S. Sodoniui įteikta 'Sidabrinės nendrės' premija. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutėje, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, aktyviam visuomenininkui, spaudos darbuotojui, pedagogui, Mažosios Lietuvos istorijos bei kultūros puoselėtojui ir populiarintojui Sauliui Sodoniui įteikta “Sidabrinės nendrės” premija.

Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasario mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainuos 5,61 euro ct/kWh (su 9 proc. PVM) – 0,19 euro ct brangiau nei vasarį.

Brangsta ir karštas vanduo: vasarį jis kainavo 5,73 Eur už kub. metrą (su 9 proc. PVM), kovą kainuos 5,83 Eur už kub. m.

Kitiems vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kovo mėnesį kainuos 6,09 euro ct/kWh (su 21 proc. PVM), karštas vanduo – 6,20 Eur už kub. m (su 21 proc. PVM).

Skaityti toliau

Šilumos kaina didėja dėl padidėjusios jos kintamosios dalies, kurios dydis, be kita ko, priklauso ir nuo šilumai gaminti naudojamo kuro (Šilutėje – biokuro) rinkos kainos.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto-gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus vadovaujama Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, nusprendė, kad visi Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos sporto aikštyno pašonėje augantys gluosniai yra pavojingi (avariniai), ir išdavė leidimą juos nupjauti.

Miesto visuomenė apie planuojamus gluosnių kirtimo darbus nebuvo informuota, todėl nenuostabu, kad medkirčiams išguldžius dalį medžių, kilo nepasitenkinimo banga.

Skaityti toliau

Reaguodama į miestelėnų kritiką, Šilutės seniūnija antradienį po pietų gluosnių kirtimo darbus sustabdė.

Vieni sako, kad gluosniai jau seni, todėl juos reikia pašalinti, o vietoj jų pasodinti naujus medžius, kiti gi teigia, kad šiuos medžius (beje, kaip ir visus kitus Šilutės mieste) reikia deramai prižiūrėti, laiku nugenėti…

Kiek žmonių, tiek ir nuomonių.

Šilutėje, deja, to ir vėl nebuvo padaryta.

Tai ar galima buvo tikėtis kitokios miesto aplinkai neabejingų gyventojų reakcijos?

Oresto Lidžiaus nuotr.

Užgavėsi – bėdų neturėsi!

Visus Šilutiškius ir miesto svečius vasario 17 d. 17 val. kviečiame į UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĘ prie Šilutės kultūros ir pramogų centro tvenkinio!

Užgavėnių linksmybės:

MORIŲ PARADAS (nuo H. Šojaus dvaro);

Lašininio ir Kanapinio varžytuvės;

„Morių“ sudeginimas;

Užgavėnių papročiai, žaidimai ir burtai;

Skaityti toliau

Dainas ir gerą nuotaiką dovanos folkloro ansamblis „Verdainė“, vokalinis ansamblis „Kvietkelis“ ir kaimiškos muzikos ansamblis „Karčema“.

Nepamirškite spalvingų kaukių, šiltų batų, storų pirštinių ir geros nuotaikos!

Organizatorių inf.

Morių paroda

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vidaus reikalų ministras 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V- 429 patvirtino tikslinių teritorijų, išskirtų iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų, sąrašą. Šilutės miestas taip pat buvo pripažintas tiksline teritorija, kurioje bus įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programa. Ši programa yra bendros 2014-2020 metų Klaipėdos regiono integruotų teritorijų vystymo programos dalis (programos projekto patikslinimas).

Šilutės miestui, kaip tikslinei teritorijai, numatoma skirti 7 004 849,98 Eur (24 186 346,00 Lt)

Skaityti toliau

paramą. Gautos lėšos turėtų būti panaudotos kompleksiškai. Funkciškai susietose viešosiose erdvėse įgyvendinant projektus būtų gerinama gyvenamoji aplinka, siekiant padaryti miestą patrauklų gyventi, dirbti, vystyti verslą ir leisti laisvalaikį.

