V. Stungurienė išrinkta Macikų seniūnaite. (V. Stungurienės asmeninio archyvo nuotr.)

Šilutėje ir Pagėgiuose į LR Seimą išrinkto socialdemokrato Artūro Skardžiaus padėjėja Vilma Stungurienė tapo Šilutės priemiesčio gyvenvietės – Macikų seniūnaite.

Tą pačią dieną, gegužės 14 d., buvo renkamas ir naujas Šilutės miesto Naujakurių seniūnaitis, juo tapo šio individualių namų kvartalo bendruomenės pirmininkas Stasys Juškevičius.

Skaityti toliau

Abu nauji seniūnaičiai jiems patikėtas visuomenines pareigas turėtų eiti trejus metus.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Mėgėjiškos žvejybos lengvatų, kuriomis nuo 2012 metų vasaros pradžios naudojasi Rusnės seniūnijos gyventojai – jiems nereikia papildomai pirkti leidimų žvejoti Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) teritorijoje, – pageidauja ir kitų į NDRP teritoriją patenkančių vietovių gyventojai.

Bendruomenių kreipimasis dėl mėgėjiškos žvejybos lengvatų regioniniame parke jau išsiųstas į LR Seimą.

Skaityti toliau

NDRP, be Rusnės, apima ir dalį Šilutės, Juknaičių, Usėnų bei Kintų seniūnijų teritorijų.

NDRP nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcija užsimojo nustebinti šalį, įrašydama į Lietuvos rekordų knygą naują – ilgiausios laivų virtinės rekordą.

Gegužės 24 d. Uostadvaryje organizuojamas pirmasis laivų paradas Nemuno deltoje. Vyks koncertas, veiks kontaktų mugė, kurioje, kaip tikisi NDRP direkcijos vadovas Vaidas Pavilonis, bus nutiesta naujų bendradarbiavimo tiltų tarp krašto vandens pramogų ir poilsio organizatorių.

Skaityti toliau

Nors laivų savininkai neskuba registruotis į pirmąjį laivų paradą, tačiau, anot V. Pavilonio, susidomėjimas šiuo renginiu labai didelis.

„Pas mus jau taip įprasta, kad žmonės niekur neskuba. Tačiau susidomėjimas tikrai labai didelis. Manau, kad mūsų vežėjai visi dalyvaus. Bus senovinių burvalčių ir žvejų su dorėmis, – sakė „Šilutės ETA Žinioms“ NDRP direkcijos vadovas. – Kalbėjau su Neringos meru, jis žadėjo pasirūpinti, kad parade dalyvautų savivaldybei pavaldžių įmonių laivai. Žada dalyvauti Mingės laivininkai. Tikiuosi, kad bus laivų ir iš Klaipėdos“.

Pirmą kartą Nemuno deltoje organizuojamu laivų paradu domisi ir verslo įmonės iš toliau nuo pamario esančių miestų.

Laivų savininkai, ketinantys dalyvauti šiame išskirtiniame renginyje, kviečiami iš anksto registruotis.

Pirmąjį laivų paradą organizuoja NDRP direkcija kartu su Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, Šyšos kaimo bendruomene bei Šilutės kultūros ir pramogų centru.

lrt.lt stop kadras

Lietuvos geologijos tarnybos atliktų daugiau kaip 500 tyrimų duomenys rodo, kad Šilutės apylinkėse, kur numatoma pakartotinai skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, žemės gelmės yra gerokai karštesnės. Ši iš uolienų išgaunama šiluma gali būti naudojama šildymui ar elektrai gaminti.

„Žemės gelmių šiluma – tai neišsenkantis energijos šaltinis, kurį turime ir savo šalies teritorijoje. Puiki žinia yra ta, kad angliavandenilių išteklių žvalgybai, gavybai ir jų ištyrimui skirti gręžiniai gali būti naudojami

Skaityti toliau

geoterminei žemės gelmių energijai išgauti. Juos tereikės tik pagilinti. Tai leis sutaupyti milijonus litų plėtojant geoterminę energetiką“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Vakarų Lietuvos terminis organinės medžiagos brandumas molingų uolienų, perspektyvių netradicinių angliavandenilių potencialui (skalūnų), sluoksniuose kinta nuo 0,7–1,4% Ro. Šis geologinis rodiklis rodo, ar organinė medžiaga yra virtusi dujomis, ar yra skystos naftos pavidalo.

Vakarų Lietuvoje pagal šį rodiklį skalūnų angliavandeniliai yra daugiausia skysto (galimai naftos, kondensato) būvio.

