www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Oficialus šildymo sezonas Šilutės rajone šiemet prasidėjo nuo spalio 14 dienos – visą savaitę vėliau nei prieš metus.

Švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas prasidėjo 2 dienomis anksčiau.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį kainuos 4,15 euro ct (su PVM). Praėjusių metų spalį kainavo 4,39 euro ct.

I. Rimkutės nuotr.

Švėkšnos miestelis praėjusį savaitgalį paskendo šimtų moliūgų-žibintų šviesoje – čia vyko tradicinis moliūgų-žibintų festivalis „Mes už šviesą“.

Šie metai išskirtiniai mums visiems dėl užgriuvusios COVID-19 pandemijos – koregavosi mūsų visų gyvenimas. Šis virusas, žinoma, įtakojo ir festivalį „Mes už šviesą“: būta didžiulių lūkesčių, bet neišvengta ir pokyčių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiemet moliūgų-žibintų festivalis buvo daug muzikalesnis, net trijose miestelio erdvėse skambėjo keturių profesionalių atlikėjų koncertinės programos, tačiau parko jau neužliejo muzikos garsai, čia vaikštinėdami lankytojai girdėjo, kaip po kojomis čeža medžių lapai. Visi nuogąstavimai, kad šiemet moliūgų šventė bus be moliūgų, turėjo nuvilti skeptikus, nes miestelio bendruomenė, Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, Švėkšniškių sambūris, Švėkšnos lopšelis-darželis nepabūgo darbo ir išskaptavę daugiau kaip 500 moliūgų, nušvietė Švėkšnos miestelį ir parką moliūgų-žibintų šviesa.

Nemažai jau išskaptuotų moliūgų atkeliavo kartu su lankytojais, kurie grožėjosi nuostabiomis šviesos instaliacijomis, užliejusiomis Švėkšnos bažnyčią, parko architektūrą, restauruojamą Švėkšnos sinagogą bei liuteronų bažnyčią. Švėkšnos miestelis paskendo įvairiaspalvių šviesų jūroje. Energingai ir su šypsenomis Šilutės policijos komisariato pareigūnai reguliavo atvykusių lankytojų srautus, padėdami išvengti eismo įvykių.

Festivalio „Mes už šviesą“ atidarymo akordai Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje nuskambėjo varinių pučiamųjų garsais ir nuoširdžiomis padėkomis pagrindiniams rėmėjams – Lietuvos kultūros tarybai ir Šilutės r. savivaldybei. Saksofonininkas prof. Petras Vyšniauskas ir Klaipėdos Brass kvintetas (meno vadovas Sigitas Petrulis) parengė išskirtinę programą, kurioje susipynė elektroninė ir klasikinė muzika.

Antrąją festivalio dieną ne tik šviesų instaliacijos pasklido po visą miestelį, bet ir muzikos garsai užliejo visus tris maldos namus: restauruojamojoje Švėkšnos sinagogoje vienintelis grupės „Atika” su styginiais (vokalas Darius Žvirblis) šiais metais suplanuotas koncertas, Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje šilumą ir pačias geriausias emocijas į visų širdys atnešė Kristinos Žaldokaitės vadovaujamas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Gospel Choras, o kad būtų gera ir jauku grįžti namo, grupė ,,Baltos varnos” (atlikėjos Teresė ir Milda) Švėkšnos liuteronų bažnyčioje uždarė antrąją festivalio „Mes už šviesą“ vakarą.

Nepaisant to, kad pandeminė situacija kiek pakeitė festivalio formatą, pagrindinių organizatorių – Švėkšnos seniūnijos, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos, Šilutės turizmo informacijos centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje, Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos, Švėkšnos liuteronų parapijos ir Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos – entuziazmo neužgesino. Moliūgų-žibintų festivalio „Mes už šviesą“ dvasia užliejo ne tik Švėkšnos miestelį, bet ir visus atvykusius.

———————————————————————————————————————————————————————–

I. Rimkutės D. Gailiūnienės nuotr.

S. Sodonio nuotr.

Rugsėjo pabaigoje dienos šviesą išvydo pieštinis Žemaičių Naumiesčio centro istorinis planas. Jame pristatomas miestelio centras, kaip jis galėjo atrodyti XX a. pirmoje pusėje. Šį planą nupiešė šilutiškis dailininkas Andrius Sirtautas.

Mintis turėti tokį istorinį planą Žemaičių Naumiesčio muziejaus darbuotojams kilo norint kuo vaizdžiau ir patraukliau pristatyti miestelio praeitį. Turtingą istoriją turintis miestelis stokojo aiškiai ir paprastai nusakomų istorinių dalykų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Plano pagrindu buvo paimtas XX a. Žemaičių Naumiesčio centras, nes yra išlikusių pakankamai istorinių duomenų, kas ir kur tuo metu buvo. Juo labiau kad XX a. karo negandos iš esmės pasigalėjo šio miestelio pagrindinių statinių. Tuo tarpu nemaža dalis gyventojų keitėsi ir dėl ekonominių, ir dėl politinių priežasčių.

Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje čia virte virė gyvenimas. Miestelio centre esančioje aikštėje sutartomis dienomis vyko didžiuliai turgūs. Paprastomis dienomis nemažai įvairių prekių buvo galima įsigyti aplink turgaus aikštę išsidėsčiusiose krautuvėse. Centre taip pat būta amatų dirbtuvėlių, siuvyklų bei, kaip anais laikais sakydavo, traktierių. Nuo seno miestelio centre, ant Žalio kalno, stovėjo katalikų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, ant kitos kalvos – evangelikų liuteronų bažnyčia, o netoli turgaus aikštės – žydų maldos namai sinagoga. Miestelyje būta ir dyzeliniu varikliu sukamos elektrinės. Visą tai bus galima rasti bei pamatyti šiame istoriniame plane.

Šio plano kampe esančioje legendoje yra išvardintos nemažos centro dalies pastatų paskirtys, pažymėti savininkai. Norint tai surasti, reikės sekti sudėtais žymėjimais. Šis istorinis Žemaičių Naumiesčio planas ateityje turėtų tapti įvairių galvosūkių pagrindu.

Parengus projektą, istorinio Žemaičių Naumiesčio pieštinio plano sukūrimą ir parengimą spaudai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Solidžiai prie šio projekto prisidėjus Šilutės rajono savivaldybei, atsirado galimybė šį planą ir atspausdinti, o antrą pusę parengto plano papildžius istorine medžiaga, – taip ir bus padaryta.

www.urm.lt nuotr.

Penktadienį Macikuose vyko nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių, veikusių 1941-1955 metais, aukų pagerbimo ceremonija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų lagerių istorija simboliškai atskleidžia abiejų totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – aukų tragediją. Tai vieta, apie kurią mažai kas žino netgi Lietuvoje. Ji turi būti visapusiškai ištirta, sutvarkyta ir įamžinta. Macikuose turime sukurti naują istorinės atminties puoselėjimo centrą, svarbų tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių istorinei atminčiai“, – sakė ministras Linas Linkevičius.

Macikuose 15 metų veikė abiejų Europos totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą žmonių kalinimui ir kankinimui. Panaši vieta yra ir Lenkijoje. Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo sušaudyti – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose.

Macikuose kalėjo, buvo kankinami ir mirė daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai. 1941-1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag luft VI“, kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai. 1944-1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus. Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais buvo įsteigtas GULAG‘o Šilutės (Macikų) lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių – profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Ceremonijoje buvo pagerbti ir Armalėnų kaime (Šilutės raj.) rasti masinės kapavietės palaikai, prieš mėnesį perkelti į Macikų lagerių kapines. Prieš keletą metų Armalėnuose po kelio danga buvo rasta nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų masinė kapavietė. Šiemet atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota apie 1 200 belaisvių palaikų. Jie buvo palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių. Ceremonijos metu juos pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, J.E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos evangelikų liuteronų J.E. vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos stačiatikių J.E. Trakų vyskupas Amvrosijus.

Artimiausiu metu bus pradėti Macikų Sovietų Sąjungos Gulago lagerio laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

Užsienio reikalų ministerija, pažymėdama šio komplekso istorinę ir tarptautinę reikšmę, klausimą dėl vietos įamžinimo pradėjo kelti 2017 metais. Kartu su Šilutės rajono savivaldybe, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Kultūros paveldo departamentu ir Vyriausybės kanceliarija nuosekliai dirbta dėl lagerių sutvarkymo plano paruošimo. Pernai Vyriausybė tokį planą patvirtino.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ornitologai pastebi, kad nemažai jų šįmet sparnus kelia anksčiau.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

LRT televizija kviečia nusikelti į Ventės ragą, pro kur iš Lietuvos į Pietus išskrenda paukščiai. Ornitologai sako, kad nemažai jų šįmet sparnus kelia anksčiau. Kodėl? Plačiau apie tai – reportaže.

www.silute.lt nuotr.

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojus. Šiemet jų – net keturi. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros. Šeštadienį, rugsėjo 26 dieną, Žemaičių Naumiestyje Mykolinių ir Šilutės krašto ūkininkų šventės metu nugalėtojams bus įteikti specialūs prizai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiosios vietos šiais metais atiteko net dviem ūkininkų šeimoms. Vida ir Algimantas Kliučinskai iš Užlieknių kaimo (Šilutės sen.) turi pienininkystės ūkį. Jame taip pat darbuojasi ir du iš keturių poros vaikų. Pasak Algimanto, šiais laikais išlaikyti ir dirbti pienininkystės ūkyje nėra lengva.