Programai parengti buvo sudarytos 4 darbo grupės: „Dėl Šilutės miesto istorinio Šilokarčemos kvartalo viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos pasiūlymų teikimo, Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014-2020 m. programai parengti darbo grupės sudarymo“, „Dėl Šilutės miesto stadiono ir jo prieigų viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos pasiūlymų teikimo, Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014-2020 m. programai parengti darbo grupės sudarymo“, „Šilutės miesto Lietuvininkų ir Tilžės gatvių bei jų prieigų viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos pasiūlymų teikimo, Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014-2020 m. programai parengti darbo grupės sudarymo“ ir pagrindinė darbo grupė – „Dėl Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014-2020 m. programos parengimo darbo grupės sudarymo“. Visos darbo grupės teikė savo pasiūlymus, kuriuos ne kartą aptarė ir svarstė darbo grupių posėdžiuose. Remiantis anksčiau minėtų grupių pasiūlymais buvo parengtas Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014 – 2020 m. programos projektas ir pateiktas LR vidaus reikalų ministerijai.

Programos projektas buvo tikslinamas pagal patvirtintas Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gaires, atsižvelgiant į gautas Vidaus reikalų ministerijos specialistų pastabas ir visuomenės pasiūlymus. Buvo gauti keli pasiūlymai. Vienas iš jų – įrengti riedutininkų parką Šilutės mieste. Taip pat buvo gautas Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos pasiūlymas sutvarkyti patalpas, esančias Tilžės g. 12, Šilutės mieste, įrengiant jose rekreacijos ir komunikacijos, jaunimo ir neformalaus bendravimo erdves, menų galerijas. Minėtose patalpose būtų teikiamos naujų ir verslių žinių edukacijos, intelektualiosios kūrybos, interaktyvaus pobūdžio mokymo paslaugos, teikiama informacija, susijusi su perkvalifikavimu bei įdarbinimu tiek darbdaviams, tiek ir bedarbiams. Taip pat būtų sukurtas darbo vietų rinkoje paieškos informacinis tinklas bei virtualių studijų Klaipėdos universitete paslaugos. Paslaugos būtų pritaikytos ir neįgaliesiems–garso knygų ir Brailio rašto skaitymo galimybės akliesiems bei silpnaregiams.

Tiek pasiūlymas dėl riedutininkų parko įrengimo Šilutės mieste, tiek ir pasiūlymas dėl patalpų, esančių Tilžės g. 12, Šilutės mieste, sutvarkymo ir pritaikymo bendruomenės poreikiams, buvo įtraukti į Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014-2020 metų programą, kadangi minėtos priemonės atitinka Integruotų teritorijų vystymo programoms keliamus reikalavimus.

Gautas prašymas dėl ekspozicijos baldų įrengimo Šilutės muziejuje. Ši priemonė nebuvo įtraukta į programą, kadangi integruotoms teritorijoms Vidaus reikalų ministerijos administruojama parama yra skiriama miestų infrastruktūros kompleksiniam pertvarkymui, o ne atskiroms priemonėms įsigyti.

Buvo gautas ir Telšių vyskupijos Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos prašymas dėl paramos renovuojant pastatą, esantį Katalikų Bažnyčios g. 3, Šilutėje. Patalpose, priklausančiose Šv. Kryžiaus parapijai, norima įkurti parapijos senelių globos namus. Minėto pastato iš Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014-2020 m. programos lėšų renovuoti negalima, kadangi tokia priemonė neatitinka Integruotų teritorijų vystymo programoms keliamų reikalavimų, todėl jam sutvarkyti turėtų būti ieškoma kitų finansavimo šaltinių.

Įgyvendinant integruotų teritorijų programą 2014-2020 m. Šilutės mieste numatoma: kompleksiškai sutvarkyti Šilokarčemos kvartalą; Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą pritaikyti viešiems kultūros poreikiams; sutvarkyti Šilutės H. Šojaus dvaro parko teritoriją; modernizuoti Šilutės kultūros ir pramogų centrą bei bibliotekos pastatą, esantį Tilžės g. 12, Šilutėje, ir pritaikyti juos bendruomenės poreikiams; sutvarkyti Šilutės miesto istorinį parką (panaudojant Šilutės miesto stadiono infrastruktūrą, skatinti aktyvų gyventojų poilsį ir laisvalaikį); sutvarkyti gretutines teritorijas prie Lietuvininkų g. ir Tilžės g. (Šilutės rajono savivaldybės aikštė, Šilutės miesto senųjų evangelikų liuteronų kapinės, H. Zudermano skveras, taip pat skveras, esantis prie Šilutės muziejaus pastato Lietuvininkų g. 36); kompleksiškai sutvarkyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą, esantį Šilutės mieste tarp Parko g., Lietuvininkų g. ir Liepų g.; rekonstruoti Lietuvininkų, Tilžės, K.Kalinausko gatves bei Atgimimo ir Laisvės alėjas.

