip pat rodo naują iššūkį – besikeičiančią naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinką. Vis daugiau dėmesio reikia skirti sintetiniams ir pusiau sintetiniams kanabinoidams bei sintetiniams katinonams.

Šios medžiagos gali būti lengvai platinamos internetu, socialiniuose tinkluose ir įvairiose programėlėse. Sintetiniai kanabinoidai gali būti maišomi su elektroninių cigarečių skysčiais ar platinami kaip kanapių pakaitalai. Didžiausia rizika susijusi su tuo, kad vartotojas ne visada žino tikrąją medžiagos sudėtį ir koncentraciją, todėl didėja apsinuodijimo ir perdozavimo tikimybė.

Tyrimo rezultatai – signalas, kur šiandien reikia nukreipti sprendimus

2026 m. tyrimas atskleidžia dvi skirtingas tendencijas. Alkoholio vartojimas mažėja, tačiau narkotikų vartojimo patirtis didėja. Tuo metu nikotino vartojimo rinkoje stiprėja naujų produktų vaidmuo, ypač tarp jaunų žmonių.

„Šiandien nebegalime psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo vertinti tik per vienos medžiagos ar vieno produkto prizmę. Gyventojų elgsena keičiasi, rinkoje atsiranda naujų medžiagų ir naujų vartojimo formų, todėl ir prevencijos priemonės turi būti tikslingos, paremtos duomenimis bei orientuotos į konkrečias grupes“, – pabrėžiama tyrimo išvadose.

Tyrimo duomenys yra svarbus pagrindas vertinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją Lietuvoje ir tęsiant jau pasiteisinusiais priemones bei planuojant tolesnes paklausos, pasiūlos bei žalos mažinimo priemones.

2026 m. tyrimas atliktas apklausiant 4670 15–64 metų nuolatinių Lietuvos gyventojų. Tyrimas vykdytas sausio 21–kovo 29 dienomis. Jis finansuotas Europos Sąjungos narkotikų agentūros dotacijos ir valstybės biudžeto lėšomis.

Šilutės ligoninės nuotr.

Kokybiškam paciento ištyrimui svarbi ne tik gydytojo kompetencija, bet ir diagnostinės įrangos galimybės. Ryškūs ir informatyvūs rentgeno vaizdai padeda tiksliau įvertinti organizmo pakitimus, palyginti ankstesnių tyrimų rezultatus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio paciento ištyrimo ar gydymo.

Skaityti toliau

Diagnostikos galimybes Šilutės ligoninėje sustiprino naujas skaitmeninis rentgeno aparatas, naudojamas Konsultacinėje poliklinikoje. Jis pakeitė anksčiau naudotą įrangą ir buvo įsigytas įgyvendinant projektą „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą Šilutės rajono savivaldybėje“.

Naujuoju aparatu atliekamas toks pat platus rentgeno tyrimų spektras kaip ir anksčiau, tačiau visiškai suskaitmeninta sistema leidžia išgauti ryškius ir informatyvius vaizdus, kuriuose mažiau tyrimo kokybei trukdančių artefaktų. Geresnė vaizdų kokybė padeda gydytojams tiksliau įvertinti tiriamas anatomines struktūras, o šiuolaikinės aparato technologijos – optimizuoti paciento apšvitą, išlaikant diagnostikai reikalingą vaizdo kokybę.

Pasak VšĮ Šilutės ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjo Darijaus Pundžiaus, naujosios įrangos privalumai jau akivaizdūs kasdieniame darbe.

„Džiaugiamės, kad įgyvendinant projektą ligoninei pavyko įsigyti šiuolaikišką rentgeno aparatą. Juo dirbti gerokai patogiau, o gaunamų vaizdų kokybė yra labai gera. Tai palengvina kasdienį specialistų darbą ir kartu suteikia naudą pacientams – tyrimai atliekami šiuolaikiška įranga, o gydytojai gauna išsamius ir informatyvius vaizdus“, – sako Radiologijos skyriaus vedėjas.

Dviejų darbo vietų rentgeno sistemą sudaro tyrimų stalas ir vertikalus stovas. Ant stalo atliekami tyrimai, kurių metu pacientas turi gulėti, pavyzdžiui, tiriant stuburą, dubenį, pilvo sritį ar galūnes. Prie vertikalaus stovo pacientai tiriami stovėdami – čia dažniausiai atliekamos krūtinės ląstos rentgenogramos.

Artimiausiu metu naujuoju aparatu bus galima atlikti ir ilgas visos kojos rentgenogramas. Atliekant tokį tyrimą viename vaizde matoma visa koja nuo klubo iki čiurnos. Tai leidžia įvertinti galūnės mechaninę ašį, jos padėtį ir galimus kojų ilgio skirtumus. Tokios rentgenogramos svarbios diagnozuojant kaulų ir sąnarių pakitimus, planuojant ortopedines operacijas bei vertinant gydymo rezultatus.

Aukštos kokybės vaizdai ypač reikšmingi vertinant kaulų ir sąnarių patologiją, nustatant artrozės stadiją, tiriant klubo, kelio ar peties sąnarius bei stebint pacientų būklę po sąnarių keitimo ir kitų operacijų. Informatyvios krūtinės ląstos rentgenogramos padeda gydytojams vertinti plaučių ligas ir skysčių sankaupas. Naujoji įranga naudinga ir atliekant vaikų rentgeno tyrimus – gaunami išsamūs diagnostiniai vaizdai suteikia daugiau informacijos vaikų ligų specialistams.

Visa tyrimų medžiaga archyvuojama ir saugoma teisės aktų nustatyta tvarka. Gydytojai gali lengvai peržiūrėti ankstesnius paciento tyrimus, palyginti skirtingu metu – net ir prieš daugelį metų – atliktus vaizdus ir įvertinti ligos eigą ar gydymo rezultatus.

Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo Algio Starkaus teigimu, naujas rentgeno aparatas – svarbi investicija ne tik į diagnostikos kokybę, bet ir į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajono gyventojams.

