www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 27 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitas maudyklų vandens tyrimas bus atliekamas liepos 11 d.

Švėkšnos Velykų medis su 7551 margučiu - naujas Lietuvos rekordas. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Daugiausia ant medžio margučių – 7551 tuščiaviduris margutis – puošė specialiai prie Švėkšnos (Šilutės r.) bažnyčios pastatytą Velykų medį, praneša Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“.
Tai naujas šalies rekordas.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Margučius ant medžio 2017 m. balandžio 12 d. sukabino Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai.

Susijęs: „Pažiūrėti didžiausio Velykų medžio Lietuvoje – į Šeduvą? Nieko panašaus – į Švėkšną! (nuotr.)“

Dekoruoti įvairiais būdais ir įvairiomis medžiagomis margučiai – iš viso 514 – taip pat papuošė šalia pastatytą Velykės skulptūros suknelę, primenančių Švėkšnos pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose prieš 514 metų.

www.zuv.lt nuotr.

Birželio pradžioje Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyryje išsirito šamukai. Tris savaites prižiūrimi specialistų mažieji augo tamsoje, kol pasiekė apie 2 g svorį. 53 tūkstančiai paaugintų šamukų šiomis dienomis įveisiami Ignalinos, Zarasų, Trakų ir Elektrėnų rajonų vandens telkiniuose.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas gatvės krepšinio

Paprastieji šamai – patys didžiausi upiniai plėšrūnai, gyvenantys praktiškai visose didelėse upėse, ežeruose ir tvenkiniuose – nuo pietinių šalių iki Tolimųjų Rytų. Taip pat paplitę ir Europoje, išskyrus šiaurines šalis. Šamų yra Kanadoje, JAV, Lotynų Amerikoje. Šios žuvys labai atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms, jos vengia šviesos, bet yra veiklios tamsoje. Šamai maitinasi naktimis, jų jutiminiai organai yra ūseliai priekinėje galvos dalyje – jais žuvys jaučia maistą, todėl regėjimas joms didelės reikšmės neturi. Europoje šamai labai paklausūs. Vertinama ne tik švelnaus skonio jų mėsa, bet ir iš šamų plaukiojamosios pūslės daromi klijai.

www.zuv.lt inf.

www.aukstumala.lt nuotr.

Gegužės pradžioje gaisro nuniokotą Aukštumalos aukštapelkės pažintinį taką planuojama atstatyti dar šią vasarą.

Susijęs: „Aukštumalą nuniokojo gaisras“

Skaityti toliau

Anot Aukštumalos aukštapelkės atkūrimo projekto vadovo Nerijaus Zableckio (Lietuvos gamtos fondas) gaisro pažintiniam takui padaryta žala siekia maždaug 8000 eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro medžiagų – lentų, vamzdžių, tvirtinimo detalių – kaina.

Tačiau esą tiek pinigų neprireiks, mat Šilutės rajone dar yra geradarių: vieni remia pinigais, kiti žada prisidėti takui atnaujinti reikalingomis medžiagomis (verslininkas Egidijus Rauktys žada lentų) ar darbu („Šilutės polderiai“).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prie tako atnaujinimo dar galite prisidėti ir jūs, mieli skaitytojai.

Neabejingiems ir galintiems paremti:
Gavėjas – Nemuno deltos regioninio parko direkcija.
Sąskaitos Nr. LT 167300010002587243 (AB SWED bankas).
Kodas – 193371666.
Mokėjimo paskirtis – parama Aukštumalai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 13 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitas maudyklų vandens tyrimas bus atliekamas birželio 27 d.

www.zuv.lt nuotr.

Į Atmatos upę paleista apie 30 000 vnt. sterkiukų.

Tai pirmas kartas, kai Nemuno žemupio upės praturtinamos žuvininkystės laboratorijoje paaugintais sterkų jaunikliais.

Žvejų (ir ne tik) pamėgtų plėšrūnių jaunikliai į Atmatos upę paleisti praeitą penktadienį, birželio 9 d.