Šilutės apylinkėse skalūnų brandumas yra didesnis ir siekia 1,95% Ro. Šiame plote (pažymėtas žalia spalva) skalūnų angliavandeniliai yra dujos. Skalūnų dujas yra lengviau išgauti nei naftą, tad Šilutės apylinkės yra perspektyvesnės.

Ši padidinto brandumo anomalija atitinka Vakarų Lietuvos geoterminę anomaliją – tai vieta kur žemės gelmės yra gerokai karštesnės nei gretimose teritorijose esantys sluoksniai tame pačiame gylyje. Šios anomalijos ribose 2 km gylyje vandens temperatūra siekia 100 oC, o giliau, 3–4 km gylyje, uolienos gali būti įkaitusios iki 150 oC ir daugiau. Iš tokios temperatūros uolienų gręžiniais galima išgauti petrogeoterminę energiją ir naudoti ją šilumai ar elektrai gaminti.

Pavyzdžiui, Hanoverio (Vokietija) miesto centre iš 3,5 km gylio gręžinio šiluma išgaunama iš uolienų, kurių temperatūra yra 120 oC. Tai neišsenkantis atsinaujinančios energijos šaltinis.

Plotas, kuriame Lietuvoje numatoma pakartotinai skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, patenka į geoterminės anomalijos ribas. Atlikus skalūnų angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, jiems tirti ir išgauti skirti gręžiniai (juos pagilinant) galėtų būti panaudoti geoterminei žemės gelmių energijai išgauti. Giliems gręžiniams daryti yra naudojama ta pati technologija, tik skalūnai slypi apie 2 km gylyje, o karšti žemės gelmių sluoksniai – giliau.

Susijęs: “Ministras: esant sutarimui skalūnų dujos žvalgybos konkursą būsime pasiruošę skelbti rudenį”

NDRP nuotr.

Kiekvieną pavasarį Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia moksleivius į talkas saugomoje teritorijoje. Renkamos šiukšlės žvejų mėgėjų lankomose vietose. Šitaip siekiama padaryti Nemuno deltos regioninio parko saugomą teritoriją švarią, kad niekam nebūtų gėda sulaukus naujų lankytojų, praneša Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Šią savaitę talkose dalyvavo 185 moksleiviai ir 10 mokytojų iš Rusnės pagrindinės mokyklos (51), Rusnės specialiosios mokyklos (22),

Skaityti toliau

Rusnės pradinės mokyklos (35) ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos (77). Pavyko išvalyti abi Atmatos upės pakrantes nuo Šyšos kaimo iki Uostadvario – 7 km ilgio ruožą. Moksleiviai taip pat „šukavo“ Skirvytės upės pakrantę nuo 2-sios betoninės krantinės iki Vytinės upės.

Nors šiukšlių, kaip visada, surinkta daug, tačiau pačiose žvejybos vietose jų būta gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Matyt, todėl, kad už šiukšles arčiau kaip 5 metrai iki žvejybos įrankių skiriama administracinė bauda.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija dėkoja moksleiviams už labai didelę pagalbą tvarkant saugomą teritoriją.

Daugiau nuotraukų:
“Talka Atmatos upės pakrantėje”,
“Talka Atmatos upės kitoje pakrantėje”,
“Talka Skirvytės upės pakrantėje”

Usėnų 'verpstės'.(Šilutės r. savivaldybės nuotr.)

Jau vyksta projektavimo ir pasiruošimo statyboms darbai.

Katyčių gyvenvietėje yra seni nuotekų valymo įrenginiai, kurie šiuo metu neeksploatuojami, juos numatoma išardyti ir pastatyti naujus. Tuo tarpi Usėnuose nuotekų valyklos visai nėra.

Nuotekų valymo įrenginių statybai Usėnuose ir Katyčiuose skirta beveik 2,5 mln. litų finansinė parama iš ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Skaityti toliau

Rangos darbus vykdys konkursą laimėjusi Šilutės UAB „Stamela“.

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija užsimojo pasiekti ilgiausios laivų virtinės rekordą.

Skaityti toliau

Šio rekordo bus siekiama gegužės 24 d. Uostadvaryje organizuojamo laivų parado metu.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Negalutiniais duomenimis, šį pavasarį Nemuno žemupyje žvejybos verslininkai sugavo tik apie 50 tonų stintų.

Anot žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“, pastarąjį kartą tiek mažai šviežiais agurkais kvepiančių laibašonių buvo sužvejota kone prieš 30 metų – 1986-ųjų pavasarį.

