Mažosios žuvėdros. (Mariaus Karlono, www.birdlife.lt, nuotr.)

Gegužės 16 d. Lietuvos ornitologų draugijos nariai kartu su Nemuno deltos regioninio parko ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais surengė išvyką Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcijos priežiūros laivu praplauktas Nemuno ruožas nuo Rusnės iki Galzdonų. Kelionės metu apžiūrėtos upinėms ir mažosioms žuvėdroms tinkamos perėjimo vietas, aptartos vietos, kuriose bus formuojamos naujos smėlio salos ar užpilamos smėliu beužaugančios salos šioms žuvėdroms perėti Nemuno farvaterio gilinimo metu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visos kelionės metu buvo galima sutikti upinių ir mažųjų žuvėdrų. Tai padėjo akivaizdžiai įsitikinti, kokia svarbi ši Nemuno atkarpa minėtoms žuvėdroms. Ant naujai upės srovės suneštų salelių telkėsi juodkrūčių bėgikų pulkeliai, teminko bėgikai, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, pempės, akį džiugino spalvingosios jūršarkės, urvinės antys, galima buvo sutikti didžiųjų dančiasnapių porelių ir nedidelių jų pulkelių, pilkųjų ančių. Išvykos dalyviai stebėjo upės pakrantėse medžiojančius jūrinius erelius, mažuosius erelius rėksnius, ruduosius peslius, paprastuosius suopius, nendrines linges.

www.birdlife.lt inf.

lrv.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo estakados atidarymo reginyje.

Savo sveikinimo kalboje S. Skvernelis pasidžiaugė, kad sprendimai, apie kuriuos diskutuoti pradėta dar 1982 metais, pagaliau buvo priimti ir estakada buvo pastatyta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ne viskas pasaulyje telpa į bejausmes lenteles, vertinančias gyventojų skaičius ir automobilius srautus. Buvo labai nemalonu matyti vaistus, maisto produktus, kiekvienais metais plukdomus į sodybas, ligonių gabenimo operacijas ir šeimas laukiančias po kelias valandas, tam, kad persikeltų į namus. Esu įsitikinęs, kad ši estakada, šis saugus kelias taps paminklu naujai Lietuvai. Lietuvai be užmirštų žmonių“, – teigė Premjeras.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad pradėjus projektą buvo atsargiai kalbėta apie jo užbaigimą anksčiausiai 2020-aisiais, tačiau šis atvejis patvirtino, kad susitelkimo ir aktyvios bendruomenės dėka kai kuriuos projektus Lietuvoje galima įgyvendinti aplenkiant grafikus.

„Dėkoju vietos bendruomenei už kantrybę, ištvermę ir vienybę. Mane nuoširdžiai jaudina, kad Lietuvoje yra tokios stiprios bendruomenės, kurios gali nuversti kalnus. Ši estakada – paprastų žmonių pergalė prieš valstybės biurokratinį abejingumą“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Premjeras pažymėjo, kad nuo šiol Rusnė nebėra atskirta sala. Rusnės gyventojų dėka, ji buvo sujungta su Lietuva.

lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeštadienį, gegužės 18 d., kelyje iš Šilutės į Rusnę vyks estakados atidarymo iškilmės, kuriose žada dalyvauti ir žaliųjų valstiečių tarybos pasitikėjimą išsaugojęs premjeras Saulius Skvernelis.

Rusniškiai juokauja: kai atvyksta S. Skvernelis, tai būtinai lyja.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Juokas juokais, bet sausros iškankintam pamario kraštui lietus tikrai nepamaišys.
Kita vertus, tikėtina, kad ir S. Skvernelis estakados atidarymo šventės nesugadins.
Jis prie estakados žada atvykti dar prieš renginio pradžią, kuri numatyta 14 val.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šiandien popiet kelyje iš Šilutės į Rusnę atidaryta estakada.

Toliau vyks kelio sankasos stiprinimo darbai, juos iki metų pabaigos kelio iš Šilutės į Rusnę ruože nuo 2,425 iki 5,820 km už beveik 6,3 mln. eurų atliks tiltų statybos bendrovė „Tilsta“. Transporto priemonių eismas tuo metu bus reguliuojamas šviesoforais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

460 metrų ilgio estakada (su prieigomis – 750 m) yra vienas ilgiausių inžinerinių statinių Lietuvoje. Ją pastatė UAB “Kauno Tiltai”.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaip visada, daugiausia specialistų dėmesio maudymosi sezono metu sulauks Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės tie Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu Šilutės mieste maudyklos.

