www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pernai, prieš Šv. Velykos, Švėkšnos neįgaliųjų draugija eilinį kartą visus nustebino savo išmone – pastatė ir margučiais papuošė nepaprastą Velykų medį. Ant jo sūpavosi net 7551 margutis. Taip buvo pasiektas Lietuvos rekordas. Šiemet planuojama jį pagerinti.

Susiję: „Pažiūrėti didžiausio Velykų medžio Lietuvoje – į Šeduvą? Nieko panašaus – į Švėkšną! (nuotr.)“,
„Patvirtinta: Švėkšnoje pasiektas naujas rekordas“

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Penktadienį pradėti parengiamieji darbai prie miestelio bažnyčios. Čia kartu su Vytauto Raibio ir seniūnijos pagalba buvo atvežtas ir pastatytas Algimanto Pužo dovanotas medis, ant kurio ir bus sukabinti atgyjančios gyvybės simboliai – margučiai.

Velykų medis ‚sužydės” tarp Verbų sekmadienio ir Šv. Velykų.

www.youtube.com stop kadras.

Remiantis turimais duomenimis, pavasario potvynis prasidės antroje kovo mėnesio pusėje ir bus mažesnis už vidutinį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Kovo 5 d. sniego dangos vandens atsargos Nemuno baseine sudarė 18–77 %, Neries baseine – 26–74 % normos. Pagal vandens atsargų kiekį, tik labai intensyvus sniego dangos tirpimas galėtų padidinti potvynio mastą, prie to prisidėtų ir dirvožemio įšalas (16–50 cm gylio), kuris neleis vandeniui susigerti, nes žemė įšalo šlapia.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo mėnesio orai, remiantis prognoze, turėtų būti 2 laipsniais šaltesni už normą, todėl sniego tirpimas neturėtų būti intensyvus. Palanki aplinkybė yra ir kol kas žemas Baltijos jūros vandens lygis, lengvinantis Nemuno tekėjimo sąlygas. Šių metų potvynio svarbus veiksnys gali būti ledo sangrūdos, mat Nemunas, nuo Lampėdžių iki žiočių, yra užšalęs.

Kovo 10 d. bus atlikti nauji vandens atsargų sniego dangoje matavimai, pagal jų rezultatus, prognozė bus koreguojama.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Asociacija „Klaipėdos regionas“, kartu su visomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis nuo praėjusių metų pradžios įgyvendina projektą „Baltijos jūros turizmo centras – darnios plėtros struktūrinė organizacija aktyviam turizmui“.

Pagrindinis projekto tikslas – skatinti turizmo sektoriaus organizacijų komunikaciją ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, šiam tikslui sukuriant specializuotą struktūrą – Baltijos jūros turizmo centrą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto metu taip pat bus kuriami, plėtojami ir aktyviai reklamuojami regioniniai turizmo produktai, skatinantys jūrinio ir ekologinio (tvaraus) turizmo plėtrą, mažinantys sezoniškumo problemas. Sukurti produktai bus viešinami ir pristatomi tikslinėse projekto rinkose – Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Pastarąjį pusmetį asociacija kartu su Klaipėdos regiono savivaldybėmis aktyviai dirbo kuriant net tris regioninius turizmo maršrutus. Maršrutų idėjos buvo generuojamos, vystomos ir tobulinamos, į visą procesą įtraukiant ir Klaipėdos regiono turizmo paslaugų teikėjus, viešąsias paslaugas teikiančių bei turizmo srityje veikiančių institucijų ir organizacijų atstovus. Vasario pabaigoje vyko projekto kūrybinės dirbtuvės, kurių metu įvairių įstaigų bei įmonių atstovai generavo būsimus maršrutus, teikė pasiūlymus ir idėjas jų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į regiono unikalų kraštovaizdį bei išskirtinę lokaciją, buvo suformuoti maršrutai, tinkantys įvairioms keliautojų grupėms.

Skuodo ir Kretingos rajonų bei Palangos miesto savivaldybėse buvo suformuotas „laukinio“ turizmo maršrutas, kurį bus galima įveikti pėsčiomis, dviračiu, taip pat derinant su kitomis transporto priemonėmis, nuo taško iki taško. Šio maršruto išskirtinumas – industrijos nepaliesto krašto ir unikalios gamtos pristatymas, įpinant lietuvių mitologijos elementus, teikiant edukacijos paslaugas. Žygių trasa driekiasi per Salantų regioninio parko teritoriją, tad kūrybiniame procese glaudžiai bendraujama su šio parko direkcijos darbuotojais.

Aktyvaus poilsio mėgėjams bus pasiūlytas vandens turizmo maršrutas, apjungiantis Palangos, Klaipėdos miesto ir rajono, Kuršių Nerijos bei Šilutės rajono savivaldybėse esančias vietoves. Maršruto išskirtinumas – skirtingose trasos atkarpose galimybė rinktis ir keisti įvairias ekologinio transporto priemones, užsisakyti papildomas paslaugas.