„Nuosekliai investuojame į diagnostikos ir gydymo įrangos atnaujinimą, kad mūsų specialistai galėtų dirbti šiuolaikiškomis sąlygomis, o pacientai reikalingus tyrimus gautų čia pat, Šilutėje. Naujas rentgeno aparatas yra konkretus projekto rezultatas, prisidedantis prie kokybiškesnių paslaugų ir stipresnės ligoninės ateities“, – sako A. Starkus.

Rentgeno aparatas įsigytas įgyvendinant projektą „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą Šilutės rajono savivaldybėje“, kurį kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis partnerėmis įgyvendina Šilutės rajono savivaldybės administracija. Projektu siekiama atnaujinti rajono sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą ir medicinos įrangą, gerinti paslaugų kokybę bei sudaryti gyventojams galimybes daugiau reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų gauti arčiau gyvenamosios vietos.

Norint atlikti planinį rentgeno tyrimą, reikalingas gydytojo siuntimas. Dėl registracijos prašome kreiptis į Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratūrą telefonu +370 441 61040, atvykti adresu Rusnės g. 1, Šilutė. Taip pat galima registruoti ir internetu www.esveikata.lt.

shutterstock.com.

Klausą kasdien veikia įvairaus stiprumo garsai, tačiau ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje gali tapti iššūkiu ausims. Koncertai, festivaliai ar triukšminga darbo aplinka – situacijos, kuriose verta pagalvoti apie papildomą klausos apsaugą.

Skaityti toliau

Klausos centro „Lora“ siūlomos klausos apsaugos priemonės padeda sumažinti pernelyg didelio garso poveikį, tačiau jas rinktis reikėtų pagal konkrečią situaciją. Viena priemonė gali būti patogesnė koncerte, kita – dirbant triukšmingoje aplinkoje, todėl svarbu įvertinti priemonių patogumą ir kaip jas naudoti.

Kodėl svarbu saugoti klausą?

Klausa yra jautri jutimo sistema, todėl stiprus triukšmas gali jai pakenkti. Vienkartinis labai garsus garsas taip pat gali būti žalingas, ypač jei jis yra intensyvus. Buvimas triukšmingoje aplinkoje gali pakenkti klausai, todėl svarbu laiku reaguoti į jau atsiradusius simptomus ir pasirinkti tinkamas klausos apsaugos priemones.

Pagrindinės klausos apsaugos priemonės

Galima rinktis iš kelių pagrindinių klausos apsaugos variantų: ausų kamštukų, apsauginių ausinių ir specializuotų priemonių. Kiekviena jų turi savų privalumų, todėl nėra vienos priemonės, kuri geriausiai tiktų visiems atvejams. Rinktis rekomenduojama pagal triukšmo pobūdį ir intensyvumą bei aplinką, kurioje priemonė bus naudojama.

Ausų kamštukai

Ausų kamštukai yra viena paprasčiausių klausos apsaugos priemonių. Jie dedami į ausies kanalą ir sumažina į ausį patenkančio garso intensyvumą. Dėl nedidelio dydžio juos patogu nešiotis su savimi, todėl jie gali būti praktiški koncertuose, festivaliuose ar dirbant triukšmingoje aplinkoje.

Ausinės nuo triukšmo

Apsauginės ausinės nuo triukšmo uždengia ausis ir taip sumažina garso poveikį. Jos gali būti ypač tinkamos triukšmingoje darbo aplinkoje, dirbant su elektriniais įrankiais, sodo technika ar kita garsiai veikiančia įranga. Taip pat šias ausines galima rinktis, jei ausų kamštukai nėra patogūs.
Specializuotos priemonės

Kai kurioms veikloms gali būti reikalinga specialiai pritaikyta apsauga. Pavyzdžiui, muzikantai ir garso industrijos darbuotojai dažnai renkasi priemones, sukurtas taip, kad sumažintų garsų poveikį, bet leistų girdėti aplinkos garsus. Tai gali būti ausų kamštukai muzikantams, elektroninės klausos apsaugos priemonės, ryšiui palaikyti skirtos apsauginės ausinės ir kt.

Kaip pasirinkti tinkamą klausos apsaugą?

Tinkamos klausos apsaugos pasirinkimas priklauso ne tik nuo to, kiek triukšminga yra aplinka. Taip pat svarbu įvertinti, kiek laiko joje būsite, kokia veikla užsiimsite ir, ar pasirinkta priemonė netrukdys bendrauti. Klausos apsauga turėtų būti pakankamai efektyvi ir pritaikyta konkrečiai situacijai.

Atsižvelkite į triukšmo lygį

Pirmiausia svarbu įvertinti, kokio stiprumo triukšmas jus supa. Skirtingose situacijose garso poveikis gali labai skirtis, todėl vien koncertui skirtų ausų kamštukų nebūtinai pakaks dirbant triukšmingoje aplinkoje. Kuo intensyvesnis ir ilgesnis triukšmas, tuo daugiau dėmesio reikėtų skirti tinkamai apsaugai.

Įvertinkite patogumą

Kitas svarbus kriterijus – patogumas. Jei klausos apsaugą reikia dėvėti kelias valandas, nepatogūs kamštukai ar per stipriai spaudžiančios ausinės gali kelti diskomfortą. Taigi, renkantis verta atsižvelgti į priemonės dydį, formą ir tai, kaip ji jaučiasi ausyse ar ant jų.

Rinkitės pagal situaciją

Klausos apsauga turėtų būti pasirenkama pagal tai, kur ir kaip ją naudosite. Koncertams gali būti patogūs kamštukai su filtrais, kurie sumažina garso stiprumą, bet vis tiek galima puikiai girdėti muziką. Dirbant su triukšmingais įrankiais tinkamesnės yra apsauginės ausinės arba kitos konkrečiai darbo aplinkai skirtos priemonės.

Kada verta pasitikrinti klausą?

