Skaitytojo nuotr.

Švėkšnos Dvaro šventėje – neponiški reikalai.

Praėjusį savaitgalį Švėkšnoje vyko Dvaro šventė, į kurią suėjo, suvažiavo kaip niekad gausus būrys žmonių. Yra netgi manančių, kad ši šventė populiarumu nenusileidžia Jūros šventei Klaipėdoje. Tačiau vienas „Šilutės ETA Žinių“ skaitytojas šiųmetės Dvaro šventės organizavime įžvelgė ir didelį – viešųjų tualetų trūkumą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Per koncertą vos randi kur koją padėti, tačiau norintiems „gamtinių reikalų“ verčiau bėgti į krūmus, nes tarp didelės masės tualetai pastatyti tik du, – piktinasi skaitytojas. – Iki jų eilė nutįsusi kaip traukinio vagonų kolona – per visą parką.“

Skaitytojas prisimena liepos 6 dieną Žemaičių Naumiestyje vykusį renginį, į kurį, anot jo, buvo susirinkę vos keli šimtai žmonių, o tualetų jis suskaičiavęs net šešis.

„Pagal tokią logiką publikos turėjo susirinkti bent 3 kartus daugiau nei Švėkšnoje, – savo įžvalgomis dalijasi skaitytojas. – Tad įdomu, kas apskaičiuoja WC būdelių, t.y. tualetų, poreikį mūsų rajono šventėse?“

Skaitytojo įžvalgas ir pastebėjimus persiuntėme Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. Netrukus sulaukėme atsakymo.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Kuršių mariose stiprina verslinės žvejybos kontrolę – bus atliekami verslinės žvejybos įmonių patikrinimai žvejybos metu bei išsikrovimo vietose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai prasidėjus žvejybai tinklais nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. tikrins, kaip pildomi žvejybos žurnalai, kokie yra sugaunami laimikiai, kokie naudojami žvejybos įrankiai.

Svarbu

Nuo liepos 16 dienos iki rugpjūčio 31 d. yra leidžiama žvejoti 70–80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais tik tamsiu paros metu, kuomet pradėti žvejybą (pradėti statyti žvejybos įrankius) leidžiama ne anksčiau kaip 2 valandos iki saulės nusileidimo ir užbaigti žvejybą ne vėliau kaip 9 valandą ryto.

Žvejybos pradžia laikomas metas, kai pradedami statyti ar tikrinti žvejybos įrankiai. Žvejybos pabaiga laikomas metas, kai patikrinus ar išėmus žvejybos įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia žuvų iškrovimo vietą.

Nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d. draudžiama žvejyba 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Atmatos kairiojo kranto statomaisiais tinklaičiais, stambiaakėmis ir marinėmis gaudyklėmis, o Kuršių marių 6–12 žvejybos baruose nuo vakarinio Kuršių marių kranto iki farvaterio statomaisiais tinklaičiais, stambiaakėmis ir marinėmis gaudyklėmis nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d.

Atsakomybė

Už verslinės žvejybos tvarkos pažeidimą numatyta bauda iki 350 eurų, jeigu būtų padarytas šiukštus verslinės žvejybos pažeidimas – iki 1750 eurų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Išrinktos 2025 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Žeimeliui (Pakruojo r.), Rudaminai (Vilniaus r.), Kudirkos Naumiesčiui (Šakių r.), Drevernai (Klaipėdos r.) ir Švėkšnai (Šilutės r.).

Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skirs veikloms, kurios stiprins vietos kultūrinį identitetą, partnerystes, kurs naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsins miestelio vardą bei paveldą, leis pasitelkti inovatyvias formas, minės bendruomenių jubiliejines datas.

Nuo 2014 m. kasmet organizuojamas projektas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ sutelkia dėmesį į mažesnius Lietuvos miestelius ir kaimus, pasižyminčius išskirtine kultūros įvairove ir aktyvia bendruomenine veikla. Mažosiomis kultūros sostinėmis yra tapusios jau daugiau nei 80 gyvenviečių. Konkurso laimėtojai pritraukia lankytojus ne tik iš regiono, bet ir visos šalies, organizuoja daugybę renginių, puoselėja kultūros paveldą ir gyvąsias tradicijas.

Kultūros ministerija palaiko ir remia mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvą, padedančią sutelkti vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti jas į kultūrinį vyksmą, o platesnei visuomenei suteikti galimybes artimiau susipažinti su regionų kultūriniu savitumu.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamo Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkurso tikslas – skatinti kaimo gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose, bendruomenių kūrybines iniciatyvas, kultūros paslaugų prieinamumą.

Daugelyje mažųjų sostinių vietinių entuziastų, kultūros įstaigų darbuotojų ir savanorių pastangomis sukuriami įsimintini kultūriniai renginiai įtraukiant vietos bendruomenę, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų ir bendradarbiavimo idėjų. Projektas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ – unikali galimybė atrasti ir įvertinti mažesniuose miesteliuose slypinčius kultūros lobius.

Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.

Lietuvos heraldikos komisijos.

Naujai sukurti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas, praneša Lietuvos heraldikos komisija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiojo herbo aprašymas: sidabriniame lauke raudonas briedis, priekinėmis kojomis laikantis tokios pačios spalvos ietį. Raudonoje skydo galvoje sidabrinis šviečiantis švyturys. Herbo skydininkai – sidabriniai kurėnai. Kurėnų atskiros detalės – vėlukai, kairiosios vėtrungės karūnos trys apvalios detalės, virvių blokai, stiebai, kartys, rėja, ardamas, gikas, šliožos (švertai) ir elmentas – auksiniai. Auksinėje juostoje juodų raidžių devizas: SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS. Herbinis skydas, skydininkai ir devizas įkomponuoti ant senovinio medinio sidabro spalvos molo.

Mažojo herbo aprašymas: Sidabriniame lauke raudonas briedis, priekinėmis kojomis laikantis tokios pačios spalvos ietį. Raudonoje skydo galvoje sidabrinis šviečiantis švyturys.

Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu. Pažymėtina, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik mažesnioji buvusios istorinės Mažosios Lietuvos dalis. Didžioji istorinio regiono dalis plyti dabartinėje Karaliaučiaus srityje ir nedidelė dalis priklauso Lenkijai. Herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės simbolis. Be to, šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Jis tuo pačiu įtvirtina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliką. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių Nerijoje). Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis, kadangi kurėnais būdavo plaukiama žvejoti, jais gabentos prekės, gyvuliai. Kurėnai naudoti ir kaip susisiekimo priemonė. Kurėnai herbe puikiai papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką. Didžiojo herbo devize panaudota lietuvių filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata – SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS, kuris atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvninkų tarmės ypatumus.

Dailininkas Arvydas Každailis.

Daugiau – https://www.facebook.com…

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Birželio 22-28 dienomis Klaipėdos, Šilutės, Šilalės miestuose ir rajonuose vyks Lietuvos kariuomenės karo policijos ir sąjungininkų lauko taktinės pratybos „Šerifas 2024“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika, judės karinė technika.

SBA nuotr.

Būrys savanorių iš „Šilutės baldų“ bendrovės pagerino buitį vienišam senjorui Stasiui, kuriam dabar 94 metai, praneša SBA grupė savo feisbuko paskyroje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stasys jau pusę amžiaus gyvena vienas vienkiemyje. Dienas praskaidrina tik bene geriausias jo keturkojis draugas Arčis ir užsukanti socialinė darbuotoja.

Apžiūrėję senjoro valdas, 19 savanorių kibo į darbus: nupjovė žolę ir krūmynus, iš pakampių surinko besimėtančius gelžgalius ir senus padargus. Supratę, kad pavojų Stasiui kelia dvi avarinės būklės pašiūrės, jas nugriovė. O medieną, senjoro prašymu, supjovė malkoms – bus kuo pasišildyti žiemą. Talkininkai pasidarbavo ir namo viduje – užkabino užuolaidas, pakeitė rankšluosčius, senus apklotus.

Šiais darbais „Šilutės baldų“ komandos draugystė su Stasiu nesibaigia. Įmonės komanda planuoja dar ne kartą atvykti į pagalbą, atnaujinti baldus, kad daugiausiai namuose laiką leidžiančiam senjorui būtų jaukiau drauge su bičiuliu Arčiu.

Šilutės baldininkai atnaujino dalį Aukštumalos pažintinio tako

SBA nuotr.

Šilutės baldai by SBA Home komanda pasirūpino, kad Nemuno deltos regioninio parko lankytojai galėtų saugiai ir iš arti susipažinti su Aukštumalos pelkės gamta bei paslaptimis, praneša SBA grupė savo feisbuko paskyroje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsiliepę į parko direkcijos kvietimą, savanoriai pakeitė senas, sutrūnijusias Aukštumalos pelkės pažintinio tako lentas naujomis. Sutvarkyta apie 50 metrų tako.

Daugiau – https://www.facebook.com/SBAgrupe

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv., taip pat Vilkėnų, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinių vandens mikrobiologinės taršos rodikliai gegužės 22 d., kai buvo paimti bandiniai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma nenaudoti geriamojo vandens laistymui nuo 18 val. iki 21 val. (VE.lt nuotr.)

Gyventojų prašoma nenaudoti geriamojo vandens laistymui nuo 18 val. iki 21 val.

Įsivyravus karštiems orams ženkliai išaugo geriamo vandens suvartojimas Šilutės rajone, praneša UAB „Šilutės vandenys“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot vandens tiekėjų, taip yra todėl, kad gyventojai geriamąjį vandenį naudoja ne tik savo poreikiams, bet ir pievoms ar želdiniams laistyti.

UAB „Šilutės vandenys“ prašo gyventojų piko valandomis – nuo 18 val. iki 21 val. – nenaudoti geriamojo vandens laistymui.

„Būkite atsakingi ir laistymui pasirinkite ankstyvą ryto metą arba vėlyvą vakarą“, – rašoma pranešime.

kam.lt nuotr.

2024 m. gegužės 27 d. – birželio 2 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinė organizuoja karinės pratybas. Šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ginkluoti kariai judės pėsčiomis arba naudos civilinį, karinį transportą ir sraigtasparnį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2024 m. birželio 4 d. – 6 d. vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ ir Portugalijos rotacinių pajėgų bendros pratybos. Pratybų metu bus naudojama tabelinė ekipuotė, ginkluotė ir karinis transportas. Juknaičių miške ir aplink jį bus naudojama pirotechnika ir imitaciniai šaudmenys (išskyrus ramybės valandas). Pratybos bus vykdomos šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu.

aaa.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims, pavojingai mažą ribą. Stebėjimų metu minimali deguonies koncentracija siekė 7,1 mg/l Juodkrantės stotyje ir 5,9 mg/l Klaipėdos uosto stotyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus, jei deguonies koncentracija svyruoja tarp 6,5 iki 9,5 miligramo litre sunku išgyventi mažoms žuvims, deguonies koncentracijai svyruojant nuo 4 iki 6,5 miligramo litre pavojus neišgyventi kyla daugumai žuvų.

Specialistų nuogąstavimai pasitvirtino. Gegužės 27 dieną Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš mokslinių tyrimų laivo katamarano „Vėjūnas“ atliko deguonies koncentracijos matavimus Kuršių mariose. Išmatuota deguonies koncentracija siekė 7-9 mg/l, o vandens temperatūra +21°. Ekspedicijos metu buvo pastebėta kritusių žuvų. „Žuvys krenta dėl staigaus marių vandens šilimo, – pasakoja Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius. – Žuvims bei kitiems vandens gyvūnams deguonis reikalingas jų gyvybinių funkcijų palaikymui. Jei deguonies koncentracija vandens telkiniuose sumažėja iki kritinio lygio, vandens gyvūnai ima dusti. Vandens telkiniuose esant per dideliam gyvūnų, bakterijų ir augalų prieaugiui, deguonis esantis vandens telkinyje yra išnaudojamas greičiau nei įprasta“.

Pasak specialisto, kylant vandens telkinio temperatūrai, susidaro palankios sąlygos fitoplanktono (vienaląsčiams dumbliams) dauginimuisi, o šis procesas taip pat prisideda prie deguonies mažėjimo. D. Bagočius pabrėžia, kad ištirpusio deguonies sumažėjimas Kuršių mariose įšilus orams, yra kasmet vykstantis reiškinys.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sumažėjo ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių ir Klaipėdos uosto akvatorijos vandenyje sumažėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 19–20 dienomis atliktų matavimų duomenys rodo, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims, pavojingai mažą ribą Stebėjimų metu minimali deguonies koncentracija siekė 7,1 mg/l Juodkrantės stotyje ir 5,9 mg/l Klaipėdos uosto stotyje. Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus, jei deguonies koncentracija svyruoja tarp 6,5 iki 9,5 miligramo litre sunku išgyventi mažoms žuvims, deguonies koncentracijai svyruojant nuo 4 iki 6,5 miligramo litre pavojus neišgyventi kyla daugumai žuvų.

„Žuvims bei kitiems vandens gyvūnams deguonis reikalingas jų gyvybinių funkcijų palaikymui. Jei deguonies koncentracija vandens telkiniuose sumažėja iki kritinio lygio, vandens gyvūnai ima dusti. Vandens telkiniuose esant per dideliam gyvūnų, bakterijų ir augalų prieaugiui, deguonis esantis vandens telkinyje yra išnaudojamas greičiau nei įprasta“, – pasakoja D.Bagočius.

Pastarąsias dienas Lietuvoje vyravo karšti orai, dėl to sparčiai šilo ir Kuršių marių vanduo. Ties Juodkrante vandens temperatūra pakilo iki 20,4˚C, Klaipėdos sąsiauryje – iki 18,8˚C. Dėl tokių hidrometeorologinių sąlygų mažėja deguonies tirpumas vandenyje. Pasak D. Bagočiaus, kylant vandens telkinio temperatūrai, susidaro palankios sąlygos fitoplanktono (vienaląsčiams dumbliams) dauginimuisi, o šis procesas taip pat prisideda prie deguonies mažėjimo. Specialistas pabrėžia, kad ištirpusio deguonies sumažėjimas Kuršių mariose įšilus orams yra kasmet vykstantis reiškinys.

kam.lt nuotr.

Gegužės 13-31d. Vakarų Lietuvoje vyks tarptautinės karinės pratybos, praneša Lietuvos kariuomenė.

Įvairios mokomosios pratybų situacijos bus organizuojamos Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Plungės, Telšių, Rietavo, Šilutės ir Neringos miestų bei rajonų teritorijose, taip pat Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos ir NATO šalių kariai pratybų metu judės pėsčiomis ir ratinėmis transporto priemonėmis. Atskirais atvejais bus naudojama aviacija, vandens transportas, imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika.

Pratybų tikslais naudojami civiliniai objektai ir teritorijos yra tiesiogiai suderinti su jų valdytojais. Mokamosiose vietose bus laikomasi saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

Plėtojant kariuomenės ir civilinių institucijų bendradarbiavimą bei siekiant pratybas priartinti prie realių sąlygų, mokymai bus vykdomi apgyvendintose teritorijose.

Stop kadras.

Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako išbandę viską. Anksčiau kormoranus gąsdindavo šūviais, bet jų medžioklę aplinkosaugininkai dabar leidžia tik periodiškai.

Daugiau – https://lnk.lt/straipsniai…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Priimtas sprendimas dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų lincencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi ir įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) poveikio aplinkai, 2024 balandžio 19 dieną priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Sprendime akcentuota, kad PŪV įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso. PAV subjektas – Šilutės rajono savivaldybės administracija nepritarė ataskaitoje įvertintai PŪV galimybei, kadangi naftos gavyba ir su ja susijusi tarša (triukšmo, vizualinė, oro, vandens, dirvožemio ir pan.) prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės planams plėtoti rekreaciją Kintų vietovėje ir jos apylinkėse, siekiant kurortinės teritorijos statuso.

Sprendime atkreiptas dėmesys, kad PŪV planuojama teritorijose patenkančiose į potvynių grėsmės teritorijas ir Kintų miestelio teritorijoje, kurioje gruntinis vanduo yra lengvai pažeidžiamas antropogeninės taršos, tai įvertinus bei atsižvelgus į pastaraisiais metais dėl klimato kaitos dažnėjančius potvynius, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, PŪV vykdymas numatytoje teritorijoje, net ir pritaikius ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones (pylimus, stabdyti naftos transportavimą ar gavybą) avarijos/ekstremalios situacijos atveju (pvz. potvynio metu pralaužus pylimą) gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę.

Taip pat atsižvelgta, kad PŪV gretimoje aplinkoje (visais alternatyvų atvejais) yra saugomos teritorijos (Kuršių marių biosferos poligonas, BAST Kuršių marios, Nemuno deltos regioninis parkas ir kt.), kuriose yra aptinkamos (veisimosi ar migracijos metu) europiniu ir nacionaliniu mastu saugomos gyvūnų rūšys. Visais alternatyvų atvejais PŪV teritorijose yra tinkamų varliagyviams bei ropliams veistis buveinių. Planuojamoje teritorijoje fiksuotos 76 paukščių rūšys, iš kurių 5 paukščių rūšys įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, o 10 paukščių rūšių – į Paukščių direktyvos I priedo sąrašą. Teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, žiemoja apie 40 paukščių rūšių.

Agentūra įvertino, kad statybos metu vykdant žemės kasybos darbus, būtų sunaikinti dirvožemyje bei antžeminėje dalyje gyvenantys bestuburiai, smulkieji žinduoliai (pvz. peliniai graužikai) netektų buveinių, būtų sunaikintos varliagyvių, roplių ir žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių) laikino buvimo ar mitybos vietos. Naftos paieškinio/eksploatacinio gręžinio įrengimo metu dėl padidinto triukšmingumo bei taršos kvapais, šviesa, vibracija būtų sutrikdyta žinduolių ir paukščių migraciją.

Kintų miestelio bendruomenė, kaip suinteresuota visuomenė aktyviai dalyvavo poveikio aplinkai vertinimo procese ir nepritarė PŪV. Suinteresuota visuomenė teikdama pastabas ataskaitai ir nepritardama PŪV nurodė, kad Kintų miestelis ir Kuršių marių pakrantė yra Šilutės rajono rekreacinė zona, šioje teritorijoje vystoma inžinerinių tinklų, susisiekimo, paplūdimių, aktyvaus vandens sporto ir poilsio infrastruktūra. Šalia planuojamų gavybos aikštelių yra teikiamos kaimo turizmo sodybų paslaugos, organizuojami įvairūs renginiai, vaikų poilsio stovyklos, veikia maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įvertino ir atsižvelgė į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir galimo PŪV poveikio aplinkai bei nustatė, kad PŪV neatitinka vietos bendruomenės lūkesčių, noro gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, o PAV dokumento rengėjas bei PŪV organizatorius nepateikė siūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenei praradimams kompensuoti.

SBA nuotr.

Bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija (VMU) jau tradiciškai, trečius metus iš eilės, SBA grupės darbuotojai šiandien Utenoje, Kaune ir Šilutėje pasodino daugiau nei 24 000 medelių 7 ha teritorijoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Miškasodžiai – vienas iš svarbiausių miško ciklo etapų, kurio kertine dalimi yra ir žmonės. Jau dešimtmečius skaičiuojanti tradicija suteikia galimybių ir progų organizacijoms, įmonėms, gyventojams su šeimomis išeiti į mišką bei prisidėti prie miško atkūrimo ir naujų plotų įveisimo. Vertiname verslo bendruomenių iniciatyvas prisijungti prie miškininkų ir džiaugiamės galėdami supažindinti miškasodžio dalyvius su tvariais miškų priežiūros sprendimais“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Jau trečius metus iš eilės, tęsdami SBA grupės Savanorystės bangą, organizuojame miškasodžius drauge su VMU. Didžiuojamės per trejus metus pasodinę jau daugiau nei 65 000 medelių ir tuo pat metu suteikdami galimybę darbuotojams, savanoriams padaryti savo kraštą žalesnį. Svarbiausia, kad mūsų iniciatyva nelieka tik grupės ribose – tikime, kad tokia akcija įkvepia ir motyvuoja kitus verslus, atsakingas organizacijas, šeimas ir pavienius gyventojus susitelkti ir vieną dieną metuose skirti geriems darbams – aplinkai, žmonėms ar gyvūnams“, – sako SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė.

Norkaičių girininkijoje daugiau nei 200 SBA grupės savanorių 3,4 hektaruose pasodino per 13 000 medelių – pušų bei eglių. Kauno rajone, Vaišvydavoje 80 savanorių sodino 2,4 hekarų miško – 9000 ąžuolų, eglių ir liepų. Ir tuo pat metu Utenos apskrityje 50 savanorių sodino 1 ha mišką, kuriame sužaliuos 1200 juodalksnių ir 1200 beržų.

Per trejus metus iš sodinuko į tikrą medelį

Pasak Mariaus Gruzdo, VMU Dubravos regioninio padalinio vyriausiojo miškininko, per trejus metus vienas savanorio pasodintas medelis gali ūgtelėti ir 1 m.

„Medžių augimo greitis, žinoma, priklauso nuo rūšies. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus SBA savanoriai didžiąja dalimi sodino pušeles, kurios tuo metu siekė vos 15 centimetrų. Šiandien jos jau gerokai ūgtelėjusios, kai kurios siekia ir 70 cm. Tuo tarpu beržai per dvejus metus paauga iki metro, ąžuolai, tiesa, auga kiek lėčiau – per metus 30 cm”, – sako M. Gruzdas.

Šiais metais prie SBA miškasodžio prisijungė per 300 SBA savanorių, kurie turėjo dar vieną galimybę sužinoti ir patirti, kiek daug darbo ir laiko reikia norint išauginti sveiką ir tvarų mišką. Tiek šios iniciatyvos, tiek ir kitą savaitę vyksiančio Nacionalinio miškasodžio savanoriai atlieka didelį ir svarbų darbą – natūraliai miškui užaugti sudėtingiau, negu jį prižiūrint ir sodinant, ypač, kai plotą užpuola kenkėjai ir medžiai išdžiūsta. Tuomet miškas tampa virtuolių plotu, čia subujoja menkaverčiai krūmai, žolynai – medžiams nebelieka vietos.

Pasak miškininko, po medžių pasodinimo, trejus metus jie intensyviai prižiūrimi: šalinami medelį galintys stelbti krūmai, žolė. Sodinukais tenka rūpintis ir kiekvieną rudenį, kol jie pasiekia 1,5 metrų aukštį. Jų viršūnės apsaugomos repelentais arba net avių vilna tam, kad elniniai žvėrys žiemą nepuotautų gardžiais jaunais ūgliais. Paaugę medeliai reikalauja šiek tiek mažiau priežiūros – kas trejus metus arba net rečiau.

SBA miškasodis – jau trečius metus iš eilės grupės darbuotojų inicijuotos SBA savanorystės bangos dalis. Per ją suorganizuota per 150 skirtingų savanorystės iniciatyvų talkinant stokojančioms šeimoms, ukrainiečiams, vienišiems seneliams, gyvūnų prieglaudoms, įvairioms nevyriausybinėms ir aplinka besirūpinančiomis organizacijomis.

Bendrovės „Ecoservice“ nuotr.

Šilutės rajono savivaldybėje pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimu toliau rūpinsis aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“. Įmonė laimėjo konkursą išrūšiuotoms stiklo, plastiko, popieriaus pakuočių atliekoms surinkti ir tvarkyti, teigiama bendrovės pranešime.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkotvarkos bendrovė informuoja, jog gegužės 1 dieną Šilutės rajono savivaldybėje specialiomis elektromagnetinėmis žymėmis bei lipdukais su identifikaciniu numeriu bus pradedami ženklinti visi atliekų rūšiavimo konteineriai, esantys individualių namų valdose ir prie daugiabučių namų. Konteinerių ženklinimas būtinas apskaitant jų pakėlimų skaičių.

Individualūs ir bendri atliekų rūšiavimo konteineriai Šilutės mieste ir rajone bus ženklinami darbo dienomis arba savaitgalį. Gyventojų prašoma supratingumo ir bendradarbiavimo užtikrinant, jog bendrovės „Ecoservice“ darbuotojai galėtų prie jų prieiti. Konteinerius kiemuose prašoma laikyti matomoje vietoje, kuo arčiau kelio ar prie įvažiavimo į kiemą, kad darbas vyktų kuo sklandžiau.

Konteinerio neradę prie įvažiavimo į kiemą ar prie gatvės, įmonės darbuotojai, vilkintys specialią aprangą, paprašys parodyti, kur konteineriai pastatyti arba pašto dėžutėje paliks informacinę skrajutę, kurioje nurodyta, kaip susisiekti su atsakingais darbuotojais – šie atvyks iš anksto suderintu laiku.

Nepaženklinti konteineriai nuo rugpjūčio 1 dienos nebus aptarnaujami.

Šilutės rajono savivaldybėje per tris mėnesius bus paženklinti daugiau kaip 14 tūkst. antrinių žaliavų konteinerių, kuriais naudojasi daugiabučių ir individualių namų gyventojai.

Surinktos atliekos vežamos į bendrovės „Ecoservice“ bazę, kur rūšiuojamos pakartotinai ir perduodamos tolesniam perdirbimui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos dėmesio. Žadama keisti potvynių rizikos valdymo tvarkos aprašą ir peržiūrėti, kiek tikslingos jame numatytos finansuoti priemonės.

Daugiau – https://sc.bns.lt/view…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas Šilutės rajono savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimas 42,23 ha plote neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sprendimas priimtas 2024 m. kovo 27 d., išnagrinėjus ir įvertinus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, remdamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Durpių gavybos plotas pateko į Aukštumalos pelkę. Aukštumala yra viena didžiausių ir žinomiausių Lietuvos pelkių, nors jos išlikę tik vienas trečdalis. Ši aukštapelkė išskirtinė tuo, kad tai pirmoji moksliškai ištirta, aprašyta ir visiems pasaulio pelkėtyros specialistams žinoma pelkė.

Agentūra priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas durpių gavybos plotas pateko į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos Nemuno delta (LTSIU0013) saugomą pelkių buveinę 7120 „Degradavusios aukštapelkės“. Šiai pelkių buveinei yra nustatytas apsaugos tikslas – pasiekti prioritetinės buveinės 7110* „Aktyvios aukštapelkės“ susiformavimą. Planuojamos durpių gavybos metu, ruošiant telkinį eksploatacijai (išvalant paviršinį augalinį sluoksnį ir įrengiant sausinamuosius griovius), Europos Bendrijos svarbos buveinė 7120 „Degradavusios aukštapelkės“ visame buveinės plote būtų reikšmingai paveikta ir sunaikinta, todėl nebūtų galima pasiekti buveinei iškeltų apsaugos tikslų bei būtų tiesiogiai paveiktas saugomos teritorijos vientisumas, todėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Durpių gavyba buvo planuojama Nemuno deltos regioniniame parke. Agentūra nustatė, kad tokia veikla prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms valstybiniuose parkuose sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas.

Agentūra konstatavo, kad Aukštumalos pelkėje durpių gavybos sukurta nauda nepadengs žalos, kuri bus dėl teritorijos, pasižyminčios unikalumu ir išskirtinumu Lietuvos Respublikos mastu sunaikinimo.

Organizatorių nuotr.

Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos pažinimo įgūdžius išskirtiniuose patyriminiuose irklavimo užsiėmimuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projektas skirtas spręsti opias problemas

Projekto iniciatorių teigimu, ši iniciatyva suteiks galimybę vaikams iki 18 metų naudingai ir turiningai praleisti laisvalaikį šiltuoju metu sezonu, taip pat svariai prisidės ir prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo, geresnio gamtos pažinimo ir sveikos gyvensenos puoselėjimo.

„Šiuo projektu stengsimės šviesti projekte dalyvaujančius vaikus apie fizinio aktyvumo naudą jų fizinei ir emocinei gerovei, suteiksime detalią informaciją apie irklavimo plaukiant baidare teikiamas naudas raumenų sistemai, Išsamiai pasakosime apie šių veiklų poveikį sveikatai ir gerai savijautai. Taip pat projektas prisidės prie vaikų gamtos pažinimo ir orientavimosi aplinkoje įgūdžių ugdymo“, – teigia projekto vadovas ir „Baidarė Minija“ direktorius Šarūnas Zamaščikovas.

Pasak Ž. Zamaščikovo, projektu siekiama prisidėti ir prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išsikeltų strateginių tikslų kuo labiau didinti žmonių fizinį aktyvumą visame pasaulyje.

„PSO fizinio aktyvumo veiksmų plane 2018–2030 m. yra iškeltas tikslas: 15 proc. santykinis suaugusiųjų ir paauglių fizinio neaktyvumo sumažėjimas iki 2030 metų. Tad mūsų projektas tiesiogiai prisideda prie minėto PSO strateginio tikslo įgyvendinimo, nes jo veiklomis siekiame ne tik įtraukti jaunimą iki 18 metų į aktyvias fizines veiklas gryname ore, bet ir sukuriamas visas ir integruotas patyriminio mokymosi ciklas“, – teigia projekto vadovas.

Projektas vyks net 8 savivaldybėse

Patyriminio fizinio ugdymo baidarėmis užsėmimai bus vykdomi Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės bei Telšių rajonų savivaldybėse.

Užsiėmimai „Fiziškai žingeidūs ir aktyvūs“ startuos jau nuo gegužės 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio pabaigos.

Pasak projekto organizatorių, kiekvienoje savivaldybėje bus suformuota 30 dalyvių grupė. Kiekvienoje grupėje iki 5 vietų bus skirta vaikus lydintiems asmenims, likusios 25 vietos bus skirtos vaikams nuo 5 iki 18 metų. Taip pat projekto metu kiekvienoje grupėje numatoma skirti 10 vietų mažiau galimybių turintiems vaikams iš socialiai remtinų šeimų arba vaikams netekusiems vieno ar abiejų tėvų.

Nuo 2 iki 3 val. trunkančio užsiėmimo metu projekto dalyviai turės galimybę patys išmėginti baidarių irklavimą. Taip pat užsiėmimų metu profesionalūs treneriai suteiks išsamią informaciją apie šio irklavimo teikiamas naudas žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, o licencijuoti gidai praves glaustas orientavimosi aplinkoje ir gamtos pažinimo pamokas.

Daugiau apie projektą - https://www.baidare.com/lt/patyriminis-fizinis-ugdymas.