Programos projektas bus derinamas su atitinkamomis ministerijomis ir, Savivaldybės tarybai pritarus, tvirtinamas Klaipėdos regiono plėtros taryboje. Norime atkreipti dėmesį, kad projektų veiklos gali skirtis priklausomai nuo patvirtintų projektų finansavimo sąlygų aprašų nuostatų.

Astos Jagelavičienės, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės, inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajono valdžia savo turą po rajoną baigė susitikimu su Šilutės seniūnijos bendruomenės atstovais.

Už lango dvelkė pavasariu, o Šilutės seniūnijos salėje – besiartinančiais savivaldos rinkimais.

Vietinės valdžios vyrai – šį kartą jų susirinko kaip niekada daug, dalyvavo ir Seimo narys Artūras Skardžius – teikė gyventojams savivaldybės taryboje dar nesvarstytas, vadinasi, ir niekieno dar nepatvirtintas savo veiklos ataskaitas.

Susirinkimo prezidiume kartu su meru Vytautu Laurinaičiu, administracijos direktoriumi Sigitu

Skaityti toliau

Šepučiu ir jo pavaduotoju Raimundu Ambrozaičiu, neskaitant Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus ir rajono policijos vadovo Sigito Mikutavičiaus, buvo įsitaisęs ir savivaldybės tarybos narys Šarūnas Laužikas. Iš vienos pusės – kodėl gi ne, juk 2014-aisiais jis pusę metų ėjo mero pareigas, todėl tarsi ir turėjo teisę dalyvauti pristatant bendruomenei mero veiklos ataskaitą, iš kitos pusės – kodėl nepasireklamuoti kartu su kitais trim kandidatais į merus.

Dar bent 2 kandidatai į merus – Virgilijus Pozingis ir Daiva Žebelienė – valdžios vyrų veiklos ataskaitų klausėsi iš salės vidurio, kur į potencialių rinkėjų būrį buvo įsimaišę ir daugiau įvairioms partijoms ir visuomeniniams rinkimų komitetams priklausančių kandidatų į savivaldybės tarybą.

Tiek mero, tiek ir administracijos direktoriaus veiklos ataskaitas galima apibūdinti vienu žodžiu – optimistinės. Mat savivaldybės skolos, skaičiuojant litais, per metus sumažėjo daugiau kaip 4 milijonais ir šių metų pradžioje siekė apie 45 mln. Lt. Iš mirties taško vėl pajudėjo taip vadinamos Rusnės estakados reikalai – galbūt jau kitą savaitę Susisiekimo ministerijoje bus galutinai apsispręsta, kokią statyti, Šilutės miesto, taip pat Rusnės, Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio gyvenviečių (visos šios gyvenamosios vietovės pripažintos tikslinėmis teritorijomis) laukia papildomos milijoninės investicijos iš ES fondų ir Respublikos biudžeto, gauta pinigų naujojo sporto centro statybai ir t.t.

Iš salės daugiausia reiškėsi maištingasis verslininkas Rimantas Jaruškevičius (o kaip be jo?). Jis klausinėjo visų ir apie viską, o Seimo nariui A. Skardžiui netgi nurodė parengti įstatymo pataisą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vasario 28 d. – tai galutinis terminas, iki kurio pabaigos projekte „H. Šojaus dvaro pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymas bei pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams (I etapas)“ (toliau – H. Šojaus dvaro projektas) numatyti darbai turi būti pilnai įgyvendinti ir priduoti Valstybinei komisijai.

Šilutės rajono savivaldybės administracija, atsakydama į „Šilutės ETA Žinių“ paklausimą elektroniniu paštu, dar praeitą penktadienį pranešė, kad tuo metu Šilutės dvare jau buvo atliekami baigiamieji darbai – centriniuose rūmuose buvo baigiama montuoti taip vadinama

Skaityti toliau

priešgaisrinė rankovė.

