www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus sezoninių darbų laikotarpiui, dalis žmonių renkasi trumpalaikius darbus žemės ūkyje ar miškininkystėje. Tokiais atvejais dažnai naudojami paslaugų kvitai – supaprastinta atsiskaitymo forma, taikoma laikiniems, vienkartiniams darbams, kuriems nereikia specialios kvalifikacijos ar leidimų.

Paslaugų kvitų tvarka numato pareigas tiek paslaugų gavėjams, tiek paslaugų teikėjams. Paslaugų gavėjas privalo tinkamai įforminti paslaugų teikimą, pateikti reikiamus duomenis „Sodrai“ ir sumokėti nustatytas įmokas. Tuo metu paslaugų teikėjas turėtų įsitikinti, kad gavo savo paslaugų kvito egzempliorių, o tam tikrais atvejais – pasibaigus metams įsivertinti, ar nereikia papildomai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Ką svarbu žinoti paslaugų gavėjams?

Paslaugų gavėjas turi įsigyti paslaugų kvitų knygelę, tinkamai užpildyti kvitus, pateikti PKV pranešimą „Sodrai“ ir sumokėti PSD įmokas už paslaugų teikėją. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą organizuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, todėl dėl paslaugų kvitų knygelių įsigijimo reikia kreiptis į šią instituciją, o ne į „Sodrą“.

PKV pranešimą apie praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas reikia pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Tai galima padaryti internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt. Prisijungę prašymų skiltyje rinkitės prašymo formą „Man teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus“.

Svarbu nepamiršti, kad paslaugų teikimo dienų skaičius ribojamas – jis priklauso nuo to, ar paslaugos teikiamos vienam, ar keliems paslaugų gavėjams. Vienam paslaugų gavėjui tas pats žmogus paslaugas gali teikti ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus. Jei paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams, bendra tokių paslaugų teikimo trukmė negali viršyti 90 dienų per metus. Skaičiuojamos visos dienos, kuriomis buvo teikiamos žemės ūkio ar miškininkystės paslaugos, neatsižvelgiant į tai, kiek valandų tą dieną buvo dirbta.

Pasiekus šias ribas, paslaugų pagal kvitus teikti nebegalima. Jei paslaugų gavėjui darbuotojo paslaugų reikia ilgesnį laiką, su juo turi būti sudaroma darbo sutartis.

Kokias įmokas reikia mokėti?

Paslaugų gavėjas už dirbantį pagal kvitą asmenį moka 6,98 proc. PSD įmoką nuo apskaičiuoto atlygio. Ši įmoka mokama net ir tuo atveju, jei žmogus jau yra draustas sveikatos draudimu kitais pagrindais, pavyzdžiui, dirba pagal darbo sutartį.

Pavyzdžiui, jei už paslaugas žmogui išmokama 100 eurų, PSD įmoka sieks 6,98 euro (100 € x 6,98 %). Jei išmokama 650 eurų – PSD įmoka sudarys 45,37 euro (650 € x 6,98 %).

Įmokas reikia sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos.

Ką svarbu žinoti dirbantiems pagal paslaugų kvitus?

Pagal paslaugų kvitus gali dirbti įvairios gyventojų grupės – studentai, pensininkai, bedarbiai ar dirbantieji pagal darbo sutartį. Registruoti bedarbiai, pradėję dirbti pagal paslaugų kvitus, bedarbio statuso nepraranda.

Paslaugų kvitas gali būti išrašomas kiekvienai darbo dienai atskirai arba vienam nepertraukiamam darbo laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam nei viena kalendorinė savaitė.

Baigus darbus, darbuotojas turi gauti užpildytą kvito egzempliorių.

Kada žmogui gali tekti papildomai mokėti PSD?

Svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais dirbantiems pagal paslaugų kvitus gali atsirasti pareiga metų pabaigoje papildomai įsivertinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai aktualu žmonėms, kurių vienintelis draustumo pagrindas yra darbas pagal paslaugų kvitus ir kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis, nedirba pagal darbo sutartį bei nevykdo kitos ekonominės veiklos.

Tais mėnesiais, kai žmogus teikia paslaugas pagal kvitus, PSD įmoką už jį sumoka paslaugų gavėjas. Ši įmoka apskaičiuojama nuo uždirbto atlygio, todėl gali būti mažesnė už minimalią mėnesio PSD įmoką. Dėl šios priežasties pasibaigus metams reikia perskaičiuoti sumokėtas PSD įmokas ir, jei jų nepakanka, iki gegužės 1 dienos savarankiškai sumokėti skirtumą, kad būtų padengtas minimalus sveikatos draudimo įmokų dydis. 2026 metais minimali PSD įmoka siekia 80,48 euro per mėnesį.

Tuo metu dirbantiems pagal darbo sutartį tokios prievolės paprastai neatsiranda, kadangi privalomojo sveikatos draudimo įmokas už juos sumoka darbdavys.

Policijos nuotr.

Lietuvos policija praneša apie birželio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Policijos dėmesys birželį bus skirtas ir valstybinės, ir vietinės reikšmės keliams, ir ypač judriausių transporto priemonių – dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojams. Šį mėnesį vyks ir dvi Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuotos priemonės, kurias surengs daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgos.

● Birželio 1–3d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

● Birželio 1–7d. – dviračių transporto priemonių vairuotojų kontrolė (angl. 2 Wheelers). Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota priemonė. Analogiška priemonė, skirta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti ir jų saugumui užtikrinti vykdyta ir praėjusių metų gegužę.

● Birželio 8–10d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė. Taip pat vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė – ar nesinaudojama mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos.

● Birželio 11–13d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė. Bus tikrinama, ar naudojamos techniškai tvarkingos šios transporto priemonės – turi baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos – gale, oranžinius šviesą atspindinčius elementus – iš abiejų šonų, tvarkingus stabdžius ir garso signalą, ar vairuotojai (ir keleiviai) naudoja saugos šalmus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, ar elektrine mikrojudumo priemone nevežami keleiviai (tai griežtai draudžiama), ar nepilnamečiai pagal amžių vairuoja atitinkamą transporto priemonę ir pan.

● Birželio 15–21d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (Europos kelių policijos tinklo ROADPOL priemonė). Birželio 19 d., penktadienį, – specialioji 24 valandų priemonė (angl. A & D Marathon).

● Birželio 24–27d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Policija primena, kad birželį bus daugiau vaikų kiemuose ir prie gatvių, dviratininkų, pėsčiųjų ir mikrojudumo priemonių vairuotojų. Vairuokite lėčiau gyvenamosiose zonose, būkite pasiruošę netikėtai išbėgančiam vaikui. Įpraskite pastebėti motociklininkus.

smsm.lrv.lt nuotr.

Birželio 1 d. prasideda pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Studentų laukia 11 valstybinių ir 4 nevalstybiniai universitetai bei 7 valstybinės ir 6 nevalstybinės kolegijos. Į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti beveik 13 tūkst. pirmakursių – kiek daugiau nei praėjusiais metais.

