www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus laukinių gyvūnų jauniklių vedimo metui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ragina gyventojus elgtis atsakingai ir netrikdyti gamtoje aptiktų jauniklių. Specialistai pažymi – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jaunikliai palikti vieni, tačiau dažniausiai jų tėvai būna netoliese ir toliau jais rūpinasi. Tik įsitikinus, kad gyvūnas serga arba yra sužeistas – apie tai reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Skaityti toliau

Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba serga, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai pakonsultuos, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su laukinių gyvūnų globa susijusius klausimus.

„Pavasarį sulaukiame susirūpinusių gyventojų, kurie nori padėti laukinių gyvūnų jaunikliams, skambučių. Pasitaiko atvejų kai tokia pagalba jaunikliams tikrai reikalinga, tačiau dažnu atveju tai tik per didelis rūpestis ir empatija matant laukinio gyvūno jauniklį vieną. Per didelis rūpinimasis laukinių gyvūnų jaunikliais gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Gamtoje viskas vyksta neatsitiktinai, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė yra puiki, ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai gali palikti“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.

Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didžiulį stresą.

Kodėl nereikėtų liesti ar perkelti?

Gyvūnų jaunikliai gamtoje turi savo vietą ir vaidmenį. Jie yra natūralios ekosistemos dalis, nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų priklauso nuo aplinkos, metų laiko, tėvų globos ir gamtos ritmo. Natūralus augimas gamtoje padeda formuotis stipriam, savarankiškam gyvūnui, gebančiam gyventi pagal savo rūšies poreikius. Todėl laukinio gyvūno jauniklio nereikėtų liesti ar imti.

Laukiniai gyvūnai jautriai reaguoja į stresą, todėl žmogaus paėmimas:

gali sutrikdyti natūralų maitinimą,
padidinti streso lygį,
sumažinti išgyvenimo galimybes,
sukelti priklausomybę nuo žmogaus.
Be to, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje be teisėto pagrindo ir leidimų yra teisės aktų pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė.

Dažniausios situacijos

Stirniukas pievoje ar miško pakraštyje. Dažniausiai sveikas ir stebimas motinos iš atstumo.
Kiškiukas žolėje. Paprastai slepiasi ir laukia sugrįžtančios patelės.
Paukščio jauniklis ant žemės. Vasaros pradžioje daugelio rūšių jaunikliai mokosi skraidyti ir kurį laiką būna ant žemės, tačiau tėvai juos maitina.
Svarbu atskirti bejėgį jauniklį nuo natūraliai vystymosi etapą išgyvenančio gyvūno

Laukinių gyvūnų nereikėtų maitinti šiltuoju metų laiku

Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos. Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan.

Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais

Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų bei jų jauniklių. Prasidėjus šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas.

Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių.

Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų minimalus.

Sparti urbanizacija priartina prie laukinių gyvūnų buveinių

Dėl spartėjančios urbanizacijos proceso priartėjame prie gyvūnų buveinių, todėl neturėtų stebinti laukiniai gyvūnai mieste. Tačiau trikdyti gyvūnus, prie jų artintis ar juos liesti nereikėtų. Susidūrus su laukiniu gyvūnu mieste svarbu leisti gyvūnui nekliudomai pasišalinti. Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje laukinį gyvūną.

Atsakomybė

Už laukinių gyvūnų tyčinį gaudymą, trikdymą arba šių gyvūnų paėmimą iš aplinkos, užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 750 eurų.

Primename, kad pastebėjus sužeistą arba akivaizdžiai sergantį laukinį gyvūną, apie tai reikia informuoti skubiosios pagalbos trumpuoju telefonu 112. Tokie pranešimai perduodami Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistais ir juos įvertinus, informacija perduodama Laukinių gyvūnų globos centro specialistams, kurie pasirūpina sužeistais gyvūnais.

mlietuva.lrv.lt nuotr.

Vienas lankomiausių Rambyno regioninio parko gamtinių paminklų – garsioji Raganų eglė – nuo šiol lankytojus pasitiks pasikeitusi, praneša Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Paskutinėmis šio pavasario dienomis Rambyno regioniniame parke vyko Raganų eglės lajos trumpinimo darbai. Šie darbai buvo būtini norint užtikrinti lankytojų saugumą ir siekiant prailginti šimtamečio, tačiau jau žuvusio medžio eksponavimo laikotarpį.

Skaityti toliau

Įvairiais mokslininkų skaičiavimais Raganų eglės amžius galėtų siekti apie 160-180 m.

Visgi 2024 m. garsųjį medį užpuolęs žievėgraužis tipografas užbaigė jo gyvavimo ciklą. Raganų eglės kamienai, kurių šis unikalus medis geriausiais laikais turėjo net 18, tapo itin jautrūs vėjui ir pradėjo dažniau lūžinėti.

Siekiant sumažinti vėjo įtaką Raganų eglės kamienams, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ir Pagėgių rajono savivaldybės iniciatyva buvo kreiptasi į Valstybinės miškų urėdijos Šilutės padalinį dėl leidimo medžio lajos trumpinimo darbams. Šiuos darbus atliko UAB „Arbovit ir Ko“.

Raganų eglė – tai daugiakamienė paprastoji eglė (lot. Picea abies), auganti Rambyno regioniniame parke, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio, Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijos administruojamame sklype. Iki trumpinimo darbų šio medžio aukštis siekė net 34 m.

Ši eglė yra išskirtinė savo išvaizda, nes turi ne vieną ar kelis, bet keliolika kamienų ir yra paskelbta valstybinės svarbos gamtiniu paminklu.

Legendos byloja, kad dar mažos eglaitės viršūnę prancūzmečiu prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Visgi specialistai linkę manyti, kad šį medį suformavo gamtiniai veiksniai ir išskirtinis šio medžio genotipas. Tai bene vienintelė tokios įspūdingos, neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje arba net visame šių medžių savaiminio paplitimo areale. Todėl šis medis svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Raganų eglė yra vienas populiariausių Rambyno regioninio parko gamtinių objektų, kurį kasmet aplanko nuo 12 iki 15 tūkst. lankytojų.

