www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo Naujųjų metų keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, vaiko priežiūros išmokų trukmė ir dydžiai. Ką svarbu žinoti tėvams, kurių vaikai gims nuo 2023 m. sausio 1 d.?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsiranda neperleidžiami mėnesiai

Tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Šį terminą, kaip minimalų kiekvienam iš tėvų, nustato Europos Sąjungos direktyva.

Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį galima imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų. Tai reiškia, kad neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai: pasinaudoti mėnesiu ar dienomis, o po kelių mėnesių – likusiu mėnesiu arba likusiomis dienomis.

„Sodrai“ priėmus sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką, mamai ar tėčiui pirmiausiai bus mokama išmoka už neperleidžiamus mėnesius, kuri yra didesnė, nei už likusius mėnesius, tačiau tai nereiškia, kad, kai mama pasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais, iškart jais turi pasinaudoti tėtis.

Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų (ar jų dalies) tam pačiam vaikui prižiūrėti abu tėvai negali imti tuo pačiu metu.

Rūta, biuro administratorė ir Vytautas, pardavimų vadybininkas. Mamai vaiko priežiūros išmoka už nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusį vaiką paskirta nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. sausio 4 d. (24 mėnesių laikotarpiui), tėtis pasirinko savo neperleidžiamais mėnesiais pasinaudoti vėliau, kai vaikas jau bus ūgtelėjęs – prižiūrėti jį 23 ir 24 mėnesiais.

Asta, universiteto dėstytoja ir Jonas, architektas. Mamai vaiko priežiūros išmoka už nuo 2023 sausio 1 d. gimusį vaiką paskirta nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 4 d. (18 mėnesių laikotarpiui). Kai vaikui sukaks pusė metų, mama vienam mėnesiui sugrįš į darbą, kad sudalyvautų mokslinėje konferencijoje. Vėliau tęs vaiko priežiūros atostogas. Taigi, tėtis pasinaudos savo neperleidžiamais mėnesiais 7 ir 18 vaiko auginimo mėnesiais.

Keičiasi vaiko priežiūros išmokų trukmė

Tėvai galės pasirinkti, gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių ar 24 mėnesiai. Teikiant prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką, reikės nurodyti, kiek laiko norima ją gauti.

Savarankiškai dirbantieji asmenys papildomai privalės nurodyti ir pasirinktą vaiko priežiūros laikotarpį. Vaiko priežiūros išmoką tėvai gali gauti pakaitomis, tačiau kitas iš tėvų tuo metu turi nutraukti suteiktas vaiko priežiūros atostogas ar vaiko priežiūros laikotarpį.

Marija, gydytoja ir Petras, programuotojas. Darbdavys suteikė Marijai vaiko priežiūros atostogas ir ji pateikė „Sodrai“ prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką iki kol vaikui sueis 18 mėnesių. Mamai buvo paskirta išmoka. Praėjus 9 mėnesiams ji nusprendė grįžti į darbą, o tėvas kreipėsi į darbdavį dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo. Marija nutraukė darbdavio suteiktas vaiko priežiūros atostogas ir „Sodrai“ pateikė prašymą nutraukti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą bei grįžo į darbą. Petras, darbdaviui suteikus vaiko priežiūros atostogas, „Sodrai“ pateikė prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką.

Laura, kirpėja ir Dovydas, valstybės tarnautojas. Savarankiškai dirbanti mama (draudžiama motinystės socialiniu draudimu, kuriai nesuteikiamos vaiko priežiūros atostogos), gimus kūdikiui, „Sodrai“ pateikė prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką iki kol vaikui sueis 18 mėnesių ir pranešė apie pasirinktą vaiko priežiūros laikotarpį. Mamai buvo paskirta vaiko priežiūros išmoka iki vaikui sueis 18 mėnesių. Praėjus 6 mėnesiams ji nusprendė, kad nori tęsti savarankišką veiklą ir nutraukti pasirinktą vaiko priežiūros laikotarpį, o vaiko priežiūros atostogų ketina išeiti vaiko tėtis. Šiuo atveju mama „Sodrai“ turi pateikti prašymą nutraukti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą ir vaiko priežiūros laikotarpį, pasirenkant priežastį „nutraukti“, o tėtis (kai darbdavys suteiks vaiko priežiūros atostogas) – prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką.

Keičiasi išmokų dydžiai

Neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių laikotarpiu mokama 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmoka paskirta 2023 m. vasario mėnesį.

Apskaičiuojant išmoką, bus vertinamos 2022 m. sausį – 2022 m. gruodį turėtos pajamos.

Jei pasirenkama vaiką prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Jei vaiką augina vienas iš tėvų

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kito iš vaiko tėvų nepanaudotą neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Vienišiems tėvams vaiko priežiūros išmoka už nepanaudotą laikotarpį skiriama ir mokama tik likus 2 mėnesiams iki pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės.

Tai reiškia, kad pasirinkus išmokos mokėjimą iki 18 mėnesių, išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bus mokama 17 ir 18 vaiko priežiūros mėnesiais. Pasirinkus išmokos mokėjimą iki 24 mėnesių, išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bus mokama 23 ir 24 mėnesiais.

Laikoma, kad vaiką augina vienas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų, kai: kitas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų yra miręs ar pripažintas mirusiu, pripažintas nežinia kur esančiu, jam terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia; jei vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė; jei vaikas, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra atskirtas nuo vieno iš jo tėvų; kitas iš vaiko tėvų pripažintas neveiksniu šioje srityje; jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų, o kitam apribotas bendravimas su vaiku; jei kitas iš vaiko globėjų yra atleistas arba nušalintas nuo pareigų; jei kitas iš vaiko tėvų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to negali prižiūrėti vaiko.

Vaiko priežiūros išmoka ir darbo pajamos

Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais mama, tėtis ar globėjas gaus darbinės veiklos pajamų ar išmokų, bus mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.

Visais kitais mėnesiais darbinės veiklos pajamos ir (ar) išmokos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršytų 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo (pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka).

Liepa, siuvėja ir Rapolas, statybininkas. Liepai nuo 2023 m. vasario 25 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki kol vaikui sueis 24 mėnesiai. Iki kol vaikui sueis 12 mėnesių paskirta 489,06 euro dydžio išmoka, o iki kol vaikui sueis 24 mėnesiai – 326,04 euro dydžio išmoka.