Pirmieji maudyklų vandens mėginiai turėtų būti paimti likus 2 savaitėms iki maudymosi sezono pradžios. Vėliau – kas 2 savaites iki sezono pabaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paprastai tiriami maudyklų vandens mikrobiologiniai ir fizikiniai-cheminiai parametrai.

Stop kadras.

Kelyje iš Šilutės į Rusnę pastatytą estakadą žadama atidaryti šią savaitę.

Estakada virš kasmet potvynio vandenų užliejamo kelio ruožo – baigta, ji atlaikė sunkiosios technikos išbandymus, praneša LRT TV Naujienų tarnyba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Estakadai išbandyti pasitelkti 4 po 40 tonų sveriantys sunkvežimiai. Jie statiniu važiuoja skirtingais greičiais, statomi pavojingiausiose, apkrovai jautriausiose vietose, o mokslininkai matuoja, kaip estakada reaguoja į tokius svorius.

Pirminiai bandymų duomenys, pasak mokslininkų, atitinka skaičiuotus iš anksto. Estakada gali atlaikyti daugiau nei 200 tonų svorį, todėl, net ir prireikus vienu metu evakuoti visą Rusnės salą, žmonės ja galėtų važiuoti drąsiai.

Estakadą žadama atidaryti šią savaitę, tačiau eismas dar bus ribojamas – vyks kelio sankasos stiprinimo ir 5 kilometrų atkarpos rekonstrukcija.

Visiems komunalinių atliekų konteineriams suteikti unikalūs numeriai ir brūkšniniai kodai, kurie nuskaitomi kiekvieną kartą, kai jie pakeliami ir ištuštinami. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Pakeitus apskaitos metodiką, mažėja į regioninį sąvartyną išvežamų komunalinių atliekų kiekis. Bent jau taip teigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistai.

Portalui „Šilutės ETA Žinios“ paskambinęs Šilutės miesto gyventojas pasidžiaugė komunalinių atliekų tvarkyme vykstančiomis permainomis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot pašnekovo, jo individualiam namui priskirtam mišrių atliekų konteineriui yra suteiktas numeris ir brūkšninis kodas, kurie nuskaitomi kiekvieną kartą, kai jo turinys išpilamas į atliekų surinkimo mašiną. Vėliau tai atsispindi jo gaunamose ataskaitose apie iš jo namų išvežtą šiukšlių kiekį. Esą todėl dabar jis suinteresuotas atidžiau rūšiuoti atliekas.

Tiesa, vietinė rinkliava gyventojams ir toliau skaičiuojama pagal jų turimo būsto plotą. Tačiau, kaip teigia Viešųjų paslaugų skyriaus specialistai, ateityje mokestis už atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti keičiamas. Esą jau svarstoma apie galimybę taikyti mokestį ne už valdomo būsto plotą, bet už gyventojo į gatvę išstumto konteinerio pakėlimą ir išpylimą į atliekų surinkimo mašiną. Galbūt sulauksime ir dienos, kai panašiai mokestis bus skaičiuojamas ir daugiabučių gyventojams, besinaudojantiems bendrojo naudojimo konteineriais.

Įprastus konteinerius prie daugiabučių pamažu jau išstumia pusiau požeminiai. Jų aikštelės aptvertos, tačiau kol kas nėra rakinamos. Tam, kad ir daugiabučių gyventojams būtų suteikta galimybė už atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėti ne pagal turimo būsto plotą, bet už jų namams priskirtų konteinerių ištuštinimą, kiekvienam butui turėtų būti skirtas specialus raktas nuo konteinerių aikštelės vartų, parengta nauja rinkliavos skaičiavimo metodika ir kt.

Anot Viešųjų paslaugų skyriaus specialistų, unikalūs numeriai ir brūkšniniai kodai yra suteikti ne tik priskirtiesiems individualiems namams visame rajone, bet ir visiems prie daugiabučių stovintiems bendrojo naudojimo konteineriams, įskaitant pusiau požeminius. Jų kodai taip pat nuskaitomi kiekvieną kartą, kai jų turinys išpilamas į atliekų surinkimo mašiną.

Viešųjų paslaugų skyriaus specialistai sako, kad atliekų svoris dabar jau nebe tiek svarbus, kadangi nuo šių metų pradžios atliekas surenkančiai ir tvarkančiai įmonei mokama už konteinerių pakėlimą ir ištuštinimą. Esą šis procesas yra Viešųjų paslaugų skyriaus specialistų stebimas ir kontroliuojamas.

