Šilutės autobusų parko nuotr.

Atlyginimų negaunantys Šilutės autobusų vairuotojai vėl pradeda bruzdėti.

Pirmadienį telefonu su „Šilutės ETA Žiniomis“ susisiekę UAB „Šilutės autobusų parkas“ vairuotojai skundėsi, kad lig šiol nėra gavę atlyginimų už… praeitų metų lapkričio mėnesį.

Įmonės vadovas Artūras Stonkus šiandien telefonu patvirtino, kad atlyginimai bendrovės darbuotojams šį mėnesį dar nebuvo mokami, nes esą Savivaldybė delsianti atsiskaityti už lengvatinį keleivių vežimą ir atlyginti

Skaityti toliau

nuostolius, patirtus aptarnaujant neatsiperkančius maršrutus. Tačiau jis turintis vilties (bent jau taip jam žadėję Savivaldybės administracijos vadovai), kad artimiausiu metu Savivaldybė perves į įmonės sąskaitą bent 200 tūkst. litų, ir bendrovė galėsianti išmokėti atlyginimus savo žmonėms už vieną mėnesį.

Anot A. Stonkaus, Savivaldybės skola „Šilutės autobusų parko“ bendrovei vis dar siekia apie 1 milijoną litų.

Praeitą mėnesį patvirtintame rajono biudžete yra numatyta tam tikra pinigų suma Savivaldybės skoloms iš dalies padengti, tačiau kiek ir kada bus pervesta į vežėjų sąskaitą, kol kas nėra tiksliai žinoma.

Meno mokyklos bendruomenė sutiktų persikelti ir į šį pastatą miesto centre, Lietuvininkų g. 11. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Virgilijaus Pozingio vadovaujamos darbo grupės laukia nelengva užduotis: kur perkelti rajono vaikų meno mokyklą, kai pernai vasarą privatizuotus jos pastatus teks užleisti naujiesiems savininkams.

Savivaldybės meras Šarūnas Laužikas potvarkį dėl šios darbo grupės sudarymo pasirašė tik praeitą penktadienį, kovo 14 d., tad apie kokius nors jos pasiekimus dar anksti kalbėti. Tuo tarpu Savivaldybės tarybos opozicija, vadovaujama Arvydo Jako, jau spėjo šį tą nuveikti: kartu su Meno mokyklos bendruomenės atstovais ieškota naujų

Skaityti toliau

variantų, kur dar galėtų įsikurti jaunųjų menininkų kalvė („Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė str. „Demaskavimas“), surengtas susitikimas su Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pradinių klasių korpuso (buvusi Šilutės pradinė mokykla), į kurį lig šiol buvo žiūrima kaip į vieną tinkamiausių pastatų mieste visai Meno mokyklai perkelti, bendruomenės aktyvu.

Tarybos nariai dar kartą išklausė pradinukų tėvų ir pedagogų argumentų, kodėl jie nesutinkantys persikelti į Žibų pradinę ar kurią nors kitą miesto mokyklą: esą niekur kitur nėra tokių gerų sąlygų pilnaverčiam pradinukų mokymui ir papildomam ugdymui.

Po gana karštos diskusijos politikai patikino mokyklos bendruomenę, kad pirmiausia bus ieškoma kitų sprendimų, kur įkurdinti Meno mokyklą.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės fotografų klubui 2012–ųjų gruodį suteiktos patalpos Liepų gatvėje naudojamos ne pagal paskirtį. Todėl Savivaldybės tarybai siūloma nutraukti jų panaudos sutartį.

Iš Tarybos spendimo projekto aiškinamojo rašto (kalba netaisyta): “Komisija,… susidedanti iš komisijos pirmininko Algirdo Ivanausko, Savivaldybės administracijos Šilutės seniūno pavaduotojo, narių Auksės Rupainienės, Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyresniosios specialistės, Daivos Thumat, Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus Turto poskyrio