Ž. Morkvėno nuotr.

Birželio 1-ąją gamtininkai kviečia pamario ir Žuvinto apylinkių gyventojus, ūkininkus bei organizacijas iškelti specialias meldinių nendrinukių vėliavas. Ši data pasirinkta tęsiant gražią tradiciją vasaros pradžioje kalbėti apie vaikystę ir rūpestį mažaisiais – šįkart primenant ne tik žmonių, bet ir paukščių vaikus, kurie jau greitai augs šlapiose pievose. Tai ir simbolinis būdas pasveikinti į Lietuvą sugrįžusius vienus rečiausių Europos paukščių.

Skaityti toliau

Birželis – ypač jautrus metas meldinėms nendrinukėms ir kitiems pievų gyventojams. Žolynuose tuo metu kunkuliuoja gyvybė: augalai brandina sėklas, peri įvairūs paukščiai, tarp žolių slepiasi stirniukai. Meldinių nendrinukių patelės vienos rūpinasi savo jaunikliais, kurie sparčiai auga prie pat žemės, tankioje šlapynių augmenijoje susuktame lizde. Būtent birželį paprastai planuojama ir pirmoji šienapjūtė. Per anksti pradėjus šienauti, dar neskraidantys paukščių mažyliai gali žūti.

„Tegu birželis būna saugus ne tik mūsų, bet ir paukščių vaikams. Meldinės nendrinukės jaunikliams ypač svarbu, kad šienavimas būtų atidėtas bent iki liepos pradžios, tada pirmieji paukščiukai jau palieka lizdą ir pradeda skraidyti. Idealiu atveju, šienaujant ne anksčiau kaip rugpjūčio 15-ąją, būtų apsaugomos abi vados. Vėliava – paprastas, bet stiprus simbolis, rodantis, kad žmonės pastebi meldines nendrinukes ir nori, kad jos turėtų kur sugrįžti“, – sako meldinės nendrinukės apsauga besirūpinanti Baltijos aplinkos forumo gamtininkė Eglė Vičiuvienė.

Speciali meldinės nendrinukės vėliava – paukščio ir žmogaus bendrystės simbolis. Nuo 2017 m. gamtininkai šias vėliavas dovanoja ūkininkams, vietos bendruomenėms ir organizacijoms, prisidedančioms prie šio reto paukščio apsaugos.

Lietuvoje – viltinga išimtis, bet rūšies padėtis pasaulyje išlieka kritinė

Meldinė nendrinukė – mažas ir retas giesmininkas, kurio namuose telpa gausus gyvybės pasaulis. Ji gyvena tik atvirose šlapiose pievose ir žemapelkėse, kuriose vyrauja viksvos. Kartu su ja gyvena daugybė augalų ir kitų gyvūnų, o tinkamai prižiūrimos šlapynės yra svarbios ir vietos žmonėms.

Pasaulinė meldinės nendrinukės populiacija ir toliau mažėja. Naujausiais gamtininkų vertinimais, šiuo metu pasaulyje gali būti likę vos apie 4 000–5 000 giedančių patinų. Situacija kitose šalyse išlieka sudėtinga, todėl kiekviena saugi perimvietė ir kiekvienas užaugęs jauniklis yra labai svarbūs rūšies ateičiai.

Lietuva šiame kontekste yra išskirtinė. Aktyvių gamtosaugos priemonių dėka meldinės nendrinukės populiaciją Lietuvoje pavyko stabilizuoti, o pastaraisiais metais ji didėja. 2025 m. Lietuvoje suskaičiuoti 376 giedantys patinai. Tai – džiuginantis rezultatas, tačiau skaičius vis dar išlieka labai mažas, o rūšies ateitis priklauso nuo nuoseklaus buveinių tvarkymo, tinkamo vandens lygio palaikymo ir ūkininkų bendradarbiavimo.

„Lietuvos rezultatai rodo, kad net labai retą rūšį galima išsaugoti, jei veikiama nuosekliai ir susitelkus kartu. Tai nėra savaiminė sėkmė. Meldinė nendrinukė neišgyvens be atvirų, šlapių, tinkamu metu šienaujamų pievų. Todėl šio paukščio apsauga visada priklauso nuo glaudaus žmonių bendradarbiavimo“, – teigia E. Vičiuvienė.

Gamtininkai tęsia buveinių atkūrimą

Šiuo metu Lietuvoje toliau atkuriamos ir prižiūrimos meldinei nendrinukei tinkamos buveinės. Gamtininkai tvarko naujas atviras šlapias pievas ir žemapelkes, šalina perteklinę augmeniją ir ieško sprendimų, kaip palaikyti šiam paukščiui tinkamą vandens lygį.

Meldinei nendrinukei reikia labai specifinių sąlygų. Jos renkasi tik atviras didelio ploto viksvines teritorijas. Jei pievos visai nešienaujamos, jos ilgainiui užželia krūmais ir tampa netinkamos šiam paukščiui. Tačiau jei šienaujama per anksti, gali žūti jaunikliai lizduose. Gamtininkai pabrėžia, kad rūšies apsauga įmanoma tik kartu su vietos ūkininkais derinant ūkininkavimą.

„Be ūkininkų pagalbos meldinių nendrinukių apsauga tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse būtų neįmanoma. Todėl pamačius kieme ar lauke plazdančią meldinės nendrinukės vėliavą, verta pasidžiaugti: čia gyvena ir dirba žmonės, kuriems rūpi ne tik jų žemė, kaip naudos šaltinis, bet ir jų nežmogiškieji kaimynai“, – sako E. Vičiuvienė.

Šiemet vėl bus ieškoma lizdų, kuriems gresia sunaikinimas

Šiemet Nemuno deltoje ir pamaryje gamtininkai vėl ieškos meldinių nendrinukių lizdų, kuriems kyla reali sunaikinimo grėsmė dėl ankstyvo šienavimo, intensyvaus ganymo ar kitų priežasčių. Tokie jaunikliai bus perkeliami į Žuvinto biosferos rezervatą, kur siekiama atkurti mažą ir nykstančią šios rūšies populiaciją.

