silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinė mokėjimo agentūra kviečia išrinkti geriausius projektus, įgyvendintus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą.

Kandidatų sąrašuose – net 4 Šilutės rajono gyventojų pavardės.

Raimondas Plikšnys (Rusnė) varžosi nominacijoje „Už turizmo plėtrą kaimo vietovėse“ (balsuoti čia).

Egidijus Vičkus (Usėnai) – nominacijoje „Už sėkmingą jaunojo ūkininko ūkio įkūrimą“ (balsuoti čia).

Skaityti toliau

Kazimieras Gudžiūnas (Vilkyčiai) – nominacijoje „Už modernų ir pažangų ūkį“ (stambiųjų ūkių kategorija) (balsuoti čia).

Steponas Mockus (Makiai) – nominacijoje „Už modernų ir pažangų ūkį“ (smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorija) (balsuoti čia).

Balsavimo pabaiga – rugsėjo 4 d. (penktadienis).

Parengta pagal NMA inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Na ir kas, kad dėl užsitęsusių remonto darbų ne visi į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimti vaikai, pavyzdžiui, Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ auklėtiniai, rugsėjo mėnesį laiku galės pradėti lankyti savo grupes. Na ir kas, kad dėl tos pačios priežasties ne visi moksleiviai, pavyzdžiui, Vainuto gimnazistai, mokslo metų pradžioje turės tinkamas sąlygas mokytis mokykloje. Anksčiau ar vėliau viskas stosis į savo vietas. Ne pirmas kartas. Svarbiausia, kad vėliau vaikai galės lankyti gražiai sutvarkytas savo ugdymo įstaigas.

Skaityti toliau

Beje, šiais mokslo metais Šilutės rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankys kaip niekada daug mažylių – apie 1390. Bet vaikų lopšeliuose-darželiuose dar yra laisvų vietų. Tačiau dar yra ir laukiančiųjų savo eilės patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, dalis laukiančiųjų savo eilės patys nusprendė dar palaukti, kol atsilaisvins vieta pageidaujamoje įstaigoje.

Mokyklose, priešingai nei ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vaikų ir toliau mažėja. 2015-2016 mokslo metais prognozuojamas apie 190 mokinių skaičiaus sumažėjimas – iki nepilnai 5300 (neskaitant beveik 150 priešmokyklinukų).

Manote kitaip – rašykite, skelbsime.

Bendra nuotrauka su sąskrydžio rėmėjais A. Pupšiu ir L. Kužmarskiene.

Savaitgalį puikiai įrengtoje stovyklavietėje prie Ramučių tvenkinio įvyko 1979-1989 m. karo Afganistane veteranus iš Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės vienijančios draugijos sąskrydis.

Nors šį kartą į svarbiausią metų renginį susirinko mažiau krašto Afganistano karo veteranų (dalis draugijos narių dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti), tačiau sąskrydis pavyko.

Na ir kas, kad žuvys neskubėjo kibti ant kabliukų. Na ir kas, kad krepšinio aikštelėje karo veteranai tik antruoju bandymu – tai yra per pakartotines varžybas – įveikė savo jaunimo komandą. Tačiau

Skaityti toliau

įveikė. Vadinasi, jie dar turi parako.

Buvo nuostabi diena. Ir rodės, kad pati gamta linki stovyklautojams viso, kas geriausia.

Bet ne ji viena tą dieną buvo drauge su vyrais, savo laiku perėjusiais pragaro žemėje ugnį, su jų sutuoktinėmis ir vaikais. Drauge su jais tądien buvo ir Afganistano karo dalyvių bičiuliai, suprantantys ir ne pirmus metus pagal savo išgales padedantys plėtoti draugijos veiklą. Tai sąskrydžio rėmėjai Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai Arvydas Jakas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) ir Arūnas Pupšys (Lietuvos socialdemokratų partija), taip pat pastarojo bendrapartietė, įmonės savininkė Ligita Kužmarskienė.

A.Pupšys su L. Kužmarskiene netgi rado laiko atvykti į sąskrydį. Bet ne tuščiomis, o su saldžiomis dovanomis ir nuoširdžiais linkėjimais sėkmės ir sveikatos – tai, ko labiausiai reikia pusamžiams vyrams ir jų artimiesiems.