Skaityti toliau

vyriausiosios specialistės, patikrino kaip asociacija Šilutės fotografų klubas naudoja pagal Panaudos sutartį perduotą pastatą. Komisija, aplankė objektą: 2014-01-20 16:30 val., 2014-01-24 16:00 val., 2014-01-30 16:30 val., bet nepateko į pastato vidų, pastate naudotojų nebuvo. Komisija, aplankiusi objektą ir patekusi į patalpas 2014-02-06 16:30 val. nustatė, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį numatytą panaudos sutartyje, t. y. ne asociacijos įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Apžiūros metu pastate buvo keturi jaunuoliai, kurie informavo komisijos narius, kad laisvalaikiu renkasi Šilutėje, Liepų g. 7 esančiame pastate ir salės patalpoje važinėjasi su riedlentėmis bei dviračiais. Tam tikslui pastato salės grindys yra išklotos kartono plokštėmis, iš kurių padaryti specialūs pandusai įsibėgėjimui. Nė vienas iš pastate esančių jaunuolių neturėjo su savimi fotoaparato ar videokameros, informacijos, ar jie yra Šilutės fotografų klubo nariai, komisijai nepateikė. Pastato patalpose nebuvo jokių požymių (atitinkamos įrangos, metodinės medžiagos, fotonuotraukų ir pan.), kurie rodytų, kad čia vyksta veikla numatyta Šilutės fotografų klubo įstatuose. Apsilankymo metu salės patalpoje buvo du dviračiai.

Komisija apžiūrėjusi pastatą, nustatė, kad pastato pirmo aukšto keleto langų stiklai yra išdaužyti, kai kurie iš jų uždengti fanera, salės patalpos sienos išpaišytos ir aprašinėtos spalvotais dažais, pastatas nešildomas.

2012-12-31 Panaudos sutarties Nr. R5-(9.40)-978 10.2 punkte yra numatyta, kad panaudos davėjas nutraukia sutartį prieš terminą, jei panaudos gavėjas turtą naudoja ne pagal paskirtį. Komisija nusprendė raštu įspėti Šilutės fotografų klubą apie sutarties nutraukimą ir teikti svarstyti Šilutės rajono savivaldybės tarybai 2014 m. kovo mėn. įvyksiančiame posėdyje“.

Susijęs: „Po 5 metų pertraukos“

R. Puodžiuvienei įteikta 'Sidabrinės nendrės' premija. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Šilutėje surengta jaunimo eisena, Kultūros ir pramogų centre vyko šventinis koncertas, choreografei, legendinio liaudies šokių ansamblio “Rezginėlė” vadovei Reginai Puodžiuvienei įteikta “Sidabrinės nendrės” premija.

Skaityti toliau

2014-03-11

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

10-ties nevyriausybinių organizacijų, vienijančių iš viso apie 800 narių, kreipimasis į Savivaldybės tarybą dėl Šilutės kraštotyros muziejaus pastatų išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo bei jų perdavimo naudoti miesto bendruomenei jau pakeliui į Tarybos sekretoriatą.

Miesto visuomenininkai susitelkė bendram tikslui po to, kai Šilutės rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, nepaisydama kelių nevyriausybinių organizacijų prašymo išsaugoti muziejaus pastatus miesto bendruomenei, šių metų sausio 30 d.

Skaityti toliau

nusprendė įtraukti juos į privatizuojamų objektų sąrašą.

Kreipimesi primenama, kad dauguma Šilutės miesto nevyriausybinių organizacijų yra registruotos privačiuose butuose ir neturi patalpų savo veiklai, todėl patalpų susirinkimams yra priverstos prašyti švietimo, kultūros ir verslo įstaigose, kai tuo tarpu Savivaldybės tarybos veikloje dalyvaujančios politinės partijos „valdiškomis“ patalpomis metų metais naudojasi nemokamai.

Į Šilutės bendruomenės asociaciją besiburiančios visuomeninės organizacijos prisiima sau įsipareigojimą prižiūrėti ir išlaikyti kraštotyros muziejaus patalpas.

Čia jos norėtų įkurti miesto bendruomenės namus, kuriuose rengtų susirinkimus, organizuotų įvairius renginius, edukacinius užsiėmimus ir kt. Bendruomenės namų durys bus atviros tiek jaunimui, tiek ir vyresniojo amžiaus žmonės.

Primename, kad Šilutės kraštotyros muziejaus pastatai į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtraukti vien tik Laužiko koalicijos pastangomis. Opozicijos 12-tukas tokiam sprendimui nepritarė.