Pernai į Žuvintą iš Nemuno deltos buvo perkelti, užauginti ir sėkmingai į laisvę paleisti 52 meldinių nendrinukių jaunikliai. Praėjusią savaitę prasidėjo sugrįžusių paukščių paieška. Nors dar anksti daryti galutines išvadas – patinėliai dar nėra užsiėmę savo teritorijų ir juda iš vieno lauko į kitą – pirmieji stebėjimai teikia daug vilčių. Per vieną vakarą Žuvinto apylinkėse specialistai aptiko šešis pernai perkeltus paukščius. Gamtininkų teigimu, labai tikėtina, kad sugrįžusių paukščių yra ir daugiau. Tyrimai tęsiami, rezultatai bus paskelbti vasaros pabaigoje.

Vienas įspūdingiausių perkėlimo programos pavyzdžių – meldinė nendrinukė vardu Keliautojas. Šis paukštis pernai išsirito Alkos polderyje, lizde, kuriam grėsė sunaikinimas dėl intensyvaus ganymo. Iš pradžių, ūkininkui sutikus, lizdas buvo atitvertas nuo bandos, o birželio pradžioje visa Keliautojo šeima buvo perkelta į Žuvintą. Čia jauniklis buvo užaugintas specialistų priežiūroje ir paleistas į laisvę. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po paleidimo, Keliautojas buvo pastebėtas Nyderlanduose, netoli Roterdamo – apie 1 500 km nuo Žuvinto. Tuo metu jis trumpam sustojo prieš tęsdamas kelionę į Vakarų Afrikos žiemavietes (Malį, Senegalą), iki kurių dar laukė daugiau kaip 5 000 km. Šiemet, gegužės 14 d., Keliautojas vėl buvo užfiksuotas Žuvinte – sugrįžęs po įspūdingos kelionės į Afriką ir atgal.

Vėliava – padėka žmonėms, kurie saugo gyvybės pilnas pievas

Gamtininkai tikisi, kad birželio 1-oji liks gražia tradicija – diena, kai prisimename ne tik žmonių, bet ir paukščių vaikų gerovę. Vėliavos iškėlimas gali tapti nedideliu, bet prasmingu ženklu, kad greta mūsų gyvenanti gyvybė mums svarbi.

Meldinės nendrinukės nykimas – tarsi avarinė lemputė, įspėjanti apie pavojų visai šlapynių gyvybei. Saugodami šį paukštį, saugome ne vieną rūšį, bet ir visą atvirų šlapių pievų pasaulį – augalus, vabzdžius, paukščius, gyvūnus ir visą kraštovaizdį.

Birželio 1-ąją visi, globojantys šią rūšį, kviečiami iškelti specialią vėliavą matomoje vietoje. Iškeltų vėliavų nuotraukomis gamtininkai kviečia dalintis socialiniuose tinkluose arba siųsti Baltijos aplinkos forumui. Jei senoji vėliava nusidėvėjo, dėl naujos galima kreiptis į šią organizaciją.

Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lietuvos ornitologų draugija pristato naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėsenos duomenis. 2025 m. atlikta analizė atskleidė, kad nuo 2000-ųjų Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei perpus. Toks ryškus ir ilgalaikis nuosmukis kelia didelį susirūpinimą, nes paukščių gausos indeksas laikomas visos biologinės įvairovės būklės rodikliu.

Daugiau – https://birdlife.lt…

Skaityti toliau

mlietuva.lrv.lt nuotr.

Gegužės 22-ąją pasaulyje minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Tai proga prisiminti, kad kiekviena rūšis – nuo menkiausio vabzdžio iki didžiausio žinduolio – yra reikšminga.

Skaityti toliau

Kas yra biologinė įvairovė? Biologinė įvairovė apima visų gyvųjų organizmų įvairovę: augalus, gyvūnus, mikroorganizmus, jų gyvenamas buveines ir tarpusavio ryšius. Biologinę įvairovę galima įsivaizduoti kaip gyvą tinklą, kuriame viskas tarpusavyje susiję. Jei vienas jo siūlas nutrūksta, gali pradėti irti visa sistema.

Deja, reikia konstatuoti, kad šiandien biologinė įvairovė sparčiai mažėja… Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis, urbanizacija ir tarša keičia natūralias buveines, o kartu nyksta ir daugybė rūšių, daugelis jų įtraukta į Raudoną knygą.

Biologinė įvairovė nėra tik gamtosaugininkų rūpestis. Ji tiesiogiai susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu – tuo, ką valgome, kuo kvėpuojame ir kaip gyvename. Kai nyksta rūšys ir buveinės, silpnėja visa sistema, nuo kurios priklausome ir mes.

Lietuvoje vienas svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo būdų yra saugomos teritorijos. Tai nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai, rezervatai bei „Natura 2000“ teritorijos.

Svarbiausia saugomų teritorijų funkcija – išsaugoti buveines, nes būtent jos yra visos gyvybės pagrindas. Kai išsaugomas miškas, pelkė ar pieva, kartu išsaugoma ir visa ten gyvenanti rūšių bendrija. Tokios vietos tampa tarsi prieglobsčiu rūšims, kurios kitur nebegali išlikti dėl žmogaus veiklos poveikio. Ypač svarbios jos nykstančioms ar retoms rūšims, kurioms reikia specifinių sąlygų ir ramybės.

Biologinės įvairovės diena primena paprastą, bet labai svarbią tiesą – žmogus yra gamtos dalis, o ne jos šeimininkas.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Gegužės 8 dieną, įgyvendinant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Savęs atradimų žemėlapis“ (projekto vadovas – Ovidijus Normantas), finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės, jaunimui surengtas 20 kilometrų pilietiškumo žygis „Laisvės keliu“. Renginys, skirtas Europos dienai paminėti, tapo prasminga patirtimi, sujungusia fizinį aktyvumą, pilietinį ugdymą bei bendrystę.

