Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Vienas gerųjų pavyzdžių – Šilutės rajono savivaldybė, kurioje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau nuo 2014 m. Šilutės rajono savivaldybė žengia žalios ir atsinaujinančios energetikos kryptimi, kai UAB „Šilutės šilumos tinklai“ pastatė vandens šildymo katilą, kūrenamą biokuru. Siekiant didinti šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuru kūrenamos katilinės statomos ir miesteliuose.

„Siekiame racionaliai panaudoti gaminamą elektros energiją, todėl patvirtintas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas, planuojamas elektromobilių pirkimas savivaldybei priklausančiose įstaigose. Neatmetame galimybės įrengti ir bendruomeninį saulės elektrinių parką, kurio gaminama elektros energija bus galima aprūpinti kitas viešąsias įstaigas“, – patirtimi dalijasi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Rengiant atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) naudojimo plėtros planą, Šilutės rajono savivaldybėje buvo išanalizuota AIE naudojimo esama situacija, nustatyta atsinaujinančių energijos išteklių dalis kiekvienos energijos rūšies sąnaudose, identifikuotos AIE plėtros galimybės. Taip pat buvo įvertintas savivaldybės teritorijoje esančių AIE techninis potencialas, kuris siekia apie 844 kilotonų naftos ekvivalento (ktne). Šis skaičius parodo AIE kiekį, kuris galėtų būti įsisavintas pasinaudojant tik Šilutės rajono savivaldybėje esančiais ištekliais. AIE potencialas daug kartų viršija savivaldybės metinius energijos poreikius – apie 38 ktne.

Iškastinį kurą naudojančių elektros energiją gaminančių įrenginių savivaldybėje nėra, o savivaldybės teritorijoje elektros energija iš AIE gaminama tik saulės šviesos elektrinėse ir vėjo jėgainėse. Šilutės rajono savivaldybė yra patraukli vėjo jėgainių statybai, todėl čia įkurtas Čiūtelių vėjo jėgainių parkas, veikia Juknaičių, Usėnų, Didšilių ir Mockių vėjo elektrinių parkai. Per kalendorinius metus vėjo jėgainių parkai pagamina vidutiniškai 396000 MWh elektros energijos. „Labai džiaugiamės aktyviu vėjo jėgainių parkų vystytojų suinteresuotumu, jų darniu bendradarbiavimu su vietos bendruomenėmis“, – teigia savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

2021 m. duomenimis, Šilutės rajono savivaldybėje buvo išduoti 45 leidimai saulės šviesos elektrinėms, kurių bendra įrengtoji galia siekė 1,07 MW. Pasak mero V. Laurinaičio, svyruojant elektros kainai, prioritetas – efektyvus atsinaujinančių elektros šaltinių panaudojimas, kad viešųjų pastatų išlaikymas netaptų našta savivaldybei. Todėl Šilutės rajono savivaldybės administracija 2019–2024 m. įrengė fotovoltines jėgaines 21 viešojoje įstaigoje. Taip pat savivaldybės iniciatyva buvo finansuotos ir įrengtos saulės šviesos jėgainės ir religinėms bendruomenėms. Bendra įrengtų fotovoltinių jėgainių galia sudaro 740 kW. Panaudota 770 tūkst. Eur Klimato kaitos programos lėšų ir investuota 193 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto lėšų.

Tarp pagrindinių priemonių AIE rodikliui iki 2030 m. pasiekti yra saulės energijos panaudojimas karšto vandens gamybai saulės kolektoriuose ir elektros energijos gamybai saulės šviesos elektrinėse, įrengtose ant savivaldybei priklausančių pastatų stogų. Pokyčiai neaplenks ir Šilutės rajono savivaldybės privačių namų savininkų – prognozuojamas ženklus gaminančių vartotojų skaičiaus augimas.

Atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis Šilutės gyventojų naudoja, domisi ir žino apie AIE naudojimo, energijos taupymo bei efektyvumo didinimo galimybes.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas savivaldybes įpareigoja būti atsakingas už AIE plėtrą – tai itin reikšminga plėtros plano dalis. Įstatyme numatyta, kad viena iš savivaldybių funkcijų yra parengti, tvirtinti ir įgyvendinti AIE plėtojimo veiksmų planą, tad būtent šiais planais savivaldybės ateityje ir remsis, naudodamos atsinaujinančius energijos išteklius.