Rusniškis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys dar vasario mėnesį prognozavo, kad šį pavasarį stintų antplūdis Nemuno deltoje neturėtų būti toks gausus,

Skaityti toliau

kaip, pavyzdžiui, prieš dvejus metus, kai žvejybos verslininkų dienos (nakties) laimikiai buvo skaičiuojami dešimtimis tonų. Mokslininkas taip pat įžvelgė galimybę, kad į tinklus paklius daug smulkios žuvies. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė 2014 m. vasario 21 d. str. „Mokslininkas: “Labai gausaus stintų laimikio šiemet nereikėtų tikėtis”“.

Dabar, kai jau susumuoti beveik visų žvejybos įmonių laimikiai, galima teigti, kad rusniškis mokslininkas neapsiriko. Pasak asociacijos “Lampetra” pirmininkės Sigos Jakubauskienės, negalutiniais duomenimis, šiųmetis stintų laimikis tesiekia 49 t, o apie trečdalį sugauto žuvų kiekio sudarė smulkiosios stintelės.

Dar nesulaukta visų duomenų iš kelių įmonių, kurios žvejojo iki balandžio 15 d., todėl, S. Jakubauskienės manymu, bendras stintų laimikis dar gali padidėti viena kita tona.

Žvejybos verslininkų manymu, tam įtakos galėjo turėti ne tik natūralus stintų išteklių svyravimas – anot mokslininkų, šis ciklas kartojasi kas 3-4 metus, bet ir žemas vandens lygis Nemuno žemupyje, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdos uoste, ties Kiaulės nugaros sala.

Asociacijos „Lampetra“ duomenimis, pernai metais Lietuvos pamario žvejybos įmonės sugavo 245 t stintų, o 2012-siais – 430 t. Gerokai mažiau buvo sužvejota 2011 m. – 109 t.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šį maudynių sezoną Šilutės rajone bus stebimi iš viso keturi vandens telkiniai: Šyšos upė ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu, Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykla, Kuršių marios ties Kintais ir Atmatos upė ties Rusne.

Šių maudyklų vanduo bus tiriamas nuo gegužės 27 d (pirmas) iki rugsėjo 1 d. (paskutinis) – iš viso 8 kartus.

Skaityti toliau

Šilutės rajono maudyklų vandens kokybės tyrimų grafikas ir stebimų maudyklų sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-362.

birdlife.lt nuotr.

Ornitologai sunerimę, kad savivaldybės, nutarusios naikinti miestuose gyvenančius kovus, griebiasi barbariškų veiksmų. Pavyzdžiui, Rusnėje, ugniagesiai gelbėtojai šių paukščių lizdus apipylė galinga vandens srove, praneša Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD).

Anot LOD, tai nutiko vakar. Stipri vandens srovė buvo nukreipta į negausios (maždaug 30 lizdų) kovų kolonijos lizdus su kiaušiniais. LOD nariams nesuprantamas toks barbarizmas, nes, anot jų, kolonija buvo negausi, atokiau nuo žmonių gyvenamųjų valdų ar ugdymo įstaigų,

Skaityti toliau

todėl nekėlė grėsmės žmonių sveikatai, nedarė ūkinės žalos. Daugiau apie kovų naikinimą Lietuvoje – LOD interneto svetainėje, str. „Kovų naikinimas tęsiasi…“

Visiškai kitaip kovų kaimynystę miestelio parke vertina Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Anot jos, šių paukščių kolonija gana sparčiai plečiasi – pernai buvo tik apie 10 lizdų, o šiemet jau beveik 30, ir dėl to labai kenčiantys tiek rusniškiai, tiek ir miestelio svečiai. Esą kovai taip dergia aplinką, kad žmonėms ne tik nemalonu, bet ir nesaugu čia vaikščioti.

„Prieš Šaktarpio šventę (šventė vyko šeštadienį, balandžio 12 d. – red. pastaba) išvalėme visą parką, o dabar… atvažiuokite pažiūrėti, kas vėl darosi – kiekviename žingsnyje pridergta. O aš esu čia tam, kad pirmiausia rūpinčiausi žmonėmis, – sakė telefonu Rusnės seniūnė. – Be to, mes kovų nenaikiname, mes tik norime sustabdyti jų kolonijos plitimą miestelyje“.

Oresto Lidžiaus nuotr.

2014 m. balandžio 12 d.

Skaityti toliau

youtube.com stop kadras.

2014 m. balandžio 12 d.

Skaityti toliau

Žiūrėti: “Šaktarpis/2014″

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Švėkšnos bendruomenė kviečiasi pokalbio savo rinktą Seimo narį Remigijų Žemaitaitį, aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį ir Šilutės rajono savivaldybės merą Šarūną Laužiką. Bus aiškinamasi, kodėl Šilutės rajone taip pabrango komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas.