„Kviečiu stojančiuosius rinktis tas studijas, kurių specialistų mūsų valstybei labiausiai reikia: pedagogikos, slaugos, pareigūnų rengimo studijas – šiemet jose suplanuota daugiau valstybės finansuojamų vietų. O stojantieji iš socialiai jautrių grupių, kaip ir ankstesniais metais, gali pretenduoti į aukštąsias mokyklas per antrąją konkursinę eilę. Svarbu, kad nė vieno jaunuolio svajonių nestabdytų socialinės ar finansinės aplinkybės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Slaugos studijoms universitetuose ir kolegijose šiemet numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau, iš viso į šias studijas planuojama priimti 620 studentų.

Į pedagogikos studijų valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose numatyta priimti 800 pirmakursių. Dar 400 valstybės finansuojamų vietų numatyta pedagoginėms profesinėms studijoms, jas rinktis gali jau turintieji aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Daugiau pedagogikos specializacijų, į kurias įstojus galima gauti tikslinę stipendiją

Šiemet daugiau ne tik valstybės finansuojamų vietų pedagogikos studijų programose, bet ir prioritetinių pedagogikos specializacijų, kurių studentai gali pretenduoti į kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas. Stipendijas galės gauti dar trijų specializacijų studentai: anglų ir ispanų kalbų bei socialinės pedagogikos.

Kaip ir anksčiau, galimybę gauti stipendiją turės įstojusieji ir į kitas prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą.

Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro arba gretutines studijas galės pretenduoti į 481 Eur per mėnesį siekiančias stipendijas.

O prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentai kas mėnesį galės gauti 814 Eur stipendijas. Ši parama numatyta tiems, kurie sudarys sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigos baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Dalis stojančiųjų galės pasinaudoti antrąja konkursine eile

Į aukštąsias mokyklas stojantys jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos gali pasinaudoti antrąja konkursine eile. Jai numatyta apie 1,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų.

Antroji konkursinė eilė skirta tiems, kurie atitinka bent vieną iš sąlygų: yra iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, yra ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, kurių abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę, yra globotiniai, turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį.

Pretenduoti gali ir turintieji ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stoja į bakalauro ar vientisąsias studijas. Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas pastarųjų 3 metų darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlikta arba įskaityta karo tarnyba.

Stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir kitiems stojantiesiems.

Priėmimo reikalavimai panašūs kaip pernai

Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas, jiems pakanka dviejų VBE: stojantiesiems į menus nereikės matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas nebūtinas pasirenkamasis egzaminas.

Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jei stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegines studijas.

Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Priėmimo prašymai teikiami LABA BPO sistemoje iki liepos 23 d. 12 val. Šio etapo rezultatai bus skelbiami liepos 30 d. iki 15 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val.

Nuo rugpjūčio 4 d. iki 7 d. 12 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 14 val. iki rugpjūčio 13 d. 12 val. Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 14 d. iki 17 d. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 20 d. 14 val. iki rugpjūčio 21 d. 16 val.

Vasaros etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 15 d.

Organizatorių.

Dėl nenumatytų aplinkybių DYNORO atšaukė savo pasirodymą Šilutės miesto šventėje. Tačiau šventės scena neliks tuščia, praneša Šilutės kultūros centras.

Šeštadienį Šilutės šventės scenoje pasirodys vienas ryškiausių Baltijos šalių elektroninės muzikos atlikėjų – LUCKY LUKE. Milijoninės perklausos, tarptautiniai hitai, pasirodymai didžiausiuose regiono festivaliuose ir energija, kuri nepalieka abejingų.

„Šilutės kultūros centro tikslas išlieka tas pats – padovanoti miestui stiprią, kokybišką ir įsimintiną šventę. Todėl į situaciją reagavome nedelsdami ir užtikrinome atlikėją, kuris yra vertas pagrindinės vakaro scenos“, – teigiama išplatintame pranešime.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Gegužės 24 dieną Kėdainiuose vyko Lietuvos jaunučių – J16 ir jaunimo – U21 Lietuvos čempionatai – tai buvo atranka į šių metų spalio mėnesį vyksiantį Europos jaunių ir jaunimo čempionatą Latvijoje, Rygoje.

Šiose varžybose dalyvavo 308 sportininkai iš 37 Lietuvos karatė klubų. Šilutės karatė mokyklos „Shodan“ auklėtinė iškovojo aukso medalį bei pelnė kelialapį į Europos čempionatą!

Varžybos vyko iš dviejų dalių: kata (technikos demonstravimas) ir kumite (kovos). Pirma čempionato dalis prasidėjo kata rungtimi, kurioje konkurencija buvo itin didelė: dalyvavimas kata rungtyje reikalauja greičio, tikslumo, koordinacijos ir aukščiausio techninio pasirengimo. Būtent čia išsiskiria techniškiausi kovotojai. Antroji čempionato dalis – kumite kovos – ši dalis pareikalavo iš sportininkų maksimalaus susikaupimo ir ištvermės: kovose dalyviai turi demonstruoti greitį, tikslią techniką, kovinę dvasią bei gebėjimą prisitaikyti prie varžovo taktikos.

J16 merginų amžiaus grupėje +65 kilogramų svorio kategorijoje aukso medalį laimėjo Odrė Valeikė. Tai buvo viena didžiausių čempionato kategorijų, nes norint užlipti ant čempionų pakylos Odrei teko laimėti net tris kovas. Pirmoje kovoje shodanietė susirungė bei įveikė Rugilę Velepolskaitę (kl. Atemi), o antroje kovoje laimėjo prieš Kotryną Kasnauskytę (kl. Shodan). Finalinėje dvikovoje Odrė iškovojo kelialapį į Europos čempionatą bei Lietuvos čempionės titulą įveikusi varžovę Korneliją Misiutę (kl. Shodan).

Karate mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei treneriai Laurynas Vaičikauskas ir Eventas Gužauskas džiaugiasi pasiektais rezultatais šiame čempionate bei kiekvienu jame dalyvavusiu “Shodan” mokyklos auklėtiniu: „sportininkai skyrė nemažai laiko pasiruošimui, buvo rengiamos papildomos treniruotės. Džiaugiamės puikiais rezultatais, sportininkų atsidavimu ir iškovotais kelialapiais į Europos čempionatą! Didžiuojamės visa „Shodan“ komanda, treneriais ir tėvelių palaikymu. Linkime sėkmės besiruošiant Europos čempionatui Rygoje!“ – po įvykusio čempionato savo mintimis pasidalino L. Kubilius.