Su Šilutės rajono savivaldybės 2021–2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planu galima susipažinti čia.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės taryba pritarė papildomos vienkartinės paramos (išmokos) gimus vaikui skyrimui ir mokėjimui Šilutės rajono savivaldybėje.

Išmokos dydis – 10 bazinių socialinių išmokos dydžių – 550 Eur.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Papildoma vienkartinė parama (išmoka) gimus vaikui skiriama pareiškėjui (vaiko motinai arba tėvui) pateikus prašymą, kai kreipiamasi dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nustatyta tvarka, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

A. Každailio.

Vasario 29 d. Lietuvos heraldikos komisija, sudaryta LR Prezidento, pritarė etnografinio Mažosios Lietuvos herbo projektui.

Etnografinio Mažosios Lietuvos herbo autorius – Arvydas Každailis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip pat sukurti Mažasis ir Didysis herbai, lauko vėliava ir atspaudas. Herbe pavaizuodas toteminis gyvūnas briedis, pasiruošęs kraštą ginti nuo priešų. Viršutinėje dalyje simbolinis švyturys, kurio spinduliai apšviečia Mažąją Lietuvą. Didžiajame herbe taip pat įrašyti Vydūno žodžiai: „Spindulys esmi begalinės šviesos“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 11 d. priemiesčio ir miesto autobusai važiuos sekmadienio grafiku, praneša UAB „Šilutės autobusų parkas“.

Tolimojo susisiekimo autobusų eismas nekeičiamas – autobusai vyks pagal esamus tvarkaraščius.

Tvarkaraščius rasite čia: https://silutesautobusai.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

ASK 'Vilkyčiai' nuotr.

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis šių metų varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio, skelbiama ASK „Vilkyčiai“ pranešime žiniasklaidai.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stop kadras.

Gyventojai lieka be kelių.

Vis ilgiau trunkantys ir vis galingesni potvyniai Vakarų Lietuvoje gyventojus palieka be kelių: pernai vienas nuplautas Šilutės rajone, šiemet nebeliko naujai nutiesto kelio Pagėgių savivaldybėje. Automobilių kelių direkcija aiškinasi, kas kaltas, kad brangiai kainavusius kelius pasiglemžia potvyniai.

Daugiau – https://www.lrt.lt/mediateka…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasario 16 dieną Šilutės autobusai važiuos sekmadienio grafiku, praneša UAB „Šilutės autobusų parkas“.

Tvarkaraščius rasite čia: https://silutesautobusai.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šių metų  sausio 1 d. vietinė rinkliava apskaičiuojama kas mėnesį.

Administratorius parengia iki kiekvieno mėnesio 10 dienos mokėjimo pranešimus kiekvienam juridiniam ir fiziniam asmeniui. Mokėjimo pranešimai siunčiami elektroniniu paštu, SMS žinutėmis. Mokėjimo pranešime nurodoma suma, kurią mokėtojas privalo sumokėti už vieną mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokėtojams, kurie nesinaudoja elektroniniu paštu ir kuriems nėra galimybės išsiųsti SMS žinutės, įteikiamos mokėjimo kortelės.

Mokėtojai, norintys mokėti už ilgesnį laikotarpį, gali mokėti rinkliavą už ketvirtį, pusmetį ar metus į priekį.

Jei kiltų neaiškumų ar norėtumėte detalesnės informacijos, prašome susisiekti šiais kontaktais:

tel. 8 441 79 295;

mob. tel.: +370 659 09 864, +370 659 54 892, +370 659 93 875;

El. p.: rinkliava@silute.lt, danguole.dimiciukiene@silute.lt, arunas.valius@silute.lt, lolita.stoniene@silute.lt.

www.silute.lt inf.

Stop kadras.

