Ž. Morkvėno nuotr.Birželio 1-ąją gamtininkai kviečia pamario ir Žuvinto apylinkių gyventojus, ūkininkus bei organizacijas iškelti specialias meldinių nendrinukių vėliavas. Ši data pasirinkta tęsiant gražią tradiciją vasaros pradžioje kalbėti apie vaikystę ir rūpestį mažaisiais – šįkart primenant ne tik žmonių, bet ir paukščių vaikus, kurie jau greitai augs šlapiose pievose. Tai ir simbolinis būdas pasveikinti į Lietuvą sugrįžusius vienus rečiausių Europos paukščių.
Birželis – ypač jautrus metas meldinėms nendrinukėms ir kitiems pievų gyventojams. Žolynuose tuo metu kunkuliuoja gyvybė: augalai brandina sėklas, peri įvairūs paukščiai, tarp žolių slepiasi stirniukai. Meldinių nendrinukių patelės vienos rūpinasi savo jaunikliais, kurie sparčiai auga prie pat žemės, tankioje šlapynių augmenijoje susuktame lizde. Būtent birželį paprastai planuojama ir pirmoji šienapjūtė. Per anksti pradėjus šienauti, dar neskraidantys paukščių mažyliai gali žūti.
„Tegu birželis būna saugus ne tik mūsų, bet ir paukščių vaikams. Meldinės nendrinukės jaunikliams ypač svarbu, kad šienavimas būtų atidėtas bent iki liepos pradžios, tada pirmieji paukščiukai jau palieka lizdą ir pradeda skraidyti. Idealiu atveju, šienaujant ne anksčiau kaip rugpjūčio 15-ąją, būtų apsaugomos abi vados. Vėliava – paprastas, bet stiprus simbolis, rodantis, kad žmonės pastebi meldines nendrinukes ir nori, kad jos turėtų kur sugrįžti“, – sako meldinės nendrinukės apsauga besirūpinanti Baltijos aplinkos forumo gamtininkė Eglė Vičiuvienė.
Speciali meldinės nendrinukės vėliava – paukščio ir žmogaus bendrystės simbolis. Nuo 2017 m. gamtininkai šias vėliavas dovanoja ūkininkams, vietos bendruomenėms ir organizacijoms, prisidedančioms prie šio reto paukščio apsaugos.
Lietuvoje – viltinga išimtis, bet rūšies padėtis pasaulyje išlieka kritinė
Meldinė nendrinukė – mažas ir retas giesmininkas, kurio namuose telpa gausus gyvybės pasaulis. Ji gyvena tik atvirose šlapiose pievose ir žemapelkėse, kuriose vyrauja viksvos. Kartu su ja gyvena daugybė augalų ir kitų gyvūnų, o tinkamai prižiūrimos šlapynės yra svarbios ir vietos žmonėms.
Pasaulinė meldinės nendrinukės populiacija ir toliau mažėja. Naujausiais gamtininkų vertinimais, šiuo metu pasaulyje gali būti likę vos apie 4 000–5 000 giedančių patinų. Situacija kitose šalyse išlieka sudėtinga, todėl kiekviena saugi perimvietė ir kiekvienas užaugęs jauniklis yra labai svarbūs rūšies ateičiai.
Lietuva šiame kontekste yra išskirtinė. Aktyvių gamtosaugos priemonių dėka meldinės nendrinukės populiaciją Lietuvoje pavyko stabilizuoti, o pastaraisiais metais ji didėja. 2025 m. Lietuvoje suskaičiuoti 376 giedantys patinai. Tai – džiuginantis rezultatas, tačiau skaičius vis dar išlieka labai mažas, o rūšies ateitis priklauso nuo nuoseklaus buveinių tvarkymo, tinkamo vandens lygio palaikymo ir ūkininkų bendradarbiavimo.
„Lietuvos rezultatai rodo, kad net labai retą rūšį galima išsaugoti, jei veikiama nuosekliai ir susitelkus kartu. Tai nėra savaiminė sėkmė. Meldinė nendrinukė neišgyvens be atvirų, šlapių, tinkamu metu šienaujamų pievų. Todėl šio paukščio apsauga visada priklauso nuo glaudaus žmonių bendradarbiavimo“, – teigia E. Vičiuvienė.
Gamtininkai tęsia buveinių atkūrimą
Šiuo metu Lietuvoje toliau atkuriamos ir prižiūrimos meldinei nendrinukei tinkamos buveinės. Gamtininkai tvarko naujas atviras šlapias pievas ir žemapelkes, šalina perteklinę augmeniją ir ieško sprendimų, kaip palaikyti šiam paukščiui tinkamą vandens lygį.