Trečiąja vieta šiemet dalijasi ir Linos bei Mindaugo Balčiauskių šeima iš Juškaičių kaimo (Gardamo sen.). Poros ūkyje – trijų veislių mėsininiai galvijai. Ūkininkai pasakojo, kad jų pievose ganosi vieninteliai Lietuvoje veršeliai, gimę iš implantuotų embrionų. „Tai speciali gyvulių veislė, kurios Lietuvoje dar niekas neaugina. Bendradarbiaujame su Vokietija, taip pat padeda ir Lietuvos mokslininkai. Tai nauja sritis, tačiau nusprendėme ją išbandyti“, – kalbėjo ūkininkas Mindaugas.

Antrąja vieta „Metų ūkis 2020“ šiemet nominuotas Vytauto Kuzmos iš Žemaičių Naumiesčio augalininkystės ūkis. Nuo 2000-ųjų grūdines kultūras auginantis ūkininkas pasakojo, kad džiaugiasi savo veikla, nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose, seminaruose, dalyvauja parodose. „Jokiomis paramomis nesinaudoju. Žinoma, visokių metų būna, kartais derlius prastesnis, kartais – labai geras. Niekuomet negali žinoti. Tačiau aš labai džiaugiuosi savo veikla ir su malonumu ja užsiimu“, – kalbėjo Vytautas.

Pirmosios vietos nugalėtojai šiemet – mišraus ūkio savininkas Tomas Kazlauskas iš Laučių (Šilutės sen.). Jaunasis ūkininkas laiko 500 galvijų, yra įsirengęs specialias grūdų laikymo vietas, kuriose telpa apie 2 500 tonos grūdinių kultūrų.

Masinės kapavietės vaizdas. (I.Čičiurkaitės nuotr.)

Kai 2011 metais atlikdami nuotekų vamzdynų tiesimo darbus darbininkai Šilutės rajone, Armalėnų kaime, giliai po žeme aptiko kaukoles, niekas nė nenumanė, kad jų čia bus aptikta šimtai. Nuo vasaros vidurio iki pat šiol kaime vyksta palaikų iškasimo ir perlaidojimo darbai.

Šioje vietoje besidarbavę archeologai aptiko per 1 000 žmonių palaikus. Nustatyta, kad tai Antrojo pasaulinio karo belaisvių kaulai. Dauguma vyrų mirė nuo išsekimo, traumų ir įvairiausių ligų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Armalėnų kaime darbus vykdo viešoji įstaiga „Kultūros vertybių globa“ bei mažoji bendrija „Arsaika“. Archeologų grupėje, vadovaujamoje archeologės Ingridos Čičiurkaitės, besidarbuojantis archeologas Rokas Kraniauskas sako, jog tokio masto kapavietės – retenybė. Tai antras pagal dydį tokios apimties perlaidojimas Lietuvoje. Didesnis palaikų skaičius buvo aptiktas tik Šiaurės miestelyje, tyrinėjant Napoleono karių kapavietę.

Šiuo metu specialistai jau atkasė ir perlaidojo daugiau kaip 900 palaikų. Pirmadienį ketinama palaidoti dar šimtą. Ir tai ne pabaiga. Manoma, jog skaičius gali pasiekti maždaug 1200. Šie palaikai – tai Macikų lagerio karo belaisvių kūnai.

rugsėjo 25 dieną Macikuose vyks oficiali ceremonija, pagerbiant palaidotus asmenis. Čia ketina suvažiuoti valdžios atstovai, kai kurių ambasadų vadovai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liga diagnozuota dviem moterims (51 ir 49 m.) ir vienam vyrui (32 m.).

Viena iš koronavirusine infekcija užsikrėtusių moterų gyvena Rusnėje, kita – Šilutėje. COVID-19 paliestas vyras – taip pat šilutiškis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, visi 3 užsikrėtusieji koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų nejautė, dėl COVID-19 jie tyrėsi profilaktiškai. Dabar visi jie gydosi namuose.

Į užsienį jie nebuvo išvykę, kontaktų su grįžusiais iš svečių šalių neturėjo. Nedalyvavo ir masiniuose renginiuose. Tačiau kontaktų su kitais asmenimis turėjo nemažai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujų atvejų neužfiksuota, vis dar serga 4 rajono gyventojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos šių metų audrų žemėlapis.

Ši vasara, draudikų skaičiavimais, į istoriją įeis kaip itin audringa bei pasižymėjusi stipriomis liūtimis ir kitais žalą turtui keliančias gamtos reiškiniais. Audros, škvalai ar liūtys neaplenkė visos Lietuvos, tačiau tam tikrų regionų gyventojai nuo gamtos stichijų kentėjo labiau nei kiti, pastebėjo „Lietuvos draudimo“ ekspertai.

