VMU nuotr.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) pristato atnaujintą rekreacinių objektų žemėlapį, kuriame vienoje vietoje visuomenė gali rasti informaciją apie visoje Lietuvoje esančius VMU prižiūrimus rekreacinius objektus bei patogiai planuoti savo išvykas gamtoje.

Skaityti toliau

Atnaujintame žemėlapyje gyventojai gali greitai sužinoti apie pažintinius takus, objektus ir kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, parkus, apžvalgos aikšteles ar atokvėpio vietas. Žemėlapis sukurtas taip, kad lankytojai galėtų lengvai atrasti dominančias vietas ir iš anksto susiplanuoti maršrutą. Tai padaryti galima ant dominančio rekreacinio objekto paveikslėlio paspaudus dešiniojo kampo apačioje esantį takelio simbolį.

Papildomai įdiegta funkcija „Rekreacijos objektų grupė“, kuri leidžia matyti rekreaciniais objektais turtingiausias teritorijas. Tai suteikia galimybę vienos kelionės metu aplankyti ne vieną įdomų objektą ir susikurti įvairiapusę pažintinę išvyką.

Šis žemėlapis optimizuotas įvairiems įrenginiams – jis sklandžiai veikia tiek kompiuteriuose, tiek išmaniuosiuose telefonuose ar planšetėse, todėl juo patogu naudotis bet kur ir bet kada.

Naudotis žemėlapiu galima dvejais būdais: paieškos laukelyje įvedus miestą ar vietovę sistema parodys netoliese esančius VMU prižiūrimus rekreacinius objektus, arba galima pasirinkti konkretų VMU regioninį padalinį ir peržiūrėti jo teritorijoje esančius objektus.

Žemėlapyje aiškiai pažymėti visi VMU prižiūrimi objektai, pateikiami jų pavadinimai, tiksli vieta, lankymo laikas, trumpi aprašymai bei nuotraukos. Visa informacija yra nuolat atnaujinama.

„Siekiame, kad Lietuvos miškai būtų ne tik saugomi ir puoselėjami, bet ir prieinami visuomenei – kad žmonės juose aktyviai lankytųsi, pažintų gamtą bei turiningai leistų laiką. Atnaujintas rekreacinių objektų žemėlapis suteikia galimybę žmonėms lengvai atrasti naujas vietas poilsiui, pažinimui ir aktyviam laisvalaikiui gamtoje“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Norintys daugiau sužinoti apie VMU prižiūrimus ir puoselėjamus rekreacinius objektus ar iš anksto susiplanuoti kelionės maršrutą, rekreacinių objektų žemėlapį gali rasti VMU interneto svetainėje: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/poilsio-zemelapis/ .

Miškuose – daugiau patogių vietų lankytojams

Šiuo metu VMU prižiūri ir puoselėja daugiau nei 1 tūkst. rekreacinių objektų visoje Lietuvoje. Tarp jų – įvairios lankytinos vietos, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasimėgauti poilsiu gryname ore.

Siekiant užtikrinti kokybišką lankytojų patirtį, miškininkai kasmet vykdo rekreacinių objektų apžiūrą ir atnaujinimą. Nuo 2022 m. pradėtas kurti vieningas ir modernus VMU rekreacinių objektų stilius, o nuo 2024 m. šis principas įgyvendinamas nuosekliai visoje šalyje. Nauji objektai įrengiami, o esami modernizuojami pagal standartizuotus sprendimus, derinančius funkcionalumą, estetiką ir pagarbą aplinkai.

2024–2025 m. pagal šį principą VMU atnaujino arba naujai įrengė beveik 100 rekreacinių objektų, tam skirta 2,7 mln. eurų. Šiemet planuojamos dar didesnės darbų apimtys – numatoma atnaujinti arba naujai įrengti daugiau kaip 100 rekreacinių objektų.

Naujos patirtys lankytojams – nuo Druskininkų iki Kuršėnų

Šių metų pradžioje Druskininkų regioniniame padalinyje esantis pažintinis kompleksas „Girios aidas“ papildytas nauja rekreacine infrastruktūra. Miško apsuptyje įsikūręs kompleksas kviečia lankytojus pažinti girią visais pojūčiais – klausantis, stebint, liečiant ir mokantis. Čia galima pasigrožėti medinėmis skulptūromis, sužinoti apie Druskininkų miškuose gyvenančius retuosius paukščius, fitoncidų – augalų išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų, pasižyminčių antimikrobiniu poveikiu – naudą žmogaus organizmui bei pailsėti tarp skulptūrų įrengtose poilsio vietose.

Tuo metu Kuršėnų regioninis padalinys šiais metais planuoja rekonstruoti Daugėlių miško parko pažintinį kompleksą ir papildyti jį nauja rekreacine infrastruktūra. Daugėlių miško parkas – viena mėgstamiausių vietos gyventojų poilsio vietų, garsėjanti valstybės saugomais Daugėlių ąžuolais bei čia vykstančiais renginiais, tarp jų – ir dainų šventėmis.

