Mezgimas ir nėrimas – tai ne tik rankdarbiai, bet ir kūrybinės saviraiškos formos.

Mezgimas ir nėrimas – tai ne tik rankdarbiai, bet ir kūrybinės saviraiškos formos, kurios per šimtmečius išlaikė savo aktualumą. Šiandien jos dažnai pasirenkamos ne tik kaip laisvalaikio užsiėmimas, bet ir kaip būdas kurti unikalius, rankų darbo gaminius. Nuo drabužių iki interjero detalių – šie amatai leidžia sujungti funkcionalumą ir estetiką.

Tačiau galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo įgūdžių ar kūrybiškumo. Labai svarbų vaidmenį atlieka naudojami įrankiai ir priemonės. Tinkamai parinkti mezgimo ir nėrimo reikmenys gali ženkliai pagerinti darbo kokybę, palengvinti procesą ir net sutrumpinti gamybos laiką. Netinkami įrankiai, priešingai, gali apsunkinti darbą ir paveikti galutinio gaminio išvaizdą bei ilgaamžiškumą.

Reikmenų svarba rankdarbių procese

Mezgimo ir nėrimo procesas yra glaudžiai susijęs su tikslumu, ritmu ir nuoseklumu. Kiekvienas dygsnis ar kilpa formuoja bendrą audinio struktūrą, todėl net mažiausi netikslumai gali paveikti galutinį rezultatą. Būtent todėl įrankių kokybė tampa esminiu veiksniu.

Geri įrankiai leidžia išlaikyti vienodą įtempimą, užtikrina sklandų siūlų slydimą ir padeda išvengti klaidų. Net ir patyrusiems meistrams netinkami virbalai ar vąšeliai gali sukelti nelygumus ar deformacijas, kurios išryškėja tik baigus darbą.

Virbalų ir vąšelių įtaka darbo kokybei

Virbalai ir vąšeliai yra pagrindiniai įrankiai, be kurių neįmanomas nei mezgimas, nei nėrimas. Jų medžiaga, forma ir paviršiaus apdirbimas turi tiesioginę įtaką darbo eigai.

Metaliniai virbalai dažnai pasižymi glotniu paviršiumi, leidžiančiu siūlui lengvai slysti, todėl jie ypač tinkami greitam mezgimui. Mediniai ar bambukiniai įrankiai, priešingai, suteikia daugiau kontrolės, nes siūlas slysta lėčiau, tačiau stabiliau.

Netinkamai parinktas vąšelis gali sukelti siūlo plyšimą arba netolygų įtempimą, o tai tiesiogiai atsispindi galutiniame gaminyje.

Siūlų kokybės ir įrankių suderinamumas

Nors pagrindinis dėmesys dažnai skiriamas siūlų pasirinkimui, jų suderinamumas su įrankiais yra ne mažiau svarbus. Skirtingo storio, sudėties ir struktūros siūlai reikalauja atitinkamų virbalų ar vąšelių.

Pavyzdžiui, ploni siūlai reikalauja smulkesnių įrankių, kad būtų išlaikytas rašto tikslumas, o stori siūlai – didesnių įrankių, kad mezginys nebūtų per standus. Netinkamas derinys gali sukelti deformacijas arba netolygų audinio paviršių.

Tinkamas suderinimas užtikrina ne tik estetinį rezultatą, bet ir gaminio funkcionalumą.

Ergonomika ir darbo patogumas

Mezgimas ir nėrimas dažnai yra ilgalaikis procesas, todėl ergonomika tampa itin svarbi. Netinkamai suprojektuoti įrankiai gali sukelti rankų nuovargį, skausmą ar net ilgalaikes sveikatos problemas.

Šiuolaikiniai įrankiai dažnai kuriami atsižvelgiant į ergonominius principus – patogios rankenos, lengvas svoris ir tinkamas balansas padeda sumažinti fizinę įtampą. Tai leidžia dirbti ilgiau ir efektyviau.

Patogūs įrankiai ne tik gerina darbo kokybę, bet ir didina kūrybinį malonumą.

Tikslumas ir darbo vienodumas

Vienas svarbiausių mezgimo ir nėrimo aspektų yra dygsnių vienodumas. Net mažiausi skirtumai gali būti pastebimi galutiniame gaminyje, ypač jei kuriamas drabužis ar dekoratyvinis elementas.

Kokybiški įrankiai padeda išlaikyti vienodą įtempimą ir užtikrina, kad kiekviena kilpa būtų formuojama tiksliai. Tai ypač svarbu sudėtinguose raštuose, kur net nedidelė klaida gali iškraipyti visą dizainą.

Tinkami įrankiai leidžia pasiekti profesionalų rezultatą net ir mažiau patyrusiems rankdarbių mėgėjams.

Medžiagų pasirinkimo įtaka rezultatui

Įrankių gamybai naudojamos skirtingos medžiagos – metalas, medis, plastikas ar bambukas. Kiekviena iš jų turi savitų savybių, kurios daro įtaką darbo procesui.

Metaliniai įrankiai yra patvarūs ir glotnūs, tačiau gali būti šaltesni ir mažiau komfortiški ilgalaikiam darbui. Mediniai ir bambukiniai įrankiai suteikia natūralų pojūtį ir geresnį sukibimą, tačiau gali būti mažiau atsparūs intensyviam naudojimui.

Plastikiniai įrankiai dažnai yra lengvi ir pigesni, tačiau jų kokybė gali labai skirtis priklausomai nuo gamintojo.

Kūrybiškumo skatinimas per tinkamus įrankius

Tinkamai parinkti įrankiai ne tik palengvina techninį procesą, bet ir skatina kūrybiškumą. Kai darbas vyksta sklandžiai, meistras gali labiau susitelkti į dizainą, spalvų derinius ir raštų kūrimą.

Prastas įrankių pasirinkimas dažnai blaško dėmesį ir riboja kūrybinį procesą, nes daug laiko skiriama techninėms problemoms spręsti. Todėl kokybiški įrankiai yra investicija į kūrybinę laisvę.

Dažniausios klaidos renkantis įrankius

Viena dažniausių klaidų yra įrankių pasirinkimas neatsižvelgiant į siūlų tipą. Tai gali lemti netolygų mezginį arba per didelį audinio standumą.

Kita klaida – per didelis dėmesys kainai, ignoruojant kokybę. Pigūs įrankiai dažnai greičiau dėvisi arba nesuteikia reikiamo tikslumo.

Taip pat dažnai neįvertinamas ergonomikos aspektas, kuris ilgainiui gali turėti įtakos sveikatai.

Mezgimo ir nėrimo reikmenų įtaka rezultatui

Galutinis rezultatas visada yra visų veiksnių visuma – įgūdžių, siūlų kokybės ir įrankių. Tačiau būtent mezgimo ir nėrimo reikmenys dažnai lemia, ar darbas bus sklandus, ar kupinas techninių iššūkių.

Kokybiški įrankiai leidžia pasiekti aukštesnį tikslumo lygį, užtikrina vienodą struktūrą ir pagerina bendrą gaminio estetiką. Jie tampa neatsiejama profesionalaus rankdarbio dalimi.

Išvados

Mezgimo ir nėrimo procesas yra subtili technikos ir kūrybiškumo sintezė, kurioje kiekviena detalė turi reikšmę. Tinkamai parinkti įrankiai gali ženkliai pagerinti darbo kokybę, palengvinti procesą ir padidinti galutinio rezultato estetinę vertę.

