www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liga diagnozuota 67 metų amžiaus Usėnų gyventojui.

„Sekmadienį (kovo 29d.) giminaičiai į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val., reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje vakar rašė Tauragės meras Dovydas Kaminskas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyrius pranešimą apie COVID-19 viruso paliestą Usėnų gyventoją gavo taip pat vakar, apie 16 val. Pasak šio skyriaus vedėjos Romos Jovaišaitės, ligonis, pastarojo teigimu, nebuvo niekur išvykęs. Jis hospitalizuotas Klaipėdoje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kad atliekų tvarkymo procesas Klaipėdos regione nesustotų, nuo kovo 31 dienos KRATC administruojamos didžiųjų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės vėl atidarytos ir priima atliekas iš gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kad išvengtume koronaviruso plitimo, turime imtis papildomų apsaugos priemonių ir prašome jų griežtai laikytis.

Karantino laikotarpiu gyventojus didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėmis naudotis tik esant būtinam atvejui.

Jokiu būdu nesilankykite aikštelėse, jei pagal nustatytas taisykles privalote izoliuotis nuo aplinkinių. Už karantino ribojimų nevykdymą taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

Jei atvykote į aikštelę, būtina laikytis šių reikalavimų:

į aikštelės teritoriją įleidžiama tik viena transporto priemonė ir tik vienas vairuotojas. Kiti keleiviai turi likti už aikštelės ribų. Įleidus atliekas atvežusį asmenį aikštelės vartai bus uždaromi;
asmuo aikštelėje privalo dėvėti burną ir nosį dengiančią kaukę (gali būti naudojamas šalikas, skara ar pan.) bei pirštines;
bendraukite su aikštelės darbuotoju tik lauke ir ne arčiau kaip 2 metrų atstumu;
draudžiama lankytis aikštelės tarnybinėse patalpose bei pavojingų atliekų laikymo konteineryje;
draudžiama palikti ir / ar pasiimti daiktus tinkamus pakartotiniam panaudojimui;
atliekos, kurių priėmimui taikomi apribojimai ir atliekų priėmimui reikalinga pateikti dokumentą – atliekas atvežęs asmuo turi padiktuoti reikalingus duomenis laikantis saugaus atstumo nuo darbuotojo, arba elektronine forma, persiunčiant duomenis ar dokumento kopiją aikštelės darbuotojui.

Karantino metu aikštelės dirbs sutrumpintu grafiku:

Klaipėdos mieste: I – V 9.00 – 17.00.
Nedarbo dienos – šeštadienis, sekmadienis ir valstybinių švenčių dienos.

Skuodo, Kretingos, Palangos, Šilutės, Neringos, Gargždų, Vėžaičių aikštelės dirbs: II-V 9-18, VI 10-14.
Nedarbo dienos – sekmadienis ir valstybinių švenčių dienos.

Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė dirbs: I – V 8.00 – 16.00.
Nedarbo dienos – šeštadienis, sekmadienis ir valstybinių švenčių dienos.

Jei Vyriausybė pakeis karantino tvarką atskiruose miestuose ar savivaldybėse, naujausią informaciją apie aikštelių darbą sekite tinklalapyje www.kratc.lt.

vstt.lrv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, Rusnėje, dirbtinai išveisti ir paauginti vėgėlių jaunikliai šiomis dienomis išleisti į Lietuvos ežerus ir upes.

3–5 savaičių vėgėlių mažyliais praturtinti Sartų ir Dusios ežerai, dalis žuvų išleista į Nemuno deltos upes: Atmatą, Skirvytę ir Šyšą. Iš viso į šalies vandenis įveista 3 890 tūkst. vnt. vėgėlių jauniklių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žuvivaisos darbai vykdomi prisitaikant prie gamtos sąlygų, kurios šiuo metu yra palankios vėgėlių jauniklių adaptacijai naujose gyvenamosiose vietose. Vandens temperatūra įveisimo metu siekė 2,5–3,5 °C. Vėgėlės – šaltavandenių tipo žuvys, aptinkamos dažniausiai akmeningo grunto vietose. Jos mėgsta vėsų ir šaltą vandenį.

Pasiruošimas vėgėlių dirbtiniam veisimui buvo pradėtas dar pernai gruodį. Pamario upėse buvo sugauti vėgėlių reproduktoriai. Iš neršti pasiruošusių žuvų patelių ir patinų buvo paimta ir apvaisinta 8 mln. ikrų. Į inkubavimo aparatus patalpinti apvaisinti ikrai buvo kvalifikuotai ir kruopščiai prižiūrimi, laikantis visų technologinių reikalavimų. Pirmųjų lervučių išsiritimo sulaukta vasario pabaigoje.