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija primena, kad pasibaigus draudimui žvejoti lydekas nuo penktadienio – gegužės 1 d. – šias žuvis bus leidžiama gaudyti. Taip pat bus leidžiama naudoti masalui žuvelę. Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką.

Skaityti toliau

Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm.

Iki gegužės 15 d. vis dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, o iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki gegužės 20 d. galioja draudimas gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus polderiuose) ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Lašišų ir šlakių žvejybos upėse pavasarinis sezonas baigiasi. Nuo gegužės 1 d. žvejo mėgėjo kortelės žvejoti šias žuvis nebeišduodamos, visas vidaus vandenyse sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti.

Organizatorių.

Kviečiame pajausti olimpinę dvasią ir dalyvauti bavariško akmenslydžio pradžiamokslyje Šilutės ledo arenoje vasario 11 d!

Skaityti toliau

Pirmasis seansas – 17.30 val.
Antrasis seansas – 18.45 val.

Renginys nemokamas, ledo arenos bilietai platinami renginio vietoje!

Registracijos formą rasite čia –> https://forms.gle/KNQpQC4kiwx76nSM6.

Dalyvių skaičius ribotas!

Veiklos trukmė – 1 valanda.

Mokymus organizuoja Lietuvos kerlingo asociacija.
————————————————————————-
Kas yra bavariškas akmenslydis?

Bavariškas akmenslydis (vok. Eisstockschießen) – tai iš Vokietijos kilęs komandinis sportinis žaidimas ant ledo, dažnai lyginamas su kerlingu. Žaidėjai specialius akmenis (eisštokus) stumia ledu siekdami kuo tiksliau priartinti juos prie taikinio. Ši veikla lavina koordinaciją, taiklumą, komandinį darbą ir strateginį mąstymą, o svarbiausia – yra lengvai išmokstama ir labai įtraukianti net neturint ankstesnės patirties.

Iki susitikimo Šilutės ledo arenoje!

mlietuva.lrv.lt.

Šį savaitgalį Nemuno deltos regioniniame parke vyks jau gražia tradicija tapęs renginys „Paukščių palydos su ornitologu Borisu Belchevu“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo 27 d. visi neabejingi gamtai ir žygiams kviečiami apsiauti patogią avalynę bei apsirengti šiltesnius rūbus ir atvykti į Nemuno deltos regioninį parką pasimėgauti įstabiais vaizdais. Nemuno delta – pagrindinis paukščių migracijos kelias, einantis per Kuršių marias į Pietus, todėl čia galima stebėti milijonus paukščių, kurie būriais patraukia į tolimą, kartais beveik iki dešimties tūkstančių kilometrų besitęsiančią kelionę šiltų kraštų link.

Renginio dalyviai ne tik galės mėgautis reto grožio Nemuno deltos gamtos vaizdais, bet ir daugiau sužinoti apie stebimus paukščius iš garsaus ornitologo Boriso Belchevo.

Renginys startuos rugsėjo 27 d. 8.30 val. ryto nuo Kintų apžvalgos bokštelio (maudyklos) (koordinatės: 55.416815, 21.251121). Renginys mokamas. Dalyvio mokestis – 10,00 Eur/asm. Vaikams ir senjorams taikoma 50 proc. nuolaida.

Visi norintys dalyvauti renginyje privalo užsiregistruoti. Registracijos anketą rasite čia.

Dėl platesnės informacijos apie renginį galite kreiptis tel.: +37064726719 arba el.p.: nemunodeltos.rp.lc@saugoma.lt. Dalyvių skaičius – ribotas.

am.lrv.lt nuotr.

Kaip ir kasmet, nuo rugsėjo 16 d. įsigalioja papildomi žvejybos ribojimai. Tai padeda apsaugoti neršiančias lašišas ir šlakius.

Nuo šios dienos iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išimtis taikoma asmenims, turintiems nemokamos žvejybos teisę, taip pat gaudantiems rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius bučiukais, samteliais vėžiams gaudyti.

Minėtuose upių ruožuose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose.

Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę.

Net ir turint žvejo mėgėjo kortelę, rudenį privaloma paleisti visas lašišas ir šlakius. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį sudaryta tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir tik turint tuo laikotarpiu galiojančią žvejo mėgėjo kortelę.

Paleidžiant nespėjusias išneršti lašišas ir šlakius, apsaugomos ne tik suaugusios žuvys, bet ir sudaroma galimybė natūraliai atsikurti žuvų ištekliams. Tačiau svarbu žuvis paleisti taisyklingai, laikantis rekomendacijų.

Žvejojant reikėtų turėti graibštą. Jis padeda greičiau ištraukti žuvį ir jos nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų pastaruoju metu vis daugiau žvejų naudoja graibštus su guminiais tinkleliais.