Trečiasis maršrutas bus skirtas Mažosios bei Didžiosios Lietuvos sandūrai Klaipėdos regione, siekiant parodyti „dviejų Lietuvų“ kultūrinius skirtumus bei ypatumus nuo Kretingos rajono iki Šilutės krašto. Turistai turės galimybę susipažinti su vietiniais gyventojais, įvairių edukacijų metu sužinos apie krašto kultūrą, kasdienybę, papročius, skirtumus tarp dvaro bei to meto kaimo kultūrų.

BSTC projektui suteiktas pavyzdinio projekto (angl. flagship), įgyvendinančio ES Baltijos jūros regiono strategiją, statusas, todėl projekto tematika ir sprendžiami klausimai – tarptautinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione stiprinimas, nuolatinės komunikacijos tarp sektoriaus suinteresuotų grupių užtikrinimas, regione sukauptos gerosios patirties ir žinių perdavimas – yra aktualūs ne tik Klaipėdos regionui, bet ir visos šalies turizmo sektoriui. Projekto įgyvendinime ir idėjų sklaidoje taip pat dalyvauja, Valstybinis turizmo departamentas bei LR Ūkio ministerija. Projektas finansuojamas iš 2014-2020 m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos).

Oresto Lidžiaus nuotr.

Prie kelio į Rusnę…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

13 kadrų
2018-03-04

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Medžiai prie kelio iš Šilutės į Rusnę žaliuos ir po jo rekonstrukcijos.

Kelyje Šilutė–Rusnė artimiausiu metu prasidės parengiamieji darbai užliejamo kelio ruožui rekonstruoti ir estakadai statyti. Pirmiausia numatytame rekonstruoti ruože turės būti iškirsti kelkraščiuose ir ant kelio pylimo augantys medžiai, kurie trukdytų atlikti darbus. Jau 2019 m., iki statybos darbų pabaigos, prie rekonstruoto kelio tiek pat medžių bus atsodinta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rengiantis rekonstrukcijos darbams teks iškirsti eismo saugai pavojų keliančius 288 senus, alėją sudarančius medžius. Kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių vėl bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus tik estakadą.

Medžių atsodinimo ir vėliau nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimai numatyti šiandien pasirašytame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos memorandume.

Memorandume numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų–Ventės, Rusnės–Pakalnės ir kitų kelių.

Susisiekimo ministerija primena, kad Rusnės estakada bus statoma krašto kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė, kuris vienintelis veda į Rusnės salą. Rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta. Atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pačiame žemiausiame, kasmet užliejamame kelio ruože bus pastatyta gelžbetoninė sijinė 750 m ilgio dviejų eismo juostų estakada.

Žemiausią 400 m ilgio šio kelio ruožą kiekvieną pavasarį ir rudenį užlieja Nemuno žemupio Atmatos upės potvynis, todėl apie 40 dienų per metus kelias būna nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais. Lengvieji automobiliai užliejamu ruožu važiuoja, kol vandens gylis neviršija 15 cm. Iki 80 cm gylio užlietu ruožu automobilius perkelia traktoriai, jei gylis dar didesnis – transporto eismas keliu draudžiamas. Valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ duomenimis, pastaruoju metu vis dar tęsiasi pernai spalio 16 d. prasidėjęs potvynis. Šiuo metu kelias Šilutė–Rusnė tebėra apsemtas, tačiau esant nedideliam vandens gyliui eismas leidžiamas. Ekstremali situacija buvo susidariusi šių metų vasario 1–6 ir 9–12 dienomis, kai vandens gyliui viršijus 80 cm automobiliai nebuvo keliami.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės žemės ūkio ir keliose kitose profesinio mokymo įstaigose nustatyta rimtų teisės aktų pažeidimų: valstybės nekilnojamasis turtas nuomotas neturint tam leidimų, giminaičiai, šeimos nariai įdarbinti toje pačioje įstaigoje tiesioginio pavaldumo pareigose, iš stipendijų fondo mokėtos skatinamosios išmokos mokiniams už visuomeninę veiklą.

Tai nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos auditoriams šiose įstaigose atlikus veiklos patikrinimus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dviejose profesinėse mokyklose įdarbinti darbuotojai, susiję giminystės ryšiais. Net keletas tokių asmenų dirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC). Šilutės žemės ūkio mokykloje ekonomiste puse etato įdarbinta direktoriaus žmona. Kauno informacinių technologijų mokykloje ir Šilutės žemės ūkio mokykloje direktoriai įdarbino save mokytojais, nesuderinę šio sprendimo su ministerija.