Virbalų, vąšelių, siūlų ir ergonomikos suderinamumas yra esminiai veiksniai, lemiantys sėkmę. Net ir nedideli skirtumai įrankių kokybėje gali turėti didelį poveikį galutiniam gaminiui.

Investicija į kokybiškus įrankius yra investicija į kūrybinį procesą, patogumą ir ilgalaikį rezultatą. Tinkamai parinkti įrankiai leidžia ne tik dirbti efektyviau, bet ir mėgautis pačiu kūrybos procesu, kuris yra esminė mezgimo ir nėrimo dalis.

.

.

Užsakymo Nr. 260625

nvsc.lrv.lt nuotr.

Savaitgalį kais iki 35 laipsnių, perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Penktadienio naktį – be žymesnio lietaus. Vėjas – silpnas. Temperatūra -12–17 laipsnių šilumos. Dieną lietaus nenumatoma. Vėjas – šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra – 25–30, Kuršių nerijoje – 22–24 laipsniai šilumos.

Šeštadienį – be lietaus. Vėjas naktį – silpnas, dieną – pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 28–33, pajūryje – 24–27 laipsniai šilumos.

Sekmadienį – be lietaus. Vėjas – vakarinių krypčių, naktį – silpnas, dieną – 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 15–20, dieną – 30–35, pajūryje – 26–29 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Birželio 25 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 13–22, ežeruose – 17–23, Kuršių mariose – 19–21, Baltijos jūroje – 19–20 laipsnių šilumos.

VMU nuotr.

Birželio 24-ąją visoje Lietuvoje minima viena laukiamiausių vasaros švenčių – Joninės, dar vadinamos Rasomis. Vasaros saulėgrįžos tradicijos kasmet suburia žmones į gamtą: pinami vainikai, kuriami laužai, ieškoma legendinio paparčio žiedo. Tačiau Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad nesilaikant saugaus elgesio miške taisyklių šventinis džiaugsmas gali virsti nelaime.

Dažniausiai gaisro kaltininkas – žmogus

VMU specialistų teigimu, didžioji dalis miško gaisrų kyla dėl žmonių neatsargumo. Siekiant išsaugoti miškus ir užtikrinti visų poilsiautojų saugumą, laužus, net ir Joninių naktį, miškininkai rekomenduoja kurti tik tam specialiai įrengtose vietose. Šventės metu ugnis turi būti nuolat prižiūrima, o prieš išvykstant – visiškai užgesinta.

Taip pat svarbu vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti gaisrą: gamtoje nemėtyti cigarečių nuorūkų ar degtukų, nepalikti miške stiklo atliekų, į mišką įvažiuoti tik techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Statistika nedžiugina

VMU duomenimis, šiemet iki birželio 22 d. Lietuvos miškuose užfiksuoti 83 miško gaisrai, kurių metu išdegė 31,89 ha miško. Palyginimui, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo registruoti 80 miško gaisrų, per kuriuos išdegė 36,78 ha miško. Iki šios datos VMU priešgaisrinės komandos ir miškininkai, reaguodami į pranešimus apie gaisrus, į įvykio vietas vyko 282 kartus.

Ką daryti pastebėjus gaisrą?

Nedidelį gaisro židinį galima bandyti gesinti paprastomis priemonėmis – liepsną plakant medžių šakomis, užpilant ją žemėmis ar vandeniu arba užtrypiant kojomis. Tačiau jei matote, kad ugnis sparčiai plinta ir jos suvaldyti nepavyks, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112 arba informuoti vietinius miškininkus. Traukiantis iš pavojingos vietos, rekomenduojama judėti prieš vėjo kryptį, o ne bėgti pavėjui.

Miškininkai linki smagiai ir saugiai praleisti Jonines bei atsakingai mėgautis gamta – jei taip elgsimės, galbūt pavyks rasti ir paparčio žiedą.

Paklodės be gumos – paprastumas, kuris turi savo vertę.

Renkantis patalynę, dažnai galvojama tik apie dydį ar spalvą, tačiau iš tiesų paklodė yra viena svarbiausių patalynės dalių. Paklodė tiesiogiai liečiasi su kūnu visą naktį, todėl jos audinys, kritimas, prigludimas ir priežiūra turi didelę įtaką miego kokybei. Paklodės be gumos yra klasikinis pasirinkimas vertinantiems natūralesnį audinio kritimą, universalumą ir lengvą priežiūrą.

Skirtingai nei paklodės su guma, šis variantas nėra pritaikytas tik konkrečiam čiužinio aukščiui. Dėl to paklodę be gumos galima naudoti įvairiais būdais – ant skirtingo storio čiužinių, sofų-lovų, svečių lovų ar net kaip lengvą užtiesalą. Tai praktiškas sprendimas namams, kuriuose vertinamas paprastumas ir lankstumas.

Kokie yra paklodės be gumos privalumai?

Vienas didžiausių paklodžių be gumos privalumų yra universalumas. Tinkamai parinkto dydžio paklodę galima gražiai pakišti po čiužiniu, palikti laisviau krentančią arba naudoti keliose skirtingose lovose. Tai ypač patogu, jei namuose yra nevienodo aukščio čiužinių arba naudojamas antčiužinis. Patyrę tekstilės žinovai dažnai pabrėžia, kad paklodė be gumos leidžia audiniui natūraliau kristi. Ji nėra nuolat tempiama per kampus, todėl audinys mažiau deformuojasi ir ilgiau išlaiko savo pirminę formą. Tai ypač aktualu renkantis natūralius audinius, tokius kaip linas ar kokybiška medvilnė.

Audinys – svarbiausias kokybės kriterijus

Kadangi paklodė yra arčiausiai kūno, audinio kokybė čia labai svarbi. Natūralūs audiniai geriau leidžia odai kvėpuoti, sugeria drėgmę ir leidžia palaikyti malonų miego mikroklimatą. Todėl paklodės be gumos iš lino ar medvilnės yra vertinamos dėl komforto, ilgaamžiškumo ir natūralaus pojūčio. Lininės paklodės išsiskiria tvirtumu, laidumu orui ir gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų sezonų. Vasarą jos suteikia gaivos, o vėsesniu metu leidžia išlaikyti jaukumą. Medvilninės paklodės yra švelnios, lengvai prižiūrimos ir universalios kasdieniam naudojimui. Renkantis verta galvoti ne tik apie išvaizdą, bet ir apie tai, kaip audinys jausis po daugelio skalbimų.

Tinkamas dydis lemia komfortą

Paklodė be gumos turi būti pakankamai didelė, kad ją būtų galima patogiai pakišti po čiužiniu. Jeigu paklodė per maža, ji greičiau pasislinks ir susiraukšlės. Jeigu dydis parinktas teisingai, paklodė laikosi stabiliai, atrodo tvarkingai ir suteikia lovai estetišką vaizdą. Renkantis svarbu įvertinti ne tik čiužinio ilgį ir plotį, bet ir jo aukštį. Aukštesniems čiužiniams ar čiužiniams su antčiužiniu reikėtų didesnės paklodės, kad šonuose liktų pakankamai audinio. Tai viena dažniausių smulkmenų, kurią pirkėjai pamiršta, tačiau būtent ji lemia kasdienį patogumą.