Dažnas arba ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje yra viena iš priežasčių skirti daugiau dėmesio klausos sveikatai. Net naudojant klausos apsaugą svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pasikeitimus. Pavyzdžiui, po triukšmingo renginio atsiradęs laikinas spengimas ausyse gali būti ženklas, kad ausys patyrė žalingą garso poveikį.

Jei spengimas ausyse kartojasi ar nepraeina ir sunkiau suprasti kalbą, verta kreiptis į klausos specialistus. Profilaktinio klausos patikrinimo metu įvertinamas žalingas garsų poveikis ir prireikus, skiriamas tinkamas gydymas.

.

.

Užsakymo Nr. 260820

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Dažniausiai siuntimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą gydytojo specialisto konsultaciją išrašo šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Svarbiausia, kad gydytojas dirbtų gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa dėl tos paslaugos, kurią teikdamas jis išduoda siuntimą.

Skaityti toliau

Šeimos gydytojas gydo daug sveikatos sutrikimų

Sveikatos priežiūra dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo – į jį pirmiausia kreipiamės blogai pasijutę sutrikus sveikatai. Šeimos gydytojas įvertina paciento būklę, išklauso nusiskundimus, skiria reikalingus tyrimus, nustato diagnozę ir taiko gydymą. Jis gali diagnozuoti ir gydyti didžiąją dalį dažniausių ligų bei sveikatos sutrikimų, todėl gydytojo specialisto konsultacijos reikia ne visada.

„Pacientas junta simptomus, o šeimos gydytojas vertina visumą – ligos istoriją, tyrimų rezultatus, rizikos veiksnius ir bendrą sveikatos būklę. Iš to jis sprendžia, ar gydytojo specialisto konsultacija yra mediciniškai reikalinga ir koks specialistas galėtų padėti“, – sako šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.

Siuntimas išrašomas tik tuomet, kai šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, nustato medicinines indikacijas specialisto konsultacijai. Jei sveikatos sutrikimą ar ligą diagnozuoti ir gydyti gali šeimos gydytojas ir jo komanda, gydytojo specialisto pagalbos neprireikia.

Pavyzdžiui, galvos skausmai nebūtinai rodo neurologinę ligą – neretai jie susiję su kraujospūdžio svyravimais, stresu ar kitais veiksniais, kuriuos gali gydyti šeimos gydytojas. Nugaros ar sąnarių skausmų atvejais dažnai pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas – vaistai, fizinio aktyvumo koregavimas, kineziterapija ar kitos priemonės. Jei tokio gydymo nepakanka arba reikia išsamesnio ištyrimo, šeimos gydytojas siunčia pas gydytoją specialistą.

Gydytojas specialistas gali siųsti pas kitą specialistą

Tam tikrais atvejais siuntimą gali išduoti ir gydytojas specialistas, kai gydymo metu paaiškėja, kad reikalinga kitos srities specialisto konsultacija arba specializuotas tyrimas.

Pavyzdžiui, jei gydant širdies ritmo sutrikimus kardiologui kyla įtarimų, kad jų priežastis gali būti susijusi su hormonų sistemos sutrikimais, jis gali siųsti pacientą pas endokrinologą. Jei ortopedas traumatologas įtaria, kad sąnarių skausmus sukelia uždegiminė liga, pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas reumatologą.

Tokiais atvejais pacientui nereikia papildomai kreiptis į šeimos gydytoją vien dėl siuntimo – jis gali tiesiogiai registruotis pas siuntime nurodytą specialistą.

Daugiau galimybių išduoti siuntimą kompensuojamai paslaugai

Nuo liepos 1 d. visose sutartį su ligonių kasa turinčiose gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose – siuntimą ligonių kasos apmokamai paslaugai gauti gydytojai specialistai gali išrašyti tiek nemokamos, tiek mokamos konsultacijos metu.

Tai reiškia, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam žmogui mokamos konsultacijos metu gydytojas gali išrašyti siuntimą tęstinei ligonių kasos apmokamai paslaugai gauti, jeigu jį išrašo teikdamas konsultaciją, dėl kurios gydymo įstaiga sudariusi sutartį su ligonių kasa. Be to, gydytojas turi nustatyti, kad dėl paciento sveikatos būklės tikslinga jam teikti tolesnes kompensuojamas paslaugas. Vien tai, kad žmogus sumokėjo už konsultaciją, nesuteikia pagrindo gauti siuntimą kompensuojamoms paslaugoms.

Gydytojas šią informaciją pažymi siuntime, o pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa, kurioje pageidauja gauti siuntime nurodytą paslaugą.

„Ši tvarka ypač aktuali, kai pacientui po vieno gydytojo specialisto konsultacijos prireikia kito specialisto konsultacijos ar kitų kompensuojamųjų paslaugų. Tuomet kelias iki reikiamos paslaugos tampa trumpesnis ir paprastesnis“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Indrė Lyvė.

Sprendimas dėl siuntimo visada priimamas individualiai. Vienais atvejais jis išrašomas iš karto, kitais reikia sulaukti tyrimų rezultatų arba įvertinti gydymo efektyvumą. Neretai gydytojo specialisto konsultacijos neprireikia, nes pacientui reikalingą pagalbą suteikia šeimos gydytojo komanda. Siuntimas nėra atskira paslauga – tai medicininis sprendimas, priimamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir gydymo poreikį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio vandenyje aptiktas padidėjęs žarninių lazdelių kiekis.

Skaityti toliau

Atlikus Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudyklos vandens tyrimus, nustatytas padidėjęs žarninių lazdelių (E. coli) kiekis – 2400 KSV/100 ml. Higienos normoje nustatyta privaloma vertė – ne daugiau kaip 1000 KSV/100 ml, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Iki atskiro pranešimo Ž. Naumiesčio tvenkinyje maudytis nerekomenduojama.

Bus atliekami papildomi vandens kokybės tyrimai. Apie jų rezultatus ir galimybę vėl saugiai maudytis visuomenė bus informuota papildomai.