Imant žuvį rankos turėtų būti šlapios. Jei tai darome sausomis rankomis, rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo žuvies nubraukiamos gleivės, kurios saugo ją nuo ligų ir parazitų. Tokiu atveju paleistos žuvys dažniausiai neišgyvena dėl sužeidimų galvos srityje, todėl negalima imti žuvies už akių ar žiaunų.

Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje: graibšte ar laikant rankomis už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives, patiria daugiau traumų. Reikėtų vengti laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.

Paleisti žuvį upėje reikia laikant ją prieš srovę. Jei paleidimo vietoje stipriai sukeltas dumblas – geriau paeiti iki švaraus vandens. Žuvis vis aktyviau judėdama ir stiprėdama pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.

Primename, kad nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Aplinkos ministerijos inf.

Nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. Aplinkos apsaugos departamentas vykdo kasmetinę akciją „Saugom lašišą“ – skiriamas dėmesys lašišų ir šlakių apsaugai jų migracijos ir neršto vietose. Išsamią informaciją apie žvejybą rasite mūsų parengtose žvejybos atmintinėse. Ten rasite ir žvejybos kalendorių, kuriame galite pasitikrinti, kokiu laikotarpiu, kokio dydžio žuvis ir kiek jų galima gaudyti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Svarbiausi reikalavimai žvejams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. Aplinkos apsaugos departamentas vykdys kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. Žvejams aktualu žinoti, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos. Lašišas ir šlakius – ne mažesnius nei 65 cm dydžio – bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

„Per akciją primename gyventojams žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir kitus reikalavimus. Gyventojus šiais klausimais konsultuoja mūsų specialistai bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022. Svarbiausią informaciją galima rasti mūsų interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose”, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.

Pasak V. Marozo, migruojantys ir neršiantys lašišos bei šlakiai yra pažeidžiami, todėl norint juos apsaugoti būtinas ne tik aplinkosaugininkų, bet svarbus ir visuomenės budrumas. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsdami informuokite skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą.

Daugiau – https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/rugsejo-1-d-prasideda-akcija-saugom-lasisa-svarbiausi-reikalavimai-zvejams-cSIg/

Organizatorių.

Nors sakoma, kad visi keliai veda į Romą, masinių žygių organizatoriai „Trail Masters“ priduria – Lietuvoje visos upės veda link Šilutės. Būtent čia, Šilutėje, gamta kalba pati už save – kviečia sustoti, įkvėpti ir eiti. Jau spalio 4-ąją „Trail Masters“ kviečia žygeivius į rudeninį žygį po Mažosios Lietuvos kraštą, kuriame visa tai bus galima patirti iš arti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Upių sostinė

Šįkart „Trail Masters“ ir Šilutės turizmo informacijos centras kviečia žygeivius į Šilutę – vienintelis Lietuvos miestas, kurio ritmą kasmet diktuoja upės. Įsikūrusi unikalioje Nemuno deltos kaimynystėje, rudenį Šilutės parkai ir upių pakrantės tampa lyg spalvota dažų paletė. Greta unikalios gamtos čia saugomas ir lietuvininkų paveldas, žvejų tradicijos, fachverko architektūra bei vertingi istoriniai objektai. Tarp jų – ir Ventės ragas, kur nuo 1929 metų veikia viena seniausių paukščių žiedavimo stočių Europoje. Rudenį šis kraštas prisipildo paukščių balsų, o Šilutė tampa savotiška jų migracijos sostine – būtent čia, šiame gamtos šurmulyje, ir kviečiami žygeiviai.

Trys skirtingi maršrutai

Spalio 4-ąją vyksiantis žygis kvies leistis į kelią trimis skirtingo ilgio trasomis – kiekviena jų pritaikyta įvairaus pasirengimo dalyviams: nuo šeimų su vaikais iki patyrusių žygeivių.

Trumpiausias – 6 kilometrų maršrutas – prasidės miesto istorijos lopšyje, Turgaus aikštėje. Kadaise čia virė tikras gyvenimas: rinkosi žvejai, ūkininkai, pirkliai, vyko derybos ir klostėsi vietos likimai. Iš aikštės trasa drieksis palei vaizdingą Šyšos upę, ves pro rudenišką Šilutės parką ir nuves prie senojo geležinkelio tilto – tyliai liudijančio miesto istoriją.

Ieškantiems daugiau nuotykių siūloma 13 kilometrų trasa. Ji apima trumpesnės atkarpos vaizdus, o tuomet pasuka vingiuotais takais pro Macikų miestelį link paslaptingojo Beždžionių paplūdimio. Organizatoriai „Trail Masters“ juokauja, kad galbūt būtent šioje vietoje žygeiviams nusišypsos sėkmė ir jie išvys gauruotą vietos „gyventoją“, išlindusį pasimėgauti paskutiniais saulės spinduliais.