Pagal kokią skaičiavimo metodiką komunalinių atliekų surinkimo kainos padidėjo 70 %, nors šiukšlių kiekis, gyvenamų namų plotas bei gyventojų skaičius nepasikeitė? Ar teisėtas 12 litų administravimo mokestis? Kodėl aplinkiniuose rajonuose panašus mokestis yra

Skaityti toliau

35-45 % mažesnis? – atsakymus į šiuos ir kitus rūpimus klausimus švėkšniškiai nori išgirsti iš pačių pradžioje minėtų politikų.

Šiuo metu Švėkšnoje renkami palaikančiųjų šią iniciatyvą parašai.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Civilinė byla dėl gamtai padarytos daugiau kaip 560 tūkst. litų žalos atlyginimo už Minijos upės pakrantėse to paties pavadinimo kaime Šilutės rajone 2010-ųjų vasarą iškirstus medžius sustabdyta, kol bus išnagrinėta kita su tuo pačiu medžių kirtimu susijusi – baudžiamoji byla dėl saugomos teritorijos suniokojimo.

Tokį sprendimą praėjusį penktadienį priėmė Lietuvos aukščiausiasis teismas. Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vedėjo Arvydo Bielskio, teismas, priimdamas tokį sprendimą,

Skaityti toliau

atsižvelgė į vienos iš bylos šalių prašymą.

Atsakovais šioje byloje yra UAB “Šilutės polderiai“ ir Šilutės rajono savivaldybė.

Baudžiamoji byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo, saugomos teritorijos suniokojimo Minijos kaime ir eismo įvykio, kurioje kaltinimai pareikšti tai pačiai „Šilutės polderių“ bendrovei, nagrinėjama Šilutės rajono apylinkės teisme. Teisiamasis posėdis numatytas balandžio 28 d.

Primename, kad „Šilutės polderių“ medkirčiai į Minijos upės pakrantes to paties pavadinimo kaime buvo įsisukę 2010–ųjų vasarą, ruošdamiesi įgyvendinti iš ES fondų finansuojamą Minijos kaimo krantinių sutvarkymo projektą.

Dėl šio radinio Rusnėje šiandien buvo įvestas sprogimo grėsmės likvidavimo planas 'Skydas'.

„Laba diena. Norėčiau paklausti, ar šioje nuotraukoje pateiktas daiktas nėra sprogstamo įtaiso sudedamoji dalis? Panašu į iš lėktuvo mėtomų bombų sparnuotę, kuri metant iš lėktuvo įsukdavo ir aktyvuodavo sprogdiklį“, – tokio turinio elektroninio laiškelio su „prisegtomis“ nuotraukomis šiandien sulaukė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Toliau – dar įdomiau. Paaiškėjo, kad šią seniai praūžusio karo „dovaną ateities kartoms“ Rusnės miestelio pakraštyje gyvenantis vyrukas rado laukuose… dar pernai metais ir

Skaityti toliau

parsinešė į savo kiemą. Ir tik dabar jam parūpo išsiaiškinti, koks tai daiktas.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nedelsdama susisiekė su Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėju Romualdu Renčeliausku, šis savo ruožtu sukėlė ant kojų policiją ir išminuotojus. Nepraėjus nė pusei valandos nuo pranešimo apie įtartiną radinį Rusnėje buvo įvestas sprogimo grėsmės likvidavimo planas „Skydas“: kol atvyko išminuotojai, galimai pavojingą teritoriją saugojo policija.

„Šilutės ETA Žinioms“ apie šį įvykį telefonu papasakojo pats R. Renčeliauskas. Pastarojo teigimu, dienos herojumi tapęs rusniškis pasielgė labai neatsakingai, kai apie ypatingą radinį iš karto niekam nepranešė, bet parsinešė namo. Esą jo iš viso nederėjo liesti rankomis, o jį radęs žmogus apie tai nedelsiant turėjo pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir sulaukti, kol atvyks pareigūnai.

NDRP nuotr.

Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Simno poskyrio žuvivaisos vyr. specialistas Algis Urbanavičius jau dukart sėkmingai atvežė maišus su pusantro milijono vėgėlių jauniklių deguonies prisotintame vandenyje, šie žuveliokai paleisti į Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinius.

Vėgėlių jauniklių paleidimą į vandenį stebėjo Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos specialistai.

Skaityti toliau

Tai laukta dovana gamtos išteklių naudotojams. Meškeriotojams ši žinia pati mieliausia, nes vertingų, ypač plėšriųjų, žuvų ištekliai iš upių, ežerų jau ženkliai išsemti, o žvejų mėgėjų tik gausėja.