E. Jankausko, VE.lt, nuotr.

Jau kitą šeštadienį, gegužės 18 d., planuojamas kelyje iš Šilutės į Rusnę baigiamos statyti estakados atidarymas.

Bus ir rusniškių eisena iš salos iki estakados, ir koncertas, kuriame pasirodys atlikėjas Žilvinas Žvagulis ir kantri muzikos grupė „Karčema“, o renginį vainikuos šventiniai fejerverkai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iškilmingas estakados atidarymas numatytas 14 val.
Pramoginė dalis (aikštelėje prie tilto per Atmatą) – nuo 15 val.
Šventiniai fejerverkai – 18 val.

Anot bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Sauliaus Bukanto, šventės programa jau nebeturėtų keistis.

Nidos vandens matavimo stotis. (www.meteo.lt nuotr.)

Tiek Nidos gyventojai, tiek specialistai ėmė nerimauti dėl Kuršių mariose kritusio vandens lygio. Gyventojai teigia, kad pernai marios taip pat buvo nusekusios, bet ne tiek, kiek šiemet. Imta baimintis dėl mariose gyvenančių žuvų ir kitų su marių ekosistema susijusių gyvūnų. Pernai vasaros pradžioje dėl tokios situacijos Kuršių marių žuvims ėmė stigti oro ir krantai buvo nusėti nugaišusiomis žuvimis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus teigia, kad labiausiai vandenis lygis mariose buvo nusekęs 1971 metais. Tais metais marios ties Ventės ragu buvo nusekusios 79 cm, dabar – 34 cm. Ties Nida vandens lygis mariose buvo 62 cm žemesnis už normą, šiais metais – 30 cm.

Dėl sausros nuseko tiek upės, tiek marios

Lietuvoje įsivyravus aukštam atmosferos slėgiui balandžio mėnuo pasižymėjo sausomis orų sąlygomis. Tai paskatino ne tik šalies upių nusekimą, bet ir Kuršių marių vandens lygio mažėjimą. Daugelis ėmė baimintis, kad toks marių nusekimas turi neigiamos įtakos jos ekosistemai, o labiausiai žuvims. Tačiau nerimauti nevertėtų. Marių vanduo dar nėra įšilęs. Ties Vente vandens temperatūra tesiekia 13,4 °C, o ties Nida fiksuojama 11,8 °C vandens temperatūra. Vėsiame ir dar nežydinčiame vandenyje deguonies kiekis yra pakankamas, kad išgyventų Kuršių marių žuvys ir kitos ekosistemos dalys. Pagrindinė marių nusekimo priežastis – sausra, tačiau artimiausiu metu prognozuojami vėsesni ir kiek drėgnesni orai, tad situacija turėtų pasikeisti.

Trūksta lietaus

Šiuo metu Kuršių mariose veikia 3 vandens matavimo stotys (ties Juodkrante, Nida ir Vente). Jų duomenimis, 2019 metų balandžio mėnesio vidutinis vandens lygis Kuršių mariose buvo 19 cm žemesnis už vidutinę daugiametę balandžio mėnesio reikšmę. Nuo balandžio 1 iki balandžio 25 d. vandens lygis mariose nuseko apie 58 cm. Pirmosiomis gegužės dienomis į Lietuvą atslinkęs ciklonas atnešė šiek tiek kritulių. Jų iškrito labai mažai – vos 1–5 mm, tai tik šiek tiek suvilgė dirvos paviršių, bet vandens telkiniams neturėjo jokios įtakos.

www.meteo.lt inf.

E. Jankausko, VE.lt, nuotr.

Estakados kelyje iš Šilutės į Rusnę statybos darbai bus baigti iki gegužės 15 d., praneša interneto žiniasklaida.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pabaigus estakadą toliau vyks sankasos stiprinimo darbai, juos iki metų pabaigos kelio iš Šilutės į Rusnę ruože nuo 2,425 iki 5,820 km už beveik 6,3 mln. eurų atliks tiltų statybos bendrovė „Tilsta“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kam tikėtis to, ko niekas nežadėjo?

Baigėsi šildymo sezonas, baigėsi ir karšto vandens tiekimas Traksėdžių gyventojams. Ir taip jau daug metų.