Tiems, kurie ieško ne tik vaizdų, bet ir iššūkių, skirta ilgiausioji – 36 kilometrų trasa. Ji atvers ne tik jau minėtus maršruto taškus, bet ir Rusnės salos horizontus, legendomis apipintą Beždžionių tiltą bei romantiškąjį Meilės klevą. Ši trasa – tai ne tik fizinis išbandymas, bet ir unikali galimybė pažinti Šilutės kraštą iš arčiau.

Žygio patogumai ir rūpestis gamta

Žygių organizatoriai „Trail Masters“ užtikrina, kad dalyvių lauks ne tik gera nuotaika, bet ir rūpestingai užtikrintas patogumas kiekviename žingsnyje. Kiekvienoje trasos stotelėje bus įrengti biotualetai, bus galima atsigaivinti geriamuoju vandeniu, pailsėti bei pasinaudoti pagalbos punktais. Be to, visų trasų dalyviams bus dalinami startiniai užkandžiai pagal pasirinktą maršrutą, o ilgiausios – 36 km – trasos dalyviams organizatoriai pasirūpino ir sočiais pietumis.

Rengėjai taip pat ragina visus dalyvius tausoti gamtą – nepamiršti pasiimti daugkartinius indus ir taip sumažinti atliekų kiekį. Juk gamta visus kviečia pabūti jos glėbyje, tad kartu turime ją saugoti ir tausoti. Be to, baigę žygį dalyviai bus apdovanoti unikaliais mediniais medaliais – simboliais, kurie ne tik žymi įveiktą atstumą, bet ir įprasmina gerai praleistą laiką ir pergalės jausmą!

Ką veikti po žygio?

Pramogos tikrai nesibaigs kartu su paskutiniu žingsniu – žygio finišas tėra savaitgalio nuotykio pradžia. Masinių žygių organizatoriai „Trail Masters“ kviečia nepraleisti progos pratęsti kelionės po Pamario kraštą ir atrasti autentiškus Lietuvos kampelius, kurie pasakoja savitas istorijas.
Po renginio verta užsukti į Ventės ragą – vieną svarbiausių paukščių migracijos taškų Šiaurės Europoje, garsėjantį ornitologine stotimi ir išskirtiniais Kuršių marių vaizdais.
Dar viena neeilinė stotelė – Mingės kaimas, dažnai vadinamas lietuviškąja Venecija. Čia gyvenimas teka kartu su upe: potvynių metu pagrindinė gatvė virsta Minijos vaga, o kaimynai į svečius keliauja valtimis ir kateriais.

Daugiau informacijos rasite čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Mažoji Lietuva išsiskiria unikalia gamta ir kultūriniu paveldu, o visą tai artimiau pažinti galima ir lengvo pasivaikščiojimo metu. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija kviečia išmėginti įdomiausius nedidelio atstumo (nuo trumpesnio nei vieno iki kelių km ilgio) pažintinius takus regiono saugomose teritorijose ir iš arčiau pažinti įstabią Mažosios Lietuvos gamtą bei kultūrą.

Daugiau – https://mlietuva.lrv.lt/lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Poilsis gamtoje – viena iš dažniausių vasaros veiklų. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai.

Daugiau – https://aad.lrv.lt/lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VMU nuotr.

Daugiau nei 1000 rekreacinių objektų visoje Lietuvoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasarą traukiame į gamtą – arčiau savo šaknų, ieškodami ramybės, norėdami pailsėti, o neretai ir pasigrožėti mus supančia aplinka. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia iškeisti miestą į mišką ir įkvėpti gamtos. VMU prižiūri ir puoselėja daugiau nei 1000 visuomenei skirtų rekreacinių objektų visoje Lietuvoje: pažintinius takus ir pažintinius kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas – daugybę įvairių lankytinų vietų, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasidžiaugti nuostabiais vaizdais stovyklaujant ar vaikštinėjant gryname ore.

Daugiau nei 1000 vietų pažinti gamtą

Valstybinių miškų urėdija, prižiūrinti ir puoselėjanti 1102 šalies miškuose įkurtus rekreacinius objektus: pažintinius takus, stovyklavietes, poilsiavietes, informacinius centrus ir išskirtines lankytinas vietas, kviečia daugiau laiko praleisti gamtoje ir aplankyti dar nematytas ar jau spėtas pamilti poilsio vietas.

Visi valstybiniai miškai, patikėjimo teise valdomi VMU, yra visų šalies piliečių turtas, o juose esantys rekreaciniai objektai – skirti ir laisvai prieinami visuomenei. Miškininkai visuomet rūpinasi visuomeniniam naudojimui skirtų objektų įrengimu ir priežiūra, o nemaža dalis drožinių, suoliukų ir kitų objektų Lietuvos miškuose yra sukurti pačių miškininkų rankomis.