Vieną pagrindinių argumentų, kodėl reikia privatizuoti šį kultūros paveldo objektą, posėdyje išsakė Šilutės „darbiečių“ lyderis Saulius Stankevičius: Savivaldybei žūtbūt reikia prasimanyti pinigų skoloms už seniai atlinktus rangos darbus padengti.

Už tai, kad muziejaus pastatai būtų įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą balsavo šie Tarybos narai: Virgilijus Pozingis, Algimantas Čeponis, Gintaras Bružas,Vincenta Bubilienė, Albina Bumblauskienė, Genovaitė Kimbrienė, Birutė Kleinaitė, Šarūnas Laužikas, Vaidas Pavilonis, Darijus Pundžius, Darius Soščenka, Saulius Stankevičius ir Povilas Tunaitis. Du iš Laužiko koalicijos sausio 30-osios posėdyje nedalyvavo.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Su vaidinimais, šokiais, šiupinio skanavimu ir laužo iš morių deginimu…

Skaityti toliau

2014-03-04

Oresto Lidžiaus nuotr.

Morių paroda prie Šilutės miesto (H. Šojaus) dvaro rūmų veiks iki pat Užgavėnių šventės ateinantį antradienį.

Šventės metu visos jos „dalyvaus“ Užgavėnių parade, vėliau bus sudegintos…

Skaityti toliau

Daugiau apie Užgavėnių šventę Šilutėje: „Užgavėnės Šilutėje“

Morių paroda

Stop kadras.

LRT televizijos interviu su Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriumi Tomu Budrikiu apie Savivaldybės tarybos priimtą sprendimą mokestinėmis lengvatomis skatinti pensinio amžiaus gyventojus rūšiuoti komunalines atliekas.

Skaityti toliau

Žiūrėti (nuo 34 min.): lrt.lt: „Laba diena, Lietuva“

V. Bendaravičius (dešinėje) su Pagėgių meru K. Komskiu. (pagegiai.lt nuotr.)

Įvyko tai, apie ką Šilutėje jau seniai buvo kalbama: konkursą į Šilutės miškų urėdijos urėdo vietą laimėjo Komskių žmogus – Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius.

Konkursas įvyko vakar, vasario 26 d. Šaltinių teigimu, jame, be V. Bendaravičiaus, taip pat dalyvavo Šilutės miškų urėdijos medienos ruošos ir darbų saugos inžinierius, vykdantis urėdo funkcijas, Algirdas Balčiūnas ir Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Vytuvis.

Skaityti toliau

Anot Generalinės miškų urėdijos Teisės, personalo ir komunikacijos skyriaus, data, nuo kada miškininko išsilavinimą turintis V. Bendaravičius pradės eiti naująsias pareigas, dar nesuderinta su generaliniu urėdu. Tuo tarpu Šilutėje jau kalbama, kad naujasis urėdas Šilutės miškų urėdijos vadovo kabinete įsikurs maždaug po dviejų savaičių.

Buvęs Šilutės miškų urėdijos vadovas Stepas Bairašauskas, nors iš šių pareigų jau pasitraukė, tačiau liko toliau darbuotis urėdijoje – jis tapo ryšių su visuomene specialistu.

Dar neaišku, ar šis apleistas turtas bus papildomai apmokestintas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Nors iki Savivaldybės tarybos posėdžio liko vos viena diena, tačiau vis dar neaišku, ar Tarybos politikams (bet tik ne miesto seniūnui) akis badantys apleisti pastatai bus įtraukti į nekilnojamojo turto, kuriam šiemet bus taikomas didesnis – 2 procentų mokesčio tarifas, sąrašą.

Savivaldybės administracijos paruoštame apleisto nekilnojamojo turo sąraše – 35 objektai, išsibarstę po visą Šilutės rajoną. Jis jau buvo nagrinėjamas Tarybos komitetuose.

Skaityti toliau

Būtent Tarybos politikai pirmi pasigedo šiame sąraše kai kurių objektų, kurie, jų manymu, yra apleisti ir neprižiūrimi, todėl turėtų būti apmokestinti didesniu mokesčio tarifu. Vienas iš tokių objektų – buvusi lentpjūvė Rusnės gatvėje, kitas „šašas“ – K. Kalinausko g. 8. Bet ar jie bus įtraukti į „sąrašą“, kol kas neaišku.

