www.silute.lt nuotr.

Šilutės socialinės globos namai (buvę Šilutės senelių globos namai) plečia savo veiklą ir nuo 2021 m. balandžio mėnesio pradeda teikti institucines ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos paslaugas naujai suremontuotose patalpose Saugų kaime.

Anksčiau šiose patalpose veikė Saugų vaikų globos namai. Po įvykusios vaikų globos namų reorganizacijos ištuštėjusias patalpas nutarta panaudoti tikslingai ir jas pritaikyti suaugusių bei senyvo amžiaus asmenų poreikiams įrengiant 38 vietų socialinę globos įstaigą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-03-12 Šilutės socialinės globos namams suteikė licenciją ilgalaikei, trumpalaikei institucinei socialinei globai teikti. Institucinės socialinės globos paslaugos bus teikiamos ne tik senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims (tarp jų ir turintiems sunkią negalią), kuriems nustatytas visiškas arba dalinis nesavarankiškumas, bet ir suaugusiems darbingo amžiaus asmenims su negalia (tarp jų ir turintiems sunkią negalią), kuriems nustatytas visiškas arba dalinis nesavarankiškumas.

Šilutės socialinės globos namuose taip pat bus pradėtos teikti trumpalaikės socialinės globos paslaugos ir „atokvėpio“ paslaugos, todėl rajono gyventojai turės galimybę gauti daugiau paslaugų arčiau savo gyvenamosios vietos. Paslaugos bus teikiamos Taikos g. 12, Šilutėje, ir Mažosios Lietuvos g., Saugose.

Daugiau informacijos dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugų suteikimo rajono gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūnijas ar Socialinės paramos skyrių, Socialinės globos namų internetinėje svetainėje www.silutesglobosnamai.lt (mob. +370 648 34 148).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prisijungę prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui jau galite patikrinti, kokį pensijų stažą ir kiek pensijos apskaitos vienetų (taškų) įgijote iki 2020 metų pabaigos. Nuo šių rodiklių priklauso, kokio dydžio pensiją gausite ateityje. Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

•Šiandien mokamos socialinio draudimo įmokos turės įtakos būsimos pensijos dydžiui

•Sumokėjus per metus įmokų nuo 12 MMA įgyjamas 1 metų stažas. Sumokėjus įmokas nuo 12 VDU – įgyjamas 1 apskaitos vienetas (taškas)

•Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui galima pamatyti visą informaciją apie savo stažą, pensijų kaupimą, prognozuojamą būsimos pensijos dydį ir kt.

Pateikiama naujausia informacija

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui gyventojų. Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo.

Tikimės, kad stebėdami ir vertindami šią informaciją, žmonės gali lengviau priimti sprendimus, kurie lems jų ateities pajamas“ – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Svarbu priminti, kad „Sodra” kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus įrodančius jų stažą (darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir t.t.). Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami, kol sukaks senatvės pensijos amžių. Pateikus šiuos dokumentus, informacija apie stažą bus patikslinta.

Jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, asmeninėje paskyroje jis mato, kokioje bendrovėje ir kokiu tarifu kaupia. Čia taip pat galima palyginti tolesnio pensijų kaupimo alternatyvas. Pasitelkus skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę – koks bus senatvės pensijos dydis, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai.

Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, infliacijos, demografinius ir kitus svarbius rodiklius.

Kaip skaičiuojama pensija

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama proporcingai mažiau stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas „uždirbamas“ per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų daugiau nei nuo 12 VDU. Sumokėjus mažiau įgyjama dalis apskaitos vieneto. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą.

Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Visos „Sodros“ paslaugos – internetu

Prisijungus prie asmeninės paskyros galima ne tik patikrinti savo sukauptą stažą pensijai, tačiau ir gauti beveik visas „Sodros“ paslaugas. Tai ypač aktualu karantino metu, kai visos institucijos dirba nuotoliniu būdu.

Pernai gyventojai jungėsi prie savo asmeninių „Sodros“ paskyrų 6 mln. kartų. Tai 58 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet užfiksuota 3,8 mln. prisijungimų prie asmeninių paskyrų.

Prisijungus prie paskyros sodra.lt/gyventojui per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, internetu galima pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų. Prašymą ligos išmokai skirti užtenka užpildyti vieną kartą visiems ateities atvejams.

Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai – pavyzdžiui, apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijos perskaičiavimą arba skirtą išmoką. Nurodę savo kontaktus, pranešimus ir priminimus gyventojai gaus taip pat elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis.

Asmeninėse paskyrose gyventojai gali suformuoti detalias suvestines apie savo draudimo laikotarpius, sumokėtas įmokas, gautas išmokas ir kt. duomenis.

Paskyrose galima taip pat pasikonsultuoti su „Sodros“ darbuotojais ir gauti asmeninę informaciją. 2020 metais konsultantai atsakė į 67 tūkstančius elektroninių paklausimų, kai 2019 metais tokių užklausų buvo 34 tūkstančiai. Taigi, elektroninių paklausimų skaičius per metus išaugo beveik dvigubai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasarį daugiau nei 175 tūkstančius nepasiturinčiųjų Lietuvos gyventojų pasieks pirmoji šiais metais parama maisto produktais.

„Pirmojo dalijimo metu sunkiau besiverčiančius pasieks 8 maisto produktų krepšelis. Jame bus kiaulienos konservų, vištienos konservų, makaronų, ryžių, cukraus, konservuotos šiupininės sriubos, greito paruošimo avižų košės su džiovintais vaisiais, aukštoje temperatūroje apdoroto pieno“, – sako Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalyje besitęsiant karantinui ir siekiant apsaugoti tiek paramos gavėjus, tiek paramą dalijančių nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių darbuotojus, maisto produktai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių atsinešti nereikės. Gyventojams atsiėmus paramą, už juos gavėjų sąraše pasirašys paramą dalijantys darbuotojai.

Maisto produktus tiekėjai į visas 60 savivaldybių pristatys iki vasario 22 dienos. Produktų kiekis labai didelis, reikia užtikrinti tinkamas sandėliavimo sąlygas, taip pat maksimaliai apsaugoti savivaldybių ir seniūnijų darbuotojus, savanorius bei pačius paramos gavėjus nuo viruso, todėl savivaldybės paramos pristatymą į daugiau nei 600 dalijimo punktų organizuos pagal savo nustatytą grafiką.

Mažas pajamas gaunančius gyventojus šiemet iš viso pasieks 17 skirtingų rūšių maisto produktai: kvietiniai miltai, miltų mišinys keksui, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, saldintas sutirštintas pienas, greitai paruošiama avižų košė su džiovintais vaisiais, makaronai, grikiai, ryžiai, mėsos konservai, vištienos konservai, cukrus, rapsų aliejus, keptos pupelės pomidorų padaže, konservuoti žalieji žirneliai, konservuotos daržovių sriubos, aukštoje temperatūroje apdorotas pienas razinų ir riešutų mišinys. Rotuojant maisto produktus vieno dalijimo metu asmuo gaus po 8–9 produktus. Parama per metus bus dalijama 6 kartus: vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais.

Birželio ir gruodžio mėnesiais gyventojus pasieks ir higienos prekės: šampūnas, muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir skalbimo priemonės.

Maisto produktus ir higienos prekes gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį (192 Eur). Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 192 Eur per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Informaciją apie tikslią maisto produktų dalijimo vietą ir datą konkrečioje savivaldybėje gyventojai gali rasti savivaldybių administracijų ir „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2021–2023 m. yra skirta 38 mln. Eur Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšų.

Susijęs: „Oficialu: nemokamo maisto – nuo vasario 12 dienos“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų. 140 iš jų buvo įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau nusprendė patys sudaryti sutartį su pasirinkta kaupimo bendrove jau dabar, nelaukdami liepos.

1600 gyventojų nusprendė atsisakyti dalyvauti kaupime pateikdami prašymą „Sodrai“ per asmeninę paskyrą.

Likę gyventojai dar neperskaitė „Sodros“ pranešimo arba sprendimą priims vėliau. Tiems gyventojams, kurie pranešimo apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui neperskaitys iki balandžio, „Sodra“ siųs registruotus laiškus – tad informacija pasieks visus. Iš viso į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukti 34 tūkst. gyventojų.

Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje. Pateikiame penkis svarbius dalykus, galinčius padėti priimti sprendimą.

-Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?

Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos ženkliai sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą verta tuomet, kai žmogus pajamas gauna, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms. Stabdyti įmokų mokėjimą netekus darbo neverta, nes įmokos ir taip nemokamos, kai žmogus pajamų neturi.

-Kodėl negalėsiu pasiimti visos sukauptos sumos iškart?

Pensijų kaupimo dalyviai kaupia pensijai. Antra pensijų pakopa yra pensijų sistemos dalis, o kaupti joje skatina valstybė, kiekvienam kaupiančiajam pridėdama lėšų iš valstybės biudžeto. Pensijų sistemos – taip pat ir antros pakopos pensijų kaupimo – tikslas, kad žmogus užsitikrintų reguliarias pajamas senatvėje, kad ir kiek ilgai begyventų. Antros pakopos pensijų kaupimas turėtų užtikrinti didesnę pensiją – pajamas, kurias senatvės sulaukęs žmogus gauna kiekvieną mėnesį.

Jeigu norima susitaupyti sumą, kuria būtų galima bet kada pasinaudoti, rekomenduojama rinktis kitus taupymo būdus.

-Šiandieninių pensijų anuitetų gavėjų išmokos atrodo nedidelės palyginti su senatvės pensija

Šiuo metu pensijų anuitetus gauna daugiau nei 200 senatvės pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų ir vidutinė išmoka sudaro apie 70 eurų per mėnesį. Tačiau pensijų kaupimas šiuo metu skaičiuoja dar tik 17 metus, kai, palyginti, socialinio draudimo įmokas senatvės pensijai gyventojai vidutiniškai moka 38 metus. Tad daugelis šiuo metu į pensiją išeinančių gyventojų dar nespėjo sukaupti reikšmingos sumos.

Kuo ilgiau dalyvaujama antros pakopos pensijų kaupime, tuo ryškiau auga sukaupta suma. Augant gyventojų pajamoms, vis didesnę sumą lėšų į savo sąskaitas pensijų kaupimo fonduose perveda gyventojai ir valstybė, o sukauptą turtą augina ir investicinė grąža.

Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis. Kokių pensijų anuiteto išmokų tikėtis, galite sužinoti pasinaudoję skaičiuokle: www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/pensiju-anuitetu-skaiciuokle.

-Kas labiau apsimoka – antros pakopos pensijų kaupimas, ar „Sodros“ senatvės pensija?

Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir ne mažesnę senatvės pensiją iš „Sodros“.

Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio ir paskata iš valstybės biudžeto. Kokia pensija Jums prognozuojama, galima sužinoti pasinaudojus skaičiuokle: www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/prognozuojamos_pensijos_skaiciuokle

-Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas, jeigu sulaukus pensijos jas gausi vos kelerius metus?

Gyventojai neretai neįvertina, kiek ilgai jie gyvens sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė sulaukus senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje yra apie 20 metų, o pusė senjorų pensijoje gyvena ir ilgiau, nors didesnė žmonių dalis mano, kad tokio amžiaus nesulauks.

Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų.

Jeigu žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, visa pensijų fonde sukaupta suma yra paveldima.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs. „Sodros“ nedarbo išmokų analizė rodo, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl Lietuvoje paskelbto karantino.