Vis daugiau iš žvejų mėgėjų surinktų lėšų bus skiriama žuvų ištekliams atkurti.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nenurimstantis Švėkšnos Vilkėno gatvės aktyvas sieks atskirti Švėkšnos seniūniją nuo Šilutės rajono savivaldybės ir prašysis priimami į Šilalės rajoną. Tokį sprendimą gyventojai priėmė po to, kai daug metų buvo maitinami pažadais sutvarkyti Vilkėno gatvę – įrengti šaligatvius, apšvietimą ir kt., praneša portalas sveksnosnaujienos.lt.

Jau kitą savaitę švėkšniškiai žada pradėti rinkti parašus dėl atsiskyrimo nuo Šilutės rajono savivaldybės. Netrukus planuoja paskelbti ir peticiją internete.

Skaityti toliau

“Kam mums aplamai kažkam priklausyti, juk turime seniūnijoje naftos, skalūninių dujų – išgyvensime. Atsirastų naujų darbo vietų, žinot, kiek visokiausių specialistų -tarnautojų reikėtų”, – samprotavo miestelėnas.

Algirdo Poteliūno nuotr.

Šilutės rajono seniūnijose veikiančių bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, vietos bendruomenės gyventojų poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės institucijų ir savivaldybės įstaigų atstovai, seniūnaičiai ir kiti aktyvūs gyventojai kviečiami į susirinkimus, kuriuose bus renkamos naujos vietos bendruomenių tarybos.

Į vietos bendruomenių tarybas seniūnijose bus renkama nuo 9 iki 16 narių.

Skaityti toliau

Susirinkimų metu taip pat bus laukiama pasiūlymų, kokiems viešiesiems vietos bendruomenės poreikiams tenkinti šiemet galėtų būti panaudotos Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšos – Šilutės rajonui skirta 99 000 Lt.

Pernai metais iš Vietos bendruomenių savivaldos programos Šilutės rajonui buvo skirta 96 600 Lt. Už juos įgyvendinta per 50 įvairių projektų („Oficialu: Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimo Šilutės rajone 2013 metų rezultatai“).

15min.lt nuotr.

Penktadienį į Šilutę atvyksta LR Aplinkos ministrijos vadovas Valentinas Mazuronis.

11 val. ministras susitiks su Šilutės rajono savivaldybės vadovais mero kabinete.

11 val. 15 min. – susitikimas su Savivaldybės administracijos darbuotojais, seniūnais, pavaldžių įmonių vadovais Savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje.

Apie 12 val. – spaudos konferencija Savivaldybės mažojoje posėdžių salėje.

Skaityti toliau

13 val. 10 min. aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su viceministrais Almantu Petkumi ir Linu Jonausku vyks apžiūrėti Nemuno deltos regioninio parko.

Viceministrė Daiva Matonienė tuo pat metu vyks į VšĮ „Šilutės ligoninė“.

Nuo 14 val. 10 min. iki 15 val. viceministrė Daiva Matonienė lankysis UAB „Šilutės šilumos tinklai“, ten planuojamas susitikimas su renovuojamų daugiabučių namų bendrijų pirmininkais, UAB „Šilutės būstas“ vadovais, Savivaldybės architektūros skyriaus vadovais ir specialistais.

Rusnė. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Griovio neperšokęs, nesakyk „op“.

Nors naujo Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) lankytojų centro statybos Rusnėje konkursas dar toli gražu nesibaigęs, kažkas jau pasiskubino paskelbti jo laimėtoją.

Faktas tas, kad vokai su konkurso dalyvių pasiūlymais buvo atplėšti kovo 4 d. Tačiau, anot šį viešąjį pirkimą vykdančios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – VSTT) Projektų valdymo skyriaus projektų koordinatorės Violetos Gembickos, kalbėti apie laimėtoją dar gerokai per anksti, mat vis

Skaityti toliau

dar tikrinami tiekėjų pasiūlymai.

Šiame konkurse dalyvauja iš viso 4 įmonės iš Šilutės ir kitų Lietuvos miestų. Šaltinių teigimu, uždirbti iš ES fondų ir valstybės biudžeto dosniai finansuojamo projekto siekia ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių valdomos statybų bendrovės. Iš jų viena, anot gandų, sklindančių iš Rusnės, jau “laimėjo” konkursą.

Preliminari laimėtojų eilė, VSTT projektų koordinatorės teigimu, turėtų būti sudaryta artimiausiu metu.

Anot NDRP direkcijos, ką daryti su dabartiniu lankytojų centru prie Pakalnės upės, bus sprendžiama vėliau.