Meldinei nendrinukei reikia labai specifinių sąlygų. Jos renkasi tik atviras didelio ploto viksvines teritorijas. Jei pievos visai nešienaujamos, jos ilgainiui užželia krūmais ir tampa netinkamos šiam paukščiui. Tačiau jei šienaujama per anksti, gali žūti jaunikliai lizduose. Gamtininkai pabrėžia, kad rūšies apsauga įmanoma tik kartu su vietos ūkininkais derinant ūkininkavimą.
„Be ūkininkų pagalbos meldinių nendrinukių apsauga tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse būtų neįmanoma. Todėl pamačius kieme ar lauke plazdančią meldinės nendrinukės vėliavą, verta pasidžiaugti: čia gyvena ir dirba žmonės, kuriems rūpi ne tik jų žemė, kaip naudos šaltinis, bet ir jų nežmogiškieji kaimynai“, – sako E. Vičiuvienė.
Šiemet vėl bus ieškoma lizdų, kuriems gresia sunaikinimas
Šiemet Nemuno deltoje ir pamaryje gamtininkai vėl ieškos meldinių nendrinukių lizdų, kuriems kyla reali sunaikinimo grėsmė dėl ankstyvo šienavimo, intensyvaus ganymo ar kitų priežasčių. Tokie jaunikliai bus perkeliami į Žuvinto biosferos rezervatą, kur siekiama atkurti mažą ir nykstančią šios rūšies populiaciją.
Pernai į Žuvintą iš Nemuno deltos buvo perkelti, užauginti ir sėkmingai į laisvę paleisti 52 meldinių nendrinukių jaunikliai. Praėjusią savaitę prasidėjo sugrįžusių paukščių paieška. Nors dar anksti daryti galutines išvadas – patinėliai dar nėra užsiėmę savo teritorijų ir juda iš vieno lauko į kitą – pirmieji stebėjimai teikia daug vilčių. Per vieną vakarą Žuvinto apylinkėse specialistai aptiko šešis pernai perkeltus paukščius. Gamtininkų teigimu, labai tikėtina, kad sugrįžusių paukščių yra ir daugiau. Tyrimai tęsiami, rezultatai bus paskelbti vasaros pabaigoje.
Vienas įspūdingiausių perkėlimo programos pavyzdžių – meldinė nendrinukė vardu Keliautojas. Šis paukštis pernai išsirito Alkos polderyje, lizde, kuriam grėsė sunaikinimas dėl intensyvaus ganymo. Iš pradžių, ūkininkui sutikus, lizdas buvo atitvertas nuo bandos, o birželio pradžioje visa Keliautojo šeima buvo perkelta į Žuvintą. Čia jauniklis buvo užaugintas specialistų priežiūroje ir paleistas į laisvę. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po paleidimo, Keliautojas buvo pastebėtas Nyderlanduose, netoli Roterdamo – apie 1 500 km nuo Žuvinto. Tuo metu jis trumpam sustojo prieš tęsdamas kelionę į Vakarų Afrikos žiemavietes (Malį, Senegalą), iki kurių dar laukė daugiau kaip 5 000 km. Šiemet, gegužės 14 d., Keliautojas vėl buvo užfiksuotas Žuvinte – sugrįžęs po įspūdingos kelionės į Afriką ir atgal.
Vėliava – padėka žmonėms, kurie saugo gyvybės pilnas pievas
Gamtininkai tikisi, kad birželio 1-oji liks gražia tradicija – diena, kai prisimename ne tik žmonių, bet ir paukščių vaikų gerovę. Vėliavos iškėlimas gali tapti nedideliu, bet prasmingu ženklu, kad greta mūsų gyvenanti gyvybė mums svarbi.
Meldinės nendrinukės nykimas – tarsi avarinė lemputė, įspėjanti apie pavojų visai šlapynių gyvybei. Saugodami šį paukštį, saugome ne vieną rūšį, bet ir visą atvirų šlapių pievų pasaulį – augalus, vabzdžius, paukščius, gyvūnus ir visą kraštovaizdį.
Birželio 1-ąją visi, globojantys šią rūšį, kviečiami iškelti specialią vėliavą matomoje vietoje. Iškeltų vėliavų nuotraukomis gamtininkai kviečia dalintis socialiniuose tinkluose arba siųsti Baltijos aplinkos forumui. Jei senoji vėliava nusidėvėjo, dėl naujos galima kreiptis į šią organizaciją.
Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt.
bef.lt inf.