Gyventojų ir miestelio svečių prašoma laikytis rekomendacijų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vasarą sušilus Baltijos jūros vandeniui susidaro palankesnės sąlygos daugintis Vibrio genties bakterijoms. Daugumai žmonių maudynės Baltijos jūroje išlieka saugios, tačiau tam tikroms gyventojų grupėms šios bakterijos gali sukelti sunkią infekciją – vibriozę. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kaip sumažinti užsikrėtimo riziką ir kada reikėtų būti ypač atsargiems.

Skaityti toliau

Baltijos jūroje Vibrio bakterijų aptinkama dažniau

Vibrio genties bakterijos natūraliai gyvena sūrokame pakrančių vandenyje, kuriame susimaišo jūros ir gėlas vanduo. Joms palankiausios sąlygos susidaro šiltuose, mažesnio druskingumo vandenyse – pakrančių zonose, upių žiotyse, kur susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, taip pat kai kuriuose vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose. Atviruose vandenynų vandenyse šių bakterijų dauginimuisi sąlygos paprastai nėra tokios palankios dėl didesnio druskingumo, žemesnės temperatūros ir mažesnio maistinių medžiagų kiekio. Baltijos jūra dėl palyginti nedidelio druskingumo ir šiltuoju metų laiku kylančios vandens temperatūros sudaro palankesnes sąlygas Vibrio bakterijoms daugintis, todėl vasarą, kai jūros vandens temperatūra pasiekia apie 20 °C, jų aptinkama dažniau.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį, kad dėl klimato kaitos ir ilgėjančio šiltojo sezono palankios sąlygos Vibrio bakterijoms susidaro vis dažniau. ELPKC interaktyviame „Vibrio Viewer“ žemėlapyje galima stebėti aplinkos sąlygas, palankias šioms bakterijoms daugintis Europos pakrančių vandenyse, bei penkių dienų rizikos prognozę.

Kaip užsikrečiama vibrioze?

Vibriozė – tai Vibrio bakterijų sukelta infekcija. Dažniausiai užsikrečiama dviem būdais: valgant žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, arba bakterijoms patekus į organizmą per atvirą žaizdą maudantis šiltame jūros ar kitame sūriame vandenyje. Nuo žmogaus žmogui ši infekcija neplinta.

Su maistu susijusi infekcija dažniausiai pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, kartais karščiavimu. Jei bakterijos patenka per odos pažeidimą, gali atsirasti paraudimas, tinimas, stiprus skausmas, pūslės ar pūliavimas. Retais atvejais infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti gyvybei pavojingą ligą (septicemiją).

„Daugumai žmonių maudynės Baltijos jūroje išlieka saugios. Vis dėlto žmonėms, turintiems atvirų žaizdų ar kitų odos pažeidimų, taip pat neseniai atlikus operaciją, pasidarius tatuiruotę ar įsivėrus auskarus, rekomenduojama būti atsargesniems. Tokiais atvejais Vibrio bakterijos į organizmą gali patekti per pažeistą odą ir sukelti infekciją“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.

Didžiausia sunkios vibriozės rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis kepenų ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl ligų ar gydymo. Šiems žmonėms infekcija gali progresuoti greičiau ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Kaip apsisaugoti?

Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama:

nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių;
ruošiant jūros gėrybes kruopščiai plauti rankas, naudoti atskiras pjaustymo priemones ir vengti kryžminės taršos;
jei yra atvirų žaizdų, įpjovimų, nubrozdinimų, neseniai atlikta operacija, pasidaryta tatuiruotė ar įverti auskarai – vengti maudynių jūroje arba žaizdą patikimai uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu;
po sąlyčio su jūros vandeniu ar žaliomis jūros gėrybėmis žaizdas kruopščiai nuplauti vandeniu ir muilu.
„Po maudynių svarbu stebėti žaizdos būklę. Jei atsiranda paraudimas, stiprėjantis skausmas, tinimas, pūliavimas, pakyla temperatūra ar pablogėja savijauta, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Anksti pradėtas gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – pabrėžia A. Valaikienė.

Daugiau informacijos apie vibriozę galima rasti čia.

shutterstock.

Žmogaus organizme natūraliai gyvena daugybė mikroorganizmų, kurie sudaro mikrobiotą ir yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama probiotikams – gyviems mikroorganizmams, kurių galima rasti kai kuriuose maisto produktuose ir maisto papilduose. Norint juos pasirinkti tinkamai, svarbu suprasti, kas yra probiotikai, kuo jie skiriasi ir kaip juos vartoti atsakingai – pasidomėkime plačiau.

Skaityti toliau

Kas yra probiotikai?

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, tam tikrais kiekiais suvartojami su maistu arba maisto papildais. Dažniausiai tai yra įvairios bakterijų kultūros, pavyzdžiui, laktobakterijos ar bifidobakterijos. Mikroorganizmai natūraliai gyvena žmogaus organizme ir sudaro žarnyno mikrobiotą – mikroorganizmų visumą, kuri yra įprasta žmogaus biologinės sistemos dalis. Daugiau informacijos apie sveikatos ir geros savijautos temas galima rasti CAMELIA.LT – „Camelia“ yra vaistinių tinklas, kuriame teikiamos farmacijos paslaugos ir konsultacijos bei siūlomas įvairių kasdienės sveikatos priežiūros prekių pasirinkimas. Na, o probiotikų šaltiniai gali būti įvairūs – nuo fermentuotų maisto produktų iki specialiai sukurtų maisto papildų.

Kodėl žmonės renkasi probiotikus?

Žmonės probiotikus renkasi dėl skirtingų priežasčių, dažniausiai siekdami papildyti savo kasdienę mitybą gyvais mikroorganizmais ir pasirūpinti įvairesne mityba. Susidomėjimą probiotikais gali lemti gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos įpročiai ar noras įtraukti daugiau produktų, kurių sudėtyje yra naudingų mikroorganizmų. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir nepamiršti, kad subalansuota mityba, įvairūs maisto produktai bei sveiki kasdieniai įpročiai išlieka svarbia visavertės rutinos dalimi.