Sunkiai potvynyje murkdosi Šilutės rajono Mingės kaimo gyventojai. Savaitgalį ledams nuvertus kelis elektros stulpus, žmonės kurį laiką buvo be elektros, o keliai – neišvažiuojami. Žmones valdžios taupymas siutina, kad kovai su vandeniu siurbliai nejungiami.

Daugiau – https://lnk.lt/straipsniai/lietuvoje/potvynio-atkirstus-minges-gyventojus-siutina-valdzios-taupumas/235561

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministras pasirašė limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose panaikintos limituotos žvejybos sąlygos. Šie pokyčiai įsigaliojo šiandien.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti bus leidžiama įprasta tvarka, turint žvejo mėgėjo bilietą, kaip ir visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. Įsigyti žvejo mėgėjo kortelių nebereikės. Visos žvejo mėgėjo kortelės, kurios jau yra išduotos, galios iki jose nurodyto termino pabaigos.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojus Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimams pabrango mėgėjų žvejybos leidimai, o Rusnės seniūnijos gyventojai nebeturi anksčiau jiems suteiktos nemokamos žvejybos teisės. Be to, limituota žvejyba Nemuno deltoje neatitiko limituotos žvejybos sąvokos, nes vienintelis žvejybos taisyklių išskirtinumas buvo ne griežtesni žvejybos ribojimai, o teisė paimti daugiau žuvų nei kituose Lietuvos ežeruose ir upėse.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad panaikinus limituotos žvejybos sąlygas, nebegalioja ir nuostata, leidusi Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose vienam žvejui per vieną žvejybą sugauti 7 kg žuvų, dabar bus taikomas bendras 5 kg limitas.

Taip pat lieka galioti draudimas Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose žvejoti karšius jų neršto metu – nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. (draudimas netaikomas karšių žvejybai polderiuose).

Primename, kad bet kokia mėgėjų žvejyba draudžiama ištisus metus Krokų lankos botaniniame–zoologiniame draustinyje, Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje.

Žvejojant Kuršių mariose leidžiama sugauti 7 kg žuvų, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas.

Nemuno deltos regioninio parko žemėlapį galima rasti čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Potvyniai Pamario krašte nėra naujiena – Lietuvoje nėra kitos tokios reguliariai potvynių veikiamos vietos kaip Nemuno delta. Nors potvyniai Pamario krašte kartojasi kiekvieną pavasarį, vis dėlto dėl staigaus sniego tirpsmo, gausių kritulių, atlydžio periodų ir kitų veiksnių jie vis dažniau kyla ir žiemą. Todėl naudodamiesi palydovo „Sentinel-1“ siunčiamais duomenimis Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir doc. Laurynas Jukna nagrinėja jų mastą ir sako, kad tokia informacija praverčia tiek stebint gamtos reiškinių pokyčius, tiek planuojant naujas gyvenvietes.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ateityje potvynių vis daugės

Bendras Nemuno deltos plotas – net 930 kvadratinių kilometrų, o didžiausia jos dalis išsidėsčiusi Kaliningrado srityje. Kylantis vanduo apsemia kelius, sodybas, sunkina susisiekimą ir lemia įvairius ekonominius nuostolius pajūrio regione. 2023–2024 m. šaltuoju sezonu Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybėse upės tvino ne vieną kartą – lapkričio viduryje, gruodžio ir sausio pabaigoje. Per šį laikotarpį kelis kartus skelbta ekstremalioji situacija, ne išimtis ir naujausias vandens lygio pakilimas, kai sausio 25 d. Šilutės savivaldybė dalyje savo teritorijų paskelbė ekstremaliąją padėtį dėl labai aukšto vandens lygio.

Tačiau nors įprastai su potvyniais Pamario kraštas susiduria pavasarį, mokslininkai numato, kad keičiantis pasauliniam klimatui jų daugės ir žiemą: su pavojingais ir nuostolius sukeliančiais potvyniais didėjant ekstremalių reiškinių kiekiui, tikėtina, bus susiduriama vis dažniau. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. IPCC) teigia, kad, dėl klimato kaitos stiprėjant liūtims, didės ir potvynių mastas. Lietuvoje ruošiantis tokioms grėsmėms ir įgyvendinant Europos Sąjungoje priimtą Potvynių direktyvą, 2014 m. sudaryti ir vis atnaujinami Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos skaitmeniniai žemėlapiai.