Taip pat nustatyta, kad 4 profesinio mokymo įstaigose (Kauno informacinių technologijų mokykloje, Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje, Šilutės žemės ūkio mokykloje ir Aukštadvario žemės ūkio mokykloje) valstybės nekilnojamasis turtas (ūkiniai pastatai, dirbtuvės, klasės ir pan.), kurį jos valdo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais, išnuomotas tretiesiems asmenims neturint ministerijos ir Turto banko (Aplinkos ministerijos) leidimų.

Kai kuriose profesinio mokymo įstaigose nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Mokyklos turėjo perteklinio nekilnojamojo turto (pastatų, statinių), nereikalingo funkcijoms atlikti. Dalis žemės sklypų, kuriais naudojasi įstaigos, neturi teisinio pagrindo – nėra sutarčių su Nacionaline žemės tarnyba, o turtas, gautas iš trečiųjų asmenų pagal sutartis, neįtrauktas į apskaitą.

Klaipėdos turizmo mokykla nurodė organizavusi mokymą pameistrystės forma 59 mokiniams, tačiau 2016 m. tokių mokinių nebuvo išvis, mokykla nepateikė nė vienos tokios sutarties.

Atlikus auditą nustatyta, kad skatinamosios išmokos, premijos už dalyvavimą sporto varžybose, konkursuose mokiniams iš stipendijų fondo per 2 pastaruosius metus buvo išmokėtos 6 profesinio mokymo įstaigose: Zarasų žemės ūkio mokykloje, Kauno informacinių technologijų mokykloje, Plungės technologijų ir verslo mokykloje, Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje, Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykloje, Šilutės žemės ūkio mokykloje. Iš viso bendra suma – beveik 14 tūkst. eurų. Skatinamųjų išmokų ar premijų iš stipendijų fondo mokėti negalima.

2 profesinio mokymo įstaigose (Kauno informacinių technologijų mokykloje, Šilutės žemės ūkio mokykloje) darbuotojams buvo mokami priedai – didesni, nei leidžia teisės aktai, t.y., daugiau nei 100 proc. nuo tarnybinio atlyginimo 2016 m. ir daugiau nei 30 proc. nuo tarnybinio atlyginimo 2017 m.

„Atlikto audito išvados padėjo suprasti situaciją bendrai, kas daug metų vyko profesinio mokymo įstaigose, kiek šiame sektoriuje buvo aplaidumo. Norime atversti naują profesinio mokymo puslapį: profesinio mokymo įstaigos, įskaitant jų valdymą ir mokymo organizavimą, programų turinį, bus pertvarkytos iš esmės, taip pat bus keliami aukštesni reikalavimai įstaigų vadovams ir profesijos mokytojams, rūpinamasi jų kvalifikacija. Mokymo įstaigų vadovų savivalė ir neskaidrumas, kurie meta šešėlį ir ant sėkmingai dirbančių profesinio mokymo įstaigų, nebus toleruojami“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Daugiausia pažeidimų nustatyta Šilutės žemės ūkio mokykloje, Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Visos profesinio mokymo įstaigos ŠMM pateikė planus, kaip ištaisys per auditą išaiškintus pažeidimus.

ŠMM auditoriai, ministrės pavedimu, profesinio mokymo įstaigas, turinčias viešosios įstaigos statusą, išsamiai pradėjo tikrinti pernai metų pabaigoje, išaiškėjus piktnaudžiavimo atvejams KMPMC.

Lietuvoje veikia 70 profesinio mokymo įstaigų, pavaldžių ŠMM. 44 iš jų yra biudžetinės, kitos – viešosios įstaigos.

kariuomene.kam.lt nuotr.

Nuo vasario pradžios potvynio teritorijoje veikianti Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika toliau teiks pagalbą gyventojams. Jie čia lieka iki kovo pabaigos.

Toks kariuomenės vadovybės sprendimas buvo priimtas vakar, ketvirtadienį, atsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo pabaigoje situacija potvynio teritorijoje bus dar kartą įvertinta, tuomet bus priimti ir atitinkami sprendimai dėl karių paramos.

Nuo vasario pradžios kariai savo transportu per užlietą kelio į Rusnę ruožą jau pergabeno per tris tūkstančius gyventojų.

eismoinfo.lt nuotr.

Vandens lygis kelyje iš Šilutės į Rusnę nuslūgo iki 62 cm (13 val.)
Lengvieji automobiliai ir žmonės apsemtu kelio ruožu keliami specialiomis transporto priemonėmis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Informacija apie eismo sąlygas - eismoinfo.lt.

Organizatorių nuotr.

Kiekvienas iš mūsų nori, kad gimtasis kraštas gražėtų, kad būtų gera sugrįžti į gimtinę ir su pasididžiavimu pasakyti: „Čia aš gimiau, čia gyvena mano tėvai ir čia aš jaučiuosi saugus ir laimingas“. Tokiu tikslu Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialas kartu su Pašyšių bendruomene inicijavo akciją ,,Čia mūsų namai“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip gimė idėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Pašyšiuose pastatyti atminties akmenį, kuris Europos ąžuolų apsuptyje kaip aukuras primintų kaimo ir visos Lietuvos istoriją.

Vasario 15 dieną vykusiose atminties akmens atidengimo iškilmėse bibliotekininkė pasveikino Pašyšių kaimo gyventojus ir svečius, susirinkusius Europos parke. Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, sveikindamas šventės dalyvius su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, pasidžiaugė bendruomenės narių siekiu gražinti savo kaimą. Pašyšių bibliotekininkės idėją pastatyti atminties akmenį finansiškai parėmė Pašyšių gyventojai, o ją įgyvendinti padėjo kalvis Nerijus Paleckis.

Gyvenvietės centre, Europos parke, stovintis atminimo akmuo visiems užklystantiems į Pašyšius savo užrašu ,,Čia mūsų namai“ primins, kad kiekvienas turime branginti ir puoselėti savo tėvynę, o Lietuvos žemėlapis, iškaltas iš tvirto metalo, tarsi simbolizuos šalies tvirtybę ir vienybę, primindamas būsimoms kartoms apie šią garbingą Lietuvos sukaktį. Šis akmuo – tai tikėjimo į už geresnę Lietuvos ateitį, mūsų visų vilčių atspindys.

Šilutės katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius ir vikaras Viktoras Daugėla pašventino šią Pašyšių gyventojų atminimo dovaną savo kraštui ir visiems priminė, kad mes ir esame Lietuva. Tik mūsų pastangomis ir gerais darbais galime sukurti ją tokią, į kurią norėtų sugrįžti visi, nusivylę ja ir palikę savo gimtuosius namus. Kaimo istorijoje šis atminties akmuo bus ne tik kaip žymios datos paminėjimo simbolis, bet ir kaip Pašyšių gyventojų vienybės, geranoriškumo ir tikėjimo ženklas.

Pasibaigus akmens atidengimo iškilmėms visi svečiai buvo pakviesti į mokykloje vykusį kraštiečių pavakarį ,,Čia mūsų namai“, kurį surengė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialas. Renginyje dalyvavo Pašyšių jaunimas ir bendruomenės nariai, Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ (vad. Jūratė Šakienė). Eilių ir dainų apsuptyje susirinkusieji galėjo praleisti jaukų vakarą ir pabūti drauge. Pašyšių bendruomenės pirmininkė Birutė Zimkuvienė padėkojo bibliotekininkei už šią iniciatyvą ir pasveikino pavakario svečius.

Šiltai pasišnekučiuodami, naminę duoną su medumi skanaudami, arbatą gurkšnodami renginio dalyviai baigė jaukų pavakarį ir pakilia nuotaika pasitiko Lietuvos šimtmečio gimtadienį.

J. Girksio nuotr.

Šiemet renginių gausa, švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, stebino ne vieną. Tačiau tiek kokybiškų, informatyvių bei smagių renginių seniai kuris miestas ar kaimas beturėjo. Nuo Lietuvos bažnyčių varpų gaudesio vidurdienį iki įvairiausių vakaronių kaimo bibliotekose – visi jie iš širdies.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš širdies ir Švėkšnos miestelio bendruomenė sujungė visas pajėgas, kad miestelis džiugintų visus čia gyvenančius bei atvykstančius. Jau nuo pirmadienio visi skverai, pastatai, gatvės bei alėjos pasipuošė trispalve simbolika, į šią iniciatyvą turbūt įsijungė visi švėkšniškiai, ir tai pasiteisino, nes miestelis paskendo trispalvių jūroje.

Žvarbus vėjas, krintančios snaigės iš dangaus ir trispalvių jūra – taip Lietuvos gimtadienį pasitiko Švėkšnos miestelis.

Šiemet pirmieji metai, kai šventinis koncertas vyko ne salėje, bet prie reikšmingiausio Švėkšnoje nepriklausomybės simbolio – signataro K. S. Šaulio paminklo. Kiekvienas atėjęs buvo maloniai nustebintas, nes visus pasitiko Tradicinių amatų centro darbuotojos su trispalviais balionais bei vėliavėlėmis.

Bažnyčių varpų gaudesys sukvietė visus žmones suklusti ir apmąstyti tą minutę, kai lygiai prieš 100 metų buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas.

Šokių kolektyvas „Šalna“, D. Freitakaitė, V. Volkovas bei folkloro ansamblis „Dainoriai“ sujungė savo jėgas ir nuoširdžia daina bei šokiu užliejo atėjusiųjų širdis. Renginio vedėjas R. Oželis ne kartą minėjo, koks svarbus vienybės ir pilnatvės jausmas, o Šilutės r. administracijos direktorius S. Šeputis pabrėžė, kad tokį širdžių džiaugsmą reikia jausti širdyse kasdien, ne tik šiandien. Netrūko sveikinimų ir iš tarybos narių A. Martinkaus bei A. Kurliansko, gražų padėkos žodį tarė garbės svečias V. Lygnugaris bei Švėkšnos seniūnas.

Na, o po gražių palinkėjimų, tautiškų dainų bei šokių, visų susirinkusių laukė ne tik saldi staigmena iš dangaus, kurią dovanojo E. Rauktys, bet ir karšta arbata su gardumynais, kuriuos suruošė Švėkšnos neįgaliųjų draugija, ir, žinoma, sotusis šiupinys, kurio receptą žinojo tik kavinės „Viesulas“ šeimininkai.

Visi pasisotinę ir su gera nuotaika patraukė namo, kur, tikimės, taip pat šventė Lietuvos gimtadienį.

————————————————————————————————————————————————————

J. Girskio nuotr.

D. Gailiūnienės nuotr.

Antradienį, vasario 13 dieną, kaip ir daugelyje Lietuvos miestelių ir kaimų, švenčiamos Užgavėnės – linksmybių kupina šventė, po kurios prasidės beveik septynias savaites truksiantis Gavėnios laikotarpis. Kaip ir kasmet, šėlti Švėkšnos Turgaus aikštėje Užgavėnes pakvietė Tradicinių amatų centras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginyje netrūko įvairiausių linksmybių ir žaidimų, sočių patiekalų, dainų ir šokių. Žinoma, išliko visos, dar nuo pagonybės laikų puoselėjamos, tradicijos – Morės deginimas, kurios įspūdingas grožis jau daug metų privilioja smalsuolių ne tik iš Švėkšnos seniūnijos, bet ir kitų miestelių. Žinoma, Lašininio ir Kanapinio kova, kuri šiemet buvo kiek kitokia, perpinta komandiniais žaidimais, taip pat buvo renkamos ir baisiausios kaukės, kurių šiemet tikrai netrūko – buvo sunku paskelbti nugalėtojus.

Neapsieita ir be riebiausių bei gardžiausių patiekalų degustavimo – čia į pagalbą atėjo Švėkšnos neįgaliųjų draugija, kuri spėjo ne tik gardžių blynų iškepti, bet ir nuostabaus grožio Morę padaryti, o pro dūmų uždangą iššokę velniai ir raganos išgąsdino ne vieną atėjusį į šventę.

Senoviškiausiu Užgavėnių patiekalu – šiupiniu visus vaišino Švėkšnos užkandinė, o Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“ taip smagiai grojo, kad išjudino visus susirinkusius.

Linksmą Užgavėnių šventę vainikavo žiemą simbolizuojančios Morės sudeginimas. Ši iškilminga ceremonija buvo patikėta šventės kaltininkui ir visų rungčių laimėtojui – Kanapiniui. Na, o visi susirinkusieji trankiai palydėję žiemą, pamažu ėmė laukti artėjančio pavasario.

—————————————————————————————————————————————————————

VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje inf.

.

Šios niekingos kampanijos sumanytojams, vykdytojams ir dalyviams.

Iš pradžių buvo paskleistas šmeižtas.
Dabar, manipuliuojant informacija ir Rusnės gyventojų jausmais, kurstoma neapykanta.
Toliau kas – gal smurto protrūkis?
O gal jau laikas atsipeikėti ir nutraukti šią beprotybę?

Susijęs: „Bobai, tikram merui ir kitiems aktyviems (ir nelabai) šmeižto kampanijos dalyviams“

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apmaudu, kad tie žmonės taip lengvai pasidavė manipuliacijoms informacija ir jų pačių jausmais.
Skaudu, kad kažkieno apkvailinti geri, padorūs žmonės, galbūt patys to nė nesuvokdami, dabar prisideda prie neapykantos kurstymo ir sklaidos.

Šmeižto skleidėjai ir neapykantos kurstytojai nusipelno deramo atpildo.
Teisėsaugos institucijoms adresuoti dokumentai jau parengti.
Tačiau, norėdamas parodyti gerą valią, aš siūlau jiems – šios niekingos kampanijos sumanytojams ir vykdytojams – ištaisyti šią savo „klaidą“: tose pačiose informacijos priemonėse, kuriomis buvo pasinaudota skleidžiant šmeižtą ir kurstant neapykantą, paneigti visą paskleistą melą, atsiprašyti nepelnytai užsipultų piliečių ir pateiktį išsamią bei objektyvią informaciją, be asmeninių interpretacijų.
Siūlau tai padaryti per 24 val.
Priešingu atveju šis reikalas bus patikėtas teisėsaugos organams.