Palyginus 2020 m. 3 ketvirtį su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 106 tūkst., tačiau Lietuvoje apdraustųjų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 21 tūkst., o trečdalis bedarbių apskritai pastaruosius kelerius metus nebuvo samdomi Lietuvoje“, – pastebi „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Nedarbo išmokų skaičius – stabilus

„Sodros“ nedarbo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, antroje metų pusėje stabilizavosi ir pasiekė 90 tūkst. Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, nedarbo išmokų gavėjų yra perpus arba maždaug 30 tūkst. daugiau.

Vidutinė nedarbo išmoka paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 350 eurų, o vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – beveik 5 mėnesiai – panaši kaip buvo tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Tai reiškia, kad žmogus išmoką gauna ne visą maksimalų 9 mėnesių laikotarpį, o vidutiniškai per 5 mėnesius susiranda darbą.

Praėjusių metų pabaigoje nuosekliai mažėjo ir gyventojų besikreipusių nedarbo išmokos. Spalį „Sodra“ gavo 39 tūkst., lapkritį – 32 tūkst., o gruodį – beveik 26 tūkst. naujų prašymų skirti nedarbo išmoką, kai, palyginti, piko metu – praėjusių metų liepą – gauta 61 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmoką.

Beje, gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, atskirai kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos nereikia. Užpildžius dokumentus Užimtumo tarnyboje, automatiškai pateikiamas ir prašymas „Sodrai“ dėl išmokos. Jeigu žmogui išmoka nepriklauso, „Sodra“ priima sprendimą jos neskirti.

Išmokos – iki devynių mėnesių

Nedarbo išmokas „Sodra“ skiria tiems gyventojams, kurie prarado samdomą darbą ir yra sukaupę bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą – atitinkamai sumokėję socialinio draudimo įmokų.

Beje, nedarbo socialiniu draudimu nedraudžiami savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu dirbantys gyventojai – jie nemoka nedarbo socialinio draudimo įmokų, kitaip nei individualių įmonių savininkai ar mažųjų bendrijų nariai.

www.sodra.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai nuo šiol gali greičiau sulaukti socialinio draudimo išmokų, o jų dydis nepriklausys nuo to, ar jie gauna savarankiškos veiklos pajamų, tačiau įmokas „Sodrai“ jie turėtų mokėti kiekvieną mėnesį, nelaukiant pajamų deklaracijos pateikimo termino.

Iki šiol savarankiškai dirbantiems gyventojams ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų neretai tekdavo laukti kelis mėnesius ar net iki metų – „Sodra“ šias išmokas galėdavo skirti tuomet, kai gyventojai deklaruodavo pajamas ir sumokėdavo socialinio draudimo įmokas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sumokėjus įmokas – greitesnės išmokos

Įprastai savarankiška veikla užsiimantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą ir paskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Be to, pavyzdžiui, jeigu asmuo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu arba pirmais vaiko priežiūros atostogų metais dar ir dirbo su individualios veiklos pažyma, jo išmoka būdavo mažinama dėl iš individualios veiklos gautų ir deklaruotų pajamų.

„Gyventojų pajamų deklaravimo tvarka nesikeičia, tačiau atsiranda galimybė ligos išmokas gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, jeigu savarankiškai dirbantis gyventojas bus sumokėjęs socialinio draudimo įmokas už praėjusį arba tam tikrais atvejais ir už einamąjį mėnesį.

Be to, išmokos dydis nuo šiol nebepriklausys nuo to, ar savarankiškai dirbantis gyventojas turi draudžiamųjų pajamų iš savarankiškos veiklos“, – paaiškina „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Kad galėtų pasinaudoti šia naujove, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų mokėti įmokas kiekvieną mėnesį.

Nelauks pajamų deklaravimo

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas sausį dirba su individualios veiklos pažyma ir iki paskutinės sausio mėnesio dienos „Sodrai“ per draudėjų informacinę sistemą www.sodra.lt/draudejui pateikia SAV pranešimą bei sumoka socialinio draudimo įmokas, jis tiek sausio, tiek vasario mėnesiais laikomas apdraustu, todėl karantino metu likęs namuose prižiūrėti mažametį vaiką, kuris mokosi nuotoliniu būdu, ligos išmoką galės gauti per nustatytą terminą, jeigu yra įgijęs reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

Išmokos dydis, kaip ir anksčiau, priklausys nuo ankstesniu laikotarpiu gautų pajamų ir nuo jų sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jeigu šios pajamos dar nedeklaruotos, tačiau žmogus turi teisę į išmoką, skiriama minimalaus dydžio išmoka, kuri perskaičiuojama deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas. Be to, būdamas vaiko priežiūros atostogose pirmus metus gyventojas toliau galės vykdyti savarankišką veiklą – savarankiškos veiklos pajamos išmokų mokėjimo laikotarpiu nebebus vertinamos, kaip anksčiau.

Ligos išmoka paskiriama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, kitų duomenų ir kt.) gavimo dienos ir išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau nei 14 dienų, tuomet sprendimai skirti ir mokėti išmoką priimami pasibaigus šiam laikotarpiui ir vėliau kartojami.

Pavyzdžiui, jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas pradinuko, kuris ugdomas nuotoliniu būdu, priežiūrai išduodamas sausio 4 d., pirmoji ligos išmoka jį pasieks pirmoje vasario pusėje, o vėliau – maždaug kas dvi-tris savaites.

Kokios išmokos priklauso dirbantiems savarankiškai

Nauja išmokų tvarka iškart gali pasinaudoti tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie įmokas už sausį sumokės iki šio mėnesio pabaigos. Vėlesniais mėnesiais savarankiškai dirbantys gyventojai bus laikomi draustais, jeigu bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už prieš tai buvusį mėnesį arba tam tikrais atvejais už einamąjį mėnesį ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“.

„Sodra“ primena, kad visi savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus verslo liudijimų turėtojus, yra draudžiami ligos, motinystės socialiniu draudimu, o mažųjų bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai – dar ir nedarbo socialiniu draudimu, tad atitinkamai gali gauti šias socialinio draudimo išmokas.

Daugiau informacijos apie ligos išmokas rasite „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau?el_id=2429, pasirinkę skiltį „Ligos išmokos dirbantiems savarankiškai“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti fiksuoto dydžio išmoką, atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę į nedarbo išmokas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skirtingai nei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmoką gali gauti net ir turėdami kitų pajamų, vienu metu gali gauti ir ligos išmoką, ir fiksuoto dydžio išmoką.

FIKSUOTO DYDŽIO IŠMOKA

Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu ir toliau gaus 260 eurų dydžio išmoką, jeigu atitiks šias sąlygas:

Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.
Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.
Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.

SODROS ĮMOKŲ ATIDĖJIMAS

Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę savarankiškai dirbantys, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Nuketėję nuo COVID-19 savarankiškai dirbantys asmenys įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per 5 metus.

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ ATIDĖJIMAS

Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos bus mokamos kaip įprasta.

KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

Savarankiškai dirbantys asmenys draudžiami ne visomis socialinio draudimo rūšimis. Dalis savarankiškai dirbančių asmenų draudžiami pensijų bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, dalis – pensijų, nedarbo, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, o verslo liudijimus turintys asmenys tik pensijų socialiniu draudimu.

SODROS IŠMOKOS. Autoriai, sportininkai ir atlikėjai, gaunantys pajamas ne iš darbdavio, draudžiami pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimu ir turi teisę gauti pensijas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir profesinės reabilitacijos išmokas.

Teisę gauti pensijas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir profesinės reabilitacijos išmokas taip pat turi asmenys, vykdantys individualią veiklą bei ūkininkai.

Dirbantys su verslo liudijimais moka tik pensijų ir sveikatos draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesio algos ir turi teisę tik į pensijas.

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir sveikatos draudimu ir turi teisę gauti pensijas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ir nedarbo išmokas.

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKA. Ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per dvejus su puse metų iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje sukaupę nedarbo socialiniu draudimu drausti individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką – ji mokama 9 mėnesius.

LIGOS IŠMOKOS NESERGANČIO VAIKO PRIEŽIŪRAI. Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia savarankiškai dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams, gali būti mokamos ligos išmokos. Teisės gauti ligos išmokas neturi dirbantys su verslo liudijimu.

Tokia pat tvarka galioja, jei nedarbingumo pažymėjimas būtinas dėl vaiko privalomos izoliacijos ar paskelbto infekcijų plitimo ribojančio režimo.

SVARBU! ligos išmoka mokama, jei savarankiškai dirbantis asmuo turi ne trumpesnį nei 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius dvejus metus iki nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Nuo 2021 m. vasario 1 d. dirbančiam savarankiškai ligos išmoka priklausys, jeigu bus susimokėjęs įmokas už paskutinį mėnesį iki nedarbingumo pradžios.

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 168,06 eurų. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jei pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo sausio padidės nedarbo išmoka, apdraustieji gaus didesnes ligos išmokas, mažės socialinio draudimo įmokų „lubos“.

„Sodra“ primena, kokių pokyčių 2021 metais sulauks dirbantieji.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2021 metais MMA sieks 642 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 149,39 eurų (2020 metais – 141,25 eurų).

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2021 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 149,39 eurų, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2018 metų birželio pradžios iki 2020 metų lapkričio pabaigos.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2021 m. pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka sieks 840 eurų.

Nuo sausio 1 d. keisis ir maksimalių ligos, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų dydžiai bei minimalus ligos išmokų dydis. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau keičiasi kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“.

Maksimalus socialinio draudimo išmokų dydis bei minimalus dydis ligos išmokų atveju keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį. Išmokų apskaičiavimo principas nesikeičia.

Pavyzdžiui, ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Todėl apskaičiuojant išmokų dydžius pirmąjį 2021 metų ketvirtį, bus naudojamas VDU, galiojęs besibaigiančių metų trečią ketvirtį – 1443,80 eurų.

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 168,06 eurų, dienos – 8 eurus. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Ateinančius tris mėnesius maksimali mėnesio ligos išmoka žmogui susirgus sieks 1792,04 eurus (dienos – 85,34 eurų), o sergančiojo slaugos atveju – 1904,08 eurus (dienos – 90,67 eurų). Tokios maksimalios išmokos tikėtis gali gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis nei 2 VDU.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Gruodį gyventojai auginantys vaikus iki dviejų metų gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2021 metais kitą vaiko priežiūros išmoką šeimos gaus vasarį.

Keisis įmokų „lubos“ ir „grindys“

Nuo kitų metų mažėja maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tai yra įmokų „lubos“. 2021 metais ši suma sieks 81 162 eurų, t.y. 60 VDU. Palyginti, 2020 metais įmokų lubos sudarė 84 VDU – 104 277 eurų.

Maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, bus skaičiuojama bendrai, jei asmuo dirba pas kelis darbdavius – 2020 metais ši suma buvo skaičiuota pas kiekvieną darbdavį atskirai. Jei susidarys VSD įmokų permoka dėl to, kad buvo pasiektos įmokų „lubos“, ji turės būti grąžinama tiesiogiai darbuotojui. Iki šiol visos permokos buvo grąžinamos draudėjui, t.y. darbdaviui, o jau pastarasis atsiskaitydavo su darbuotoju.

Padidėjus MMA, keisis ir „Sodros“ įmokų grindys, kai žmogus uždirba mažesnę nei minimalią algą, bet jam užtikrinamos minimalų atlyginimą gaunančio asmens socialinės garantijos. Tokiu atveju darbdavys valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus apskaičiuoja nuo mokamo darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka skirtumą iki minimalių socialinių garantijų.

Nuo darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų priklauso, kokią pensiją ir socialinio draudimo išmokas gaus žmogus. Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir sukaups pilnus metus stažo.