Bėga nuo atsakymo

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Overlingaitė, kuriai buvo pavesta su komisija apžiūrėti papildomai pateiktus objektus, šiandien iki pietų nerado laiko atsakyti telefonu net ir į paprasčiausią klausimą: ar nekilnojamojo turto, kuriam šiemet bus taikomas didesnis – 2 procentų mokesčio tarifas, sąrašas bus papildytas? Vietoj trumpo „taip“ arba „ne“ ji bent du kartus pakartojo: „Užklauskite raštu Komunikacijos skyriaus, ir atsakysime. Dabar vyksta konkursas – negaliu kalbėti.“

Paskui susisiekėme su Tarybos sekretorium Jonu Jaunium. Pastarasis teigė, kad naujo – tai yra papildyto sąrašo dar nėra gavęs. Tačiau, anot, jo iki Tarybos posėdžio jis dar gali būti papildytas.

Beje, A. Overlingaitė į Savivaldybę atėjo šių metų pradžioje iš Tarybos nario Sauliaus Stankevičiaus valdomos įmonės, kuriai (galimai) priklauso akis ne pirmus metus badantys pastatai K. Kalinausko g. 8. Jos atsakymo į paklausimą tikimės sulaukti bent jau iki Tarybos posėdžio.

Tvarkingam nekilnojamajam turtui Šilutės rajone taikomas minimalus – 0,3 proc. mokesčio tarifas.

Seniūnas manė, kad…

Pasiūlymus, kokius pastatus įtraukti į didesniu mokesčio tarifu apmokestinamo nekilnojamojo turto sąrašą, Savivaldybės komisijai teikia seniūnijų vadovai. Tai kaip čia nutiko, kad Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui niekada neužkliuvo buvusi lentpjūvė ir kiti apleisti pastatai, jau nekalbant apie S. Stankevičiaus įmonės turtą K. Kalinausko g. 8, kuris iš seniūnijos ranka pasiekiamas?

Pasirodo, seniūnas visada manė (bent jau jis šiandien taip teigė), kad minėti pastatai K. Kalinausko gatvėje yra gyvenamosios paskirties, kuriems nekilnojamojo turto mokestis kol kas netaikomas, o buvusi lentpjūvė jam neužkliuvusi todėl, kad ten – miesto pakraštys…

Šilutės mieste nesunkiai atrastume gerokai daugiau apleistų pastatų, taip pat ir negyvenamų bei apleistų gyvenamosios paskirties. Tačiau panašu, kad ir jie miesto valdžiai akių nebado.

Nekilnojamojo turto, kuriam šiemet siūloma taikyti 2 procentų mokesčio tarifą, sąrašas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kovo mėnesį Šilutės gyventojams kainuos 0,42 ct brangiau nei vasarį – 21,28 ct (su 9 proc. PVM ).

Brangsta ir karštas vanduo. Kovo mėnesį kubinis metras jo kainuos 21,49 Lt (su 9 proc. PVM), arba 0,21 Lt brangiau nei dabar.

Skaityti toliau

Brangiau už šilumos tiekėjų paslaugas teks mokėti ir kitiems vartotojams: jiems šildymas kainuos 23,16 ct/kWh (su 21 proc. PVM), o karštas vanduo – 22,57 Lt/m3 (su 21 proc. PVM).

Šilutės muziejaus nuotr.

Šilutei šiandien – 503-eji.

1511 vasario 22 d. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Šilokarčemos, davusios pradžią Šilutės miestui, pavadinimas.

Šilokarčemos (Šilutės) istorija

„Aš, Michaelis fon Švabenas (Michael fon Schwaben), Vokiečių ordino komtūras Klaipėdoje (Memel), pripažįstu ir skelbiu viešai tiems, kurie mano laišką matys, girdės ir skaitys, kad aš su ypatingu palankumu Georgui Talatui (Georg Talat), mano ordino pavaldiniui, daviau karčemą, esančią Šile…“.

Skaityti toliau

Šiais žodžiais prieš 503 m., 1511 vasario 22 d. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Šilokarčemos pavadinimas.