Afganistano karo veteranai įrodė – parako jie dar turi.

Kintų prieplaukos krantinė išties puiki, tačiau išplaukti iš čia į marias - ne kiekvieno nosiai. Įplauka pernelyg sekli. (polderiai.lt nuotr.)

Į žvejybos infrastruktūros įrengimą Kintų prieplaukoje sukišta kone 2 mln. litų, bet išplaukti iš jos į Kuršių marias dėl siauros ir seklios įplaukos įmanoma tik lengvomis plokščiadugnėmis valtimis.

Tiesą sakant, tai jokia naujiena. Ir, regis, nėra jokio pagrindo teigti, kad tie milijonai buvo išmesti į vandenį, nes, kaip šiandien teigė telefonu Kintų seniūnas Antanas Kližentis, ES fondų lėšomis įrengta žvejybos infrastruktūra šiame miestelyje naudojama pagal paskirtį – esą Kintų prieplauka naudojasi 3 žvejybos įmonės (neskaitant vandens pramogų mėgėjų). Jos čia ir savo valtis, ir kitą žvejybos įrangą laiko.

Skaityti toliau

Galbūt nauja tik tiek, kad pastarosiomis dienomis, Kuršių marioms visai nusekus, – kintiškio Alfonso Pekarsko teigimu, įplaukoje į uostelį bėra likę tik kokie 25-30 cm gylio, – ne kiekvienas laivavedys sugebėtų įvairuoti savo valtį į prieplauką. Nebent laikytųsi toliau nuo gandrų, kurie čia kartais braido, ir plauktų palei pat nendres. Bent jau taip pataria seniūnas A. Kližentis.

Beje, apie gandrus. Vieną tokį, braidantį Kintų žvejų prieplaukos įplaukoje, šįryt savo akimis matė jau minėtasis A. Pekarskas. Patyręs laivavedys lig šiol negali atsistebėti, kad išleidus tiek pinigų žvejybos infrastruktūrai prieplaukoje įrengti visiškai nebuvo pasirūpinta įplaukos išgilinimu ir praplatinimu.

Tačiau, pasirodo, kitaip ir nebuvo galima. Mat toji įplauka ribojasi su saugomomis teritorijomis – Natura 2000 ir botaniniu draustiniu. Todėl, kaip juokaudamas sakė seniūnas A. Kližentis, prieš besdamas čia kastuvą turi dairytis, ar niekas nemato.

Bet valyti įplauką nuo sąnašų – jų neišvengsi – vis tiek teks. Klausimas, kas tuo rūpinsis. Jeigu biudžetininkai administruos prieplauką, tai, seniūno manymu, amžinai trūks pinigų, o jeigu privatus asmuo, tai irgi dar klausimas, ar jam apsimokės leisti pinigus, jau nekalbant apie rūpesčius, kurie jo lauks, kai reikės gauti leidimą išvalyti įplauką.

Kol kas naujoji Kintų žvejybos infrastruktūra niekam neperduota valdyti – nei vietos seniūnijai, nei taip vadinamiems privatininkams. Tačiau uostelio aplinkos priežiūra ir toliau rūpinasi seniūnija. Bent jau taip teigia seniūnas A. Kližentis. O kokius planus dėl šios prieplaukos tolesnio eksploatavimo puoselėja Šilutės rajono savivaldybė, neaišku. Norėjome ir tai išsiaiškinti, tačiau susisiekti su savivaldybės administracijos vadovybe mums kol kas nepavyko

Naujosios uostelio infrastruktūros nepeikia ir A. Pekarskas. Anaiptol. „Pati krantinė – tikra pasaka,“ – neslepia pasigėrėjimo jis. Tik tas gandras vidur įplaukos – nors verk…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Saugios laivybos inspektoriai nepajėgūs sutramdyti nežmoniškais greičiais Nemuno deltos upėmis skrajojančius ir pavojų vandens pramogomis besimėgaujantiems poilsiautojams keliančius pramoginių laivų laivavedžius.

Sutramdyti vandens gaidelius…

Rusniškiai – ko gero, ne vieni jie – lig šiol su siaubu prisimena 2006-ųjų vasarą, kai kateriu buvo mirtinai sužalotas Pakalnės upėje besimaudantis 17-ametis vaikinas.