Apskritai Lietuvoje, vandens matavimo stočių duomenimis, dėl šaltuoju metų laiku rečiau susiformuojančios sniego dangos fiksuojama maksimalių pavasario potvynių debitų mažėjimo tendencija, tačiau daugėja potvynių ir poplūdžių žiemos metu. Ateityje, pagal Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamą Potvynių rizikos valdymo planą 2023–2027 m., gali daugėti dėl lietaus sukeltų potvynių ir atskirais metais įvykstančių ekstremalių potvynių.

Vertinant potvynius nepakeičiamas įrankis – palydovinė informacija

Kadangi potvynių teritorijas dažnai sunku pasiekti, vertindami potvynių mastą geografai pasitelkia ne tik antžeminius, bet ir palydovinius duomenis. Vanduo – savo savybėmis išskirtinė medžiaga, todėl vandens apsemtiems paviršiams stebėti sukurta įvairių metodų. Skystas vanduo gerai sugeria 700–1100 nanometrų dažnio artimuosius infraraudonuosius spindulius (NIR). Kadangi NIR spinduliuotė sugeriama vandens, tik nedidelė jos dalis yra išspinduliuojama arba atspindima atgal į kosmosą. Todėl, jei palydovo jutiklis užfiksuoja žemas NIR atspindžio reikšmes, tai gali reikšti, kad fiksuojamas vandens paviršius. Remiantis šia ir kitomis spinduliuotės sugėrimo savybėmis, optinių palydovinių tyrimų srityje sukurta įvairų indeksų, kurie padeda išskirti vandens telkinius arba apsemtas teritorijas. Vis dėlto optiniai jutikliai turi kelis trūkumus – pavyzdžiui, jie negali suteikti jokios informacijos apie paviršių, jei tuo metu debesuota arba jei vanduo apsėmęs tankų mišką, o tai dažnas atvejis Lietuvos sąlygomis.

Tokiose situacijose į pagalbą pasitelkiami mikrobangų duomenys, nes mikrobangos gali prasiskverbti pro debesis. Vandens nustatymo principas čia remiasi ne molekulių sugerties, bet labiau fizikinėmis atspindžio taisyklėmis. Kadangi vandens paviršius yra lygus, mikrobangos, skleidžiamos palydovo, į jį atsimuša tarsi į veidrodį ir yra nukreipiamos kita kryptimi nuo palydovo jutiklio. Todėl palydovas neužfiksuoja jokio sugrįžtančio atspindžio, o atgalinės sklaidos reikšmės yra labai žemos.

Pavyzdžiui, lyginant Europos kosmoso agentūros palydovo „Sentinel-1“ mikrobangų vaizdus iš Kartenos apylinkių gruodžio viduryje ir gruodžio pabaigoje, kai vandens lygis buvo pakilęs, galima pamatyti, kad aplink Minijos upę išryškėja juodos spalvos teritorijos, kurios aiškiai rodo itin žemas atspindžio reikšmes, t. y. vandens paviršių.

Iš viso per paskutinį žymesnį vandens lygio pakilimą Šilutės rajono savivaldybėje iki sausio 26 d. buvo apsemta beveik 13 tūkstančių hektarų ploto. Europos kosmoso agentūros palydovų vaizdai leidžia stebėti, kaip dinamiškai keitėsi apsemtų (nuotraukose – juodų) teritorijų plotas Nemuno deltoje ir Šilutės apylinkėse nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. sausio pabaigos: ryškiausiai apsemiama dalis aplink Žalgirių mišką, kur patvinsta Atmatos upė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informuoja, kad šiuo metu valstybės institucijų žmonių paieškos ir gelbėjimo pajėgumai darbams ant Kuršių marių ledo yra apriboti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasdieniniame jūriniame hidrometeorologiniame biuletenyje Nr. 32 ir 2024 m. sausio 31 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto tinklapyje paskelbta, kad Kuršių mariose ties Juodkrante ledas yra išlaužytas, ties Nida – ledo atšuta, properšos, ledo irimas ir tirpimas 3 b. (3 balų tirpimas atitinka 5–6 cm per parą). Kuršių mariose ties Vente properšos ir ledų sangrūdos, ledo tirpimas ir irimas – 2 b. (2 balų tirpimas atitinka 3–4 cm per parą).