Prie asmeninių paskyrų jungėsi 6 mln. kartų

„Sodra“ didžiąją dalį gyventojams aktualios informacijos pateikia asmeninėse paskyrose sodra.lt/gyventojui. Prisijungus per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, internetu galima gauti beveik visas „Sodros“ paslaugas.

Asmeninėje paskyroje gyventojai gali patikrinti, koks jų sukauptas stažas pensijai, pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų. Prašymą ligos išmokai skirti užtenka užpildyti vieną kartą visiems ateities atvejams.

Prisijungus prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui galima taip pat pasikonsultuoti su „Sodros“ darbuotoju. Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai – pavyzdžiui, apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijos perskaičiavimą arba skirtą išmoką.

www.sodra.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jeigu šiemet pirmą kartą įsidarbinote ar pradėjote savarankišką veiklą, 2021 metų pradžioje galite sulaukti pranešimo iš „Sodros“ apie dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime. Tai reiškia, kad kitąmet jūsų laukia svarbus pasirinkimas.

Kaip ir kasmet „Sodra“ 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauks naujus gyventojus, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasiūlymus tapti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviais atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje gaus tie gyventojai, kurie į kaupimą nebuvo įtraukti anksčiau ir šiemet sausio 2 dieną turės darbo sutartį ar bus vykdantys savarankišką veiklą bei jaunesni nei 40 metų amžiaus.

Gyventojams apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą bus pranešta per „Sodros“ asmenines gyventojų paskyras www.sodra.lt/gyventojui bei elektroniniu paštu, jeigu gyventojas bus nurodęs jį „Sodrai“. Taip pat vėliau gyventojai bus informuojami ir registruotais laiškais.

Nors gyventojai į pensijų kaupimą yra įtraukiami, dalyvauti ar ne antros pakopos pensijų kaupime yra laisvas jų pasirinkimas. Gyventojai gali bet kada ir patys sudaryti pensijų kaupimo sutartį savo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje.

Tie gyventojai, kurie kitų metų pradžioje įtraukiami, bet dalyvauti pensijų kaupime nenori, turės laiko iki liepos pradžios pranešti „Sodrai“, kad dalyvauti pensijų kaupime atsisako.

Gyventojams, įtrauktiems į antros pakopos pensijų kaupimą, taikomas pereinamas 2,4 proc. pensijų kaupimo tarifas, kuris kasmet didės ir 2023 m. pasieks 3 proc. Taip pat galima rinktis ir iškart pradėti mokėti 3 proc. įmokas nuo savo darbo užmokesčio.

Kaupiančiuosius skatina ir valstybė. Kaupiantiesiems pereinamuoju tarifu kas mėnesį į jų pensijų fondus pervedama 0,9 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kaupiantiems visu 3 proc. tarifu – 1,5 proc. nuo VDU. Kitąmet tai sudarys atitinkamai beveik 12 ir beveik 20 eurų per mėnesį.

Šiemet „Sodra“ iš viso į gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose pervedė 417 mln. eurų. Iš jų 125 mln. eurų sudarė valstybės paskatos.

Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,37 mln. šalies gyventojų. Pernai į pensijų kaupimą buvo įtraukti 43,5 tūkst. gyventojų, 27 tūkst. iš jų pasirinko dalyvauti kaupime. Dar 11 tūkst. gyventojų per metus savarankiškai sudarė pensijų kaupimo sutartis.

Gyventojai palankiai vertina šiemet įsigaliojusį sprendimą pensijų anuitetų mokėjimą perduoti „Sodrai“. Tai yra priimtina 55 proc. gyventojų, o reformą nepalankiai vertina mažiau nei penktadalis žmonių (19 proc.). Maždaug kas šeštam gyventojui ši naujovė neaktuali. Tai atskleidė reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, kurią „Sodros“ užsakymu atliko „Spinter research“.

Pensijų anuitetų gavėjai šiemet jau gavo daugiau negu 40 tūkst. eurų pensijų anuitetų išmokų. Nuo liepos „Sodrai“ perėmus pensijų anuitetų mokėjimą, šią paslaugą per pusmetį pasirinko apie 200 gyventojų, dalyvavusių 2 pakopos pensijų kaupime ir sulaukusių senatvės pensijos amžiaus ar išėjusių į išankstinę pensiją. Jie į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą iš viso pervedė daugiau kaip 3 mln. eurų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai.

Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kaip ir planuota, gruodžio išmokos dar iki Kalėdų pasiekė pensininkus gaunančius pensijas į sąskaitą ar sulaukiančius pristatymo į namus. O nuo kitų metų daugeliui socialinio draudimo ir šalpos pensijų gavėjų bus mokamos didesnės pensijos“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.

Pensijos augimas priklausys nuo stažo ir apskaitos vienetų

Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas. 2021 metais socialinio draudimo pensijos didės 9,58 proc.

Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu kitais metais pasieks 440 eurus (šiuo metu 399 eurų), o vidutinė pensija – 415 eurus (šiuo metu – 377 eurai). Kiekvieno gavėjo pensija ir jos augimas bus individualus, mat priklausys nuo asmens įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus. Labiau augs daugiau stažo turinčių žmonių pensijos.

Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Šiais metais jis siekė 257 eurus, o 2021 metais ūgtels iki 260 eurų.

Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką. Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 230 eurų ir buvo mažesnė nei 257 eurų, tad jis gaudavo ir 27 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams.

Po indeksavimo jo pensija 2021 metų sausį pasieks 250 eurų. Tuomet sausį gyventojas dar gaus 27 eurų priemoką už gruodį, o nuo vasario priemoka sieks 10 eurų, kad visa pensijų ir išmokų suma nebūtų mažesnė nei 260 eurų.

Priemokos sumažėjimą gali lemti ir kitos pensijų išmokos. Pavyzdžiui, jeigu gyventojui paskiriama našlių pensija, priemoka sumažėja arba gali būti išvis nebemokama, jeigu žmogaus pajamos, gavus našlių pensiją, perkopia 260 eurus. Kitąmet našlių pensijos bazinis dydis padidės iki 28,63 euro.

Kitąmet 1,2 proc. padidės valstybinės pensijos, o valstybinių pensijų bazė išaugs iki 58,70 eurų. Tai reiškia, kad didesnių išmokų sulauks nukentėjusieji asmenys, mokslininkai ir pirmojo bei antrojo laipsnių pareigūnai ir kariai.

Didesnės šalpos pensijos

„Sodra“ taip pat administruoja šalpos pensijas, kurios mokamos ne iš socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto. Šalpos pensijas gauna tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Šalpos pensijos bazė kitąmet didės nuo 140 iki 143 eurų.
Tiems šalpos pensijų gavėjams, kurie stažo neįgijo dėl to, kad ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius ar išaugino ne mažiau kaip penkis vaikus ir pateikia tai įrodančius dokumentus, mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensija. Ši suma kitąmet sieks 214,5 euro.

Šalpos pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, tad jų gavėjai sausio mėnesį sulauks tokio pat dydžio išmokų, kaip visus šiuos metus, o jau nuo vasario pajus padidėjimą.

Naujovės išankstinių senatvės pensijų gavėjams

Nuo kitų metų pokyčiai laukia ir išankstinių senatvės pensijų gavėjų. Jų pensijos didės ne tik dėl indeksavimo, bet ir įstatyme pasikeitus išankstinių pensijų mažinimo procentui.

Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Iki šiol buvo taikomas mažinimas po 0,4 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o sukakus senatvės pensijos amžių – už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.

Perskaičiuotos, taikant 0,32 proc. mažinimą, išankstinės senatvės pensijos bus pradėtos mokėti 2021 metų vasarį.

Naujovės laukia taip pat senatvės pensijų gavėjų, gavusių išankstines pensijas. Šių gyventojų senatvės pensijos bus perskaičiuotos jų nemažinant dėl to, kad jie gavo išankstinę senatvės pensiją, jei išankstinę senatvės pensiją šie žmonės gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jei jų stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 40 metų.

“Jokių prašymų šiems pensininkams teikti nereikia. Perskaičiuotos ir nebemažinamos pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo mėnesio pabaigos, kartu išmokant už sausio ir vasario mėnesius susidariusią pensijos nepriemoką. Apie šį perskaičiavimą gavėjai bus informuoti asmeniškai – per “Sodros” paskyrą gyventojui arba paštu”, – paaiškina „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.

Jei senatvės pensijų gavėjai, anksčiau gavę išankstines pensijas, neatitinka aukščiau išvardintų sąlygų, jų senatvės pensijos bus perskaičiuotos taikant mažinimą po 0,32 proc. už mėnesį.

Kaip keisis išankstinės senatvės pensijos?

Pavyzdžiui, asmens senatvės pensijos dydis yra 400 eurų per mėnesį. Dėl indeksavimo ji padidės iki 440 eurų. Jeigu asmuo apsisprendžia gauti išankstinę senatvės pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, pensija bus sumažinta 19,2 proc. (0,32 proc. mažinimas x 60 mėnesių likusių iki senatvės pensijos amžiaus). Taigi, tokio žmogaus išankstinės senatvės pensijos dydis sieks 355,20 eurų.

Išankstinė pensija gali būti skirta žmogui, kuriam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai, kuris yra sukaupęs būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, bei kuris neturi kitų pajamų, negauna kitų pensinio pobūdžio išmokų, taip pat nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos.

Dirbantys pensininkai pokyčius pajus vasarą

Kai kurių gyventojų pensijos ne tik bus indeksuotos nuo sausio, tačiau kitąmet bus ir atnaujinamos. Šių pokyčių sulauks tie pensininkai ir neįgalieji, kurie šiais metais dirbo ir mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas.

Daugumai tokių gavėjų pensijos didės dėl papildomai įgyto stažo ir apskaitos vienetų. Kiek padidės dirbusio pensininko ar neįgaliojo pensija, priklausys nuo darbo pajamų ir sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.

Naujo dydžio pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o už mėnesius nuo sausio iki pensijos atnaujinimo mėnesio bus išmokėta nepriemoka. Nereikia teikti prašymo pensijai atnaujinti.

Anuitetų išmokos padidina pensiją

Daugiau kaip 200 pensininkų kartu su senatvės pensija gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas. Pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą „Sodra“ teikia nuo šių metų liepos. Pensijų anuitetus gali įsigyti tie gyventojai, kurie dalyvavo 2 pakopos pensijų kaupime ir sulaukė senatvės pensijos amžiaus arba išėjo į išankstinę pensiją. Jeigu sukaupta suma yra 10 tūkst. eurų ar didesnė, pensijų anuitetą įsigyti privalomą. Gyventojai gali pasirinkti vieną iš trijų anuitetų rūšių. Šiuo metu vidutinė pensijų anuitetų mėnesio išmoka siekia 75 eurus.

Sužinoti savo stažą, pensijos dydį, pateikti prašymą dėl pensijos skyrimo visi gyventojai gali prisijungę prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.

Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų.Per 2020 metus naujai paskirta apie 20 tūkst. senatvės pensijų, 6 tūkst. netekto darbingumo pensijų, apie 11 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų, beveik 1,5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų.

vaikoteises.lt nuotr.

Kiekvienais metais Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai iš geros valios pildo kalėdines vaikų svajones. Šie metai – ne išimtis. Specialistai kreipėsi į socialinius partnerius klausdami, kurie vaikai šiemet labiausiai laukia dovanų ir gavo atsakymus su vaikų norais bei laiškais Kalėdų seneliui.