Kitas svarbus artėjantis renginys „Shodan“ karate mokyklos bendruomenei jau birželio 6 dieną Klaipėdoje – kvalifikaciniai diržų egzaminai: auklėtiniai rodys ištvermę, atsidavimą ir maksimalų susikaupimą bei ginsis naujus diržus; kiekvienas jų turės atlikti kihon (techniką) bei kata (technikos demonstravimą), o vyresni diržai dar turės ir sukovoti atitinkamą realių kovų skaičių su parinktais varžovais.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia švęsti traukiniautojų dieną, kuri šiemet bus minima birželio 6 d., šeštadienį. Visoms tos dienos vietinėms kelionėms traukiniais bus taikoma 90 proc. nuolaida.

Šiemet ši iniciatyva organizuojama jau trečią kartą. „LTG Link“ duomenimis, traukiniautojų dieną keleivių skaičius išauga rekordiškai – pernai traukiniais keliavo virš 33 000 keleivių, o tai yra dvigubai daugiau nei įprastą dieną. Atsižvelgdama į šią tendenciją, „LTG Link“ pirmąjį šios vasaros šeštadienį kviečia keliauti traukiniais.

„Tai – puiki proga keliauti traukiniu tiek jau jį atradusiems, tiek dar nebandžiusiems. Matome, kad traukiniautojų bendruomenė nuosekliai auga, todėl tikimės, jog vis daugiau gyventojų rinksis traukinį kaip patogią ir tvarią alternatyvą automobiliui kasdienėms ar laisvalaikio kelionėms“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Keliautojams „LTG Link“ iš viso siūlo 24 maršrutus, per dieną vykdoma net 200 reisų.

Visų birželio 6 dienos vietinių kelionių bilietai kainuos 90 proc. pigiau. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Klaipėdą nuvykti antrąja klase kainuoja 26,8 Eur, o Traukiniautojų dienos proga minėto maršruto bilietas kainuos vos 2,68 Eur. Minėta nuolaida sumuojama su visomis lengvatomis (studento ar senjoro), tačiau nesumuojama su komercinėmis nuolaidomis (grupės nuolaida).

90 proc. pigesnius bilietus keleiviai gali įsigyti internetinėje svetainėje www.ltglink.lt bei mobiliojoje programėlėje.

www.ku.lt nuotr.

Klaipėdos universiteto (KU) rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti STEAM ugdymą, skatinti mokinių domėjimąsi mokslu bei sudaryti sąlygas kryptingai ruoštis ateities profesijoms.

Pasirašyta sutartis numato bendradarbiavimą plėtojant inovatyvią, šiuolaikinės ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo, mokslo ir studijų sistemą. Partneriai sutaria telkti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, profesines žinias bei patirtį tam, kad mokiniams būtų sudarytos kuo geresnės galimybės pažinti STEAM mokymosi sritis ir rinktis perspektyvias studijų kryptis Klaipėdos universitete.

Bendradarbiavimo pagrindu KU sudarys galimybes gimnazistams ir pedagogams dalyvauti universiteto mokslininkų bei studentų vykdomose tiriamosiose veiklose, vasaros praktikose, ekspedicijose, mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kitose edukacinėse veiklose. Taip pat mokiniai galės naudotis universiteto moksline ir mokomąja įranga, edukacinėmis erdvėmis bei kitais ištekliais, skirtais praktiniams užsiėmimams ir pamokoms.

„Kalbant apie karjeros planavimą, dirbant su moksleiviais per metus keičiasi jaunuolių mąstysena ir profesinis orientavimasis. STEAM ugdymo principais besimokantis jaunimas, baigęs 9 klases, jau aiškiau žino, ką norėtų studijuoti, todėl ir į mokomuosius dalykus mokykloje žvelgia kitaip. Su viena Klaipėdos gimnazija atlikome eksperimentą – jo metu gerokai padidinome STEAM užsiėmimų skaičių. Mokslo metų pabaigoje net penkis kartus daugiau dešimtokų pasirinko tiksliųjų mokslų kryptis nei ankstesniais metais. STEAM centras tikrai padeda kryptingai galvoti apie studijas ir augina motyvaciją mokytis“, – sako Klaipėdos universiteto metodinio STEAM centro vadovė prof. dr. Aelita Bredelytė.

Taip pat, numatyta, kad KU mokslininkai ir dėstytojai teiks metodinę bei dalykinę pagalbą gimnazijos pedagogams, kartu rengs metodines priemones ir bendradarbiaus organizuojant įvairias tiriamąsias, kūrybines bei projektines veiklas.

Savo ruožtu Šilutės pirmoji gimnazija įsipareigoja bendradarbiavimo veiklas integruoti į ugdymo planus, skatinti mokinių dalyvavimą Klaipėdos universiteto veiklose ir projektuose, sudaryti sąlygas pedagogų profesiniam tobulėjimui bei stiprinti ryšius su universiteto mokslininkais.

Tikimasi, kad ši partnerystė prisidės prie dar glaudesnio mokslo ir švietimo bendradarbiavimo, skatins jaunimo susidomėjimą STEAM disciplinomis ir padės ugdyti ateities specialistus.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus laukinių gyvūnų jauniklių vedimo metui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ragina gyventojus elgtis atsakingai ir netrikdyti gamtoje aptiktų jauniklių. Specialistai pažymi – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jaunikliai palikti vieni, tačiau dažniausiai jų tėvai būna netoliese ir toliau jais rūpinasi. Tik įsitikinus, kad gyvūnas serga arba yra sužeistas – apie tai reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba serga, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai pakonsultuos, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su laukinių gyvūnų globa susijusius klausimus.

„Pavasarį sulaukiame susirūpinusių gyventojų, kurie nori padėti laukinių gyvūnų jaunikliams, skambučių. Pasitaiko atvejų kai tokia pagalba jaunikliams tikrai reikalinga, tačiau dažnu atveju tai tik per didelis rūpestis ir empatija matant laukinio gyvūno jauniklį vieną. Per didelis rūpinimasis laukinių gyvūnų jaunikliais gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Gamtoje viskas vyksta neatsitiktinai, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė yra puiki, ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai gali palikti“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.

Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didžiulį stresą.

Kodėl nereikėtų liesti ar perkelti?

Gyvūnų jaunikliai gamtoje turi savo vietą ir vaidmenį. Jie yra natūralios ekosistemos dalis, nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų priklauso nuo aplinkos, metų laiko, tėvų globos ir gamtos ritmo. Natūralus augimas gamtoje padeda formuotis stipriam, savarankiškam gyvūnui, gebančiam gyventi pagal savo rūšies poreikius. Todėl laukinio gyvūno jauniklio nereikėtų liesti ar imti.

Laukiniai gyvūnai jautriai reaguoja į stresą, todėl žmogaus paėmimas:

gali sutrikdyti natūralų maitinimą,
padidinti streso lygį,
sumažinti išgyvenimo galimybes,
sukelti priklausomybę nuo žmogaus.
Be to, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje be teisėto pagrindo ir leidimų yra teisės aktų pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė.

