www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vaiko teisių specialistai kasdien gelbėja nuo vienokio ar kitokio smurto nukentėjusius vaikus. Deja, smurtinio elgesio prieš vaikus kultūra mūsų šalyje vis dar gaji. Daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra, trečioje vietoje pagal statistinius rodiklius – psichologinis smurtas.

Nors statistika iliustruoja tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas dar didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekdama visuomenei atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas. Tarnyba kviečia visuomenę smurtui pasakyti „NE“.

Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad išgyventas nepaprastas laikas – karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Tas įtemptas laikas tik įrodė, kad bendra šalies situacija gąsdinanti – ne pirmi metai iš eilės didžioji dalis galimo smurto prieš vaikus atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, smurtauja artimi žmonės“, – sako I. Skuodienė.

2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) – 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų. Per pirmus devynis 2020 metų mėnesius iš visų prieš vaikus smurtavusių asmenų, 63 % yra su jais giminystės ryšiais susiję žmonės – 1330 iš 2108 atvejų.

Socialinių reklamų ciklo pristatyme dalyvaujantis „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis sako, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. Fizinės prievartos tema tapo retesnė šių metų balandžio mėnesį, tačiau tapo dažnesnė gegužės ir birželio mėnesiais.

„Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 – apie emocinę prievartą, 275 – apie seksualinę prievartą, 134 – apie nepriežiūrą, 1417 – apie patyčias. Vaikams kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ir prievartos yra sunku, o jeigu smurtas vyksta namuose, tai kreiptis pagalbos, girdint ar matant tėvams, gali būti be galo sudėtinga, todėl aplinkinių žmonių vaidmuo pastebint smurtą yra labai svarbus“, – primena „Vaikų linijos“ vadovas.

Tai, kaip suaugusieji suvokia savo elgesį stipriai skiriasi nuo to, kaip smurtautoją mato vaikas. Dalis visuomenės lengvus pliaukštelėjimus vaikui, pastūmimą ar grubų sugriebimą vis dar laiko normaliu, griežtu auklėjimu, arba supykę pratrūksta, nesuvaldo emocijų ir pakelia ranką prieš vaikus. Pykčiui atslūgus suaugusieji nurimsta ir galvoja, kad vaikas lygiai taip pat greitai viską pamiršo. Tačiau bet koks fizinis smurtas ilgam paveikia nepilnamečius.

Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką. Įsivaizduojama, kad tai – kraštutinis atvejis, kuomet vaikas badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesiprausia, nelanko mokyklos ir yra visiškai apleistas. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurie patiria nuolatinį jiems būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.

„Kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, suaugusieji nuolat dirba, keliauja. Iš tokių vaikų neretai atimama teisė į vaikystę, į reguliarų mokyklos lankymą, mėgavimąsi popamokine veikla, ryšiu su artimaisiais, tėvų meile ir priežiūra. Tokiems vaikams paliekamos per didelės atsakomybės pasirūpinti savimi ir savo aplinka. O galiausiai tai net gali lemti patyčias, mokymosi pasiekimų prastėjimą“, – sako I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjai teigia, kad iš visų smurto prieš vaikus rūšių sunkiausia aiškiai įvardinti ir nustatyti psichologinį smurtą. Pasitaiko atvejų, kad patys tėvai savo elgesyje negeba atpažinti psichologinio smurto.

„Jei vaiko pasiekimai nuolat lyginami su kitų vaikų, jei dažnai sakome, kad jis negeras ar ne toks geras, kaip sesė ar brolis, jei vis grasiname ir gąsdiname atimti kompiuterį, nebeleisti lankyti būrelio ar kaip tik apkrauname daugybe veiklų ir nuolat kartojame, kad jis turi būti geriausias – visa tai nėra teisingas auklėjimas. Tai – psichologinis smurtas“, – akcentuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Šiuo metu Lietuvos šeimos vėl gyvena neramiomis nuotaikomis, dalis žmonių jau dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, o jei vėl bus paskelbtas karantinas, būsime priversti visą laiką praleisti namuose. Realias, gyvenimiškas situacijas atvaizduojančios socialinės reklamos privers atsigręžti į save, paragins suaugusiuosius apgalvoti savo santykį ir elgesį su vaikais.

Su smurtu prieš vaikus susiję statistiniai duomenys

2018 metais Lietuvoje iš viso buvo 2593 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo naudojamas smurtas. Pagal lytį: mergaitės – 1200, berniukai – 1393.
Pagal smurto rūšis šalies skaičiai užpernai pasiskirstė taip:
Fizinis smurtas – 1290,
Nepriežiūra – 847,
Psichologinis smurtas – 303,
Seksualinis smurtas – 153.

2019 metais Lietuvoje iš viso buvo 3843 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas. Pagal lytį: mergaitės – 1651, berniukai – 2192.
Pagal smurto rūšis šalies skaičiai pernai pasiskirstė taip:
Fizinis smurtas – 1870,
Nepriežiūra – 1342,
Psichologinis smurtas – 408,
Seksualinis smurtas – 223.

Per pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso buvo 2108 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas.
Pagal lytį: mergaitės – 939, berniukai – 1169.
Pagal smurto rūšis šalies skaičiai šiemet pasiskirstė taip:
Fizinis smurtas – 1104,
Nepriežiūra – 732,
Psichologinis smurtas – 140,
Seksualinis smurtas – 132.