Kalėdiniai sveikinimai, supakuotos dovanos ir skanėstai šiemet buvo įteikti Šilutės vaiko dienos centro mažiesiems bei vaikams, kuriuos pasiūlė socialiniai partneriai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Siautėjanti pandemija ir griežtos karantino sąlygos – ne kliūtis atlikti gerus darbus ir džiuginti vaikus. Darbuotojos ieškojo dovanų vaikams internetinėse parduotuvėse, užsakinėjo, laukė siuntų, jas pakavo, pirko skanumynus ir viską per socialinius darbuotojus perdavė vaikams. Simboliniu gestu norėjome parodyti vaikams, jog šalia jų visuomet yra kažkas, kam jie rūpi, juos prisimena. Apima nuostabus jausmas teikiant džiaugsmą kitiems, ypač mažiesiems“, – sakė Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Indra Pranaitienė.

Specialistė džiaugėsi ir nuoširdžiai stebėjosi vieno jaunuolio aistra knygoms. „Ypač nustebino vieno paauglio begalinis noras skaityti. Savo laiške jis rašė: „Knygos yra gėris, o dabar geras laikas jas skaityti. Jų niekada nebus per daug, o jos visada palieka kažką gero tavo viduje, ne vien šventiniu laikotarpiu, bet ir visus metus. Todėl knygos yra vertinga dovana“. Tai išties sujaudino ir dar labiau paskatino išpildyti šio vaiko svajonę“, – pasakojo patarėja ir pridūrė, jog, anot socialinės darbuotojos, šis paauglys kiekvienais metais prašo tik knygų ir pateikia sąrašą, iš kurio tikisi gauti bent kelias.

Patarėja neslėpė, kad šiemet kalėdinių dovanų įteikimas buvo liūdnesnis, nes nebuvo galima susitikti su vaikais, užmegzti ryšio, išvysti jų šypsenų, nesuvaidintų emocijų. „Tradiciškai šventiniu laikotarpiu lankydavomės socialinėse įstaigose, šeimose. Gaila, kad esant dabartinei situacijai dovanų perdavimas vyko be nuotaikingų susitikimų. Norėjosi tiesiogiai parodyti dėmesį vaikams, pabūti kartu. Žinome, kaip vaikai visada to laukia, bet turime laikytis reikalavimų“, – kalbėjo I. Pranaitienė.

Ji pabrėžė, kad kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, ypatingai svarbu skirti dėmesio ir laiko, su juo pažaisti, pabendrauti ir išklausyti. „Nuoširdūs ir atviri pokalbiai su vaikais formuoja pasitikėjimo jausmą, savigarbą, šiltus santykius su žmonėmis. Vaikai turi žinoti, kad prireikus gali patikėti suaugusiesiems juos neraminančius dalykus, problemas ir sulaukti palaikymo, patarimo. Jei rodysime vaikams palankumą ir meilę, jie taip pat bus linkę dalintis savo jausmais. Viliuosi, kad karantinas greitai pasibaigs ir mes vėl galėsime organizuoti įprastus susitikimus su vaikais, įtraukti juos į veiklas, kartu kurti ir augti“, – tarė I. Pranaitienė.

Kol užsikrėtimų koronavirusine infekcija skaičius išlieka didelis, vis daugiau žmonių privalo izoliuotis po kontakto su sergančiuoju. Pirmąją lapkričio savaitę išduota per 1200 nedarbingumo pažymėjimų izoliacijai, o paskutinę mėnesio savaitę tokių nedarbingumo pažymėjimų buvo beveik 6 tūkstančiai. „Sodra“ primena, kokiais atvejais saviizoliacijoje esantys žmonės gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kreipkitės į šeimos gydytoją

„Kartais sulaukiame gyventojų klausimų, ar atlikus testą dėl COVID-19 ar pranešus apie kontaktą su sergančiuoju Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas ir ligos išmoka skirta automatiškai.

Svarbu pabrėžti, kad norėdami gauti nedarbingumo pažymėjimą dėl galimo užsikrėtimo COVID-19 ar kontakto su koronaviruso infekcija sergančiu asmeniu, pacientai, kaip ir visais kitais atvejais, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją“ – primena „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Jei žmogus turi izoliuotis dėl kontakto su sergančiuoju, nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos gali būti išduotas, kai jis dėl savo darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

Tokiais atvejais galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka. Kol Lietuvoje paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija, nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir pratęsti nuotoliniu būdu.

Nedarbingumo išdavimas atgaline data

Kartais dėl didelio pacientų srauto ar kitų objektyvių priežasčių gydymo įstaiga kreipimosi dieną negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo. Jis gali būti išduotas atgaline data ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo kreipimosi į šeimos gydytoją.

Tačiau jei šeimos gydytojas negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo dėl to, kad dar negavo NVSC pažymos dėl asmens privalomos izoliacijos, pažymėjimas gali būti išduotas atgaline data, kai šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga gaus NVSC pažymą, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo paciento kreipimosi dienos.

Nedarbingumas bus skirtas ir ligos išmoka mokama privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų pagal NVSC šeimos gydytojui pateiktą pažymą.

Įsitikinkite, ar reikia NVSC pažymos

Daugeliu atvejų šeimos gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pažyma, kurioje nurodytas privalomos izoliacijos laikotarpis.

NVSC pažymos nereikia, jei asmuo turėjo sąlyti savo šeimoje, tai yra su sergančiuoju savo šeimos nariu, tačiau tik tuo atveju, jei šie žmonės gyvena kartu ir yra prirašyti prie tos pačios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Šis pasikeitimas įsigaliojo neseniai – iki šiol šeimos gydytojas be NVSC pažymos galėjo išduoti nedarbingumo pažymėjimą privalomos izoliacijos laikotarpiui asmeniui, kuris turėjo sąlytį su sergančiu kartu gyvenančiu šeimos nariu, jei jis buvo prirašytas prie tos pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos to paties gydytojo.

Tai sukeldavo nepatogumų gyventojams – pavyzdžiui, jeigu iš keturių kartu gyvenančių šeimos narių du buvo prirašyti prie kito šeimos gydytojo, jiems reikėjo laukti, kol NVSC išduos atitinkamą pažymą. Dabar šio reikalavimo nebeliko – užtenka, kad šeimos nariai būtų priregistruoti toje pačioje gydymo įstaigoje.

Užpildykite prašymą ligos išmokai gauti

Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia pateikti prašymą. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.

Jei vieną kartą tokį prašymą užpildėte, daugiau to daryti nebereikia – ligos išmoka bus skiriama automatiškai. Kreiptis dėl ligos išmokos galima ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos.

Ligos išmoką gali gauti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys, pirmajai ligos dienai turintys ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Ligos išmokos dydis asmens ligos, saviizoliacijos atveju sudaro 62,06 proc., o asmens slaugos (priežiūros) atveju – 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Pasitikrinti savo ligos išmokos dydį galima čia: https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/ligos_pasalpos_skaiciuokle#step1.

Gruodžio mėnesį „Sodra“ beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuoja išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas.

Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras jau kitą savaitę – gruodžio 9 – 12 dienomis. Gyventojai, kurie pensijas įprastai gauna vėliau – antroje mėnesio pusėje, bei tie, kuriems pensijos pristatomos į namus – jų sulauks iki Kalėdų. Taip pat iki švenčių į namus bus pristatytos ir šalpos pensijos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Beveik du šimtai gyventojų, jau gaunančių pensijų anuitetų išmokas ar tų, kuriuos išmoka pasieks pirmą kartą, jas į savo sąskaitas gaus gruodžio 17 – 23 dienomis.

Vaiko priežiūros išmokos šeimas, kaip įprastai pasieks mėnesio 15 dieną. Tačiau gruodį šios išmokos mokamos du kartus. Tai reiškia, kad prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 29 dieną, šeimos gaus dar vieną vaiko priežiūros išmoką – už sausį. Tiesa, sausį vaiko priežiūros išmokos jiems nebus mokamos.

Nedarbo išmokos pradedamos mokėti gruodžio 21 dieną ir bus išmokėtos iki mėnesio pabaigos. Lapkričio mėnesį „Sodra“ iš viso gavo apie30 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmokas, o jų gavėjų – daugiau nei 90 tūkst.

Gruodžio 23-ąją bus išmokėtos vaiko išlaikymo išmokos, mokamos vienam iš tėvų ar globėjui, jeigu vaikui vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų.

Per kiek laiko gausite ligos išmoką

Kitų išmokų mokėjimo grafikas priklauso nuo to, kada gyventojui išmoka paskirta. Motinystės išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo.

COVID-19 pandemijos akivaizdoje gyventojams aktualios ligos išmokos – jos taip pat pradedamos mokėti ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo.

Tiesa, daugeliui gyventojų prašymo skirti ligos išmoką teikti nebereikia, nes jie asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui gyventojui yra užpildę neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Tokiu atveju „Sodrai“ užtenka gydytojo išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo.

Jeigu žmogus serga ar šeimos narį slaugo ilgiau nei dvi savaites, ligos išmoka įprastai mokama kas 14 dienų.

15min.lt nuotr.

Tarpkarantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių. Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. dirbančiųjų.

„Prasidėjęs vasaros sezonas ir pasibaigęs karantinas leido didinti darbų apimtis ir tai lėmė, jog 3-ąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Darbo pajamų augimas – vėl dviženklis, o dirbusių visą mėnesį gyventojų skaičius išsiropštė iš duobės.

Socialinio draudimo fondui svarbus kitas rodiklis – visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas, kurį lemia darbuotojų skaičius ir visos jų pajamos, nes nuo to priklauso, kiek įmokų „Sodra“ surenka. O jis rugsėjį, palyginti su vasariu, buvo paaugęs 5,7 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Didesnis smūgis – moterims

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo per pusę – nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį į rankas siekė 356 eurus. Naujų nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį ketvirtį stabilizavosi.
Ir nors tarp bedarbių daugiausia – jaunų vyrų, pandemija skausmingiau kirto moterims. Kur kas daugiau jų neteko darbo. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo moterų iš darbo atleista 3,6 tūkst. daugiau, negu priimta, tuo metu vyrų 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.

K. Zitikytė pastebi, kad išskirtinai ši pandemija gali turėti didesnį neigiamą poveikį moterims.

Viena iš pagalbos gyventojams priemonių pavasarį buvo ligos išmokos tėvams, kurie namuose prižiūrėjo vaikus, dėl karantino negalinčius lankyti ugdymo įstaigų. Daugiau nei du trečdaliai tėvų, prižiūrėjusių vaikus – moterys.

Antra – iki trijų mėnesių trukęs nedarbingumo laikotarpis ir ligos išmokos daliai moterų tapo tam tikru gelbėjimosi ratu, ypač dirbusioms tuose sektoriuose, kuriuos karantinas paveikė labiausiai.

Profesijose, kurių darbuotojų per karantiną labiausiai sumažėjo, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Tai ir kelionių palydovai, kur moterų – 68 proc. ir kelionių konsultantai (70 proc. moterų), virėjai (88 proc. moterų), viešbučių administratoriai (85 proc. moterų).

Trečia – daugiausia moterų dirba ir ten, kur COVID-19 viruso grėsmė yra pati didžiausia – sveikatos priežiūros įstaigose, ir kasdien tiesiogiai susiduria su viruso keliamomis rizikomis.

„Ilguoju laikotarpiu pandemija gali turėti neigiamos įtakos pajamų nelygybei ir skurdo didėjimui. Kita vertus, šis laikas gali atverti naujų galimybių, jeigu daugiau dėmesio bus atkreipta į šeiminių pareigų pasiskirstymą namuose bei į lankstesnį darbo ir šeimos derinimą.