Liepos buvęs vidutinis atlyginimas – 1087 eurai.

Išmokos gavimo laikotarpiu (išskyrus neperleidžiamų mėnesių laikotarpį) Liepa gauna darbinės veiklos pajamų, kurių suma – 300 eurų.

Iki kol vaikui sueis 12 mėnesių, jai bus mokama viso dydžio vaiko priežiūros išmoka – 489,06 euro, kadangi 489,06 euro (išmokos dydis) + 300 eurų (darbinės veiklos pajamos) = 789,06 euro (mažiau negu 1087 eurai).

Iki kol vaikui sueis 24 mėnesiai, Liepai taip pat bus mokama viso dydžio vaiko priežiūros išmoka – 326,04 euro, kadangi 326,04 euro (išmokos dydis) + 300 eurų (darbinės veiklos pajamos) = 626,04 euro (mažiau negu 1087 eurai).

Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir jis gauna vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bei turi papildomų pajamų, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas papildomas pajamas.

Svarbu, kad ši nuostata nebus taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims – jų gaunamos pajamos nemažins vaiko priežiūros išmokos tiek neperleidžiamais, tiek likusiais mėnesiais. Dirbantys savarankiškai ir toliau tiek per pirmus, tiek per antrus vaiko auginimo metus galės turėti pajamų iš savarankiškos veiklos ir tai nemažins vaiko priežiūros išmokos.

Gimė du ar daugiau vaikų

Jeigu gimė du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Jei asmuo jau gauna vaiko priežiūros išmoką ir dar įgyja teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam bus mokamos abi šios išmokos. Tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės arba vaiko priežiūros išmoka.

lrv.lt nuotr.

Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos bus didesnės beveik ketvirtadaliu (23  proc.).

Daugiau – https://socmin.lrv.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2023 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

Daugiau – https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/nuo-metu-pradzios-didesnes-socialines-ismokos-2.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Informacija dėl maisto produktų ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2022 m. gruodžio 6, 7, 8 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami seniūnijose nuo 2022 m. gruodžio 6 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus ir higienos prekes atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų ir higienos prekių per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai ir higienos prekės bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dažniausiai užduodami klausimai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Vilniuje prašymų skaičius išaugo beveik 3 kartus (31911) lyginant su pernai tuo pačiu metu (11380), o Klaipėdoje – daugiau nei 2 kartus (šiemet – 4875, o pernai – 2144).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako į šalies gyventojų dažniausiai užduodamos klausimus apie tai, kam priklauso būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

• Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre?

Tuo atveju, jeigu pakeistas šildymo būdas jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.

Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).

• Ar kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, kai būstas šildomas kietu kuru (pvz., malkomis), privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įsigijimą?

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

• Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis?

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.

• Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“?

„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.

Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

• Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

• Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?

Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.

• Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.

Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims.

Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

• Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.

Spalio 21 d., penktadienį, nuo 11:00 val. iki 12:30 val. Šilutėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai konsultuos žmones socialinės paramos, užimtumo, pensijų, socialinio draudimo, žmonių su negalia socialinės integracijos ir kitais klausimais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tęsia gegužės mėnesį startavusią iniciatyvą „Kas man priklauso?“, kurios metu ministerijos atstovai vyksta į šalies savivaldybes ir konsultuoja šalies gyventojus apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais.

Ministerijos atstovai suteiks išsamią konsultaciją Jums rūpimais klausimais. Kviečiame iš anksto užduoti klausimus šioje formoje – https://forms.gle/KkZMTNCdHtWRowk99.

Šilutėje apsigyvenusius ukrainiečius socialinės paramos ir užimtumo klausimais ukrainiečių ir rusų kalbomis konsultuos jų tautietė Inna, kuri šiuo metu dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Ministerijos darbuotojai gyventojus konsultuos Šilutės rajono savivaldybėje (Dariaus ir Girėno g. 1). Kviečiame užsukti!

Visą informaciją apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais rasite: www.kasmanpriklauso.lt.

Organizatorių nuotr.

Penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose prasidės tradicinė – jau 33-ioji „Maisto banko“ akcija. Renginys vyks 73 skirtingose Lietuvos vietovėse, 379 parduotuvėse, paramą savo globojamiems žmonėms rinks 332 skirtingos organizacijos ir 7000 savanorių. Planuojama, jog suaukota parama pasieks 35 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aukoja ir patys kadaise gavę paramą

Jau daugiau nei dvidešimt metų vykstantis didžiausias Lietuvoje dosnumo renginys kilniam tikslui sutelkia šimtus nevyriausybinių organizacijų, tūkstančius savanorių ir aukotojų iš visos Lietuvos. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pastebi, kad su šia akcija jau užaugo ištisos kartos. „Pastebime, kad dažnai aukoja jaunos šeimos, tėvai pasakoja, jog puikiai atsimena, kaip patys akcijoje dalyvaudavo dar būdami vaikais, todėl gebėjimą pasidalinti bei padėti nori įskiepyti ir savo atžaloms. Akciją dar labiau įprasmina žmonės, kurie aukodami produktų krepšelį padėkoja ir prisipažįsta, kad parama maistu kažkada buvo teikiama jiems patiems ar artimiesiems.“

Jau aštuonerius metus „Maisto banke“ savanoriaujančiam Miroslavai Baranovui labiausiai įsiminė aukojantys senjorai, kurie dažnai ne viską gali įsigyti, o kartais ir patys stipriai skursta. „Kartą, vykstant produktų rinkimo akcijai, prie parduotuvės įėjimo stovėjo senyva, skurdžiai atrodanti moteris, kuri prašė iš žmonių pinigų. Mes, savanoriai, girdėjome, kad daug kas pro ją praeidami mėtė skaudžias replikas, svarstė, kur ji dės surinktus pinigus. Jau vakarėjant moteris nuėjo į prekybos centrą, prikrovė pilną krepšelį maisto, už jį sumokėjo ir atnešė paaukoti mums. Visi buvome apstulbę, juk buvo akivaizdu, kad jai pačiai reikia pagalbos, tačiau ši pasakė: „Tegul niekas daugiau neatsiduria tokioje situacijoje kaip aš, prašau paimkite tai“. Tai tik vienas iš pavyzdžių, bet manau, kad jis puikiai atsako į klausimą, kodėl svarbu susitelkti ir aukoti – kad nei vienas neatsidurtų skurstančiųjų vietoje“.