Vietą poilsiui ar aktyviam laisvalaikio praleidimui gamtoje ras kiekvienas, bet kuriame Lietuvos kampelyje. Nuo legendomis apipintų Lopaičių, kur miškininkų įrengtas takas kviečia iš arčiau pažinti Žemaitijos istoriją, iki pelkėmis ir ežerėliais kerinčio Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pažintinio tako, išskirtinės Dubravos rezervatinės apyrubės ar šimtų piknikui ir poilsiui nuo miesto šurmulio miškininkų įrengtų ir nuolat prižiūrimų atokvėpio, poilsio, stovyklavimo vietų. Miškininkai kviečia žygiuoti takais, gerėtis vaizdais apžvalgos aikštelėse, geriau pažinti gamtą bei miškus stovyklaujant ir ilsintis atokvėpio vietose. Norintys daugiau sužinoti apie VMU prižiūrimus ir puoselėjamus rekreacinius objektus ar iš anksto susiplanuoti kelionės maršrutą, VMU internetiniame tinklapyje gali rasti rekreacinių objektų žemėlapį, skirtą visuomenei. Jame kiekvienas ras vietą, kurią galėtų patyrinėti ir pažinti iš arčiau. Žemėlapyje aiškiai, skiriamaisiais ženklais, sužymėti VMU prižiūrimi rekreaciniai objektai, pateikiami ne tik jų pavadinimai, bet ir tiksli lokacija ir lankymosi laikas (kai lankymosi valandos yra nustatytos), trumpi aprašymai bei nuotraukos. Informacija apie įmonės prižiūrimus rekreacinius objektus yra vienoje vietoje ir nuolat atnaujinama: https://vmu.lt/visuomenei/.

Net 4 informaciniai centrai Lietuvoje

VMU puoselėja ne tik pažintinius takus ar poilsiavietes – pažinti gamtą ir mišką galite išskirtiniuose informaciniuose centruose. Štai Druskininkų miesto pakrašty, pušų apsupty, lankytojų laukia miškininko, profesoriaus, išradėjo Algirdo Valavičiaus iniciatyva 1971 m. įkurtas išskirtinės architektūros statinys – VMU miškininkų puoselėjamas miško muziejus „Girios aidas“, jau tapęs traukos tašku žmonėms iš visos Lietuvos. Tai vieta, kur peržengus slenkstį patenki į gamtos pasaulį. Ekspozicijose miško gyvenimas tarsi atgyja kartu su besikeičiančiais metų laikais ir vaizdingai pasakoja apie miško žvėris, paukščius bei augmeniją. Informacinio centro svečių taip pat laukia meninių medžio darbų parodos, senosios miškininkystės įrankių ekspozicijos, kuriose galima iš arčiau susipažinti su miškininkų veikla. Lankytojus sudomins muziejuje esantys įvairūs interaktyvūs žaidimai, juose galima pasitikrinti savo žinias apie gamtą. Be to, šalia muziejaus ramybe alsuoja parkas, kuriame galima pasivaikščioti pažintiniame dekoratyvinių augalų take, pasigrožėti garsių tautodailininkų skulptūromis. Patys mažiausieji ras smagiam laisvalaikiui skirtą žaidimų aikštelę. Vienas svarbiausių „Girios aido“ tikslų – supažindinti visuomenę su mišku, jo gyvastimi bei svarba, taip pat sukurti ryšį tarp gamtos ir žmogaus.

Dėmesį patrauks ir miškininkystės istoriją menantis, miškininkų darbo ypatumus ir net kultūrinę veiklą pristatantis Kazlų Rūdos miško informacinis centras – puiki vieta susipažinti su miškininkų bei vietos krašto istorija. Muziejuje susipažinsite su įžymiausiais miškininkais ar urėdijos veikla, rasite informatyvią bei įdomią miško augmenijos ir gyvūnijos ekspoziciją, kurią sukūrė Tado Ivanausko muziejaus taksidermistai. Be to, šis informacinis centras išskirtinis ir tuo, kad jame veikia mokomoji klasė, kurioje galima išgirsti apie miško auginimą, miško teikiamą naudą ir net įgyti žinių, kaip teisingai prižiūrėti mišką.

Norintiems pamatyti stambiausius Europoje gyvenančius laukinius gyvūnus – stumbrus – būtina aplankyti Pašilių stumbryną! Po rekonstrukcijos 2023 m. duris atvėrusiame, netoli Panevėžio esančiame stumbryne lankytojai turi išskirtinę galimybę iš arti stebėti stumbrus, gyvenančius jiems sukurtomis artimomis natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygomis. Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku – tai pirmasis Lietuvoje stumbrynas, veikiantis daugiau nei pusę amžiaus. Lankytojai gali stebėti stumbrus nuo specialios apžvalgos aikštelės, pasivaikščioti pažintiniu Pašilių stumbryno taku, naudotis laužaviete ir poilsio suolais. Na, o kiekvieną rudenį Pašilių stumbryne yra organizuojamas išskirtinis renginys regiono moksleiviams ir darželinukams – Stumbriukų krikštynos, kurio metu suteikiami vardai tais metais gimusiems stumbrų jaunikliams.

Žemaitijoje besilankantiems pravartu užsukti į miškininkų įkurtą Žvėrinčių, esantį VMU Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijoje. Jame galite praleisti ištisą dieną dairydamiesi į danielius, muflonus, elnius, stumbrus, lūšis ir čia gyvenančius didžiuosius apuokus, taip pat susipažinsite su tarpane ir žemaituke. Gyvūnai Žvėrinčiuje gyvena natūralioje aplinkoje – milžiniški aptvarai išsidėstę net 70 hektarų plote. Karštą vasaros dieną žvėrys ieško pavėsio, slepiasi tankmėje, tačiau čia turėsite išskirtinę galimybę pamatyti, kaip gyvūnai elgiasi gyvendami natūraliomis gamtos sąlygomis. Be galimybės susipažinti su laukiniais gyvūnais, vienas iš šio rekreacinio objekto tikslų yra įgyvendinti Stumbrų apsaugos plano sprendinius – perlaikyti laisvėje sugautus stumbrus iki jų perkėlimo į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį stumbryną.

Siekiant suteikti ir garantuoti geriausias lankymosi patirtis visuose rekreaciniuose objektuose, miškininkai kasmet vykdo objektų apžiūrą ir atnaujinimą. Pravartu paminėti ir tai, kad nuo 2022 m. pradėtas kurti vieningas ir modernus VMU rekreacinių objektų stilius. Šiemet nauju, vieningu stiliumi bus atnaujinti net 54 rekreaciniai objektai. Rekreacinių objektų tvarkymui VMU kasmet skiria vis daugiau lėšų – 2024 m. skirta 1,5 mln. Eur rekreacinių objektų atnaujinimui ir statybai. 2025 m. tam planuojama investuoti 1,8 mln. Eur. Augantys skaičiai rodo, kad miškininkams svarbu suteikti visuomenei patogias ir saugias sąlygas pažinti ir grožėti mūsų šalies miškais.

Iškeisk miesto šurmulį į ošiančius miškus! Atrask ir pažink daugiau nei 1000 rekreacinių objektų visoje Lietuvoje!

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pradedama akcija „Poilsiauk atsakingai“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose.

Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakingiems ir laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos taisyklių. Tai padeda apsaugoti laukinius gyvūnus ir augalus bei išlaikyti tvarkingą aplinką, kad ateityje galėtų ją mėgautis ir kiti.

Akcijos „Poilsiauk atsakingai“ metu aplinkosaugininkai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms.

Daugiau – https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/aplinkosaugininkai-pradeda-akcija-poilsiauk-atsakingai-ka-reikia-zinoti/

Organizatorių.

Lietuvos etnografinis Mažosios Lietuvos regionas paskutinę birželio savaitę, 24-29 dienomis, kvepės ne bet kuo, o kafija!

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tikra, garuojančia prisiminimais, prieskoniais ir tuo, ką randame gamtoje: gilių, cikorijų, morkų ar kavos pupelių mišiniu, pabalintu šlakeliu pieno.

Kafijos dienos – tai kvietimas sugrįžti prie paprastumo ir jaukumo. Ten, kur kvapas pažįstamas, o skonis – kalbantis apie namus.

BIRŽELIO 26 – pagrindinė AKCIJOS diena: „Rask puodelį – paragauk kafijos“.

Tądien visoje Mažojoje Lietuvoje ieškokite paslėptų puodelių – radę juos skenuokite QR kodą, raskite sąraše Jums artimiausią vaišinimo vietą ir skanaukite kafijos nemokamai!

Kafijos vaišinimo vietas rasite čia: https://siluteskc.lt/naujienos/kafijos-dienos-mazojoje-lietuvoje-2025/.

E. Kinaičio nuotr.

Lietuviško kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ sugrįžta ir iki pat rudens tradiciškai tęs kelionę po Lietuvos miestus – šiemet jų aplankys net 15. Į kino sales po atviru dangumi, įsikursiančias miesto skveruose, aikštėse ar parkuose, žiūrovus suburs filmai, pastaraisiais metais nominuoti arba įvertinti nacionaliniais kino apdovanojimais „Sidabrinė gervė 2025“.

Šilutėje lietuviški kino filmai bus rodomi liepos 6 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip ir kasmet, prieš seansus žiūrovai bus kviečiami į gyvus pokalbius su pačiais kūrėjais – aktoriais, režisieriais, prodiuseriais ir kitais komandos nariais.

Gegužės pabaigoje Kaišiadoryse bei Skuode kelionę pradėjęs festivalis birželį aplankys Birštoną ir Zarasus, o vėliau kelsis į kitus Lietuvos miestus – Varėną, Trakus, Klaipėdą, Vilkiją ir t. t. Šiais metais renginiuose žiūrovų lauks filmų programa, apimanti ilgametražių, trumpametražių bei studentų darbų kategorijas. Pasikalbėti su jų kūrėjais pakvies ir vakaro atmosferą palaikyti padės renginio vedėjos – „Sidabrinių gervių naktų“ žiūrovams jau pažįstamos teatro, kino bei televizijos aktorės Sandra Daukšaitė-Petrulėnė ir Emilija Latėnaitė.