Skaityti toliau

Žygį vedė profesionalus žygių vadovas – Barzdotas gidas. Kelionė prasidėjo prie bibliotekos ir driekėsi iki Žemaičių Naumiesčio apylinkių. Dalyviams teko įveikti įvairius gamtos iššūkius – vandens kliūtis, bekeles, griovius bei Pamario miškų takus. Tai pareikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir susitelkimo, tarpusavio pagalbos bei ryžto.

Žygyje dalyvavo Šilutės pirmosios gimnazijos nacionalinio saugumo ir krašto gynybos kursą pasirinkę gimnazistai kartu su mokytoja Laima Toliušiene. Jaunuoliai visos kelionės metu aktyviai įsitraukė į komandines užduotis, diskusijas ir praktines veiklas. Šis žygis tapo ne tik fiziniu išbandymu gamtoje, bet ir gyva pilietiškumo pamoka. Dalyviai stiprino komandinio darbo įgūdžius, mokėsi pasitikėti vieni kitais, priimti sprendimus sudėtingose situacijose bei patyrė bendrystės svarbą. Žygio metu vyko diskusijos apie NATO, Europos Sąjungos ir pilietiškumo reikšmę šiandienos visuomenėje, šalies nacionalinį saugumą, pasirengimą ekstremalioms situacijoms bei kiekvieno žmogaus atsakomybę kuriant saugią ir vieningą valstybę. Dalyviai buvo suskirstyti į komandas ir diskutavo apie šiandien ypač aktualias temas – demokratiją, pilietiškumą, Europos vertybes bei aktyvų jaunimo vaidmenį bendruomenėje. Įpusėjus žygiui visi stiprinosi gamtoje pagamintu maistu ir šilta arbata, kuri suteikė jėgų tęsti kelionę bei dar labiau leido pajausti bendrystę. Vėliau gimnazistai kūrė iniciatyvų idėjas Šilutės miesto bendruomenei tema „Buriame bendruomenę“. Kūrybinės užduotys atskleidė jaunuolių brandų požiūrį į pilietiškumą ir norą prisidėti prie savo krašto gerovės kūrimo. Žygis baigėsi prie Venckų piliakalnio. Nors žygeiviai buvo pavargę, tačiau namo grįžo kupini gerų emocijų, įspūdžių, naujų patirčių ir motyvacijos būti aktyviais savo bendruomenės nariais.

Pilietiškumo žygio veiklas prasmingai pratęsė gegužės 9 dieną vykusi Europos dienos iniciatyva. Žygio dalyviai bei Šilutės pirmosios gimnazijos 1–3 klasių gimnazistai kartu su mokytoja Laima Toliušiene Šilutės miesto parke, Kiškių dauboje, pasodino ąžuoliuką. Dirbdami drauge, kupini geros nuotaikos ir bendruomeniškumo jausmo, jaunuoliai pasodino paprastąjį ąžuolą, kuris simbolizuos stiprybę, augimą, vienybę ir pilietiškumą, o ateityje džiugins miesto bendruomenę bei svečius.

Džiaugiamės jaunimo aktyvumu, susitelkimu ir prasmingu įsitraukimu į pilietines veiklas. Tokios iniciatyvos stiprina jaunų žmonių pilietinį sąmoningumą, atsakomybę už savo bendruomenę ir skatina augti aktyviais, savo šalimi besirūpinančiais piliečiais.

Dėkojame Šilutės seniūnijos darbuotojams, prisidėjusiems prie sklandaus veiklų įgyvendinimo.
Projektą remia: Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyrius, baras „Spoko Bar and Grill“, Lietuvoje gaminamos natūralios uogų tyrės šaltiems ir karštiems gėrimams ruošti „Mashie“.

Projektą finansuoja:

.

.

.

J. Petrauskaitės, VMU, nuotr.

Svarbiausia netrukdyti jauniklių ramybės.

Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia Lietuvos giriose – ypatingas laikotarpis. Šiuo metu pasaulį išvysta miško gyvūnų jaunikliai, o medžių viršūnėse peri reti paukščiai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pabrėžia, kad jauniklių vedimo laikotarpiu svarbiausia miškui suteikti kuo daugiau ramybės – net trumpas trikdymas gali turėti įtakos tiek jauniklių išlikimui, tiek paukščių perėjimui.

Skaityti toliau

Šernų bandos – gausiausios

VMU Dubravos regioninio padalinio girininko Kęstučio Markevičiaus teigimu, šiuo metu miškuose dažniausiai galima sutikti stirnų, tauriųjų elnių ir šernų jauniklius.

Pasak jo, gausiausių vadų dažniausiai susilaukia šernai – viena vada gali susidaryti iš šešių ar septynių jauniklių, o kartais – ir daugiau.

„Tai vienas nuostabiausių metų momentų – gamtos prabudimas ir naujos gyvybės atsiradimas. Tuo metu visas miškas atgyja“, – sako K. Markevičius.

Jaunikliams svarbiausia – ramybė

VMU specialistas teigia, kad jautriausias laikotarpis laukiniams gyvūnams ir paukščiams prasideda būtent pavasarį ir tęsiasi iki vasaros pradžios. Tuo metu miškininkai stengiasi kuo mažiau trikdyti gyvūnų buveines, o kai kuriose teritorijose ribojamas lankymasis ar uždaromi mažiau naudojami miško keliukai.

Ypatingas dėmesys skiriamas retų paukščių apsaugai. Miškuose stebimos juodųjų gandrų, erelių rėksnių ir kitų jautrių rūšių perimvietės, o teritorijose įrengiami informaciniai ženklai, primenantys lankytojams apie būtinybę netrikdyti gamtos ramybės.

VMU specialistai taip pat nuolat bendradarbiauja su ornitologais, gamtos tyrėjais ir bendruomenėmis, siekdami apsaugoti jautriausias gyvūnų ir paukščių vietas.