Maisto trūksta, o prašančiųjų pagalbos skaičius didėja

Per metus „Maisto bankas“ stokojantiems išdalina 9000 tonų maisto, daugiau nei pusė – nuo iššvaistymo išsaugotas geras maistas, kurį organizacija surenka iš prekybos tinklų, gamintojų, logistikos įmonių, maitinimo įstaigų. „Nors per metus surenkamo ir išdalinamo maisto skaičiai atrodo labai dideli, tačiau pastaruoju metu iš prekybos tinklų gaunamų paskutinės dienos galiojimo maisto produktų kiekiai labai sumažėjo, o poreikis maistui nuolat auga. Prasidėjus šaltajam sezonui ir išlaidų patiriama daugiau – reikalingi šiltesni drabužiai, tenka mokėti už šildymą, žmonės priversti rinktis maistas ar šiltesni batukai vaikui, maistas ar vaistai, ir net darant tokį pasirinkimą tenka prašyti pagalbos. Be to ne visi turi galimybes dažniau atvykti iki mūsų paramos dalinimo punktų, todėl prašo ilgiau galiojančių maisto produktų, o jų savo rezerve jau nebeturim,“ – pasakoja „Maisto banko“ direktorius S. Gurevičius.

Jam pritaria ir dešimt metų „Maisto banko“ akcijoje dalyvaujančios Šakių organizacijos „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė. „Maistu remiame apie tris šimtus žmonių. Vieni gauna paramą kasdien valgydami labdaros valgykloje, kitus maistas pasiekia paramos paketais. Kadangi labiausiai remiame vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, už juos paramos dažnai paprašo kaimynai, socialiniai darbuotojai, kiti nepriteklių pastebėję žmonės. Tokių prašymų skaičius tendencingai didėja, todėl iš „Maisto banko“ akcijoje žmonių suaukotų produktų ruošiame atsargų rezervą keliems mėnesiams į priekį ir sulaukę pagalbos prašymo padėti čia ir dabar tai darome. Tad „Maisto banko“ akcija mūsų organizacijai ypač reikšminga pagalba“.

Apie maisto poreikį papasakos savanoriai

Nors aukoti prašoma įvairių ilgo galiojimo maisto produktų, akcijos organizatoriai informuoja, kad apie konkretų kiekvienos organizacijos poreikį papasakos parduotuvėje esantys savanoriai. „Neįgaliesiems dažniau reikia lengviau pagaminamo maisto, pavyzdžiui, įvairių konservų, tačiau jų daug mažiau gali suvartoti vaikus globojančios organizacijos, todėl atėjus į parduotuvę apie reikalingiausius maisto produktus geriausiai papasakos akcijoje paramą renkančios organizacijos savanoriai“ – sako S. Gurevičius.

„Maisto banko“ akcija parduotuvėse vyks šį penktadienį nuo 15 iki 20 val. ir šeštadienį nuo 10 iki 20 val. Pirkėjai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktus arba lėšas skambinant tel. 1343 (auka 3 eurai), taip pat prekybos tinkluose „IKI“ ir „Maxima“ nuskenuojant savanorio įteiktą skrajutę. Praėjusios akcijos metu surinkta 342 tūkstančiai vienetų maisto produktų, kurie išdalinti 33613 stokojančių šalies gyventojų ir nuo karo pabėgusių ukrainiečių. „Maisto banko“ akcija vyks prekybos tinkluose „Rimi“, „IKI“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“, „Utenos prekyba“, „Kubas“, „Vasaris“, „AIBĖ“. Tikslias akcijos vietas rasite čia – www.maistobankas.lt/akcija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Beveik trečdaliu padidėjus būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiui, gyventojų teikiamų prašymų skaičius išaugo 3 kartus, o kai kuriomis darbo valandomis jis yra net didesnis, dėl to stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla.

Pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima ir neskubėti, – tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labai atsiprašo šalies gyventojų, bandančių pateikti prašymus dėl socialinės paramos, ir savivaldybių darbuotojų už laikinus nepatogumus.

Sutelkusi IT srities ekspertus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda pastangas, kad SPIS veikla būtų atstatyta. Tikimasi, kad tą padaryti pavyks artimiausiomis dienomis.

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS yra technologiškai pasenusi ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų.

Šiuo metu vykdomas Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) projektas, kurį įgyvendinus padidės ir SPIS greitaveika.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina šalies gyventojus prašymus per SPIS teikti ne darbo valandomis arba savaitgaliais, taip pat primena, kad priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius.

Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.

Tai reiškia, jog pakanka vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai visą šaltąjį laikotarpį gautų kompensacijas. Tai galioja prašymams, pateiktiems po šių metų rugsėjo 1 d.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2022 m. spalio 10, 11, 12 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2022 m. spalio 10 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr.

Tradiciškai Socialinių darbuotojų dienos išvakarėse paskelbti 2022 metų nominacijų „Metų socialinis partneris“ ir „Metų socialinis darbuotojas“ nugalėtojai. Nominacijų laimėtojus pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybės vadovai pasidžiaugė, jog Šilutės krašte dirbantys socialinių įstaigų darbuotojai itin atsakingai vykdo savo pareigas, yra itin atsidavę savo darbui. „Jūs pasirinkote labai sudėtingą profesinį kelią – padėti tiems, kuriems socialinės pagalbos reikia labiausiai. Ačiū jums už tai“, – kalbėjo meras V. Laurinaitis.

Pasak Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimelionio, „Metų socialinis partneris“ renkamas nuo 2005-ųjų. Tai savo veikla, dalyvavimu projektuose ar iniciatyvose išsiskirianti įstaiga. Nominacija „Metų socialinis partneris“ šiais metais apdovanotas Šilutės „Soroptimos“ klubas. Apdovanojimas įteiktas šio klubo prezidentei Ivetai Ambrulaitienei. Šilutės „Soroptimos“ klubas veiklą vykdo jau 24 metus. Bendradarbiauja su Šilutės socialinės globos namais, rūpinasi iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų atvykusiais žmonėmis, įgyvendino projektus „Pagalba moterims, slaugančioms sunkius ligonius namuose“, „Dovanok lietuvišką knygą Airijos lietuviams“, „Langas į gamtą“, „Mažinkime stresą drauge“, „Socialinę gerovę kuriame drauge“ bei bendrą projektą su Danijos soroptimistėmis „Žmogus – ne prekė“, bendradarbiauja su Šilutės rajono savivaldybės moterų, sergančių onkologinėmis ligomis, draugija „Viva Femina“.