Skaityti toliau

Šie sterkiukai buvo išnaršinti Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyryje, vėliau pervežti inkubuoti į Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją (Kopgalyje) ir ten paauginti vieną mėnesį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš didžiąją kelionę laboratorijoje suskaičiuoti ir pasverti sterkų jaunikliai specialiuose deguonies pripildytuose transportavimo maišuose saugiai atkeliavo iki Atmatos upės. Šie maišai su sterkų jaunikliais buvo panardinti į upę adaptacijai, kol temperatūra vandens maišuose susilygino su upės vandens temperatūra. Apie 30 000 vnt. sterkų jauniklių buvo išleisti maždaug 500 m Atmatos upės ruože.

www.aukstumala.lt nuotr.

Birželio 1-2 d. vykęs baigiamasis projekto seminaras ir vėl pritraukė nemažą būrį pelkėmis ir gamtos apsauga besidominčių svečių. Tarp 63 į renginį atvykusių dalyvių buvo ir svečių iš Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos bei Danijos, atstovaujančių įvairias nevyriausybines, verslo , mokslines bei valstybines įstaigas.

Pelkių atkūrimo technologijų, apleistų durpynų rekultivavimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo praktiniai ir teisiniai klausimai gana išsamiai aptarti prieš tai šio projekto komandos organizuotų seminarų metu.

Skaityti toliau

Šį kartą renginys buvo skirtas projekto metu įgyvendintų gamtotvarkos darbų rezultatų aptarimui ir demonstravimui, todėl ir žodinių pranešimų buvo mažiau.

Atidarymo žodį tardamas Aukštumalos atkūrimo darbų iniciatorius dr. Romas Pakalnis prasitarė, kad šios pelkės tvarkymas nebūtų įmanomas be glaudaus įvairių organizacijų bendradarbiavimo. Ilgametę pelkių atkūrimo patirtį turintis gamtosaugininkas pabrėžė, kad tam, jog projekte numatyti darbai būtų įgyvendinti, prireikė ne tik oficialių projekto partnerių pastangų, bet ir durpių kasybos įmonės Klassmann-Deilmann bei Šilutės miškų urėdijos indėlio ir finansinės paramos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto vadovas Nerijus Zableckis seminaro dalyvius trumpai supažindino su projekto tikslais ir uždaviniais bei rodydamas gausybę nuotraukų, schemų ir žemėlapių papasakojo, kaip šiuos siekius pavyko įgyvendinti. Svarbu ir tai, kad atkūrimo darbai Aukštumalos pelkėje sulauks tęstinumo. Pradedamas įgyvendinti naujas Europos komisijos dalinai finansuojamas projektas, kurio metu bus atkuriamos net 5 stipriai sausinimo pažeistos pelkės, o tarp jų ir išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis.

Norint įsitikinti projekte įgyvendinamų gamtotvarkos darbų efektyvumu, būtina atlikti hidrologinius ir biologinės įvairovės tyrimus. Pristatydami šių tyrimų rezultatus Lietuvos gamtos fondo bei danų nevyriausybinės organizacijos Amphi Consult darbuotojai pateikė išvadas liudijančias projekto sėkmę. Dėl pagerėjusių hidrologinių sąlygų ir padidėjusių atvirų pelkių ploto Aukštumaloje padaugėjo kai kurių retų sėjikinių paukščių. Gerąja atkūrimo praktika ir teigiamais rezultatais pasidalino ir Lietuvos ornitologų draugijos atstovai, tais pačiais 2013 metais pradėję LIFE+ finansuojamą Tyrulių pelkės atkūrimo projektą.