Lipti ant ledo šiuo metu yra ypač pavojinga!

Atsižvelgdami į susidariusią situaciją Kuršių mariose, prašome gyventojų būti budriems ir nelipti ant užšalusių vandens telkinių.

Primename, kad už savivaldybių tarybų patvirtintų ,,Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių“ pažeidimus yra numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras kelių ruožų ilgis, kuriuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas, siekia beveik 90 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Eismas draudžiamas

kelyje Nr. 2230 Žvelsėnai–Pikteikiai nuo 2,20 iki 2,60 km apsemtas kelio ruožas nuo 2,2 iki 2,6 km. vandens gylis 40 cm.

kelyje Nr. 4205 Rusnė–Pakalnė–Uostadvaris nuo 6,70 iki 7,09 km apsemtas kelio ruožas nuo 6,7 iki 7,091km. vandens gylis 20 cm.

kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 2,06 iki 3,52 km apsemtas kelio ruožas nuo 2,063 iki 3,518 km. vandens gylis 60 cm.

kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,52 iki 13,50 km apsemtas kelio ruožas nuo 3,518 iki 13,5 km. vandens gylis 80 cm.

kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 13,63 iki 14,00 km apsemtas kelio ruožas nuo 13,63 iki 14 km. vandens gylis 30 cm.

kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 15,74 iki 20,46 km apsemtas kelio ruožas nuo 15,739 iki 20,46 km. vandens gylis 100 cm.

kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,02 iki 0,60 km apsemtas kelio ruožas nuo 0,015 iki 0,6 km. vandens gylis 40 cm.

kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,80 iki 12,00 km apsemtas kelio ruožas nuo 0,8 iki 12 km. vandens gylis 60 cm.

kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 1,05 iki 5,70 km apsemtas kelio ruožas nuo 1,05 iki 5,7 km. vandens gylis 30 cm.

kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 27,41 iki 27,46 km apsemtas kelio ruožas nuo 27,41 iki 27,46km. vandens gylis 50 cm.

kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 5,40 iki 6,00 km apsemtas kelio ruožas nuo 5,4 iki 6 km. vandens gylis 50 cm.

kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,30 iki 9,90 km apsemtas kelio ruožas nuo 7,3 iki 9,896 km. vandens gylis 50 cm.

kelyje Nr. 4216 Užliekniai–Paleičiai nuo 3,35 iki 3,50 km apsemtas kelio ruožas nuo 3,35 iki 3,5 km. vandens gylis 25 cm.

kelyje Nr. 4216 Užliekniai–Paleičiai nuo 4,77 iki 4,80 km nebaigtas rangos objektas, apsemtas kelio ruožas nuo 4,77 iki 4,8 km. vandens gylis 40 cm.

kelyje Nr. 4218 Rusnė–Bevardis upelis nuo 2,80 iki 5,00 km apsemtas kelio ruožas nuo 2,8 iki 4,998 km. vandens gylis iki 30 cm.

kelyje Nr. 4219 Pakalnė–Naujoji Skirvytė nuo 2,50 iki 7,71 km apsemtas kelio ruožas nuo 3,2 iki 7,706 km. vandens gylis 30 cm.

kelyje Nr. 4228 Povilai–Minija nuo 3,28 iki 3,80 km apsemtas kelio ruožas nuo 3,28 iki 3,8 km. vandens gylis 30 cm.

kelyje Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 8,84 iki 18,12 km apsemtas kelio ruožas nuo 8,84 iki 18,12 km. vandens gylis 100 cm.

kelyje Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,61 iki 29,00 km apsemtas kelio ruožas nuo 23,61 iki 29 km. vandens gylis 50 cm.

kelyje Nr. 4231 Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 2,06 iki 6,69 km apsemtas kelio ruožas nuo 2,063 iki 6,687 km. vandens gylis 70 cm.

kelyje Nr. 4237 Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,70 iki 2,30 km apsemtas kelio ruožas nuo 0,7 iki 2,3 km. vandens gylis 50 cm.

kelyje Nr. 4243 Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,00 iki 2,74 km apsemtas kelio ruožas nuo 0 iki 2,738 km. vandens gylis iki 25 cm.

kelyje Nr. 4244 Rusnė–Senoji Skirvytė nuo 2,00 iki 2,34 km apsemtas kelio ruožas nuo 2 iki 2,345 km. vandens gylis iki 30 cm.

kelyje Nr. 4246 Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 6,21 km apsemtas kelio ruožas nuo 0 iki 6,208 km. vandens gylis 110 cm.

kelyje Nr. 4247 Mociškiai–Vėžininkai–Nausėdai nuo 1,71 iki 2,91 km apsemtas kelio ruožas nuo 1,711 iki 2,91 km. vandens gylis 70 cm.

kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 2,90 iki 9,90 km apsemtas kelio ruožas nuo 2,9 iki 9,901 km. vandens gylis 40 cm.

kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 7,00 km apsemtas kelio ruožas nuo 5,3 iki 7 km. vandens gylis iki 20 cm.

kelyje Nr. 4275 Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr. 2 nuo 0,30 iki 2,24 km apsemtas kelio ruožas nuo 0,3 iki 2,241 km. vandens gylis 30 cm.

Ruožų skaičius, kuriuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas: 28.

Eismas leidžiamas:

kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė nuo 3,80 iki 4,10 km apsemtas kelio ruožas nuo 3,8 iki 4,1 km. vandens gylis 5cm.

kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė nuo 5,20 iki 5,80 km apsemtas kelio ruožas nuo 5,2 iki 5,8 km. vandens gylis 10 cm.

kelyje Nr. 4204 Rusnė–Uostadvaris–Švyturys nuo 3,30 iki 3,70 km apsemtas kelio ruožas nuo 3,3 iki 3,7 km. vandens gylis 15 cm.

kelyje Nr. 4207 Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis nuo 15,59 iki 15,59 km apsemtas kelio ruožas nuo 15,59 iki 15,59 km. vandens gylis iki 7 cm.

kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 15,59 iki 15,74 km apsemtas kelio ruožas nuo 15,59 iki 15,739 km. vandens gylis 30 cm.

kelyje Nr. 4228 Povilai–Minija nuo 0,88 iki 0,92 km apsemtas kelio ruožas nuo 0,88 iki 0,92 km. vandens gylis 10 cm.

Ruožų skaičius, kuriuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas: 6

Ribojama masė

kelyje Nr. 2249 Priekulė–Stragnai II nuo 0,48 iki 1,18 km apsemtas kelio ruožas nuo 0,48 iki 1,18 km. vandens gylis iki 40 cm.

Ruožų skaičius, kuriuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas: 1.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pinga ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams vasario mėnesį kainuos 8,65 ct (su 9 proc. PVM) – 0,29 ct pigiau nei sausį.

Pinga ir karštas vanduo: šį mėnesį karšto vandens kubinis metras kainuoja 9,17 Eur (su 9 proc. PVM), o vasarį kainuos 9,01 Eur.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 9,49 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 9,74 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2023 m. vasarį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 8,47 ct (su 0 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras 8,16 Eur (su 0 proc. PVM).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Potvynio nuo išorinio pasaulio atkirsto Žalgirių kaimo žmones sukrėtė nelaimė – nuskendo ilgametis šio kaimo gyventojas. Kol policija aiškinasi įvykio aplinkybes, kaimo gyventojo liūdintys vietiniai taip pat bando atsakyti į klausimą, kas nutiko lemtingą vakarą.

Daugiau- https://www.lrt.lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ką reikėtų daryti siekiant sumažinti potvynių pamaryje žalą? Apie tai kalba Šilutės rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis, Klaipėdos rajono vicemeras, ekstremaliųjų situacijų prevencijos vadovas Vytautas Butkus.