Parsisiųsti:
1 nuotr.,
2 nuotr.,
3 nuotr.

Prašau atkreipti dėmesį į dokumentų datas ir siuntėjus bei gavėjus.

Iš pateiktų dokumentų (1 ir 2 nuotraukos) matyti, kad šių metų sausio 2 d. į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau – VSTT), kaip į suinteresuotą instituciją, kreipėsi ne kas kitas, bet estakados statybos ir kelio į Rusnę rekonstravimo projektą rengianti įmonė – UAB „Tiltų ekspertų centras“.
VSTT savo sprendimą priėmė vadovaudamasi galiojančiais veiklą Nemuno deltos regioniniame parke reglamentuojančiais teisės aktais.
Apie tai išsamiai rašoma VSTT šių metų sausio 26 d. atsakyme projekto rengėjams.

Teisę teikti savo pastabas dėl rengiamų projektų ir pasiūlymus – projekto rengėjams – turi kiekvienas pilietis – tokia yra projektų viešojo svarstymo esmė.

O VSTT ir kitos suinteresuotos institucijos savo sprendimus priima nepaisant to, ar projektų viešojo svarstymo metu buvo pateikta kokių nors pasiūlymų ir pastabų, ar nebuvo – jos vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.

Nejaugi vien dėl to, kad žmogus pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise ir pateikė pasiūlymą projekto rengėjams, kitaip sakant, pareiškė savo nuomonę, jis nusipelno tokio šmeižto ir neapykantos?
Ar mes vis dar gyvename tokioje šalyje, kur už kitokią – savą nuomonę žmonės užmėtomi akmenimis?
O gal jau laikas atsipeikėti ir nutraukti šią beprotybę?

Dabar yra 2018 m. vasario 8 d., 14 val. 00 min.
Melo paneigimo, atsiprašymo ir išsamios bei objektyvios informacijos, be asmeninių interpretacijų, pateikimo tose pačiose informacijos priemonėse, kuriomis buvo pasinaudota skleidžiant šmeižtą ir kurstant neapykantą, laukiu iki rytojaus, vasario 9 d., 14 val.
Priešingu atveju reikalas bus patikėtas teisėsaugos organams.
Laikas jau eina.

Papildymas

Jau gauti ir nauji komentarai po šia publikacija (taip pat ir kiti nauji komentarai šia tema) bus išsaugoti, bet nebus publikuojami.
Dėl vienos priežasties: kad nebūtų toliau kurstoma neapykanta ir nesantaika.
Laikykitės ten, kitapus balos.
O mes – čia.
Netrukus turėtume sulaukti žinių iš teisėsaugos organų.

Šviesaus visiems savaitgalio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šalti praėjusios savaitės orai ežerų ir tvenkinių ledą pastorino nežymiai, nes sniego ant ledo danga neleido šalčiui prasiskverbti gilyn. Šiuo metu (vasario 9 d.) ežerų ir tvenkinių ledas yra 16–18 cm storio ir yra saugus, išskyrus Tauragnų ežerą, kur ledas yra tik 8 cm storio ir yra properšų, bei Dusios ežerą, kurio du trečdaliai dar visiškai neužšalę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kauno mariose tik priekrantėje ledas yra 8–10 cm storio, toliau nuo kranto – pavojingas. Ties Kruonio HAE yra didelis neužšalęs plotas.

Kuršių marios užšalo, tačiau jose ledas sudarytas iš tarpusavyje sušalusių dreifuojančio ledo lyčių. Ledo dangos storis 4–7 cm, ji padengta 10–14 cm storio sniego sluoksniu, todėl nestorėja. Tarpai tarp ledo lyčių lengvai perskrodžiami vienu peikenos kirčiu, todėl Kuršių marių ledas labai pavojingas.

Liudo Mockaus nuotr.

Kelyje į Rusnę – 60 cm vandens.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trys kadrai
2018-02-07

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje skelbiama gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos pradžia.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, kelio iš Šilutės į Rusnę apsėmimo trukmė metai iš metų ilgėja ir dėl negilinamos Atmatos upės vagos.

Gausūs rudens krituliai iššaukė aukštą upių vandens lygio pakilimą. Nemuno ties Smalininkais vidutinis rugsėjo mėnesio debitas buvo 1,7 karto, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. 2,2–2.0 karto didesnis už normą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Spalio 10 d. vandens lygis Leitėje ir Šyšoje viršijo stichinį, Nemune ties Rusne lygis buvo tik 277 cm, tačiau per kitas 3 paras pakilo 14 cm ir taip pat viršijo stichinį. Kelią Šilutė–Rusnė vanduo pradėjo semti spalio 14 d. Vandens gyliui ant kelio pasiekus 50 cm, vanduo visur pradėjo trauktis ir gruodžio 1 d. jo buvo tik kelkraštyje. Tačiau lietingas periodas tęsėsi ir vanduo vėl pradėjo kilti.

Sausio mėnesį kritulių buvo 20 % daugiau už normą, jų dalis iškrito sniego pavidalu. Vandens atsargos sniego dangoje sausio 20 d. buvo 10–19 mm, todėl, sausio 20–25 dienomis atšilus orams, sniego tirpsmo vanduo įšalusiu gruntu visas staiga sutekėjo į upes ir prasidėjo naujas vandens kilimas.

Maža to, sausio 18 d. stiprus vakarų vėjas sulaužė Kuršių marių ledą ir jį sustūmė plačiame ruože ties Nemuno žiotimis. Nors ledo danga Nemune buvo plona, ledo lytys mažos, tačiau žiotyse jos atsirėmė į suplukdytus Kuršių marių ledus. Atmatos vagoje susidarė 4 km ilgio suneštų ledų ruožas, kuris apsunkino vandens nutekėjimą į marias, todėl, ir praslinkus kritulių sukeltai poplūdžio bangai, vanduo lėtai traukiasi iš apsemtos teritorijos.

Nemuno vandens nutekėjimui trukdo ir aukštas Kuršių marių vandens lygis, kurį palaiko Baltijos jūra. Jos lygis dėl vyraujančių vakarų krypties vėjų taip pat aukštas. Kaip nuo Baltijos jūros lygio priklauso Atmatos vandens lygis parodė sausio 16 d. ciklonus trumpam pakeitęs anticiklonas. Tą dieną atmosferos slėgis Klaipėdoje pakilo iki 1039 mb, todėl Baltijos jūros lygis nukrito iki 455 cm, o vandens sluoksnis ant kelio – nuo 40 iki 5 cm. Praslinkus anticiklonui, per keletą dienų vandens sluoksnis ant kelio pagilėjo iki 58 cm.

Kelias Šilutė–Rusnė apsemtas jau 115 d. Jo apsėmimo trukmė metai iš metų ilgėja ir dėl negilinamos Atmatos vagos. Pastebėta, kad Nemuno ties Smalininkais vandeningumas mažėja ir yra jau sumažėjęs 4 %, tačiau vandens lygis Rusnės VMS kyla, nes būtent dėl nešalinamų nuosėdų kyla upės dugnas.

.

Toks jausmas, kad Šilutėje prasidėjęs ir po visą kraštą, ypač Rusnę ir kitas vietoves kitapus balos, išplitęs gandonešis gali padaryti daugiau žalos už Nemuno ledonešį.

Boba pasakė,
Ir visi kaip apakę
Ėmė šaukti,
Kaltinti,
Teisti.
Kilo tikra isterija…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Džiaugiasi boba.
Džiaugiasi meras.
Dalijas gerąja žinia-
Nuotrauka dešinėje-
Mėgaujas tikru melu.
Taip bent šmeižto kampanija!
Žiūrėkit.
Klausykit.
Žinokit, kas kaltas.
Į miltus juos malkit…
Bet ne kokia kompanija.
Ir jų šmeižto kampanija
Ir už žodį jiems teks atsakyt-
Kaip už daiktą.
Taip sakė poetas…

O dabar rimtai. Na, beveik.