Šiuo metu ji jau savo vietoje. Bent jau taip teigia H. Šojaus dvaro projektą kuruojantis savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Ambrulaitis, su kuriuo šiandien ryte bendravome telefonu.

Anot pašnekovo, dabar didžiausias rūpestis – viską tinkamai įforminti – sukomplektuoti darbų užbaigimo aktui reikalingus dokumentus – ir priduoti Valstybinei komisijai. Visa tai turi būti padaryta iki vasario pabaigos.

Susijęs: “Šilutės dvarui bandoma įpūsti daugiau gyvybės”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Trečiadienį Šilutėje oficialiai atidarytas naujasis pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Šyšos upę.

Simbolinę tilto atidarymo juostelę perkirpo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir tilto apšvietimą įrengusios UAB „Įtampa“ vadovas Algirdas Bekeris.

Naująjį 25 metrų ilgio ir 3 m pločio metalinį tiltą ties Darbininkų kvartalu statė UAB „Kavesta“.

Vien tik tilto statyba, kurią finansavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, kainavo apie 114 tūkst. eurų (395 tūkst. Lt). Dar beveik 13 tūkst. Eur (apie

Skaityti toliau

44 tūkst. Lt) atsiėjo tilto apšvietimas.

Susijęs: “Trumpai: 44 000″

.

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasario mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainuos 5,42 euro ct/kWh (su 9 proc. PVM) – 0,11 euro ct pigiau nei sausį.

Pinga ir karštas vanduo: dabar jis kainuoja 5,79 Eur už kub. metrą (su 9 proc. PVM), vasarį kainuos – 5,73 Eur.

Kitiems vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė vasario mėnesį kainuos 5,87 euro ct/kWh (su 21 proc. PVM), karštas vanduo – 6,09 Eur už kub. m (su 21 proc. PVM).

Skaityti toliau

Šilumos kaina mažėja dėl sumažėjusios jos kintamosios dalies, kurios dydis iš dalies priklauso nuo šilumai gaminti naudojamo kuro (Šilutėje – biokuro) rinkos kainos.

V. Pavilonis. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario „tvarkiečio“ Vaido Pavilonio vadovaujamai Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcijai liepta išstoti iš VVG asociacijos „Lamatos žemė“.

Sausio 15 d. str. „Paranoja“ rašėme apie asociaciją „Lamatos žemė“ ir į ją neseniai priimtą NDRP direkciją.

Tuomet, pasidomėjus, ar NDRP direkcija kartais nepažeidė LR biudžetinių įstaigų įstatymo, draudžiančio biudžetinėms įstaigoms būti kito juridinio asmens dalyve, NDRP direkcijos vadovas V. Pavilonis, atsakydamas į „Šilutės ETA Žinių“

Skaityti toliau

paklausimą elektroniniu paštu, teigė: „Realybėje daugelis Regioninių parkų Lietuvoje yra asociacijos VVG nariais ir jau dalyvavo praėjusio finansavimo periodo veikloje. Taip , kad nieko naujo Su teisės aktais jokio konflikto VSTT teisininkai nerado”.

Tačiau, pasirodo, viskas yra ne taip, kaip teigia V. Pavilonis.

Šiandien gavome oficialų Valstybinės saugomų teritorijų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) direktoriaus Alberto Stanislovaičio atsakymą į mūsų paklausimą elektroniniu paštu. Štai kas jame rašoma:
„Pirmiausiai, ačiū už paklausimą dėl Nemuno deltos regioninio parko direkcijos veiksmų.
Gavę Jūsų paklausimą kreipėmės į Nemuno deltos regioninio parko direkciją (toliau – Direkcija) dėl susidariusios situacijos paaiškinimo. Direkcija pateikė prašomą informaciją.
Direkcija yra įstojusi į asociaciją “Lamatos žemė”.
Direkcija yra viešasis juridinis asmuo.
Kaip ir Jūs teisingai nurodote, Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos draudžia biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve.
Direkcijos nuostatai, kurie prilyginami steigimo dokumentams, direkcijai taip pat nesuteikia teisės būti kitų juridinių asmenų dalyve.
Direkcija įgyvendindama savo teises ir pareigas gali veikti su kitais asmenimis sudarydama jungtinės veiklos, bendradarbiavimo, partnerystės sutartis.
Tarnyba atsižvelgdama į susidariusią situaciją bei įstatymų nuostatas, pavedė Direkcijai išstoti iš asociacijos “Lamatos žemė”.
Pagarbiai
Albertas Stanislovaitis
Direktorius“