Pirmasis rašytinis šaltinis

Šilutė, Šilokarčema, vok. Heydekrug – šiais vietovardžiais buvo ir yra vadinama gyvenvietė istoriniame Klaipėdos krašte, o nuo 2014 m. vasario mėn. Šilutę[1] galime vadinti miestu etnografinėje Mažojoje Lietuvoje.

Pirmasis rašytinis šaltinis bylojantis apie gyvenvietę atkeliauja iš XVI a., 1511 m. vasario 22 d. Klaipėdos komtūras Michelis von Schwabenas Ordino pavaldiniui Georgui Talatui išdavė privilegiją nuomoti karčemą, pastatytą šile (vok. Krug auf der Heide): iš čia pavadinimas Šilokarčema (vok. Heydekrug). Reikėtų nepamiršti, kad Šilutė ir jos apylinkės nuo XIII a. pab. buvo pavaldžios Livonijos ir Vokiečių ordinui. 1422 m. pagal Melno taikos sutartį dabartinis Klaipėdos kraštas atiteko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 m. Šilutė buvo Prūsijos kunigaikštystės, vėliau – Prūsijos karalystės, o 1871-1918 m. Vokietijos imperijos gyvenvietė.

Gyvenvietę garsino turgūs

Iki pat XIX a. Šilutė nedidelė ir atoki Prūsijos provincijos pasienio gyvenvietė. Vienintelis ją garsinęs reiškinys – nuo XVI a. pab. čia vykdavę dideli turgūs. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad jie nebuvo tik vietinės reikšmės, bet konkurencijos atžvilgiu kėlę grėsmę didelėms miestams. Šį faktą patvirtina Klaipėdos miesto, siekusio atsikratyti rimto prekybos konkurento, skundai 1578-1670 m. Vietos dvasininkui klestinčios prekyvietės egzistavimas kėlė dar daugiau rūpesčių. 1596 m. ir 1614 m. Rusnės ir Verdainės kunigas skundėsi parapijiečiams dėl Šilutės turgaus bažnytiniam krašto gyvenimui daromos žalos: „Prieš patekant saulei prasideda šėtoniškas turgus, kur keikti, melagingai prisiekinėti, ėsti, lakti nebėra nuodėmė, nes Dievo žodis taip gėdingai niekinamas ir greit bus trypiamas kojomis“. Dvasininko „nedorėliais“ vadinami buvo atvykėliai iš Žemaitijos, žvejai iš Rusnės, Labguvos, Šakių sričių, prekybininkai iš Kaukėnų bei Katyčių.

Iki pat XIX a. Šilutėje turgūs vykdavo vienąkart per savaitę – prasidėdavo pirmadienį priešpiet ir baigdavosi antradienį iki pietų. Nuo XIX a. jau minima du savaitiniai turgūs. Prekymečių arba mugių, kurios trukdavo savaitę ar ilgiau, per metus ilgą laiką buvo 3, vėliau jų daugėjo: 1910 m. minimi net 8 prekymečiai.

Gyvenvietės-miesto istorija

Iki XVIII a. pr. Šilokarčemos-Verdainės gyvenvietės administraciniu požiūriu vaidino tik antraeilį vaidmenį. Nuo 1722 m. vietovė tampa savarankiškesnė, kai vykdant administracines reformas, vietoj Rusnės valsčiaus, kuriam priklausė Šilokarčema-Verdainės gyvenvietė, buvo suformuoti du Rusnės ir Šilokarčemos valsčiai, o kiekvienam jų paskirti valdytojai.

Svarbus administracinis pertvarkymas įvyko 1818 m., kuomet iš Verdainės, Rusnės, Kintų, Kalninkų bei Šakūnų parapijų buvo sudaryta Šilokarčemos apskritis, o jai vadovauti paskirtas krašto tarėjas, kurio rezidencija įsikūrė Šilokarčemoje. Ši administracinė tvarka mažai pakito iki XX a. pradžios.