Programai LIFE + šiais metais sukako 25 metai. Šia proga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovė Sigita Alčauskienė pasidalino statistiniais duomenimis, kaip ši programa įgyvendinama Europos valstybėse, kokie nauji iššūkiai laukia paraiškas rengiančių organizacijų.
Gausiai susirinkusių svečių po trumpos diskusijos ir pietų laukė išvyką į Aukštumalos pelkę, kurioje seminaro dalyviai turėjo progą išvysti skirtingų tipų užtūras, medžių ir beržų atžalų šalinimo plotus bei Aukštumalos skauduliu neseniai tapusį gaisro pažeistą atnaujintą pažintinį taką. Ekskursiją pradėję šiaurinėje pelkės dalyje, renginio dalyviai netruko išvysti gausybę durpinių užtūrų, kurios puikiai patvenkė sovietmečių kasybai paruoštą lauką. Ko gero nė viena kita atkurta Lietuvos pelkė neaplenktų Aukštumalos šių užtūrų gausa. Eidami gilyn į pelkę ekskursijos dalyviai įsitikino, kad hidrologinio režimo atkūrimui pravartu naudoti ir kitas technologijas. Vietose, kurias sunku pasiekti sunkiąja technika puikiai veikė ir plastikinių sprauslenčių užtūros. Tvenkiant pelkės pakraščius, sausinančius didžiuosius griovius, kuriems būdingi dideli vandens lygio svyravimai, reikalingos tvirtos mišraus tipo užtūros su vamzdžiais vandens pertekliui nutekėti.

www.aukstumala.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono maudyklų vandens būklė labai gera.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d.

Likus 10 dienų iki maudymosi sezono pradžios turi būti atliekami maudyklų vandens kokybės tyrimai ir reguliariai kartojami kas dvi savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki rugsėjo 15 d. Nustačius, kad vanduo neatitinka higieninių reikalavimų, turi būti atliekami papildomi tyrimai.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono maudyklų vanduo buvo tiriamas praeitą savaitę.

Tyrimo rezultatai džiugina – vandens būklė stebimose maudyklose labai gera (lentelė dešinėje).

Maudykitės į sveikatą.

Kitas maudyklų vandens tyrimas bus atliekamas birželio 13 d.

www.silute.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šį maudynių sezoną Šilutės rajone bus stebima šių maudymosi vietų vandens būklė:

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio,
Kuršių marių ties Kintais,
Atmatos upės ties Rusne,
Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv.,
Vilkėnų tvenkinio,
Ramučių tvenkinio,
Šylių tvenkinio,
Degučių tvenkinio,
Vainuto kaimo tvenkinio,
Kriauleidiškės tvenkinio.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vanduo bus tiriamas nuo gegužės 26 d. iki rugsėjo 5 d.

www.aukstumala.lt nuotr.

Visiškai sudegė arba buvo stipriai apgadinta apie 150 m Aukštumalos pažintinio tako, šiuo metu jis uždarytas.

Ketvirtadienio pavakarę Aukštumalos pažintiniame take įsiplieskė gaisras. VĮ Šilutės miškų urėdijos ir Nemuno deltos regioninio parko specialistų duomenimis, 0,48 ha plote ugnis sunaikino žolinę dangą, sužalojo tako pakraščiuose augančius berželius ir krūmus. Visiškai sudegė arba buvo stipriai apgadinta apie 150 m naujojo medinio tako dangos,  praneša portalas www.aukstumala.lt.

Skaityti toliau

Gamtos patirtus nuostolius įvertins atsakingi darbuotojai. Bet juk ne viskas vertinama pinigais.

Su nuoskauda mename neatsakingus tako lankytojus, kurie, įsivaizduodami esą gamtos gerbėjai, visgi neturi supratimo apie elgesio gamtoje normas. Ugnis – numestos nuorūkos, degtuko ar bet kokiame kitame pavidale – pelkėse, miškuose, pievose tampa gaisro nešėja. Gaisro metu nukenčia ne tik augalija, bet ir gyvūnai, ypač mažieji, žūva ir stambesnių gyvūnų jaunikliai, kurie neturi galimybės pasprukti nuo pražūtingos liepsnos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Esame dėkingi vietos gyventojams, pranešusiems apie gaisrą Aukštumaloje, ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3 pamainos ir Kintų bei Saugų komandų ugniagesiams – už itin operatyvų darbą gesinant gaisrą Aukštumalos pažintiniame take (o juk vakar buvo Šv. Florijono – Gaisrų sergėtojo diena). Tik jų dėka gaisras neišplito, nors prie gaisro židinio ugniagesiams teko apie 1 kilometrą eiti pėsčiomis ir neštis gesinimo įrangą.

www.aukstumala.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmoje balandžio pusėje Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvivaisos specialistai pradėjo specialiąją žvejybą – Rusnės poskyrio darbuotojai gaudo sterkų reproduktorius Nemuno, Atmatos ir Skirvytės upėse.