Praeitą savaitę el.paštu sulaukėme vieno Traksėdžių gyventojo laiškelio. Žmogus piktinasi, kad ir įrengus šilumos perdavimo tinklą nuo Šilutės rajoninės katilinės iki Traksėdžių gyvenvietės, čia gyvenančių žmonių gyvenimas nedaug tepasikeitė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Situacija kartojasi jau dešimtmečiais: baigiasi šildymo sezonas, Traksėdžiams išjungiamas karšto vandens tiekimas, taip įvyko ir šiais metais, nors niekur neradau paaiškinimo“, - rašo Traksėdžių gyventojas, pridurdamas, kad naujos šilumos trasos įrengimas atsiėjo daug tūkstančių eurų.

Patiksliname: šilumos perdavimo tinklo įrengimo nuo Šilutės rajoninės katilinės iki Traksėdžių gyvenvietės projekto vertė – apie 1,5 mln. eurų (be PVM).

Susisiekėme su UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriumi Vaidotu Mačiuliu. Pastarasis tvirtino, kad karšto vandens vasarą Traksėdžių gyventojams niekas nežadėjo. Esą daugelis traksėdiškių jau daug metų vandenį šildosi patys, todėl tiekti karštą vandenį „keliems gyventojams“ pasibaigus šildymo sezonui būtų ekonomiškai nenaudinga, o patirtus nuostolius turėtų kompensuoti visi Šilutės miesto gyventojai.

Kitaip sakant, karštas vanduo Traksėdžiuose šildymo tarpsezoniu buvo ir bus pačių traksėdiškių reikalas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 18 d. 11 val. planuojamas ilgai lauktos estakados atidarymas.

Šią naujieną šiandien feisbuke paskelbė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Viskas.

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šiandien, balandžio 23 d., Šilutės rajone oficialiai baigiamas šildymo sezonas.

Įsakymas

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis šildymo sezonas Šilutės rajone tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius – nuo 2018 m. spalio 8 d.

Stop kadras.

Prieš kelis metus pastatytas Rusnės žvejų uostelis kainavo milijonus, o žvejų laivų jame – nė kvapo. Uostelis pastatytas, tačiau išplaukimo iš jo į Kuršių marias nepagilintas, todėl žvejai savo laivais negali išplaukti iš jo.

Daugiau apie tai – tv.lrytas.lt reportaže: https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2019/04/22/news/naujas-rusnes-zveju-uostelis-milijonai-sukisti-o-zveju-laivu-ne-kvapo-10076955/

Skaityti toliau

zuv.lt nuotr.

Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausieji specialistai Andrej Pilinkovskij ir Justas Poviliūnas bei Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus specialistai balandžio 8–11 dienomis Rusnėje vykdė aštriašnipių eršketų ženklinimo ir genetinių mėginių surinkimo tyrimams darbus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiais metais aštriašnipiai eršketai, atkeliavę į Lietuvą iš Vokietijos valstybinio žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės instituto dar 2018 metais, užaugę nuo lervutės net iki 1,4 kilogramo svorio, buvo ženklinami išorinio (Floy-tag) tipo mėlynos ir pilkos spalvos žymekliais prieš paleidžiant juos į Neries ir Šventosios upes.

Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje nuo programos įgyvendinimo pradžios laikomi ir būsimi aštriašnipių eršketų reproduktoriai, kurių jaunikliai ateityje galės papildyti išleidžiamų į Lietuvos upes eršketukų gretas bei leis palaikyti Baltijos jūroje gyvenančių eršketų genetinę įvairovę.

Nuo 2011 metų Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje augina aštriašnipius eršketus ir įgyvendina jų išteklių atkūrimo Lietuvoje programą, kuri buvo patvirtinta 2012 m. gegužės 8 d. bendru žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu. Programos tikslas – atkurti ir išsaugoti aštriašnipių eršketų išteklius Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose. Nuo programos įgyvendinimo pradžios praėjo nemažai laiko, įvyko daug teisinių pokyčių. Po Vokietijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje atliktų muziejinių eksponatų genetinių tyrimų, aštriašnipis eršketas pakeitė Lietuvos raudonojoje knygoje iki tol buvusį sturį. 2019 metais Helsinkio komisija (HELCOM) parengė eršketinių žuvų išteklių valdymo planą-programą, kuri leis išsaugoti visų eršketinių žuvų, tarp jų ir aštriašnipio eršketo, išteklius ateityje.

D. Gailiūnienės nuotr.

32 099 margučiai ant Velykų medžio – tai naujas švėkšniškių rekordas.