Kaip vartoti probiotikus?

Vartojant probiotikus svarbu atidžiai susipažinti su konkretaus produkto informacija ir laikytis gamintojo pateiktų vartojimo rekomendacijų. Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį, mikroorganizmų rūšis, jų kiekį bei papildomas sudedamąsias dalis. Taip pat svarbu įvertinti laikymo sąlygas – kai kuriems produktams gali būti reikalinga tam tikra temperatūra ar apsauga nuo drėgmės, todėl rekomenduojama perskaityti etiketėje pateiktą informaciją.

Probiotikai gali būti įtraukiami į kasdienę mitybą kaip vienas iš pasirinkimų, bet jų vartojimas turėtų būti derinamas su visapusiškai subalansuota rutina. Įvairūs maisto produktai, pakankamas fizinis aktyvumas, poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas yra svarbios sveikos gyvensenos dalys. Jei kyla klausimų dėl tinkamiausio pasirinkimo, galima pasitarti su vaistininku ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis probiotikus?

Kaip minėta, renkantis probiotikus svarbu įvertinti produkto paskirtį, sudėtį ir informaciją, pateiktą ant pakuotės. Taip pat verta atkreipti dėmesį į nurodytas mikroorganizmų rūšis, jų kiekį, galiojimo laiką bei laikymo rekomendacijas. Skirtingų produktų sudėtis ir vartojimo sąlygos gali skirtis, todėl pasirinkimas turėtų būti apgalvotas.

Probiotikai – sąmoningas pasirinkimas kasdienėje rutinoje

Taigi, probiotikai yra viena iš galimybių papildyti kasdienę mitybą ir įtraukti į ją įvairių mikroorganizmų šaltinių. Renkantis svarbu atsakingai vertinti produkto informaciją, perskaityti pakuotėje pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgti į savo individualius poreikius bei gyvenimo būdą.

.

.

Užsakymo Nr. 260720

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Gyventojams kylant klausimų dėl mokėjimo už sveikatos priežiūrą paslaugas, Valstybinė ligonių kasa primena galiojančią tvarką. Jei paslaugą apmoka ligonių kasa, apdraustieji ją turi gauti nemokamai tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa.

Skaityti toliau

Mokėti gali būti prašoma tik dviem atvejais – kai pacientas pasirenka brangesnę medicinos priemonę iš patvirtinto sąrašo arba nemedicininę komforto paslaugą.

„Svarbu, kad pacientai aiškiai žinotų, kada paslaugos jiems priklauso nemokamai ir kada jie gali savo noru rinktis papildomas mokamas galimybes“, – sako Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Ji paaiškina, kad visos paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ar valstybės biudžeto, turi būti suteikiamos be jokių mokesčių. Į paslaugų kainą jau įskaičiuota viskas, ko reikia: tyrimai, gydymas ir medicinos priemonės. Medicininė paslauga negali būti išskaidyta ir papildomai apmokestinta.

Mokėti kainų skirtumą pasirinkus brangesnę priemonę

Mokėti gali tekti tik tuomet, kai pacientas savo noru pasirenka brangesnę medicinos priemonę nei ta, kuri kompensuojama. Tuomet jis moka ne visą brangesnės priemonės kainą, o tik kainų skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos brangesnės. „Pacientui būtinai turi būti pasiūlyta ir kompensuojama priemonė, o pasirinkimas mokėti galimas tik jam pačiam nusprendus“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos atstovė.

Svarbu tai, kad brangesnę priemonę gydymo įstaiga gali pasiūlyti tik tada, kai ji priklauso medicinos priemonių tipui, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tai gali būti:
• endoprotezas (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnario);
• intraokulinis lęšis;
• klausos implantas;
• artroskopinių operacijų metu naudojamas implantas;
• robotinės chirurgijos priemonė;
• tinklelis išvaržų operacijoms.

Gydymo įstaiga turi raštu suprantamai paaiškinti, kuo skiriasi siūlomi pasirinkimai, o pacientas – raštu patvirtinti, kad atsisako kompensuojamos priemonės ir renkasi brangesnę alternatyvą.

Brangesnės priemonės kaina privalo būti pagrįsta priemonės įsigijimo kaina ir administravimo išlaidomis, kurios negali viršyti 20 procentų įsigijimo kainos.

Papildomas komfortas – tik pasirinkus

Antra išimtis – nemedicininės, vadinamosios komforto, paslaugos. Tai – ne gydymui reikalingos paslaugos, o papildomi patogumai. Pavyzdžiui:
• vienvietė palata;
• individualus maitinimas;
• paciento artimųjų apgyvendinimas ar maitinimas;
• antros ar vėlesnės sveikatos dokumentų kopijos;
• asmeninio asistento paslaugos.

Tokias paslaugas gydymo įstaiga gali siūlyti tik tada, kai pacientas gali nemokamai gauti visą jam reikalingą gydymą. „Negali būti taip, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus, norėdamas gauti reikiamą gydymą, privalo papildomai susimokėti už komfortą“, – pažymi J. Valienė.

Pavyzdžiui, jei pacientui skiriama vienvietė palata, nes kitos galimybės nėra arba ši palata žmogui reikalinga dėl jo sveikatos būklės ar infekcijų kontrolės, tai ji turi būti nemokama. Nemokamas yra ir individualus maitinimas, jeigu jo reikia dėl žmogaus sveikatos būklės, arba asistento paslaugos, jei dėl paciento riboto judumo jomis užtikrinamas sveikatos priežiūros prieinamumas. Visais atvejais pacientas moka, tik kai pats, turėdamas nemokamą alternatyvą, pasirenka papildomą patogumą.

Kaip ir renkantis brangesnę medicinos priemonę, pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako nemokamų paslaugų ir pasirenka mokamas. Šiuo atveju mokama visa komforto paslaugos kaina.