Pirmieji laimikiai buvo kuklūs – per dieną pavykdavo pagauti po vieną ar dvi nedideles žuvis. Tačiau po balandžio 20 d., uždraudus mėgėjų žvejybą ir iš Kuršių marių ištraukus tinklaičius, reikalai pasitaisė.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žuvivaisininkai laukia šiltesnių dienų, kurios išvilios žuvis į platesnius vandenis ir pagaliau bus sugautas reikalingas reproduktorių kiekis.

Pagal programą numatyta sugauti 150 vnt. sterkų reproduktorių, tačiau labai svarbu ir žuvų dydis. Pavyzdžiui, jeigu pavyktų sužvejoti tris ir daugiau kilogramų sveriančių reproduktorių, užtektų ir pusės pagal programą suplanuoto pagauti kiekio. Tačiau šiais metais žuvys nėra stambios. Rusnės žuvivaisos specialistai tikisi sėkmingos žvejybos ir Kupiškio tvenkinyje, kuriame 2016 metais Žuvininkystės tarnybos darbuotojai pagavo net 42 sterkų reproduktorius.

zuv.lt inf.

eismoinfo.lt nuotr.

Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija sprendžia įsisenėjusią rusniškių problemą, kaip užtikrinti Rusnėje susisiekimą visus metus, nepaisant potvynių. Kelių direkcija pradėjo rengti viešųjų pirkimų dokumentus dar šiemet numatomam skelbti viaduko statybų rangovų konkursui.

Skaityti toliau

„Kartu su rusniškiais ieškojome optimaliausio sprendimo. Lietuvoje turi būti užtikrintas saugus ir patogus eismas, kuris negali vykti traktoriais per vandenį. Toje vietoje, kur potvynių metu užliejamas iki 400 metrų kelio ruožas, turės būti įrengta estakada, taip pat numatyta sutvarkyti kelią nuo Šilutės iki Rusnės. Atnaujinta infrastruktūra – tai atpildas už visą vargą, kurį rusniškiai patyrė“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo atlikta nemažai studijų ir analizių. Paskutinį kartą galimybių studija buvo atlikta 2014 m. Vėliau ji papildyta išsamiais hidrometeorologiniais tyrimais ir prieita prie išvados, kad optimaliausia išeitis būtų pastatyti 400 metrų ilgio estakadą. Tuomet darbai nepradėti, nes studijoje nurodyta statybų kaina buvo pernelyg didelė – 17 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, šiuo metu Rusnėje planuojama statyti estakada gali kainuoti iki 10 mln. eurų. Joje būtų įrengtos dvi eismo juostos, dviračių takai. Manoma, kad projektas atsipirktų maždaug per 20 metų.

Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos nuomone, šį sprendimą realu įgyvendinti 2018 m.

Susijęs: „Estakada bus pastatyta, žada premjeras (nuotr.)“

Rusnėje šiuo metu gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių.

sumin.lrv.lt inf.

www.sveksnosfestivalis.lt nuotr.

Paskelbta dalyvių registracija.

Birželio 4 d. Švėkšnos parke vyks penktasis vestuvių muzikantų festivalis.

Visi, kurie nori pasirodyti ant scenos ar prekiauti festivalyje, kviečiami kreiptis el. paštu raibysvytautas@gmail.com arba tel. 8 614 92516.

Daugiau – www.sveksnosfestivalis.lt

Skaityti toliau

KRATC nuotr.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ) viso regiono didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse pradėjo dovanų akciją „Keisk elektroniką į kompostą“.