Iš viso per pirmą šių metų pusmetį didžiausia šalies draudimo bendrovė užfiksavo daugiau nei 6,3 tūkst. atvejų, kai klientams priklausantys pastatai ar namų turtas nukentėjo nuo galingo vėjo gūsių, žaibo, krušos ar liūties.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, audrų sukeltų žalų skaičius šiemet buvo net 3 kartus didesnis.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas sako, kad vien tik audros ir gamtos jėgų sukeltiems nuostoliams atlyginti „Lietuvos draudimas“ per pirmąjį metų pusmetį jau išmokėjo daugiau nei 2,6 mln. eurų. Vidutinė dėl gamtinių stichijų išmokėtų nuostolių suma vienam klientui siekia beveik 500 eurų. Didžiausias pavienis nuostolis dėl gamtos stichijų šiemet buvo įvertintas 50 tūkst. eurų – sugadinta vėjo jėgainė.

Apdorojęs tūkstančius pranešimų apie šiemet dėl stichijų patirtas žalas, „Lietuvos draudimas“ sudarė gamtinių jėgų rizikos žemėlapį. Žemėlapis atskleidžia, kur dažniausiai nuo gamtos žalų šiemet kentėjo gyventojų namai, kotedžai, sodybos ir butai, o spalvos intensyvumas parodo, kokia dalis pastatų konkrečiame regione patyrė audros žalą.

Stipriausiai nukentėjo Vakarų Lietuva

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, stipriausi smūgiai šiemet teko Vakarų Lietuvai. Į labiausiai paveiktų regionų TOP5 patenka Klaipėdos, Šilutės, Kretingos rajonai bei Palangos miestas. Čia dėl audrų gyventojų būstai kentėjo beveik 6 kartus dažniau, palyginus su mažiausiomis audrų paveiktomis šalies vietovėmis.

Kiek mažiau nukentėjo žmonės, gyvenantys Jurbarko, Pagėgių, Rietavo, Skuodo ir Vilniaus apylinkėse. Tarp dešimties mažiausiai šių metų pirmąjį pusmetį nuostolių dėl audrų patyrusių vietovių yra Ukmergės, Zarasų, Varėnos, Joniškio, Pakruojo, Mažeikių ir Kazlų Rūdos rajonai bei Alytaus miestas.

Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais, o 2020-tieji tikrai įeis į istoriją kaip metai, kuriais užfiksuota itin daug stichinių nelaimių žalų. Įvertinant tai, kad apie pusė Lietuvoje esančių nuosavų namų ir du trečdaliai butų yra neapdrausti, jų savininkams žalas tenka kompensuoti iš savo santaupų.

Mažiausiai nukenčia butai, pasigendama rūpesčio namais, ūkiniais pastatais ir sandėliais

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas atkreipia dėmesį, kad nuo gamtos jėgų, vertinant žalą pastatams, apie 6 kartus dažniau nukenčia nuosavi namai nei butai. Kai kalbame apie vidaus turto žalas, nuosavi namai, palyginus su butais, nukenčia 3 kartus dažniau.

„Kalbant apie žalų pobūdį, nuo namų stiprus vėjas nuplėšia stogus ar jų dalis, aplaužo apdailos detales, apgriauna kaminus. Nuo stipraus vėjo nukenčia ir lauko statiniai – šiltnamiai, pavėsinės. Vasarą kylantys ekstremalūs gamtos reiškiniai paprastai neapsiriboja tik stipriu lietumi ar vėju. Gyventojų turtas dažnai būna paveikiamas ir krušos: ledo gabalėliai pažeidžia automobilius, stogelius, stogines ir šiltnamius. Aktyvūs žaibavimai, perkūnijos sukelia viršįtampius tiek butų, tiek namų gyventojams, dėl kurių sugadinama buities, šildymo sistemos technika ar apskritai pastato elektros instaliacija“, – pasakoja A. Gimbickas.

www.silute.lt nuotr.

2020 m. rugsėjo mėnesį vyks Lietuvos kariuomenės pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos ir sąjungininkų kariai, atstovai iš įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir organizacijų.

Mokymai vyks daugiausiai Telšių, Šiaulių, Klaipėdos, Tauragės, apskrityse ir teritoriniuose vandenyse.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokymų metu vykdomų taktinių užduočių metu bus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės ir ginklai. Pratybos neturėtų sutrikdyti įprastinės vietinių gyventojų veiklos. Pratybos suderintos su Klaipėdos, Šilutės, Palangos miesto, rajono savivaldybių administracijomis, policija, bendruoju pagalbos centru ir kitomis susijusiomis institucijomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone nustatyti du nauji susirgimo koronavirusu atvejai.