Daugiau – https://www.lrt.lt/mediateka…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šyšos upė išsiliejo iš krantų.

Šilutės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl labai didelio vandens lygio savivaldybėje, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Tai reiškia, kad ekstremaliosios situacijos padariniai, jeigu tokių bus nustatyta, bus šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos pajėgomis ar naudojant savivaldybėje turimus materialinius išteklius, arba valstybės rezervą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugų seniūnijoje apsemtos 9 sodybos, kuriose gyvena 2 gyventojai, ir apie 2 740 ha.

Juknaičių seniūnijoje apsemti 5 kaimai, 12 sodybų, kuriose gyvena 16 gyventojų, ir apie 900 ha.

Kintų seniūnijoje apsemti 4 kaimai, 6 sodybos, kuriose gyvena 3 gyventojai, ir apie 5 600 ha.

Šilutės seniūnijoje apsemti 6 kaimai, 24 sodybos, kuriose gyvena 44 gyventojai, ir apie 3 200 ha.

Bendrai apsemta 15 kaimų, 51 sodyba, kuriose gyvena 65 gyventojai, ir daugiau kaip 12 700 ha.

Operacijų vadovu paskirtas Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis.

Gyventojų prašoma būti atsakingiems ir nepažeisti kelio ženklų, įspėjančių apie apsemtą kelio ruožą.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:

Priekulė–Stragnai II nuo 0,48 iki 1,18 km, vandens gylis iki 40 cm.
Sakūčiai–Žemaitkiemis nuo 1,05 iki 3,40 km, vandens gylis 25 cm.
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,52 iki 7,90 km, vandens gylis iki 35 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 1,05 iki 5,70 km, vandens gylis iki 25 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,00 iki 20,00 km, vandens gylis 30 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,30 iki 9,90 km, vandens gylis 50 cm.
Rusnė–Bevardis upelis nuo 3,20 iki 5,00 km, vandens gylis iki 20 cm.
Pakalnė–Naujoji Skirvytė nuo 3,20 iki 7,71 km, vandens gylis iki 20 cm.
Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 15,40 iki 18,11, km vandens gylis iki 90 cm.
Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,11 iki 23,84 km, vandens gylis 50 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 2,08 iki 3,69 km, vandens gylis iki 30 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,70 iki 2,30 km, vandens gylis 50 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis iki 25 cm.
Rusnė–Senoji Skirvytė nuo 2,00 iki 2,34 km, vandens gylis iki 20 cm.
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 6,21 km, vandens gylis iki 35 cm.
Mociškiai–Vėžininkai–Nausėdai nuo 1,85 iki 1,88 km, vandens gylis iki 35 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 2,00 iki 9,00 km, vandens gylis 25 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis iki 20 cm.
Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr. 2 nuo 1,10 iki 2,24 km, vandens gylis 40 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose ištvinus upėms ir upėse vandens lygiui artėjant prie stichinio lygio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodamas į šią situaciją, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis (nitritais, nitratais ir kt.), mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patariama maistui vartoti fasuotą geriamąjį vandenį ir vadovautis šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis.

Vienos iš sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kuriomis dėl atlydžio ir / ar liūčių gali būti užterštas šulinių vanduo, yra nitritai ir nitratai. Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis ir pan.

Didžiąją dalį šių junginių suaugę žmonės gauna su maistu (daugiausia su daržovėmis), o pieno mišiniais maitinami kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams paruošti. Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus.

Atkreiptinas dėmesys, kad virinant vandenį nitritai ir nitratai iš jo nepasišalina.

Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti bei atlikti šulinių vandens tyrimus.

Primename, kad šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vietos valdžios vyrų ir moterų 2023 metų veiklos ataskaitos rajono seniūnijų bendruomenėms bus teikiamos nuo vasario 6 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

zuv.lrv. lt nuotr.

2023 metais, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 m. planu, į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius išleista 15,9 mln. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Vandens telkiniai praturtinti įspūdingu kiekiu europinių ungurių, lašišų, šlakių, vėgėlių, lydekų, sterkų ir kitų žuvų rūšių jaunikliais.