Pernai Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos į Lietuvos vandens telkinius įveisė beveik 6 mln. vnt. vėgėlių jauniklių. Žymų vėgėlių išteklių pagausėjimą Lietuvos vandenyse pastebi ir meškeriotojai, kurie vadovaujasi principu „pagavai–paleisk“. Jie ypač gerai atsiliepia apie Žuvininkystės tarnybos pastangas nuolat atkurti šių žuvų populiaciją šalies upėse ir ežeruose. Taip pat labai vertinamas Gyvosios gamtos apsaugos inspektorių ir regioninių parkų direkcijų darbas, siekiant pažaboti brakonieriavimą.

Apie vėgėles

Vėgėlė (Lota lota L.) – vienintelė menkinių žuvų rūšis, persikėlusi iš jūrinių vandenų į gėluosius, kartais aptinkama ir apysūriuose vandens telkiniuose. Vėgėlė auga pakankamai lėtai, kaip ir dauguma menkinių šeimos žuvų. Kuršių marių baseine šiųmetukai išauga apie 10–13 cm ilgio, kūno masei esant vidutiniškai 16 g (10–22 g), metinukų kūno masė vidutiniškai – 70 g, o dvimetės vėgėlės sveria apie 240 g.

Vėgėlė – šaltavandenių tipo žuvis, aptinkama dažniausiai akmeningo grunto vietose. Jos mėgsta vandenį, kuriame gausu vandens. Šiam žuvų tipui priklauso lašiša, šlakys, upėtakis, kiršlys, sykas. Žuvys jautrios deguonies režimo pasikeitimui bei vandens hidrocheminiams svyravimams.

Tai naktinės plėšrūnės, mintančios smulkiomis žuvytėmis, vėžiais, lervomis, kirmėlėmis, moliuskais, kitų žuvų ikrais. Jų kūnas ilgas, link uodegos suplotas, galva plokščia, pasmakrėje – ūselis. Turi du nugaros pelekus. Skirtinguose vandens telkiniuose vėgėlių kūno spalva taip pat skirtinga – nuo beveik juodos iki šviesių žalsvų tonų. Šios žuvys neršia ir aktyviai maitinasi tik šaltuoju metų laiku.

Kuršių marių baseino pagrindinės vėgėlių nerštavietės yra rytinėje pakrantėje ir Atmatos, Minijos, Nemuno, Deimos, Nemanyno, Matrosovkos upių žiotyse. Išneršusios vėgėlės iš nerštaviečių migruoja į marias.

Kuršių mariose vėgėlių neršto migracija prasideda spalio pabaigoje. Tuo metu vėgėlės ima telktis į nedidelius būrius. Vėgėlių reproduktoriai migruoja netoli kranto, santykinai nedideliame gylyje ir intensyviai maitinasi. Kuršių mariose vėgėlės pirmam nerštui subręsta trečiaisiais–ketvirtaisiais gyvenimo metais. Vidutinių matmenų vėgėlių populiacijos vislumas vidutiniškai 350 tūkst. ikrelių.

V. Binkulienės nuotr.

Pasitikome 30-ąjį Laisvės pavasarį.

Prieš trisdešimt metų Kovo 11-oji tapo ypatinga diena, kai drąsi svajonė virto mūsų gyvenimo tikrove. Nors planuoti renginiai ir koncertas neįvyko dėl Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijų, tačiau švėkšniškiai susibūrė ir šią svarbią datą paminėjo Jurgaičių kapinaitėse, kur amžinam poilsiui yra atgulęs LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Juozas Karvelis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleiviai pagerbė signatarą uždegdami žvakutes ir padėdami trispalvę puokštę ant kapo, sveikinimais ir prisiminimais apie garbingąjį Juozą Karvelį dalijosi Švėkšnos seniūnas A. Šeputis, klebonas J. Meškauskas, Šilutės r. sav. tarybos nariai A. Martinkus, Z. Merliūnas ir Ž. Kurlianskas, Inkaklių k. bendruomenės nariai V. Vanagas ir V. Volkovas, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pedagogė R. Poškienė ir signataro J. Karvelio giminaitė.

Jurgaičių kapinės įsikūrusios po didžiuliais ąžuolais, vienas jų yra seniausias ir didžiausias Šilutės rajone, kurio skersmuo 1,5 metro. Jis skaičiuoja daugiau kaip 500 metų. Ilgai nesvarstę, susirinkusieji rado puikią vietą naujam „Laisvės ąžuoliukui“, jis pasodintas po didžiuoju ąžuolu, kaip naujos kartos simbolis, kuris keičia senąją.

Kol buvo sodinamas medelis, Inkaklių folklorinis ansamblis „Dainoriai“ (vad. V. Rukšnaitienė) dovanojo ne tik lietuviui brangias dainas, bet ir žemaitišką šnektą.