Dažniausios situacijos

Stirniukas pievoje ar miško pakraštyje. Dažniausiai sveikas ir stebimas motinos iš atstumo.
Kiškiukas žolėje. Paprastai slepiasi ir laukia sugrįžtančios patelės.
Paukščio jauniklis ant žemės. Vasaros pradžioje daugelio rūšių jaunikliai mokosi skraidyti ir kurį laiką būna ant žemės, tačiau tėvai juos maitina.
Svarbu atskirti bejėgį jauniklį nuo natūraliai vystymosi etapą išgyvenančio gyvūno

Laukinių gyvūnų nereikėtų maitinti šiltuoju metų laiku

Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos. Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan.

Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais

Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų bei jų jauniklių. Prasidėjus šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas.

Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių.

Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų minimalus.

Sparti urbanizacija priartina prie laukinių gyvūnų buveinių

Dėl spartėjančios urbanizacijos proceso priartėjame prie gyvūnų buveinių, todėl neturėtų stebinti laukiniai gyvūnai mieste. Tačiau trikdyti gyvūnus, prie jų artintis ar juos liesti nereikėtų. Susidūrus su laukiniu gyvūnu mieste svarbu leisti gyvūnui nekliudomai pasišalinti. Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje laukinį gyvūną.

Atsakomybė

Už laukinių gyvūnų tyčinį gaudymą, trikdymą arba šių gyvūnų paėmimą iš aplinkos, užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 750 eurų.

Primename, kad pastebėjus sužeistą arba akivaizdžiai sergantį laukinį gyvūną, apie tai reikia informuoti skubiosios pagalbos trumpuoju telefonu 112. Tokie pranešimai perduodami Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistais ir juos įvertinus, informacija perduodama Laukinių gyvūnų globos centro specialistams, kurie pasirūpina sužeistais gyvūnais.

mlietuva.lrv.lt nuotr.

Vienas lankomiausių Rambyno regioninio parko gamtinių paminklų – garsioji Raganų eglė – nuo šiol lankytojus pasitiks pasikeitusi, praneša Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Paskutinėmis šio pavasario dienomis Rambyno regioniniame parke vyko Raganų eglės lajos trumpinimo darbai. Šie darbai buvo būtini norint užtikrinti lankytojų saugumą ir siekiant prailginti šimtamečio, tačiau jau žuvusio medžio eksponavimo laikotarpį.

Įvairiais mokslininkų skaičiavimais Raganų eglės amžius galėtų siekti apie 160-180 m.

Visgi 2024 m. garsųjį medį užpuolęs žievėgraužis tipografas užbaigė jo gyvavimo ciklą. Raganų eglės kamienai, kurių šis unikalus medis geriausiais laikais turėjo net 18, tapo itin jautrūs vėjui ir pradėjo dažniau lūžinėti.

Siekiant sumažinti vėjo įtaką Raganų eglės kamienams, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ir Pagėgių rajono savivaldybės iniciatyva buvo kreiptasi į Valstybinės miškų urėdijos Šilutės padalinį dėl leidimo medžio lajos trumpinimo darbams. Šiuos darbus atliko UAB „Arbovit ir Ko“.

Raganų eglė – tai daugiakamienė paprastoji eglė (lot. Picea abies), auganti Rambyno regioniniame parke, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio, Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijos administruojamame sklype. Iki trumpinimo darbų šio medžio aukštis siekė net 34 m.

Ši eglė yra išskirtinė savo išvaizda, nes turi ne vieną ar kelis, bet keliolika kamienų ir yra paskelbta valstybinės svarbos gamtiniu paminklu.

Legendos byloja, kad dar mažos eglaitės viršūnę prancūzmečiu prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Visgi specialistai linkę manyti, kad šį medį suformavo gamtiniai veiksniai ir išskirtinis šio medžio genotipas. Tai bene vienintelė tokios įspūdingos, neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje arba net visame šių medžių savaiminio paplitimo areale. Todėl šis medis svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Raganų eglė yra vienas populiariausių Rambyno regioninio parko gamtinių objektų, kurį kasmet aplanko nuo 12 iki 15 tūkst. lankytojų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pradėta Šilutės rajono savivaldybės maudyklų vandens kokybės stebėsena, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

2026 m. gegužės 21 d. buvo atlikti pirmieji šio sezono maudyklų ir maudymosi vietų vandens mikrobiologiniai tyrimai. Tyrimus atliko „Darnaus vystymosi institutas“.

Tyrimų metu buvo vertinami:
žarniniai enterokokai;
žarninės lazdelės (E. coli);
paplūdimių smėlio kokybė;
aplinkos švara bei galimos taršos požymiai.

Nustatyta, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Atliekų, nuolaužų bei kitų plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

Paplūdimių smėlio kokybė taip pat atitiko higienos normų reikalavimus.

Mėginiai buvo paimti šiose Šilutės rajono savivaldybės maudyklose ir maudymosi vietose:
• Žemaičių Naumiesčio tvenkinyje;
• Kuršių mariose ties Kintais;
• Atmatos upėje;
• Šyšos upėje ties Darbininkų kv;
• Vilkėnų tvenkinyje;
• Ramučių tvenkinyje;
• Šylių tvenkinyje;
• Degučių tvenkinyje;
• Vainuto tvenkinyje;
• Kriauleidiškės tvenkinyje.

Informacija apie vandens kokybės tyrimų rezultatus rajono gyventojams bus teikiama reguliariai viso maudymosi sezono metu.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad poilsis prie vandens yra puikus būdas aktyviai ir sveikai leisti laiką, tačiau labai svarbu nepamiršti saugaus elgesio prie vandens.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Gegužės 22 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su vienu ryškiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų Rimantu Kmita. Renginio metu poetas, prozininkas, literatūros kritikas, eseistas ir literatūrologas pristatė savo kūrybą bei bendravo su skaitytojais.

R. Kmita kuria poeziją, rašo literatūros mokslo knygas ir romanus, yra sukūręs pjesių teatrui. Nuo 2010 metų jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Domėjimasis rašymu prasidėjo dar mokykloje. Autorių itin žavėjo Juozo Erlicko kūryba. Jo humoras, kalbos žaismas ir gebėjimas apie rimtus dalykus kalbėti ironiškai paliko didelį įspūdį. Galbūt todėl ir pats R. Kmita pradėjo rašyti humoreskas bei trumpus humoristinius tekstus. Jam patikdavo juos skaityti kitiems ir matyti žmonių reakcijas – taip autorius pajuto, kad tekstas gali veikti skaitytoją, sužadina emociją. Tai tapo viena pirmųjų paskatų rimčiau domėtis kūryba.

Plačiajai auditorijai autorius geriausiai pažįstamas iš romano „Pietinia kronikas“ (2016), parašyto šiaulietiška šnekta apie 9-ojo 10-ojo dešimtmečio Šiaulių gyvenimą. Šis kūrinys tapo bestseleriu, laimėjo Metų knygos rinkimus, o pagal romaną vėliau buvo sukurtas spektaklis ir kino filmas.