Dažniausiai fizinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)
•2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 91; 4-6 m. – 99; 7-9 m. – 185; 10-14 m. – 545; 15-17 m. – 370.
•2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 59; 4-6 m. – 99; 7-9 m. – 250; 10-14 m. – 840; 15-17 m. – 622.
•2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 43; 4-6 m. – 100; 7-9 m. – 159; 10-14 m. – 468; 15-17 m. – 334.
Dažniausiai nepriežiūrą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)
•2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 224; 4-6 m. – 138; 7-9 m. – 134; 10-14 m. – 214; 15-17 m. – 137.
•2019 m. pagal amžių: 0-3 m.- 335; 4-6 m. – 198; 7-9 m. – 241; 10-14 m. – 359; 15-17 m. – 209.
•2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 168; 4-6 m. – 113; 7-9 m. – 123; 10-14 m. – 207; 15-17 m. – 121.
Dažniausiai psichologinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)
•2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 33; 4-6 m. – 34; 7-9 m. – 60; 10-14 m. – 108; 15-17 m. – 68.
•2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 31; 4-6 m. – 38; 7-9 m. – 62; 10-14 m. – 169; 15-17 m. – 108.
•2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 9; 4-6 m. – 7; 7-9 m. – 21; 10-14 m. – 65; 15-17 m. – 38.
Dažniausiai seksualinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)
•2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 5; 4-6 m. – 15; 7-9 m. – 29; 10-14 m. – 59; 15-17 m. – 45.
•2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 5; 4-6 m. – 26; 7-9 m. – 37; 10-14 m. – 91; 15-17 m. – 64.
•2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 4; 4-6 m. – 11; 7-9 m. – 18; 10-14 m. – 55; 15-17 m. – 44.

Fizinį smurtą
2018 m. miesto vietovėse patyrė 826 vaikai, o kaimo vietovėse 464 vaikai;
2019 m. miesto vietovėse 1235 vaikai, o kaimo vietovėse 635 vaikai;
2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 784 vaikai, o kaimo vietovėse 320 vaikų.
Nepriežiūrą
2018 m. miesto vietovėse patyrė 433 vaikai, o kaimo vietovėse 414 vaikai;
2019 m. miesto vietovėse 767 vaikai, o kaimo vietovėse 575 vaikai;
2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 471 vaikas, o kaimo vietovėse 261 vaikas.
Psichologinį smurtą
2018 m. miesto vietovėse patyrė 170 vaikų, o kaimo vietovėse 133 vaikai;
2019 m. miesto vietovėse 249 vaikai, o kaimo vietovėse 159 vaikai;
2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 101 vaikas, o kaimo vietovėse 39 vaikai.
Seksualinį smurtą
2018 m. miesto vietovėse patyrė 89 vaikai, o kaimo vietovėse 64 vaikai;
2019 m. miesto vietovėse 145 vaikai, o kaimo vietovėse 78 vaikai;
2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 78 vaikai, o kaimo vietovėse 54 vaikai.

Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos.

Skaičiuojama, kad didesnę išmoką gaus apie du trečdaliai darbo neturinčių Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių, o mažesnę – apie trečdalis, nes šie žmonės gauna dar ir socialinio draudimo išmoką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Papildoma parama artimiausiam pusmečiui

200 eurų darbo paieškos išmoka priklauso ir tiems, kurie neatitinka kriterijų nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, ir tiems, kurie anksčiau gavo nedarbo išmoką, bet baigėsi jos mokėjimo laikotarpis. Darbo paieškos išmoka nebus mokama tik tiems darbo ieškantiems asmenims, kurie dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, gauna paramą mokymuisi ar darbo vietos steigimui.

Ši papildoma parama yra bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti COVID-19 ir karantino neigiamas pasekmes, dalis. Konkrečiai šia išmoka bus užtikrinamos bent minimalios pajamos tiems, kurie prarado darbą, o naujo susirasti greitai nepavyksta. Darbo paieškos išmoka bus mokama 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki 2020 metų pabaigos.

Jei sudėtingą finansinę situaciją šeimoje išgyvenantis bedarbis kreipiasi į savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos, nuo 20 iki 40 proc. naujosios darbo paieškos išmokos nebus įskaitoma į gautas pajamas.

Ką daryti, norint gauti išmoką

Norint gauti išmoką, visų pirma reikia būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir turėti bedarbio statusą. Jei asmuo nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tai padaryti galima internetu arba atvykus į Užimtumo tarnybą gyvai – joje jau atnaujintas kontaktinis asmenų aptarnavimas.

Kai bedarbis jau registruotas Užimtumo tarnyboje, jam tereikia užpildyti nustatytos formos prašymą gauti darbo paieškos išmoką.

Prašymą galite pateikti vienu iš šių būdų:

• Apsilankius Klientų aptarnavimo skyriuje.
• El. paštu siunčiant užpildytą prašymą į Klientų aptarnavimo skyrių, kuriame asmuo yra registruotas. El. paštas turi būti tas pats, kuris nurodytas darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje. Jei prašymas nepasirašytas el. parašu, originalą Užimtumo tarnybai reikia pateikti per 3 mėnesius.
• Paštu siunčiant užpildytą ir pasirašytą prašymą į Klientų aptarnavimo skyrių, kuriame asmuo yra registruotas.

Sprendimą dėl išmokos skyrimo Užimtumo tarnyba priima per 10 darbo dienų. Ji paskiriama nuo tos dienos, kai asmuo kreipėsi.

Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Jeigu išmoka paskirta mėnesio viduryje, kitą mėnesį bedarbis gaus proporcingai mažesnę išmoką. Pavyzdžiui, birželį prašymus pateikę bedarbiai pirmąsias darbo paieškos išmokas gaus nuo liepos 17 dienos. Suma bus mažesnė nei 200 eurų, nes išmokos atsirado ne nuo mėnesio pradžios.

Nedarbas stabilizavosi

Lyginant su karantino pradžia, birželio 15 dieną Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius išaugo maždaug 40 tūkst. – nuo 160 iki 203 tūkst., tačiau pastaruoju metu bedarbių skaičius stabilizavosi. Karantino pradžioje nedarbas buvo 9,3 proc., o šiuo metu jis siekia 11,8 proc. Jis lieka labai panašus jau trečią savaitę iš eilės.

Dėl COVID-19 viruso paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija. Praradimas didžiulis – „Maisto bankas“ neteko galimybės surinkti apie 240 tonų (tiek buvo surinkta per praėjusias metais vykusią akciją) ilgo galiojimo maisto produktų.

Dėl susiklosčiusios situacijos parama maistu nepasiekė daugiau nei 350 nevyriausybinių organizacijų, kurios bendrai globoja daugiau nei 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maisto atsargų socialiai remtiniems trūksta, o problemos mastas tik gilėja su kiekvienu nauju bedarbiu – vis daugiau pagalbos prašymų sulaukiama iš karantino metu darbą praradusių žmonių.