Švėkšnos gimnazijoje - karantinas dėl gripo.

Kitoms Šilutės rajono mokykloms uždarymas dėl didelio sergamumo kol kas negresia.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Dainoros Butvydienės, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje gripu serga apie 27 proc. mokinių. Todėl šioje įstaigoje buvo nuspręstą laikinai nutraukti ugdymo procesą. Pamokos nevyks kovo 10 – 13 dienomis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitose Šilutės rajono bendrojo ugdymo įstaigose mokinių sergamumas gerokai mažesnis – 10-12 proc., todėl karantinas joms kol kas negresia.

Žemaičių Naumiesčio muziejaus nuotr.

Siūlome pasakojimą apie tai, kaip praėjus devyniems mėnesiams po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, savo laisvės kūrimo ėmėsi Žemaičių Naumiesčio žmonės. Tai prisiminė ir 1939 m. vasario 16 d. užrašė vienas iš iniciatorių, naumiestiškis Dominykas Markvaldas.

Šie užrašai yra Benedikto Orento, Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjo, surinktoje medžiagoje apie šio miestelio praeitį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naumiestyje visą karo laiką (Pirmąjį pasaulinį – aut.pastaba) vokiečių kareivių buvo keli šimtai. Dirbo prie Kugelių – Naumiesčio geležinkelio ir prie Kulėšų – Tenenių siaurojo geležinkelio tiesimo. Kariai saugojo prie geležinkelio tiesimo darbų dirbusius karo belaisvius.

Buvo privežta daugybė visokios geležinkeliui medžiagos ir ją reikėjo saugoti. 1918 m. lapkričio mėn. geležinkelio tiesimo darbai sustojo. Kur ne kur vokiečių kareiviai dar žygiavo, bet jau ne darbą žiūrėjo dirbti, o ką nors nučiupti, nunešti į kaimą ir išmainyti į valgį.

Ėjo puikiausia naktinė prekyba: už lašinių svarą galėjo gauti darbo įrankių tiek, kiek pajėgė žmogus panešti. Už du svarus lašinių galima buvo nusipirkti karišką šautuvą ir 100 šovinių, už dvi žąsis ir keliasdešimt kiaušinių galima buvo gauti gurguolės vežimą su pakinktais.

Po tokio didelio vokiečių patriotizmo ir drausmės taip greitai pakriko galinga armija, kad negalima buvo įsivaizduoti, kas atsitiko.

„Mūsų miestelyje buvo keli šimtai kareivių ir keli tūkstančiai belaisvių – darbininkų: per trumpą laiką prapuolė visi, kad ir nepastebėjome, kur jie dingo, – rašo Dominykas Markvaldas savo atsiminimuose. Susitarėme su vietos kunigais veikti, bet tik atsargiai.

Pirmas susirinkimas įvyko slapta. Jame buvo tik du kunigai ir keturi miestelio gyventojai. Nutarė, kad reikia sušaukti didelį susirinkimą. Tuo pačiu paleisti kalbas, kad vokiečiai jau pralaimėjo karą. Pakankamai pas mus plėšikavo, dabar reikia varyti vokiečius iš Lietuvos laukan, valdysimės patys.

Visa tai žmones paveikė. Sekantį lapkričio mėnesio trečiadienį prisirinko kokie trys šimtai vyrą. Visi su kumpom lazdom, visi karingai nusiteikę. Kaip dabar savo galią parodyti? Pasitaikė bevažiuojąs per miestelį vokiečių žandarų darbininkas su neseniai iš valstiečio atimtu gražiu rauduku.

Nuskriaustasis Agintas iš Vaitkaičią kaimo puolė prie jo šaukdamas: „rupūže, važiuoji su mano arkliu“. Anas, matydamas, kad ne juokai, besiteisindamas pabėgo ir pasakė žandarams. Tie, apsikabinėję visokiom blėkom, su faraono kepurėm, atėjo bauginti – o mūsų vyrų daug!

Žandarai išsitraukė parabelį, vyrai apstojo aplink, iškėlę lazdas šaukė: „rupūžės, kiškit revolverius į kišenę, užmušime“. Žandarai, matydami, kad nedaug vyrų spės nušauti, pradėjo geruoju kalbėtis – išmoko lietuviškai: pirmiau nei vieno žodžio neištardavo lietuviškai. Vyrai privertė žandarus parodyti, kur supiltos avižos ir jas atiduoti. Geruoju besirokuodami, žandarai išsikraustė į Kulėšus.

Atskirame name nuo žandarų gyveno keli vokiečių karininkai su kareiviais. Buvo susirinkę daug ginklų. Tuo metu, kai miestelyje triukšmavo susirinkę vyrai, jie šaudė iš kulkosvaidžio, būk tai į taikinį, galėjo pataikyti į minią. Vėliau paaiškėjo, kad jie šaudė iš baimės, kad neužpultų jų ir neatimtų ginklų.

Po tos dienos triukšmo, kad ir valkiojosi vokiečiai, savo valdžios neberodė. Varė prekybą mainais. Pardavė elektros stotį, lentpjūvę, obliuojamas mašinas, du lokomotyvus: vieną 40 ir antrą 30 arklio jėgų už trisdešimt tūkstančių ostmarkių. Pardavė fabriko vedėjas savo naudai. Vėliau atvažiavo kiti vokiečiai, irgi norėję fabriką likviduoti. Bet naumiestiečiai jau turėjome šiokią tokią valdžią susikūrę, paprašėme juos pasišalinti, nes mes jau esame nupirkę. Vokiečiams pasišalinus pasidarė tuštuma. Prasidėjo palaidas gyvenimas: kontrabanda, vagystės, padegimai, net žmogžudysčių pasitaikė. Reikėjo apsaugos. O iš kur ta apsauga? Niekas mums jos nepasiūlė, reikėjo ieškotis patiems. Po vyrų pasišvaistymo kumpomis lazdomis, praėjus savaitei, sušaukėme susirinkimą valdžiai ir apsaugai išsirinkti.

Į šį susirinkimą atvažiavo iš Tauragės „landratas“ (to meto vokiečių valdžios savivaldos aukščiausias pareigūnas – aut.pastaba). Išėjo į minią kalbėti. Žmogelis buvo nusižeminęs, kepurę nusiėmęs. Tuoj vyrai pastebėjo: „anksčiau per kilometrą prieš jį reikėjo kepurę nusiimti, o dabar tu jau nusiimi prieš mus“. Pasirodė, kad jau šiek tiek lietuviškai bemokąs kalbėti. Šnekėjo: „Jūs nieko neišmanote, kaip valdysitės, pinigų neturite, mokančių tvarką palaikyti valdininkų neturite. Pas jus nėra teismo, neturite ginklų, esate neišmanėliai. Sakė, kad be jų negalėsime gyventi. Mes jums leisime iš savo tarpo išsirinkti valdžiai sudaryti žmones, sulig mūsų nurodymu galėsite tvarkytis, užtai jūs mums atsilyginsite. Taip landratui bekalbant, minia galutinai įtūžo, pradėjo lazdas kelti aukštyn ir šaukti: „rupūže, skubiai važiuok į Berlyną, užmušim“. Landratas, pamatęs, kad jau nebejuokaujama, skubiai pasišalino prie saviškių. Ten buvo ir mūsiškių, kurie gelbėjo plėšti mūsų žmones vokiečių ir savo naudai.

Landrato pasirodymas buvo paskutinis mūsų miestelyje oficialus vokiečių valdžios pasirodymas 1918 m. lapkričio mėn. Ką nors kurti ir pradėti veikti buvo sunku, nes nežinojome, kas dedasi Lietuvoje, niekas nieko nepranešė, o galbūt dar nieko ir nebuvo…

Savo iniciatyva išrinkome Tarybą, parinkome policininkus, kurie pasivadino milicininkais. Pradėjome tvarkytis“.

Dominiko Markvaldo prisiminimai, rašyti 1939 m. vasario 16 d.

Apie Dominyką Markvaldą

Mykolo Markvaldo ir Domicelės Liankšaitės – Razmienės sūnus gimė 1872 m. balandžio 5 d. Žemaičių Naumiesčio valsčiuje, Pypliškės kaime. Eidamas šešioliktuosius metus, aktyviai įsitraukė į knygnešystę. Lietuvišką spaudą nešdavo iš Prūsijos ir daugiausia platindavo Žemaitijoje.

Išėjęs iš gimtųjų namų, apsigyveno Žemaičių Naumiestyje. Būdamas trisdešimt šešerių 1908 m. vedė Liudviką Valiukonytę. Susilaukė 11 vaikų.

D. Markvaldas ilgus metus buvo valsčiaus tarybos narys, matų ir saikų tikrintojas, ilgametis šaulių būrio vadovas. Aktyviai dalyvavo renkant vyrus savanorių būrius, prasidėjus kovoms už Lietuvos laisvę po nepriklausomybės paskelbimo 1918 m.

Taip pat aktyviai reiškėsi ir kultūrinėje veikloje. Apie 1916 m. su vietos gyventojais savo namuose paruošė pirmąjį lietuvišką spektaklį. D. Markvaldas labai vertino mokslą, nors pačiam mokytis daug neteko. Kiek galėdamas rūpinosi savo vaikų išsimokslinimu. Gavęs Švietimo ministerijos Kaune leidimą, 1921 m. savo namuose įsteigė progimnaziją. Ant pastato pakabino lentelę su užrašu: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą“. Beje, per Kauno dienraščius ieškojo ir samdė mokytojus.

Savarankiškai buvo išmokęs staliaus amato, domėjosi architektūra, projektavimu, statyba. Kaupė ir studijavo enciklopedijas. Sukauptų žinių pakako, kai reikėjo projektuoti miestelio namus, kurie nukentėjo nuo didelių gaisrų Pirmojo pasaulinio karo metais.

Aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime. Paskatintas pažįstamo Adomo Šidlausko, Žemaičių Naumiestyje įkūrė Lietuvos Tautininkų Sąjungos skyrių, buvo jos pirmininku.

1928 m. Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai pažymėti ir Žemaičių Naumiesčio savanoriams bei žuvusiems 1918 – 1922 m. kovose pagerbti, D. Markvaldas suprojektavo ir pastatė miestelio centre paminklą.

Už uolų ir sąžiningą darbą valstybinėje tarnyboje ir visuomeninėje veikloje D. Markvaldas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Tačiau atsisakė ji priimti, nes reikėjo už jį susimokėti.

Eidamas 73 metus, 1944 m. balandžio 2 d., D. Markvaldas mirė. Palaidotas Žemaičių Naumiesčio kapinėse.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo – 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ,,Dėl gripo epidemijų savivaldybėse skelbimo, kaip COVID-19 plitimo prevencijos“ gripo epidemijos pradžia Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta nuo 2020 m. kovo 6 d.

Įsakymas Nr. A1-278

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vėluojantiems sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bus skaičiuojami delspinigiai.

Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš tarybos sprendimo

Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis rinkliavos administratorius parengia ir iki einamųjų metų kovo 1 d. kas metus pateikia kiekvienam juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, Vietinės rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus. Mokėjimų apskaitinis laikotarpis yra vienas ketvirtis. Vietinės rinkliavos įmokos turi būti sumokamos iki einamojo ketvirčio pabaigos. Turi būti sudarytos galimybės mokėtojams mokėti avansu už visus metus. Skolininkams priminimai siunčiami du kartus metuose.

Vietinė rinkliava turi būti sumokama bankuose ar pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslaugomis arba pašto skyriuose per 20 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos.

Delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą vietinės rinkliavos įmoką.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai vietinės rinkliavos įmoka turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą.

Delspinigiai skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti vietinės rinkliavos įmokos sumokėjimo dieną įskaitytinai arba tą dieną, kai teisės aktų nustatyta tvarka mokestinė prievolė pasibaigia (pvz., priverstinai išieškoma mokestinė nepriemoka, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.).

Delspinigių dydis už konkrečią mokesčio ar su juo susijusių sumų nesumokėjimo arba nepervedimo dieną apskaičiuojamas pagal tą dieną finansų ministro nustatytą delspinigių dydį (šiuo metu – 0,03 proc., – red. pastaba).

Lengvatos
(iš tarybos sprendimo)

Fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio nuosavybės teise valdomas ir vietine rinkliava apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas, sudegęs ar netinkamas naudoti / gyventi (nėra dalies stogo dangos, ji sulūžusi, stogo konstrukcijos supuvę ir sulūžę, nėra dalies langų, nėra namo lauko durų, įgriuvusi perdanga tarp rūsio ir pirmojo aukšto, tarp pirmojo aukšto ir mansardos, nugriuvusi dalis lauko sienų, suirę pamatai, sugriuvę krosnis ir kaminas, negalimi namo šildymo būdai, nėra elektros, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų), taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies.

30 proc. arba 50 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies vienišiems nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims.

30 proc. arba 50 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies pensinio amžiaus nedirbantiems asmenims, kurių nuosavybės teise valdomame, naudojamame, disponuojamame nekilnojamo turto objekte, esančiame Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, yra ne pensinio amžiaus gyvenamąją vietą deklaravusių ir negyvenančių asmenų (išvykę dėl darbo, mokslo, tarnybos ir kita).

Lengvata įsigalioja per mėnesį nuo prašymo pateikimo datos iki kalendorinių metų pabaigos.

Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 76.1 punkte nurodyta lengvata Vietinės rinkliavos administratoriui turi pateikti dokumentus, įrodančius apie nenaudojamo nekilnojamojo turto objekto būklę (registrų centro išrašo kopiją arba seniūnijos pažymą apie įvertintą nekilnojamojo turto objekto būklę, gaisro atveju priešgaisrinės tarnybos pažymą ar kt.).

Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 76.2. punkte nurodyta lengvata, turi kreiptis į seniūniją pagal jo administruojamą teritoriją. Jeigu nekilnojamojo turto objekte gyvena du pensinio amžiaus nedirbantys asmenys, taikoma 30 proc. lengvata, jeigu tik vienas – 50 proc. lengvata.

Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 76.3. punkte nurodyta lengvata, seniūnijai turi pateikti pažymą ar kitus dokumentus, įrodančius, kad ne pensinio amžiaus asmuo negyvena pagal deklaruotą vietą (pažyma iš darbovietės, mokymosi įstaigos ar kt.). Lengvata taikoma nekilnojamojo turto objekte gyvenantiems dviem pensinio amžiaus nedirbantiems asmenims – 30 proc., o vienam pensinio amžiaus nedirbančiam asmeniui – 50 proc.

Šis sprendimas įsigalios nuo 2020 m. balandžio 1 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau 12 kelių ruožų dėl aukšto vandens ribojamas eismas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 4,50 iki 5,60 km, vandens gylis iki 30 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 1,05 iki 1,60 km, vandens gylis 25 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis 40 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 6,40 iki 9,90 km, vandens gylis 40 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,40 iki 6,10 km, vandens gylis 20 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6,40 iki 6,80 km, vandens gylis 20 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Rusnė–Pakalnė–Uostadvaris, nuo 6,70 iki 7,00 km, vandens gylis iki 10 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 8,60 iki 8,70 km, vandens gylis 10 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai,nuo 7,85 iki 8,20 km, vandens gylis 10 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,77 iki 4,80 km, vandens gylis 10 cm.
Povilai–Minija, nuo, 0,50 iki 0,52 km, vandens gylis 10 cm.
Povilai–Minija, nuo 1,72 iki 1,75 km, vandens gylis 10 cm.

Ž. Gedvilos, 15min.lt, nuotr.

Vasario 25 d., antradienį, Šilutės rajone lankysis Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo pirmininko vizito dienotvarkėje – susitikimai su Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų bei Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos bendruomenėmis, UAB „Šilutės vandenys“ atsakingais darbuotojais ir vietos žiniasklaidos atstovais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

D. Gailiūnienės nuotr.

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą.

Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo Šv. Jokūbo bažnyčioje, kur buvo aukojamos Šv. Mišios. Vėliau po visi rinkosi prie signataro K. S. Šaulio paminklo, kur iškilmingai buvo padėtos dvi gėlių puokštės – tai signataro giminaičių dovanota ir LR prezidento Gitano Nausėdos perduota atminimo gėlių puokštė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiais metais atminimo gėlių puokštės parvežti kartu su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu į Prezidentūrą važiavo klebonas Julius Meškauskas.

Susirinkusieji signataro K. S. Šaulio atminimą bei Lietuvos gimtadienio šventės minėjimą pagerbė vieningai sugiedoję Lietuvos himną. Po himno sveikinimo kalbas sakė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis ir savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus, Zigmantas Merliūnas, Arūnas Kurlianskas, Žygimantas Kurlianskas bei Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos atstovė Onutė Jurjonienė.

Oficialiąją renginio dalį užbaigė mažieji šventės dalyviai, padeklamavę eilėraštį, paleido trispalvius helio balionus į orą, šaukdami: „Su gimtadieniu Lietuva!“ Po šių žodžių susirinkusieji skubėjo pasigrožėti koncertine programa, kuri vyko „Saulės“ gimnazijos aktų salėje. Linksmais šokiais visus džiugino šokių kolektyvai „Šalna“ ir „Saulė“, kuriuos paruošė vadovė Asta Sapetkienė. Koncertinėje programoje taip pat dalyvavo Valerijus Volkovas bei „Saulės“ gimnazijos mokiniai, kurie dainavo bei deklamavo eiles.

Organizatoriai – Švėkšnos seniūnija, Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, Švėkšnos šokių kolektyvas „Šalna“, „Saulė“ bei Tradicinių amatų centras -nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie prisidėjo organizuojant Lietuvos gimtadienį.

D. Gailiūnienės nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Leitės upėje ties Kūlynais ir Šyšos upėje ties Šilute pasiektas pavojingas vandens lygis – vanduo liejasi iš vagų, apsemdamas paupių pievas ir žemesnes vietas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemune ties Šilininkais, Atmatoje ties Rusne, Minijoje ties Priekule, Aunuvoje ties Aunuvėnais bei Kražantėje ties Pluskiais pasiektas kritinis vandens lygis.