Skaityti toliau

Todėl visai nenuostabu, kad atšilus orams ir į Nemuno deltą plūstelėjus poilsiautojams bei įvairaus plauko vandens pramogų mėgėjams, žmonės vėl pradeda skalambyti pavojaus varpais.

Praėjusį šeštadienį, kai Nemuno deltos upių pakrantėse ir vandenyje buvo itin tiršta atgaivos nuo nežmoniško karščio ieškančių poilsiautojų, sulaukėme sunerimusio vyro skambučio. Žmogus pasakojo, kad Pakalnės upėje, kurioje, beje, ribojamas plaukimo greitis, tądien skraidyte skraidė greitaeigiai kateriai, keldami pavojų baidarininkams ir šioje upėje besimaudantiems žmonėms. Anot pašnekovo, jis skambino ir į Saugios laivybos administraciją, ir Nemuno deltos regioninio parko darbuotojams, galiausiai susuko Bendrojo pagalbos centro numerį 112, tačiau prisišaukti pagalbos jam taip ir nepavyko. „Nejaugi vėl turime sulaukti skaudžios nelaimės, kad pradėtume galvoti, kaip pažaboti tuos nutrūktgalvius?“ – retoriškai klausė skambinusysis.

Misija neįmanoma

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Vaidas Pavilonis pripažįsta, kad vandens gaideliai Nemuno žemupyje – didelė problema. Tačiau esą kovoti su greičio mėgėjais vandenyje nėra taip paprasta – greičio matuoklių upių pakrantėse nepristatysi. Todėl, anot jo, vienintelė išeitis – apie laivybos taisyklių pažeidimus pranešti saugios laivybos administracijai – esą ir jis pats šią vasarą jau ne vieną kartą į ją kreipėsi ir perdavė skraidūnų laivų numerius – arba bendruoju pagalbos numeriu 112.

Panašiai kalba ir Šilutės rajone besidarbuojantis Saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Eugenijus Macijauskas. Tačiau, anot jo, naudos iš to dažniausiai būna maža, nes atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje jam – misija neįmanoma, o be rimtų įrodymų jis pažeidėjams negalintis nieko padaryti.

Per 3 dienas – 13 pažeidėjų

Situacija Nemuno žemupyje būtų geresnė, jeigu Saugios laivybos administracijos ištekliai būtų didesni, o inspektoriai turėtų galimybę kiekvieną dieną patruliuoti vandenyje, įsitikinęs E. Macijauskas. Deja, dabar apsiribojama tik atskirais reidais, vienas kurių vyko kaip tik praeitą savaitgalį.

Dar du pramoginių laivų laivavedžiai patraukė inspektorių dėmesį dėl pernelyg didelio greičio. Tačiau, kaip teigė telefonu E. Macijauskas, pažeidėjai iš toli pastebėjo inspekcijos katerį ir sumažino greitį, todėl pažeidimas liko neužfiksuotas, o pažeidėjai atsipirko pabarimu.

am.lt nuotr.

Ketvirtadienį, liepos 30 d., atidaroma atnaujinta Ventės rago ornitologijos stotis.

Atidaryme dalyvaus aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Skaityti toliau

Ventės ragas – unikali vieta Lietuvos pamaryje, pro kurią driekiasi paukščių migracijos kelias. Esant palankioms paukščių migracijai sąlygoms pro Ventės ragą per dieną praskrenda iki 300 tūkst. migruojančių paukščių, rekordinėmis dienomis – ir daugiau. Paukščių žiedavimui 1929 m. buvo įkurta Ventės rago ornitologijos stotis, 1978–1979 m. paukščių gaudymui sukonstruotos ir pastatytos didžiausios Europoje paukščių gaudyklės. Nuo ornitologijos stoties atidarymo iki pernai joje apžieduota apie 2,5 mln. paukščių.

„Daugiau kaip prieš 80 metų statyta ornitologijos stotis buvo orientuota į paukščių gaudymą ir žiedavimą ir nebuvo tinkama tokiems lankytojų srautams, kurie norėjo ją apžiūrėti. Džiugu, kad šiandien šis unikalus objektas, kurį supa vaizdingas kraštovaizdis ir pro kurį praskrenda migruojančių paukščių pulkai, yra visiškai pritaikytas ir atviras lankytojams,“ – sakė aplinkos ministras.