Iki šiol vidutinių vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio tendencijos buvo palankios. Vyrų atlyginimai yra 13,2 proc. didesni nei moterų, tačiau skirtumas kasmet mažėja. Palyginti, 2018 metais vyrų ir moterų vidutinių pajamų atotrūkis siekė 17 proc.“, – tvirtina K. Zitikytė.

Po pirmos karantino bangos atsigavo ne visi

Kai kuriems sektoriams pirmasis karantinas turi ilgalaikį poveikį, išliekantį iki šiol. Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikloje darbuotojų skaičius ir rugsėjį, palyginti su sausiu, buvo sumažėjęs 16 proc., įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje – 19 proc., kelionių agentūrose – 23 proc., draudimo agentų ir brokerių veikloje – 16 proc.

Daugeliui įmonių, patyrusių COVID-19 poveikį, „Sodra“ atidėjo socialinio draudimo įmokas supaprastinta tvarka. Daugiausiai tokių įmonių, kurioms įmokos atidėtos, užsiima restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (388). Joms atidėta per 6 mln. eurų. 366 kelių transporto įmonės atidėjo 6,6 mln. eurų, 157 automobilių servisų atidėjo 1,4 mln. eurų, 153 maitinimo ir gėrimų teikėjų atidėjo 1,6 mln. eurų, 93 viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos atidėjo 2,6 mln. eurų, 68 drabužių parduotuvės atidėjo per 2 mln. eurų.

Iš viso po pirmojo karantino „Sodra“ priėmė apie 7400 sprendimų įmonėms ir savarankiškai dirbantiems gyventojams atidėti apie 130 mln. eurų įsipareigojimų.

„Pajamų augimą tarp karantininiu laikotarpiu reikėtų vertinti atsargiai, nes apdraustųjų skaičius dar vis negrįžo į praėjusių metų lygį ir yra 1,9 proc. mažesnis, negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

www.sodra.lt inf.

vaikoteises.lt nuotr.

Vaiko teisių gynėjai domisi ne tik tais atvejais, kai vaikas neprižiūrimas arba skriaudžiamas. Specialisto atvykimas į darnią, rūpestingą šeimą, neretai sukelia nusistebėjimą, kartais ir pasipiktinimą.

„Pirmoji reakcija, sulaukus vaiko teisių gynėjų skambučio buvo nuostaba“, – sako Jurga, prisiminusi, kai jos namuose po to, kai vaikas susižeidė žaisdamas parke, apsilankė vaiko teisių specialistai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai paaiškina, kodėl turi būti pastebėta ir įvertinta kiekviena situacija, kai galimai pažeidžiamos vaiko teisės.

Pasikarstymas medyje baigėsi ligoninėje

Prieš pusmetį Kauno apskrityje gyvenanti Jurga su trimis savo vaikais leido laiką miestelio parke. Kol moteris vėžimėlyje klostė mažylį, vyresnieji karstėsi medyje, aplinka jiems yra pažįstama, čia visi ateina kelis kartus per savaitę. Mergaitė neišlaikė pusiausvyros, krito ir susižeidė ranką. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, atvyko ir policija. Nukentėjusioji pristatyta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jai diagnozuotas riešo lūžis bei nesunki galvos trauma.

Praėjus pusmečiui po lūžiu pasibaigusio pasivaikščiojimo, apie tos dienos įvykius mama Jurga kalba ramiai: dukros riešas sėkmingai sugijo, jokių kitų pasekmių vaikas nejaučia. Moteris gerai atsimena ir pirmą savo susitikimą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojais. Jau kitą dieną po įvykio parke, specialistas atvyko į šeimos namus.

Nesijautė kaltinama, vyko santūrus pokalbis

Jurga pasakoja, kad pirmoji reakcija, sulaukus vaiko teisių gynėjų skambučio buvo nuostaba. Moteris tada manė, kad šie specialistai domisi kiek kitokiomis šeimomis – socialinės rizikos grupei priklausančiais asmenimis, neprižiūrėtais vaikais ir panašiai. Tuokart, kai visa šeima jaudinosi tik dėl mergaitės patirtos traumos, Jurga nenorėjo patirti papildomo streso dar ir dėl Tarnybos atstovo pasirodymo namuose. Visgi, jos nuogąstavimai nepasitvirtino – specialistas bendravo maloniai, moteris nepajuto jokio smerkimo arba kaltinimo, kad vaikui nutiko nelaimė. Vizito tikslą atvykęs darbuotojas nusakė aiškiai ir ramiai.

„Susitikimas įvyko sutartu laiku, laukėme namie su vyru ir vaikais. Vyko pagarbus lygiaverčių žmonių pokalbis. Vaikų šis lankytojas taip pat nesutrikdė, pokalbiui juos paruošėme, paaiškinome, kodėl jis reikalingas. Su vaikais visada kalbame atvirai, neatsakytų klausimų nepaliekame. Taip elgėmės ir tąkart“, – pabrėžia mama.

Tikslas – ne ką nors bausti, bet padėti

Tokie vaiko teisių gynėjų apsilankymai yra visiškai įprasta praktika, nes reaguojama į kiekvieną gautą pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė sako: „Šiuo konkrečiu atveju policija gavo informaciją iš įvykio vietos, o apie nelaimę viešoje vietoje jiems pranešė medikai. Iš glausto pranešimo turinio sunku nuspręsti, ar šeimoje įvyko nelaimingas atsitikimas, ar priežastys visai kitos, galbūt – vaiko nepriežiūra ir šeimai reikia pagalbos. Todėl specialistai nuvyksta į šeimą, pabendrauja su vaiku ir jo tėvais, išsiaiškina nežinomas aplinkybes“.

Vaiko teisių specialistai reaguoja ne tik tada, kai aiškus konkretus vaiko teisių pažeidimas. Išsamiai išsiaiškinama situacija ir tais atvejais, kai pažeidimas galimas arba įtariamas. Lygiai taip pat įvertinama ir visa anonimiškai pateikta informacija. Ar apskritai specialistai vyks į šeimą, per kiek laiko tai padarys, priklauso nuo pranešimo turinio. Kai vaikas patiria smurtą, kyla grėsmė vaiko gyvybei ar saugumui, tada į šeimą vykti reikia nedelsiant. Kitais atvejais, jeigu pagal pranešimo turinį įvertinama, kad tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui nėra, į šeimą privalu nuvykti per 3 darbo dienas.

Pirmiausia, atvykus į šeimą prisistatoma, šeimai paaiškinamas atvykimo tikslas ir pačio apsilankymo procedūra. Paprastai trumpas ir aiškus paaiškinimas sumažina šeimos nerimą ir bendrauti tampa lengviau.

Įvertino, kad pagalba nereikalinga

Prieš atvykdamas į Jurgos šeimą, vaiko teisių atstovas jau buvo išsiaiškinęs, kad lankysis joje pirmą kartą, nes duomenų bazėje informacijos apie šeimos sunkumus ar anksčiau jai teiktą pagalbą nėra. Atstovo užduotis – įsitikinti, ar šeimoje šiuo metu nekyla sunkumų, taip pat jis turi suprasti, kaip tėvai juos sprendžia. Galbūt vaikui ar tėvams reikalinga psichologo konsultacija ar kitos paslaugos.

Pokalbio metu su tėveliais ir atskirai su vaiku specialistas užpildė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą formą. Šis dokumentas jokiu būdu nereiškia, jog šeimoje kažkas negerai. N. Martišienė pabrėžia, kad vienoda ir nuosekli procedūra atliekama nuvykus į bet kurią šeimą, o profesionalus specialistas yra pasirengęs kalbėti su vaiku pagal jo amžių ir brandą. Pokalbis su Jurgos dukrele buvo organizuotas taip, kad jai nekiltų nerimas ar baimė, bet specialistas išliko dėmesingas vaiko žodžiams ir neverbalinei kalbai.

Užpildęs minėtą pranešimo forma ir įsitikinęs, kad vaikui šeimoje saugu, jokia pagalba nereikalinga, vaiko teisių specialistas atsisveikino ir išvyko.

Tarnybos darbuotojai džiaugiasi situacijomis, kai pranešimai visgi nepasitvirtina, tai reiškia, kad vaikai savo šeimose yra saugūs, jie jaučiasi gerai, jais rūpinamasi, o nutikusi nelaimė, vienoks ar kitoks fizinis susižalojimas – tik nelaimingas atsitikimas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šeštadienio vidurnakčio visoje Lietuvoje prasideda trijų savaičių karantinas. Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą susirgus? Ar bus mokama ligos išmoka, jei žmogus turi privalomai izoliuotis arba jei prižiūri namuose pradinuką, kuris mokosi nuotoliniu būdu?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Primename svarbiausią informaciją apie nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, visais atvejais nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir pratęsti nuotoliniu būdu. Nevertėtų nerimauti, jei dėl skambučių gausos ar kitų objektyvių priežasčių gydymo įstaiga kreipimosi dieną negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo. Jis gali būti išduotas atgaline data ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo kreipimosi į šeimos gydytoją.

Pirmosiomis lapkričio dienomis dėl priežasčių, susijusių su COVID-19, išduota 6,5 tūkstančio nedarbingumo pažymėjimų. Palyginti, spalį tokių pažymėjimų išduota 18 tūkstančių, rugsėjį – 7 tūkstančiai. Šiuo metu per 2 tūkstančius žmonių turi nedarbingumo pažymėjimus dėl asmens ligos ar saviizoliacijos ir tiek pat žmonių – dėl vaiko priežiūros ar ligonio slaugymo.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus skirta automatiškai. Norint gauti išmoką, reikia būti apdraustajam (tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą) bei būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas lapkritį, imamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį gautos draudžiamosios pajamos.

Gaudamas ligos išmoką žmogus toliau kaupia darbo stažą ir yra laikomas apdraustuoju, todėl nuo išmokos taip pat atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD įmoka.

Ar gausiu ligos išmoką, jei dirbu savarankiškai?

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu), taip pat gali gauti ligos išmoką. Svarbu žinoti, kad išmoka skaičiuojama tik tada, kai gyventojas yra deklaravęs pajamas ir sumokėjęs socialinio draudimo įmokas.

Pavyzdžiui, jeigu savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantis gyventojas susirgtų šį mėnesį, kreiptųsi į gydytoją nedarbingumo pažymėjimo ir „Sodrai“ pateiktų ligos išmokos prašymą, jam išmoka gali būti ir neskirta, jei jis nėra įgijęs ligos stažo arba nesumokėjęs įmokų, todėl nedraustas ligos draudimu. Minimali ligos išmoka gali būti skirta, jei gyventojas įmokas moka tik kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus.

Kai gyventojas deklaruos 2020 metų pajamas ir nuo jų sumokės socialinio draudimo įmokas, „Sodra“ paskirs arba perskaičiuos ir išmokės ligos išmoką.

Jei savarankiškai dirbantis asmuo socialinio draudimo įmokas moka kiekvieną mėnesį avansu, ligos išmoka jam gali būti išmokėta iškart susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą.

Dar viena svarbi sąlyga – išmoką gausite tik tuomet, jei per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos esate sumokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės kaip 3 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pajamų sumos, arba per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį – nuo ne mažesnės negu 6 MMA pajamų sumos.

Ką daryti, kad gaučiau ligos išmoką?

Norint gauti ligosi išmoką, reikia būti pateikus neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę paskyrą sodra.lt/gyventojui, prisijungus su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.

Pasirinkus skiltį Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį, toliau reikėtų rinktis „Prašymą skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildyti. Užpildžius prašymą – paspausti „pateikti“.

Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį.

Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

AR GAUSIU LIGOS IŠMOKĄ, JEI:

Namuose prižiūriu nesergantį vaiką

Karantino ir ekstremaliosios situacijos metu įvedami įvairūs ribojimai, tačiau šiuo metu darželių, priešmokyklinių ir pradinių klasių veikla nėra stabdoma, jei nekyla rizika dėl viruso plitimo. Jei ugdymo įstaiga veikia, bet tėvai savarankiškai nusprendė neleisti vaiko į darželį ar mokyklą, nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami ir ligos išmokos nemokamos.

Ugdymas gali būti stabdomas, kai visoje savivaldybėje arba konkrečioje švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Savivaldybės šį režimą skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teikimu.

Kai dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą tėvams, globėjams, budintiems globotojams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Tokiais atvejais ligos išmoka mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos, o jos dydis siekia 65,94 proc. darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tokiam vaiko priežiūros laikotarpiui, kiek tęsiasi infekcijų plitimą ribojantis režimas. Pirmą kartą nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, vėliau gali būti pratęsiamas po 14 kalendorinių dienų.

Turiu privalomai izoliuotis

Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos gali būti išduotas, kai žmogus dėl savo darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) išduota pažyma, kurioje nurodytas privalomos izoliacijos laikotarpis.

Šeimos gydytojas be NVSC pažymos gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą privalomos izoliacijos laikotarpiui asmeniui, kuris turėjo sąlytį su sergančiu kartu gyvenančiu šeimos nariu, jei jis prirašytas prie tos pačios kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos to paties gydytojo. Tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimas išduodamas 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo paskutinės turėto kontakto su sergančiu kartu gyvenančiu šeimos nariu dienos.

Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Prižiūriu vaiką, kuriam paskirta privaloma izoliacija

Jei NVSC paskiria privalomą izoliaciją vaikui iki 4 klasės ar asmeniui su negalia iki 21 metų, besimokančiam pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, tuomet vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių gali būti mokama ligos išmoka už vaiko priežiūrą privalomos izoliacijos laikotarpiu.

NVSC pažymos nereikia, jei nedarbingumas išduodamas sąlytį savo šeimoje turėjusio vaiko priežiūrai, bet tik tokiu atveju, jei šeimos narys, su kuriuo vaikas turėjo sąlytį, gyvena kartu ir gydosi pas tą patį šeimos gydytoją.

Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių.

Sergu COVID-19 arba slaugau COVID-19 susirgusį šeimos narį

Susirgus ar slaugant susirgusį vaiką (šeimos narį), galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka. Kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo į gydytoją reikia nuotoliniu būdu.

Jei serga pats dirbantysis, nedarbingumas išduodamas ir, jei reikia, pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kol asmuo vėl galės grįžti į darbą. Ligos išmokos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Slaugant COVID-19 susirgusį vaiką iki 14 metų, nedarbingumas iki 14 kalendorinių dienų gali būti išduodamas tėvams, globėjams, budintiems globotojams, dirbantiems seneliams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Asmeninio archyvo nuotr.

Jau dvidešimt penkerius metus Indra Pranaitienė padeda nuo smurto artimoje aplinkoje kenčiantiems vaikams. Viena skaudžiausių akimirkų – kai reikėjo gelbėti prie žemės prišalusią kelių mėnesių mergytę. Veikli, energinga, empatiška Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus patarėja Šilutėje dalijasi savo jautria darbo patirtimi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Kodėl dirbate vaiko teisių apsaugos specialiste?

-Pasiūlymą dirbti šioje srityje gavau visiškai atsitiktinai. Tuo metu, o tai buvo prieš 25 metus, auginau sūnų ir dar negalvojau grįžti į darbo rinką. Kvietimas suintrigavo. Tuomet neįsivaizdavau, kokias funkcijas atlieka Vaiko teisių apsaugos skyrius, tik supratau, kad kažkas apie vaikus. Kadangi auginau vos dvejų metų sūnelį, pamaniau – įgysiu naudingos patirties, sužinosiu, kaip jį auklėti, prižiūrėti. Štai praėjus tiek daug metų – kasdien vis dar įgyju tos patirties.

Skyriuje spėjau padirbėti keliose pozicijose, buvau vyriausioji specialistė, vedėja, šiuo metu esu patarėja. Išgyvenau savivaldos valdžių kaitas, sistemos pertvarką. Nesakau, kad visa tai, kas patirta, yra lengva, bet man tai – prasmingas darbas.

- Ar vaikai prieš dvidešimt, dešimt metų ir dabar labai skiriasi?

-Prieš tuos dvidešimt penkerius metus, man pradėjus dirbti, vaikų tiesiog nebuvo girdėti. Jie egzistavo dokumentuose. Visus sprendimus už vaikus priimdavo tėvai, globėjai, pedagogai, valstybės tarnautojai. Tuo metu galiojo suaugusiųjų viršenybės principas sprendimų dėl vaiko priėmime. Vaikai bijojo kalbėti, netikėjo, kad dėl jų išsakytos pozicijos kažkas gali pasikeisti, nežinojo, kur gali kreiptis, jei yra pažeidžiamos jų teisės.

Vaikas, kuris išdrįsdavo pareikšti savo nuomonę, nesutikti su suaugusiųjų sprendimais, buvo laikomas išsišokėliu, negerbiančiu suaugusiųjų. Jeigu paauglys – buvo nusidažęs plaukus ryškiai raudonai ar mėlynai -, įsivėręs auskarą į nosį, tai jis iš karto buvo tituluojamas linkusiu nusikalsti.

Labai džiaugiuosi, kad dabar mus supa motyvuoti, mokantys reikšti ir apginti savo nuomonę vaikai, aktyviai dalyvaujantys ugdymo įstaigų, savivaldos gyvenime, išreiškiantys save neformaliose jaunimo grupėse. Po truputėlį jie tapo laisvi ir pilnaverčiai mūsų valstybės gyventojai.

- Ar pamenate Jus labiausiai sujaudinusią situaciją?

-Mūsų darbo specifika yra tokia, kad gali būti nustebintas ir sukrėstas kiekvieną minutę, tačiau mano atmintyje vis dar yra likę keli atvejai, kurių negaliu pamiršti. Karjeros pradžioje, apie 1995-1996 metus, dar gyvavo vadinamosios internatinės mokyklos. Vykome į tokią mokyklą dėl galimo pedagogų smurto prieš vaikus. Mus pasitiko visi vienodai aprengti ir vienodai, labai trumpai apkirpti vaikai. Jei mergaitės nebūtų segėjusios sijonukų, nebūtume atskyrę, kur yra berniukai, o kur – mergaitės. Negana to, tuometinis mokyklos direktorius su pasididžiavimu pasakojo apie taikomą prevencinę priemonę vaikams, kurie nesilaiko mokinių vidaus tvarkos taisyklių. Ten buvo įprasta, kad vienas iš vaikų kitą – „nusikaltėlį“ auklėja diržu, o visi likę stovi aplinkui ir skaičiuoja kirčius. Negalėjau suvokti, kad taip gali vykti mūsų šalyje.

Taip pat nuolat atsimenu tvarte rastą prie žemės prišalusią kelių mėnesių mergytę. Ji žiemą buvo palikta be suaugusiųjų priežiūros, nešildomoje patalpoje, o jos drėgni nuo šlapimo rūbeliai prišalo prie betoninių grindų. Tai buvo išties baisus įvykis. Ramino tik tai, kad mergytė išgyveno. Spėjome apsilankyti ir išgelbėti.

Nepamiršiu ir 1998 metais pradėtos vykdyti vaiko globos reformos, kai vaiko globos išmoka siekė 500 litų. Tais laikais tai buvo itin didelė pinigų suma. Prie Skyriaus rikiavosi milžiniškos eilės tėvų su vaikais, kurie norėjo juos „perrašyti“ seneliams, kitiems giminaičiams. Kitaip tariant, norėjo savo noru atsisakyti vaikų, kad išmoką gautų giminaičiai, kurie, ko gero, po to būtų pasidalinę ja su tėvais.

Vos prieš keletą metų, su kolegomis sprendžiant, kokią pagalbą galėtume suteikti vienišai mamai su trimis vaikais, staiga tapome visų jos trijų vaikų „mamomis“. Posėdžio metu mama nuėjo į tualetą ir tiesiog iš jo negrįžo, o vaikai taip ir liko sėdėti mano kabinete. Pradėjus mamos ieškoti, ji telefonu mus informavo, kad nori pradėti naują gyvenimą su draugu, vaikai jai trukdo ir ji jau yra pakeliui į užsienio valstybę. Visada atsimenu vaikų akis, kai teko jiems paaiškinti, kur jie ir su kuo gyvens toliau. Jose nebuvo ašarų, tik tolimas, tuščias, rodos, tave kiaurai perveriantis žvilgsnis. Ašaros buvo mūsų darbuotojų akyse…

- O ar skausmo ašaras šiame darbe dažnai keičia džiugesys?

-Tikrai yra ir ne vienas gražus atsiminimas. Tačiau dirbant šį darbą kiekvieną dieną dalyvauji tarsi loterijoje. Nežinai, išloši lengvesnę, sunkesnę ar protu nesuvokiamą darbo dieną.

- Kokiais būdais atsipalaiduojate nuo kasdienio darbo su vaikais?

-Darbo pradžioje galvojau, kad visus vaikus, kuriuos tekdavo paimti iš tėvų, parsivešiu į savo namus, pamaitinsiu, auginsiu. Mane valdė emocijos, asmeniškai grauždavausi – dėl ko vaikams taip atsitiko, net prisiimdavau kaltę už jų tėvus. Neilgai trukus supratau, kad daugiau negalėsiu dirbti šio darbo, jei nesugebėsiu susitvarkyti su savimi, jei sprendimų priėmimuose vadovausiuosi vien tik emocijomis.

Po truputį išmokau atsiriboti nuo jausmų, patiriamų darbe. Padėjo mano šeima, kurioje įsivedėme taisyklę – apie darbą kalbėti tik išskirtiniais atvejais. Dar po ranka papuolė J. Petterson knyga „Siuzanos dienoraštis Nikolui“, kurioje radau puikią mintį, jog žmogus gyvenime nuolat žongliruoja 5 kamuoliukais, tai yra – darbas, šeima, sveikata, draugai ir principai. Pasirodo, visi kamuoliukai yra stikliniai, tik darbo kamuoliukas guminis. Nukritus stikliniams kamuoliukams jie gali sudužti ar įskilti, o guminiam nieko neatsitiks. Taigi, darbas yra lyg guminis kamuoliukas, kuris niekada nesudūžta ir vis šokinėja. Nesakau, kad jis nėra svarbus, priešingai. Tačiau kitų vertybių negalima pamiršti dėl darbo.

Geriausia atsipalaidavimo priemonė man – buvimas su šeima. Mes labai aktyvūs, kartu daug keliaujame, plaukiojame, važinėjame dviračiais, žaidžiame lauko tenisą, lankome sporto renginius, mėgstame teatrą. Po darbo dienos, noriu nors trumpai pabūti viena, susidėlioti į stalčiukus dienos išgyvenimus ir patirtis. Kai tik turiu galimybę – skaitau.

Visada smagu atsipalaiduoti su savo kolektyvu ne darbinėje aplinkoje. Kartu minime progas, kai prisijungia naujas darbuotojas, ar kuriam nors atsisveikinant su mumis, minime tradicines metų šventes, gimtadienius, vestuves, vaikų gimimus.

Aplinkiniai sako, kad turiu gerą humoro jausmą, kuris taip pat labai padeda atsipalaiduoti ir man, ir mane supantiems žmonėms.