Estetika ir natūralus lovos vaizdas

Paklodės be gumos suteikia lovai švelnesnį, laisvesnį ir natūralesnį vaizdą. Jos ypač dera interjeruose, kuriuose vertinamas jaukumas, lėtas gyvenimo ritmas ir natūralios medžiagos. Tokia paklodė gražiai atrodo tiek tvarkingai pakišta po čiužiniu, tiek palikta lengvai kristi per lovos kraštus. Spalvą verta derinti prie patalynės komplekto, lovatiesės ar bendro miegamojo interjero. Neutralūs atspalviai kuria ramybės pojūtį, o žemiškos, natūralios spalvos sukuria jaukią ir harmoningą aplinką.

Paklodės be gumos – paprastumas, kuris turi savo vertę

Paklodės be gumos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori universalaus, natūralaus ir lengvai prižiūrimo sprendimo. Jos tinka skirtingoms lovoms, leidžia audiniui natūraliai kristi ir suteikia daugiau laisvės formuojant lovos vaizdą. Jeigu ieškote kokybiško, praktiško ir estetiško pasirinkimo miegamajam, paklodės be gumos yra sprendimas, vertas dėmesio. Tinkamai parinkta paklodė pagerina kasdienį komfortą, gražiai papildo patalynės komplektą ir ilgai išlieka patogi naudoti.

.

.

Užsakymo Nr. 260623

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Birželio 24-ąją minima ilgiausios dienos šventė, vadinama įvairiais pavadinimais – Rasos, Kupolės, Saulės, Krešės, o vėliau krikščionybės tradicijoje jos sutapatintos su šv. Jono diena ir pavadintos Joninėmis. Tačiau už šių pavadinimų slypi viena iš seniausių ir paslaptingiausių lietuvių švenčių, susijusi su vasaros saulėgrįža – momentu, kai Saulė pasiekia aukščiausią savo tašką danguje.

Tai metas, kai diena yra ilgiausia, o naktis – trumpiausia, todėl laikomas gyvybės, brandos ir gamtos jėgų suklestėjimo laikotarpiu.

Rasos – gilių tradicijų šventė, kurios tikslas buvo užtikrinti gamtos klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, blogųjų jėgų…

Vandens reikšmė buvo ypatinga. Žmonės tikėjo, kad Rasų rytą rasa, lietus ir vanduo turi gydomųjų galių. Todėl anksti rytą prieš saulėtekį būdavo maudomasi, voliojamasi rasoje, maudomi gyvuliai. Sakydavo, kad taip galima sustiprinti sveikatą, grožį ir gyvybinę energiją. Rasa net buvo įasmeninama – dainose ji vaizduojama kaip deivė, vaikščiojanti po laukus ir laiminanti žemę.

Ypatinga vieta šventėje skiriama augmenijai. Pats pavadinimas „Kupolės“ siejamas su žolynų rinkimo papročiu – kupoliavimu. Tikėta, kad būtent trumpiausios nakties išvakarėse ar rytą surinkti augalai įgauna stebuklingų galių.

Kupolėmis vadintos įvairios žolės – jonažolės, ramunės, mėlynai ir geltonai žydintys augalai. Pasak tautosakos, tokių žolynų esą yra net devynios rūšys. Merginos pindavo iš jų vainikus, puošdavo namus, o vainikai tapdavo ne tik grožio, bet ir likimo simboliu.

Vienas paslaptingiausių Rasų mitų – paparčio žiedas. Tikėta, kad jis pražysta vidurnaktį, o jį radęs žmogus gali įgyti ypatingų galių: suprasti gyvūnų kalbą, matyti paslėptus turtus, net skaityti kitų mintis. Nors paparčiai iš tiesų nežydi, šis pasakojimas simbolizuoja žinių, išminties ir paslapties ieškojimą.

Rasos neįsivaizduojamos be laužų. Vakare bendruomenės rinkdavosi prie ugnies, kuri degdavo iki pat saulėtekio. Ugnis turėjo apvalančią, gydančią galią – per ją šokinėdavo, tikėdami apsisaugoti nuo ligų ir nelaimių. Senas paprotys – deginti ant aukštų karčių iškeltus ratus ar stebules. Šie degantys ratai simbolizavo Saulę arba jos kelią dangaus skliaute. Tai buvo tarsi ritualinis Saulės pagerbimas ir būdas sustiprinti jos gyvybinę galią.

Rasos šventę ypač prasminga suvokti platesniame kontekste – per Rėdos rato sampratą. Rėdos ratas – tai senovinis baltų pasaulėvaizdžio simbolis, vaizduojantis nuolatinį gamtos ir laiko ciklą. Rasos šiame rate žymi aukščiausią Saulės galią – tai viršūnė, kai gamta pasiekia didžiausią klestėjimą. Po jos dienos pradeda trumpėti, ir ratas po truputį suka link rudens bei žiemos.

Ratas, deginamas Rasų metu, yra neatsitiktinis simbolis – jis tiesiogiai susijęs su Rėdos rato idėja. Tai priminimas, kad viskas gyvenime juda ciklais: gimimas, augimas, branda ir nykimas, o po tamsos visada vėl ateina šviesa.

Nors laikai keitėsi, daugelis Rasų papročių išliko iki šiol. Žmonės vis dar pina vainikus ir leidžia juos į vandenį, kūrena laužus ir švenčia iki aušros, ieško paparčio žiedo, puošiasi žolynais ir mini gamtos pilnatvę.

Rasos – tai ne tik kalendorinė šventė. Tai akimirka, kai sustoja laikas, kai žmogus susitinka su gamta, o ugnies, vandens ir žolynų simboliai primena apie amžiną Rėdos rato sukimąsi.

meteo.lt.

Nuo IPCC (Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) šeštosios vertinimo ataskaitos (AR6) paskelbimo 2021–2023 m. atnaujinti klimato rodikliai leidžia aiškiau įvertinti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė žmogaus ūkinės veiklos poveikis klimatui. Didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didina šių dujų koncentraciją atmosferoje, dėl ko didėja jų energinis poveikis. Todėl Žemėje kaupiasi daugiau šilumos: kyla vidutinė temperatūra, šyla vandenynai, tirpsta jūros bei sausumos ledas ir spartėja jūros lygio kilimas.

Naujausi pasaulinės klimato kaitos rodikliai rodo, kad Žemės klimatas toliau sparčiai šyla. 2025 m. žmogaus ūkinės veiklos sukeltas pasaulinis atšilimas, palyginti su 1850–1900 m. ikipramoniniu laikotarpiu, pasiekė 1,37 °C. Mokslininkų vertinimu, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, žmogaus ūkinės veiklos sukeltas atšilimas 1,5 °C lygį gali pasiekti arba viršyti maždaug per trejus-ketverius ateinančius metus.

Emisijos išlieka rekordinio lygio

Visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) bendras emisijų kiekis 2024 m. pasiekė apie 56,8 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento. Didžiausią jų dalį sudarė anglies dioksido emisijos, susidarančios deginant iškastinį kurą ir vykdant pramoninę veiklą.

AR6 pateiktas 2010–2019 m. laikotarpio vidutinis metinis ŠESD emisijų kiekis siekė 53,5 Gt CO₂ ekvivalento, o atnaujintas 2015–2024 m. laikotarpio vidurkis parodo emisijų padidėjimą iki 54,6 Gt CO₂ ekvivalento. Tai rodo, kad pasaulinės ŠESD emisijos kol kas nemažėja ir išlieka itin aukštos. Vis dėlto pastebima, kad jų augimo tempas yra lėtesnis, negu XXI a. pradžioje. Nors tai yra pozityvi tendencija, tačiau vien augimo sulėtėjimo nepakanka. Norint pristabdyti klimato šilimą yra reikalingas spartesnis emisijų kiekio mažinimas.

Pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje toliau didėja. Nuo 2019 m. apskaičiuotų ŠESD koncentracijos lygių, anglies dioksido koncentracijos lygis išaugo nuo 410,1 ppm iki 425,6 ppm, metano – nuo 1866,3 iki 1936,3 ppb, o diazoto monoksido – nuo 332,1 iki 339,4 ppb. Net ir sulėtėjus metiniam emisijų augimui, šios dujos atmosferoje toliau kaupiasi, nes jų į atmosferą išmetama daugiau, negu natūraliai pašalinama.

Stiprėja dėl žmogaus veiklos išmetamų ŠESD energinis poveikis

Vienas svarbiausių bendrą klimato sistemos būklę apibūdinančių rodiklių yra Žemės energijos balansas. Jis parodo skirtumą tarp energijos, kurią Žemė gauna iš Saulės, ir energijos, kurią išspinduliuoja atgal į kosmosą. Be stipraus žmogaus poveikio, ilgalaikis energijos balansas turėtų būti artimas nuliui. Nuo AR6 vertinimo, bendras antropogeninės kilmės ŠESD energinis poveikis padidėjo nuo 2,72 iki 3,10 W/m². Dėl to, Žemės energijos balanso rodiklis, kuris AR6 vertinimo laikotarpiu siekė maždaug 0,79 W/m², išaugo iki 1,12 W/m². Tai rodo, jog energijos disbalansas išaugo maždaug 40 %, o lyginant su 1976–1995 m. laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus. Tai reiškia, kad dėl žmogaus ūkinės veiklos Žemės klimato sistemoje sulaikoma vis daugiau energijos, nei jos išspinduliuojama. Didžioji dalis šilumos pertekliaus kaupiasi vandenynuose, tačiau šyla ir atmosfera bei sausuma, tirpsta ledynai ir mažėja amžinojo įšalo padengiama teritorija.

Žemės energijos balanso pokyčius lemia ne tik auganti ŠESD koncentracija, bet ir silpnėjantis aerozolių vėsinamasis poveikis. Sieros dioksido emisijos atmosferoje sudaro sulfato aerozolius, kurie dalį Saulės spinduliuotės atspindi atgal į kosmosą ir laikinai mažina atšilimą. Nors oro taršos mažinimo priemonės yra labai svarbios žmonių sveikatai ir aplinkai, tačiau mažėjant sieros aerozolių kiekiui atmosferoje išryškėja didesnė, ankščiau jų iš dalies užmaskuoto, ŠESD poveikio dalis.

Beveik visą globalios oro temperatūros augimą lemia žmogaus ūkinė veikla

Naujausi duomenys rodo, kad žmogaus ūkinės veiklos sukeltas oro temperatūros kilimas siekia 0,27 °C per dešimtmetį. Tai sparčiausias klimato šilimo tempas per visą instrumentinių stebėjimų laikotarpį. 2016–2025 m. dešimtmečio vidutinės oro temperatūros padidėjimas, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, siekė 1,24 °C. Tačiau 2025 m., kurie buvo treti šilčiausi metai per visą stebėjimų laikotarpį, padidėjimas siekė net 1,37 °C.

Pagal AR6 vertinimą, žmogaus ūkinės veiklos sukeltas oro temperatūros augimas siekė tik 1,07 °C. Taigi nuo to laiko jis pastebimai padidėjo. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad beveik visas globalios oro temperatūros kilimas per pastarąjį dešimtmetį buvo susijęs su žmogaus ūkinės veiklos sukeltu ŠESD koncentracijos atmosferoje didėjimu. Tuo tarpu, natūralūs klimato svyravimai (sukelti El Ninjo ir La Ninjos reiškinių, ugnikalnių išsiveržimų, Saulės aktyvumo ciklų ir kt.) bendram dešimtmečio oro temperatūros pokyčiui turėjo palyginti nedidelę įtaką.

Pagal AR6 vertinimą, 2011–2020 m. globali vidutinė priežemio oro temperatūra buvo 1,09 °C aukštesnė už ikipromininio laikotarpio vidurkį. Tačiau, remiantis naujausiu vertinimu, globalios vidutinės priežemio oro temperatūros pokytis nuo ikipromininio laikotarpio paaugo 0,17 °C, iki maždaug 1,26 °C. Taip pat pastebima, jog oras virš sausumos šyla greičiau nei virš vandenyno. Lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, 2016-2025 m. vidutinė oro temperatūra virš sausumos pakilo 1,81 °C, o virš vandenyno – 1,03 °C.

Spartėja jūros lygio kilimas bei daugėja jūrinių karščio bangų

Didėjantis Žemės energijos disbalansas ypač aiškiai matomas vandenynuose, kurie sugeria didžiąją dalį šilumos pertekliaus. Šylantis jūros vanduo plečiasi, o tirpstant ledynams į vandenynus patenka papildomas vandens kiekis. Abu šie procesai kelia pasaulinį jūros lygį.

Pagal AR6 vertinimą, nuo 1901 m. iki 2018 m. vidutinis pasaulinis jūros lygis buvo pakilęs apie 201,9 mm, o pagal atnaujintus duomenis – nuo 1901 m. iki 2025 m. jis pakilo apie 229,6 mm. Be to, vidutinis pasaulinis jūros lygis kyla vis sparčiau, kadangi 1901–2018 m. laikotarpiu jūros lygis kilo 1,73 mm/metus, 1971–2018 m. laikotarpiu – 2,3 mm/metus, o 2006–2018 m. laikotarpiu – net 3,7 mm/metus. Nors kelių milimetrų metinis pokytis gali atrodyti nedidelis, ilgainiui jis didina pakrančių užliejimo, audrų patvankų ir krantų erozijos riziką. Šie pokyčiai ypač pavojingi žemoms pakrančių teritorijoms, saloms, pajūrio miestams.

Kitas svarbus pokytis – vis dažnesnės jūrinės karščio bangos. Tai laikotarpiai, kai jūros paviršiaus temperatūra neįprastai ilgai išlieka gerokai aukštesnė už įprastą tos vietos ir metų laiko vidurkį. 2025 m. pasaulyje užfiksuotos maždaug 65 jūrinių karščio bangų dienos, o nuo 1991 m. jų skaičius padidėjo daugiau kaip tris kartus. Jūrinės karščio bangos gali sukelti koralų blukimą, keisti žuvų ir kitų organizmų paplitimą, mažinti deguonies kiekį vandenyje.

Likęs 1,5 °C atšilimo ribos emisijų biudžetas sparčiai senka

Anglies dioksido emisijų biudžetas parodo kiek CO₂ žmonija dar gali išmesti, kad išliktų tam tikra tikimybė apriboti pasaulinį atšilimą iki pasirinktos temperatūros ribos. AR6 vertinimu, 2020 m. pradžioje likęs CO₂ emisijų biudžetas, siekiant 50 proc. tikimybės neviršyti 1,5 °C atšilimo, buvo apie 500 Gt CO₂. Tačiau jau 2026 m. pradžioje, šis likutis vertinamas tik apie 130 Gt CO₂. Išliekant dabartiniam emisijų išmetimo tempui, jis galėtų būti išnaudotas maždaug per trejus metus. Vis dėlto, AR6 ir dabartinio įverčio skirtumą lėmė ne tik nuo 2020 m. išmestas CO₂ kiekis. Dalį pokyčio sudaro atnaujinti moksliniai duomenys, patikslintos metodikos ir geresnis kitų klimato veiksnių įvertinimas.