Įgyvendinus Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis finansuotą projektą pastatytas bei įrengtas lankytojų centras, jame įruošta paukščių migracijos ekspozicija, išvystyta informacinė sistema, aplinka pritaikyta lankymui, sukurta lankytojų aptarnavimo infrastruktūra. Įrengti apžvalgos takai padės sureguliuoti lankytojų judėjimo srautus ir užtikrins netrikdomą paukščių migravimą ir žieduotojų darbą.

Iškilmingo atidarymo pradžia 11 val.

am.lt inf.

ve.lt nuotr.

Jau daugiau kaip 10 metų besitęsiančioje kovoje tarp Kintų bendruomenės ir „Minijos naftos“ bendrovės dėl Kuršių marių pakrantės tarpininko vaidmens ėmėsi Seimo narys „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.

Skaityti toliau

Šis faktas verčia žmones kurti įvairias sąmokslo teorijas ir kelia abejonių dėl Šilutės rajono savivaldybės mero, R. Žemaitaičio bendrapartiečio Vytauto Laurinaičio viešai duoto pažado, kad savivaldybė ir toliau palaikysianti Kintų bendruomenę.

Faktas tas, kad prieš trejus metus, 2012–ųjų gegužę, Šilutės rajono savivaldybės taryba absoliučia balsų dauguma (iš 26 tarybos narių, dalyvavusių posėdyje, vienintelis „darbietis“ Saulius Stankevičius susilaikė) nusprendė nepritarti UAB „Minijos nafta“ užsakymu parengtai naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programai. Tačiau dabar ir savivaldybės tarybos sudėtis jau kitokia, ir pati situacija pasikeitusi. Tad ar ne per drąsiai meras žarstė pažadus visos savivaldybės vardu? Juolab kad jo bendrapartietis R. Žemaitaitis, kuris pastaruoju metu aktyviai talkina naftininkams, – ne eilinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys. O gal jo įtaka partijoje pervertinama?

Du Seimo nariai – dvi priešingos nuomonės

R. Žemaitaičio, kaip naftininkus derybose su kintiškiais lydinčio ir šiame dialoge aktyviai besireiškiančio asmens, pavardė ne vieną kartą buvo paminėta praeitą penktadienį įvykusio „Minijos naftos“ bendrovės užsakymu parengtos naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitos pristatymo Kintų bendruomenei metu („Kintų bendruomenė nuomonės nekeičia: naftos verslovei prie marių – ne vieta“).

Tačiau pats R. Žemaitaitis penktadienio susirinkime nedalyvavo, ir neatsirado nieko, kas apgintų jo poziciją. Užtat galimybės viešai pasireikšti nepraleido Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius. Ir jo požiūris į naftos gavybą pamaryje, kaip vėliau įsitikinome, visiškai priešingas nei R. Žemaitaičio, nors abu jie Seime yra to paties Ekonomikos komiteto nariai: R. Žemaitaitis – pirmininkas, o A. Skardžius – pirmininko pavaduotojas.

A.Skardžius penktadienio susirinkime ne tik sukritikavo VšĮ „Pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto“ parengtą PAV ataskaitą, bet ir iš viso suabejojo naftininkų veiklos Kintuose nauda valstybei. Jis netgi pažadėjo, kad dės visas pastangas, jog „Minijos naftai“ iš viso nebūtų leista vykdyti veiklos pamaryje.

Tuo tarpu R. Žemaitaitis, su kuriuo šį pirmadienį kalbėjome telefonu, tvirtino, kad jis nieko negloboja ir atstovauja tik valstybės interesams. Esą būdamas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, kuruojančiu šią sritį, jis tiesiog jaučiantis pareigą padėti rasti sprendimą, kad naftininkai galėtų vykdyti juodojo aukso gavybą Kintuose.

R. Žemaitaitis teigė palaikantis kintiškių nuomonę, kad naftos gavyba numatytoje pirmojoje aikštelėje, vos per 260 metrų nuo Kuršių marių kranto, neturėtų būti vykdoma, tačiau esą jis nematantis priežasčių, kodėl reikėtų uždrausti ten vykdyti žvalgybos darbus.