V. Pavilonis. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Kokie baubai persekioja Šilutės “tvarkietį”?

Valstybės biudžetinės įstaigos vadovas, politikas, naujiems rinkimams besirengiantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys “tvarkietis” Vaidas Pavilonis net ir paprastuose klausimuose ima įžvelgti velniai žino ką.

Kol kas dar niekas garsiai nešaukia, kad “tvarkiečiai” užvaldo Europos ir Lietuvos valstybės biudžeto milijonus skirstančią vietos veiklos grupę asociaciją “Lamatos žemė”, nors tam tikrų požymių jau galima įžvelgti: asociacijai vadovauja rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, bent

Skaityti toliau

pusę valdybos narių su jos pirmininke, Katyčių seniune Juzefa Tamavičiene priešakyje irgi galima sieti su “tvarkiečiais”. Tačiau, kaip vakar telefonu sakė šios asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, į asociaciją įstojus daugiau verslo atstovų, valdybos sudėtis gali keistis. Jos sudėtį gali pakoreguoti ir kovo 1 d. vyksiantys savivaldos rinkimai, mat naujai suformuota rajono valdančioji dauguma deleguos savo atstovus į asociaciją “Lamatos žemė”.

Todėl šį kartą ne apie Šilutės “tvarkiečių” įtaką “Lamatos žemėje”, bet apie jų lyderį Vaidą Pavilonį ir jo vadovaujamos Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcijos narystę šioje asociacijoje.

Praeitą savaitę į asociaciją “Lamatos žemė” buvo priimta naujų narių: Žemaičių Naumiesčio bendruomenė, bene 7 verslo įmonės ir NDRP direkcija. Nors pastarosios biudžetinės įstaigos narystė “Lamatos žemėje” šios asociacijos įstatams neprieštarauja, tačiau A. Kližentis teigė nelabai suprantantis, ką NDRP direkcija darys su ta savo naryste, nes naujajame periode, anot pašnekovo, daugiausia finansinės paramos bus skiriama verslui skatinti, naujoms darbo vietoms kurti. “Kaip biudžetinė įstaiga kurs naujas darbo vietas ir jas išlaikys 5 metus?” – retoriškai klausė “Lamatos žemės” valdybos pirmininko pavaduotojas.

Kitam asociacijos valdybos nariui, Šilutės r. savivaldybės tarybos nariui, “Lamatos žemėje” atstovaujančiam rajono verslo sektoriui, Arvydui Jakui iškilo kitas klausimas: ar NDRP direkcija, tapdama asociacijos nare, kartais nepažeidė LR biudžetinių įstaigų įstatymo, kuris lyg ir draudžia biudžetinėms įstaigoms būti kito juridinio asmens dalyve.

Jausdami pareigą rasti atsakymus į pašnekovų iškeltus klausimus, kreipėmės į patį NDRP direkcijos vadovą V. Pavilonį. Vakar elektroniniu paštu išsiuntėme jam du klausimus:
Kokių tikslų vedina Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direkcija pasiprašė priimama į VVG asociaciją “Lamatos žemė”?
Ar nemanote, kad būdama kito juridinio asmens dalyve, NDRP direkcija gali pažeisti LR biudžetinių įstaigų įstatymą (3 str. 4 p.)?

Vakare sulaukėme štai tokio atsakymo: “Net nenustebau perskaitęs tavo klausimo formuluotę. Manau labiausiai tave tenkintų , kad blogų tikslų vedini stojome į VVG. Tačiau taip nėra. Realybėje daugelis Regioninių parkų Lietuvoje yra asociacijos VVG nariais ir jau dalyvavo praėjusio finansavimo periodo veikloje. Taip , kad nieko naujo Su teisės aktais jokio konflikto VSTT teisininkai nerado”.