Reikalingi spartesni veiksmai

Naujausi klimato rodikliai rodo nuoseklų ir tarpusavyje susijusį pokytį: ŠESD emisijos išlieka aukštos, jų koncentracija atmosferoje didėja, stiprėja jų energinis poveikis, dėl to auga Žemės energijos disbalansas. Šie pokyčiai lemia kylančią globalinę vidutinę oro temperatūrą, dažnėjančius karščio ekstremumus, šylančius vandenynus ir spartėjantį pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimą. Nors ŠESD emisijų augimas nėra toks spartus kaip XXI a. pradžioje, tačiau bendras jų kiekis vis dar nesumažėjo. Todėl svarbiausias artimiausių metų uždavinys yra pereiti nuo ŠESD emisijų augimo lėtėjimo prie spartaus ir ilgalaikio jų mažinimo.

Šilutės KC nuotr.

Premija skirta už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą – vietos kultūrinio identiteto, tautinės savimonės stiprinimą, istorinės atminties aktualizavimą.

Kultūros ministerijos premijos taip pat skirtos Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centrui (už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą) bei Priekulės meno ir kultūros centrui (už kūrybingą, novatorišką veiklą, skatinančią kultūrinės raiškos įvairovę, bei už profesionaliojo meno kūrimą ir sklaidą).

Šiomis premijomis siekiama skatinti kūrybingą ir efektyvią kultūros centrų veiklą, įvertinant savivaldybių ir kitų kultūros centrų pasiekimus, jų sukuriamas ir teikiamas kultūros paslaugas visuomenei. Kultūros centrų premijų skyrimo nuostatai numato premijavimą trijose atskirose srityse. Kasmet skiriamos trys premijos. Vienos premijos dydis – 70 bazinių socialinių išmokų.

Organizatorių.

Šilutės kultūros centro koordinuojamas nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ birželio 22-26 dienomis kviečia gyventojus ir regiono svečius pasinerti į Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo kultūrą. Vienas ryškiausių šio regiono kulinarinio paveldo pavyzdžių yra kafija, kurios unikali gėrimo tradicija 2024-aisiais buvo paskelbta nacionaline vertybe. Šiemet „Kafijos dienos“ apims septynias regiono savivaldybes ir čia visą savaitę vyks nemokamos edukacijos, degustacijos ir akcijos, skirtos šiam unikaliam gėrimui bei bendruomeniškumo tradicijai puoselėti.

Kafija tai iš gilių, cikorijų, morkų, kiaulpienių ar miežių gaminamas tradicinis Mažosios Lietuvos gėrimas be kofeino. Kadaise buvęs neatsiejamas šeimos palaunagės (popietės) ritualas, šiandien šis gėrimas grįžta į šiuolaikinio žmogaus kasdienybę kaip tvarumo, sveikatai palankaus gyvenimo būdo alternatyva, siūlanti ne vieną išskirtinį skonį.

Šventinė savaitė prasidės nuo akcijos „Rask puodelį – paragauk kafijos“. Visame Mažosios Lietuvos regione: parkuose, kavinėse ir viešosiose erdvėse bus paslėpti teminiai puodeliai, o juos suradę laimingieji turės galimybę nemokamai pasivaišinti kafija partnerių įstaigose (dalyvaujančių įstaigų sąrašą dalyviai ras nuskenavę ant puodelio esantį QR kodą). Šiemet prie akcijos prisijungė per 20 kultūros, turizmo ir maitinimo įstaigų. Taip pat visą savaitę regione (Šilutės, Klaipėdos miestuose ir rajonuose, Tauragės ir Jurbarko rajonuose, Neringoje ir Pagėgiuose) vyks degustacijos, kurių metu gyventojai rinks savo 2026-ųjų kafijos skonį.

Birželio 26-ąją, „Kafijos dienų“ savaitę vainikuos baigiamasis renginys Šilutėje. Čia šventės lankytojų lauks interaktyvios „Dvaro kavos“ edukacijos „Kafijos laboratorija“. Jų metu bus galima susipažinti su gėrimo istorija, paragauti modernių skonių ir net susikurti savo kafijos mišinį. Vakaro koncerto metu susirinkusieji bus kviečiami į (ne)tradicinę palaunagę, kurioje susipins kafijos skoniai, muzika, teatras ir gyvas Mažosios Lietuvos paveldas. Renginį šišioniškių tarme ves lietuvininkė Vaida Galinskienė, padėsianti lankytojams ne tik išgirsti, bet ir pajusti šio krašto savitumą, o ypatingą nuotaiką kurs Priekulės Ernsto Vicherto teatras bei atlikėjos Petunijos muzikinė programa.

Projektu siekiama ne tik išsaugoti istorinę lietuvininkų tradiciją, bet ir paskatinti pažintinį bei kultūrinį turizmą Mažojoje Lietuvoje. Renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Visi renginiai ir edukacijos yra nemokami, tačiau daliai renginių reikalinga registracija. Kilus klausimų kviečiame kreiptis bendruoju Šilutės kultūros centro telefonu +370 441 77 113.

KAFIJOS DIENA ŠILUTĖJE 2026 | Nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ sezono atidarymas

Užupis Vilniuje.( O. Lidžiaus nuotr.)

Apie tai, ką būtina žinoti prieš leidžiantis į keliones po Lietuvą.

Vasaros atostogų metu šalies keliuose daugėja automobilių, o prieš šventes eismo intensyvumas dar labiau išauga. Artėjant Joninėms, „Via Lietuva“ ragina vairuotojus neprarasti budrumo, tinkamai įvertinti eismo ir oro sąlygas bei atsakingai pasiruošti kiekvienai kelionei.

„Artėjant Joninėms daugelis leisis į kelią pas artimuosius, važiuos sveikinti Jonų, Janinų ir Rasų ar tiesiog išnaudos ilgesnį savaitgalį poilsiui ir kelionėms po Lietuvą. Kviečiu visus neskubėti, būti atidesnius ir kantresnius vieni kitiems, nes šventiniu laikotarpiu keliuose bus kur kas daugiau žmonių. Svarbiausia, kad po švenčių galėtume džiaugtis ne tik gražiais prisiminimais, bet ir tuo, jog visi saugiai sugrįžome namo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Vasaros atostogų metu ar savaitgaliais keliuose daugiau ne tik lengvųjų automobilių, bet ir motociklų, dviratininkų, transporto priemonių su priekabomis. Didesni srautai dažniau lemia spūstis, staigius greičio pokyčius ir rizikingus manevrus.

Šiltuoju metų laiku, kai matomumas dažniausiai būna geras, o kelio danga sausa, dalis vairuotojų tampa mažiau atsargūs – pervertina savo galimybes, viršija leistiną greitį ar nesilaiko saugaus atstumo. Toks atsipalaidavimas kartu su neatsakingu lenkimu išlieka viena pagrindinių sunkių eismo įvykių priežasčių.