- Apie naftos gavybą prie pat marių negali būti jokios kalbos. Tačiau kalbant apie žvalgybą – tai užtruktų vos kelis mėnesius – kodėl ne? – sakė telefonu Seimo narys. – Jeigu naftos yra – gavyba kitapus kelio. Nusitiesia aplinkkelius, ir viskas…

Kintiškių pusėje

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šilutės skyrius pirmininkas, rajono savivaldybės tarybos narys, Nemuno deltos regioninio parko vadovas Vaidas Pavilonis sakė telefonu, jog ir jis jau girdėjo apie R. Žemaitaičio bendradarbiavimą su naftininkais, tačiau esą dar neturėjęs galimybės apie tai pakalbėti su pačiu Seimo nariu. Tačiau jis nedvejodamas atmetė galimybę, kad R. Žemaitaitis ar partijos vadovybė galėtų kaip nors paveikti Šilutės „tvarkiečių“ atstovų savivaldybės taryboje apsisprendimą dėl naftos verslovės įkūrimo pamaryje.

Anot V. Pavilonio, apie naftininkų reikalus pamaryje kol kas nebuvo kalbėta nei partijos skyriuje, nei savivaldybės tarybos “tvarkiečių” frakcijoje. Tačiau esą jis pats, kaip tarybos narys ir regioninio parko, kurio kaimynystėje bendrovė “Minijos nafta” norėtų įrengti savo verslovę, vadovas, toliau laikosi nuomonės, kad naftininkams prie pat marių – ne vieta. Tačiau ir jis neprieštarautų jų veiklai toliau nuo kranto, už dirbtuvių.

Šiuo aspektu V. Pavilonio ir Kintų bendruomenės nuomonės sutampa. Tačiau kintiškiai, priešingai nei Šilutės „tvarkiečių“ lyderis bei jo bendrapartietis Seimo narys R. Žemaitaitis, abejoja, kad naftininkams pavyks nutiesti sunkiajam transportui pritaikytą aplinkkelį per durpyną užliejamoje teritorijoje, todėl jie bijo, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, per liūtis, kai aplinkkelis taps neišvažiuojamas, naftininkai savo techniką – dešimtis sunkiasvorių mašinų per dieną – gali paleisti Kintų miestelio gatvėmis, keldami grėsmę kultūros paveldui ir žmonėms.

Pabaigai

Galimybė pareikšti savo nuomonę dėl PAV ataskaitos bus suteikta ir Šilutės rajono savivaldybei. Tuomet ir paaiškės, ko vertas mero V. Laurinaičio pažadas kintiškiams.

Savo pastabas ir išvadas dėl PAV ataskaitos taip pat dar turės pateikti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.

NDRP direkcijos nuotr.

Baigiamas įgyvendinti ES fondų remiamas Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) lankytojų centro įrengimo Rusnėje darbų projektas.

Skaityti toliau

Naujo NDRP lankytojų centro statyba atsiėjo daugiau kaip 724 tūkst. eurų (apie 2,5 mln. Lt).

www.nemunodelta.lt

Kintiškiai vieningi: naftininkams prie marių - ne vieta. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Kintiškių poziciją palaiko ir Šilutėje bei Pagėgiuose išrinktas Seimo narys socdemas Artūras Skardžius su Šilutės rajono savivaldybės meru „tvarkiečiu“ Vytautu Laurinaičiu.

Skaityti toliau

Kategorišką „ne“ naftos gręžiniui Kuršių marių pakrantėje kintiškiai dar kartą pareiškė šį penktadienį įvykusiame „Minijos naftos“ bendrovės užsakymu parengtos naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos pristatyme visuomenei.

Kintų bendruomenės atstovai (susirinkime dalyvavo per 100 vietos gyventojų) dar kartą pabrėžė, kad nėra kategoriškai nusiteikę prieš naftos verslovę savo miestelio kaimynystėje, tačiau jie niekada nesutiksiantys, kad juodasis auksas būtų siurbiamas visais aspektais jautriausioje vietoje – Kuršių marių pakrantėje, šalia saugomų teritorijų, netoli gyvenamųjų namų.

Naftininkai tai seniai žino (kova dėl marių pakrantės vyksta jau daugiau kaip 10 metų), tačiau įsiklausyti į gyventojų nuomonę nenori, mat įrengti gręžinį toliau nuo kranto būtų bent du kartus brangiau.