Šis Velykų medis – tai asociacijos „Švėkšniškių sambūrys“ (buvęs Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinys) dovana švėkšniškiams ir miestelio svečiams artėjančių švenčių proga.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusiais metais ant Švėkšnos Velykų medžio kabojo 16 140, o 2017-aisiais – 7 751 margutis.

Rekordinis Velykų medis stovi prie Šv. Jokūbo katalikų bažnyčios.

VIDEO: https://lnk.lt/video/32-tukst-dekoruotu-kiausiniu…

Dalis motokroso trasai skirto sklypo patenka į Lietuvos kultūros paveldo objekto - Šilmeižių senovės gyvenvietės teritoriją. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Motokroso trasai ne vieta šalia Šilmeižių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių, sako kreipimąsi į Šilutės rajono savivaldybės vadovus ir tarybą pasirašę Jonaičių, Mažių, Šilmeižių ir Laučių kaimų gyventojai.

Nors šios kapinės yra neveikiančios, tačiau vietos gyventojai lanko ir prižiūri jose palaidotų savo artimųjų kapus, o kartą metuose evangelikai liuteronai ten rengia kapinių šventę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės taryba vos prieš pusę mėnesio, tai yra šių metų kovo 28 d., priėmė sprendimą dėl žemės sklypo motokroso trasai pirkimo, o jau šį ketvirtadienį, balandžio 18 d., šis sklypas bus išnuomotas, greičiausiai motociklininkų klubui „Šilutės greitis“, nes kam kitam dar gali prireikti motokroso trasai skirto žemės ploto.
Nebent vietos gyventojai, prieštaraujantys tokiai kaimynystei, nuspręstų imti šį sklypą į savo rankas ir laisvalaikiu prajodinėti ten savo plieninius žirgus.
Juolab kad 3 ha ploto sklypo nuomos pradinė kaina – vos 14 eurų per mėnesį, kitaip sakant, pigiau grybo, nors Šilutės rajono savivaldybei šis pirkinys – nederlingos žemės plotas – atsiėjo ne tiek jau ir mažai – .. .. … 13 500 eurų.

Dar įdomiau tai, kad šį sklypą, pritarus tarybai, savivaldybės administracija įsigijo iš savo kadenciją savivaldybės taryboje baigiančio socialdemokrato Alfonso Vanago sūnaus.
Pats A. Vanagas šio fakto neslepia.
Anot tarybos socialdemokrato, jo sūnus ten, šalia Šilmeižių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių, valdė iš viso 4 hektarus žemės, iš jų 3 jau pardavė rajono savivaldybei, o 4-ąjį žada tiesiog padovanoti motociklininkų klubui.
A.Vanago teigimu, žemė ten visai nederlinga, mat vyrauja smėlis, todėl pasitaikius galimybei jo atsikratyti, sūnus taip ir padaręs.
Nors, kaip teigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas žaliasis valstietis Virgilijus Pozingis, žemės sklypas motokroso trasai buvo parinktas konkurso būdu, kuriam esą buvo pateikti 2 pasiūlymai, tačiau pirkimo komisijai labiau tiko Šilutės motociklininkų nusižiūrėtasis – A. Vanago sūnui priklausantis žemės plotas.
V. Pozingis aiškina, kad antrasis konkursui pasiūlytas žemės sklypas buvo mažiau patrauklus, nes, priešingai nei A. Vanago sūnaus, neturi privažiavimo kelių.
Verta pažymėti, kad 13 500 eurų už 3 ha nederlingos žemės V. Pozingiui neatrodo dideli pinigai – esą tai normali kaina.
Be to, administracijos direktoriaus pavaduotojas nemato didelės bėdos, kad Šilutės motociklininkai savo plieninius žirgus gainios vos už kelių dešimčių metrų nuo senųjų kapinių.