XIX a. pab. – XX a. vid. miestelis išgyveno „aukso amžių“. Šilutę pasiekė geležinkelio, telegrafo, telefono linijos. Iš gyvenvietės svarbiausiomis kryptimis nusidriekė plentai. 1910 m. į vieną Šilokarčemos bendruomenę buvo sujungtos iki tol atskiromis laikytos Šilokarčemos, Žibų, Cintjoniškių, o 1913 m. Barzdūnų bendruomenės. Gyvenvietė tapo antru pagal dydį Klaipėdos krašto miesteliu. Iškilę administraciniai, bendruomeniniai pastatai, išvystyta vietinė pramonė, verslas ir paslaugų sfera sukūrė gyvybingo ir patrauklaus miestelio įvaizdį.

1920 m. pasikeitė Klaipėdos krašto politinė situacija. Vokietija pralaimėjo I- ąjį Pasaulinį karą. Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir pagal Versalio taikos sutartį perduotas laikinai administruoti sąjungininkei – Prancūzijai. Pasinaudojant šia politine suirute, 1923 m. po lietuvių įvykdytos karinės akcijos, Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Šiame epizode reikšmingas vaidmuo tenka Vyriausiam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui, kurio būstine laikyta Šilutė. 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje įvyko Gelbėjimo komiteto skyrių atstovų suvažiavimas, pavadintas Šilutės seimu. Buvo nuspręsta priimti deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos autonomijos teisėmis. Tais pačiais metais Šilokarčemos gyvenvietė pervadinta Šilute.

Klaipėdos krašto, o taip pat ir Šilutės prijungimas prie Didžiosios Lietuvos ilgai nesitęsė. 1939 m. Hitleriui pareiškus ultimatumą, kraštą ir miestą susigrąžino Vokietija. Tais pačiais metais prie Šilutės buvo prijungtos Verdainės ir Šlažų gyvenvietės. Tuo metu Šilutę kurioje gyveno 5,2 tūkst. gyventojų pašaipiai vadino didžiausiu kaimu Rytprūsiuose. Tik 1941 m. rugsėjo 27 d. Reicho valdžia suteikė įgaliojimus Šilutę paskelbti miestu. 1944 m. pralaimėjusi II-ąjį Pasaulinį karą Vokietija šios teritorijos neteko.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir pokario laikotarpis kraštui atnešė didelius pokyčius. 1944 m. rudenį priartėjus karo frontui, dauguma vietinių gyventojų (lietuvininkų ir vokiečių) priverstinai buvo evakuoti į Vokietiją. 1944 m. spalio 10 d. sovietų kariniai daliniai įžengė į Šilutę. Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvos TSR. 1945 m. į ištuštėjusį kraštą buvo pradėti kelti naujakuriai iš Lietuvos (daugiausia iš Žemaitijos taip pat Suvalkijos ir Dzūkijos) bei įvairių Sovietų Sąjungos regionų.

Per daugiau kaip 50 metų Šilutė tapo tipišku sovietiniu miestu. Jame atsispindėjo visi sovietizacijos bruožai: sovietinių karių kapinės miesto centre, pagrindinė miesto gatvė pavadinta Partizanų gatve, mieste įkurta Raudonoji aikštė. Kiekvienais metais vyko šventiniai „darbo liaudies“ mitingai ir demonstracijos, rajoninės dainų šventės.

Šiuo metu gyvename laisvoje nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje, kiekvienas galime prisidėti ir puoselėti savo krašto istoriją. Tad visi save gerbiantys miestelėnai turėtų žinoti ne tik Lietuvos, bet ir savo krašto istoriją, puoselėti jos kultūrą ir tradicijas.

Muziejininkas-istorikas – Ignas Giniotis

silutesmuziejus.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Trečiadienio pavakarę prie Šilutės rajono savivaldybės buvo deginamos žvakės.

Skaityti toliau

2014-02-19

Susijęs: “Ukrainos palaikymo akcija Šilutėje”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – komisija) skelbia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina Šilutės vartotojams per neapibrėžtą laikotarpį gali padidėti kone dvigubai – nuo 8,41 iki 16,33 lito (be PVM) už kubinį metrą.

Anot komisijos, tokia situacija gali susiklostyti, kai vandens tiekimo įmonė ne tik baigs vykdyti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, bet ir turės atstatyti nusidėvėjusį turtą – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Įtakos kainos didėjimui taip pat turės mažėjantis vandens vartojimas.