Susitikimo metu didžiausias dėmesys skirtas naujausiam autoriaus romanui „Editos kompleksas. Normalūs žmonės nesišypso“ (2025). Rašytojas plačiau pristatė knygos temas, kūrybinį procesą, atsakė į skaitytojų klausimus bei dalijosi įžvalgomis apie šiuolaikinę literatūrą.

Kalbėdamas apie kūrybą, autorius pabrėžė, kad kalba jo tekstuose yra itin svarbi: „Man svarbu ne tik tai, kas pasakojama, bet ir kaip pasakojama. Rašydamas „Pietinia kronikas“ supratau, kad bendrine kalba tie personažai tiesiog nekalbėtų. Pietinio rajono žmonės turėjo savo ritmą, žodyną, humoro jausmą, mėgstamą muziką. Norėjosi visa tai išsaugoti autentiškai.“ Pasak rašytojo, Šiaulių tarmė kūryboje nėra vien stilistinė detalė, ji padeda kurti personažus, atskleidžia jų mąstymą, socialinę aplinką ir laikmetį.

Kalbėdamas apie naujausią romaną, R. Kmita pasakojo, kad knygoje „Editos kompleksas. Normalūs žmonės nesišypso“ tas pats pasaulis tęsiamas jau iš Editos perspektyvos. Rašytojui buvo įdomu, kaip tą patį laiką ir tą pačią aplinką išgyveno merginos. Nekilo abejonės, kad ir jų balsas turėtų skambėti ta pačia specifine Pietinio rajono žargonu kalba. Autorius atskleidė, kad Editos personažas jam niekada neatrodė tik antraplanis. Rašant „Pietinia kronikas“ Edita turėjo savo charakterį, savo balsą ir požiūrį į gyvenimą. Pasak rašytojo, naujajame romane svarbi ir moteriška „Pietinia kronikų“ romano versija. „Pietinia kronikas“ buvo gana vyriška istorija – su kiemo kultūra, bachūrų draugystėmis ir to meto vyrišku mąstymu. Tačiau tas pats laikas buvo ir merginų gyvenime, jų patirtys, bandymas atrasti save. Norėjosi parodyti, kaip tas pats rajonas ir tos pačios gatvės gali atrodyti visiškai kitaip iš moteriškos perspektyvos.

Paklaustas apie artimiausius kūrybinius planus, R. Kmita atskleidė ketinantis imtis naujo dokumentinio pasakojimo apie Šiaulių miesto regbio klubo istoriją. Autoriui ši tema itin artima, jis pats yra žaidęs regbį, todėl būsimas projektas remsis ne tik archyvine medžiaga, bet ir autentiškais išgyvenimais bei Šiaulių regbio klubo veteranų prisiminimais. Pasak kūrėjo, svarbi projekto dalis bus susitikimai su buvusiais ir esamais klubo nariais, kurie pasidalins savo prisiminimais apie regbio kultūrą Šiauliuose. Šie pasakojimai jungs dokumentiką, garsą ir scenos meną. Projektą planuojama plėtoti keliomis kryptimis. Viena jų – radijo dokumentika, kurioje ypatingas dėmesys bus skiriamas garsinei atmosferai: aikštės garsams, sirgalių emocijoms, sportininkų balsams ir miesto ritmui, kartu su įgarsintomis istorijomis. Taip pat numatomas tarptautinis scenos meno projektas – spektaklis, kuriamas bendradarbiaujant su Latvijos menininkais ir teatro kūrėjais. Anot autoriaus, būsimas projektas sieks ne tik įamžinti regbio sporto Lietuvoje istoriją, bet ir atskleisti Šiaulių regbio klubo narių asmenybes.

Renginys sulaukė gausaus būrio literatūros mylėtojų ir tapo puikia proga gyvai susitikti su autoriumi, iš arčiau pažinti jo kūrybą bei užduoti rūpimus klausimus. Susitikimo pabaigoje visi norintys galėjo asmeniškai pabendrauti su rašytoju ir gauti jo autografą.

lrv.lt nuotr.

Antrąjį šių metų pusmetį visuomeniniai elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams didėja 2 ct už kWh. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandien posėdyje patvirtino visuomeninius elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams. Nauji tarifai įsigalios nuo liepos 1 d.

Visuomeninės elektros energijos kainos yra taikomos pažeidžiamiems vartotojams bei vartotojams, suvartojantiems mažiau nei 1000 kWh per metus.

Visuomeninio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams tarifas didėja 2 ct ir bus 20 ct/kWh su PVM. Vidutinė sąskaita per mėnesį, pasikeitus tarifams, pažeidžiamiems vartotojams padidėtų 1,31 Eur.

Pažeidžiamais elektros vartotojais laikomi buitiniai elektros vartotojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir kuriems teisės aktai numato papildomas socialinės apsaugos priemones, taip pat gyventojai turintys negalią.

Kitiems, iki 1000 kWh per metus suvartojantiems visuomeninio tiekimo vartotojams vienos laiko zonos „Standartinis“ tarifas, kurį yra pasirinkusi didžiausia dalis jų, tai pat didėja 2 ct/kWh ir bus 24 ct/kWh su PVM.

Vidutinė vartotojų sąskaita per mėnesį, palyginti su 2026 m. I pusm. galiojančiais visuomeniniais „Standartinio“ plano tarifais, didės 1,6 Eur.

VERT primena, kad pažeidžiami ir smulkūs vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh per metus, iki 2030 m. ir toliau galės naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrins visuomeninis elektros tiekėjas UAB „Ignitis“.

Visuomeninio tiekimo elektros kainos vartotojams VERT nustatomos dukart per metus ir įsigalioja nuo einamųjų metų sausio bei liepos mėnesių.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Be to, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Vasarą dalį Europos alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti meteo.lt svetainėje.

Grafike (žemiau) – vidutinės oro temperatūros anomalijos skirtingose Žemės regionuose. Atskaitos taškas – 1991-2020 m. oro temperatūros vidurkis. Augimo trendas nustatytas 1996-2025 m. laikotarpiui. Žemėlapyje kairėje – 2025 m. 2 m aukščio oro temperatūros anomalijos ir ekstremumai. Žemėlapyje dešinėje – 2025 m. jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ir ekstremumai.

LHMT inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Duomenys padės planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Aplinkos ministerija primena, kad prieš kelis mėnesius Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pristatė naują pavojingų meteorologinių reiškinių pranešimo platformą „stebiu.meteo.lt“. Ši sistema sudaro galimybes gyventojams realiu laiku perduoti informaciją apie visoje Lietuvoje stebimus pavojingus orų reiškinius ir jų padarinius.

Platformoje gyventojai gali pateikti informaciją apie pastebėtus reiškinius – liūtis, potvynius, škvalus, krušą, snygį, plikledį ar kitus ekstremalius orų atvejus, pridėti nuotraukas arba vaizdo įrašus, nurodyti vietą ir laiką. Taip pat galima įkelti ir anksčiau užfiksuotą medžiagą. Tokią informaciją jau pateikė beveik 100 Lietuvos gyventojų.