- Ką norėtumėte pasakyti, jei žinotumėte, kad Jus išgirs kiekvienas vaikų turintis žmogus?

-Vaikai gimsta iš meilės, tad nereikėtų to pamiršti ir juos auginant. Vaikus reikia mylėti visa apimtimi: ir tuomet, kai gauna padėką už labai gerą mokymąsi, ir tuomet, kai vaikui nepavyksta išlaikyti egzamino, tuomet, kai tavo draugai džiaugiasi nepriekaištingu ir ramiu savo vaiko paauglystės periodu, o tu sėdi policijoje dėl vaiko padarytų nusižengimų. Sakykite vaikams kuo daugiau gerų žodžių apie juos, apkabinkite, paklauskite, kaip jaučiasi po sunkios dienos, ir tik po to paklauskite, kokį pažymį šiandien gavo.

Vaikams linkiu tikėti ir pasitikėti suaugusiais, kurie nori jiems padėti. Nebijoti ieškoti savęs, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, drąsiai reikšti nuomonę, tikėti, kad jie bus išgirsti, ir tai gali pakeisti jų gyvenimus. Linkėčiau nepamiršti pagarbos vienas kitam ir juos supantiems žmonėms. Tiesiog linkiu būti laisviems, pastebimiems, išgirstiems ir laimingiems.

vaikoteises.lt nuotr.

Kaip jaučiasi vaikas, kai netenka abiejų tėvų? Kokia pagalba jam tuo metu reikalinga? Kas tampa vaiko įstatyminiu atstovu?

Vaiko teisių apsaugos specialistams tenka spręsti ir tokias, itin skaudžias problemas, kuomet reikia užtikrinti vaiko teisę į priežiūrą ir pagalbą, kai vaikas netenka abiejų tėvų ar vienintelio iš turėtų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors situacijos, kai nepilnamečiai tampa našlaičiais, nėra dažnos, tokia nelaimė gali ištikti bet kurią šeimą. Specialistai yra apmokyti dirbti tokiose sudėtingose situacijose, žino, kaip padėti vaikui, kad jis kiek įmanoma mažiau kentėtų.

,,Jeigu kurį laiką buvo žinoma, kad tėvai ar vienintelis turimas iš tėvų sunkiai serga, netekčiai ir vaiko įstatyminių atstovų paieškai galima daugiau pasiruošti iš anksčiau. Galbūt vaiko globėją jau yra parinkusi pati šeima, sutarusi su būsimu globėju – paprastai tai būna artimas giminaitis. Tačiau yra situacijų, kai tėvai, ar vienintelis turėtas žūsta staiga. Nors tokios situacijos visada sukrečia, joms visada turime veiksmų planą, pagalbos viziją. Patyrus netektį, pirma žmogaus reakcija būna neigimas. Kuo skaudesnė netektis, tuo sunkiau ją priimti kaip realybę, tai, be abejo, išgyvena vaikas ir visi su juo susiję artimieji. Vaiko teisių specialistai yra tie, kurie imasi iniciatyvos, kad būtų skubiai ištiesta pagalbos ranka našlaičiu tapusiam vaikui“, – jautrias situacijas apibūdina Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Inga Baranauskė.

Labai svarbu prakalbinti vaiką

Vienoje iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliųjų komandų dirbanti psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad po tėvų netekties, suvokus realią situaciją, vaiką ištinka šokas – jis negali čia ir dabar susitaikyti su mintimi, kad liko be tėvų. Vėliau pamažu taikosi su realybe laidotuvėse, mažesniesiems šis periodas užtrunka, nes jie nelabai supranta, kas nutiko ir klausinėja, kada sugrįš mama ir tėtis.

,,Iš patirties žinau, kad vaikai, nors ir žinodami ar net matę tėvų mirtį, laukia grįžtant tėvų, tikisi stebuklo. Maži, maždaug ikimokyklinio amžiaus vaikai, nelabai suvokia mirties sąvoką, jiems reikia laiko suprasti, ką reiškia ,,niekada nebegrįš“. Šiuo periodu negalima palikti vaiko vieno su savo mintimis, geriausia atrama našlaičiui – artimojo, kurį vaikas myli, paguoda, patarimai, tiesiog buvimas kartu, kad vaiko neapimtų nepaaiškinamos baimės, sunkiai pakeliamos mintys. Kartais tokia misija gali tekti visiškai nepažįstamam žmogui – globotojui“, – sako N. Jankauskaitė. Tokiose situacijose tiek vaikui, tiek su juo likusiems suaugusiesiems vaiko teisių apsaugos specialistai teikia maksimalią psichologinę pagalbą.

Specialistai, teikiantys pagalbą vaikui iš karto po tėvų mirties, išsamiai atsako ir kalbasi su vaiku visais jam tuo metu svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui: „tavęs atvažiuos pasiimti močiutė su seneliu“ , „vyksime pas tavo tetą“, „klauski visko, kas tave neramina, mes tau atsakysime“, „yra žmonių, kuriems tu rūpi ir kurie tavimi pasirūpins“, „nebijok, tu nelikai vienas“ ir panašiai.

,,Vaikui reikia leisti išsikalbėti, išsakyti savo lūkesčius, skausmą, mintis. Ypač reikia susirūpinti vaiku, kuris po tėvų mirties ima elgtis taip, kaip jam nebuvo būdinga. Geriausia pagalba yra vaiką priglaudusių artimųjų dėmesys, pokalbiai su psichologais, mokyklos socialiniais darbuotojais“, – sako N. Jankauskaitė.

Vaikus apsiima globoti artimiausi žmonės

Gavę pranešimą, jog vaikas liko be įstatyminių atstovų (arba turimo vienintelio iš atstovų), specialistas nedelsdamas stengiasi surasti vaiko artimuosius, giminaičius, arba artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, kurie galėtų juo pasirūpinti.

,,Nepilnamečiams likus našlaičiais, dažniausiai jų globėjais ar įtėviais tampa seneliai, broliai, seserys, taip pat dėdės ir tetos. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje nėra atvejo, kada našlaičiais likę vaikai patektų į institucinę globą ar pas globėjus, nesusijusius giminystės ryšiais“, – sako I. Baranauskė.

Lietuvoje yra situacijų, kai vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai ima globoti savo nepilnamečius brolius ir seseris. Pasak specialistės, tai dažniausiai yra labai artimos ir darnios šeimos.

Kokios pagalbos sulaukia šeimos, ėmusios globoti našlaičius

Kiekvienu atveju, kai našlaičiu likęs vaikas priimamas į naują šeimą, vaiko teisių apsaugos specialistai visą būtinąją pagalbą teikia tiek, kiek šeimai ji reikalinga – lanko globojamą vaiką, bendrauja su šeima, padeda jai. Reguliariai išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimo sąlygas, apie santykį su globėju. Išklausoma ir vaiko globėjo nuomonė apie globos vykdymą, jo santykius su vaiku ir vaiko artimaisiais giminaičiais, kitais žmonėmis, su kuriais globojamą vaiką sieja emociniai ryšiai. Išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia globėjui, jeigu reikia, pasiūloma psichologo ar kitokios konsultacijos.

Vaiko teisų gynėjai reguliariai įvertina, kaip globėjas rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata ir mokymusi, kam naudoja globos (rūpybos) išmoką.

Nustačius nuolatinę globą, globojamas vaikas pirmą kartą aplankomas ne vėliau kaip po mėnesio nuo nuolatinės globos nustatymo dienos, kitus kartus – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per pirmus nuolatinės globos metus.

Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai, vaikui likus be tėvų

1. Ieškoma vaiko giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų. Suradus, vaikas apgyvendinamas saugioje aplinkoje;
2. Vaikui bei artimiesiems teikiama Mobilios komandos specialistų – psichologų pagalba;
3. Kreipiamasi į savivaldybės administraciją dėl globėjo (rūpintojo) paieškos;
4. Jeigu vaikas gydomas ligoninėje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas bendradarbiauja su gydymo įstaigos darbuotojais, taip pat, esant poreikiui, bendrauja ir bendradarbiauja su vaiko ugdymo bei kitomis įstaigomis;
5. Vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka pradinį asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) vertinimą ir kreipiasi į teismą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.

Asmenys, norintys tapti vaiko globėjais, savivaldybėje veikiančiam Globos centrui teikia prašymą. Dažniausiai, prašymą tapti nuolatiniu globėju (rūpintoju) pateikia vaiko artimieji giminaičiai. Savivaldybės Globos centras vaiko teisių gynėjams pateikia fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), rekomendaciją.

vaikoteises.lt nuotr.

Nepriežiūra – viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą – įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių. Dažnai tokios šeimos net nepatenka į socialinės rizikos šeimų grupę.

Emocinis vaikų apleistumas – šiandieninio gyvenimo rykštė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Romalda Stasionienė sako, kad vaiko teisių specialistai dažniausiai susiduria su kritiniais atvejais, kai akivaizdžiai yra netenkinami ar prastai tenkinami vaiko fiziniai bei ugdymosi poreikiai. Tačiau nuo emocinio apleistumo (emocinės nepriežiūros) kenčia neretas vaikas vadinamose „normaliose“ šeimose. Emocinį vaiko apleistumą iš šalies greitai pastebėti nėra lengva. Labai svarbu, kad tėvai patys suvoktų, jog žaloja vaiką ir kuo skubiau liautųsi tai darę.

„Emociniu apleistumu galima vadinti tokią vaiko būseną, kai yra neatliepiama jo emociniams poreikiams. Vaikai gali būti viskuo aprūpinti materialiai, lankyti kelis būrelius, bet patirti emocinę nepriežiūrą. Tėvai, siekdami karjeros ar vystydami verslą, mažai skiria dėmesio vaikui. Kartais jie labiau domisi pažymiais, bet ne vaiko išgyvenimais. Vaiko pasiekimai jiems neretai būna svarbesni, nei jo emocinė gerovė. Vaikų pasiekimai tėvams padeda patenkinti savo pačių poreikį jaustis svarbiu. Vaikų nesėkmės juos nuvilia. Vietoj paguodos ir padrąsinimo, vaikas gauna žinią – „tu mane nuvylei“, – sako psichologė R. Stasionienė.

Pasak specialistės, emociškai apleistų vaikų problemas tėvai nuvertina, ignoruoja, savo rūpesčius laiko svarbesniais. Augdamas vaikas negauna pakankamai emocinio palaikymo, padrąsinimo ir tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių.

„Emocinis apleistumas vaikystėje gali turėti skaudžių pasekmių visam žmogaus gyvenimui. Šią smurto formą patiriantis vaikas tiek vaikystėje, tiek vėliau suaugęs gali išgyventi vidinę tuštumą, socialinį nerimą, savęs nuvertinimą. Jis gali nuolat siekti įtikti kitiems, turėti polinkį į saviagresiją, priklausomybes“, – sako vaiko teisių gynėja.

Nepriežiūros formos

Nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis žalą ar keliantis pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Išskiriamos trys nepriežiūros formos – fizinė, emocinė ir ugdymosi. Pasak vaiko teisių specialistų, dažnai problemų turinčioje šeimoje vaikai greta nepriežiūros patiria ir kitų smurto formų – fizinį, psichologinį, seksualinį, todėl pasekmės būna kompleksinės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė – gynėja Simona Zlatkauskaitė sako, kad su vaiko nepriežiūra susiduria beveik kasdien, daugiausia pranešimų – apie fizinę nepriežiūrą.