Nuo 2010 metų Šilutės rajono savivaldybė renka metų socialinį darbuotoją, žmogų, ne tik gerai atliekantį savo darbines funkcijas, bet ir įgyvendinantį įvairius projektus, siekiantį vykdomoje veikloje aukščiausių rezultatų. Šiemet nominacijos „Metų socialinis darbuotojas“ nugalėtoja paskelbta Žemaičių Naumiesčio seniūnijos socialinio darbo organizatorė Alma Pupšienė. Šių metų nugalėtoja daugiau nei 15 metų organizuoja kalėdinius renginius neįgaliesiems, senjorams, vaikams, dalyvauja „Maisto banko“ rengiamose akcijose, bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis. Nuo 2017 m. dirba projekto „Paslaugų šeimai plėtojimas Šilutės rajone“ koordinatore, parengė ir vykdo projekto priemones dėl nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėje.

Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga už socialinės veiklos brandumą, pasišventimą savo profesijai savivaldybės vadovai padėkas įteikė:

Mildai Vaičiūnienei, Vaiko gerovės ir globos centro socialinei darbuotojai-globos koordinatorei;

Veronikai Šlakaitienei, Vaiko gerovės ir globos centro socialinei darbuotojai-globos koordinatorei;

Gabrielei Vingytei, Vaiko gerovės ir globos centro Vaikų dienos centro socialinei darbuotojai;

Linai Juzaitienei, Šilutės socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai;

Kristinai Petrošienei, Šilutės socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai;

Gražinai Požeraitienei, Šilutės socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai;

Ivetai Liutkutei, Šilutės socialinės globos namų psichologei;

Simonai Stancikei, Šilutės socialinės globos namų užimtumo specialistei;

Jurgitai Gedvilienei, Šilutės socialinės globos namų individualios priežiūros darbuotojai;

Birutei Knapkienei, Rusnės seniūnijos socialinio darbo organizatorei;

Daivai Kazlauskienei, Saugų seniūnijos socialinio darbo organizatorei;

Justinai Šileikienei, Socialinės paramos skyriaus vyriausiajai specialistei;

Danutei Zemliauskienei, Socialinės paramos skyriaus vyriausiajai specialistei.

Apdovanojimų ceremonijos nuotraukų rasite ČIA.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pratęsus terminą, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, ateinantį šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės daugiau nei penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia. Būsto šildymo išlaidų kompensacijomis pasinaudoti galės nepasiturintys šalies gyventojai, senjorai, žmonės su negalia ir net vidutinį atlyginimą gaunančios šeimos. Svarbiausia, kad žmonės nesivadovautų stereotipais, kad tokia parama priklauso tik sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir kreiptųsi į savivaldybę dėl kompensacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, šiemet dėl šildymo kainų augimo ir valstybės remiamų pajamų (VRP) padidinimo papildomai savivaldybėms skirta apie 42 mln. Eur. Siekiama, kad namų ūkiai, pritaikius valstybės paramą, už šildymą mokėtų ne daugiau dešimtadalio nuo į rankas gaunamų pajamų.

PRITAIKIUS ŠILDYMO KOMPENSACIJĄ, NAMŲ ŪKIS TURĖTŲ MOKĖTI, PVZ.:

Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,2 Eur.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,8 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt. Svetainėje (www.spis.lt) esanti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklė – paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas gautas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

SVARBU: Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d.  pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas. Apdraustiesiems valstybė garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą, tuo tarpu žmonės neturintys PSD už medicinos paslaugas turi susimokėti patys – nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Jei asmuo dirba pagal darbo sutartį, PSD įmokas „Sodrai“ perveda darbdavys. Asmenys iki 18 metų, nuolatinių (dieninių) studijų studentai, valstybės remiami asmenys, bedarbiai ir kiti yra draudžiami valstybės lėšomis.

Tie gyventojai, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas – šiemet 50,95 euro kas mėnesį – turi mokėti patys. Atliekant mokėjimą reikia nurodyti įmokos kodą 444. Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.

Nuolatinių (dieninių) studijų studentai yra draudžiami PSD valstybės lėšomis, tad įstojusiems į universitetą ar tęsiantiems studijas nereikia rūpintis PSD įmoka. Tiesa, jei studentas norės derinti mokslus su darbu pagal individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą ar kitą savarankiškos veiklos formą, nustatyto dydžio PSD įmokas jis turės sumokėti.

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis, verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje. ES šalių studentų PSD galioja vienerius mokslo metus, todėl tęsiant studijas ES, dokumentą (pažymą) apie mokslus reikia pateikti kasmet.

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.

Įstojusieji į JK aukštąsias mokyklas iki 2020 m. gruodžio 31 d. PSD yra draudžiami valstybės lėšomis iki studijų pabaigos, tačiau ne ilgiau nei iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Panaši tvarka galioja studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis. Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Studijuojantiems užsienio aukštosiose mokyklose taip pat patartina atkreipti dėmesį, kada oficialiai prasideda mokslo metai. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Jei studijos pradedamos nuo rugsėjo, PSD galioja ir toliau. Tačiau jei mokslai prasideda spalį, PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai.

Pasitikrinti, ar esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, galima čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Darbo pajamos ir darbuotojų poreikis antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo, tačiau metinį pajamų pokytį aplenkė metinis kainų pokytis – rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir jaunimo situaciją darbo rinkoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 eurų ir siekė 1 753 eurus. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 122 eurais.

„Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą. Vis dėlto ir socialinio draudimo išmokos, ir atlyginimai turėjo amortizuoti didelę kainų šuolio dalį – augo tiek žemesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo pajamos“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Socialinio draudimo išmokų parašiutas skleidėsi taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus senatvės pensijos padidėjo 16 proc., vienos dienos ligos išmoka – 10 proc., vaiko priežiūros išmoka – 12 proc. Nedarbo išmoka padidėjo 21 procentu – tai lėmė metų pradžioje išaugęs minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir didėjęs vidutinis darbo užmokestis (VDU).