COVID-19 diagnozuotas iš Švedijos grįžusiai 29 metų amžiaus Gardamo seniūnijos gyventojai ir 71 metų šilutiškiui, turėjusiam kontaktų su sergančiuoju koronavirusine infekcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškis dabar gydomas ligoninėje Klaipėdoje, o Gardamo seniūnijos gyventoja, kadangi ji dar vakar nejautė jokių ligos simptomų, – namuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministerija parengė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, kuriame numatyta, kad verslinė žvejyba Kuršių mariose žuvų migracijos ir neršto laikotarpiais uždraudžiama.

Rugsėjo–spalio mėnesiais Kuršių mariose versliniais žvejybos įrankiais sugaunama didžioji dalis karšių, kuojų, sterkų ir kitų žuvų verslinio laimikio. Tačiau šiuo laikotarpiu daugiausiai į žvejybos įrankius pakliūva ir nerštui į upes migruojančių žuvų – 75 % lašišų ir šlakių bei 73 % žiobrių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagal Buveinių direktyvos nuostatas šalys yra įsipareigojusios palaikyti šios direktyvos prieduose įrašytų rūšių gerą apsaugos būklę.

„Žvejams verslininkams už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą būtų mokamos kompensacijos pagal įmonių vidutines pajamas, kurias jos gaudavo pastaraisiais metais žvejodamos laikotarpiais, kuriais siūlomu įsakymo pakeitimu numatoma uždrausti žvejybą: rugsėjo–spalio ir balandžio–gegužės mėn.“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

HELCOM duomenimis, Rygos įlankos ir rytinės Baltijos lašišų išteklių grupės, kuriai priskiriama ir Lietuvos lašišų populiacija, lašišų reproduktorių ir rituolių gausumo būklė yra akivaizdžiai blogesnė, nei nustatytos ribinės vertės. Lietuvos šlakių populiacijos būklė taip pat vertinama kaip bloga. Mokslininkų nuomone, tokia būklė siejama su per daug intensyvia lašišų žvejyba, vandens kokybe (tarša, eutrofikacija), nerštaviečių ir buveinių praradimu dėl pastatytų užtvankų. Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose nuo 2003 m. blogėja. Pastaraisiais metais sterkų populiacijoje vyrauja maži, apie 20 cm ilgio sterkų jaunikliai. Net ir stambiaakiuose tinkluose dauguma pakliuvusių sterkų yra neverslinio dydžio. Didžioji dalis jų sugaunama rugsėjo mėnesį. Mokslininkų nuomone, kadangi šiuo metu Kuršių mariose yra gausūs pagrindinio sterkų maisto – pūgžlių ištekliai, sumažinus neverslinio dydžio sterkų šalutinį laimikį, jų ištekliai per artimiausius penkerius metus galėtų atsikurti.

am.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 11 d. Šilutės rajone patvirtintas naujas įvežtinis COVID-19 atvejis.

Šįkart susirgo 21 metų jaunuolis, buvęs komandiruotėje Nyderlanduose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jaunuolis į Lietuvą grįžo rugpjūčio 8 dieną, iškart laikėsi griežtos saviizoliacijos.

Šiuo metu jaučiasi gerai, gydosi ir izoliuojasi namuose (kolegos iš vienos konkuruojančios firmos praneša, kad Bikavėnų kaime).

Daugiausiai šimtukų gavo Vydūno gimnazijos abiturientai. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Matematikos valstybinio brandos egzamino Šilutės rajone neišlaikė net 42 proc. kandidatų (Lietuvoje – per 32 proc.).

Užtat šimtukų šiemet sulaukėme daugiau nei prieš metus – 17 (praėjusiais metais buvo 14).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2019-2020 m. m. rajono abiturientai rinkosi laikyti vienuolikos mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus. Vieną iš svarbiausiųjų – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 254 kandidatai (kartu su eksternais ir buvusiais mokiniais), neišlaikė 41.
Matematikos egzaminą laikė 193, neišlaikė 81; istorijos laikė 130, neišlaikė 2; geografijos laikė 85, neišlaikė 4; biologijos laikė 122, neišlaikė 6; chemijos laikė 23, neišlaikė 2; fizikos laikė 35, neišlaikė 2; informacinių technologijų laikė 35, neišlaikė 2; anglų kalbos laikė 255, neišlaikė 3; vokiečių kalbos laikė 2 ir abu išlaikė aukštais balais; rusų kalbos laikė 3 ir visi išlaikė.

Lyginant su praėjusiais metais, neišlaikiusiųjų procentas mažesnis keturių mokomųjų dalykų: istorijos, geografijos, biologijos ir anglų kalbos; šiek tiek padaugėjo neišlaikiusiųjų informacinių technologijų, fizikos, chemijos, lietuvių kalbos ir literatūros, o daugiausiai, beveik 42 procentai, neišlaikė matematikos.

Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14):
anglų kalbos – 10;
lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2;
matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką.

Juos gavo abiturientai iš Šilutės Vydūno gimnazijos (11 šimtukų), Šilutės pirmosios gimnazijos (5 šimtukai) ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijos (1 šimtukas).

Du gavo po tris šimtukus, vienas – du ir devyni – po 1 šimtuką. Taigi, šiais metais rajone turime 12 šimtukininkų.

Žemaičių Naumiesčio muziejaus nuotr.

Iš karto po pirmą rugpjūčio sekmadienį Žemaičių Naumiestyje vykusių Kapinių šventės, evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas pakvietė naumiestiškius bei į šventę atvykusius šio krašto gyventojus prie klebonijos. Ten vyko dar vienos iškilmės.

Daugybę negandų atlaikiusioje šios bažnyčios jau istorine tapusioje klebonijoje čia kantoriumi (kantorius – bažnyčios choro vadovas, dirigentas, giedojimo mokytojas, vargonininkas) 1899 – 1914, 1933 – 1936 bei 1945 – 1950 metais dirbo Frydrikas Megnius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis latvių kilmės bažnyčios tarnautojas buvo labai šviesus žmogus: 1900 m. šiame pasienio su Rytų Prūsija miestelyje atkūrė vokiečių, o 1903 m įsteigė pirmąjį lietuvių chorą Žemaičių Naumiestyje, 1908 m. miestelyje įsteigė Mėlynojo kryžiaus (blaivybės) draugiją, 1911 m. ėmė leisti sąsiuvinio formato savaitraštį „Svečias“ („Sweczias“), o 1913 m. parengė ir išleido iliustruotą elementorių vaikams „Raktelis“. Vėliau, 1936 – 1944 m., dirbdamas Laugaliuose, leido savo antrąjį periodinį spaudinį – savaitraštį vaikams „Vaikų draugas“. 1947 m. Žemaičių Naumiestyje jis ordinuotas kunigu diakonu. Mirė 1950 m. Palaidotas Žemaičių Naumiesčio kapinėse.

Pagerbti šį žmogų ir prisiminti švietėjiškos reikšmės turėjusį savaitraščio „Svečias“ prie klebonijos pakabinant atminimo lentelę. Taip pagaliau prisimintas ir įvykdyta senas įsipareigojimas.

Kunigas V. Miliauskas šios lentelės atidarymo iškilmes pradėjo giesme. Atidengti ją pakvietė vieną vyriausių šios bendruomenės narių Gustavą Timpą ir evangelikų liuteronų bendruomenės pirmininkę Vandą Marozienę. Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis susirinkusiems priminė F. Megniaus gyvenimą ir veiklą, pažymėdamas, kad sąsiuvinio dydžio 12 puslapių gotišku šriftu lietuvių kalba leistas savaitraštis „Svečias“ ne tik informavo apie bažnytinio bei visuomeninio gyvenimo aktualijas, bet ir turėjo nemažai auklėjamosios medžiagos. Sveikinimo žodį tarė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotoja Vaidilutė Dūdienė pasidžiaugė, kad radosi dar vienas kultūrinis švietėjiškas objektas šiame miestelyje.

Iškilmes kunigas V. Milauskas baigė prasmingais Šventojo rašto žodžiais bei bendra susirinkusiųjų malda. Po to pakvietė apžiūrėti naujam gyvenimui prikeltą kleboniją bei susipažinti su čia Žemaičių Naumiesčio bibliotekos parengta parodėle apie F. Megnių bei jo leistą laikraštį „Svečias“ („Sweczias“). Tai buvo penkta vieta Lietuvoje, kur po spaudos atgavimo lietuviškai rašmenimis imta leisti spauda.

sumin.lrv.lt nuotr.

Į Nemuną laivu išplaukęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su devynių savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovais sutarė dėl spartaus laivybos upių kelių gaivinimo visoje Lietuvoje, sparčiai investuojant į Nemuno, Neries, Nevėžio ir kitus vandens kelius, teigiama pranešime spaudai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per artimiausius trejus metus, investavus daugiau kaip 30 mln. eurų, būtų atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėda, suaktyvėtų keleivinė ir pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno mariose ir Kuršių mariose.

Tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.

„Siekiant sparčiai atkurti laivybos kelius Lietuvoje, bus konsoliduojamas vidaus vandenų kelių tinklo valdymas, perimant savivaldybių valdomus kelius vidaus vandenų kelių direkcijos žinion. Taip pat numatoma užtikrinti ilgalaikį ir tvarų infrastruktūros plėtros finansavimą“, – sakė J.Narkevič.

Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų eksploatuojami – 443 kilometrai, į kuriuos patenka tarptautinis E 41 vidaus vandenų kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.

„Per Lietuvą iš Rytų į Vakarus, Klaipėdos kryptimi eina sparčiai augantis krovinių srautas, kuris stipriai apkrauna automagistralę Vilnius-Klaipėda bei geležinkelio linijas. Siekiant efektyviai valdyti srautus, rizikas, atkuriamas vandens kelias Nemuno upe yra ideali alternatyva sausumos transportui“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Pasak jo, vidaus vandenų kelių įtraukimas į bendrą Lietuvos transporto sistemą padidintų kiekybinį transporto pralaidumą, sustiprintų šalies konkurencingumą, kadangi dėl žemesnių transportavimo kaštų sumažėtų ir bendras šalies transportavimo kaštų vidurkis.

Krovinių gabenimas upe yra itin patraukli alternatyva dėl saugumo, itin žemo avaringumo, lyginant su vilkikais. Taip pat svarbus mažas poveikis aplinkai – tarša 2,5 karto mažesnė nei automobilių transporto. Ekonomiškumas – tonkilometriui suvartojama apie 17 proc. kelių transporto ir 50 proc. – geležinkelių transporto suvartojamos energijos.

„Keliu Nemunas-Klaipėda per metus Lietuvoje dirbančios bendrovės, preliminariu vertinimu, galėtų sugeneruoti net 1 mln. tonų krovinių. Prognozuotume, kad realus Nemuno laivakelio sutvarkymas pritrauktų dar daugiau potencialių įmonių, kurios būtų suinteresuotos vežti krovinius vidaus vandenų transportu bei vykdyti keleivinę ir pramoginę laivybą, kas padidintų ekonominį aktyvumą šalia Nemuno įsikūrusiose savivaldybėse bei investicijų pritraukimą į jas“, – ketvirtadienį sakė V. Vinokurovas, kartu su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi Lietuvos vidaus vandenų viziją pristatęs prie Nemuno įsikūrusių savivaldybių merams.

J.Narkevič teigimu, Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų investicijų iš Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų E 41 keliui sutvarkyti. Taip yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.

Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas. Taip pat pervežti suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.

Pasak direkcijos vadovo, V. Vinokurovo, Nemuno potencialas yra didžiulis. Pavyzdžiui, viena barža talpina 1000 tonų krovinių, tuo tarpu sausumos keliais tokį krovinių kiekį reikėtų gabenti 40-čiai vilkikų.

Per pastaruosius 30-40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivakelį reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos.

„Nemune įrengta virš 1200 bunų – iš žvirgždo, skaldos ir akmenų įrengtų statinių, kurie suspaudžia vandens tėkmę, nukreipia nešmenis į kranto pusę ir padeda išsivalyti upės dugnui laivakelyje. Deja, daugumos jų būklė yra bloga: apie 500-700 bunų būtina rekonstruoti arba tikslinėse vietose pagal poreikį pastatyti naujų. Vietoje to, kad dabar kalbėtume apie krovinines baržas Nemune ir plėtotume krovinių bei žmonių gabenimą Nemunu, kasmet vien iš jo iškasame virš 700 tūkst. kubinių metrų sąnašų, tiesiog stengdamiesi pašalinti nuolat susidarančias seklumas“, – sakė V. Vinokurovas.

Laivybos upėmis vizijos pristatyme ketvirtadienį dalyvavo Druskininkų, Alytaus, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Jurbarko rajono ir Neringos savivaldybių vadovai.

Birštono merė Nijolė Dirginčienė sako, kad valstybės dėmesys Nemunui yra gyvybiškai svarbus, nes pačių savivaldybių pastangų ir iniciatyvumo neužtenka.

„Per pastaruosius 10 metų Nemunas yra labai stipriai uždumblėjęs. Dėl atšilusio klimato žiemą upė neužšąla, ledai nebeišvalo upės dugno, srovės tėkmė nėra didelė. Esame vienintelis kurortas Kauno regione, garlaiviu iš Kauno pas mus vienu ypu atvyksta apie 100 žmonių, tačiau išvalytas, pagilintas Nemunas atgaivintų turizmą, ko mes tikrai labai laukiame, leistų keliauti net iki Augustavo kanalų Lenkijoje. Stipriai beldžiamės į visas duris ir tikimės, kad Nemunui pagaliau bus skirtas dėmesys, kurio upei taip reikia“, – teigė N. Dirginčienė.

