Pirmiausia bankas žiūri į pajamas.Pildant paskolos paraišką gali atrodyti, kad bankui svarbiausia keli skaičiai: atlyginimas, darbo stažas ir norima pasiskolinti suma. Tačiau realybėje sprendimas priimamas įvertinus gerokai platesnį finansinį paveikslą. Bankui svarbu ne tik tai, kiek žmogus uždirba šiandien, bet ir ar jo pajamos yra stabilios, kaip jis iki šiol vykdė savo įsipareigojimus, kiek paskolų jau turi ir kaip atrodytų jo biudžetas pasikeitus ekonominėms sąlygoms.
Todėl du žmonės, gaunantys vienodą atlyginimą ir besikreipiantys dėl tokio pat dydžio paskolos, nebūtinai sulauks vienodo atsakymo. Vieno finansinė situacija gali būti vertinama kaip saugesnė, o kito – kaip kelianti daugiau rizikos.
Nuo ko prasideda vertinimas?
Pirmiausia bankas žiūri į pajamas. Tačiau vien jų dydžio neužtenka. Vertinama, ar pajamos yra tvarios, reguliarios ir tikėtina, kad bus gaunamos ateityje.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris jau kelerius metus dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir gauna panašaus dydžio atlyginimą kiekvieną mėnesį, bankui atrodo kitaip nei žmogus, kuris neseniai pakeitė darbą, dirba pagal trumpalaikes sutartis arba didelę pajamų dalį gauna iš nereguliarios veiklos.
Tai ypač aktualu imant būsto paskolą, nes kalbama apie ilgalaikį įsipareigojimą. Lietuvos bankas nurodo, kad vertinant būsto paskolos gavėją svarbi bent šešių mėnesių tvarių pajamų istorija. Taip pat atsižvelgiama į tai, kaip finansinė situacija galėtų pasikeisti ateityje – pavyzdžiui, keičiant darbą ar sumažėjus vieno šeimos nario pajamoms.
Taigi bankas iš esmės bando atsakyti į paprastą klausimą: ar šios pajamos nėra tik laikinas finansinis pakilimas?
Kredito istorija ir ankstesni sprendimai
Geras atlyginimas nepadės, jei ankstesni finansiniai įsipareigojimai buvo vykdomi neatsakingai. Kredito istorija bankui leidžia pamatyti, kaip žmogus elgėsi su paskolomis, lizingu ir kitais įsipareigojimais.
Vėlavimai mokėti įmokas, nepadengtos skolos ar kiti finansiniai nesklandumai gali turėti įtakos galimybei gauti paskolą ir jos sąlygoms. Lietuvos bankas pabrėžia, kad kredito istorija gali lemti tiek galimybę pasiskolinti, tiek skolinimosi kainą.
Prieš kreipiantis į banką verta pačiam pasitikrinti, kokia informacija apie turimus įsipareigojimus yra registruota, o tai galima padaryti Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazėje.
Šiame kontekste svarbi ir sąvoka kreditingumas – tai iš esmės finansinės situacijos ir gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus vertinimas. Bankui rūpi ne vien dabartinė žmogaus sąskaitos būklė, bet ir tai, ką apie jo finansinį elgesį pasako ankstesnė istorija.
Kiek skolų jau turite?
Kitas svarbus klausimas – kiek pinigų žmogui jau tenka atiduoti kiekvieną mėnesį.
Paskolos paraiškoje nurodytas atlyginimas gali atrodyti solidžiai, tačiau situacija pasikeičia, jei žmogus jau moka būsto paskolos, automobilio lizingo, vartojimo kredito įmokas arba turi kitų finansinių įsipareigojimų. Bankas vertina visą šį paveikslą, o ne vien naują paskolą.
Vartojimo kredito atveju Lietuvos bankas nurodo, kad visi esami ir naujai prisiimami finansiniai įsipareigojimai paprastai negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. tvarių pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu šeimos tvarios mėnesio pajamos siekia 3000 eurų, 40 proc. riba reikštų 1200 eurų visų finansinių įsipareigojimų įmokoms. Tai nėra vien naujos paskolos įmoka – skaičiuojami ir jau turimi įsipareigojimai.
Būtent todėl prieš teikiant paraišką verta susidaryti gana paprastą savo finansinės situacijos vaizdą:
…….kiek per mėnesį gaunama tvarių pajamų;
…….kiek jau mokama už paskolas ir lizingą;
…….kokia būtų naujos paskolos įmoka;
…….kiek pinigų liktų būtiniausioms išlaidoms;
…….ar būtų įmanoma mokėti įmokas ir pajamoms sumažėjus.
Tokie skaičiavimai padeda suprasti ne tik tai, kiek teoriškai galima pasiskolinti, bet ir kiek iš tiesų būtų patogu skolintis.