Septynių Vakarų Lietuvos savivaldybių gyventojai kviečiami nebereikalingus elektros ir elektronikos prietaisus atiduoti į specialias aikšteles, o mainais už juos pasiimti tvarkingai supakuoto komposto maišus.

Skaityti toliau

„Jau antrus metus vykdome komposto dalinimo akciją. Jį pagaminome iš visame regione surinktų žaliųjų atliekų“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Pernai kompostas buvo dalinamas mainais į naudotas padangas, o šiemet aplinkosaugininkai akcentuoja nebereikalingų elektros ir elektronikos prietaisų surinkimą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kad KRATC aikštelėse nemokamai iš gyventojų priimamos naudotos padangos, statybų ir remonto atliekos, baldai – jau nebėra naujiena. Šios atliekos yra tarp gausiai vežamų į aikšteles. Tuo tarpu sugedę šaldytuvai, televizoriai, kompiuteriai dažnai išmetami tiesiog į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami šalia jų. Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad šie daiktai taip pat gali būti perdirbami, tik juos reikia pristatyti į surinkimo vietas“, – aiškino ekologė.

KRATC specialistai tvirtina, kad į 10 kg maišus supakuotas kompostas yra paklausus ir atviliodavo interesantus į aikšteles net po kelis kartus. Pernai 2000 maišų buvo išdalinti per porą mėnesių, šiemet gyventojams paruošta taip pat 2000 derlingo juodžemio pakuočių.

Visame Klaipėdos regione KRATC yra įrengusi ir administruoja 10 didžiųjų ir 7 žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, į kurias gyventojai nemokamai gali atiduoti nebereikalingus daiktus.

Aikštelių darbo laikus ir vietas rasite čia: http://www.kratc.lt/atlieku-surinkimas/atlieku-surinkimo-aiksteles

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

LRT televizijos reportažas apie Rusnę, Ministrą Pirmininką Rusnėje ir estakadą kelyje į Rusnę.

Kam įdomu – prašom:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas…

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Panašu, kad rusniškių svajonė saugiai grįžti namo potvynių metu gali ir išsipildyti.

Penktadienį, balandžio 21 d., Rusnės bendruomenė sulaukė aukšto svečio – į salą, kaip ir buvo žadėjęs, atvyko LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusniškiai premjerą pasitiko prie potvynių apsemiamo kelio į salą ruožo, kurį, kaip ir per šiųmetę Vasario 16-osios šventę, buvo papuošę dviem eilėmis Lietuvos trispalvių.
Žvarbaus oro nepabūgo ir Šilutės rajono savivaldybės vadovai.
Kad ir ką apie S. Skvernelį sakytų Seimo narė Aušra Maldeikienė, tačiau panašu, kad Ministras Pirmininkas žmogiškumo dar neprarado: išlipęs iš automobilio jis pirmiausia priėjo pasisveikinti su jo laukiančiais paprastais žmonėmis…
Nors pūtė žvarbus vėjas ir lijo, S. Skvernelis kartu su visa rusniškių ir šilutiškių palyda nužingsniavo prie potvynių apsemiamo kelio ruožo.
Trumpai šnektelėjo, paskui visi susėdo į mašinas ir nurūko į Rusnę.
Salos etnokultūros ir informacijos centre premjeras buvo supažindintas su rusniškių kasdienybe potvynių metu: seniūnė Dalia Drobnienė rodė skaidres ir pasakojo, ką jiems, žmonėms iš kitapus apsemiamo kelio ruožo, tenka išgyventi, kai vanduo atkerta juos nuo Lietuvos.
Anot seniūnės, rusniškiams nereikia didelių tiltų, jie tik nori, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas potvynių metu.
S. Skvernelis teigė nežinantis, kodėl rusniškiai tiek metų buvo maitinami vien tik pažadais.
Esą jis irgi taip galėtų, tačiau nenorintis.
„Ką mūsų Vyriausybė pažadės, tą ir įvykdys“, – tvirtino premjeras.
O Vyriausybės vadovo pažadas štai toks: potvynių apsemiamame kelio į Rusnę ruože bus pastatyta 750 metrų ilgio, 2 eismo juostų gelžbetoninė estakada.
Esą toks variantas pasirinktas, apsvarsčius bene 8 pasiūlymus.
Ministro Pirmininko teigimu, Vyriausybė yra pasiryžusi etskados statybos darbus pradėti jau kitų metų pavasarį, kai atslūgs potvynis.
Tikimasi, kad ją pastatyti pavyks už kokius 10 mln. eurų.
Anot S. Skvernelio, Vyriausybė taip pat pasiryžusi rekonstruoti visą kelią iš Šilutės į Rusnę.
Tačiau pirmiausia – estakada.
Svarbu, kad ji netaptu tiltu rusniškiams palikti salą, bet kad žmonės atvažiuotų į Rusnę ir kurtųsi ten, sakė Ministras Pirmininkas.
Anot rusniškių, taip ir bus.
Tačiau, jų teigimu, negana pastatyti estakadą, kad Rusnėje suklestėtų gyvenimas ir kurtųsi nauji verslai.
Esą dar reikia valyti Nemuno deltos upių žiotis – kad laivai galėtų išplaukti į Kuršių marias ir žuvys iš marių be kliūčių patektų į savo nerštavietes, – geriau prižiūrėti polderių sistemas – kad žemdirbiai galėtų laiku sėti ir pjauti, – taip pat sumažinti gamtosauginių veiklos apribojimų – kad būtų galima plėtoti paslaugų verslą, – mat dabar rusniškiai nė neturi priėjimo prie Kuršių marių.
Reikėtų tik šiek tiek pakoreguoti rezervato ribas, sako bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.
Esą apie tai jau seniai kalbama – laikas pradėti veikti.
Žodį tarė ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis: apie būtinybę įsteigti Rusnėje jūrų kadetų mokyklą, apie polderius ir žuvų įveisimą Nemuno deltos vandens telkiniuose, taip pat apie deltos upių žiočių valymą…
Rusniškiai premjero pažadu, kad estakada jau kitąmet bus pradėta statyti, tiki – bent jau taip teigė seniūnė D. Drobnienė.

Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.

Švėkšniškiai ir miestelio svečiai, nepabūgę vėjuoto ir lietingo oro, balandžio 13-ąją rinkosi į Knygnešių skverelį, kur Tradicinių amatų centras surengė spalvingą velykinį jomarką ir mini koncertą.

Tautodailininkai, amatininkai ir prekybininkai į mugę suvažiavo nuo 10 val. ryto. Iš medžio drožtomis ir įvairiais raštais puoštomis lėkštėmis prekiavo p. Vincas iš Švėkšnos. Visa mugė kvepėjo „Anitos žuvys” rūkytomis skumbrėmis, karpiais, karšiais.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Namie keptais keksiukais, tinginiu, savom rankytėm darytais atvirukais džiugino trečiokės Adrija, Liepa ir Deimantė, klasiokės Mantė ir Fausta prekiavo kvapiuoju muilu – kempine.

Ponai Raukčiai dovanojo velykinę nuotaiką, atsivežę tradiciniais raštais margintų medinių bei skutinėtų žąsų, vištų kiaušinių. Populiariausia prekė, ko gero, buvo kiaušiniai – magnetukai. Ponia, Angelė paklausta apie kiaušinių marginimą, mielai dalino patarimus.

Įvairiais papuošalais, nertomis rankinėmis, odos gaminiais prekiavo Indrė Rimkutė ir Ieva Paulauskienė. Senyvo amžiaus moterys pirko iš užsienio ar Vilniaus grįžtantiems anūkams dovanų, o vienas vyriškis nusipirkęs medinį margintą kiaušinį sakė, kad šiais metais tikrai laimės stipriausio kiaušinio nominaciją.

Žinoma, neapsieita ir be dainų, šokių, kuriuos miestui dovanojo Degučių kaimo folkloro ansamblis „Pilutė”.