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. – įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. – pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo. Būtent ilgo galiojimo maisto produktai – tas maistas, kurio šiuo metu nepasiturintiems trūksta labiausiai. Todėl „Maisto bankas“ pradeda maisto surinkimo kampaniją „Kaupti mažiau dalintis. Kur dėsime kablelį?“, kuria ragina dalintis maistu su skurstančiais ir išspręsti didžiulę nelygybės ir skurdo problemą.

„Maisto bankas“ kviečia fizinius asmenis, ūkininkus ir verslus – jeigu turite ilgo galiojimo maisto produktų, kuriuos galite paaukoti, nekaupkite ir nesandėliuokite – padėkite tiems, kuriems šio maisto reikia, kad išgyventų.

Projektas vyks gegužės 20 d. – birželio 17 d. Aukoti ilgo galiojimo maisto produktų galite:
atnešdami juos į specialiai tam įrengtas maisto surinkimo dėžes, jų buvimo vietą rasite čia – www.maistobankas.lt/deziu-ieskokite;
atnešdami juos savanoriams, keliaujantiems projekto autobusiuku per visa Lietuvą, autobusiuko maršrutą, kuris nuolat atnaujinamas, galite matyti čia – www.maistobankas.lt/autobusiuko-kelione.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savivaldybėms paskirstyta 2,9 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė skyrė savivaldybių pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų premijoms už ypač svarbių užduočių vykdymą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu.

Šilutės rajono savivaldybei skirta per 70 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vienkartinės premijos taip pat bus išmokėtos valstybės pavaldumo socialinės globos įstaigų, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro ir Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojams – šiam tikslui skirta 1,1 mln. eurų.

Remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, biudžetinių įstaigų darbuotojams galima skirti premijas už ypač svarbias užduotis – premijos dydis gali prilygti vienam pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui.

Socialinių paslaugų srityje dirba socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai, lankomosios priežiūros specialistai, atvejo vadybininkai, asmeniniai asistentai neįgaliesiems, gestų kalbos vertėjai.

Premijas pasiūlyta išmokėti ir socialinių paslaugų įstaigose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams, psichologams ir kitiems darbuotojams, kurie šiuo sudėtingu laikotarpiu teikia gyvybiškai svarbias paslaugas asmenims namuose, socialinių paslaugų įstaigose, organizuoja ir koordinuoja šį darbą. Skiriant premijas, siūloma savivaldybėms kartu su socialinių paslaugų įstaigų vadovais įvertinti darbuotojų atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį karantino laikotarpiu.

Paslaugos karantino laikotarpiu yra teikiamos senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia socialinės globos įstaigose. Specialiai sudarytose grupėse dienos centruose yra užtikrinama socialinė globa ir priežiūra, asmenų namuose suteikiama integrali pagalba bei pagalba į namus: tai yra, aprūpinimas maistu, medikamentais, būtinosios pagalbos organizavimas.

Taip pat organizuojama pagalba žmonėms, gyvenantiems savarankiško gyvenimo namuose, užtikrinama socialinė priežiūra nakvynės namuose, krizių centruose, lankomos ypatingą socialinę riziką patiriančios šeimos, teikiama socialinė globa vaikams, o asmenims su negalia – asmeninio asistento paslaugos.

Lietuvoje iš viso yra apie 9,6 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, dirbančių valstybės ir savivaldybių socialinių paslaugų įstaigose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Socialinių paslaugų srities darbuotojų, kurie dirba savivaldybių pavaldumo biudžetinėse įstaigose, darbo užmokestis tinkamai apskaičiuojamas tik 27-iose iš visų 60 savivaldybių, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šilutės rajono savivaldybės socialiniai darbuotojai į šį laimingųjų sąrašą, deja, nepatenka.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokie duomenys paaiškėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai surinkus duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojams pritaikytus koeficientus, kuriais remiantis apskaičiuojama pastovioji atlyginimo dalis.

„Visuotinai žinoma, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis nėra pakankamas atsižvelgus į keliamus tikslus bei uždavinius. Todėl prie savivaldos mokamo darbo užmokesčio papildomai skirta 23,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto su šeimomis dirbantiems socialiniams darbuotojams ir atvejo vadybininkams. Neseniai su finansų ministru sutarėme, kad iš valstybės biudžeto bus kompensuojamos premijos socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, kurių krūvis padidėjo koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Tam skiriama 4 mln. eurų. Tačiau norime pabrėžti, kad savivalda turėtų teisingai skaičiuoti šių darbuotojų darbo užmokestį taip, kaip nurodoma įstatyme – juk darbuotojui svarbus kiekvienas euras“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Socialinių paslaugų srities darbuotojams darbo užmokestis didžiąja dalimi mokamas iš savivaldybių biudžetų, tačiau nacionaliniu mastu atlyginimų minimaliąsias ribas reglamentuoja vieningas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.

Jame nurodoma, kokie minimalūs koeficientai turi būti taikomi konkrečioms biudžetinių įstaigų pareigybėms apskaičiuojant pastoviąją pareiginės algos dalį. Socialinių paslaugų srities darbuotojams įstatyme nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų. Apskaičiuojant darbo užmokestį, darbuotojo koeficientas yra dauginamas iš bazinės pareiginės algos dydžio, kuris siekia 176 eurus.

Darbo užmokestis paprastai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies – pastaroji priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo ir gali siekti iki 40 proc. pastoviosios atlyginimo dalies.

A lygio pareigybėms yra būtinas ne žemesnis nei aukštasis išsilavinimas, o minimalūs koeficientai gali svyruoti nuo 5,64 iki 6,01, priklausomai nuo profesinio darbo patirties. Tai daugiausiai apima socialinius darbuotojus ir atvejo vadybininkus savivaldybėse.

B lygio pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų, o minimalūs koeficientai – nuo 5,16 iki 5,39. Tai dažniausiai socialiniai darbuotojai, kuriems dėl ankščiau minimų išlygų nėra taikomas reikalavimas būti įgijus aukštąjį išsilavinimą.