Nebent tai, kad tą patį vakarą pakartotinai elektroniniu paštu kreipėmės į V. Pavilonį, prašydami patikslinti, kokie gi NDRP direkcijos tikslai asociacijoje “Lamatos žemėje”, tačiau atsakymo lig šiol nesulaukėme.

Pridurti reikėtų dar ir tai, kad vakar vidurdienį elektroniniu paštu kreipėmės ir į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), kuriai pavaldi NDRP direkcija, su prašymu pakomentuoti situaciją dėl NDRP direkcijos narystės asociacijoje “Lamatos žemė”.

Atsakymo iš VSTT dar laukiame.

UAB 'Šilutės autobusų parkas' vadovas A. Stonkus tikisi, kad šie metai įmonei bus geri. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybei pavaldžią UAB „Šilutės autobusų parkas“ kelis metus iš eilės persekiojusios finansinės bėdos pamažu nueina užmarštin: jau kuris laikas nevėluojama atsiskaityti su įmonės darbuotojais, rimtai galvojama apie technikos atnaujinimą.

Šilutės vežėjų nuotaika šiuo metu nepalyginamai geresnė už praeitų metų pradžios. Nebegirdėti nei jų nepasitenkinimo balsų dėl kelis mėnesius vėluojančių atlyginimų, nei grasinimų streikuoti. Mat neliko maždaug trejus metus juos slėgusios problemos: Šilutės r. savivaldybei padengus visą įsiskolinimą įmonei už lengvatinį keleivių vežimą ir nuostolius, patirtus aptarnaujant neatsiperkančius

Skaityti toliau

maršrutus, ir toliau reguliariai atsiskaitant su ja, nuo praeito rudens darbo užmokesčio mokėjimas bendrovės darbuotojams grįžo į normalias vėžes.

Be to, ir praeitus metus įmonė užbaigė su šiokiu tokiu pelnu (kiek tiksliai pelno uždirbo bendrovė, jos vadovas Artūras Stonkus šiandien dar negalėjo pasakyti).

Anot A. Stonkaus, pagerėjus įmonės finansinei padėčiai, ir kredito įstaigos ėmė palankiau į ją žiūrėti. Vežėjams tai ypač aktualu, mat dar šiemet jie planuoja išperkamosios nuomos – lizingo būdu įsigyti 8-9 įvairios talpos apynaujų autobusų už bemaž 350 tūkst. Eur (1,2 mln. Lt).

Šiuo metu UAB „Šilutės autobusų parkas“ turi apie 80 darbuotojų. Įmonė aptarnauja beveik 30 autobusų maršrutų.

www.silutesautobusai.lt

E. Grinčinaitienė pasiekė, kad byla dėl jos atleidimo iš darbo 'Lamatos žemėje' būtų nagrinėjama iš naujo. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria iš Editos Grinčinaitienės asociacijos „Lamatos žemė“ naudai buvo priteista šimtatūkstantinė, skaičiuojant litais, pinigų suma, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui

E. Grinčinaitienė kreipėsi į teismą po to, kai 2012 metais buvo atleista iš asociacijos „Lamatos žemė“ vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės

Skaityti toliau

kaimo vietovėse“ vadovo ir projekto vadovo pareigų. Teisme ji siekė būti grąžinta į prieš tai minėtos strategijos vadovo pareigas ir prisiteisti iš asociacijos nemenką pinigų sumą už priverstinę pravaikštą.

Tačiau 2013 m. gruodžio 23 d. Šilutės r. apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė E. Grinčinaitienės ieškinį atmetė ir patenkino „Lamatos žemės“, kuriai tuo metu jau vadovavo dabartinis Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, priešieškinį: projekto vadovo pareigybė ir 2011 metų vasario mėn. sudaryta darbo sutartis tarp “Lamatos žemės“ ir E. Grinčinaitienės buvo pripažinti negaliojančiais; iš E. Grinčinaitienės priteista šimtatūkstantinė pinigų suma „Lamatos žemei“ padarytai žalai atlyginti (35 784,43 Lt jai, kaip projekto vadovei, išmokėto atlyginimo ir galimai dėl jos kaltės asociacijos prarastų – negautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros – 92 609,07 Lt) ir 5 proc. metinių palūkanų („Lamatos žemės“ byla: lazda tvojo antru galu“).