Skaityti toliau

UAB „Šilutės vandenys“ vadovas Alfredas Markvaldas ramina, kad bent jau artimiausius 5 metus vandens tiekimo ir dumblo tvarkymo kainos Šilutės vartotojams neketinama didinti. Anaiptol, ji gali netgi mažėti. „Jeigu energetiniai ištekliai nebrangs, tai 2015 metais bus galima kalbėti apie kainos sumažinimą,“ – teigė telefonu įmonės direktorius.

Komisijos parengta apžvalga ir kainų prognozė

Savivaldybėje svarstoma apie galimybę Meno mokyklą perkelti į Pamario pagr. m-los pradinių klasių korpusą Šilutės miesto centre. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pradinių klasių korpuso (buvusi Šilutės pradinė mokykla) bendruomenė pakilo į kovą už savo vietą po saule.

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje šį antradienį, be kita ko, buvo pradėta svarstyti dėl be stogo virš galvos ateinančią vasarą liksiančios Šilutės rajono vaikų meno mokyklos perkėlimo į Pamario pagrindinės mokyklos pradinių klasių korpusą: komitetui buvo pateikta informacija apie rengiamą Tarybos sprendimo projektą dėl Meno mokyklos Dailės skyriaus perkėlimo į prieš tai minėtą pastatą.

Skaityti toliau

Tačiau beįsibėgėjantį traukinį pristabdė posėdžių salėje pasirodę pamariečių bendruomenės atstovai.

Pastarieji teigė, kad jokiu būdu nesutiksiantys persikelti į Žibų pradinę mokyklą, kurioje esą nėra tinkamų sąlygų visapusiškam pradinukų ugdymui, geriau jau visi kartų pereisiantys į M. Jankaus pagrindinę mokyklą. Tačiau, anot vieno iš tėvų, ir ten ne pati geriausia aplinka pradinukams mokytis: kylą grėsmė, kad vyresnieji gali daryti neigiamą įtaką mažyliams, ten jie gali būti užgauliojami ir pan. „Nenaikinkime to, kas yra geriausia vaikams,“ – prašė tėvai.

Savivaldybės vadovai pažadėjo, kad nieko nespręs, prieš tai nepasitarę su Pamario mokyklos bendruomene.

Meno mokyklai naujų patalpų ieškoma ne pirmus metus, o nuo praeitų metų vidurio, kai buvo privatizuoti jos pastatai, ši problema tapo itin aštri.

Anksčiau buvo planuota Meno mokyklą įkelti į Žibų pradinės mokyklos trečią ir ketvirtą aukštus. Tačiau jie lig šiol neįrengti. Be to, ir Meno mokyklos bendruomenė nelabai ten veržiasi, ji mieliau įsikurtų Pamario mokyklos pradinių klasių korpuse.

Susijęs: „Meno mokyklos likimas – politikų rankose“

2009-ųjų vasarą dėl pramonininkų sukeltos ekologinės nelaimės Šyšos upėje masiškai gaišo žuvys. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Lietuvos aukščiausiasis teismas nepatenkino ABF „Šilutės Rambynas“ kasacinio skundo dėl 808 tūkst. litų baudos, skirtos jai už padidintos taršos nuotekų išleidimą 2009–ųjų vasarą.

Pieno perdirbėjams taip pat teks sumokėti Šilutės vandens tiekėjams 6 proc. metinių palūkanų ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Anot UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus Alfredo Markvaldo, „Šilutės Rambynas“ jo vadovaujamai bendrovei turės sumokėti iš viso daugiau kaip 1,1 mln. Lt.

Skaityti toliau

Šilutės bioetanolio įmonė jai skirtą baudą – beveik 560 tūkst. Lt jau sumokėjo.

Baudos ABF „Šilutės Rambynas“ ir AB „Biofuture“ buvo skirtos už tai, kad 2009–ųjų vasarą savo gamybos atliekomis sutrikdė miesto valymo įrenginių veiklą ir iššaukė ekologinę nelaimę Šyšos upėje.