„Pavyzdžiui, iš mokyklos gauname pranešimų, kad vaikas ateina nuolat alkanas, nenusiprausęs, kad nuo jo dvelkia nemalonus kvapas. Netgi gauname pranešimų, kad vaikas sukandžiotas blakių. Būna pranešimų ir iš gydymo įstaigų. Pavyzdžiui, gydytojų manymu, vaikui būtinas stacionarus gydymas, tačiau tėvai nesutinka guldyti į ligoninę, nesutinka su gydytojų diagnoze. Atsisakymas suteikti vaikui būtiną pagalbą irgi yra nepriežiūra“, – sako S. Zlatkauskaitė.

Fizinė nepriežiūra – tai vaiko fizinių poreikių netenkinimas: nuolatinis vaiko palikimas be priežiūros, išvarymas iš namų, nenuosekli priežiūra, nuolat besikeičiantys vaiką prižiūrintys žmonės (gal net nepažįstami vaikui), vaikas paliekamas asmenims negebantiems užtikrinti priežiūrą – per jauniems, neįgaliems, apsvaigusiems ir panašiai.

Pasak R. Stasionienės, sveikai vaiko raidai svarbi ir emocinė jo būsena. Jei tėvai ar kiti juo besirūpinantys suaugusieji nepadeda vaikui susidoroti su sudėtingais jausmais, neatliepia jo emocinių poreikių, tai vadinama – emocine nepriežiūra. Specialistai išskiria pagrindinius emocinius vaikų poreikius – tai saugus prisirišimas (vaiko poreikis patirti meilę, besąlyginį priėmimą, saugumo jausmą); autonomija (vaiko poreikis jaustis gebančiu, savarankišku, suaugusiems skatinant tapatumo vystymąsi); laisvė išreikšti savo jausmus ir norus (ir nebūti atstumtam ar nubaustam dėl to); žaidimas ir spontaniškumas (poreikis būti spontanišku ir kūrybišku, laimingu, džiaugsmingu vaiku); realistiškos ribos.

Dar viena nepriežiūros forma – ugdymosi nepriežiūra. Ši smurto forma paprastai pastebima tuomet, kai vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą.

„Ugdymosi nepriežiūrai priskirtume leidimą vaikui neiti į mokyklą ar netgi skatinimą neiti. Tam priežasčių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys neleidžia jam eiti į mokyklą, kad vaikas prižiūrėtų mažesnius brolius ar seseris, atliktų kitas suaugusiųjų pareigas. Kartais vaikas skatinamas neiti į mokyklą ir tuo pačiu jį prižiūrinčių asmenų yra įtraukiamas į nusikalstamą veiklą, skatinamas elgetauti, vagiliauti“, – sako R. Stasionienė.

Pasak specialistės, ugdymosi nepriežiūrai priskiriamas ir nesirūpinimas vaiko specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

Skurdas nėra laikomas nepriežiūra

R. Stasionienė ramina tėvelius, kad skurdas ar nepriteklius dėl objektyvių priežasčių tikrai nėra laikomas nepriežiūra.

„Kartais tėvai nuogąstauja, kad gali būti apkaltinti nepriežiūra dėl to, kad neišgali nupirkti vaikui norimo daikto, padaryti namie remonto ar kad neturi erdvesnio būsto. Sunkesnė materialinė padėtis tikrai nereiškia, kad vaikas patirs nepriežiūrą“, – pabrėžė R. Stasionienė.

„Tėvai galbūt stengiasi vaikus prižiūrėti ir aprūpinti, bet jie tiesiog neturi resursų, kad tai padarytų tinkamai. Jei matome, kad šeimoje tiesiog yra skurdas ir nepriteklius, mes tikrai to nelaikome nepriežiūra“, – pridūrė S. Zlatkauskaitė.

Kaip atpažinti, kad vaikas galimai patiria nepriežiūrą?

Pasak R. Stasionienės, galimos nepriežiūros požymiai didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas. Nepriežiūrą galima įtarti jei:
Kūdikis ar mažas vaikas yra apatiškas, neverkia, nesišypso, nežaidžia, neatliepia į kitų žmonių kalbinimą, stokoja smalsumo, linguoja, daužo galvą, įvairiai perdėtai save ramina, perdėtai save stimuliuoja, nesikreipia pagalbos į tėvus, prastai vystosi, nors jo raida vėluoja, o tėvai to nepastebi. Pasak specialistės, pastebėjus išvardintus požymius, taip pat svarbu įvertinti, ar vaikas neturi kokių nors raidos sutrikimų.

Mokyklinio amžiaus vaikas dažnai apsiverkia, yra depresiškas, ateina į mokyklą nepusryčiavęs, užmiega pamokų metu, sunkiai susikaupia. Ateina į mokyklą per anksti arba po pamokų neina namo, dažnai vėluoja ar nelanko mokyklos, dažnai atrodo atsiribojęs, neatlieka namų darbų, nesistengia, sistemingai gadina mokyklos daiktus, mokymosi priemones. Yra padidintai aktyvus ar per mažai aktyvus, meluoja, vagia iš draugų, elgiasi žiauriai. Vaiko dantys neprižiūrėti, netaisyti, jis neturi akinių, nors vaikui jų reikia, nesilaiko higienos, nuo vaiko sklinda blogas kvapas.

„Dažniausiai sutrikęs elgesys liudija ilgalaikę nepriežiūrą, yra jos pasekmė. Tokie vaikai gali turėti sunkumų santykiuose su bendraamžiais, dažnai bendrauja su vyresniais, taip siekdami bet kokia kaina sulaukti to, ko negavo iš savo tėvų. Pamenu vieną vaiką, kuris mokykloje pasilikdavo tol, kol budinti išprašydavo ir liepdavo eiti namo. Vėliau, paaugęs vaikas nuolat bėgdavo iš namų. Kaskart, kai surasdavo jį policija, tai leisdavo jam pasijusti svarbiam, reikalingam“, – pasakoja R. Stasionienė.

Kokia pagalba teikiama, jei vaikas patiria nepriežiūrą?

Kadangi vaiko nepriežiūra yra viena iš smurto rūšių, į pranešimą apie galimą nepriežiūros atvejį vaiko teisių gynėjai reaguoja kaip į pranešimą apie smurtą – vykstama į vaiko gyvenamąją vietą.

„Įvertiname vaiko gyvenimo sąlygas. Pirmiausia pasikalbame su vaiku, išklausome jo nuomonę, tada kalbamės su tėvais. Jei matome, kad šiuo metu aplinka namuose tikrai nėra tinkama vaikui gyventi, kad vaikui reikalinga kita gyvenamoji vieta, jei tikrai matome rizikos veiksnių – rūpinamės vaiko perkėlimu į saugią aplinką“, – sako S. Zlatkauskaitė.

Pasak specialistės, apgyvendinant vaiką saugioje aplinkoje, prioritetas visada teikiamas biologinei šeimai – ieškoma vaiko giminaičių, artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, pas kuriuos vaikas galėtų jaustis saugiai ir kurį laiką pagyventi, kol bus teikiama pagalba tėvams. Jei minėtų asmenų rasti nepavyksta, vaikai laikinai apgyvendinami pas globotojus ar krizių centruose.

„Kai vaikui randame saugią aplinką, vertiname šeimoje esamą situaciją, nustatome pagalbos poreikį ir kreipiamės į savivaldybę, inicijuodami atvejo vadybą. Priklausomai nuo esamų rizikos veiksnių, šeimai teikiama pagalba“, – sakė vaiko teisių gynėja.

Pasak jos, jei nustatoma, kad tėvams trūksta socialinių įgūdžių auginti ir tinkamai prižiūrėti vaiką – siūloma lankyti tėvystės įgūdžių mokymus.

Susidūrus su vaiko nepriežiūra, dažnai išaiškėja, kad tėvai turi žalingų įpročių, yra priklausomi nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų. Tokiais atvejais jiems siūloma kreiptis į priklausomybės ligų centrus, lankyti gydymo programas.

vaikoteises.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį daugelyje šalies prekybos centrų su pirkėjais sveikinsis „Maisto banko“ akcijos savanoriai, kurie geros valios žmones kvies nupirkti ir su stokojančiais pasidalinti ilgiau galiojančiais maisto produktais. Planuojama, jog rudeninė „Maisto banko“ akcija vyks 69 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, joje dalyvaus daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Dėl netikėtai pasaulį užklupusios pandemijos netekome galimybės surengti pavasarinės „Maisto banko“ akcijos, kurios metu surinkdavome apie 240 tonų ilgiau galiojančių maisto produktų. Todėl ši, rudeninė maisto produktų rinkimo akcija tampa kaip niekada svarbia – jos dėka vaikų dienos centrai, labdaros valgyklos, neįgaliuosius, senjorus, gausias šeimas globojančios organizacijos turi galimybę surinkti taip reikalingų maisto produktų, iš kurių, suformavusios maisto krepšelius, perduoda stokojantiems. Ne paslaptis, kad didžioji dalis paramos gavėjų – ligoti ar senyvo amžiaus žmonės, kuriems šis laikotarpis ypač pavojingas. Dažnai jie bijo išeti iš namų, o savanorių atneštas maisto krepšelis tėra vienintelis kelių dienų maistas. Todėl labai prašome visų, kurie penktadienį ir šeštadienį užsuks į prekybos tinklus, pagalvoti ir pasidalinti maistu su tais, kurie šiandien neturi ko padėti ant savo pietų ar vakarienės stalo. Nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas geras ir nuoširdus darbas ne tik sugrįžta su kaupu, bet ir pamažu keičia mūsų pasaulį. Todėl širdingai dėkoju visiems, prisidėsiantiems prie šio pokyčio,“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Vis didėjantis COVID-19 atvejų skaičius šiek tiek pakoreagavo ir šios „Maisto banko“ akcijos mastą. „Vietovėse, kuriose plyti pandemijos židiniai, mūsų akcija nevyks. Tačiau dedame visas pastangas, kad ten dirbančios organizacijos neliktų be maisto – jį surinksime ir atvešime iš kitų miestų. Kiekvieną dieną sekame su pandemija susijusias naujienas ir tiksliname, atnaujiname „Maisto banko“ akcijos vietas. Su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais suderinome saugumo priemones, lyginant su praėjusiais metais, stipriai sumažinome akcijoje dalyvaujančių savanorių skaičių, papildomai juos instruktuojame saugumo klausimais, visus savanorius aprūpinsime apsauginėmis kaukėmis bei pirštinėmis,“ – pasakoja S. Gurevičius.

„Maisto bankas“ informuoja, kad akcijos metu skirtingose parduotuvėse paramą maistu renka skirtingos vietos organizacijos, kurių globojamiems žmonėms ir atiteks paaukotas maistas.

Kiekvienos organizacijos pavadinimą pirkėjai gali rasti parašytą maisto produktų surinkimo punktuose ar paklausę akcijos savanorių. Na, o į pirkinių krepšelį įdėti nepasiturintiems skirtų maisto produktų pamiršusieji, dalyje prekybos centrų, gali nuskenuoti akcijos skrajutę ar paskambinti trumpuoju numeriu 1343 ir „Maisto banko“ veiklai paaukoti tris eurus.

Pernai pavasarinės ir rudeninės „Maisto banko“ akcijų metu buvo paaukota 490 tonų ilgiau galiojančių maisto produktų. Pavasarinės akcijos metu surinkta parama išdalinta 45 492, o rudens akcijos metu surinkta parama išdalinta 43 812 nepasiturinčių asmenų. „Maisto bankas“ nuoširdžiai dėkoja visiems, aukojantiems produktus, padedantiems savanoriška veikla ar aukojantiems lėšų.