E. Grinčinaitienė nieko nelaimėjo ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme: 2014 m. balandžio 17 d. teismas atmetė jos skundą ir paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą („Lamatos žemės“ byla: buvusi asociacijos pirmininkė užtarimo nerado ir apygardos teisme“).

Tuomet buvusi „Lamatos žemės“ vadovė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainuoja 5,53 euro ct/kWh (su 9 proc. PVM) – 0,67 euro ct pigiau nei gruodį.

Atpigo ir karštas vanduo: gruodį jis kainavo 6,15 Eur už kub. metrą (su 9 proc. PVM), dabar – 5,79 Eur.

Kitiems vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė dabar kainuoja 5,99 euro ct/kWh (su 21 proc. PVM), karštas vanduo – 6,15 Eur už kub. m (su 21 proc. PVM).

Skaityti toliau

Šilumos kaina mažėja dėl sumažėjusios jos kintamosios dalies, kurios dydis iš dalies priklauso nuo šilumai gaminti naudojamo kuro (Šilutėje – biokuro) rinkos kainos.

Nojaus, 15min.lt, nuotr.

Skelbiame savaitgalį tris mergaites pagimdžiusios mamos sąskaitą ir kviečiame tiesiogiai paremti sunkiai besiverčiančią jauną šeimą.

„Šilutės ETA Žinios“ jau rašė apie sausio 4 d. Šilutės ligoninėje gimusias trynukes mergaites („Netikėtumas Šilutės ligoninėje: 20-metė, laukusi dvynukų, pagimdė tris mergaites (papildyta TV reportažu)“).

Jau kitą dieną su mumis susisiekė žmonės, norintys paremti sunkiai besiverčiančią jauną šeimą, o šiandien sulaukėme ir prašymo viešai paskelbti sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigų visą

Skaityti toliau

Lietuvą pradžiuginusių trynukių tėvams, numerį.

Šilutės ligoninės vadovas Darius Steponkus, kuris taip pat neslepia džiaugsmo dėl šio neeilinio įvykio, mielai sutiko pasidalinti turima informacija:
Agnės Rapalavičienės sąskaitą DNB banke LT83 4010 0510 0333 5605.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 5-15 d. nupuoštos kalėdinės eglutės vėl bus renkamos į specialiais užrašais paženklintus konteinerius. Iš jų bus ruošiamas biokuras gyventojų būstams šildyti.

Akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ simbolika pažymėti konteineriai Šilutėje stovės Geležinkelio g. 6b (prie agrochemijos parduotuvės) ir Parko g. 2 (prie Kultūros ir pramogų centro).

Skaityti toliau

Akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ Lietuvoje vykdoma jau aštuntus metus. Šiemet nupuoštos kalėdinės eglutės biokurui taip pat bus renkamos Vilniuje, Klaipėdoje, Pagėgiuose, Širvintose, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Trakuose, Lentvaryje, Varėnoje ir Lazdijuose. Akciją organizuoja komunalinių atliekų surinkimo UAB “Ecoservice”.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gruodžio 30 d. Šilutės darbo biržoje atidarytas šeštasis šiais metais Jaunimo darbo centras šalyje ir trečiasis Klaipėdos apskrityje, kur bus teikiamos nemokamos atviro informavimo ir konsultavimo paslaugos jaunimui.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas įsitikinęs, jog didžiausią jaunimo nedarbą turinčiame Šilutės rajone jaunimo darbo centro atsiradimas duos pozityvų postūmį jaunuoliams planuoti savo ateitį, motyvuos juos siekti savo karjeros tikslų, prisidės prie sėkmingo jaunuolių integravimosi į švietimo sistemą ar darbo rinką.

Skaityti toliau

Siekiant Jaunimo darbo centrą padaryti patraukliu jaunimui, jame įgyvendinti šiuolaikiniai technologiniai sprendimai – veiks 4G interneto ryšys, aktuali informacija bus teikiama garso ir vaizdo priemonėmis. Tikimasi, kad Jaunimo darbo centras taps atvira ir patraukli vieta ne tik jaunimui, bet įvairioms jaunimo organizacijoms, kitiems socialiniams partneriams, prisidedantiems prie jaunimo užimtumo didinimo. Nedirbantys jaunuoliai centre gaus pakankamai informacijos renkantis profesiją, žinių ir įgūdžių darbo paieškoje.