Pajamos augo dėl skirtingų priežasčių

Didžiausias – per 16 proc. – darbo pajamų augimas užfiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kur atlyginimų vidurkis siekia 1 132 eurus, ir informacijos ir ryšių veikloje, kur gaunama vidutiniškai 2 769 eurus ant popieriaus.

„Administracinėje ir ryšių veikloje, kurioje užsiimama, pavyzdžiui, pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu, įdarbinimo veikla ir kt., 30 proc. darbuotojų gauna MMA arba mažesnes darbo pajamas, tad tikėtina, kad keliant atlyginimus šioje sferoje bandoma konkuruoti su socialinėmis išmokomis. Tuo tarpu informacijos ir ryšių sektoriuje vyksta kova dėl darbuotojų. Būtent čia per metus įvyko didžiausias pokytis – apdraustųjų skaičius padidėjo beveik 7 tūkstančiais (17 proc.)“ – pastebi „Sodros“ analitikė.

Apdraustųjų daugėjo kompiuterių programinės įrangos kūrimo įmonėse, interneto ir reklamos paslaugas teikiančiose įmonėse. Per metus 4 tūkstančiais išaugo informacinių technologijų ir ryšių specialistų skaičius. Jų vidutinės darbo pajamos siekė 3 426 eurus prieš mokesčius (apie 2 100 eurų į rankas).

Kas uždirba mažiausiai, o kas – daugiausiai?

Žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą į rankas, antrąjį ketvirtį buvo 95 tūkstančiai.
„Jei atmestume apdraustuosius, kurie sirgo ir jų mėnesio pajamos buvo sumažėjusios dėl ligos išmokų, tuomet uždirbančiųjų mažiau nei MMA skaičius siektų 71 tūkst. žmonių arba kiek daugiau nei 6 proc. visų dirbančiųjų“ – atkreipia dėmesį Kristina Zitikytė.

Uždirbančių iki MMA, tai yra mažiau nei 550 eurų į rankas, vidutinis amžius – 47 metai, tarp jų daugiau (56 proc.) moterų. 23 proc. tai nekvalifikuoti darbininkai, 19 proc. – specialistai. Dažniausiai šie žmonės dirba valytojais arba verslo administravimo specialistais prekybos ir transporto įmonėse.

Žmonių, turinčių didžiausias darbo pajamas – per 2 100 eurų į rankas, buvo 84 tūkstančiai. Jų vidutinis amžius 42 metai, 60 proc. sudaro vyrai. 54 proc. daugiausiai uždirbančių apdraustųjų – specialistai, 30 proc. – vadovai. Dažniausiai tai verslo administravimo specialistai, administravimo ir komercijos vadovai, IT ir ryšių sistemų specialistai.

Darbo rinkoje įsitvirtina baigę mokslus

Darbo pajamų dydį nulemia ne tik profesija, bet ir amžius. Statistiškai didžiausias pajamas uždirba 30-39 metų žmonės, tačiau ryškus darbo pajamų lygio pasikeitimas matomas jau nuo 26 metų.

„Jei dvidešimties metų dirba apie 33 proc. visų šio amžiaus gyventojų, tai sukakus 25 metams į darbo rinką įsitraukia apie 73 proc. šio amžiaus jaunuolių. Šis procentas išlieka panašus iki pat 30 metų. 18-25 metų jaunuoliai imasi trumpalaikių darbų, derina studijas su darbu, o 26-30 metų suranda savo pastovią vietą darbo rinkoje – tai atsispindi ir jų pajamose“ – pastebi Kristina Zitikytė.

Pajamos padidėja ir pakeitus veiklos sritį. Profesijos, kuriose jaunimas iki 25 m. sudaro didžiausią visų apdraustųjų toje profesijoje dalį, tai padavėjai ir barmenai, greitojo maisto ruošėjai, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjai. Vėliau paveikslas pasikeičia. 26-30 m. jaunimas dominuoja tarp multimedijos kūrėjų, fizioterapeutų, programinės įrangos kūrėjų, taikomųjų programų kūrėjų.

Jaunimas nesirenka biudžetinio sektoriaus, ar neatitinka reikalavimų?

Daugiausia jaunuolių dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Tuo tarpu viešojo valdymo ir švietimo sektoriuose jaunimo mažiausia.

„Biudžetiniame sektoriuje jaunimas iki 25 metų sudaro tik 3 proc. visų darbuotojų, nuo 26 iki 29 metų – 4 proc. Galima spėlioti, ar šis sektorius nepatrauklus jaunuoliams, ar priešingai – aukštesnės pakopos aukštojo išsilavinimo neįgiję, nepakankamai patirties turintys darbuotojai neatitinka vyresniems darbuotojams labiau pritaikytų viešojo sektoriaus reikalavimų“ – sako K. Zitikytė.

Jauni žmonės uždirba daugiau, bet atotrūkis tarp regionų – ryškus

Įsitvirtinę darbo rinkoje, jauni žmonės uždirba vidutiniškai daugiau nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, šių metų birželį visų dirbančiųjų vidutinės darbo pajamos siekė 1 094 eurus į rankas, o 26-30 metų žmonių – vidutiniškai 1 198 eurus į rankas. 18-25 metų jaunimas dar tik vejasi šalies vidurkį – uždirba į rankas apie 904 eurus.

Pajamos priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, Vilniuje 26-30 metų žmonės vidutiniškai uždirba 1 270 eurų į rankas, Kalvarijoje – 800 eurų.

„Tiesa, ir čia jaunų darbuotojų padėtis geresnė už bendrą vidurkį. Atotrūkis tarp 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, ir 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, 26-30 metų amžiaus grupėje siekia apie 28 procentus, tuo tarpu įvertinus visų apdraustųjų pajamas atotrūkis padidėja iki 44 procentų“ – skaičiuoja K. Zitikytė.

Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone jauni žmonės dažniausiai renkasi vadybos ir organizavimo analitiko, programinės įrangos kūrėjo, gydytojo specialisto profesijas, o Raseinių, Šilalės, Vilkaviškio ir kituose rajonuose daugiausia nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, statybininkų, krovikų.

„Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama. Tačiau savo gyvenamojoje vietoje didžiausią uždarbį žadantį sektorių pasirinkti gali taip pat ne visi. Nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose mažiau dirbančiųjų geriausiai apmokamuose sektoriuose“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Organizatorių nuotr.

„Rape is a war crime“ – tokia žinute startuojančios tarptautinė kampanijos metu bus didinamas informuotumas apie smurtą dėl lyties karo zonose ir teikiama pagalba seksualinę prievartą patyrusiems asmenims.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Informacinės kampanijos iniciatoriai – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ (KOPŽI), Ukrainos moterų teisininkių asociacija „JurFem“ ir Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas – sieks seksualinį smurtą dėl karo Ukrainoje išgyvenusius vyrus, moteris ar žinančius apie tokius atvejus žmones, paskatinti anonimiškai pranešti apie karo nusikaltimus.

Kampanijai skirtoje internetinėje svetainėje www.rapeisawarcrime.org pateikiama svarbiausia informacija apie išgyvenusiems prieinamą medicininę, teisinę bei psichologinę pagalbą.

Informuos apie pagalbą

Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą besitęsiant jau šeštą mėnesį, šalia civilių gyventojų žudymų, sužeidimų ar kitokių išpuolių, daugėja pranešimų apie seksualinę prievartą.

„Jau daugiau nei trečdalis ukrainiečių dėl karo paliko namus, didelė dalis jų – moterys ir mergaitės. Pranešimų apie seksualinius žiaurumus daugėja dienomis. Visgi, smurtą lyties pagrindu patyrę asmenys dažnai pasilieka vieni savo skausmo apsuptyje.

Išgyvenusiems tokius žiaurumus žmonėms reikia visokeriopos paramos, įskaitant profesionalią teisinę, medicininę, psichologinę pagalbą ir jų atstovavimą. Būtent dėl to, kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, iniciavome kampaniją „Rape is a war crime“ (liet. „Seksualinis smurtas – karo nusikaltimas“)“, – sako KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė.

Anot jos, seksualinio smurto bylos yra vienos sudėtingiausių dėl to, jog aukos retai kreipiasi pagalbos. Daugelis nuo prievartos nukentėjusių žmonių bijo kreiptis pagalbos ir dėl to, jog Ukrainoje ši tema stigmatizuojama. Todėl informavimas ir viešas seksualinio smurto pasmerkimas yra būtinas kovojant su šiomis stigmomis šalyje.

„Karo sąlygomis tokie tyrimai yra ypatingai komplikuoti dėl personalo ir infrastruktūros trūkumo bei elementaraus nesaugumo. Šios kliūtys nėra neįveikiamos ir, priešingai, turėtų būti akstinas mobilizuojant resursus bei pritaikant procesus bei institucines praktikas prie asmenų išgyvenusių smurtą lyties pagrindu poreikių“, – sako viena iš kampanijos iniciatorių, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto lektorė ir advokatė Dr. Inga Martinkutė.

Seksualinė prievarta kaip karo ginklas

Prie iniciatyvos noriai prisidėjo tarptautinių ekspertų komanda.

„Prieš kampanijos startą, organizavome mokymus, siekdami suteikti reikalingus įrankius ir įgūdžius tam, kad teisininkai galėtų efektyviai tirti tokio smurto atvejus ir dirbti su karo nusikaltimų bylomis. Sukūrėme internetinę svetainę, informuojančią seksualinį smurtą išgyvenusius asmenis apie teikiamą pagalbą. Šioje svetainėje taip pat talpinama mokymų medžiaga bei nuorodos į išsamesnius teisinius dokumentus. Tikimės, jog užtikrindami karo žiaurumus išgyvenusių asmenų teises, padėsime nubausti karo nusikaltėlius.

Išgyvenusieji kenčia ir psichologiškai, mat seksualinė prievarta yra dar vienas ginklas kare. Norime užtikrinti, jog startuojanti informacinė kampanija išgyvenusiems smurtą lyties pagrindu padės rasti reikiamą informaciją ir pagalbą“, – sako Dr. I. Martinkutė.

Prie kampanijos partnerių prisijungė LR sveikatos apsaugos ministerija, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR teisingumo ministerija, advokatų kontora „Milašauskas, Martinkutė, Smaliukas ir partneriai“, komunikacijos agentūra „Agency 1323“ bei „Europos lyčių lygybės institutas“.

Jeigu Jūs ar Jūsų pažįstamas asmuo patyrė seksualinį smurtą ginkluoto konflikto Ukrainoje metu ir Jums reikalinga psichologinė, medicininė ar teisinė pagalba – susisiekite šiais kontaktais: +370 662 42920 arba info@rapeisawarcrime.org.

Organizatorių nuotr.

Arba vaistai, arba maistas – su tokia realybe gali tekti susidurti ukrainiečių šeimoms, prižiūrinčioms negalią turintį vaiką ar šeimos narį. Tačiau mes galime padėti – „Stiprūs kartu“ kviečia prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus administruojamos labdaros iniciatyvos „Vienybė Težydi“, kurios metu galite skirti paramą sunkiai besiverčiančioms ukrainiečių šeimoms.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu Lietuvoje glaudžiasi daugiau nei 600 pažeidžiamų ukrainiečių šeimų, kurioms savarankiškai pasirūpinti savimi yra itin sudėtinga: vyrai ar tėčiai likę Ukrainoje kariauja, o mamos privalo savo laiką skirti slaugant ir rūpinantis specialių poreikių turinčiais artimaisiais. Būtent šiai socialiai jautriausių ukrainiečių daliai yra skirta sutelktinės paramos programa „Vienybė Težydi“.

Padėti šioms šeimoms paprasta – tereikia apsilankyti www.vienybetezydi.lt. Šis puslapis nuves tiesiai į „Contribee“ platformą, kur galėsite išsirinkti šeimą, sužinoti trumpą jos istoriją ir skirti tiesioginę periodinę paramą. Nepaisant sumos dydžio, visa sulaukta pagalba itin vertinga – būtent ji leis ukrainiečiams įsigyti vaistus ar kitas reikalingas specialias priemones.

Šiuo metu platformoje galite rasti 19-olikos ukrainiečių šeimų, gyvenančių Lietuvoje, trumpas istorijas, kurių vis daugėja. Šeimas, kurioms skubiai reikalinga pagalba, atrenka Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai, kurie iki šiol teikia visą įmanomą pagalbą.

Programos „Vienybė Težydi“ skaidrumą ir patikimumą užtikrina programą administruojantis Lietuvos Raudonasis kryžius, o idėją įgyvendinti padeda kūrybos agentūra „Ogilvy Vilnius“ ir „Contribee“.

Nacionalinio savanorių koordinavimo centro iniciatyvą „Stiprūs kartu“ įgyvendina Lietuvos Šaulių sąjungos Pelėdų būrys kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir partneriais.

www.vaikoteises.lt nuotr.

Norintys globoti vaikus žmonės prašymą dėl globos turėtų teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos Tarnybai, o ne savivaldybėms, kaip buvo iki šiol. Šis pokytis įneš daugiau aiškumo būsimiems globėjams ir supaprastins tapimo globėju procedūrą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, nauja tvarka padeda išvengti prieš tai vykdytos dokumentų persiuntimo procedūros iš vienos įstaigos į kitą bei sutrumpina gautų prašymų nagrinėjimo terminus. Taip pat tai suteikia realią galimybę atvykusiesiems rūpimais globos klausimais pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais.

„Šis pokytis – labai svarbus žingsnis, padėsiantis norintiems globoti vaikus greičiau susitvarkyti dokumentus, o vaikams – patekti į šeimą. Džiugu, kad tėvų globos netekusių vaikų kelias iki namų duris atveriančių globėjų bus trumpesnis ir sklandesnis“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak jos, neseniai priimti sprendimai leis žmonėms, norintiems tapti vaiko globėjais, lengviau įveikti administracinius iššūkius ir greičiau sulaukti specialistų išvadų dėl vaiko globos paskyrimo, taip pat bus skiriamas didesnis dėmesys pasirengimui vaiko globai bei atsakingesniam paties globėjo parinkimui – visa tai teigiamai atsilieps be tėvų globos likusiems vaikams.

Nauji pokyčiai – sklandesniam vaiko globos organizavimui

Dar keli atsakingi žingsniai globos srityje, leisiantys užtikrinti geriausius globojamų vaikų interesus – nuo šiol vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys. Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą, kuri pagrįstų, jog asmuo neserga sunkiomis užkrečiamomis ar mirtinomis ligomis, dėl kurių vaiko globa nebūtų galima. Bus domimasi ir dėl šių žmonių teistumo.

Taip pat pagal naujus vaiko globos organizavimo nuostatus, vaiko globėjas bus parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju bei gebėjimą sukurti ryšį su tėvų globos netekusiu vaiku.

Parenkant globėją, ypatingas dėmesys bus skiriamas ir paties vaiko interesų įvertinimui.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1249 vaikai, laukiantys globėjų ir 211 šeimų (asmenų), pasirengusių į šeimą priimti vaiką, netekusį tėvų globos: daugiausia net 32 pasiruošę globėjai Vilniaus m., Kauno m. – 14, Kauno r., Vilniaus r. po 9, Klaipėdos m., Jonavos r. po 7, o mažiausiai būsimų globėjų – Alytaus m., Birštono sav., Biržų r. (po 1 šeimą (asmenį)) ir atitinkamai kitose mažesnėse savivaldybėse po kelias šeimas (asmenis) pasirengusius globoti).

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2022 m. rugpjūčio 22, 23, 24 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2022 m. rugpjūčio 22 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

Gali būti aktualūs maisto papildai moterims ir vyrams.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Statistikos departamento prognozės rodo, kad 2022 metais, vertinant 2021 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis sieks 21,2 proc. Tai dar kartą patvirtina, kad vienkartinės išmokos šalies gyventojų skurdo iš esmės nesprendžia ir padėties nepagerina, o tam reikalingi kryptingi ir tvarūs sprendimai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų, vienišų asmenų, žmonių su negalia išlieka opi problema, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir toliau sieks spręsti pasitelkusi ilgalaikes ir kuo taiklesnes priemones, kad labiausiai pažeidžiamų grupių skurdas šalyje mažėtų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad istoriškai didžiausias socialinių išmokų padidinimas ir spartesnis pensijų indeksavimas 2022 metais turės teigiamos įtakos skurdo mažėjimui šalyje, ypač tarp pensinio amžiaus asmenų, skurdo rizikos lygis mažės ir tarp negalią turinčių asmenų.

Remiantis Statistikos departamento prognozėmis, didžiausias skurdas rizikos lygis išliks 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir sieks 37,9 proc.

Siekiant mažinti pagyvenusių asmenų skurdą, dar 2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Nuo metų pradžios pensijos vidutiniškai didėjo 50 eurų, vėl papildomai indeksuotos metų viduryje, tad bendras didėjimas siekia apie 70 eurų.

Nuo šių metų vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija siekia 482 eurus (padidėjo maždaug 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidėjo apie 25 eurais).

Ministerijos skaičiavimais, šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančių metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 eurų.

Vienišo asmens išmoka. Nuo šių metų pradžios visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus gali gauti vienišo asmens išmoką. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus didina 384 eurais.

„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 220 tūkst. žmonių. Per šešis šių metų mėnesius jiems išmokėta virš 46 mln. Eur išmokų.

Socialinės išmokos. Statistikos departamento duomenimis, socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui pagal paskutinius duomenis dar labiau padidėjo – nuo 8,7 procentinių punktų iki 10,9 procentinių punktų.

Šiemet socialinės išmokos šalies gyventojams buvo didinamos net 2 kartus, palyginti su pernai jos didėjo beveik šeštadaliu, o šalpos pensijos – net penktadaliu.

Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje. Siekiant mažinti žmonių su negalia skurdą, svarbus ne tik socialinių išmokų didėjimas, ne mažiau svarbi ir jų įtrauktis į darbo rinką. Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, kurie sudarys platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams – suteiks reikiamą pagalbą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią. Žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje rinkoje padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento pagalba. Naujovės įdarbinant žmones su negalia atviroje darbo rinkoje laukia jau 2023 m. sausio 1 d. Siekiama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. – 47 proc. žmonių su negalia.

Bedarbių įtrauktis į darbo rinką. Nuo liepos pradėta įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. Įvestas naujas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, šiems žmonėms bus teikiamos individualizuotos paslaugos, padedančios pasiruošti darbo rinkai ir išspręsti turimas įsidarbinimo problemas.

Ilgalaikiams bedarbiams – kenčiantiems nuo priklausomybių, prižiūrintiems artimuosius, turintiems skolų ar kitų socialinių problemų asmenims – 45 savivaldybėse teikiama profesionali kompleksinė pagalba pagal specialų užimtumo modelį. Pažeidžiamiems asmenims yra teikiama individualizuota pagalba, su jais dirba atvejo vadybininkai. Yra siekiama suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, didinti nedirbančių asmenų, turinčių daug problemų, socialinę integraciją – socialinį savarankiškumą, motyvaciją dirbti, profesines kompetencijas. 2021 m. į šio modelio veiklas buvo įtraukta apie 2200 šalies gyventojų. Iš jų apie trečdalis susirado darbą ir bent dalį laiko dirbo. Planuojama, kad nuo 2023 m. šio modelio pagrindu dirbs visos šalies savivaldybės.

Šalies užimtumo sistemos pokyčiais siekiama, kad gyventojų užimtumo lygis 2025 m. pasiektų 78,0 proc., o 2030 metais – 80,7 proc.

Darbo pajamų augimas ir skurdo rizikos riba. Pastaraisiais metais šalyje sparčiai didėjant gyventojų darbo užmokesčiui, auga ir skurdo rizikos riba. Didėjančios socialinės išmokos, taip sparčiai augant darbinėms pajamoms, padėdavo palaikyti panašų skurdo rizikos lygį, tačiau reikšmingo poveikio skurdo rizikos lygio sumažėjimui taip ir neturėjo. Statistikos departamentas prognozuoja, kad skurdo rizikos riba ir toliau augs, 2022 metais, vertinant 2021 metų gyventojų pajamas, ji turėtų pasiekti 516 eurų.

Santykinis skurdas iš esmės parodo gyventojų pajamų lygio vertinimą, palyginus jį su bendru pragyvenimo lygiu šalyje, paprastai skurdo rizikos riba apskaičiuojama kaip 60 proc. visų gyventojų disponuojamų pajamų medianos. Prognozuojama, kad 2022 metais skurdo rizikos lygis, vertinant 2021 metų gyventojų pajamas, sieks 21,2 proc.

Skurdo rizikos gylis, parodantis skirtumą tarp skurdo rizikos ribos ir asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, 2021 m. sumažėjo 0,8 proc. p. ir siekė 22,4 proc. Tai reiškia, kad skurstančių asmenų pajamos vidutiniškai 22 proc. buvo nutolusios nuo skurdo rizikos ribos.

Absoliutus skurdas. Absoliutaus skurdo riba nepriklauso nuo kitų gyventojų pajamų. Absoliutaus skurdo riba yra lygi minimalių vartojimo poreikių dydžiui, 2022 metais ji pasieks 267 eurus, o žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvens 4 proc. šalies gyventojų. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. sudarė 3,9 proc., apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Ypač maža dalis vyresnio amžiaus asmenų – vos 1,9 proc.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Yra naujovių ir auginantiems vaiką iki 8 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai tėvams, auginantiems mažus vaikus, įsigalios nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos. Tikimasi, kad tai padės derinti šeimos ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Norime, kad šeimos politikos priemonių visuma palengvintų kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą. Mažus vaikus auginantys darbuotojai galės prašyti lankstesnių darbo sąlygų, mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgys teisę į mamadienį ir tėvadienį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

MAMADIENIS IR TĖVADIENIS – IR AUGINANTIEMS 1 VAIKĄ. Nuo rugpjūčio 1 dienos mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius. Taigi, vieną vaiką auginantys tėvai per metus gaus 4 papildomas laisvas dienas.

Tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį.

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, galės pasiimti 2 laisvas dienas per mėnesį (iki šiol buvo 1 d.) ir už tai gaus darbo užmokestį.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau. Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

NE VISAS DARBO LAIKAS. Nuo rugpjūčio pradžios dirbti ne visą darbo laiką galės darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 m. Iki šiol tai galiojo tik auginantiems vaikus iki 3 metų.

NUOTOLINIS DARBAS IR LANKSTUS DARBO LAIKAS. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, nuo rugpjūčio pradžios jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. O taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.

Šie išvardinti darbuotojai turi galimybę dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.

NEMOKAMOS ATOSTOGOS. Įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

NEMOKAMAS LAISVAS LAIKAS. Darbdavys privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali teikti prašymus gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti dar iki prasidedant naujiems mokslo metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Labai svarbu, kad tėvai ar globėjai nedelstų ir teiktų prašymus dar vasarą, kad vaikai nemokamą maitinimą gautų nuo pat pirmųjų rugsėjo dienų. Prašymus galima teikti savivaldybėms, taip pat per spis.lt sistemą. Nemokamą maitinimą taip pat gali gauti mažesnes pajamas gaunančių šeimų vyresni vaikai. Svarbu nepamiršti, jog nepriteklių patiriančios šeimoms priklauso ir parama mokinio reikmėms įsigyti“, – primena socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagalba patiriantiems finansinių sunkumų

Mokiniai turi teisę į 92 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamą maitinimą – pietus ugdymo įstaigoje ir maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose, – jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 220,50 euro.

Išimties atvejais nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir esant didesnėms pajamoms, tai yra tuomet, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 294 eurų. Tokiems atvejams priskiriami, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo turi negalią.

SVARBU. Vertinant šeimos pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).

Socialinė parama mokiniams skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Prašymus teikti galima jau dabar

Prašymai dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo 3–12 klasių mokiniams gali būti pateikiami jau nuo liepos 1 dienos.

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, ar pilnametis mokinys, ar nepilnametis emancipuotas mokinys turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Kartu su prašymu–paraiška taip pat reikia pateikti pažymas apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams – nemokami pietūs

Nemokami pietūs, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams. Dėl nemokamų pietų jiems prašymų teikti nereikia. Jeigu poreikio gauti nemokamus pietus mokykloje nėra, mokinio tėvai arba globėjai apie tai turi informuoti mokyklos administraciją.

Planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. nemokamą maitinimą mokyklose gaus per 125 tūkst. mokinių.

Šių metų pirmąjį pusmetį nemokamus pietus mokyklose gavo apie 122,5 tūkst. mokinių, iš kurių 86,3 tūkst. mokinių – nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Šiemet socialinei paramai mokiniams skirta 48,1 mln. eurų, iš kurių nemokamam maitinimui – 41,0 mln. eurų.

2021 metais socialinei paramai mokiniams panaudota 36,3 mln. eurų, iš kurių nemokamam maitinimui – 31,3 mln. eurų.