C lygio pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ar įgyta profesinė kvalifikacija. Minimalūs koeficientai – nuo 4,8 iki 4,9. Į šią grupę patenka individualios priežiūros personalas, tai yra socialinių darbuotojų padėjėjai, lankomosios priežiūros specialistai, asmeniniai asistentai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apibendrinus 2019 ir 2020 metų surinktus duomenis paaiškėjo, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą tinkami koeficientai nustatyti tik 27 savivaldybėse.

Likusios neteisingai pritaikė A, B arba C lygių pareigybių koeficientus. Labiausiai įstatymo neatitinka C lygio darbuotojų koeficientai. Tai reiškia, kad darbuotojai gauna mažesnį darbo užmokestį nei jiems priklausytų pagal įstatymą.

Koeficientus dažniausiai neteisingai 2020 metams pritaikė Druskininkai, Joniškio rajonas, Jurbarko rajonas, Kazlų Rūda, Pagėgiai, Šakių rajonas, Šilutės rajonas, Trakų rajonas.

www.silute.lt nuotr.

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi UAB „Šilutės baldai“ ir „Germanika“ vadovai, kurie pasiūlė karantino metu suteikti pagalbą vienišiems seneliams ir neįgaliesiems asmenims.

Pagal Socialinės paramos skyriaus sudarytą sąrašą dviems šimtams asmenų šių bendrovių savanoriai kartu su seniūnijų socialiniais darbuotojais išvežios maisto produktų paketus į seniūnijas, nebus pamiršti ir Šilutės socialinių paslaugų centro gyventojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

SBA grupės įmonės ir jose dirbantys žmonės paaukojo lėšų, už kurias nupirko visaverčio maisto bei papildų tikėdamiesi, kad tai suteiks stiprybės labiausiai pažeidžiamiems žmonėms šiuo nelengvu laikotarpiu.

www.silute.lt nuotr.

Dėl maisto produktų pristatymo į namus pagyvenusiems žmonėms.

Visi senjorai ar pagyvenusio amžiaus žmonės, neturintys galimybės nueiti iki parduotuvės ir nusipirkti maisto produktų, gali kreiptis telefonu 8 657 89 987 į Redą Urbaitytę, Šilutės socialinių paslaugų centro direktorę, arba į savo seniūnijos socialinį darbuotoją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė organizuoja, o sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ teikia transporto paslaugą asmenims, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą Šilutė rajono savivaldybėje, pagal poreikius, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsižvelgus į gyventojų prašymus, įgyvendinta galimybė teikti pavėžėjimo paslaugas gulintiems ligoniams. Savivaldybė iš nepanaudotų lėšų piniginei socialinei paramai gauti nupirko monoblokinius neštuvus.

Transporto paslaugos skiriamos ir teikiamos asmenims (šeimoms): vykti į Šilutės rajono savivaldybės gydymo ir reabilitacijos įstaigas; tais atvejais, kai gydymo bei reabilitacijos paslaugos neteikiamos Šilutės rajono savivaldybės teritorijos ribose, vykti į kt. savivaldybių teritorijų ribose gydymo ir reabilitacijos įstaigas; vykti į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK) ir/ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT); nuvykti (apsigyventi) į globos įstaigą, kurioje asmeniui paskirta ilgalaikė socialinė globa; transporto paslaugos skiriamos asmenims ne daugiau kaip 1 kartą per mėnesį nuvykti ir parvykti ankstesniuose punktuose nurodytais atvejais, išskyrus asmenis, kurie serga ligomis, įrašytomis į sunkių ligų sąrašą, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Sunkių ligų sąrašą.“

Mokėjimo dydis už transporto paslaugas nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes. Šios paslaugos gali būti teikiamos nemokamai arba mokamai. Transporto paslaugos kaina už 1 kilometrą Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje – 0,33 Eur, už Šilutės rajono savivaldybės teritorijos – 0,26 Eur. Kai asmens (šeimos) vidutinės 3 mėnesių pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra iki 2 VRP – paslauga teikiama nemokamai, nuo 2 iki 3 VRP (valstybės remiamų pajamų dydis 125 Eur) dydžio – moka 20 procentų nustatytos transporto paslaugos kainos. Kai asmens (šeimos) vidutinės 3 mėnesių pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra daugiau nei 3 VRP dydžio – moka 30 procentų nustatytos transporto paslaugos kainos.

Dėl transporto paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas), pageidaujantis gauti transporto paslaugas, kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūniją ir užpildo prašymą – paraišką gauti socialinę paslaugą, taip pat pateikia formoje nurodytus priedus bei kitus dokumentus arba užpildytą atitinkamą prašymo formą su pridedamais dokumentais pateikia per e. pristatymo informacinę sistemą. Paslaugos užsakymui formas galima rasti naudojantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) https://www.spis.lt arba galima toje sistemoje pateikti paslaugos užsakymą. Visi kiti asmenys, norintys pasinaudoti pavėžėjimo paslauga, gali kreiptis į sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Šilutės Viltis“ tel. 8 648 26 785.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Lietuvos geležinkelių” grupei priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams” nuo 2020 m. sausio 1 d. šeimos kortelės turėtojams taikys 20 proc. nuolaidą kelionėms vietinio susisiekimo traukiniais Lietuvoje.

Bendrovė pusmetį nuolaidas žada teikti savo sąskaita ir tikisi, kad iki to laiko bus priimtas sprendimas kompensuoti išlaidas iš valstybės biudžeto.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Drauge su Susisiekimo ministerija prisidedame prie šeimos kortelės projekto. Siekiame, kad aplinkai draugiškesnes transporto priemones turėtų galimybę pasirinkti visi norintys, tarp jų gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos “, – sako „LG Keleiviams” generalinis direktorius Linas Baužys.

Numatoma, kad šeimos kortelės turėtojai taip pat nemokamai galės lankytis Vilniaus ir Šiaulių Geležinkelių muziejuose.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM ieško mobiliųjų komandų narių – psichologų ir specialistų, dirbančių su priklausomais asmenimis.