„Klimato kaitos sąlygomis ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni ir intensyvesni. Todėl itin svarbu kuo daugiau informacijos gauti iš skirtingų šalies vietovių. Gyventojų įsitraukimas padės tiksliau vertinti situaciją ir efektyviau planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones“, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.

Ši platforma yra vienas iš įrankių, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Nacionalinis meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų tinklas ne visada gali aprėpti kiekvieną vietovę realiuoju laiku, todėl gyventojų pateikiami duomenys padeda greičiau nustatyti vietinius reiškinius – staigius gatvių užtvindymus, stipraus vėjo padarinius, krušą ar apledėjusias vietoves.

Ilgainiui platformoje sukaupti gyventojų stebėjimų duomenys padės tiksliau vertinti klimato rizikas skirtingose Lietuvos teritorijose – nustatyti vietoves, kuriose dažniausiai kaupiasi vanduo, kurios yra jautriausios karščio bangoms, audroms ar kitiems ekstremaliems reiškiniams, taip pat stebėti, kaip šie reiškiniai kartojasi. Ši informacija bus svarbi įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Gyventojų pateikiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai specialistams taip pat suteiks papildomos informacijos vertinant, ar prognozuoti reiškiniai pasiekė konkrečias teritorijas, koks buvo jų intensyvumas ir padariniai. Tai leis tobulinti prognozių modelius, gerinti perspėjimo sistemas ir tiksliau vertinti klimato kaitos poveikį Lietuvoje. Todėl platforma svarbi ne tik operatyviam reagavimui į pavojingus reiškinius, bet ir ilgalaikiam valstybės pasirengimui klimato kaitos keliamiems iššūkiams.

Norint pateikti informaciją, reikia atidaryti platformą, jos dešiniajame apatiniame kampe spauskite mygtuką „Pridėti“ arba „+“ (naudojantis mobiliąja versija) ir pasirinkti pastebėtą reiškinį. Tuomet galima pateikti informaciją apie pavojingą reiškinį, laiką ir vietovę bei įkelti nuotrauką arba vaizdo įrašą.

freepik.com.

Šiandieninėje konkurencingoje rinkoje vien gero produkto ar paslaugos dažnai nepakanka. Verslai susiduria su sparčiai besikeičiančiais klientų lūkesčiais, didesne konkurencija ir nuolatiniu poreikiu ieškoti efektyvesnių būdų augti. Būtent todėl vis daugiau įmonių investuoja į praktinius darbuotojų įgūdžių stiprinimo sprendimus. Viena svarbiausių sričių tampa pardavimų mokymai, kurie padeda ne tik didinti pardavimus, bet ir stiprinti santykius su klientais, gerinti komunikaciją bei kurti ilgalaikę verslo vertę.

Kodėl praktiniai mokymai tampa būtinybe?

Daugelis įmonių anksčiau pardavimus vertino gana paprastai – svarbiausia buvo pasiūlyti produktą ir sudaryti sandorį. Tačiau šiandien klientai perka kitaip. Jie lygina pasiūlymus, analizuoja atsiliepimus, tikisi profesionalios konsultacijos ir individualaus požiūrio. Dėl to pardavėjų vaidmuo tampa kur kas sudėtingesnis.

Praktiniai pardavimų mokymai padeda darbuotojams geriau suprasti klientų elgesį ir išmokti efektyviai reaguoti įvairiose situacijose. Mokymų metu dažnai nagrinėjami realūs scenarijai: kaip pradėti pokalbį, kaip išsiaiškinti poreikius, kaip atsakyti į prieštaravimus ar kaip užbaigti pardavimą natūraliai, nespaudžiant kliento.

Svarbu ir tai, kad praktiniai užsiėmimai leidžia iš karto pamatyti silpnąsias vietas. Vieni darbuotojai puikiai pristato produktą, tačiau nesugeba tinkamai klausytis. Kiti moka bendrauti, bet praranda klientą derybų etape. Profesionalūs mokymai leidžia identifikuoti tokias problemas ir sistemingai jas spręsti.

Pardavimų rezultatus lemia ne tik talentas

Vis dar pasitaiko nuomonė, kad geri pardavėjai tiesiog gimsta talentingi. Vis dėlto praktika rodo ką kita. Net ir stiprius komunikacinius gebėjimus turintys žmonės be tinkamos sistemos dažnai dirba chaotiškai, o rezultatai tampa nestabilūs.

Būtent todėl pardavimų mokymai yra svarbūs tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems specialistams. Jie padeda sukurti aiškią struktūrą, kuri leidžia efektyviau valdyti pardavimo procesą. Kai darbuotojai žino, kaip tinkamai vesti pokalbį, kaip argumentuoti vertę ir kaip valdyti sudėtingas situacijas, rezultatai tampa labiau prognozuojami.

Praktiniai mokymai gerina klientų patirtį

Vienas svarbiausių šiuolaikinio verslo tikslų – kurti gerą klientų patirtį. Žmonės prisimena ne tik produktą, bet ir tai, kaip jautėsi viso bendravimo metu. Jei klientas jaučia spaudimą ar abejingumą, net ir geras pasiūlymas gali būti atmestas.

Praktiniai pardavimų mokymai padeda darbuotojams geriau suprasti, kaip kurti pasitikėjimą ir profesionalų santykį. Didelis dėmesys skiriamas aktyviam klausymui, empatijai ir gebėjimui aiškiai komunikuoti vertę. Tai ypač svarbu paslaugų sektoriuje, kur klientų aptarnavimas dažnai tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. Net ir panašias kainas siūlančios įmonės gali pasiekti labai skirtingus rezultatus vien dėl komunikacijos kokybės.

Mokymai padeda auginti visą komandą

Svarbu suprasti, kad geri pardavimai nėra vieno žmogaus rezultatas. Net stiprus pardavėjas sunkiai pasieks aukštų rezultatų, jei komandoje trūks bendros sistemos, aiškios komunikacijos ar vieningos strategijos.

Praktiniai mokymai dažnai organizuojami visai komandai, todėl darbuotojai pradeda dirbti pagal vienodus principus. Tai leidžia lengviau dalintis patirtimi, efektyviau spręsti problemas ir išlaikyti stabilesnę darbo kokybę. Be to, bendri mokymai stiprina vidinę motyvaciją. Darbuotojai jaučia, kad įmonė investuoja į jų augimą ir kompetencijas. Tai teigiamai veikia įsitraukimą bei lojalumą organizacijai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad praktiniai užsiėmimai dažnai padeda atrasti naujus lyderius komandoje. Kai darbuotojai gauna daugiau atsakomybės ir praktinių užduočių, išryškėja jų stipriosios pusės bei potencialas.

Kaip atrodo efektyvūs pardavimų mokymai?

Kokybiški mokymai šiandien nebėra monotoniškos paskaitos su skaidrėmis. Efektyviausi rezultatai pasiekiami tada, kai teorija derinama su praktika. Dažniausiai naudojami vaidmenų žaidimai, realių situacijų analizė, derybų simuliacijos ir individualūs grįžtamieji ryšiai. Tokie metodai leidžia darbuotojams ne tik išgirsti informaciją, bet ir iš karto ją pritaikyti.