Pasak Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, Nemunas Jurbarko rajonui ir miestui ypač svarbus jau keletą šimtų metų – iki antrojo pasaulinio karo čia buvo didelis prekybos uostas, o vėliau įrengtas krovinių uostas žvyrui ir gelžbetonio gaminiams transportuoti.

„Tarp Kauno ir Klaipėdos toks uostas yra tik Jurbarke. Todėl Nemuno pritaikymas laivybai – tiek krovinių gabenimui, tiek pramoginei laivybai, turizmui – mums yra vienas iš pagrindinių prioritetų. Laivyba Nemunu ir veikiantis uostas sudarytų galimybę tiek Jurbarko rajone, tiek visame Tauragės regione, tiek kaimyniniame Šakių rajone investuotojams steigti įmones, sukuriant darbo vietas. Labai jaučiame poreikį pramoginei laivybai, plėsime Nemuno pakrančių infrastruktūrą, ir neabejojame, kad galimybė plaukti Nemunu atvers naujas galimybes turizmo paslaugų teikėjams“, – tvirtina Jurbarko rajono meras.

Per pastaruosius dešimtmečius likimo valiai buvo palikti perspektyvūs vietiniai vandens keliai, kurie yra neprižiūrimi, tam neskiriamos lėšos. Kėdainių rajono savivaldybė 2019 m. inicijavo vietinės reikšmės kelių sąrašo papildymą Nevėžio upės ruožu Kėdainių mieste, tačiau ir šis kelias neeksploatuojamas. Šilutės rajono savivaldybė turi daugiausiai vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių, naudojamas Šyšos upės kelias ir kiti, tačiau jie neeksploatuojami. Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės siekia perduoti visus vietinius kelius VVKD.

urm.lt nuotr.

Šeštadienį Rusnėje surengtos iškilmingos ceremonijos metu „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“ apdovanotas mokytojas, visuomenininkas Vytautas Toleikis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, JAV ambasadorius Robertas Gilchristas, Vokietijos ambasadorius Matthias P.Sonnas, Izraelio ambasadorius Yossi Levy, Indijos ambasadorius Tsewang Namgyal, Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius, Indijos garbės konsulas Rajinder Chaudhary, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vytautas Toleikis atrado ir tyrinėja rusniškio litvako Hermanno Kallenbacho draugystę su Mahatma Gandžiu. Ši draugystė taip pat įamžinta Rusnėje stovinčiu Romo Kvinto paminklu, kuris buvo atidengtas 2015 metais ant Atmatos upės kranto.

Apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“, kurį įsteigė Lietuvos ir Indijos forumas, įteiktas antrą kartą. 2019 metais apdovanojimas įteiktas Indijos garbės konsului Lietuvoje Rajinder Chaundhary.

Ceremonijos metu taip pat buvo pristatytas naujas straipsnių rinkinys „Sielos dvyniai“, apie Mahatmos Gandžio ir Hermanno Kallenbacho pažintį ir jų bendrą veiklą Pietų Afrikoje. Knygą bus galima rasti viešosiose bibliotekose ir Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre.

Mahatma Gandis ir Hermannas Kallenbachas susipažino Pietų Afrikoje 20 amžiaus pradžioje. Hermannas Kallenbachas tapo artimu Mahatmos Gandžio draugu bei finansiškai rėmė M. Gandžio inicijuotą nesmurtinio pasipriešinimo sąjūdį.

www.urm.lt inf.

Stop kadras.

Ženklai, simboliai ir istorija, kuri pateikiama per žaismą.

Šį savaitgalį Vilkyčiuose renkasi šiaudinių skulptūrų meistrai iš visos Lietuvos – čia vyksta pleneras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

LRT televizija domisi, kokia šiemet tema ir kiek skulptūrų papuoš Vilkyčių parką.

D. Laukevičiaus nuotr.

Rusniškis Domantas Laukevičius, jūrine baidare įveikęs per 150 kilometrų, bet taip ir nepasiekęs užsibrėžto tikslo, grįžta namo sausumos keliais.

Savaitgalį startavęs šiaurės Danijoje, Domantas tris dienas galynėjosi su Baltijos bangomis. Tačiau sėkmingai pradėtą rusniškio žygį į Lietuvą nutraukė rankos piršte atsivėrusi žaizda.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Medikai jam leido rinktis: arba nutraukti irklavimą ir gydytis, arba plaukti toliau ir rizikuoti savo sveikata, mat per sunkiai gyjančią žaizdą lengvai gali įsimesti infekcija.

Domantas priėmė išmintingą, bet, kaip pats rašo savo feisbuko paskyroje, širdžiai skaudų sprendimą.

Jis atsiprašo visų, kuriuos galbūt nuvylė, ir dėkoja už palaikymą bei supratimą.

„Bet irklai nebus visam sudėti“, – žada Domantas.

To jam ir linkime.