Žmonių požiūris į gamtą keičiasi

Pasak miškininko, pastaraisiais metais visuomenės supratimas apie laukinius gyvūnus pastebimai pagerėjo. Jei anksčiau žmonės dažnai bandydavo „gelbėti“ rastus jauniklius, šiandien vis daugiau gyventojų supranta, kad laukinėje gamtoje svarbiausia – netrukdyti.

Specialistai primena, kad radus vieną gulintį stirniuką ar ant žemės tupintį paukščio jauniklį nereikėtų skubėti jo liesti ar perkelti. Tėvai dažniausiai būna netoliese ir jauniklį prižiūri.

Kai kurių gyvūnų populiacijos auga

VMU specialisto teigimu, pastaraisiais metais kai kurių laukinių gyvūnų populiacijos Lietuvoje išlieka stabilios arba didėja. Ypač gausios šiuo metu yra tauriųjų elnių bei vilkų populiacijos, kurios, K. Markevičius vertinimu, yra atsistačiusios.

Tuo metu briedžių populiacija kai kuriuose regionuose išlieka mažesnė, o šernų skaičių pastaraisiais metais stipriai paveikė afrikinis kiaulių maras.

Specialistas pabrėžia, kad laukinių gyvūnų populiacijos nuolat kinta priklausomai nuo ligų, klimato sąlygų, maisto išteklių bei žmogaus veiklos, todėl itin svarbu išlaikyti natūralų balansą ir netrikdyti gyvūnų jautriausiais laikotarpiais.

Kaip elgtis miške?

K. Markevičius ragina lankantis miškuose elgtis atsakingai: nekelti triukšmo, nevaikščioti po tankius jaunuolynus ir vengti artintis prie rastų jauniklių ar lizdų.

Jis taip pat primenama, kad pavasarį ir vasaros pradžioje jautresni tampa ne tik žinduoliai, bet ir paukščiai – išbaidytas paukštis gali ilgam palikti lizdą, o tai kelia pavojų kiaušiniams ar jaunikliams.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Balandžio 28 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas jaunimui skirtas renginys „Pokalbiai apie…“, kuriame dalyvavo jaunuoliai iš Šilutės Vydūno gimnazijos, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, Šilutės profesinio mokymo centro.

Skaityti toliau

Šio kitokio renginio tikslas – atvirų pasakojimų ir diskusijų forma supažindinti jaunuolius su narkotikų, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei patyčių daroma žala, jų priežastimis, pasekmėmis ir grėsmėmis. Renginio metu daug dėmesio skirta priklausomybių bei patyčių prevencijai. Jaunimas turėjo galimybę ne tik išgirsti teorinę informaciją, bet ir susipažinti su realiomis gyvenimo istorijomis. Svečiai rėmėsi savo patirtimi, pateikė konkrečių pavyzdžių, kurie padėjo geriau suvokti aptariamas problemas. Diskusijose aptarta, kokią žalą daro psichoaktyvios medžiagos, kaip išvengti priklausomybių, kokios pasekmės gali laukti ateityje. Taip pat kalbėta apie priežastis, kodėl jaunimas ima vartoti šias medžiagas, kaip atpažinti rizikingas situacijas, kur kreiptis pagalbos susidūrus su sunkumais.

Renginyje dalyvavo trys „BŪRIO“ lektoriai: Dalius Mackela – VšĮ „Pamokos vietoj pamokų“ vadovas, policijos pareigūnas, Lietuvos policijos mokyklos dėstytojas, dalijęsis savo patirtimi ir įžvalgomis; Vaidas Venslovas – dvejų bendruomeniškumo namų Kaune įkūrėjas, pasakojęs apie darbą su priklausomybių turinčiais vyrais ir jų kelią į sveikimą; Justė Gaučaitė, kvietusi jaunimą pažvelgti į problemas iš kitos pusės, į diskusijas įnešusi artimųjų požiūrį. Skirtingos lektorių patirtys ir požiūriai leido į tas pačias temas – priklausomybes, psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir patyčias – pažvelgti iš įvairių kampų.

Skirta Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei „Skaityk tarp eilučių“. Organizuota įgyvendinat projektą „Be filtrų…“ (vad. Ovidijus Normantas). Projektą finansuoja Šilutės rajono savivaldybė. Projektą remia Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyrius.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kovo 25-ąją Lietuvoje tradiciškai švenčiame Gandro dieną, laiką, kai iš žiemaviečių sugrįžtantys gandrai paskelbia tikrąjį pavasario startą, primena  Lietuvos ornitologų draugija. Gandrų sugrįžimas kasmet džiugina, bet kartu primena ir svarbų dalyką: ar vis dar turime jiems tinkamų vietų gyventi?

Daugiau – https://birdlife.lt/kovo-25-oji-gandro-diena-simbolis-primenantis-apie-musu-aplinkos-bukle/

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo.

40-ies paukščių diena nuo seno siejama su pirmųjų iš žiemaviečių sugrįžtančių paukščių pasirodymu. Buvo tikima, kad šią dieną kaimo gyventojai savo aplinkoje jau gali pastebėti iki 40 skirtingų paukščių rūšių. Ši data taip pat laikoma laikotarpiu, kai į Lietuvą pradeda masiškai grįžti migruojantys paukščiai.

Daugiau – https://birdlife.lt/40-ies-pauksciu-diena-kada-sugrizta-pauksciai/

Skaityti toliau

meteo.lt.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečiame išbandyti.

Platforma „stebiu.meteo.lt“ – tai „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) sukurta stichinių ir pavojingų orų reiškinių pranešimo sistema, skirta realiu laiku rinkti informaciją iš visos Lietuvos teritorijos.

Daugiau – https://www.meteo.lt…

Skaityti toliau

VMU nuotr.

Kovo 13 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia visoje Lietuvoje pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. „Paukščiai grįžta namo“ – dar 1923 m. prof. Tado Ivanausko pradėta akcija, kurios tikslas – kelti inkilus grįžtantiems sparnuočiams.

Daugiau – https://vmu.lt/miskininkai-…

Skaityti toliau

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija informuoja, kad artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus.

Skaityti toliau

Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę. Draudimas masalui naudoti žuvelę netaikomas žvejojant Kuršių mariose, taip pat leidžiama žvejoti naudojant žuvies gabalėlį.