Kas nutiktų, jei palūkanos pakiltų?
Bankas taip pat negali vertinti paskolos vien pagal tai, kaip žmogus atrodo šiandien. Ilgalaikio kredito atveju svarbu, kas nutiktų pasikeitus sąlygoms.
Būsto paskolų atveju nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. galioja atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Vienas iš jų numato, kad finansiniams įsipareigojimams galima skirti ne daugiau kaip 50 proc. mėnesio tvarių pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Tai svarbu todėl, kad paskola gali būti paimta vienomis palūkanų sąlygomis, tačiau jos laikui bėgant gali pasikeisti. Jei žmogaus biudžetas vos subalansuotas esant dabartinei įmokai, net ir nedidelis pokytis gali tapti problema.
Kitaip tariant, bankas vertina ne tik „ar galite mokėti šiandien?“, bet ir „ar tikėtina, kad galėsite mokėti, jei situacija taps mažiau palanki?“.
Ne tik žmogus, bet ir būstas
Kai kalbama apie būsto paskolą, vertinamas ne tik pats paskolos gavėjas. Svarbus ir turtas, kurį planuojama įsigyti.
Bankui aktuali būsto vertė, jo likvidumas ir tai, kokią paskolos dalį ji padengia. Vienas pagrindinių rodiklių yra paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykis.
Nuo 2026 m. rugpjūčio pirmą būstą perkantiems asmenims taikomas 10 proc. minimalaus pradinio įnašo reikalavimas, jei jie atitinka pirmojo būsto pirkėjo kriterijus.
Tai reiškia, kad jei būstas kainuoja 150 tūkst. eurų, minimalus pradinis įnašas tokiu atveju būtų 15 tūkst. eurų. Tačiau konkretus bankas gali taikyti ir griežtesnius reikalavimus, todėl vien minimalaus reguliacinio dydžio neužtenka vertinant realias galimybes.
Be to, svarbu atskirti būsto kainą nuo jo vertės banko akimis. Jei pirkimo sutartyje nurodyta suma gerokai viršija nepriklausomo vertinimo metu nustatytą turto vertę, finansavimo galimybės gali būti kitokios, nei tikėjosi pirkėjas.
Informaciją apie turimą nekilnojamąjį turtą galima pasitikrinti ir Registrų centro svetainėje, o tai gali būti aktualu vertinant, ar žmogus apskritai atitinka pirmojo būsto pirkėjo kriterijus.
Galutinis banko verdiktas
Įsivaizduokime du žmones, kurių atlyginimas yra po 2500 eurų. Abu nori pasiskolinti po 100 tūkst. eurų. Iš pirmo žvilgsnio jų situacija identiška.
Tačiau pirmasis neturi kitų paskolų, kelerius metus dirba toje pačioje įmonėje, neturi pradelstų mokėjimų ir yra sukaupęs pakankamą pradinį įnašą. Antrasis moka automobilio lizingą, neseniai pakeitė darbą, turi kelis kitus finansinius įsipareigojimus ir anksčiau yra vėlavęs mokėti įmokas.
Bankui tai – dvi visiškai skirtingos rizikos situacijos.
Prieš pildant paraišką verta trumpai pasitikrinti:
…….ar pajamos yra stabilios ir pakankamos;
…….ar nėra pradelstų mokėjimų ar nepadengtų įsipareigojimų;
…….kiek kas mėnesį jau skiriama paskoloms, lizingui ir kitiems kreditams;
…….kiek pinigų liktų sumokėjus naujos paskolos įmoką;
…….ar turimas pakankamas pradinis įnašas;
…….ar finansinė situacija išliktų valdoma padidėjus palūkanoms.
Todėl paskolos vertinimo nereikėtų suprasti kaip paprasto testo, kuriame svarbiausias atsakymas yra atlyginimo dydis. Bankas vertina visumą: pajamas, jų stabilumą, kredito istoriją, turimus įsipareigojimus, būsimą įmoką, galimą palūkanų pokytį, o būsto paskolos atveju – ir patį turtą bei pradinį įnašą.
Galiausiai toks vertinimas naudingas ne tik bankui. Jis leidžia ir pačiam žmogui realistiškiau įvertinti savo galimybes. Didžiausia paskola nebūtinai yra geriausia paskola, o tai, kad bankas gali paskolinti tam tikrą sumą, dar nereiškia, kad ją patogu grąžinti.
Prieš kreipiantis dėl paskolos verta pažvelgti į savo finansus taip, kaip į juos žiūrės kredito davėjas: ne per vieną atlyginimo skaičių, o kaip į visą ilgalaikį finansinį paveikslą. Būtent toks požiūris padeda suprasti, kiek galima skolintis ne tik teoriškai, bet ir atsakingai.
.
.
Užsakymo Nr. 260924