Kai boba turi žinių ir jomis pasidalija su kitomis bobomis – lauk gandonešio.
Taip nutiko ir šį kartą.
Boba pasakė: „Mano žiniomis, yra parašytas skundas dėl estakados projekto, kad būtina išsaugoti medžius“.
Boba dar pridėjo, kad baigiančius nusistovėti vandenis drumsčia krašto gražinimo draugija, architektas Vidrinskas.
Ir kilo isterija.
Tikslas pasiektas: žalieji (bet ne valstiečiai) tapo dar nepradėtos statyti etsakados griovėjais.
Bet tiesa kitokia.
Ji šiapus kompo ekrano.
Taip, Egidijus Vidrinskas parašė.
Bet ne skundą, o pasiūlymą.
Ir jis buvo adresuotas estakados statybos ir kelio iš Šilutės į Rusnę dalies rekonstravimo projektą rengiančiai UAB „Tiltų ekspertų centras“.
Šis pasiūlymas buvo pateiktas projektinių pasiūlymų viešam svarstymui, kuris vyko Šilutėje šių metų sausio viduryje.
Viešasis svarstymas tą pačią dieną vyko ir Rusnėje.
Šiame pasiūlyme nėra reikalavimo, kaip teigia boba, „kad būtina išsaugoti medžius“.
Iš E. Vidrinsko pasiūlymo pažodžiui: „Prašome įvertinti galimybę palikti senuosius medžius (alėjas) palei rekonstruojamą kelio Nr. 206 ruožą arba projekte numatyti medžių alėjų atsodinimą“.
Ar tai panašu į skundą?
Skaitome toliau.
Skaitome kitą raštą (ištrauką): „Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) išnagrinėjo UAB „Tiltų ekspertų centras“ parengtą informaciją dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190 – 6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių ir paukščių apsaugai svarbiai teritorijai Nemuno delta. Projekto įgyvendinimo saugomoje teritorijoje perspektyvos ir sąlygos taip pat buvo aptartos 2018 m. sausio 25 d. Tarnyboje vykusiame pasitarime su Lietuvos automobilių kelių direkcijos, projektuotojų ir rangovų atstovais“.
Jeigu gerai perskaitėte, tai supratote, kad į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl išvados dėl planuojamų darbų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms kreipėsi ne Vidrinskas ir ne gražinimo draugija, bet patys projektuotojai, vykdydami savo pareigą.
Be to, – tai gali būti labai svarbu, – projektuotojai į Tarnybą kreipėsi dar šių metų sausio 2 d., iki viešojo svarstymo Šilutėje ir Rusnėje likus 2 savaitėms.
Ir savo išvadą, kuri, kaip suprantu, dar labiau pakurstė aistras prieš Vidrinską ir visą gražinimo draugiją, Tarnyba parengė ne paisydama bobos išgalvoto skundo, bet atsižvelgusi į veiklą Nemuno deltos regioniniame parke reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Taip, Tarnybos atsakymas projektuotojams kažkam turėjo nepatikti (ištrauka): „Tarnyba galėtų teikti išvadą dėl kelio rekonstravimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, jeigu kelio rekonstrukcija būtų projektuojama išsaugant pakelės medžius. Manome, kad ir pagerinti eismo sąlygas, ir išsaugoti medžius būtų galima neplatinant esamo kelio, o tik pagerinant jo dangą ir atsisakant dviračių tako įrengimo šiame kelyje. Dviračių taką galima įrengti Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plane numatytoje vietoje – apsauginio pylimo viršumi palei Šyšą. Tvarkymo plane dviračių takas palei kelią Šilutė – Rusnė nėra numatytas“.
Ir dar (ištrauka iš Tarnybos atsakymo projektuotojams): „Šis sprendimas netaikomas estakados ir jos prieigų statybos projektui…“
Toks yra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2018 m. sausio 26 d. atsakymas projektuotojams.
Jeigu vis dar įžvelgiate kokią nors Vidrinsko arba Šilutės gražinimo draugijos (arba žaliųjų, bet ne valstiečių) įtaką, tai skaitykite iš naujo.
Skaitykite tiek kartų, kol suprasite.

Pabaigai.
Labai tikiuosi, kad šį gandonešį išprovokavę ir prie šios šmeižto kampanijos aktyviai prisidėję žmonės, įskaitant ir tikrą merą, ras savyje padorumo ir drąsos viešai paneigti krašto visuomenę supriešinusią informaciją ir atsiprašyti žmonių, į kuriuos nukreipta ši šmeižto kampanija.
Kol tai nebus padaryta, bobos, tikro mero ir kitų šios šmeižto kampanijos dalyvių prašau: sutikę mane, netieskite man rankos.
Aleliuja!

Visiems kitiems linkiu šviesių dienų.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Tai nutiko vasario 4 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

15 kadrų

——————————————————————————————————————————————————————-

Edvardo Lukošiaus nuotr.

Vasario 3 d. Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su Lietuvos gamtos fondu surengė žygį vienoje didžiausių ir įspūdingiausių pelkių Lietuvoje – Aukštumalos aukštapelkėje.

Žygį įamžino Edvardas Lukošius.

Kam įdomu – prašom: „Žygis po paslaptingą pelkės širdį – aukštapelkės plynę“

Skaityti toliau

www.pasienis.lt nuotr.

Iš pasieniečių sraigtasparnio trečiadienį buvo išžvalgytos potvynio apsemtos teritorijos pamaryje bei ledų sangrūdos Nemune.

Žvalgybiniame skrydyje kartu su pasieniečiais dalyvavo už civilinę saugą atsakingas Šilutės rajono savivaldybės atstovas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Būtent Šilutės savivaldybei prašant tokiai užduočiai į pamarį ir buvo nusiųstas VSAT sraigtasparnis „Eurocopter 135”. Jo pilotai apžiūrėjo ledų sangrūdas Nemuno deltoje, potvynio apsemtas teritorijas Rusnės apylinkėse.

Surinkta informacija bus naudinga savivaldai organizuojant darbus potvynio teritorijoje.

—————————————————————————————————————————————————