Siekiant gausinti vertingų žuvų populiacijas, užtikrinti bioįvairovę valstybiniu mastu, pernai įgyvendintas ne vienas projektas, leisiantis ateityje didinti įveisiamų, ypač plėšriųjų žuvų kiekius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žuvivaisos planą kasmet pagal mokslininkų teikiamas rekomendacijas sudaro ir tvirtina Žemės ūkio ministerija. Jį įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.).

2023 m. valstybiniai (neišnuomoti) vandens telkiniai gausiai įžuvinti šiomis Žuvininkystės tarnybos padaliniuose dirbtiniu būdu išveistomis ir paaugintomis įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (1 783,8 tūkst. vnt.), starkiais (1 731,0 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (6 380,0 tūkst. vnt.), lašišomis (182,0 tūkst. vnt.), šlakiais (152,6 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (237,0 tūkst. vnt.), skersasnukiais (22,5 tūkst. vnt.), ūsoriais (18,0 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais (70,0 tūkst. vnt.), lynais (31,4 tūkst. vnt.), Vištyčio ežero sykais (558,5 tūkst. vnt.), seliavomis (100,0 tūkst. vnt.), šamais (46,9 tūkst. vnt.), auksiniais karosais (6,2 tūkst. vnt.), karpiais (10,0 tūkst. vnt.) ir pačiažnypliais vėžiais (3,9 tūkst. vnt.).

Dar 215,36 tūkst. vnt. žuvų 2023 m. įveista iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista 181,66 tūkst. vnt. lydekų šiųmetukių, 4,9 tūkst. vnt. baltųjų amūrų, 0,6 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių ir 28,2 tūkst. vnt. lynų jauniklių. Aplinkos ministerija nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria po 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Pernai, įgyvendinat „Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje“ planą, į šalies vandens telkinius išleista 4 367,0 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. 2023 m. vasarąį 65 Lietuvos ežerus ir upes išleista virš 1 265,0 tūkst. vnt. šių vertingų žuvų, o žiemą11 šalies vandens telkinių praturtinti dar 3102,0 tūkst. vnt. stiklinės stadijos unguriukų.191,1 tūkst. vnt. žuvų – ženklintos organiniais dažikliais, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų galima įvertinti įveisimo efektyvumą, augimo tempą, sugautų užaugusių ungurių amžių.

Vadovaujantis patvirtintais žuvivaisos planais, kiekvienais metais vidutiniškai įžuvinama 230–240 vandens telkinių, iš kurių 134–140 yra ežerai, 70 – upės, 30–33 – tvenkiniai. Didžiausią įžuvinimo medžiagos dalį sudaro plėšriosios žuvys – apie 80–85 proc. viso įžuvinimui skirto žuvų kiekio. Kita dalis išleistų žuvų – saugomos ir retos rūšys: aštriašnipiai eršketai, ūsoriai, skersasnukiai, ir ežeriniai sykai bei viena vėžiagyvių rūšis – plačiažnypliai vėžiai.

Siekiant prisidėti prie biologinės vandenų įvairovės išsaugojimo ir gausinimo, sukuriant tinkamas sąlygas reofilinių (šaltavandenių) žuvų rūšims paauginti bei motininėms bandoms formuoti, 2023 m. rekonstruoti 4 betoniniai tvenkiniai Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje. Planuojama, kad tai padės išauginti ir į Lietuvos vandens telkinius įveisti iki 40 proc. daugiau lašišų ir šlakių rituolių.

2023 m. Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne įgyvendinta projektas „Aštriašnipių eršketų reproduktorių laikymo bazės sukūrimas“. Šiemet į erdvesnius vandens rezervuarus bus perkelti šiuo metu Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje auginami aštriašnipiai eršketai. Dar po keleto metų iš turimų reproduktorių tikimąsi suformuoti motininę bandą tolimesniam šių žuvų dirbtiniam veisimui.

Nustatyta, kad dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Negausinant papildomai, kai kurios žuvų rūšys tiesiog išnyktų.