Svarbu žinoti

Primename, kad kompensuojamas paslaugas gali gauti tik gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi galiojantį siuntimą, kai jo reikia, ir kreipiasi į gydymo įstaigą, dėl reikiamos paslaugos sudariusią sutartį su ligonių kasa. Jų sąrašą galima rasti čia.

meteo.lt.

Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.

Skaityti toliau

Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal Thermal Climate Index) – universalų šiluminio komforto indeksą, kuris įvertina oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir Saulės spinduliuotę. Būtent šis rodiklis geriau parodo, kokį šilumos stresą patiria žmogaus organizmas.

Neseniai žurnale Nature Climate Change paskelbtas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio daugelyje pasaulio regionų reikšmingai išaugo ne tik karščio bangų dažnis, bet ir jų sukeliamas šiluminis stresas, vertinamas pagal UTCI. Tyrėjai nustatė, kad ilgėja laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų ar net labai stiprų karščio stresą, o tokių reiškinių geografinė aprėptis plečiasi.

Nustatyta, kad sudėtiniai reiškiniai, kai kelias dienas iš eilės laikosi karščio stresas, o naktimis vyrauja tropinės naktys, dažnėja ir ilgėja visuose žemynuose, o didžiausi pokyčiai stebimi Europoje: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio 73 % padaugėjo vienadienių sudėtinių karščio reiškinių, kai po dienos, per kurią fiksuojamas karščio stresas, seka tropinė naktis.

Nors Baltijos jūros regionas išlieka gerokai vėsesnis nei Pietų Europa, klimato kaita didina tikimybę, kad ir Lietuvoje karščio bangos bus dažnesnės, ilgesnės bei intensyvesnės. Tokiais laikotarpiais svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus, kurie geriau atspindi galimą poveikį žmonių sveikatai.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kaip saugotis per karčius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba artimiausiomis dienomis prognozuoja stichinę kaitrą: 3 dienas iš eilės termometrai Lietuvoje turėtų fiksuoti aukštesnę nei 30 laipsnių karščio temperatūrą, nuo antradienio kaitra po mažu trauksis.

Skaityti toliau

Vasaros karščiai gali ne tik teikti malonumą, bet ir kelti pavojų sveikatai. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių.

Aukšta oro temperatūra didina dehidratacijos, perkaitimo ir šilumos smūgio riziką, ypač kūdikiams ir vaikams, nėščiosioms, senjorams ir įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems antsvorio.

Karštį žmonės nevienodai toleruoja. Todėl karštomis dienomis svarbu laikytis paprastų prevencinių rekomendacijų, kurios padeda apsaugoti sveikatą, išvengti negalavimų ir saugiai mėgautis vasara.

Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:

Svarbiausia – karštą dieną tinkamai apsirenkite: dėvėkite natūralaus pluošto, šviesius, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius; avėkite odinę avalynę. Eidami į lauką, užsidėkite galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudokite skėtį. Lauke dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš einant į lauką.

Karštuoju metų laiku ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę: fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias buvimo karštyje laikas – nuo 11 iki 17 val., nes šiomis valandomis karštis pats stipriausias; venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje; jei yra galimybė, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose (bibliotekoje, prekybos centre ar pan.), svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Palaikykite vėsią namų aplinką: atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi. Langus uždenkite šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

Dažniau gerkite skysčius – visą dieną po truputį, nelaukite, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo, vaisių ir daržovių sultys, arbatos. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina skysčių išsiskyrimą. Negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas); gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą: valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių; nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens išsiskyrimą.

Nepalikite uždarytame automobilyje kūdikių, vaikų, vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiesiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Per karščius karščiui jautriems žmonėms pagalbos gali prireikti dažniau, nei įprastai. Periodiškai aplankykite šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie daug laiko praleidžia vieni (vyresnio amžiaus ir sergantys asmenys turėtų būti lankomi kasdien). Jei jūsų pažįstamas žmogus vartoja vaistus, informuokite jį, jog jis turėtų pasiteirauti gydančio gydytojo ar vaistininko apie vaistų įtaką organizmo šiluminio reguliavimo procesams ir skysčių balanso palaikymui.

Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos:

jei prasideda gausus prakaitavimas ir raumenų mėšlungis (traukuliai);
jei kūno temperatūra pakyla iki > 40oC, oda tampa karšta ir šlapia;
jei randate sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Kaip išvengti nelaimių vandenyje?

Tvyrant karščiams, maudynės vandens telkiniuose tampa tikra atgaiva. Svarbu nepamiršti, kad poilsis prie vandens visada turi būti derinamas su atsakomybe. Todėl ugniagesiai gelbėtojai dar kartą primena, apie kokias grėsmes svarbu žinoti, būnant prie vandens telkinių, ir kaip jų išvengti.

Svarbiausia – išmokti plaukti. Jei plaukti nemokate, neikite į vandenį giliau nei iki krūtinės.

Venkite maudytis vieni arba nežinomose, nuošaliose vietose. Rinkitės oficialius paplūdimius ar vietas, kuriose yra daugiau poilsiautojų ir budintys gelbėtojai.

Prieš maudydamiesi įsitikinkite, kad aplinka saugi. Nežinomose vietose į vandenį eikite pamažu, neskubėkite nerti ar šokti.

Nepalikite prie vandens ar vandenyje be suaugusiųjų priežiūros vaikų iki 14 metų.

Nerekomenduojama eiti į vandenį iškart po valgio ar apsvaigus nuo alkoholio.

Po ilgo buvimo saulėje nešokite staiga į vandenį – pirmiausia atsivėsinkite apsitaškydami.

Venkite žaisti vietose, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Taip pat vandenyje nereikėtų užsiimti pavojingais žaidimais: nardinti kitų žmonių, tempti juos už kojų ar lipti vieniems ant kitų pečių.

Nesinaudokite plaukimui nepritaikytais daiktais – pripučiamais čiužiniais, automobilių kameromis, padangomis, lentomis ar rąstais.

Jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, į vandenį lipti draudžiama.

Jeigu artėja audra ar tamsūs debesys, kuo greičiau lipkite į krantą. Perkūnijos metu pavojinga būti tiek vandenyje, tiek pakrantėje, nes vanduo puikiai praleidžia elektros srovę.

Ką daryti pradėjus skęsti?

Pajutę, kad skęstate, stenkitės nepanikuoti. Šaukite, kvieskite pagalbą, mojuokite rankomis ir bandykite atkreipti aplinkinių dėmesį. Įkvėpkite kuo daugiau oro ir, jei įmanoma, atsigulkite ant nugaros, kad išsilaikytumėte vandens paviršiuje.

Kaip padėti skęstančiajam?

Pastebėję skęstantį žmogų, nedelsdami šaukitės pagalbos ir atkreipkite aplinkinių dėmesį. Jei paplūdimyje dirba gelbėtojai, kvieskite juos. Jeigu jų nėra, skambinkite skubiosios pagalbos ryšio numeriu 112.

Kol atvyks pagalba, skęstančiajam meskite gelbėjimosi ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą. Niekada nerizikuokite savo gyvybe.

Ištraukus žmogų į krantą, suteikite pirmąją pagalbą. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą ir tęskite jį iki atvykstant medikams.

Svarbu žinoti, kad gelbėti skęstantį žmogų vandenyje be specialių priemonių gali tik gerai pasirengęs plaukikas, gebantis įvertinti situaciją ir išmanantis gelbėjimo veiksmus.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Sveikatos apsaugos ministerija įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.

Skaityti toliau

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pasirašiusi įsakymo „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, pabrėžia, kad taip siekiama mažinti paciento laukimo laiką gauti paslaugą.

„Kiekvienam pacientui svarbu kuo greičiau patekti pas specialistą, kuris suteiktų paslaugą: nustatytų diagnozę, skirtų gydymą. Todėl suprantama, kad reikalavimas siuntimą gauti iš šeimos gydytojo tik ilgino paciento laukimą. Dabar, suteikęs mokamą paslaugą pacientui, gydytojas galės išrašyti siuntimą pas kitą specialistą, nesiunčiant paciento atgal pas šeimos gydytoją, o tai užtikrins paslaugų tęstinumą ir geresnį pacientų srautų valdymą“, – sako M. Jakubauskienė.

Teisės aktu nustatyta, kad išduodamas siuntimą specialistas visais atvejais turi pateikti informaciją, užpildydamas formą E027„Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nepriklausomai nuo to, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas pasirenka gauti siuntime nurodytą paslaugą. Šiuo pakeitimu siekiama gerinti duomenų kokybę ir jų atsekamumą: reikalavimas leis patikimiau vertinti siuntimų skaičių, jų pagrįstumą ir pacientų srautus. Kai siuntimas išrašomas po mokamos paslaugos suteikimo, elektroniniame medicinos dokumente būtina nurodyti, kad siuntimas išduodamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamoms paslaugoms gauti.

Kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas, pakeitimais nustatyta, kad užpildžius siuntimą būtų organizuojamas paciento registravimas paslaugai gauti toje pačioje arba paciento pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, paliekant pacientui teisę registracijos atsisakyti ir paslaugai, nurodytai siuntime, registruotis pačiam.

Įsakymu nustatyta, kad teikiant paslaugas galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems moteriškosios lyties asmenims nebūtų būtini papildomi siuntimai, nes šiems asmenims sveikatos būklės ištyrimo metu yra atliekami įvairūs papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, įskaitant tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų, ir praktikoje kyla poreikis išduoti papildomus siuntimus atskiriems tyrimams atlikti, o tai apsunkina ir pailgina paslaugų gavimo procesą bei didina administracinę naštą tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus grilio sezonui, ant grotelių dažniausiai ima čirkšti dešrelės ar šašlykai. Parduotuvių lentynose gausu dešrelių, šašlykų ar kitų mėsos gaminių, kurių sudėtyje galima rasti nitritų ar nitratų (dažniausiai žymimų kaip E250-E252). Maisto pramonėje šie priedai kol kas yra nepakeičiami: jie slopina pavojingų mikroorganizmų, įskaitant botulizmą sukeliančios bakterijos Clostridium botulinum, augimą ir toksinų susidarymą, lėtina riebalų oksidaciją bei padeda išsaugoti būdingą gaminių spalvą, skonį ir kvapą.

Skaityti toliau

Tačiau vartotojams svarbu nepamiršti, kad reikšmingą įtaką galutiniam produkto saugumui turi ir jo paruošimo būdas. Didžiausia rizika sveikatai kyla ne dėl pačių nitritų, o dėl jų reakcijos labai aukštoje temperatūroje. Kepant mėsą ant atviros ugnies ar ją prideginant, susidaro nitrozaminai – cheminiai junginiai, kurie didina onkologinių ligų riziką.

Nors gamintojai aktyviai ieško natūralių alternatyvų (pavyzdžiui, augalinių ekstraktų), šiuo metu nėra vieno universalaus pakaitalo, kuris garantuotų tokią pačią mikrobiologinę saugą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įspėja, kad pavojus sveikatai tiesiogiai priklauso nuo kepimo būdo. Didžiausia rizika kyla tada, kai mėsos gaminiai yra:

stipriai prideginami ar apanglėja;

kepami tiesioginėje liepsnoje;

ilgai kaitinami itin aukštoje temperatūroje;

pakartotinai šildomi.

Atmintinė grilio mėgėjams: kaip saugiai paruošti maistą?

Norėdami sumažinti kancerogeninių medžiagų susidarymą ir išvengti bakterijų laikykitės kelių paprastų taisyklių:

Rinkitės tinkamus produktus: prieš kepdami atkreipkite dėmesį į gaminio sudėtį. Griliui galima rinktis „balsvas“ dešreles, kurių sudėtyje nėra konservanto natrio nitrito (E250), o kepant nitritų turinčius gaminius svarbu jų neperkepti ir neapanglinti.