Papildomų iššūkių vasarą kelia ir sparčiai besikeičiančios oro sąlygos. Staigios liūtys gali akimirksniu pabloginti matomumą ir sumažinti padangų sukibimą su kelio danga. Važiuojant per susidariusias vandens sankaupas kyla akvaplanavimo pavojus, kai transporto priemonė trumpam praranda kontaktą su kelio paviršiumi ir tampa sunkiau valdoma. Esant karštiems orams, aukšta temperatūra automobilio salone mažina vairuotojo koncentraciją, lėtina reakciją, didina mieguistumą ir nuovargį, todėl išauga klaidų bei eismo įvykių rizika.

Kaip įprasta, vasaros metu taip pat vyksta daugiau kelių remonto darbų, todėl vairuotojai dažniau susiduria su laikinais eismo organizavimo pakeitimais – susiaurintomis važiuojamosios dalies juostomis, greičio ribojimais ar apylankomis. Šiemet didžiausi remonto darbai vyksta automagistralėse A1 ir A2, tebevyksta A14 kelio rekonstrukcijos darbai. Kelių tinklo atnaujinimai organizuojame ir kituose krašto bei rajoniniuose keliuose. Remontuojamose atkarpose būtina itin atidžiai stebėti kelio ženklus ir laikytis nustatytų ribojimų.

„Skubėjimas ir kintančių eismo sąlygų pervertinimas kelyje kartais kainuoja labai brangiai, nepriklausomai nuo metų laiko. Artėjant Joninių savaitei, kai automobilių srautai bus didesni, kviečiame kiekvieną vairuotoją tinkamai pasiruošti kelionėms, pasirinkti saugų greitį, neignoruoti kelio ženklų remonto zonose ir visada išlikti maksimaliai susikoncentravus prie vairo“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Tam, kad kelionės vasarą būtų saugios, vairuotojams būtina pasirūpinti technine automobilio būkle: patikrinti padangas, stabdžius, žibintus, skysčius bei kondicionierių. Taip pat svarbu pakeisti nusidėvėjusius valytuvus ir naudoti kokybišką langų plovimo skystį, kuris šviečiant saulei nepaliktų matomumą bloginančių dryžių. Pakuojant daiktus, sunkius nešulius bagažinėje reikėtų dėti žemai, neperkrauti automobilio, o smulkius objektus salone tvirtai pritvirtinti.

Vežant dviračius, būtina naudoti patikimus laikiklius, neuždengti valstybinių numerių bei žibintų ir vairuoti atsargiau dėl pakitusios aerodinamikos bei ilgesnio stabdymo kelio. Keliaujant su augintiniais, juos privaloma gabenanti specialiose transportavimo dėžėse arba prisegtus saugos diržais su petnešomis, neleisti jiems laisvai judėti po saloną ar kišti galvos pro langą, o ilgų kelionių metu tinkamai suplanuoti sustojimus. Į kiekvieną išvyką su savimi rekomenduojama pasiimti vandens, užkandžių, telefono įkroviklį.

Vairuojant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo (lenkiant dviratininkus užmiestyje išlaikyti bent 2 metrų atstumą), vengti naudotis telefonu, o pajutus nuovargį – sustoti pailsėti. Visi keleiviai privalo segėti saugos diržus, o vaikai turi būti vežami jų amžių ir ūgį atitinkančiose kėdutėse. Kelyje taip pat svarbu išlikti dėmesingiems labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviratininkams.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) birželio 19 d. pradeda seklumų šalinimo darbus valstybinės reikšmės vidaus vandens kelyje – Atmatos upėje ties Rusne. Darbus vykdys žemsiurbė „Upyna“ ir aptarnaujantis laivas „Jogaila“.

Atmatos upė yra svarbi Nemuno deltos vandens kelių sistemos dalis, todėl nuolatinė jos priežiūra būtina siekiant užtikrinti saugią ir sklandžią laivybą. Dėl natūralių hidrologinių procesų laivakelyje kaupiasi sąnašos, formuojasi seklumos, kurios mažina vandens kelio pralaidumą ir apsunkina laivų judėjimą.

Planuojama iš laivakelio pašalinti apie 18 tūkst. m³ sąnašinio grunto. Darbai bus vykdomi iki 2 metrų gylio ir 60 metrų vandens kelio pločio ruože. Šalinamas smėlis bus pilamas į pakrantę ties kranto linija dešiniajame Atmatos krante Šilutės seniūnijos teritorijoje ir kairiajame krante Rusnės seniūnijos teritorijoje. Pirmiausia gruntas bus pilamas Šilutės seniūnijos pusėje, vėliau darbai persikels į Rusnės seniūnijos pusę.

Darbai suderinti su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, o informacija apie juos nustatyta tvarka perduota Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentui.

VVKD prašo pakrantėse vaikštančių ar poilsiaujančių žmonių būti atidžiais – neiti pernelyg arti darbų vietų ir nelipti ant ką tik supilto grunto, nes pradžioje susiformavusios sampylos gali būti klampios ir pavojingos. Konkrečios gruntų pylimo vietos bus pažymėtos ir aptvertos įspėjamąja juosta, o informacija apie vykdomus darbus pateikiama vietoje.

Vykdomi darbai ne tik pagerins laivybos sąlygas Atmatos upėje, bet ir papildys pakrančių teritorijas smėlio sąnašomis, kurios gali būti naudojamos rekreacinėms ir poilsio reikmėms.

Laivybos keliai yra tarsi sausumos keliai – juos būtina prižiūrėti, kad jie išliktų saugūs ir patogūs. VVKD tikslas – užtikrinti, kad laivai galėtų sklandžiai judėti, o žmonės, bendruomenės ir verslai galėtų pasinaudoti visomis vandens kelių galimybėmis.

VVKD veikloje jau yra pavyzdžių, kai dirbtinai suformuotos smėlio salos tapo buveinėmis paukščiams bei kitai gyvajai gamtai – tai patirtis, kurią visuomet turime omenyje planuodami darbus.

vvkd.lt nuotr.

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) atliko valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio valymo darbus ties Lankupių šliuzu – vietoje, kur Minijos upė jungiasi su Karaliaus Vilhelmo kanalu. Šis ruožas yra viena svarbiausių vandens kelių sistemos jungčių, per kurią laivai iš Minijos pasiekia Kuršių marias.

Dėl natūralaus sąnašų kaupimosi ties įplaukimu į kanalą reguliariai formuojasi seklumos, mažinančios laivakelio pralaidumą ir apsunkinančios saugią laivybą. Užsinešus įplaukimui, laivų eismas šiame maršrute tampa sudėtingas, o tam tikrais atvejais ir neįmanomas. Siekdama užtikrinti reikiamus laivybos parametrus, VVKD šiame ruože nuolat vykdo stebėsenos ir priežiūros darbus.

Šiemet darbai atlikti žemsiurbe „Nemunaitis“. Iš kanalo pašalinta apie 3 400 m³ sąnašinio grunto. 410 metrų ilgio ruože atkurtas 10–15 metrų pločio laivakelis, o jo gylis padidintas iki 1,7 metro. Tai leidžia užtikrinti saugų laivų eismą net ir sumažėjus vandens lygiui sausros laikotarpiu.

Svarbus šių metų pokytis – pirmą kartą pilnu, apie 9 metrų pločiu, atverti abu Lankupių šliuzo vartai. Platesnis praplaukimo plotis gerina laivybos sąlygas ir didina šio svarbaus vandens kelių mazgo pralaidumą.