Nors šiuo metu daugelis upių dar užšalusios, atšilus orams ir pasibaigus ledonešiui vėl bus galima jose žvejoti.

Iki balandžio 30 d. galima vykdyti limituotą lašišų ir šlakių žvejybą upėse, kuriose leidžiama tokia limituota žvejyba. Šiose upėse leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau žvejojant lašišas ir šlakius, jei šios žuvys yra paimamos, būtina turėti žvejo mėgėjo kortelę. Per vieną žvejybą leidžiama sužvejoti vieną lašišą arba šlakį, kurie yra ne mažesni nei 65 cm. Taip pat būtina nustatyta tvarka teikti ataskaitas apie sugautas lašišas ir šlakius, jei šios žuvys nėra paleidžiamos.

Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 10 minučių turi būti pateikta ataskaita per ALIS (Aplinkos leidimų išdavimo sistemą) nurodant sugautos žuvies rūšį, lytį, kiekį ir dydį, žvejojusio asmens vardą, pavardę, žvejo mėgėjo kortelės numerį arba SMS žinute trumpuoju numeriu 1769 nurodant „ALIS“, žvejo mėgėjo kortelės numerį, rūšies kodą (lašišai – LAS, šlakiui – SLA) ir sugautų žuvų kiekį, pvz., „ALIS 1999987 LAS1“. Pateikus ataskaitą per ALIS arba SMS žinute, žvejo mėgėjo kortelės galiojimas panaikinamas. Draudžiama išvykti iš žvejybos vietos nustatytais atvejais ir tvarka nepateikus ataskaitos per ALIS arba SMS žinute.

Jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta ne per ALIS, sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes žvejo mėgėjo kortelėje nurodytoje vietoje turi būti nuplėšiama jos dalis ir per 5 dienas el. paštu info@am.lt pateikta ataskaita nurodant žuvies rūšį, lytį, kiekį, dydį ir žvejybos vietą.

VMU nuotr.

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.

Skaityti toliau

Uždarieji inkilai su landa

Dažniausiai keliami uždarieji, turintys apvalią angą-landą, inkilai. Tokie inkilai skirti paukščiams, kurie peri drevėse, todėl jiems svarbu, kad lizdas būtų uždaras ir apsaugotas nuo vėjo bei lietaus.

Uždaruose inkiluose dažniausiai apsigyvena zylės, musinukės, žvirbliai, bukučiai ir varnėnai. Pagrindinis šių inkilų skirtumas – landos dydis. Jei landa per maža, paukštis negalės patekti į vidų, o jei per didelė – inkile gali apsigyventi nepageidaujamos rūšys ar net plėšrūnai.

Maždaug 28 mm skersmens anga labiausiai tinka mėlynosioms zylėms, 32 mm – didžiosioms zylėms ir musinukėms. Žvirbliams reikalinga apie 35 mm, o varnėnams – maždaug 45 mm skersmens landa.

Tokie inkilai dažniausiai kabinami soduose, parkuose ir miškuose 2–4 m aukštyje.

Pusiau atviri inkilai

Ne visi paukščiai renkasi uždarus inkilus. Kai kurios rūšys lizdus krauna pusiau atvirose vietose: pastogėse, nišose, po stogais ar tarp šakų. Jiems skirti pusiau atviri inkilai. Tai dėžutės tipo konstrukcijos, kurių priekinė sienelė nėra visiškai uždara – paliekama didesnė anga arba tik dalis sienelės.

Tokiuose inkiluose gali apsigyventi raudonuodegės, liepsnelės, pilkosios musinukės ar kielės. Šios rūšys mažiau linkusios rinktis visiškai uždaras lizdavietes, todėl pusiau atvira konstrukcija joms yra tinkamesnė.

Vis dėlto pusiau atviri inkilai yra mažiau apsaugoti nuo plėšrūnų, todėl juos būtina kabinti ramiose vietose, kur nėra lengvos prieigos katėms ar kiaunėms. Dažniausiai jie tvirtinami prie pastatų sienų, po stogeliu ar kitose nuo lietaus apsaugotose vietose.

Dideli inkilai pelėdoms ir plėšriesiems paukščiams

Kai kurios paukščių rūšys yra didesnės, todėl joms reikia erdvesnių lizdaviečių. Pelėdos ir kai kurie plėšrieji paukščiai taip pat gali naudotis inkilais.

Pelėdoms skirti inkilai yra dideli ir tvirti, gaminami iš storų lentų ar rąstų. Jie kabinami aukščiau nei įprasti inkilai – paprastai 4–8 m aukštyje, miško pakraščiuose ar kitose ramiose vietose. Tokiuose inkiluose gali apsigyventi naminės pelėdos, lututės ir kitos panašios rūšys.

Šiuos inkilus pagaminti ir iškelti sudėtingiau nei įprastus, nes jie turi būti didesni, tvirtesni ir kabinami aukščiau. Tačiau pastangos atsiperka – pelėdos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, padėdamos reguliuoti graužikų populiaciją.

Kolonijiniai inkilai

Kolonijiniai inkilai skirti paukščiams, kurie peri grupėmis, arti vieni kitų. Tokie inkilai primena daugiabutį, kuriame įrengti keli lizdų skyriai su atskiromis angomis. Kiekviena pora turi savo lizdavietę, tačiau visi gyvena vienoje konstrukcijoje.

Kolonijiniai inkilai dažniausiai tinka žvirbliams, taip pat kai kurioms kregždžių rūšims, kurioms įrengiami specialūs lizdų moduliai. Jie veiksmingiausi ten, kur jau gyvena atitinkamų rūšių paukščiai. Kartais kolonijiniai inkilai užimami ne iš karto, o tik po metų ar dvejų.

Dažniausiai jie kabinami ant pastatų sienų ar didesnių medžių kelių metrų aukštyje.