Tinkamai paruoškite ir valykite grilį: kepkite maistą virš žarijų, o ne ant atviros liepsnos. Venkite mėsos apskrudinimo iki juodumo (jei gaminys pridegė, tas vietas nupjaukite). Prieš kurdami ugnį kruopščiai nuvalykite groteles – senų sudegusių riebalų likučiai yra papildomas nešvarumų šaltinis.

Saugokite maistą nuo dūmų: naudokite specialius padėkliukus, kad riebalai nelašėtų tiesiai ant anglių. Degant riebalams susidaro dūmai, kuriuose gali būti policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH), kurie nusėda ant kepamo maisto.

Saugiai atšildykite: šaldytą mėsą ar žuvį saugiai atšildykite šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje ir kepkite iš karto. Jei maistą vežatės į gamtą, naudokite šaltkrepšius su ledo paketais, kad produktai negestų dar pakeliui.

Griežta higiena ir kryžminė tarša: plaukite rankas prieš ir po kiekvieno žalios mėsos prisilietimo. Žaliai mėsai ir jau iškeptiems patiekalams ar daržovėms naudokite visiškai atskiras lenteles bei įrankius. Iškepto maisto niekada nedėkite į indą, kuriame prieš tai buvo žalia mėsa.

Kontroliuokite temperatūrą: mėsos gaminiai turi būti pakankamai termiškai apdoroti  – jų vidinė temperatūra turėtų pasiekti ne mažiau kaip 75 °C. Greitai gendančius maisto produktus laikykite šaltai ir nepalikite saulėje ar aplinkos temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas.

Planas savaitgaliui paprastas: dešreles su E250 palikite virti puode, o kepsninei rinkitės šviežią mėsą arba specialiai griliui skirtus gaminius. Sveikesnė mityba prasideda nuo sąmoningumo – atsakingai įvertinę produkto sudėtį ir paruošimo būdą grilio sezonu mėgausitės saugiai.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Šylant orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad erkės Lietuvoje jau aktyvios, todėl dabar yra ypač svarbus metas pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuo šios infekcijos skiepijami 50–60 metų amžiaus gyventojai.

Skaityti toliau

„Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad jei erkės jau aktyvios, pradėti skiepytis per vėlu. Tačiau taip nėra. Šiltuoju metų laiku gali būti taikoma pagreitinta vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių išlaikomas dviejų savaičių intervalas. Tai leidžia greičiau susiformuoti imunitetui ir sumažinti sunkių komplikacijų riziką. Todėl raginame gyventojus nedelsti ir dėl skiepų į savo gydymo įstaigas kreiptis jau dabar“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai. Tai viena pavojingiausių virusinių centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga gali pažeisti galvos smegenis, jų dangalus, periferinius nervus, o daliai žmonių liekamieji reiškiniai išlieka visam gyvenimui. Persirgus dažnai pasitaiko pusiausvyros sutrikimų, galvos skausmų, dėmesio koncentracijos problemų, klausos sutrikimų, rankų ar pečių juostos raumenų silpnumo. Kai kuriais atvejais liga gali sukelti neįgalumą. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra – taikomas tik simptomus lengvinantis gydymas, todėl vakcinacija išlieka patikimiausia apsaugos priemone.

Erkiniu encefalitu užsikrečiama labai greitai – virusą erkės perduoda per seiles vos įsisiurbus. Net ir skubiai pašalinus erkę rizika išlieka. Be to, erkės aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir miestų parkuose, soduose, gyvenamųjų namų aplinkoje. Retesniais atvejais infekcija gali būti perduodama vartojant nepasterizuotą užkrėstą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.

Pagal įprastą skiepijimo schemą nuo erkinio encefalito reikia trijų vakcinos dozių. Pirmosios dvi dozės dažniausiai suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau, siekiant išlaikyti apsauginį imunitetą, po trečiosios dozės praėjus 3 metams, reikia suleisti pirmąją palaikomąją dozę, o kitas – kas 5 metus.

Taikant pagreitintą schemą, antroji dozė gali būti skiriama jau po dviejų savaičių nuo pirmosios. Apsauga susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios dozės, tačiau ilgalaikiam imunitetui būtina užbaigti visą skiepijimo kursą. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios.

Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugo, jei erkė įkando dar prieš skiepijimą arba per pirmąsias dvi savaites po pirmosios dozės. Dėl to net ir pradėjus skiepytis būtina išlikti atsargiems gamtoje – naudoti repelentus, dėvėti kūną dengiančius drabužius ir po buvimo gamtoje atidžiai apsižiūrėti.

Dėl nemokamos vakcinos 50–60 metų amžiaus gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę. Kiti gyventojai pasiskiepyti gali savo lėšomis gydymo įstaigose ar vaistinėse, kuriose teikiama skiepijimo paslauga.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinę gripo sezono savaitę (gegužės 11–17 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito iki 544,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (19-ąją savaitę rodiklis siekė 575,9 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Dėl gripo hospitalizuotas 1 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 2 asmenys. Dėl šių ligų nė vienas asmuo nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties atvejų nuo šių ligų neregistruota.

Šį sezoną nuo gripo mirė iš viso 86 asmenys, nuo COVID-19 ligos – 47.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/pasibaiges-gripo-sezonas-reiksmingai-nesiskyre-nuo-ankstesniu-sTmv/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje sergamumas mažesnis nei pernai tokiu metu.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 19-ąją metų savaitę (gegužės 4–10 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 575,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (18-ąją savaitę buvo 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 729,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (19-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 1 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 3. Dėl šių ligų nė vienas asmuo nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nei nuo gripo, nei nuo COVID-19 ligos atvejų neužregistruota. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 86 asmenys, nuo COVID-19 ligos – 47.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/baigiasi-gripo-sezonas-sergamumas-mazesnis-nei-pernai-tokiu-metu-Sm4F/