Viena iš būsimų komandų nuo 2020 m. sausio 1 d. dirbs Šilutėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Spalio 25-26 dienomis Lietuvos prekyvietėse vykusi „Maisto banko” akcija nustebino rezultatu.

Dvi dienas 72 miestuose maisto nepasiturintiems aukoti prašę savanoriai sulaukė aktyvesnio nei kada nors iki šiol visuomenės atsako – paaukota 146,4 tūkst. kartų. Šis rezultatas 3,2 proc. didesnis už pasiektą pavasarį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Preliminariais duomenimis, 415 šalies parduotuvėse dirbusiems „Maisto banko“ akcijos savanoriams pavyko surinkti 443,5 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto produktų.

Visuomenė išgirdo „Maisto banko“ kvietimą padėti pasirūpinti baltymais gausiais maisto produktais. Vien mėsos konservų paaukota kone dvigubai daugiau, nei kada nors iki šiol – 32,5 tūkst. vienetų.

Be jų, pirmame penketuke dažniausiai aukotų maisto produktų rikiuojasi makaronai, kruopos, cukrus ir aliejus.

Žuvies konservų taip pat paaukota gerokai daugiau nei būdavo iki šiol –75 proc. daugiau (19,2 tūkst. vnt.).

Iš viso „Maisto banko“ akcijoje dalyvavę geradariai paaukojo maisto už 464,9 tūkst. eurų.

„Atsižvelgiant į tai, kad, lyginant su pavasariu , reikšmingai pigo kai kurie ypač dažnai „Maisto banko“ akcijoje aukojami maisto produktai – makaronai, aliejus, miltai, sausi pusryčiai, – rezultatai ypač džiugina“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Suvienytos „Maisto banko“ akcijos ženklu, geradarių paaukotus maisto produktus nepasiturintiems išdalinti padės 346 socialinės ir bendruomeninės organizacijos. Dauguma surinkto maisto bus išdalinta artimiausiomis savaitėmis.

Maisto paketus gaus socialinių tarnybų atrinktos labiausiai šiuo metu pagalbos stokojančios šeimos, nepasiturinčius maitins labdaros valgyklos, dienos centrai ir kitos socialinės įstaigos. Dalis maisto produktų bus palikta rezervui padėti krizės atvejais, perduota atokiau gyvenančioms didesnį nepriteklių kenčiančioms šeimoms. „Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas turėtų pasiekti apie 6o tūkst. mažas pajamas turinčių žmonių.

„Maisto banko“ akcijoje talkino ir didžiausias iki šiol savanorių būrys. Net 8814 visuomeninių organizacijų aktyvistų, moksleivių, socialiai atsakingo verslo darbuotojų.

Parengta pagal organizatorių inf.

Iš kairės: E. Balandė ir I. Girdenienė. (www.silute.lt nuotr.)

Socialinių darbuotojų dienos išvakarėse Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu paskelbtas 2019 metų socialinis partneris ir socialinis darbuotojas.

Pasak Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimelionio, „Metų socialinis partneris“ renkamas nuo 2005-ųjų. Tai savo veikla, dalyvavimu projektuose ar iniciatyvose išsiskirianti įstaiga, pasiekusi žymių pasiekimų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nominacija „Metų socialinis partneris 2019“ apdovanotas Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Šilutės skyrius. Apdovanojimas įteiktas Šilutės skyriaus vedėjai Ingai Girdenienei. Ši įstaiga per einamuosius metus pakeitė savo pavadinimą, statusą, vadovą ir požiūrį į Savivaldybę, seniūnijas bei ten esančias problemas. Su šia institucija 6 savivaldybės, tarp jų ir Šilutės rajono savivaldybė, dalyvauja pilotiniame projekte „Užimtumo didinimo programos modelio įgyvendinimas“.

Nuo 2010 metų Šilutės rajono savivaldybė renka metų socialinį darbuotoją, žmogų, ne tik gerai atliekantį savo darbines funkcijas, bet ir įgyvendinantį įvairius projektus, nebijantį inovacijų, siekiantį vykdomoje veikloje aukščiausių rezultatų. Šiemet nominacijos „Metų socialinis darbuotojas“ nugalėtoja paskelbta Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė.

Šiųmetė nugalėtoja išrinkta iš 153 Šilutės rajono socialinėse įstaigose dirbančių darbuotojų. Ji inicijavo ir koordinavo Jaunimo reikalų departamento projektą, kuris įstaigai suteikė galimybę vienai pirmųjų Lietuvoje tapti akredituota įstaiga, galinčia priimti jaunimo savanorius. Tokie savanoriai teikia pagalbą įstaigoje, o už tai pastariesiems stojant į aukštąsias mokyklas suteikiamas papildomas balas. Šiemet tokia galimybe pasinaudojo 5 Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniai.

Birželio mėn. pabaigoje portalo Aukok.lt pristatyta aukojimo inovacija „Tapk ambasadoriumi“ džiugina pirmaisiais rezultatais – galimybe nauju būdu rinkti lėšas socialiniams projektams jau pasinaudojo per 30 ambasadorių, kurie socialiniams projektams surinko daugiau nei 8 300 eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Tapk ambasadoriumi“ – tai naujas Lietuvoje, bet pasaulyje patikrintas sprendimas, skirtas kurti individualias lėšų rinkimo kampanijas ir rinkti paramą socialiniams projektams. Vos 3 paprastais žingsniais kiekvienas norintis gali susikurti individualizuotą paramos rinkimo puslapį, juo dalintis su bendraminčiais ir realiu laiku sekti, kiek žmonių ir kokia suma jau prisidėjo prie kampanijos.