Inkilai šikšnosparniams

Pavasarį šikšnosparniai, pabudę iš žiemos miego, ieško ramių, šiltų ir sausų slėptuvių. Vasarą tokiomis slėptuvėmis gali tapti specialūs inkilai, kuriuose jie ilsisi ir augina jauniklius.

VMU miškininkai primena, kad šikšnosparnių inkilai skiriasi nuo paukščių inkilų. Patekimo anga turi būti siaura ir pailga – dažniausiai 1,5–2 cm pločio plyšys inkilo apačioje arba priekinėje dalyje. Tokia anga padeda apsaugoti nuo plėšrūnų ir skersvėjų bei palaikyti stabilesnę temperatūrą inkilo viduje.

Šiuos inkilus rekomenduojama kabinti 3–5 m aukštyje, ramioje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, atsuktoje į pietus ar pietryčius.

Tinkamas inkilas yra didelė pagalba vasarojantiems paukščiams

Miškininkai ragina gyventojus inkilus kelti atsakingai ir domėtis, kokioms rūšims jie skirti. Tinkamai sukaltas inkilas gali tapti saugiais namais ne vienai paukščių kartai.

Inkilus rekomenduojama kabinti kelių metrų aukštyje, stabiliai pritvirtinti, o angą nukreipti į rytus arba pietryčius, kad būtų išvengta stiprių vėjų ir perkaitimo. Inkilų gamybai patariama naudoti natūralią medieną. Reikėtų vengti plastiko ar metalo, kurie gali perkaisti. Vidaus paviršių reikėtų palikti šiurkštų, kad jaunikliai galėtų lengvai išlipti. Nerekomenduojama naudoti cheminių impregnantų ar stiprių dažų.

Inkilai turėtų būti reguliariai prižiūrimi – geriausia juos išvalyti rudenį arba ankstyvą pavasarį.

Stop kadras.

Žiema atnešė ne tik šalčių, bet ir retų svečių iš šiaurės.

Skaityti toliau

Vasario 24-ąją švenčiama Vieversio diena, skirta vienam ankstyviausių pavasario pranašų. Iš žiemaviečių sugrįžtantis vieversys nuo seno laikomas atbundančios gamtos ir šviesėjančių dienų simboliu.

Ši žiema, pasižymėjusi ilgai trunkančiais ir stipriais šalčiais, buvo sudėtinga ne tik žmonėms, bet ir paukščiams. Lietuvos ornitologų draugija ne kartą ragino visuomenę prisidėti prie paukščių globos, lesinti juos ir padėti išgyventi atšiauriomis sąlygomis.

Vis dėlto šalčiai pateikė ir netikėtumų: sausio ir vasario mėn. Kėdainių, Jonavos ir Kauno rajonuose užfiksuoti reti svečiai iš šiaurės – raguotieji vieversiai (Eremophila alpestris). Šie paukščiai peri tundroje, todėl jų pasirodymas Lietuvoje – išskirtinis įvykis.

Mums geriau pažįstami ir įprasti dirviniai vieversiai (Alauda arvensis), kurių giesmės pavasarį skamba Lietuvos laukuose, šiemet buvo stebėti po vieną individą dar sausio mėnesį Jonavos raj. Ir Šventojoje. Tikėtina, kad tai buvo peržiemoti pasilikę paukščiai, o gausesnių jų būrių tikimasi sulaukti atšilus orams.

Vieversio giesmė vis tyliau skamba: ar ją dar girdėsime ateityje?

Vieversys daugelį amžių buvo pavasario simbolis, kurio giesmė skelbė naują gamtos ciklą. Šiandien tas balsas silpsta – ir kartu siunčia aiškų signalą apie prastėjančią gamtos būklę.

Lietuvos ornitologų draugija nuo 1994 metų stebi įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijas. Tarp 14 tiriamų rūšių – ir dirvinis vieversys. Naujausi duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją: per 2000–2025 metus šių paukščių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus. Vidutiniškai jų kasmet netenkame po 2,1 proc.

Kas nutiko paukščiui, kurio giesmė kadaise buvo neatsiejama pavasario dalis?

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologo eksperto Gintaro Riaubos, pagrindinės nykimo priežastys slypi intensyvėjančiame žemės ūkyje. Ariamuose laukuose vieversiams vis sunkiau rasti maisto. Insekticidai ir herbicidai veikia tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, o gausiai tręšiami ir tankūs javų pasėliai tampa tiesiog netinkami perėti.

Didelių pievų ir ganyklų mažėja, jos užleidžia vietą ariamoms žemėms. Nors dirviniai vieversiai bando prisitaikyti ir perėti laukuose, pavasariniai žemės ūkio darbai dažnai sunaikina pirmuosius lizdus. Mažiau išgyvenusių jauniklių reiškia vieną, populiacija nebespėja atsikurti. Panaši situacija fiksuojama ir daugelyje Europos šalių.

Be to, intensyviai naudojami pesticidai ir alinamas dirvožemis mažina bestuburių gausą, o būtent jie yra pagrindinis vieversių ir daugelio kitų agrarinio kraštovaizdžio paukščių maistas. Kai trūksta maisto, paukščiai išaugina mažiau jauniklių.

Kyla natūralus klausimas: ar dirvinis vieversys, įprastas mūsų šalies paukštis, išliks ateityje? Tai priklauso tik nuo mūsų veiksmų: ar toliau plėsime intensyviai dirbamus laukus pievų ir ganyklų sąskaita, gausiai naudodami pesticidus bei chemines trąšas? Ar vis dėlto rinksimės tvaresnį, subalansuotą ūkininkavimą, leidžiantį išsaugoti ne tik derlių, bet ir gyvybę laukuose?

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo sekmadienio, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Tačiau nuo vasario pradžios leidžiama žvejoti vėgėles, taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Daugiau – https://am.lrv.lt/lt/naujienos/nuo-vasario-1-d-draudziama-zvejoti-lydekas-leidziama-vegeliu-zvejyba-lUgc/

Skaityti toliau

www.klavb.lt.

2026 m. sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos teikimo vakaras. Apdovanojimas bus įteiktas rašytojui Dovydui Pancerovui už 2025 metais išleistą romaną „Pragaro vartai“.