Parengta pagal www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau 9 kelių ruožuose dėl aukšto vandens ribojamas eismas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 4,50 iki 5,60 km, vandens gylis 30 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 1,05 iki 1,38 km, vandens gylis 25 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,40 iki 2,74 km, vandens gylis 30 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 8,25 iki 9,90 km, vandens gylis 30 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,40 iki 6,10 km, vandens gylis 20 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6,40 iki 6,80 km, vandens gylis 20 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Povilai–Minija, nuo 0,50 iki 0,52 km, vandens gylis 10 cm.
Povilai–Minija, nuo 1,72 iki 1,75 km, vandens gylis 10 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 7,10 iki 8,25 km, vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone jau 8 kelių ruožuose dėl aukšto vandens ribojamas eismas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 4,50 iki 5,60 km, vandens gylis 30 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,40 iki 2,74 km, vandens gylis 30 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 8,25 iki 9,90 km, vandens gylis 30 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,40 iki 6,10 km, vandens gylis 20 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6,40 iki 6,80 km, vandens gylis 20 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Povilai–Minija, nuo 0,50 iki 0,52 km, vandens gylis 10 cm.
Povilai–Minija, nuo 1,72 iki 1,75 km, vandens gylis 10 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 7,10 iki 8,25 km, vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone jau 7 kelių ruožuose dėl aukšto vandens ribojamas eismas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,40 iki 2,74 km, vandens gylis 30 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 8,25 iki 9,90 km, vandens gylis 30 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,40 iki 6,10 km, vandens gylis 20 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6,40 iki 6,80 km, vandens gylis 20 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Povilai–Minija, nuo 0,50 iki 0,52 km, vandens gylis 10 cm.
Povilai–Minija, nuo 1,72 iki 1,75 km, vandens gylis 10 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 7,10 iki 8,25 km, vandens gylis 10 cm.

zuv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje specialistai baigė vėgėlių dirbtinio veisimo darbus – iš neršti pasiruošusių žuvų patelių ir patinų buvo paimta ir apvaisinta 8 mln. ikrų. Pavasarį planuojama Lietuvos vandens telkinius praturtinti vėgėlių jaunikliais.

Pasiruošimas vėgėlių dirbtiniam veisimui buvo pradėtas dar pernai. Įprastai vėgėlių reproduktorių gaudymas upėse pradedamas lapkritį, kai atvėsus orams žuvys atplaukia į upes neršti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl šiltos oro temperatūros šįkart reproduktorių gaudymas buvo pradėtas gruodžio mėnesio pradžioje. Po lytinių produktų paėmimo vėgėlių reproduktoriai buvo paleisti atgal į upę.

Po vėgėlių ikrų paėmimo, jų paruošimo, lipnumo (vėgėlių ikrai – silpno lipnumo) pašalinimo buvo nustatytas jų kiekis. Apvaisinti ikrai patalpinti į inkubavimo aparatus. Ikrų inkubavimo etapas, taip pat kaip ir visi technologinio proceso etapai, turi būti vykdomas kvalifikuotai, labai kruopščiai ir tiksliai. Rekomenduojama vėgėlių ikrų inkubavimo temperatūra – 0,5–4 °C. Pirmųjų lervučių išsiritimo laukiama vasario–kovo mėnesiais.

Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyrius Rusnėje yra vienintelė vieta šalyje, kur specialiuose inkubatoriuose skirtingu metų laiku dar veisiami sterkai, inkubuojami iš Vokietijos atvežti apvaisinti aštriašnipių eršketų ikrai ir paauginami iš jų išsiritę jaunikliai.

Apie vėgėles

Vėgėlė (Lota lota L.) – vienintelė menkinių žuvų rūšis, persikėlusi iš jūrinių vandenų į gėluosius, kartais aptinkama ir apysūriuose vandens telkiniuose. Vėgėlė auga pakankamai lėtai, kaip ir dauguma menkinių šeimos žuvų. Kuršių marių baseine šiųmetukai išauga apie 10–13 cm ilgio, kūno masei esant vidutiniškai 16 g (10–22 g), metinukų kūno masė vidutiniškai – 70 g, o dvimetės vėgėlės – 240 g.

Vėgėlė – šaltavandenių tipo žuvis, aptinkama dažniausiai akmeningo grunto vietose. Jos mėgsta vėsų ir šaltą vandenį. Optimali vandens temperatūra yra 4–18 °C. Taip pat mėgsta turtingą deguonimi vandenį. Šiam tipui dar priklaus lašiša, šlakys, upėtakis, kiršlys, sykas. Žuvys jautrios deguonies režimo pasikeitimui bei vandens hidrocheminiams svyravimams.

Tai naktinės plėšrūnės, mintančios smulkiomis žuvytėmis, vėžiais, lervomis, kirmėlėmis, moliuskais, kitų žuvų ikrais. Jų kūnas ilgas, link uodegos suplotas, galva plokščia, pasmakrėje – ūselis. Turi du nugaros pelekus. Skirtinguose vandens telkiniuose vėgėlių kūno spalva taip pat skirtinga – nuo beveik juodos iki šviesių žalsvų tonų. Šios žuvys neršia ir aktyviai maitinasi tik šaltuoju metų laiku.