Aukok.lt portalo vadovės G. Šopaitės-Šilinskienės teigimu, šis sprendimas kurs naują aukojimo madą Lietuvoje: „Nuolat stebime aukojimo tendencijas ir matome, kad jauni žmonės noriai prisideda prie socialinių tikslų, tačiau jiems trūksta interaktyvių ir smagių būdų tai padaryti. Ištisus dešimtmečius asocijuojame aukojimą išskirtinai vien tik su negatyviomis emocijomis. Mes norime, kad nuo šiol žmonės sakytų „aš prisidedu prie gero tikslo, man smagu, draugai, prisidėkit ir jūs!”.“

„Tapk ambasadoriumi“ naujiena suteikia neribotas galimybes kiekvienam atrasti savo būdą, kaip surinkti kuo daugiau lėšų pasirinktam socialiniam projektui. Tai gali būti kilnus iššūkis bėgti maratone, pažadas nueiti nustatytą žingsnių kiekį per dieną, atsisakyti žalingo įpročio arba noras įprasminti savo šventę, vestuvių gėles ir gimtadienio dovanas iškeičiant į dovanotą gerumą kitiems. Nuo šiol visas idėjas galima paversti geru darbu ir, įtraukiant savo draugus bei aplinkinius, reikšmingai prisidėti prie socialinių tikslų.

Galimybę tapti ambasadoriumi jau išbandė tokie visuomenėje žinomi asmenys kaip kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas – Makalius, aktorė Emilija Latėnaitė, verslininkė Liucina Rimgailė, krepšininkas Mindaugas Kuzminskas ir sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė. Jų kvietimai ir istorijos pristatyti portale Žmonės.lt ir ambasadorių socialinių tinklų paskyrose. „Labai džiaugiamės, kad prie „Tapk ambasadoriumi“ pristatymo kampanijos prisidėjo žinomi veidai, kurie pirmieji išbandė šią funkciją ir savo geru pavyzdžiu įkvepia tai daryti ir kitus“, – teigia G. Šopaitė-Šilinskienė.

www.aukok.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES): 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos komisija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas Lietuvoje išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis pagerėjo nedaug, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei ES.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimais nustatyta, kad dėl skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių, sveikatos ir socialinių išlaidų: skurstantys jos nariai negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jų vaikai turi mažesnes galimybes mokytis ir save realizuoti. Socialinės paramos sistema yra svarbi užtikrinant būtiną ar bent minimalius poreikius atitinkančią apsaugą skurdžiai gyvenantiems asmenims.

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – atliko auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“.

Lyginant 2017 ir 2018 m. rodiklius, žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo 78 tūkst. – iki 312 tūkst., bet socialinės išmokos tam įtakos neturėjo (ir 2017, ir 2018 m. skurdą mažino 5,7 procentinių punktų).

Audito rezultatai parodė, kad 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį.

„Nustatėme, kad suteikiant paramą nėra vertinama, ar visuma priemonių, įskaitant paslaugas, išmokas ir lengvatas, užtikrins minimalių vartojimo poreikių dydį. Nėra išsiaiškinami gyventojų individualūs poreikiai, todėl parinkti skatinimo ar motyvavimo priemones, padėsiančias įsitraukti į darbo rinką ar visuomenę, sudėtinga“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė. Audito metu atliktą namų ūkiams teiktos socialinės paramos atvejų analizę galite rasti čia.

Savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms išlieka nepatenkintas. Beje, savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.

Audito metu vyko ir tebevyksta pokyčiai. Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, valstybės politikos socialinės paramos srityje formuotoja, įgyvendina projektus, kuriais planuojama teikti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas, rengti analizės ir prognozavimo priemonę, leisiančią stebėti ir vertinti socialinės paramos veiksmingumą ir poveikį valstybės ir savivaldybių lygmenimis, tačiau siekiant, kad socialinė parama užtikrintų minimalius ir individualius poreikius bei skatintų integraciją į darbo rinką, auditoriai rekomendavo sukurti socialinės paramos kompleksinio teikimo modelį.

Aukščiausioji audito institucija antradienį surengtoje diskusijoje kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir ekspertais aptarė socialinių išmokų efektyvumą ir jų įtaką pajamų nelygybei.

www.vkontrole.lt inf.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maisto produktai bus dalinami:
Šilutės miesto gyventojams – Žuvų g. 1, Šilutėje, 2019 m. rugpjūčio 8, 9, 12 d. nuo 9 iki 13 val.;
Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje, Lietuvininkų g. 17, Šilutėje, 2019 m. rugpjūčio 8, 9, 12 d. nuo 9 iki 13 val.;
Kitų seniūnijų gyventojams – pagal deklaravimo vietą atitinkamoje seniūnijoje nuo 2019 m. rugpjūčio 8 dienos.

www.silute.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. patvirtino Socialinės paramos mokiniams teikimo Šilutės rajono savivaldybėje tvarkos aprašą Nr. T1-53, pagal kurį atsirado galimybė didesnei daliai mokinių skirti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinė parama mokiniams (nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti) skiriama priklausomai nuo gaunamų pajamų:

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (183 Eur);

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (244 Eur), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas bei surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą šiais atvejais: ligos (patekus į sunkią materialinę padėtį), nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra neįgalus;

Išimties atvejais Savivaldybės administracija turi teisę skirti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (305 Eur). Šiuo atveju taip pat yra surašomas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas;

Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2,5 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.Daugiau informacijos suteiks Socialinės paramos skyriaus specialistai arba seniūnijų socialinio darbo organizatoriai.Socialinės paramos skyrius.

Mokinio reikmenims įsigyti skiriama 2 BSI dydžių (76 Eur) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pinigais arba nepinigine forma (jeigu mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką).

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo Šilutės miesto gyventojai turi kreiptis į Socialinės paramos skyrių, kaimiškųjų seniūnijų gyventojai – į seniūnijos socialinio darbo organizatorę.

www.silute.lt inf.

Kam ji priklausys ir kaip atkeliaus iki šeimos.

Seimas yra nusprendęs, kad gausios ir neįgalų vaiką, nepaisant jo amžiaus, prižiūrinčios šeimos šiais metais įgis galimybę pasinaudoti Šeimos kortele, kuri garantuos specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms bei renginiams. Planuojama, kad kortelė šeimas pasieks paštu rugsėjo mėnesį, naudotis ja galės visi šeimos nariai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos su Šeimos kortele įgis galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis mūsų partnerių nuolaidomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Nuolaidų krepšelis bus kintantis, nes sudarome galimybę partneriams teikti vienkartines nuolaidas, taip pat sudaryti 3 ar 6 mėnesių bei ilgesnės trukmės sutartis“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojus Šeimos kortelės įstatymui, prasidės kortelės gavėjų duomenų tikslinimas ir vardinių kortelių gamyba, o rugsėjo mėnesį kortelės turėtų pasiekti gausias ir neįgalius vaikus prižiūrinčias šeimas.

www.tv3.lt: “Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kad daugiau 70 tūkst. šeimų galėtų naudotis tokia kortele. Pasak ministro, kortelė teiktų nuolaidas ir paslaugas tiek privačiame sektoriuje, tiek viešajame. Šeimos kortelės turėtojai turėtų gauti 50 proc. nuolaidą keliauti tarpmiestiniais autobusais, traukiniais, keltais, o Kultūros ministerija yra pažadėjusi, kad kortelių turėtojai galėtų nemokamai lankytis muziejuose kiekvieną sekmadienį. Liepos mėnesį turėtų startuoti Šeimos kortelės interneto svetainė ir mobilioji programėlė, kuriose bus galima matyti, kokiose vietose bus galima panaudoti. Šiuo metu ieškoma partnerių, deramasi ir su privačiomis įmonėmis, ir su ministerijomis.”

Numatoma, kad Šeimos kortelė bus gaminama pagal Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nurodytus duomenis ir išsiųsta į faktinę ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Prioritetas bus teikiamas faktinei gyvenamajai vietai. Tačiau dar prieš tai šeimos gaus elektroninius laiškus, kuriais bus prašomos išreikšti sutikimą gauti Šeimos kortelę. Neišsakius tokio sutikimo Šeimos kortelė negalės būti gaminama ir atsiunčiama dėl sustiprintos asmens duomenų apsaugos.

Jeigu šeimos duomenų nėra SPIS sistemoje (taip gali nutikti, jei šeima nepildė prašymo vaiko pinigams), tuomet šeima kortelę galės gauti užpildžiusi prašymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui (SPPD). Prašymą bus galima pildyti internetu www.spis.lt.

Šeimai bus išduodama viena nemokama kortelė – ja galės naudotis visi asmenys šeimoje, kurių vardai ir pavardės bus nurodyti ant kortelės. Jeigu šeimos nariai norės naudotis kortelėmis atskirai, reikės užsakyti papildomus egzempliorius ir kompensuoti nustatytas gamybos bei personalizavimo išlaidas. Šeimos kortelė turės būti naudojama kartu su asmens dokumentu.

Kas yra gausi šeima?

Remiantis įstatymu, Šeimos kortelėmis galės naudotis gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie nedirba, neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Gausios šeimos nariu pilnametis vaikas išlieka pabaigęs bendrojo ugdymo mokyklą iki tų metų rugsėjo, kai tradiciškai prasideda studijos universitetuose ar profesinėse mokyklose.

Gausioje šeimoje gali būti du tėvai ar vienas iš tėvų. Jei pora išsiskiria, gausios šeimos statusas lieka tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu lieka gyventi 3 ir daugiau vaikų.

Jeigu išsiskyręs asmuo su vaikais sukuria naują šeimą su asmeniu, kuris taip pat turi vaikų, vaikų skaičius šeimoje yra vertinamas bendrai.

Kas yra šeima, kuri slaugo ar prižiūrį neįgalųjį?

Neįgalųjį slauganti ar prižiūrinti šeima – tokia šeima, kurioje tėvai globoja teismo neveiksniu pripažintą vaiką ar prižiūri, slaugo neįgalų ar 55 proc. ir mažesnį darbingumą turintį vaiką. Vaikas gali būti pilnametis, bet jis turi gyventi su tėvais ar globėjais.

Šeimos kortelės partneriai

Šeimos kortelės turėtojams specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas suteiks privataus ir viešojo sektoriaus partneriai. Visos naujienas apie nuolaidas bus publikuojamos Šeimos kortelės tinklapyje.

Partnerystė galės būti 3 lygmenų:

Kortelės svečias suteiks vienkartines nuolaidos Šeimos kortelės turėtojams.
Kortelės draugas užtikrins nuolaidas sutartoms prekėms ar paslaugoms ne trumpiau nei 3 mėnesius.
Kortelės partneris sudarys sąlygas nuolaidomis ir lengvatomis naudotis ne trumpiau nei 6 mėnesius.

Įmonės ir įstaigos, kurios nori tapti partneriais, gali kreiptis elektroniniu paštu seimoskortele@sppd.lt arba telefonu 8 706 68271.

Šeimos kortelę administruos Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (SPPD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

socmin.lrv.lt inf.

'Maisto banko' nuotr.

Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto.

„Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, – džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Maisto banko“ akcijos savanoriai suskaičiavo, kad maisto buvo paaukota 140 423 kartus. „Tai labai aukštas aktyvumas – viršijome net pernai rudenį Lietuvos šimtmečiui dedikuotos akcijos rekordą“, – sakė Kristina Tylaitė. „Tiesa, vidutiniškai paaukoto maisto vertė šiek tiek mažesnė, nei buvo spalį – 3,41 Eur.“

Akcijos organizatorių duomenimis, šįkart šalies geradariai dosniau aukojo pagrindinių kasdienio vartojimo maisto prekių – makaronų, įvairių kruopų, aliejaus, miltų. Tuo tarpu brangesnių produktų (konservų, kavos, sausų pusryčių ir pan.) gauta šiek tiek mažiau”.

„Maisto banko“ akcija vyko ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet ir apėmė nemažą dalį regioninių parduotuvių (viso 473 parduotuvėse). Tradiciškai daugiausiai paaukota didmiesčiuose.

Didesniu aktyvumu pasižymėjo uostamiestis ir kurortiniai šalies miestai – stojus šiltiems orams nemažai lietuvių savaitgalį praleisti vyko čia. Gerokai daugiau nei anksčiau aukojimų užregistruota Utenoje, Jonavoje, Telšiuose.

„Maisto banko“ akcijoje jėgas suvienijo 350 socialinių organizacijų, į talką atėjo 8,5 tūkst. savanorių – visuomenininkų, moksleivių, socialiai atsakingo verslo kolektyvų. Nespėję sudalyvauti „Maisto banko“ akcijoje 2 eurų auką nepasiturinčių maitinimui gali skirti skambindami tel. 1343.

Surinktas maistas dar iki Velykų bus dalijamas paketais labiausiai nepasiturinčioms šeimoms ir sunaudotas organizuojant maitinimą socialinėse įstaigose. Be to, bus paliktas rezervas naudoti vaikų vasaros stovyklų maitinimui ir padėti krizės ištiktoms atokiau gyvenančioms šeimoms. Pastarosios „Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas pasiekė daugiau nei 61 tūkst. mažas pajamas turinčių žmonių.

„Maisto bankas“ dėkoja aukojusiems maisto ir akcijoje padėjusiems žmonėms. Išsamesnė informacija apie „Maisto banko“ akcijos rezultatus teikiama internete maistobankas.lt/akcija.

Sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, turės priimti savo gyventojai. O „Sodra“ įdarbino virtualų patarėją, kuris patars, ką jie turės daryti, norėdami priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Patarėjas (www.sodra.lt/patarejas) dirbs 24 valandas per parą be poilsio dienų ir susisiekti su juo bus galima internetu. Žingsnis po žingsnio, patarėjas nuves keliu, kuriuo pats klientas pasirinks eiti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau gyventojų, besidominčių pensijų kaupimu. Nuo šiol informaciją apie kaupimą galima gauti paskambinus telefonu 1883 pasirinkus Pensijų kaupimą. Atitinkama informacinė skiltis atsirado ir interneto svetainėje www.sodra.lt.

Įdarbinome Patarėją, kad gyventojams būtų dar paprasčiau sužinoti viską, kas jiems svarbu patogiausiu būdu – internetu“, – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Patarėjas taip pat skatins gyventojus pasinaudoti pensijos skaičiuokle, tačiau nuoroda į skaičiuoklę pradės veikti kitų metų pradžioje, kai bus pristatyta pati skaičiuoklė.

„Sodra“ primena, kad visą informaciją apie tai, kokiame fonde gyventojas kaupia, ar koks fondas jam parinktas, taip pat jo įmokų tarifas, bus pateikti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui. Jeigu gyventojas paskyroje bus nurodęs elektroninio pašto adresą, pranešimą gaus ir elektroniniu paštu.

Tiek gyventojai, kurie iki šiol nekaupė arba kaupimą buvo sustabdę 2013 m., atsisakyti kaupti galės nuo sausio prisijungę prie paskyros ir patvirtinę atitinkamą prašymą.

Jeigu žmogus šiuo metu kaupia ir norės nutraukti kaupimą – jis turės kreiptis į savo kaupimo bendrovę. „Sodra“ jų prašymų nepriims.

Bet kuriuo atveju atsisakyti kaupimo bus galima iki birželio 30 dienos.

Tiems gyventojams, kurie jau kaupia ar bus įtraukti į kaupimą ir norės dalyvauti kaupime nuo 2019 m., nieko daryti nereikės.

Naujai įtrauktiems dalyviams kaupimo bendrovę „Sodra“ parinks atsitiktine tvarka, bet gyventojas ją galės iškart arba bet kada ateityje pakeisti į kitą.

„Į kaupimą įtrauktiems jaunesniems nei 40 metų gyventojams, kurie iki šiol nedalyvavo, patariame neskubėti priimti sprendimo jau sausį. Jų sprendimas, pateiktas vasarį ar kovą, turės tokią pat galią, juolab, įmokas mokėti jie pradėtų tik nuo liepos, o atsisakius iki birželio įmokos taip ir nebūtų pradedamos mokėti“, – sako E. Mikutis.

Organizatorių nuotr.

Švęsdama atkurtos Lietuvos šimtmetį, rudens „Maisto banko“ akcija apims šimtą Lietuvos miestų ir miestelių.

„Labdaringą maisto aukojimą nepasiturintiems plečiame į tuos miestelius, kuriuose „Maisto banko“ akcija dar nebuvo vykdyta, – sako „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė. – Geografinė plėtra yra svarbi, nes geradarių paaukoti ilgai negendantys maisto produktai pasilieka vietos bendruomenėse labiausiai skurstantiems šelpti“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Maisto banko“ akcija iki šiol vykdyta 76 miestuose. Šįkart akcijoje pirmąkart dalyvaus Kudirkos Naumiestis, Žagarė, Varniai, Troškūnai, Simnas, Ariogala, Žemaičių Kalvarija ir kiti mažesni šalies miesteliai – pilnas sąrašas skelbiamas „Maisto banko“ akcijos žemėlapyje internete.

Pirmadienį susitikusi su „Maisto banko“ akcijos savanoriais, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė visus aktyviai dalyvauti maisto rinkimo akcijoje bei dosniai dalytis su tais, kurie gyvena nepritekliuje. „Kasmet vis gerėjantys „Maisto banko“ akcijos rezultatai tik įrodo, kad šalies žmonėms ne tas pats, kaip gyvena skurstančios šeimos“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Norintys prisidėti prie „Maisto banko“ akcijos spalio 19–20 dienomis galės aukoti ilgai negendančių maisto produktų prekybos centruose visoje šalyje. Paaukotas maistas bus išdalytas vargingiau gyvenančioms šeimoms, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų organizacijoms, vaikų ir senelių globos namams, labdaros valgykloms, nuo priklausomybių besigydančių asmenų centrams, nakvynės namams.

Per pavasarinę „Maisto banko“ akciją geradariai paaukojo maisto už rekordinę 460 tūkst. eurų sumą, surinkta virš 400 tūkst. ilgai negendančių maisto produktų. Šiuo maistu suteikta parama pasiekė 54 tūkst. nepasiturinčių. „Maisto banko“ akcijai talkina beveik 9 tūkst. savanorių.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos gyvena 390 tūkst. asmenų, skurdas giliausiai paplitęs kaimiškose vietovėse ir miesteliuose. Dažniausiai skursta bedarbiai, vienos vaikus auginančias mamos, vieniši senoliai ir neįgalieji.