Skaityti toliau

Jubiliejinei premijai gauti buvo pateikta 16 grožinės literatūros kūrinių. Juos vertino profesionali komisija, sudaryta iš literatūros specialistų ir kultūros lauko atstovų. Komisijos sprendimu apdovanojimas skirtas romanui „Pragaro vartai” už dinamišką siužetą, charakteringus personažus ir ryškiai atskleistą Klaipėdos krašto kultūrinį bei socialinį kontekstą.

„Pragaro vartai” – tai psichologiškai paveikus pasakojimas apie jauno tėvo bandymą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo karo paženklintame pasaulyje. Pagrindinis herojus, suvokęs savo asmenines nesėkmes ir bijodamas tapti svetimu sūnaus akyse, palieka šeimą bei darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Čia, vaikystės namuose, jis desperatiškai ieško saugumo ir ramybės, tačiau praeities šešėliai, atsakomybė bei karo patirtys neleidžia pasislėpti nuo realybės.

Laureatams premija kasmet įteikiama sausio 23 dieną, per rašytojos Ievos Simonaitytės gimtadienį. Apdovanojimas įsteigtas 1987 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus iniciatyva, o nuo 2010 m. konkurso organizavimą perėmė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Nuo 2012 metų premijos mecenatu tapo Rimanto Cibausko vadovaujama bendrovė „Mūsų laikas“. Apdovanojimas kasmet skiriamas už meniškai vertingus kūrinius, kuriuose literatūrinėmis priemonėmis atskleidžiamas Klaipėdos krašto gyvenimas, Mažosios Lietuvos istorija ir humanistinės tradicijos arba įamžinamas Ievos Simonaitytės bei kitų šio krašto šviesuolių atminimas. Visų laureatų sąrašą galima rasti svetainėje www.ievasimonaityte.lt.

Renginyje dalyvaus: premijos laureatas Dovydas Pancerovas, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Šimkevičė, kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas, literatūros kritikas dr. Regimantas Tamošaitis. Vakarą ves žurnalistė Agnė Bukartaitė, muzikinę programą atliks DJ UraganiuS ir Virgina Asnauskienė.

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo sausio 1 d. vėl leidžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose nurodytose lašišinėms žuvims svarbiose upėse.

Skaityti toliau

Taip pat baigėsi draudimas žvejoti naudojant dirbtinius masalus Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste ir Šventosios upėje nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos ir draudimas gaudyti marguosius upėtakius bei sykus.

Atkreipiame dėmesį, kad visus sugautus marguosius upėtakius privaloma paleisti, išskyrus atvejus, kai žvejojama turint žvejo mėgėjo kortelę Merkyje, aukščiau Ožkelaičių tilto.

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. išduodamos 15 eurų kainuojančios žvejo mėgėjo kortelės, suteikiančios teisę paimti vieną ne mažesnį kaip 65 cm dydžio lašišą arba šlakį. Negaudantys lašišų ir šlakių arba nedelsiant paleidžiantys šias žuvis žvejai nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d. lašišinėse upėse turi teisę žvejoti turėdami žvejo mėgėjo bilietą.

Sausio 2 d. įsigaliojo draudimas visuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, žvejoti masalui naudojant žuvelę (nedraudžiama masalui naudoti žuvies gabalėlį), šis draudimas galios iki balandžio 30 d.

Primename, kad iki sausio 31 d. draudžiama gaudyti vėgėles ir žvejoti tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto, bei iki balandžio 1 d. draudžiama gaudyti šamus.

Nuotraukos viršuje raudonai pažymėta Lietuva. (Eumetsat. Meteosat-12. LHMT)

Prasideda astronominė žiema.

Skaityti toliau

Ne visi žino, tačiau žiemos saulėgrįža kasmet įvyksta vis kitu laiku, gruodžio 21 arba 22 dieną. Šiemet tai įvyko gruodžio 21 d. 17:03 val. (Lietuvos laiku). Tačiau kartais saulėgrįža įvyksta ir gruodžio 22-ąją.

Šiaurės pusrutulyje baigėsi astronominis ruduo ir prasidėjo astronominė žiema, o tuo pačiu buvo pasiektas tamsiojo metų pusmečio pikas. Nuo šiol prasideda pusmečio trukmės kelionė iki pačios ilgiausios metų dienos.

Palydovinėje nuotraukoje (kadras atliktas iš ~35800 km aukščio) galite matyti, kad per žiemos saulėgrįžą šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs nuo Saulės, mažiausiai jos apšviestas. Būtent todėl šiuo laikotarpiu mūsų pusrutulyje dienos yra pačios trumpiausios: Lietuvoje – vos virš 7 val., kai birželį siekia net 17 val. Vidurdienį (~12:20 val.) Saulė pakyla vos iki 11–13 laipsnių virš horizonto (kai birželio 21 d. net iki 57–59°), todėl horizontalių paviršių šiuo metų laiku ji nesušildo.
Gera žinia ta, jog šviesusis paros metas jau pradės pamažu ilgėti.

O po Naujųjų, per Trijų Karalių dieną būna sakoma, kad dienos trukmė jau pailgėjusi per gaidžio žingsnį, t. y., nedaug, tačiau dienos trukmės pailgėjimas būna šiek tiek juntamas.

aad.lrv.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. įsigaliojo vėgėlių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki 2026 m. sausio 31 d., praneša Aplinkos ministerija.

Skaityti toliau

Siekiant užtikrinti neršiančių vėgėlių apsaugą, nuo 2025 m. gruodžio 15 d. taip pat įsigalioja draudimas žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo. Šis draudimas taip pat galios iki 2026 m. sausio 31 d.

Draudimai žvejoti galios ir kai kurioms kitoms žuvims. Iki 2026 m. balandžio 1 d. draudžiama gaudyti šamus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – marguosius upėtakius ir sykus. Taip pat galioja lašišinių žuvų apsaugai skirti draudimai iki 2025 m. gruodžio 31 d. žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose nurodytose upėse ar jų ruožuose.