Įplaukimas į Karaliaus Vilhelmo kanalą yra vienas svarbiausių vidaus vandens kelių sistemos mazgų, todėl čia būtina nuolatinė būklės stebėsena ir priežiūra. VVKD kasmet atlieka batimetrinius matavimus, analizuoja vagos būklę, vertina augmenijos plitimą bei krantų stabilumą ir, esant poreikiui, organizuoja laivybos sąlygų gerinimo darbus.

Nuosekli vidaus vandens kelių priežiūra leidžia užtikrinti saugią ir nenutrūkstamą laivybą svarbiausiais Lietuvos vandens maršrutais bei išlaikyti patikimą susisiekimą tarp Minijos, Karaliaus Vilhelmo kanalo ir Kuršių marių.

vvkd.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Tvarkomas geležinkelio tiltas.

Nuo šių metų birželio 18 iki 20 dienos ir nuo liepos 2 iki 24 dienos bus vykdoma tilto rekonstrukcija Vilkyčiai–Šilutė atkarpoje, pervažos ir pralaidos remontas. Šiuo laikotarpiu traukinių eismas ruože bus sustabdytas, o keleiviai bus vežami autobusais, praneša LTG LINK.

Dėl techninių galimybių ir blogo privažiavimo šiuo laikotarpiu autobusas negalės užsukti į Dituvos, Gružeikių ir Rimkų stoteles. Prašome informuoti atsakingus asmenis. Atsiprašome už nepatogumus.

Autobusų tvarkaraštis

lrv.lt nuotr.

Pasitraukus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, nors ir laikinai, bet keičiasi žmogaus finansinė padėtis, į kurią ir atsižvelgiama tiek skiriant piniginę socialinę paramą, tiek vertinant finansines galimybes gauti socialines paslaugas. Tai reiškia, kad iki tol tam tikrą pagalbą gavusiems žmonėms, pensijų fondams išmokėjus lėšas, gali sumažėti paskirtos paramos dydis, o atskirais atvejais žmogus gali laikinai jos netekti, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Svarbu, kad tai galioja tiek vertinant galimybes gauti socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, tiek socialinę paramą mokiniams, tai pat papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams ir kt.

Ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, kiekvienas finansinis sprendimas turi būti gerai pasvertas ir apgalvotas.

„Jeigu žmogus nusprendžia atsiimti sukauptus pinigus, pavyzdžiui,nutraukia kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje – išeina per vadinamąjį „langą“ iki 2027 m. pabaigos – tie pinigai tampa jo pajamomis. Tai reiškia, kad jie bus įtraukti vertinant, kokia piniginė socialinė parama ar socialinės paslaugos žmogui priklauso. Kitaip tariant, tam tikrais atvejais, tai gali nulemti piniginės socialinės paramos dydžio sumažėjimą arba jos praradimą. Tą reikia įvertini ir turėti omenyje“, – primena ministrė.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas.

Šiuo metu kaip tik artėja antrojo metų ketvirčio pabaiga, kai gyventojai, pateikę prašymus nutraukti pensijų kaupimą, ne vėliau kaip iki liepos vidurio gaus savo sukauptus pinigus. Tai reiškia, kad, jei, pavyzdžiui, žmogus kreipsis dėl socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos rugsėjį, jo atsiimtos lėšos bus vertinamos kaip pajamos ir gali turėti įtaką paramos skyrimui ir (ar) jos dydžiui trumpuoju laikotarpiu – maksimaliai 3 mėnesiams. Be to, patys piniginę socialinę paramą gaunantys žmonės yra įpareigoti pranešti savivaldybėms, jei pasikeitė jų materialinė padėtis ar atsirado kitų aplinkybių paramos skyrimui – tai privalu padaryti per mėnesį.

Svarbu žinoti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.

Aktualu ir tai, kad, jei žmogus turi įsiskolinimų ir iš antrosios pensijų pakopos gautų lėšų antstolis vykdo išieškojimą, vertinant asmens (šeimos) pajamas piniginei socialinei paramai gauti, ši suma įsiskaičiuoja į pajamas, išskyrus atvejus, kai lėšos išieškotos vaikui (-ams) išlaikyti (alimentai).

SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Šiemet tai – 256,3 eurai.

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (šiemet – 466 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (šiemet – 699 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc., o kompensaciją už karštą vandenį – kai išlaidos viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai dėl piniginės socialinės paramos turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

SADM primena, kad visą informaciją apie socialinę paramą, socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais žmonės gali rasti ministerijos internetinėje svetainėje – Socialinė parama: kas man priklauso?

Policijos asociatyvi nuotr.

Paimta 100 tūkst. eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų, praneša Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Tauragės AVPK).

Tauragės AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos UAB „Jozita“ degalinių tinklo finansinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Birželio 16 d. visoje Lietuvoje veikiančiose UAB „Jozita“ degalinėse ir kituose su tyrimu susijusiuose objektuose buvo atliktos kratos. Iš viso vienu metu buvo atliekamos net 32 kratos, per kurias rasta ir paimta apie 100 tūkst. eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų. Dalis jų buvo laikoma vokeliuose. Taip pat paimti kompiuteriai, vaizdo įrašai bei kiti tyrimui reikšmingi dokumentai.

Operacijoje dalyvavo 88 policijos pareigūnai iš įvairių Lietuvos apskričių, 30 Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų bei 2 Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai.

Surinkta duomenų apie galimus mokesčių slėpimus. Įtarimai šiuo metu pareikšti 3 įtariamiesiems, kuriems po apklausų paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Birželio 5 d. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko mokymai kultūros darbuotojams „Kaip išlikti emociškai stipriam ir įkvėptam kultūros veikloje: nuo streso iki drąsos kalbėti, kurti, veikti“. Mokymus vedė pokyčių ir streso valdymo ekspertė, „Drugelio metodo“ kūrėja Rita Regalė.

Kultūros darbuotojų kasdienybėje netrūksta iššūkių – tenka ne tik organizuoti renginius, įgyvendinti projektus ar telkti bendruomenes, bet ir dirbti nuolat kintančiomis sąlygomis, bendrauti su įvairiomis auditorijomis, ieškoti naujų idėjų bei sprendimų. Todėl mokymų metu daug dėmesio skirta emocinei gerovei, profesiniam atsparumui ir pasitikėjimo savimi stiprinimui. Dalyviai aptarė, kaip atpažinti pirmuosius emocinio išsekimo ir perdegimo požymius, išlaikyti vidinę pusiausvyrą bei konstruktyviai reaguoti sudėtingose situacijose. Taip pat gilintasi į sėkmingo bendravimo principus, aiškų minčių išsakymą ir gebėjimą drąsiau pristatyti savo idėjas.

Praktinėje mokymų dalyje buvo išbandytos įtampos mažinimo technikos pagal autorinį „Drugelio metodą“, diskutuota apie emocinės sveikatos svarbą ir ieškota būdų, kaip kasdienėje veikloje išvengti perdegimo. Dalyviai turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimis, aptarti dažniausiai kylančius iššūkius ir pasisemti idėjų, kurios gali būti pritaikomos tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Mokymai surengti įgyvendinant projektą „Sėkmės žingsniai į pasitikėjimą ir rėmėjų partnerystę“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Jolita Baltutienė, Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja

Projektą finansuoja:

Kintų prieplauka. (www.silutesetazinios.lt archyvo.)