Praktiniai pardavimų mokymai taip pat dažnai pritaikomi pagal konkrečią verslo sritį. Skirtingų kompetencijų reikia B2B sektoriuje, mažmeninėje prekyboje ar paslaugų srityje. Individualiai pritaikytas turinys leidžia pasiekti gerokai didesnį efektyvumą.

.

.

Užsakymo Nr. 260525

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Marijampolėje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre, kurį organizavo klubas „Kovotojas“ ir Marijampolės sporto centras, mažieji imtynininkai iš Šilutės iškovojo 3 medalius.

Šiame turnyre dalyvavo sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo trys mažieji dziudoistai (treneris Rimvydas Lukošius). Visi jie tapo prizininkais.

U-9 amžiaus grupėje puikiai pasirodė Tauras Lukošius ir Herkus Jasas, kurie iškovojo pirmąsias vietas svorio kategorijose. Gytis Lazauskas užėmė trečiąją vietą.

Šis turnyras buvo paskutinis šį įtemptą varžybų sezoną. Visų klubo sportininkų pasiekimai dar kartą parodė jų ryžtą, darbštumą bei nuoseklų pasirengimą kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų.

Treneris dėkoja visiems už palaikymą ir paramą.

Ž. Morkvėno nuotr.

Birželio 1-ąją gamtininkai kviečia pamario ir Žuvinto apylinkių gyventojus, ūkininkus bei organizacijas iškelti specialias meldinių nendrinukių vėliavas. Ši data pasirinkta tęsiant gražią tradiciją vasaros pradžioje kalbėti apie vaikystę ir rūpestį mažaisiais – šįkart primenant ne tik žmonių, bet ir paukščių vaikus, kurie jau greitai augs šlapiose pievose. Tai ir simbolinis būdas pasveikinti į Lietuvą sugrįžusius vienus rečiausių Europos paukščių.

Birželis – ypač jautrus metas meldinėms nendrinukėms ir kitiems pievų gyventojams. Žolynuose tuo metu kunkuliuoja gyvybė: augalai brandina sėklas, peri įvairūs paukščiai, tarp žolių slepiasi stirniukai. Meldinių nendrinukių patelės vienos rūpinasi savo jaunikliais, kurie sparčiai auga prie pat žemės, tankioje šlapynių augmenijoje susuktame lizde. Būtent birželį paprastai planuojama ir pirmoji šienapjūtė. Per anksti pradėjus šienauti, dar neskraidantys paukščių mažyliai gali žūti.

„Tegu birželis būna saugus ne tik mūsų, bet ir paukščių vaikams. Meldinės nendrinukės jaunikliams ypač svarbu, kad šienavimas būtų atidėtas bent iki liepos pradžios, tada pirmieji paukščiukai jau palieka lizdą ir pradeda skraidyti. Idealiu atveju, šienaujant ne anksčiau kaip rugpjūčio 15-ąją, būtų apsaugomos abi vados. Vėliava – paprastas, bet stiprus simbolis, rodantis, kad žmonės pastebi meldines nendrinukes ir nori, kad jos turėtų kur sugrįžti“, – sako meldinės nendrinukės apsauga besirūpinanti Baltijos aplinkos forumo gamtininkė Eglė Vičiuvienė.

Speciali meldinės nendrinukės vėliava – paukščio ir žmogaus bendrystės simbolis. Nuo 2017 m. gamtininkai šias vėliavas dovanoja ūkininkams, vietos bendruomenėms ir organizacijoms, prisidedančioms prie šio reto paukščio apsaugos.

Lietuvoje – viltinga išimtis, bet rūšies padėtis pasaulyje išlieka kritinė

Meldinė nendrinukė – mažas ir retas giesmininkas, kurio namuose telpa gausus gyvybės pasaulis. Ji gyvena tik atvirose šlapiose pievose ir žemapelkėse, kuriose vyrauja viksvos. Kartu su ja gyvena daugybė augalų ir kitų gyvūnų, o tinkamai prižiūrimos šlapynės yra svarbios ir vietos žmonėms.

Pasaulinė meldinės nendrinukės populiacija ir toliau mažėja. Naujausiais gamtininkų vertinimais, šiuo metu pasaulyje gali būti likę vos apie 4 000–5 000 giedančių patinų. Situacija kitose šalyse išlieka sudėtinga, todėl kiekviena saugi perimvietė ir kiekvienas užaugęs jauniklis yra labai svarbūs rūšies ateičiai.

Lietuva šiame kontekste yra išskirtinė. Aktyvių gamtosaugos priemonių dėka meldinės nendrinukės populiaciją Lietuvoje pavyko stabilizuoti, o pastaraisiais metais ji didėja. 2025 m. Lietuvoje suskaičiuoti 376 giedantys patinai. Tai – džiuginantis rezultatas, tačiau skaičius vis dar išlieka labai mažas, o rūšies ateitis priklauso nuo nuoseklaus buveinių tvarkymo, tinkamo vandens lygio palaikymo ir ūkininkų bendradarbiavimo.

„Lietuvos rezultatai rodo, kad net labai retą rūšį galima išsaugoti, jei veikiama nuosekliai ir susitelkus kartu. Tai nėra savaiminė sėkmė. Meldinė nendrinukė neišgyvens be atvirų, šlapių, tinkamu metu šienaujamų pievų. Todėl šio paukščio apsauga visada priklauso nuo glaudaus žmonių bendradarbiavimo“, – teigia E. Vičiuvienė.

Gamtininkai tęsia buveinių atkūrimą

Šiuo metu Lietuvoje toliau atkuriamos ir prižiūrimos meldinei nendrinukei tinkamos buveinės. Gamtininkai tvarko naujas atviras šlapias pievas ir žemapelkes, šalina perteklinę augmeniją ir ieško sprendimų, kaip palaikyti šiam paukščiui tinkamą vandens lygį.

Meldinei nendrinukei reikia labai specifinių sąlygų. Jos renkasi tik atviras didelio ploto viksvines teritorijas. Jei pievos visai nešienaujamos, jos ilgainiui užželia krūmais ir tampa netinkamos šiam paukščiui. Tačiau jei šienaujama per anksti, gali žūti jaunikliai lizduose. Gamtininkai pabrėžia, kad rūšies apsauga įmanoma tik kartu su vietos ūkininkais derinant ūkininkavimą.

„Be ūkininkų pagalbos meldinių nendrinukių apsauga tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse būtų neįmanoma. Todėl pamačius kieme ar lauke plazdančią meldinės nendrinukės vėliavą, verta pasidžiaugti: čia gyvena ir dirba žmonės, kuriems rūpi ne tik jų žemė, kaip naudos šaltinis, bet ir jų nežmogiškieji kaimynai“, – sako E. Vičiuvienė.