Lygiai taip pat jis neįžvelgia problemos, kad savivaldybės administracijos Šilmeižiuose įsigyto žemės sklypo dalis patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Šilmeižių senovės gyvenvietės teritoriją: esą motokroso trasa turės būti įrengta taip, kad nekirstų saugomos teritorijos ribos.
Tačiau vietos gyventojai kaimynystėje su motokroso trasa įžvelgia daugiau pavojų.
Esą šalia plytinčiose pievose ganomi gyvuliai, kurie, išgąsdinti motociklų riaumojimo, gali ištrūkti iš aptvarų.
„Kas tuomet atlygins padarytą žalą?“ – klausia žmonės.
Be to, jiems neramu ir dėl savo saugumo, jau nekalbant apie sutrikdytą ramybę.
V.Pozingis linkęs kalbėtis su tais žmonėmis.
Tokią galimybę savivaldybės vadovai turės jau šį ketvirtadienį, mat motokroso trasos įrengimui Šilmeižiuose prieštaraujantys gyventojai tądien, dar prieš prasidedant motociklininkų sportui skirto žemės sklypo nuomos konkursui, žada patys atvykti į rajono valdžios rūmus.
Jeigu valdžia atsuks nugarą, jie žada kreiptis į teismą.
Beje, rajono valdžia turėtų sulaukti naujienų ir iš Kultūros paveldo departamento, į kurį dar praeitą savaitę kreipėsi Šilmeižių gyventojai.
Pastarųjų pusėn jau stojo ir kai kurie savivaldybės tarybos nariai.

Praėjusių metų kovą ant Švėkšnos Velykų medžio buvo sukabinta per 16 000 margučių, šiemet jų žada būti kone dvigubai daugiau. (Švėkšnos muziejaus nuotr.)

Asociacija „Šėkšniškių sambūrys“ (buvęs Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinys) žada naują rekordą – kone dvigubai didesnį nei pernai Velykų medį.

Praėjusių metų pavasarį Švėkšnos neįgalieji su talkininkais ant savo Velykų medžio sukabino per 16 000 įvairia technika margintų tuščiavidurių kiaušinių ir pasiekė naują Lietuvos rekordą.
Šiemet švėkšniškių užmojai dar didesni – Velykų medis su maždaug 30 000 margučių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maždaug 6 m aukščio ąžuolas, kuriam šiemet lemta tapti švėkšniškių Velykų medžiu, šiandien buvo atvežtas į Švėkšną ir pastatytas prie Šv. Jokūbo katalikų bažnyčios.
Margučiais jis bus puošiamas, kai tik pagerės orai.
Pasak asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ pirmininkės Ingritos Riterienės, Velykų medis švėkšniškius ir miestelio svečius turėtų džiuginti apie 3 savaites.

Švėkšniškiai šiam įvykiui ruošėsi visus metus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) 2019 m. kovo 26 d. pasirašė sutartį su tiltų statybos UAB „TILSTA“ dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbų atlikimo. Sutarties vertė – beveik 6,3 mln. eurų su PVM, rangovas per šiuos metus atliks kelio sankasos stiprinimo darbus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarptautiniame atvirame konkurse dėl kelio sankasos stiprinimo darbų atlikimo dalyvavo trys tiekėjai – UAB „Autokausta“, AB „Kauno tiltai“ ir tiltų statybos UAB „TILSTA“.

Pasiūlymai buvo vertinti pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį. Šiame pirkime kokybiniai kriterijai buvo – darbų atlikimo terminas mėnesiais nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo, papildoma statinio garantinio termino trukmė metais, valandinis atlyginimas pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams, ir kaina.

Pirkimas buvo paskelbtas dėl žemės sankasos stiprinimo darbų po to, kai paaiškėjo durpių kiekis po rekonstruojamu kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožu nuo 2,425 iki 5,820 km. Be estakados statybos dar rekonstruojamas 5 kilometrų ilgio kelio ruožas, kuriame bus įrengta nauja dangos konstrukcija, nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.

Šiuo metu jau yra baigiama Rusnės estakada. Sutartyje su estakados statybą vykdančia AB „Kauno tiltai“ darbų pabaiga numatyta šių metų gegužės mėn.

Vienintelis kelias vedantis į Rusnę yra kelias Nr. 206 Šilutė–Rusnė. Kasmet potvynio užliejamas kelias sutrikdo susisiekimą, o perkėlimai per užliejamą kelio ruožą valstybės biudžetui kasmet kainuoja apie 250 tūkst. eurų. Rusnės estakados statybos ir kelio sutvirtinimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ornitologai susirūpino gripu. Tiesa, ne žmonių, o paukščių. Į pagalbą pasitelkė ir Olandijos specialistus.

Ornitologai jau savaitę darbuojasi Nemuno deltos regioniniame parke: ne tik žieduoja žąsis, bet ir tiria, ar jos neserga ir neplatina paukščių gripo. Sunkiausia šio proceso dalis – pagauti žąsis.

Kam įdomu – prašom: https://lnk.lt/video/susirupino-pauksciu-gripu/61685

Skaityti toliau