Kintų bendruomenė išsakė daugiau pastabų VšĮ „Pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto“ parengtai PAV ataskaitai. Tačiau plačiau apie viską – kitą savaitę.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono maudyklų vanduo gana švarus.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės tie Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu Šilutės mieste maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 20 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Skaityti toliau

Apsivalė ir Švėkšnos Vilkėno tvenkinio vanduo: bent jau žarninių enterokokų skaičius 100 ml vandens čia jau nebeviršija leistinos normos (tyrimo rezultatai).

Saugių maudynių.

Susijęs: „Vandens pramogų mėgėjams: nepamirškime atsargumo“

www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

Šį šeštadienį – LRT radijo tiesioginė transliacija iš dvaro šventę švenčiančios Švėkšnos.

LRT radijas tęsia vasaros transliacijas ir šį šeštadienį vyksta į vestuvių sostine pasiskelbusią Švėkšną. Tarp Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos gyvenantys švėkšniškiai sako, jog jaučiasi žemaičiais, tačiau pripažįsta, kad nėra tipinis Žemaitijos miestelis.

Skaityti toliau

Vietovė išsiskiria tiek vieninteliu Lietuvoje tilteliu, po kuriuo neretai įstringa krovininiai automobiliai, tiek didžiule bažnyčia ar vienu gražiausių dvarų visoje Žemaitijoje.

LRT žurnalistai domėsis, kuo išskirtinė Švėkšnos istorija, architektūra, gyventojai. Taip pat daug dėmesio bus skiriama pastaruoju metu liūdnai pagarsėjusiam Švėkšnos specialiojo ugdymo centrui.

Tiesioginė transliacija iš Švėkšnos dvaro parko prasidės 12.10 val. ir tęsis iki 15.00 val.

Parengta pagal lrt.lt inf.

Švėkšnos dvaro šventės programa

ve.lt pav.

UAB „Minijos nafta“ po beveik 2 metų pertraukos vėl bando rasti kelią į Kuršių marių pakrantę siurbti juodąjį auksą: šį penktadienį, liepos 24 d., 16 val. Kintų mokykloje organizuojamas viešas susirinkimas, kuriame visuomenei bus pristatyta naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita.

Skaityti toliau

Anot šaltinių, Kintų bendruomenė šiam susirinkimui taip pat rimtai ruošiasi. Kintiškiai nenori matyti naftos verslovės savo kaimynystėje, juolab, kaip jau anksčiau paaiškėjo, UAB „Minijos nafta“ juodojo aukso gavybos veiklą planuoja (planavo) už jai suteikto Gargždų licencinio ploto ribų esančioje teritorijoje, todėl ir šį kartą jie neketina lengvai nusileisti naftininkams.

UAB „Minijos nafta“ užsakymu parengtus PAV dokumentus dar nagrinės ir savo išvadas teiks Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys ir Šilutės rajono savivaldybė.

Kova tarp Kintų seniūnijos bendruomenės ir naftininkų dėl Kuršių marių pakrantės tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų.

www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

Remiantis Nacionalinės visuomeninės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. liepos 7 d. laboratoriniais tyrimais, žarninių enterokokų kiekis Vilkėno tvenkinio vandenyje trečdaliu viršijo leistiną normą. Todėl maudytis jame draudžiama.

Skaityti toliau

Stop kadras.

Dėl dviejų institucijų nesusikalbėjimo šilutiškių šeimai gresia prarasti viso gyvenimo turtą.

Taip atsitiko todėl, kad leidimus išdavusios valstybinės institucijos pražiopsojo, kad sklypas yra Macikų dvaro teritorijoje. Tad derinti leidimų nepateikė paveldosaugininkams. Šie reikalauja parengti naują projektą, gauti naujus leidimus ir tik tuomet svarstys, ar namas Macikų kaime stovės.

Skaityti toliau

tv.lrytas.lt vaizdo įrašas: „Šilutiškių planas: namą griaus, o valstybę nuskurdins milijonais“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės tie Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu Šilutės mieste maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 22 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių (tyrimo rezultatai).

Skaityti toliau

Saugių maudynių.

Susijęs: „Vandens pramogų mėgėjams: nepamirškime atsargumo“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šventė ant vandens Minijos kaimo bendruomenei atsirūgo Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklių pažeidimu.