S. Stankevičius siūlo Meno mokyklą perkelti į Pamario pagr. m-los pradinių klasių skyriaus pastatą Šilutės miesto centre. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono vaikų meno mokyklos pastatai jau kada parduoti ir iki vasaros turės būti atlaisvinti. Tačiau rajono valdžia dar ir šiandien negali pasakyti, kur konkrečiai bus perkelta jaunųjų menininkų kalvė – į Žibų pradinę ar į Pamario pagrindinės m-los pradinių klasių skyrių.

Daugiau kaip prieš savaitę Savivaldybės tarybos narys Saulius Stankevičius Tarybos sekretoriate užregistravo kreipimąsi į merą Šarūną Laužiką su prašymu inicijuoti sprendimo projektą dėl Šilutės rajono vaikų meno mokyklos perkėlimo į Šilutės Pamario pagr. m-los pradinių klasių skyriaus pastatą.

Skaityti toliau

Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius, atsakydamas į „Šilutės ETA Žinių“ paklausimą, šiandien telefonu pranešė, kad dėl Meno mokyklos perkėlimo į kitas patalpas šį mėnesį bus svarstoma Tarybos komitetuose.

Afganistano karo veteranams koncertavo rusniškis Nidas Pečkys su dukrele. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Vasario 15 d. suėjo 25 metai, kai baigėsi daugiau kaip 9 metus trukęs karas Afganistane, kuriame dalyvavo ir apie 5000 vaikinų iš Lietuvos.

Šilutės Afganistano karo dalyvių draugija šią sukaktį paminėjo vasario 14 d., penktadienį, miesto kultūros ir pramogų centre: vyko 2013 metais sukurto dokumentinio filmo „Afganų sindromas“ ir draugijos narių šeimų pernykščio žygio baidarėmis vaizdo įrašo peržiūra; veteranams koncertavo rusniškis autorinių dainų atlikėjas Nidas Pečkys su dukrele; draugijos vyrai padėkojo savo gyvenimo moterims už meilę, kantrybę ir

Skaityti toliau

supratimą; renginio dalyviai vaišinosi pyragu su arbata.

Afganistano karo veteranus sveikino Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas, prisiminimais pasidalijo vieno iš draugijos narių teta Kristina Šveikauskienė, veteranų žmonos.

Sekmadienį dalis Šilutės Afganistano karo dalyvių draugijos narių aktyviai dalyvavo Vasario 16-osios šventiniame renginyje ant ledo prie kelio į Rusnę.

Vasario 16-oji ant ledo

Oresto Lidžiaus nuotr.

Tilžės gatvės pervažos nelygumus geležinkelininkai žada panaikinti iki gegužės pabaigos. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Geležinkelio pervažą Šilutės miesto Tilžės gatvėje dėl jos nelygumų keiksnojantiems vairuotojams dar teks kurį laiką pakentėti: remontininkai čia pasirodys tik pavasarį.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad dėl netinkamai įrengtos geležinkelio pervažos Tilžės gatvėje šiandien buvo svarstoma Savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje, dalyvaujant „Lietuvos geležinkelių“ ir kelių remontininkų atstovams.

Skaityti toliau

Anot R. Renčeliausko, geležinkelininkai įsipareigojo išlyginti pervažą iki šių metų gegužės pabaigos. Iki to laiko priešais pervažą, iš abiejų pusi, bus pastatyti įspėjamieji kelio ženklai „Nelygus kelias“.

.

.

.

.

TS-LKD Šilutės skyriui nuo šiol vadovaus pedagogė S. Tamašauskienė. (S. Tamašauskienės asmeninio archyvo nuotr.)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – TS-LKD) Šilutės skyriui nuo šiol vadovaus pedagogė Sandra Tamašauskienė.

Šeštadienį TS-LKD Šilutės skyriaus nariai rinko pirmininką. Į šias pareigas išrinkta Šilutės Vydūno gimnazijos mokytoja Sandra Tamašauskienė.

Partijos skyriaus lyderio rinkimuose ji nugalėjo Šilutės rajono tarybos narę Vincentą Bubilienę.

Skaityti toliau

Buvęs skyriaus pirmininkas, rajono meras Šarūnas Laužikas po 17 metų vadovavimo skyriui naujai kadencijai savo kandidatūros nebekėlė.

Parengta pagal TS-LKD Šilutės skyriaus inf.

Ne į temą
Rudeniški akcentai po ledu. (2014-02-09)