Kuršių marių baseino pagrindinės vėgėlių nerštavietės yra rytinėje pakrantėje ir Atmatos, Minijos, Nemuno, Deimos, Nemanyno, Matrosovkos upių žiotyse. Išneršusios vėgėlės iš nerštaviečių migruoja į marias.

Kuršių mariose vėgėlių neršto migracija prasideda spalio pabaigoje. Tuo metu vėgėlės ima telktis į nedidelius būrius. Vėgėlių reproduktoriai migruoja netoli kranto, sąlyginai nedideliame gylyje ir intensyviai maitinasi. Kuršių mariose vėgėlės pirmam nerštui subręsta trečiaisiais–ketvirtaisiais gyvenimo metais. Vidutinių matmenų vėgėlių populiacijos vislumas – vidutiniškai 350 tūkst. ikrų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Po vandeniu atsidūrė ir dalis kelio iš Povilų į Miniją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,40 iki 6,10 km, vandens gylis 20 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6,40 iki 6,80 km, vandens gylis 20 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Povilai–Minija, nuo 0,50 iki 0,52 km, vandens gylis 10 cm.
Povilai–Minija, nuo 1,72 iki 1,75 km, vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dalyje apsemtų kelių eismas draudžiamas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,40 iki 6,10 km, vandens gylis 20 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6,40 iki 6,80 km, vandens gylis 20 cm.
Priekulė–Stragnai II, nuo 0,50 iki 1,30 km, vandens gylis 40 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Povilai–Minija, nuo 0,50 iki 0,52 km, vandens gylis 10 cm.
Povilai–Minija, nuo 1,72 iki 1,75 km, vandens gylis 10 cm.

lakd.lrv.lt nuotr.

Šiemet bus rekonstruotas tiltas per Alką, esantis valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4206 Sakūčiai–Žemaitkiemis 5,52 km (Šilutės r.), praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pagal patvirtintą techninį projektą numatyta, kad tai bus gelžbetonis sijinis tiltas, pastatytas ant naujų krantinių atramų. Jame bus nutiestos dvi eismo juostos automobiliams, šalitilčiuose įrengtas praėjimas pėstiesiems, kuriuo galės naudotis ir žmonės su negalia.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tilto rekonstravimo laikotarpiu rangovas įsipareigojo sudaryti sąlygas transporto eismui: bus leidžiama važiuoti viena eismo juosta.

Sutartyje, kurią praėjusių metų gruodžio 23 d. pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „YIT Lietuva“, numatyta, kad darbai turi būti baigti per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (į šį terminą neįskaitoma technologinė pertrauka, kuri prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.). Darbų vertė – 769,8 tūkst. eurų (su PVM).

Rekonstrukcijos prireikė, nes tilto per Alką laikančiųjų konstrukcijų būklė bloga: nusidėvėjusi kelio danga, prastos būklės perdangos elementai, neveikianti vandens nuvedimo sistema ir kt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone nesikeičia tik mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė. Kitų sklypų – žemės ūkio, pramonės ir sandėliavimo, gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties – vidutinė rinkos vertė didėja.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1348 verčių zonų. Šie žemėlapiai, palyginti su galiojusiais 2019 m., papildyti 87 nustatytomis verčių zonomis. Praėjusiais metais tokių zonų buvo 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo tik 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę. Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Išsamiau - https://www.e-tar.lt…

Apskritai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2019 m., nuo 2020 m. sausio 1 d. didėja 1,07 karto (mažiausiai – 0,01 karto – Alytaus miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse, daugiausiai – 1,27 karto – Lazdijų rajono savivaldybėje).

Vertinant atskiroms žemės grupėms priskirtinus žemės sklypus, vidutinė jų rinkos vertė, palyginti su 2019 m., nuo šių metų sausio 1 d. kinta įvairiai:

– Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja 0,97 karto, Klaipėdos rajone nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,16 karto;

– Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kretingos rajono, Marijampolės, Šiaulių rajono ir Zarasų rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,95 iki 0,99 karto, Prienų rajone ir Radviliškio rajone nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,20 karto;

– Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Rietavo ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,98 iki 0,99 karto, Elektrėnų, Joniškio rajono, Kretingos rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,35 karto;

– Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Neringos, Palangos miesto, Plungės rajono, Rietavo, Šiaulių rajono ir Telšių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,78 iki 0,99 karto, Alytaus miesto, Kalvarijos ir Trakų rajono savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,23 karto;

– Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Neringos savivaldybėje mažėja 0,99 karto, Panevėžio mieste nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,32 karto.