Jaunimo situacija Šilutės darbo rinkoje

Šiuo metu Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje registruota 780 jaunų bedarbių. Šiais metais registruotas jaunimo nedarbas Šilutės rajone nuo 9,4 proc. sumažėjo iki 7,3 proc., tačiau vis tiek išlieka aukščiausias regione.

Tarp jaunų bedarbių iki 29 metų 46,5 proc. jaunuolių neturi profesinės kvalifikacijos, 45 proc. – įgiję profesinį ir 8,5 proc. – aukštąjį išsilavinimą. Net 64 proc. jaunuolių neturi jokios darbo patirties. 13 proc. – ilgalaikiai bedarbiai.

Šilutės skyrius taip pat įgyvendina ESF projektą „Pasitikėk savimi“, kurio veiklose dalyvavo 110 nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių, iš kurių 54 jau sėkmingai įsidarbino arba grįžo į švietimo sistemą, o 17 nusiųsti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Įvairiuose projekto renginiuose jaunimui dalyvauja nevyriausybinės organizacijos, verslininkai ir socialiniai partneriai.

Lietuvoje šiuo metu jau veikia 29 jaunimo darbo centrai.

Parengta pagal www.socmin.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Meno žmonės vėl džiugina šilutiškius savo kūriniais.

Jeigu visų Lietuvos savivaldos veikėjų užsispyrimą bet kokia kaina siekti valdžios vertintume „ožiais“, tai dabartinės Šilutės rajono valdžios vyrams ir moterims, be jokios abejonės, galėtume suteikti aukščiausią – penkių ožių įvertinimą.

Tačiau šis straipsnelis ne apie tai, o apie penkis stilizuotus ožius, kurie tarpušventyje išdygo Šilutės miesto Lietuvininkų gatvėje, pievelėje priešais prekybos namus „Eksa“.

Skaityti toliau

Tai Andriaus Sirtauto, to nepailstančio rajono vaikų meno mokyklos dailės skyriaus mokytojo, ir jo bendraminčių dovana miestui švenčių proga.

Panašu, kad A. Sirtautas su bendraminčiais, be kita ko, pasiekė ir pastarąjį tikslą: skaityti pirmąją pastraipą…

Liudo Mockaus nuotr.

Šilutėje, Laisvės al., įrengtas pirmasis mieste tualetas šunims.

Tuo pasirūpino daugiabučius namus mieste ir rajone administruojanti UAB “Šilutės būstas”, bendradarbiaudama su Šilutės seniūnija.

Specialus aptvaras įrengtas už Laisvės al. 10-o namo, žiūrint iš Taikos g. pusės. Jis paženklintas specialiu ženklu, prie jo pastatyta šiukšlių dėžė augintinių ekskrementams.

Skaityti toliau

Pasak UAB “Šilutės būstas” direktoriaus Alekso Kvederio, jeigu šis bandymas pripratinti gyventojus prie vakarietiškos tvarkos pasiteisins, panašių tualetų naminiams keturkojams bus įrengta ir kituose miesto kvartaluose.

Susijęs: “Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Raudona – pavojaus padangoms spalva.

Trys pėsčiųjų perėjos Šilutės miesto Tilžės ir Lietuvininkų gatvėse nuo šiol bus gerokai saugesnės: važiuojamoji dalis prieš jas dengiama didesnio už įprasto asfalto šiurkštumo danga, kuri užtikrins ypač gerą automobilių padangų sukibimą su keliu ir sutrumpins transporto priemonių stabdymo kelią.

Tilžės gatvėje, prie vienos iš modernizuojamų perėjų, kalbinti kelio darbininkai teigė, kad naujoji kelio danga pakankamai šiurkšti, kad staigiai stabdant ant jos stipriai įsibėgėjusią mašiną, gali ne

Skaityti toliau

juokais nukentėti padangos…

Pasak Šilutės seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko, šiemet mieste taip bus sutvarkytos tik trys perėjos – dvi Tilžės gatvėje ir viena Lietuvininkų gatvėje, ties SEB banku. Vėliau tokių gali būti įrengta daugiau.

Vairuotojams primename, kad miesto gatvės – ne pakilimo takas.