Tradicinių amatų centras siekia suburti norinčius parduoti savo produkciją Šilutės krašto amatininkus, tautodailininkus ir kitus kūrėjus į vieną vietą, atgaivinti velykinių jomarkų tradicijas Švėkšnoje.

VšĮ Turizmo informacijos centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje kultūrinės veiklos vadybininkė Neringa Birbalienė

Švėkšnos muziejaus nuotr.

Ant švėkšniškių Velykų medžio šakų supasi net 7551 margutis – gal tai naujas Lietuvos rekordas?

„Pažiūrėti didžiausio Velykų medžio Lietuvoje – į Šeduvą“, – antradienį kvietė straipsnių antraštės. Esą artėjant šventoms Velykoms, Šeduvos lopšelio-darželio bendruomenė džiaugiasi rekordu – ant didžiausio Lietuvoje Velykų medžio šio darželio kieme jau supasi 5 527 įvairia technika dekoruoti margučiai.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau jau trečiadienį jų rekordas buvo pagerintas: Švėkšnos neįgaliųjų draugija (pirmininkė Ingrita Riterienė), padedant Švėkšnos seniūnijos darbuotojams (seniūnas Alfonsas Šeputis), šalia savo maldos namų – šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios papuošė savo Velykų medį, ant kurio šakų supasi daugiau kaip 2000 margučių daugiau – 7551.

Anot Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkės I. Riterienės, draugijos nariai šiam įvykiui ruošėsi visus metus. Rinko kiaušinius. Galvojo, būtų gerai surinkti bent 2000. Tačiau žmonės vis nešė ir nešė…

Kiaušinius įvairia technika margino draugijos nariai, o Velykų medį padėjo papuošti seniūnijos darbuotojai.

Švėkšniškiai žada kreiptis į Lietuvos rekordus registruojančią agentūrą. „Tegul žmonės pasidžiaugia savo darbo įvertinimu“, – sako I. Riterienė.

————————————————————————————————————————————————-

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį, balandžio 8 d., įvyko antroji nacionalinė miško sodinimo šventė.

Šilutės rajone didysis miškasodis vyko Lapynų miške (Šilutės girininkija).
Talkininkų susirinko devynios galybės.
Eglaitėmis, pušaitėmis ir berželiais apsodintas 2,4 ha plotas.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

———————————————————————————————————————————————————-

Tatjana ir Česlovas Ramoškos. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šešioliktąjį kartą įvertintos įmonės, labiausiai prisidėjusios prie Lietuvos ūkio plėtros, eksporto rodiklių gerinimo. Tokius apdovanojimus rengia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau – LPPARA).

Pagerbtos ir moterys, įsukančios, plėtojančios verslą. Vienai jų kasmet suteikiamas Metų verslininkės ar vadovės titulas. Ja išrinkta bendrovės „Česlovo vynas“ direktorė ir bendrasavininkė Tatjana Ramoškienė, praneša LPPARA.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

UAB „Česlovo vynas“ įsikūrusi Žagatpurvių kaime (Švėkšnos sen.). Ji gamina natūralų vaisių-uogų vyną, o pajamas, anot LPPARA pranešimo, pastaraisiais metais augino net 30 proc.

„Manyčiau, kad moterys pastaruoju metu tampa lyderėmis įvairios srityse, ypač tose, kuriose vyrams sunkiau. Mes lankstesnės, švelnesnės, sukuriame kitokį kontaktą su darbuotojais, galbūt kartais esame kiek diplomatiškesnės. Nors ūkį įkūrėme 2004 m., tik 2011 m. gavome galimybę plėtoti savo vyno verslą. Man vynas – ne tik darbas, tai pirmiausia viso pasaulio ir mūsų kultūros dalis. Todėl užsiimame ne tik gamyba, tačiau ir edukacija, švietimu – juk vynas nėra geriamas, juo mėgaujamasi“, – sakė „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ apdovanojimą pelniusi T. Ramoškienė.