Šiemet vėl bus ieškoma lizdų, kuriems gresia sunaikinimas

Šiemet Nemuno deltoje ir pamaryje gamtininkai vėl ieškos meldinių nendrinukių lizdų, kuriems kyla reali sunaikinimo grėsmė dėl ankstyvo šienavimo, intensyvaus ganymo ar kitų priežasčių. Tokie jaunikliai bus perkeliami į Žuvinto biosferos rezervatą, kur siekiama atkurti mažą ir nykstančią šios rūšies populiaciją.

Pernai į Žuvintą iš Nemuno deltos buvo perkelti, užauginti ir sėkmingai į laisvę paleisti 52 meldinių nendrinukių jaunikliai. Praėjusią savaitę prasidėjo sugrįžusių paukščių paieška. Nors dar anksti daryti galutines išvadas – patinėliai dar nėra užsiėmę savo teritorijų ir juda iš vieno lauko į kitą – pirmieji stebėjimai teikia daug vilčių. Per vieną vakarą Žuvinto apylinkėse specialistai aptiko šešis pernai perkeltus paukščius. Gamtininkų teigimu, labai tikėtina, kad sugrįžusių paukščių yra ir daugiau. Tyrimai tęsiami, rezultatai bus paskelbti vasaros pabaigoje.

Vienas įspūdingiausių perkėlimo programos pavyzdžių – meldinė nendrinukė vardu Keliautojas. Šis paukštis pernai išsirito Alkos polderyje, lizde, kuriam grėsė sunaikinimas dėl intensyvaus ganymo. Iš pradžių, ūkininkui sutikus, lizdas buvo atitvertas nuo bandos, o birželio pradžioje visa Keliautojo šeima buvo perkelta į Žuvintą. Čia jauniklis buvo užaugintas specialistų priežiūroje ir paleistas į laisvę. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po paleidimo, Keliautojas buvo pastebėtas Nyderlanduose, netoli Roterdamo – apie 1 500 km nuo Žuvinto. Tuo metu jis trumpam sustojo prieš tęsdamas kelionę į Vakarų Afrikos žiemavietes (Malį, Senegalą), iki kurių dar laukė daugiau kaip 5 000 km. Šiemet, gegužės 14 d., Keliautojas vėl buvo užfiksuotas Žuvinte – sugrįžęs po įspūdingos kelionės į Afriką ir atgal.

Vėliava – padėka žmonėms, kurie saugo gyvybės pilnas pievas

Gamtininkai tikisi, kad birželio 1-oji liks gražia tradicija – diena, kai prisimename ne tik žmonių, bet ir paukščių vaikų gerovę. Vėliavos iškėlimas gali tapti nedideliu, bet prasmingu ženklu, kad greta mūsų gyvenanti gyvybė mums svarbi.

Meldinės nendrinukės nykimas – tarsi avarinė lemputė, įspėjanti apie pavojų visai šlapynių gyvybei. Saugodami šį paukštį, saugome ne vieną rūšį, bet ir visą atvirų šlapių pievų pasaulį – augalus, vabzdžius, paukščius, gyvūnus ir visą kraštovaizdį.

Birželio 1-ąją visi, globojantys šią rūšį, kviečiami iškelti specialią vėliavą matomoje vietoje. Iškeltų vėliavų nuotraukomis gamtininkai kviečia dalintis socialiniuose tinkluose arba siųsti Baltijos aplinkos forumui. Jei senoji vėliava nusidėvėjo, dėl naujos galima kreiptis į šią organizaciją.

Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt.

silutesst.lt nuotr.

Kam įdomu – prašom:
karštas vanduo,
šiluma.

vaikoteises.lrv.lt.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui augs iki 1036 eurų.

Nuo birželio pradžios šeimos gaus daugiau kaip 200 eurų didesnę išmoką gimus vaikui. Visi vaikus auginantys asmenys galės gauti išmoką vaiko priežiūrai, net jeigu neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Taip pat platesnis šeimų, samdančių auklę, ratas galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka.

„Mūsų tikslas – kad valstybė būtų patikimas partneris šeimai kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu. Todėl nuo birželio didiname finansinę paramą susilaukus vaikų, plečiame pagalbą vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams, kurie neturi socialinio draudimo stažo gauti išmokų iš „Sodros“, ir sudarome daugiau galimybių šeimoms gauti pagalbą prižiūrint vaikus. Siekiame, kad kiekviena šeima Lietuvoje jaustų didesnį saugumą, stabilumą ir valstybės rūpestį“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Išmoka vaiko priežiūrai. Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms ir sudaryti galimybes derinti šeimos kūrimą su išsilavinimo ar profesijos įgijimu, Lietuvoje mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Šiuo metu išmoka skiriama tais atvejais, kai vaiką augina besimokantis ar studijuojantis vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.

Nuo birželio 1 d. išplečiama išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis ir išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Tai leis užtikrinti lygias socialines garantijas visiems vaikus auginantiems tėvams.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio 1 d. didės vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis nuo 11 iki 14 BSI, o tai reiškia, kad suma augs nuo 814 iki 1036 eurų. Pakeitimai priimti siekiant didinti paramą šeimoms, susilaukus vaiko.

Tiek pat ši išmoka didės įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju.

Platesnis šeimų ratas galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Nuo birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas (ar vienintelis) iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos nuo 2026 m. sausio 1 d. dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus).

Kitos išmokos auginantiems vaikus

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt.). Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami. Nuo 2026 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 129,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo iki 76,2 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

Organizatorių.

Festivalio programoje – Niujorko kūrėjų premjeros, koncertas žvakių šviesoje, improvizacijos Kuršių marių pakrantėje ir dar daugiau, praneša VšĮ „Kintai arts“.

Pirmąjį vasaros savaitgalį startuoja Kintų muzikos festivalis – renginys, be kurio nebeįsivaizduojama Pamario krašto kultūrinė panorama. Jau penkioliktą vasarą Kintuose nuskambės ryškių Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymai, tarp kurių – svečiai iš Taivano ir Japonijos, o festivalį atidarys iš Niujorko atvykstančių kūrėjų premjeros.

Šiemet Kintų muzikos festivalis siūlo net septyniolika koncertų, iš kurių daugiau nei pusė skirta šių dienų muzikai. Daugumoje jų – šalia kitų kūrinių – skambės ir lietuvių autorių muzika.

Birželio 5 d. 19 val. Kintų Didžiojoje bažnyčioje vyksiantis koncertas „Dabarties rezonansai“ pristatys jaunosios kartos kūrėjus, aktyviai veikiančius Niujorko šiuolaikinės muzikos lauke. Festivalio atidarymo koncerte susitiks kompozitoriai iš Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos, o jų muziką atliks Klaipėdos kamerinis orkestras – vienas dinamiškiausių profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų. Koncerte nuskambės net keturios premjeros bei tarptautinį pripažinimą pelniusios, Niujorke gyvenančios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys.