Metų socialine darbuotoja išrinkta A. Judeikienė iš Saugų. (www.silute.lt nuotr.)

Rugsėjo 27-oji – Socialinių darbuotojų diena. Ši svarbi data paminėta ir Šilutės rajono savivaldybėje. Socialinės paramos skyrius tradiciškai paskelbė nominacijų „Metų socialinis partneris“ ir „Metų socialinis darbuotojas“ nugalėtojus.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2004-ųjų renka nugalėtojus nominacijoje „Metų socialinis partneris“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Savivaldybės administracija kartu su seniūnijų komandomis sukūrė unikalią patirtį, kai parama, pirmiausia maisto produktais, pasiekia labiausiai skurstančius asmenis ne tik Savivaldybės centre, bet ir kiekvienoje seniūnijoje. Kovą su skurdu ir socialine atskirtimi vykdo atlikdami realius veiksmus. Tai – didelis šiandien nominuoto socialinio partnerio nuopelnas“, – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Šiemet nominacija „Metų socialinis partneris“ įteikta labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos padalinio vadovui Raimondui Danupui.

2018 metais Savivaldybės pavaldumo socialinėse įstaigose, seniūnijose dirba 77 socialiniai darbuotojai ir 87 socialinių darbuotojų padėjėjai. Šiemet 9-ąjį kartą buvo renkamas nominacijos „Metų socialinis darbuotojas“ nugalėtojas.

„Ši nominacija renkama ne tik atsižvelgiant į tai, ar darbuotojas gerai atlieka savo tiesioginį darbą, bet stebint, ar aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėjas A. Šimelionis.

Taigi nominacijos „Metų socialinis darbuotojas“ nugalėtoja paskelbta Aušra Judeikienė iš Saugų. Šiųmetė laimėtoja išsiskiria savo organizuotais edukaciniais užsiėmimais, įvairių tęstinių projektų veikla, rėmėjų suradimu. Be to, ji sukūrė scenarijų spektakliui, kuris buvo gerai įvertintas ne tik vietos bendruomenės, bet ir pelnė pagrindinį Lietuvos klojimo teatrų krivūlės prizą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutėje ir dar šešiose savivaldybėse bus įgyvendinamas naujas bedarbių integravimo į darbo rinką modelis.

Vyriausybė trečiadienį vykusiame pasitarime sutarė 7 savivaldybėse įgyvendinti naujas priemones, kuriomis siekiama į darbo rinką integruoti darbo neturinčius žmones, ypač ilgalaikius bedarbius ar gaunančius socialinę paramą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas modelis yra grįstas nuo spalio Užimtumo tarnyba tapsiančios Darbo biržos skyrių ir savivaldybių bendradarbiavimu bei bus įgyvendinamas Alytaus mieste, Akmenėje, Druskininkuose, Pagėgiuose, Panevėžio mieste, Šilutėje ir Utenoje.

2018 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo registruota 141,6 tūkst. bedarbių, iš kurių 37,5 tūkst. yra ilgalaikiai.

Pasirinktose savivaldybėse nedarbo lygis šiek tiek skiriasi: Akmenėje siekia 11,9 proc., Alytaus mieste – 9 proc., Druskininkuose – 8,5 proc., Pagėgiuose – 8,7 proc., Panevėžio mieste – 6,5 proc., Šilutėje – 8,3 proc., Utenoje – 9,4 proc.

Pagrindinis naujojo modelio tikslas – suteikti pagalbą atsižvelgiant į individualius bedarbio poreikius, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams, kurie kai kuriais atvejais gauna socialinę paramą, patiria socialinę riziką ar turi kitų daugybinių bėdų – pavyzdžiui, yra vieniši tėvai, turi priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, pasižymi ilgalaikėmis sveikatos problemomis, neturi namų arba gyvena labai atokiai.

2018 m. gegužės-liepos mėnesiais Šilutėje jau vyko nedidelis eksperimentas, kurio metu buvo bendradarbiaujama su savivaldybės institucijomis ir darbdaviais, paslaugos buvo teikiamos tiesiogiai seniūnijose, organizuotos darbo mugės. Nors bandymų laikotarpis buvo gana trumpas, bet 2018 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Šilutėje nedarbas sumažėjo iki 8,3 proc. – tai 2,5 procentinio punkto mažiau nei gegužės mėnesį.

Lietuvoje atrinktose 7 savivaldybėse modelis pradės veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Kaip viskas vyktų praktiškai?

Pirmas žingsnis. Remiantis pasiūlytu modeliu, darbo neturintis žmogus galėtų kreiptis į Užimtumo tarnybos skyrių arba savivaldybę – kaip patogiau jam pačiam. Tačiau nemaža dalis darbo rinkoje nedalyvaujančių žmonių nesikreipia nei į savivaldybę, nei į darbo biržą, tad institucijos pačios dėtų pastangas ir ieškotų asmenų, kuriuos būtų galima paskatinti mokytis ar dirbti. Tam galėtų būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos ar kiti socialiniai partneriai, kurie aptikę ekonomiškai neaktyvius žmones paskatintų juos atvykti į darbo biržą ar savivaldybę ir net palydėtų, jeigu reikia.

Antras žingsnis. Žmonėms, atvykusiems į Užimtumo tarnybos skyrių ar savivaldybę, būtų atliekamas pirminis vertinimas. Jeigu atvejis gana paprastas – aptarnavimo specialistas savarankiškai paskirs priemones ir paslaugas.

Bet jeigu situacija sudėtingesnė ir žmogui reikia daugiau paslaugų, tuomet būtų paskiriamas atvejo vadybininkas. Atvejo vadybininko funkcijas galėtų atlikti savivaldybės arba Užimtumo tarnybos skyriaus darbuotojas. Jis sudarytų asmens profilį, nustatytų, kokių konkrečių paslaugų jam reikia, suorganizuotų reikiamus susitikimus (pavyzdžiui, su švietimo, medicinos, užimtumo ar socialiniais darbuotojais).

Trečias žingsnis. Jeigu antruoju žingsniu būtų nustatoma, kad asmeniui reikia didesnės ir sudėtingesnės pagalbos, atvejo vadybininkas sudarytų komandą, į kurią įeitų Užimtumo tarnybos skyriaus, savivaldybių ir kitų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši komanda kurtų individualų planą ir nustatytų, kokių konkrečių paslaugų žmogui reikia, kokiu eiliškumu jos turi būti teikiamos. Į tai gali įeiti reabilitacija, psichologo konsultacijos, piniginė parama, lydinčio asmens paslaugos, perkvalifikavimas, profesinis mokymas ir panašiai. Viskas būtų derinama su žmogumi, kuriam paslaugos būtų teikiamos.

Ketvirtas žingsnis. Toliau būtų vykdomas planas: jis gali būti koreguojamas, keičiamas, pratęsiamas arba užbaigiamas anksčiau, jei žmogus jau yra pasiruošęs dirbti. Sprendimus kartu su žmogumi priimtų vadinamoji atvejo komanda.

Penktas žingsnis. Kai atvejo komanda nutaria, jog asmuo yra pasirengęs darbui, jam galėtų būti skiriamas bandomasis darbas ir tuo metu dalį darbo užmokesčio finansuotų Užimtumo tarnybos skyrius. Su dirbančiuoju būtų pasirašoma trišalė sutartis: tarp jo paties, darbdavio ir Užimtumo tarnybos. Jeigu bandomasis laikotarpis praeitų sėkmingai, darbdavys galėtų suteikti darbuotojui nuolatinį darbą. Jeigu darbas šiuo laikotarpiu būtų nesėkmingas, būtų atnaujinamas individualus planas.

Galutinis siūlomo modelio tikslas – sėkmingai integruoti žmones į darbo rinką, siekiant, kad ilguoju laikotarpiu paramos gavėjai turėtų nuolatinį darbą ir galėtų pasirūpinti savimi ir savo šeima savarankiškai be socialinės paramos.

Panašių principų modeliai šiuo metu veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei Estijoje.

Sužinok, kurioje Lietuvos teritorijoje jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti valstybės subsidiją.

Sužinok, kurioje Lietuvos teritorijoje jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti valstybės subsidiją.

Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.

Kadangi šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registrą didžiausia kvadratinio metro normatyvinė vertė siekia 1444 eurus, tai reiškia, kad į paramą galima pretenduoti, jei būsto kvadratinis metro normatyvinė vertė neviršija 505 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal įstatymus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 35 metų amžiaus.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
neauginančioms vaikų – 15 proc.;
auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 35-erių metų.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Pagal siūlymą, jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Sužinok, kurioje Lietuvos teritorijoje jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti valstybės subsidiją.

Kaip vyktų subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai

Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 35-erių metų, jie atitinka kriterijus.
Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
Kredito įstaiga per du mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Organizatorių nuotr.

Ką tik baigėsi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos jau 14 kartą organizuotas žmonių su negalia maratonas „Nugalėk save“, kuriame neįgalieji rankomis varomais vežimėliais su specialiais priedais -varytuvais, o lydintieji – dviračiais per 4 dienas nuvažiavo 160 km – 30-50 km per dieną.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maratonas – tai iššūkis žmonėms su negalia. Daliai žmonių jau vien tik mintis, kad keletą dienų teks nakvoti palapinėje ar vietoj dušo – nusiprausti iš ežero pasemtu vandeniu, sukelia diskomforto jausmą. O ką jau kalbėti apie per dieną nuvažiuotas dešimtis kilometrų, nepaisant kaitinančios saulės ar pliaupiančio lietaus. Tačiau sveikas užsispyrimas, noras pažinti savo galimybes, įveikti sunkumus ir džiūgauti pasiekus tikslą – daug svarbesnis už laikinus nepatogumus.

Maratonas startavo nuo Pagramančio regioninio parko lankytojų centro (Ringių k., Tauragės raj.), o finišavo Nepriklausomybės aikštėje Šilalėje. Maratono dalyviai lankė įvairius kultūros, turizmo, kultūros paveldo objektus, aiškinosi, ko trūksta, kad aplinka būtų prieinama visiems, susitiko su vietos bendruomenėmis, žmonėmis su negalia, jaunimu.

Maratono organizatorė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė džiaugėsi, kad šiemet prie renginio visokeriopai prisijungė Tauragės ratukų sąjunga, vadovaujama Eugenijaus Abromo, kurios nariai ne tik padėjo rengiantis maršrutui, tačiau ir ištisas atkarpas lydėjo maratono dalyvius, aprodė savo miestą ir visaip kitaip rūpinosi dalyviais. Neišdildomus įspūdžius neįgaliesiems padovanojo ir Tauragės pilotų klubas, leidęs dalyviams paskraidyti ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis, o Šilalės krašto neįgaliųjų sąjunga su kolegomis iš kitų organizacijų bei Šilalės rajono savivaldybe surengė puikią dalyvių sutikimo šventę.

Vienas iš maratono tikslų – leisti neįgaliesiems patirti neišdildomų įspūdžių, parodyti jų galimybes. Kiekvienais metais maratone dalyvauja veteranų branduolys kartu patyrusių šalta ir karšta, tačiau kasmet prisijungia naujų dalyvių, įsitikinančių, kad ir žmonės neįgaliųjų vežimėliuose gali keliauti. Būtent tai, kad neįgalieji jau seniai išėjo iš namų, dirba, mokosi, o taip pat ir keliauja, ir nori parodyti Ginta Žemaitaitytė. „Lietuvoje dar gajus stereotipas, kad, jei žmogus neįgalus, jis nieko nedaro, o tik guli lovoje, – sako stuburo traumą patyrusi ir dėl to judanti neįgaliųjų vežimėliu moteris. – Tačiau jau seniai taip nėra. Neįgalieji keliauja, ir keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas pasaulio šalis. Aplanko ne tik įvairius Europos regionus, bet ir Amerikos, Azijos ir net Afrikos žemynus. Kartais neįgalieji labiau renkasi kitas šalis nei Lietuvą būtent dėl geriau pritaikytos aplinkos.“

Būdama šalies patriotė Ginta siekia, kad jos likimo draugai galėtų mėgautis ir kelionėmis mūsų šalyje. Todėl dar vienas maratono tikslas – aplankyti įvairius objektus ir pažiūrėti, ar aplinka draugiška visiems. Ginta sako, kad šį kartą skersai išilgai apvažinėjo Tauragę. Miestas gražus, įdomus, turintis ką parodyti turistams, tačiau jo objektai nėra pritaikyti neįgaliesiems. Dar prieš kelionę Ginta sužinojo, kad Tauragė – vienas iš tų miestų, kur nėra objektų, kuriuos neįgalieji galėtų aplankyti savarankiškai. Maratono dalyvius nuliūdino ir tai, kad visame mieste nėra nė vienos kavinės, kurioje galėtų apsilankyti neįgalieji – į visas kavines yra slenksčiai arba laipteliai, neįveikiami žmonėms rateliuose. O neįgaliųjų Tauragėje tikrai yra. Vien šiame maratone dalyvavo 7 tauragiškiai, judantys elektriniais neįgaliųjų vežimėliais. Lygiai taip pat mieste nėra nė vieno pritaikyto viešojo tualeto. Taigi, turistauti tokiame mieste, kur negali nei pavalgyti, nei pernakvoti, nei į muziejų užeiti, sunkoka.

Ginta pasakoja ir apie Lietuvos metų medžiu 2017 m. išrinktą Raganų eglę, augančią Pagėgių savivaldybėje, netoli Vilkyškių miestelio. Lankant šią eglę, maratono dalyviams teko patirti ne itin malonius įspūdžius. Važiuojant vežimėliais siauru taku ir pakeliui sutikus šeimas su kūdikiais vežimėliuose, nebūdavo galima prasilenkti. Norint pravažiuoti, vaikiškus vežimėlius reikėdavo nukelti nuo tako į šalia augančius krūmokšnius. „To būti neturėtų“, – įsitikinusi Ginta, sakydama, kad tokių situacijų nebūtų, jeigu take būtų įrengti praplatėjimai, leidžiantys saugiai prasilenkti.

Kol Lietuvoje į prieinamumą visiems bus kreipiamas netinkamas dėmesys, tol neįgalieji mieliau rinksis Vakarų Europos ir ypač Skandinavijos miestus ar gamtos objektus, nes ten daug dažniau pagalvota apie įvairias negalias – judėjimo, regos, klausos – turinčius žmones.

„Mes norime parodyti, kad, jei aplinka – viešbučiai, kavinės, turistiniai maršrutai – bus pritaikyti patiems silpniausiems, šiuo atveju neįgaliems žmonėms, jie bus daug komfortiškesni ir sveikiesiems, nekalbant apie pagyvenusius žmones, šeimas su mažais vaikais ar žmones su krepšiais ant ratukų“, – sako Ginta, tikėdama, kad ir į Lietuvą ateis tokie laikai, kai nuolydžiai į įvairius objektus, platesnės durys ar erdvesni tualetai bus savaime suprantami.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įsigaliojo naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kuria siekiama visai Lietuvai vienodos vaiko teisių apsaugos ir tinkamos pagalbos bet kuriai šeimai, susiduriančiai su sunkumais. Naujosios sistemos prireikė visuotinai sutarus, kad smurtas prieš vaikus, smurtinė aplinka, nepriežiūra itin neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir raidą, o greitas ir vieningas valstybės institucijų darbas gali padėti ne vienai šeimai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Vaikų apsauga Lietuvoje ilgą laiką buvo nevieninga: trūko tvirto požiūrio, kad mažųjų Lietuvos piliečių apsauga yra prioritetas, vyravo skirtingos nuomonės apie tai, kaip reikia užtikrinti vaikų teisių apsaugą, kai šeimą ištinka krizė. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau visi sutarėme dėl pagrindinių tikslų ir priemonių, nes orūs piliečiai užauga tose valstybėse, kuriose vaikams ir jų šeimoms veiksmingai padedama“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anksčiau savivaldybių administracijoms pavaldūs vaiko teisių apsaugos skyriai nuo liepos pradžios tapo vieningos vaiko teisių apsaugos sistemos dalimi. Nuo šiol Lietuvoje už vaikų teisių apsaugą bus atsakinga Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turės 12 teritorinių skyrių.

Tarnyba vaiko teisių apsaugą užtikrins visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.

Policija ir savivaldybės išlieka svarbiausiais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriais, nes policijos pareigūnai dažnai pirmieji gauna informaciją apie galimą nusikaltimą ar nusižengimą, o savivaldybės teikia reikiamą pagalbą šeimoms, kuriose buvo naudojamas smurtas prieš vaiką, vaikas patyrė nepriežiūrą ar nebuvo užtikrinami teisėti vaiko interesai.

Kaip veiks naujoji sistema?

Jei pranešama apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus

Pastebėjus ar įtarus smurtą prieš vaiką apie tai reikia pranešti policijai arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, teritoriniam jos skyriui.

Policija vertina aplinkybes ir priima sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Gavę pranešimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai imasi veiksmų:

Jei tai susiję su galimu smurtu prieš vaiką – reaguojama ne vėliau nei per 6 valandas.

Jei tai susiję su kitais vaiko teisių pažeidimais – reaguojama ne vėliau nei per 3 darbo dienas.

Jei reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje – pagal susitarimą su policija, reaguojama per 1-2 valandas.

Aiškindamiesi situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai bendraus su vaiku (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonė), vaiko tėvais, įtėviais ar globėjais (rūpintojais), mokytojais, auklėtojais ir kitais asmenimis bei institucijomis.

Nustatomas grėsmės vaikui lygis, kurių yra du:

Pirmas lygis – vaiko teisės pažeistos, bet nėra grėsmės vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną savivaldybės prašoma paskirti atvejo vadybininką, kuris sudaro pagalbos šeimai planą ir organizuoja pagalbą.

Antras lygis – nustatoma grėsmė vaiko gyvybei sveikata ir saugumui. Tokiu atveju vaikas paimamas iš tėvų, įtėvių ar globėjų (rūpintojų) ir kreipiamasi į teismą. Greta to, šeimai organizuojama mobilioji komanda, kuri sudaryta iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybę turinčiais asmenimis. Ši komanda teikia intensyvias paslaugas šeimai 14 darbo dienų. Savivaldybės taip pat prašoma paskirti atvejo vadybininką, kuris sudaro ilgalaikį pagalbos šeimai planą ir organizuoja pagalbą.

Pranešimui nepasitvirtinus ir nenustačius grėsmės lygio vaikui, nagrinėjimas baigiamas.

Gali būti, kad grėsmės lygis vaikui nebus nustatytas, bet bus nustatyta, kad šeimai reikia pavienių paslaugų – pavyzdžiui, pozityvios tėvystės kursų tėvams ar dienos centro vaikui. Apie tai bus informuojama savivaldybės administracija.

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimo pranešimą, specialistai atsižvelgs į esamą situaciją, pavyzdžiui, ar vertinimo metu bent vienas iš suaugusiųjų gali fiziškai pasirūpinti vaiku ir jo saugumu. Taigi svarbu, jog jei suaugę vartoja alkoholį, kai šalia yra nepilnamečių, turi būti nevartojančiųjų, kurie fiziškai jais galėtų pasirūpinti.

Jei suaugę vartoja alkoholį, kai šalia yra nepilnamečių, turi būti nevartojančiųjų, kurie fiziškai jais galėtų pasirūpinti.

Atvejai, kai vaikas gali būti paimtas iš jam nesaugios aplinkos, nors antrasis grėsmės lygis nenustatytas

Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto sveikatai, gyvybei.

Vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.

Atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais).

Atstovas (arba turimas vienintelis iš atstovų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos, bet nenustačius antrojo grėsmės vaikui lygio, vaikas nėra paimamas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų (rūpintojų), nėra inicijuojamas atvejo vadyba, mobiliosios komandos pagalba, nesikreipiama į teismą. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai, prieš perduodami vaiką jo tėvams, įtėviams ar globėjams (rūpintojams) per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos, vertins grėsmės vaikui lygį.

Kitos naujovės

Svarbu žinoti, kad kartu su vaiko teisių apsaugos sistemos reforma tobulinamas globos ar rūpybos organizavimas, kad vaiko laikinoji globa ar rūpyba nesitęstų ilgiau nei 12 mėnesių ir kad į vaikų globos instituciją dėl skubaus paėmimo patekęs vaikas iki trejų metų joje neliktų ilgiau kaip 3 mėnesius.

Be kita ko, aiškiai nustatoma, kad savivaldybės rūpinsis vaikų laikinąja globa ar rūpyba, vykdys globotojų ir budinčių globotojų, šeimynų steigėjų paieškas, mokymus, suteiks vaikui ir šeimai reikiamas paslaugas, o nuolatinė globa bus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakomybė.

Įgyvendinat reformą, nuo liepos 1 d. taip pat bus užtikrintas psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose. Psichologas dalyvaus nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.

Kas yra smurtas prieš vaiką?

Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Būtina žinoti, kad asmuo, žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, teritoriniam skyriui, atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gyventojai nuo šiol galės aiškiai matyti, kaip dirbant ir mokant įmokas „Sodrai“ kinta jų teisės į senatvės pensiją, ir apskaičiuoti, kokios pensijos jie gali tikėtis, kai išeis į užtarnautą poilsį pagal dabartinę pensijų apskaičiavimo tvarką.

„Sodra“ parengė informaciją kiekvienam gyventojui asmeniškai apie jo iki šiol įgytą stažą ir taškus (apskaitos vienetus), nuo kurių priklausys būsimos senatvės pensijos dydis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvienas dirbantysis, dar nesulaukęs pensinio amžiaus, šią informaciją ras prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir galės pasinaudoti skaičiuokle, į kurią informacija apie stažą ir taškus bus įkelta automatiškai, reikės tik nurodyti, kokį atlyginimą žmogus tikisi uždirbti ateityje.

„Žinome, kad kai kurie gyventojai nekantriai laukė šios informacijos. Pastebime, kad vis daugiau dirbančiųjų jau šiandien, nelaukdami senatvės, pradeda domėtis, kokios pensijos gali tikėtis, ir tai yra geras ženklas, galintis paskatinti keisti situaciją.

Tai svarbu, nes nuo mūsų elgsenos taip pat priklauso, iš kokių lėšų turėsime verstis senatvėje“, – pristatydamas galimybę sužinoti savo įgytą stažą, sukauptus taškus ir naują prognozuojamos pensijos skaičiuoklę, sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Asmeninėje „Sodros“ paskyroje pateikiami dirbančių žmonių, kurie dar nesulaukė pensinio amžiaus, iki 2017 metų pabaigos įgyti taškai ir stažas. Taip pat įvertintos ir savarankiška veikla užsiėmusių gyventojų pajamos, kurias jie deklaravo iki šių metų gegužės. Tokią įgyto stažo ir taškų ataskaitą, planuojama, „Sodra“ gyventojams jų paskyroje internete pateiks kiekvienais metais.

Pristatė skaičiuoklę

„Kokio dydžio bus mano pensija – dažnai užduodamas klausimas, apipintas įvairiais mitais, pagrįstomis ir nepagrįstomis prielaidomis. Norėdami išsklaidyti mitus, atnaujinome prognozuojamos pensijos skaičiuoklę.

Dabar joje bus pateikiama daugiau svarbios informacijos, be to, rezultatai paremti oficialiomis šalies ekonominio augimo ir demografinėmis prielaidomis“, – teigia M. Sinkevičius.

Skaičiuoklės naudotojai galės modeliuoti situaciją – keisti stažą, sukauptų taškų skaičių, atlyginimą, kurį tikisi gauti.

Skaičiuoklėje pateikta prognozuojama pensija, kuri būtų skirta sulaukus senatvės pensijos amžiaus, atsižvelgus į prognozuojamus pensijos indeksavimo koeficientus per visą laikotarpį. Kartu pateikiama, koks prognozuojamos pensijos dydis yra dabartine pinigų verte (atmetus infliacijos poveikį).

Taip pat gyventojas sužinos, kiek iš viso „Sodra“ jam išmokėtų pensijos per vidutinį senatvės pensijos laikotarpį. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, sulaukę 65-erių šalies gyventojai, tikėtina, vidutiniškai gyvens ir senatvės pensiją gaus dar 17 metų.

Prognozuojamos pensijos skaičiuoklė paremta Eurostato 2018–2070 metų makroekonominių rodiklių prognoze Lietuvai – atsižvelgiama į darbo užmokesčio fondo, infliacijos ir kitus rodiklius, kurie yra svarbūs sudarant būsimos pensijos prognozę.

Kaip apskaičiuojama pensija

Pensijų apskaičiavimo tvarka pasikeitė nuo šių metų pradžios. Nuo šiol ją sudaro bendroji dalis, kurios dydį lemia viso gyventojo sukaupto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai gauti santykis, ir individualioji dalis, kuri priklauso nuo per gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, kurios perskaičiuotos į taškus.

Pilni metai stažo sukaupiami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų nuo 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA). Jeigu darbuotojo atlyginimas mažesnis nei MMA, taikomos socialinio draudimo įmokų „grindys“. Tai reiškia, jog, išskyrus kai kurias išimtis, darbdavys turi sumokėti socialinio draudimo įmokų bent nuo minimalios algos, net jei atlyginimas mažesnis. Vadinasi, net ir mažesnę negu minimalią algą uždirbantis žmogus jau gali tikėtis sukaupti pilnų metų stažą.

Per metus negalima sukaupti daugiau nei metus stažo, o jeigu įmokų sumokama mažiau, per vienus darbo metus įgyjamas trumpesnis negu vienų metų draudimo stažas.

Vieną tašką žmogus įgyja, jei sumokama socialinio draudimo įmokų vertė yra lygi nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (VDU) sumokėtų draudimo įmokų vertei. Jeigu atlyginimas mažesnis ir sumokama mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama dalis taško.

Sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų, skiriama daugiau taškų, tačiau maksimali riba – 5 taškai per metus.

Pavyzdžiui, gyventojo atlyginimas šiemet yra 1 000 eurų neatskaičius mokesčių. Per 2018 metus jis sukaups metus stažo ir įgis 1,25 taško, nes nustatytas VDU pensijos apskaitos vienetams skaičiuoti 2018 m. yra maždaug 808 eurai.

Lygiai taip pat stažas ir taškai skaičiuojami visiems, dirbantiems savarankiškai, tačiau svarbu žinoti, kad jie socialinio draudimo įmokas moka nuo pusės savo pajamų jau atmetus leistinus atskaitymus.

www.sodra.lt inf.

Organizatorių nuotr.

Dvidešimt penktąjį kartą organizuota „Maisto banko“ akcija pasižymėjo nepaprastu žmonių dosnumu.

Penktadienį ir šeštadienį parduotuvėse geraširdžiai pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 460 tūkst. eurų. Tai – didžiausia kada nors „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė.

Rekordinis kiekis ir paaukotų maisto produktų, skaičiuojant vienetais – beveik 400 tūkstančių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į „Maisto banko“ kvietimą padėti pamaitinti nepasiturinčius atsiliepė daugiau kaip 140 tūkst. šeimų, vidutiniškai paramai skyrusių 3,27 euro.

Rekordines 25-ios „Maisto banko“ akcijos aukštumas lėmė plačiausia iki šiol geografinė aprėptis. Akcija organizuota 76 miestuose ir miesteliuose, įtraukė 438 maisto prekių parduotuves.

Tuo tarpu maisto kainos įtakos neturėjo – projekto organizatoriai paaukoto maisto vertę skaičiavo praeito rudens kainomis.

Gyventojai paaukojo daugiau maisto produktų visose kategorijose. Mažiau pirkta tik sultinių ir užpilamų sriubų.

O štai konservuotų daržovių geradariai dovanojo kone dvigubai daugiau, nei pernai. Tą galėjo lemti daugelio prekybininkų „Maisto banko“ akcijos dienomis taikytos nuolaidos.

Kaip jau įprasta, daugiausiai paaukota makaronų, įvairių kruopų, aliejaus, cukraus, miltų ir arbatos.

Maistą rinkti nepasiturintiems po „Maisto banko“ akcijos ženklu susibūrė 360 socialinių organizacijų. Didžioji dalis surinkto maisto skurdžiau gyvenantiems žmonėms bus dalinama artimiausiomis savaitėmis.

Dalis didmiesčiuose surinkto maisto bus skirta šeimoms, patenkančioms į kritines situacijas, taip pat gyvenančioms atokesnėse kaimiškose vietovėse.

„Maisto banko“ akcijos organizatoriai džiaugiasi sulaukę didžiulio būrio – 8,7 tūkst. – talkininkų, savanoriškai padėjusių rinkti aukojamą maistą. Jubiliejinės „Maisto akcijos“ dalyvių riešus šiemet papuošė speciali padėkos juostelė.

Nepasiturinčių maitinimui skirtą aruodą dar papildys gyventojų aukos. Negalėję tiesiogiai dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje lietuviai skambindami paramos trumpuoju numeriu 1343 šį savaitgalį paaukojo 8 tūkst. eurų.

Dar laukiami rezultatai aukotojų, kasose pateikusių „Maisto banko“ akcijos skrajutes su brūkšniniu kodu.

„Maisto bankas“ širdingai dėkoja visiems dalyvavusiems ir aukojusiems „Maisto banko“ akcijoje. Padėką reiškiame ir akciją finansiškai remiantiems prekybos tinklams.

Organizatorių inf.

25-oji „Maisto banko“ akcija vyksta 76 miestuose, daugiau nei aštuoni tūkstančiai savanorių pirkėjus pasitiks 438 parduotuvėse, maistą nepasiturintiems rinkti ir dalinti susivienijo 360 socialinių organizacijų.

Per penkiolika „Maisto banko“ akcijos metų gerieji Lietuvos žmonės paaukojo maisto už 5,9 milijonus eurų. Finansiškai akciją kasmet remia ir prekybos tinklai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Europos Komisijos tyrimų duomenimis, gilus materialinis nepriteklius Lietuvoje palaipsniui traukiasi. Ir tame yra ženklus labdaros organizacijų nuopelnas.

Geriausiai tai atspindi baltyminio maisto vartojimo rodikliai. EUROSTAT duomenys rodo, kad žmonių, neišgalinčių bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies arba kitų baltymų, Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo nuo penktadalio iki septintadalio.

„Maisto banko“ akcijos metu aukojamas maistas lieka tose bendruomenėse, kuriose aukojama. Tai ypač svarbu žinant, kaip sunku paramai pasiekti atokesnius šalies rajonus, kuriuose skurdas ir nepriteklius aukščiausi.

Kur vyks „Maisto banko“ akcija ir kam bus naudojami paaukoti maisto produktai, galima pažiūrėti „Maisto banko“ svetainės internete žemėlapyje: www.maistobankas.lt/akcija/maisto-bankoakcijos-vietos.

Kovo 23-24 dienomis vyksianti „Maisto banko“ akcija prekybos centruose prasideda šiandien 15 val. ir vyks iki 21 val., o šeštadienį tęsis nuo 10 iki 20 val. Daugiau informacijos – www.maistobankas.lt/akcija.

Artėjant šv. Velykoms socialinių organizacijų savanoriai rengiasi pasirūpinti skurdžiau gyvenančių šeimų stalu. Šį savaitgalį šalies parduotuvėse 25-tą kartą rengiama „Maisto banko“ akcija.

Tūkstančiai visuomenininkų, moksleivių ir socialiai atsakingo verslo savanorių prekybos centruose pasitiks pirkėjus tiesdami skrajutes su prašymu nepasiturintiems aukoti ilgai negendančių maisto produktų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geradarių nupirkti makaronai, kruopos, miltai, aliejus ar konservai prieš šventes papildys vargingai gyvenančių šeimų maisto spinteles. „Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas atiteks daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms, socialinėje krizėje atsidūrusiems asmenims.

Nuo 2003 m. geradariai jau paaukojo maisto už 6 milijonus eurų.

„Maisto banko“ akcija vyks 70 miestų ir miestelių.

Kovo 23-24 dienomis vyksianti „Maisto banko“ akcija tradiciškai prasidės penktadienio popietę, 15 val, ir vyks iki 21 val., o šeštadienį tęsis nuo 10 iki 20 val..

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad socialinio draudimo, šalpos ir valstybines pensijų, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų gavėjai, kurie anksčiau buvo deklaravę gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“, norėdami, kad ir toliau nepertraukiamai gautų šias išmokas, per pirmuosius 3 šių metų mėnesius, t. y. iki kovo mėn. pabaigos, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniūniją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos ir valstybinės pensijos (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų) skiriamos ir mokamos tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams. Su gyvenamosios vietos deklaravimo faktu siejama ir teisė gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas.

Gyvenamąją vietą galima deklaruoti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją.

Ministerija primena, kad tie gyventojai, kurių duomenų apie deklaruotą vietą arba apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, nebus Gyventojų registre, teisės gauti išmokas vaikams, socialinę pašalpą nepraras. Dėl piniginės paramos jie galės kreiptis į savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena, administraciją.

Šilutės rajono apylinkės teismo nuotr.

Šilutės rajono apylinkės teismo darbuotojai sveikino vienišus senelius.

Šilutės rajono apylinkės teismo darbuotojai, keletą metų iš eilės džiuginę vaikus, pildydami jų svajones, šiemet nutarė nustebinti pagyvenusius, vienišus žmones, gyvenančius Šilutės senelių globos namuose, ir parašyti kiekvienam nuoširdų sveikinimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teismo kolektyvas paruošė sveikinimus visiems 43 senelių globos namų gyventojams, prie jų pridėjo saldžias dovanėles. Vakar sveikinimai įteikti senelių globos namų direktorei Evelinai Balandei, kuri pažadėjo, kad jie globotinius pasieks Šv. Kalėdų rytą.

„Manome, kad net ir nuo nepažįstamojo gautas sveikinimas gali praskaidrinti šventines dienas, priversti nusišypsoti“, – mintimis dalijosi teisėja, laikinai einanti pirmininko pareigas, Daiva Jazbutienė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Europos socialinio fondo agentūra baigė maisto produktų nepasiturintiems pirkimą ir sudarė sutartis su keturiais laimėjusiais tiekėjais, kurie 2018 metais tieks maisto produktus nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Pirkimo metu įsigyta septyniolika kokybiškai žmogaus mitybai subalansuotų maisto produktų rūšių.

Skaityti toliau

2018 metais gyventojus pasieks šios maisto produktų rūšys: kvietiniai miltai, sausi pusryčiai, avižiniai sausainiai, saldintas sutirštintas pienas, avižų košė, makaronai, grikių ir trijų grūdų kruopos, plikyti ryžiai, baltasis cukrus, rapsų aliejus, kiaulienos, žuvies, vištienos konservai, konservuotos pupelės, žirneliai ir konservuotos daržovių sriubos, kurios bus kiekviename maisto produktų dalinimo krepšelyje.

„Džiaugiamės, kad maisto produktams pirkti skirtas lėšas pavyko panaudoti efektyviai ir racionaliai – produktai buvo nupirkti 9,3 mln. eurų pigiau, nei buvo numatyta. Šiame pirkime, kaip ir ankstesniame, remiantis atliktu rinkos kainų tyrimu, nustatytas maksimalus kiekvieno maisto produkto vienos tonos įkainis, tad kokybiški produktai yra nupirkti ne aukštesnėmis nei rinkos kainomis“, – teigė Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vykdant pirkimą svarbu buvo užtikrinti ir vienodas galimybes pirkimo konkurse dalyvauti smulkaus bei vidutinio verslo įmonėms, taip pat tiekėjams, kurie maisto produktus yra pajėgūs tiekti tik tam tikriems Lietuvos regionams. Buvo sudarytos sąlygos teikti pasiūlymą dėl vienos, kelių arba visų pirkimo dalių. Iš viso konkurse dalyvavo 12 tiekėjų. Sutartys sudarytos su keturiais mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais: UAB „Granex“, UAB „SANITEX“, Uždarąja akcine bendrove „Grūstė“ ir UAB „Pontem“.

Maisto produktų dalinimą nepasiturintiems 2018 m. planuojama pradėti vasario mėnesį, nepertraukiamai tęsiant 2017 maisto produktų dalinimą ir užtikrinant, kad visus tikslinės grupės atstovus tokie patys maisto produktai ir jų kiekiai pasiektų laiku.

Projektas finansuojamas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Seimas priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta užtikrinti, kad ne tik daugiavaikės motinos (įmotės), bet ir tėvai (įtėviai), kurie išaugino 5 ir daugiau vaikų, turėtų teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Pagal priimtus pakeitimus daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija bus skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įstatyme nuspręsta aiškiai apibrėžti atvejus, dėl kokių priežasčių daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija nebūtų skiriama. Pavyzdžiui: jei motina (tėvas) dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais ir kitų įstatyme įvardytų priežasčių, bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje; jei ji (jis) buvo nuteista (-as) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne; jei ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nesvarbu, ar teistumas yra išnykęs ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo) ir kt.

Priimtos pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d.

www.lrs.lt inf.

Darbo dienomis nuo 17 iki 21 val. tėvai gali skambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.

Spalio 2 d. atidaryta pirmoji Lietuvoje konsultacinės pagalbos telefonu linija vaikus auginantiems tėvams „Tėvų linija“.

Skaityti toliau

Skirtingai nuo kitų pagalbos linijų, kurios remiasi savanoriška veikla, „Tėvų linijoje“ dirbs tik profesionalūs specialistai. Jie pasirengę padėti tėvams suprasti vaikų elgesį, patarti dėl dažnai kylančių bendravimo su vaiku problemų įvairiais amžiaus tarpsniais ir rasti tinkamiausią sprendimą. Taip pat padėti nusiraminti, o jei reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, daugiau nei pusė tėvų vis dar yra linkę vaikus auklėti smurtu. Neturėdami galimybės gauti specialisto konsultacijos ar pagalbos, tėvai atžalas auklėja vadovaudamiesi tradicijomis, tačiau tai ne visada geriausias pasirinkimas. Vien per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 578 nepilnamečiai.

Renginyje dalyvavo ir patirtimi dalinosi kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorės Beata Nicholson, Rūta Mikelkevičiūtė, žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva, aktoriai Vytautas Rumšas ir Elžbieta Latėnaitė.

Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ inicijuotas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas „Tėvų linija“ – tai nemokama konsultacija telefonu visos šalies tėvams, susiduriantiems su vaikų auginimo ir auklėjimo iššūkiais.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pristatytas pasikeitęs būsto šildymo išlaidų kompensavimo teisinis reguliavimas ir Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklė, kuria gyventojai gali patys preliminariai susiskaičiuoti galimą būsto šildymo kompensacijos dydį.

Skaičiuoklę galima rasti www.spis.lt ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapiuose.

Skaityti toliau

Nuo š. m. birželio 1 dienos įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimas, numatantis, kad nepasiturintiems gyventojams šildymo sezono metu bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) dydžio (anksčiau buvo kompensuojama išlaidų dalis, kuri viršijo 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų).

Numatoma, kad dėl to išaugs teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą turinčių gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad 2017 m. būsto šildymo išlaidų kompensaciją gaus apie 181 tūkst. asmenų (2016 m. gavo apie 115 tūkst. asmenų).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išlaidos kompensacijoms mokėti sudarys apie 27,4 mln. Eur. Tai yra 14,5 mln. Eur daugiau nei praėjusį šildymo sezoną.

„Artėjant šildymo sezonui, kiekviena šeima į savo išlaidų sąrašą įtraukia šildymo kaštų eilutę. Dabar pasitelkdamas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) esančią Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklę kiekvienas šilumos vartotojas gali įvertinti, kokios kompensacijos jis gali tikėtis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Pasak jo, dėl kompensacijų gyventojai gali kreiptis ne tik į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, bet ir elektroniniu būdu pateikti prašymą-paraišką būsto šildymo išlaidų kompensacijai gauti. „Tikimės, kad atsiradus šiai galimybei savivaldybėse sumažės besikreipiančiųjų eilės, be to, tai didelė pagalba tiems, kuriems dėl sveikatos, užimtumo ar kitų priežasčių sudėtinga atvykti užpildyti prašymą-paraišką, – pažymi viceministras E. Bingelis.

Pagrindiniai rodikliai, kuriuos reikia suvesti į skaičiuokles: šeimos narių skaičių, vidutines 3 mėnesių pajamas, o skaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensacijos preliminarų dydį – būsto plotą, būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių, išlaidas, tenkančios būsto šildymui apmokėti.

Svetainėse spis. lt (Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje) ir socmin.lt (ministerijos) galima rasti reklaminę juostą (banerį), su skaičiuokle bei įgarsinta vaizdo konsultacija – instrukcija, palengvinančia prašymo pildymą.

Paminėtina, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali kreiptis ir būstą nuomojantys gyventojai, kurie yra sudarę būsto nuomos sutartį ir ją įregistravę viešajame registre.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Šiuo metu daugiausia būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų yra Akmenės rajono, Visagino, Alytaus miesto, Druskininkų, Anykščių rajono ir Kalvarijų savivaldybėse.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos (asmens) gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį atimamas valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus. Šiuo metu valstybės remiamos pajamos (VRP) yra 102 Eur.

Pavyzdžiai – būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimas

2016–2017 metų vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje – būsto 1 kv. m šildymo kaina yra 1,19 Eur (9 % PVM).

Kompensacijai apskaičiuoti taikomi būsto naudingojo ploto normatyvai: 50 kvadratinių metrų – vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

1. Pavyzdys

4 asmenų šeima – abu dirbantys tėvai augina 2 vaikus (darbo užmokestis –MMA).
Šeimos pajamos per mėnesį – 625,60 Eur.
Buto plotas 65 kv. m.
Būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai – 60 kv. m, kompensacija skiriama už 60 kv. m, už 5 kv. m šeima turės susimokėti pati.
Už būsto šildymą šeimai reikėtų mokėti: 60 kv. m x 1,19 Eur/ kv. m = 71,40 Eur.
10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP dydžio sudaro:
(691,60 – 408 Eur) x 0,10 proc. = 28,36 Eur
Šeima už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 28,36 Eur.

Likusi busto šildymo išlaidų dalis už normatyvinį būsto plotą bus kompensuojama:
(71,40 – 28,36) = 43,04 Eur (kompensacija).

2. Pavyzdys

2 asmenų šeima – dirbanti mama viena augina 1 vaiką (darbo užmokestis –MMA).
Šeimos pajamos per mėnesį 345,80 Eur (DU) + 15,20 Eur išmoka vaikui = 361 Eur.
Buto plotas 40 kv. m.
Būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai – 50 kv. m, todėl kompensacija skiriama už visą turimą būsto plotą, t. y. už 40 kv. m.
Už būsto šildymą šeimai reikėtų mokėti: 40 kv. m x 1,19 Eur/ kv. m = 47,60 Eur.
10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP dydžio sudaro:
(361 – 204 Eur) x 0,10 proc. = 15,70 Eur.
Šeima už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 15,70 Eur.
Likusi busto šildymo išlaidų dalis už visą jų turimą būstą bus kompensuojama:
(47,60 – 15,70) = 31,90 Eur (kompensacija).

3. Pavyzdys

Vienas gyvenantis nedirbantis neįgalus asmuo, netekęs 85 proc. darbingumo (neįgaliojo vežimėlyje, negalia iš vaikystės, gauna pagalbos (priežiūros) tikslinę kompensaciją 112 Eur, kuri skiriant kompensacijas neįskaitoma).
Asmens pajamos per mėnesį – 224 Eur (šalpos neįgalumo pensija).
Buto plotas 30 kv. m.
Būsto naudingojo ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kv. m, todėl kompensacija skiriama už visą turimą būsto plotą, t. y. už 30 kv. m.
Už būsto šildymą asmeniui reikėtų mokėti: 30 kv. m x 1,19 Eur/ kv. m = 35,70 Eur.
10 proc. skirtumo tarp asmens pajamų ir VRP dydžio sudaro:
(224 – 102 Eur) x 0,10 proc. = 12,20 Eur .
Asmuo už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 12,20 Eur.
Likusi busto šildymo išlaidų dalis už visą jo turimą būstą bus kompensuojama:
(35,70 – 12,20) = 23,50 Eur (kompensacija).

4. Pavyzdys

2 pensinio amžiaus asmenų šeima.
Šeimos pajamos per mėnesį (vidutinė senatvės pensija) ­ – 575,60 Eur.
Buto plotas 60 kv. m.
Būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai – 50 kv. m, kompensacija skiriama už 50 kv. m, už 10 kv. m šeima turės susimokėti pati.
Už būsto šildymą šeimai reikėtų mokėti: 50 kv. m x 1,19 Eur/ kv. m = 59,50 Eur.
10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP dydžio sudaro:
(575,60 – 204 Eur) x 0,10 proc. = 37,16 Eur .
Šeima už 50 m2 būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 37,16 Eur.
Likusi busto šildymo išlaidų dalis už normatyvinį būsto plotą bus kompensuojama:
(59,50-37,16) = 22,34 Eur (kompensacija).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tėvai, kurie neturi teisės į kas mėnesį suteikiamas papildomas poilsio dienas (dažnai vadinamas „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“), auginantys vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tai numatyta naujajame Darbo kodekse.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujovė ta, kad nuo šiol ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams. Be to, anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų, o dabar – iki 14 metų.

Dėl Darbo kodekso konsultuoja Valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, www.vdi.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti.

Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, t.y. dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos.

Skaityti toliau

Dėl paramos mokinio reikmenims galima kreiptis į savivaldybes iki spalio 5 dienos, o dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Tačiau tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti, kad vaikai mokykliniais reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.

Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 56 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 50 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 63,6 tūkst. mokinių, parama mokinio reikmenims įsigyti buvo suteikta 54,3 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemokamas maitinimas mokykloje mokiniams gali būti skiriamas išskirtinais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.

Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.

Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

www.socmin.lt inf.

Astos Ulevičienės nuotr.

Vaikai, lankantys Šilutės dienos centrą, birželio 19 d. turėjo galimybę aplankyti nuostabiomis kopomis ir ramybe garsėjančią Nidą, kurioje patyrė daug gerų emocijų ir pasilepino saulės spinduliais.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išlydint jaunuosius centro lankytojus direktorė Reda Urbaitytė palinkėjo geros kelionės, naujų įspūdžių, kurie džiugintų ne vieną dieną.

Šios iškylos metu vaikai buvo laimingi, nes kelionę lydėjo geras oras, svajonių paleidimas į marias, maudynės, nuostabūs vaizdai, gera nuotaika, skanūs pietūs ir puikios emocijos.

Asta Ulevičienė

uzsaugialietuva.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partneriai – Lietuvos radijas ir televizija, Lietuvos verslo moterų tinklas ir Vilniaus krizių centras – pradeda projektą „Įkvėpk!“.

Prie iniciatyvos jungiasi aktyvūs žurnalistai, policijos pareigūnai, kariuomenės atstovai. Dešimčiai atokių Lietuvos miestų ir miestelių projekto iniciatoriai atveš žinią, kad pagalbos sulaukti įmanoma, reikia tik ryžto ir drąsos jos paprašyti.

Skaityti toliau

Kiekviename „Įkvėpk“ susitikime vyks visos dienos kultūrinė ir šviečiamoji programa. Renginio tikslas – įkvėpti vietos bendruomenę pokyčiams, paskatinti nuo priklausomybių, skurdo, emocinių krizių kenčiančius žmones ieškoti pagalbos ir patiems ją teikti. Kiekvienas renginio dalyvis galės gauti socialinių darbuotojų, psichologų konsultacijas, bendruomenės problemas galės aptarti su policijos atstovais.

Svarbiausias renginių akcentas – sėkmės istorijos, kuriomis dalinsis problemas įveikę žmonės. Projekto metu pirmą kartą viešai bus rodomas žurnalistų Edvardo Kubiliaus, Justinos Gedvilaitės ir Maarten De Lange dokumentinis filmas „Gasčiūnai“, pasakojantis apie Joniškio rajono Gasčiūnų kaimo žmones, asmenine pokyčių istorija dalinsis ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys, viena jų pristatys pirmąją savo drabužių kolekciją.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto „Įkvėpk“ startas – birželio 17 d. Šalčininkuose. Su vietos bendruomene susitiks ir patirtimi dalinsis kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorė, žurnalistė Edita Mildažytė, žurnalistas Arnas Mazėtis, projekto iniciatoriai ir bičiuliai.

Projektas „Įkvėpk“ atvyks į šias bendruomenes:

Birželio 17 d. – Šalčininkai, Šalčininkų r.
Birželio 24 d. – Kudirkos Naumiestis, Šakių r.
Liepos 1 d. – Tiltagaliai, Panevėžio r.
Liepos 8 d. – Saviečiai, Kėdainių r.
Liepos 15 d. – Jungėnai, Kalvarijos sav.
Liepos 22 d. – Antazavė, Zarasų r.
Liepos 29 d. – Joniškis, Molėtų r.
Rugpjūčio 5 d. – Žilpamūšis, Pasvalio r.
Rugpjūčio 12 d. – Usėnai, Šilutės r.
Rugpjūčio 19 d. – Gasčiūnai, Joniškio r.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prasideda dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį – vyksianti tradicinė pavasarinė „Maisto banko“ akcija.

74 Lietuvos miestuose vyksta tradicinė „Maisto banko“ akcija. Tūkstančiai savanorių kviečia aukoti maisto produktus nepasiturinčiųjų maitinimui.

Projekto metu savanoriai pirkėjus kviečia aukoti ilgai negendančių maisto produktų – makaronų, kruopų, miltų, aliejaus, konservų, cukraus, sausų pusryčių, arbatos, uogienės ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didelė dalis „Maisto banko“ akcijos metu surinkto maisto atitenka socialinių organizacijų globojamiems žmonėms – daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms ir kt. Taip pat remiami ir socialinėje krizėje atsidūrę asmenys, juos paramai gauti nukreipia seniūnijų socialiniai darbuotojai.

Parengta pagal www.maistobankas.lt inf.