Trečią dieną po visiems didelį įspūdį padariusio laivų parado Minijos kaime renginio „Mingės flotilė 2015“ organizatoriai sulaukė itin nemalonaus turinio Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (toliau – NDRPD) vadovo Vaido Pavilonio rašto: organizatoriai įtariami ne tik pažeidę Saugomų teritorijų režimą, bet ir padarę žalą aplinkai (bent jau taip galima suprasti iš mums persiųsto rašto, kuriame minimas administracinės teisės pažeidimas pagal ATPK 76 str. 4 d.), todėl yra

Skaityti toliau

kviečiami kitą savaitę atvykti į direkciją.

Asociacijos “Minijos (Mingės) kaimo grožis“ pirmininkas Mečislovas Rimkus mums adresuotame elektroniniame laiške teigia, kad V. Paviloniui apie renginį „Mingės flotilė 2015“ iš anksto buvo pranešta telefonu, tačiau pastarasis esą jų neįspėjęs, kad reikalingas suderinimas raštu. Bendruomenė atsakomybės dėl šio pažeidimo nesikrato – nežinojimas nuo bausmės neatleidžia, – tačiau žmonės norėtų didesnio parko direkcijos geranoriškumo, juolab kad, kaip teigia M. Rimkus, renginio metu neįvyko jokių incidentų, taip pat ir žalos aplinkai nebuvo padaryta.

Labai keista, bet apie žalą aplinkai dabar jau nekalba ir pats NDRPD direktorius V. Pavilonis (su juo šiandien kalbėjome telefonu). Ir Saugomų teritorijų režimas, pasirodo, čia visai niekuo dėtas. NDRPD vadovas dabar teigia, kad laivų parado organizatoriai pažeidė Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisykles, tiksliau, jų 6-ąjį punktą, pagal kurį tokio masto renginiai parko teritorijoje leidžiami tik raštu suderinus su parko direkcija ir teritorijos savininku.

Gal NDRPD vadovas savo nuomonę pakeitė po Minijos kaimo asociacijos kreipimosi į Valstybės saugomų teritorijų tarnybą?

Kaip ten bebūtų, bet taisyklės yra taisyklės, ir jų reikia laikytis. Ir jokie pranešimai telefonu šiuo atveju negalioja.

Tačiau, kodėl V. Pavilonis nieko nesakė organizatoriams laivų parado dieną, birželio 20-ąją, kai tądien pats bent du kartus praplaukė Minijos upe?

V. Pavilonis tvirtino, kad nesiruošia bausti laivų parado organizatorių. Esą jis tik nori pasišnekėti su jais. „Aš tik noriu, kad parke būtų tvarka, – teigė telefonu NDRPD vadovas. – Kam būtų reikalingas parkas, jeigu jame niekas neprižiūrėtų tvarkos?”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės tie Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu Šilutės mieste maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 8 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių (tyrimo rezultatai).

Skaityti toliau

Saugių maudynių.

Susijęs: „Kad žmonės žinotų: bus stebima daugiau vandens telkinių“

Oresto Lidžiaus nuotr.

-Buvau labai nustebęs, kad statomas uostas, o upė nusekusi, – traukė pečiais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, penktadienį Šilutės rajono savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Savo laiku ir mes stebėjomės žvejybos laivų prieplaukos statybomis Pakalnės upėje, iš kurios dėl nusekusių žiočių ne kiekvienas laivas pajėgus išplaukti į Kuršių marias, ir apie tai ne kartą rašėme: „Priplaukėme…“, „Trumpai: pasvajojom ir gana“. Tačiau, kaip sakoma, šunys loja, o karavanas eina toliau.

Skaityti toliau

O nueita jau gana toli: prieplaukos įrengimo darbai jau kada pradėti, o užbaigti jie turi būti dar šių metų rudenį.

Šilutėje ir Pagėgiuose į LR Seimą išrinktas Artūras Skardžius (pastarasis penktadienį taip pat dalyvavo spaudos konferencijoje – red. pastaba) ramino, jog įrengta prieplauka taps nenuginčijamu argumentu dėl Pakalnės (Rusnaitės) upės žiočių išvalymo, kad žvejybos laivai galėtų iš Pakalnės prieplaukos laisvai išeiti į marias. Anot Seimo nario, jeigu to nepavyks padaryti šiemet, bus galima pabandyti kitais metais. O iki to laiko esą prieplaukoje galės švartuotis mažieji, pramoginiai laivai.

Ministras R. Sinkevičius taip pat teigė manantis, kad, rajono valdžiai bendradarbiaujant su Ministrų kabinetu, Pakalnės upės žiočių problemą pavyks išspręsti.

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

Nuo rudens Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centre turėtų būti dvigubai mažiau vaikų nei iki šiol, o pedagogams talkins specialistai. Apie tai šiandien švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė kalbėjo lankydamasi Švėkšnoje. Vizito metu ministrė susitiko su centro bendruomene, domėjosi jos problemomis ir lūkesčiais, aptarė centro pertvarkos eigą.

„Centro pavadinimas pakeistas į labai gražų ir simbolinį „Diemedžio“ pavadinimą. Visi turime pasiekti, kad keistųsi ne tik pavadinimas, – pabrėžė ministrė. – Neužtenka atlikti pastato remontą. Pirmiausia turi keistis požiūris į vaiką, ugdymo

Skaityti toliau

filosofija, vertybės. Kiekvienas čia dirbantis žmogus turi gyventi šia – vaiko gerovės – filosofija. Būti taip, kaip buvo, negali. Čia atvyksta gyvenimo, suaugusių žmonių nuskriausti vaikai. Dirbti su jais nelengva. Todėl perėmę savo globon šį centrą teiksime įvairiopą pagalbą“.

Pasak ministrės, būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas vaikams ugdyti: sutvarkyti gyvenamąsias patalpas – kiek įmanoma artinti prie namų, šeimos aplinkos, investuoti į ugdymo aplinką ir kokybę, sudaryti sąlygas ikiprofesiniam rengimui. Kuo didesnis dėmesys bus skiriamas kiekvienam vaikui, tuo greičiau jie galės sugrįžti į įprastą aplinką. Svarbu, kad ir sugrįžę namo jie gautų reikiamą pagalbą, su jais dirbtų parengti specialistai.

Mokslo metų pradžioje centre numatoma pradėti įgyvendinti daug naudos mokykloms davusį „Kūrybinių partnerysčių“ projektą. Jo metu garsūs menininkai, savo srityje daug pasiekę įvairių sričių profesionalai tiesiogiai dirba su vaikais, dalijasi savo sugebėjimais, gyvenimo patirtimi.

Pagalba bus teikiama ir pedagogams. Bus tariamasi su profesionalais, kurie netradiciniais metodais sprendžia institucijų krizes.

Specialiojo ugdymo centras, skirtas elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams ugdyti, balandį buvo perduotas Švietimo ir mokslo ministerijai. Buvęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras dabar pavadintas „Diemedžio“ ugdymo centru, patvirtinti nauji centro nuostatai, paskirta laikinoji vadovė.

Nuspręsta, kad centre bus ugdoma ne daugiau kaip 30 vaikų. Šiuo metu yra 55 vaikai.

Šiuo metu centre vyksta čia ugdomų vaikų sveikatos būklės vertinimas siekiant patikslinti diagnozes, kad į centrą nepakliūtų tie, kurie pagal sveikatos būklę neturėtų patekti.

Be to, tarpinstitucinė darbo grupė, kurią sudaro švietimo ir mokslo, vidaus reikalų, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos viceministrai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Kalėjimų departamento atstovai, rengia Strateginį vaikų socializacijos ir specialaus ugdymo centrų pertvarkos planą.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susijęs: “Dėmesio centre: skandalų krečiamos Švėkšnos įstaigos vadovė prieglobstį rado Šilutėje”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje prasidėjo maudymosi sezonas.

Be jau įprastų Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės tie Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu Šilutės mieste maudyklų vandens tyrimų, nuo šių metų maudymosi sezono metu Šilutės rajone papildomai stebima Vilkėnų, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto ir Krauleidiškės tvenkinių bei Šusties upelio Žemaičių Naumiestyje vandens kokybė.

Pirmieji vandens mėginiai šiais metais iš visų šių telkinių buvo paimti gegužės 25 d.

Skaityti toliau

Tyrimo rezultatai džiugina: vandens mikrobiologinės taršos rodikliai visuose juose neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių (tyrimo rezultatai).

Lietuvoje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d.

Susijęs: “Kad žmonės žinotų: bus stebima daugiau vandens telkinių”