„Didelis džiaugsmas, net išdidumas apima jau antrus metus iš eilės sugrįžtant į „Sidabrinės gervės naktis“. Šis renginys tampa mano gyvenimo dalimi, tam tikra rutina. Labai gera ir brangu būti lietuviško kino dalimi: jį palaikyti, skatinti, būti kartu su žiūrovais. Kino seansai miestuose tampa tikra švente – žmonės į juos ateina džiugiai nusiteikę, o švęsti tikrai yra ką – turime daug puikių ir labai įvairių lietuviškų filmų.

Šiemet, žiūrėdama „Sidabrinei gervei“ nominuotus filmus, labai džiaugiausi, kad nesu komisijos narė – net neįsivaizduoju, už ką reikėtų balsuoti – turime itin daug puikių darbų. Lenkiau galvą kolegų, o ypač kolegių darbui – metai pasižymėjo itin stipriais aktorių pasirodymais“, – pasakoja E. Latėnaitė.

Artimiausia „Sidabrinės gervės naktų“ stotelė – Birštonas. Anot Birštono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorės Solveigos Aleksaitės-Pempės, festivalis jau tapo gražia miesto tradicija.

„Nuoširdžiai džiaugiamės tiek mes – organizatoriai, tiek Birštono gyventojai ir kurorto svečiai. Džiugu, kad į filmų peržiūras kasmet renkasi vis daugiau jaunimo – auditorija auga, buriasi vis platesnis gerbėjų ratas. Šiais metais, birželio 6 d., tradiciškai, esant geram orui, festivalis vyks Birštono sporto centro stadione (esant blogam orui – Birštono kultūros centro salėje). Netradiciškas formatas, geri, kokybiški lietuviški filmai po atviru, žvaigždėtu dangumi, vasariška bei jauki atmosfera – ar gali būti geriau?“ – šypsosi S. Aleksaitė-Pempė.

Skuode ir Kaišiadoryse vykusiuose renginiuose kaip ilgametražis filmas pasirinkta prestižiniame Lokarno kino festivalyje už geriausią režisūrą bei vaidybą apdovanota režisieriaus Lauryno Bareišos juosta „Sesės“.

„Manau, jog filmo rodymai Lietuvos regionuose yra itin svarbūs siekiant kuo didesnės lietuviškų filmo sklaidos ten, kur galimybės yra ribotos. Tokios programos kaip „Sidabrinės gervės naktys“ leidžia žiūrovus supažindinti ir su filmo kūrėjais, atsakyti į jiems iškilusius klausimus po filmo, kas asmeniškai man irgi yra be galo įdomu, nes tai yra tam tikra pažintis su mūsų filmo auditorija“, – pasakoja filmo prodiuserė Klementina Remeikaitė.

„Sidabrinės gervės naktys“ vyks:

birželio 6 d. – Birštone;
birželio 27 d. – Zarasuose;
liepos 6 d. – Šilutėje (prie Šilutės kultūros centro);
liepos 11 d. – Varėnoje;
liepos 17 d. – Joniškyje;
liepos 18 d. – Vilkijoje;
liepos 18 d. – Kalvarijoje;
rugpjūčio 1 d. – Zyplių dvare, Tubelių k., Šakių rajone;
rugpjūčio 21 d. – Jurbarke;
rugpjūčio 22 d. – Ežerėlyje;
rugpjūčio 22 d. – Trakuose.

Renginiai atviri ir nemokami. Renginiuose bus fotografuojama. Festivalį organizuoja AVAKA, renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo gegužės 1 d. leidžiama gaudyti lydekas, taip pat leidžiama naudoti masalui žuvelę žvejojant visas žuvis. Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką.

Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes, kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iki gegužės 15 d. vis dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki gegužės 20 d. galioja draudimas gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus polderiuose) ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Lašišų ir šlakių žvejybos upėse pavasarinis sezonas taip pat baigiasi. Nuo gegužės 1 d. žvejo mėgėjo kortelės žvejoti šias žuvis nebeišduodamos, visas vidaus vandenyse sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti.

mlietuva.lrv.lt nuotr.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija kviečia visus gamtos ir žygių entuziastus šį savaitgalį (kovo 22 d.) dalyvauti Nemuno deltos regioninio parko organizuojamame tradiciniame žygyje „Sugrįžtančio pavasario sutiktuvės“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

15 km ilgio žygyje vaizdingomis Nemuno deltoje esančios Rusnės salos vietovėmis dalyviai turės unikalią galimybę išvysti iš šiltųjų kraštų grįžusių įvairiausių rūšių paukščių pulkus, stirnų ir kitų gyvūnų būrius bei pasimėgauti įstabiais Lietuvos pamario krašto bundančios gamtos vaizdais.

Nemuno delta yra vadinama „paukščių rojumi“. Čia aptikta daugiau kaip 300 paukščių rūšių, o peri – 180 rūšių, iš kurių net 58 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Rudeninių ir pavasarinių migracijų metu potvynių vandens užliejamose pievose nutūpia pailsėti ir pasimaitinti tūkstančiai žąsų, vieversių, varnėnų, ančių, įvairių tilvikinių ir kt. paukščių. Daugumą minėtų paukščių rūšių savo akimis turės galimybę išvysti ir „Sugrįžtančio pavasario sutiktuvių“ žygio dalyviai.

Rusnės sala, kurios teritorija ir drieksis savaitgalio žygio maršrutas, yra vienintelė apgyvendinta sala Lietuvoje. Taip pat ši sala vadinama žvejų Meka, mat į ją žvejoti vyksta žvejai iš visos Lietuvos. Retai minimas faktas, kad Rusnės saloje, netoli Pakalnės kaimo, prie Dumblės ežero, yra geografų nustatyta žemiausia mūsų šalies vieta – vos 0,27 m žemiau jūros lygio.

Žygis „Sugrįžtančio pavasario sutiktuvės“ startuos šeštadienį 10 val. ryto nuo Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro (Kuršmarių g. 13, Rusnė).

Visi norintys dalyvauti žygyje privalo užsiregistruoti.

Registruotis galite čia: https://forms.gle/BtG8GiBNHBDKdj9A9

Žygio dalyvio mokestis – 6 Eur.

Daugiau informacijos apie žygio „Sugrįžtančio pavasario sutiktuvės“ maršrutą ir kitas detales – tel.: 064726719 arba el.p: nemunodeltos.rp.lc@saugoma.lt.

Esant netinkamoms oro sąlygoms, žygis gali būti perkeltas į kitą savaitgalį.

am.lrv.lt nuotr.

Artėjant kalendoriniam pavasariui kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo šeštadienio, kovo 1 d., iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas, primena Aplinkos ministerija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, šiuo metu jis yra mažesnis.

Plėšriųjų žuvų gausumas labai svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką. Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.

Prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo prisideda ir žvejai mėgėjai, sulaukiama prašymų kai kuriuos vandens telkinius įžuvinti privačiomis lėšomis įsigytomis žuvimis. Taip pat Aplinkos apsaugos departamentas vis dažniau gauna pranešimų apie galimai daromus žvejybos taisyklių pažeidimus.

Stop kadras.

Veiklos nemokamos!

Ledo arenos bilietai platinami prie čiuožyklos įėjimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ledo arenos darbo laikas

I-IV 12.00–20.00 val.
V-VI 11.00–23.00 val.
VII 12.00–20.00 val.

Bilietų kainos:
suaugusiems – 4 eurai (su asmeninėmis pačiūžomis – 2 eurai),
vaikams – 2 eurai (turintiems pačiūžas – 1 euras),
šeimos bilietas keturiems asmenims – 8 eurai (nuolaida su savo pačiūžomis šeimos bilietui netaikoma).

Seanso trukmė – 45 min.

Ant ledo – tik su pirštinėmis, nepamirškite jų!

Apsaugos priemonės suteikiamos nemokamai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Draudimas galios iki sausio pabaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį, gruodžio 15 d., įsigalios vėgėlių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki sausio 31 d. Šiais metais buvo panaikinta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostata, nustačiusi draudimų įsigaliojimo išimtis švenčių dienomis ir savaitgaliais, todėl reikėtų nepamiršti, kad visi mėgėjų žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną.

Siekiant užtikrinti neršiančių vėgėlių apsaugą, nuo gruodžio 15 d. taip pat įsigalioja draudimas žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo. Šis draudimas taip pat galios iki sausio 31 d.

Draudimai žvejoti galios ir kai kurioms kitoms žuvims. Iki balandžio 1 d. draudžiama gaudyti šamus, iki gruodžio 31 d. – marguosius upėtakius ir sykus. Taip pat galioja lašišinių žuvų apsaugai skirti draudimai iki gruodžio 31 d. žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose nurodytose upėse ar jų ruožuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 1-ąją prasideda tradicinė Aplinkos apsaugos departamento akcija „Saugom lašišą“, truksianti iki lapkričio 20 d. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Daugiau – https://am.lrv.lt/lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

am.lrv.lt nuotr.

Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatyta, kad rugpjūčio 15 d., per Žolinę, visi asmenys gali žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (neišnuomotuose telkiniuose), išskyrus Mėgėjų žvejybos taisyklių 1 ir 6 prieduose nurodytus vandens telkinius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip pat ir visuose vandens telkiniuose į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (išnuomotuose telkiniuose), jei juose neorganizuota limituota žvejyba.

Žvejybai vandens telkiniuose, kuriuose organizuota limituota žvejyba, privačiuose vandens telkiniuose bei jūroje ir Žolinių dieną reikalingi mėgėjų žvejybos leidimai.

Informacija apie vandens telkinius, kuriuose organizuota limituota žvejyba, skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje čia.