Šilutės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Šilutės rajono savivaldybės gamtos objektų pritaikymas lankymui“, kurio tikslas – pagerinti Šilutės rajono savivaldybės viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos pakrančių turizmui bei gamtos ir kultūros objektų lankymui, paslaugų kokybę ir didinti šios infrastruktūros prieinamumą vietos gyventojams, vietiniams ir užsienio turistams.

Bendra projekto vertė – 3 093 133,77 Eur. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Europos Sąjungos finansavimo suma siekia 2 629 163,70 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos – 463 970,07 Eur. ES finansavimo intensyvumas sudaro 85 proc.

Projektas yra 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos dalis, skirtas funkcinės zonos teritorijų tarpusavio integralumui stiprinti, bendram regiono ekonominiam konkurencingumui ir patrauklumui didinti bei atvykstamajam turizmui skatinti.

Projektas apima įvairius gamtos, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio objektus visame rajone. Numatyta įveiklinti Švėkšnos tvenkinio teritoriją, įrengiant paplūdimį ir poilsio infrastruktūrą, sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą Kintų pakrantėje bei įrengti kempingą Kuršių marių pakrantėje.

Taip pat planuojama įrengti stovyklavietes Minijos kaime (Purvalankyje), Sakučiuose ir Poviluose. Minijos kaime bus įrengta mažųjų pramoginių laivų nuleidimo vieta, o Sakučiuose – vaikų žaidimų aikštelė.

Projektas apims ir gamtos pažinimo infrastruktūros atnaujinimą. Ventės rage bei Mingės kaime planuojama atnaujinti arba rekonstruoti paukščių stebėjimo regyklas, kurios yra vieni svarbiausių gamtos turizmo objektų Pamario krašte.

Reikšmingi pokyčiai numatyti ir Šilutės mieste. Šyšos upės pakrantėje bus kuriama nauja viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra. Istorinio parko saloje planuojama įrengti OCR (kliūčių ruožo) bėgimo trasą bei modernią vaikų žaidimų erdvę su vandens pramogų elementais – purkštukais, čiuožyklomis ir kitais žaidimų įrenginiais.

Projektu taip pat numatoma plėtoti Vilhelmo kanalo pakrantės infrastruktūrą, sudarant geresnes sąlygas poilsiui, pažintiniam ir vandens turizmui.

Įgyvendinus projektą bus sukurta ir atnaujinta viešoji turizmo infrastruktūra, pagerintos sąlygos lankyti gamtos objektus, aktyviai leisti laisvalaikį bei pažinti unikalų Pamario krašto gamtinį paveldą. Projektas prisidės prie turizmo plėtros, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo ir Šilutės rajono konkurencingumo stiprinimo.

Projektas įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos investicijų programą, skirtą skatinti regionų ekonominį augimą, efektyviai panaudojant vietos gamtinius ir turizmo išteklius.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Sveikatos apsaugos ministerija įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pasirašiusi įsakymo „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, pabrėžia, kad taip siekiama mažinti paciento laukimo laiką gauti paslaugą.

„Kiekvienam pacientui svarbu kuo greičiau patekti pas specialistą, kuris suteiktų paslaugą: nustatytų diagnozę, skirtų gydymą. Todėl suprantama, kad reikalavimas siuntimą gauti iš šeimos gydytojo tik ilgino paciento laukimą. Dabar, suteikęs mokamą paslaugą pacientui, gydytojas galės išrašyti siuntimą pas kitą specialistą, nesiunčiant paciento atgal pas šeimos gydytoją, o tai užtikrins paslaugų tęstinumą ir geresnį pacientų srautų valdymą“, – sako M. Jakubauskienė.

Teisės aktu nustatyta, kad išduodamas siuntimą specialistas visais atvejais turi pateikti informaciją, užpildydamas formą E027„Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nepriklausomai nuo to, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas pasirenka gauti siuntime nurodytą paslaugą. Šiuo pakeitimu siekiama gerinti duomenų kokybę ir jų atsekamumą: reikalavimas leis patikimiau vertinti siuntimų skaičių, jų pagrįstumą ir pacientų srautus. Kai siuntimas išrašomas po mokamos paslaugos suteikimo, elektroniniame medicinos dokumente būtina nurodyti, kad siuntimas išduodamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamoms paslaugoms gauti.

Kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas, pakeitimais nustatyta, kad užpildžius siuntimą būtų organizuojamas paciento registravimas paslaugai gauti toje pačioje arba paciento pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, paliekant pacientui teisę registracijos atsisakyti ir paslaugai, nurodytai siuntime, registruotis pačiam.

Įsakymu nustatyta, kad teikiant paslaugas galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems moteriškosios lyties asmenims nebūtų būtini papildomi siuntimai, nes šiems asmenims sveikatos būklės ištyrimo metu yra atliekami įvairūs papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, įskaitant tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų, ir praktikoje kyla poreikis išduoti papildomus siuntimus atskiriems tyrimams atlikti, o tai apsunkina ir pailgina paslaugų gavimo procesą bei didina administracinę naštą tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka nuo liepos 1 d. didėja nuo 133,2 iki 185 eurų. Šis pokytis palies bemaž 17 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo (alimentų).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad žymiau didinama išmoka siekiama užtikrinti, jog nei vienas vaikas nepatirtų skurdo ir atskirties.

„Valstybė prisiima atsakomybę padėti tais atvejais, kai tėvų pareiga nėra vykdoma, ir nuosekliai stiprina paramos sistemą nepilnoms šeimoms. Kartu plečiamos ir kitos išmokos ir jų gavėjų ratas. Kryptingai kuriame saugesnę, socialiai teisingesnę aplinką visoms šeimoms, auginančioms vaikus“, – sako J. Zailskienė.

Vaiko išlaikymo išmoka – tai išmoka vaikui, mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų.

Teisę kreiptis dėl išmokos turi:

Vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Vyresnis negu 18 metų asmuo, kuriam nustatytas 0–25 proc. darbingumo (dalyvumo) lygis ir kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas.
Vaiko globėjas (rūpintojas).
Dėl vaiko išlaikymo išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“.

Daugiau informacijos:  Vaiko išlaikymo išmoka

KITOS ŠEIMŲ PADĖTĮ GERINANČIOS NAUJOVĖS

Išmoka nesukaupusiems motinytės socialinio draudimo stažo. Nuo birželio 1 d. išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo motinystės socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – taip užtikrinamos lygios socialinės garantijos visiems vaikus auginantiems tėvams.

2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio 1 d. padidėjo vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis – nuo 814 iki 1036 eurų. Pakeitimai priimti siekiant didinti paramą šeimoms susilaukus vaiko.

Platesnis šeimų ratas gali pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Nuo birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos nuo 2026 m. sausio 1 d. dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus).

KITOS IŠMOKOS AUGINANTIEMS VAIKUS

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 129,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo iki 76,2 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

Tarptautinių konkursų laureatė, kamerinės muzikos atlikėja, kompozitorė, operos solistė S. Trimakaitė. (V. Laukaičio nuotr.)

Birželio 18 d., ketvirtadienį, 16 val. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, Šilutė) vyks koncertas-susitikimas „Muzikinės-literatūrinės akimirkos“.

Dalyvaus tarptautinių konkursų laureatė, kamerinės muzikos atlikėja, kompozitorė, operos solistė Sigutė Trimakaitė ir Lietuvos vyriausybinės kultūros ir meno premijos laureatas, dramaturgas, operų libretų autorius, rašytojas Herkus Kunčius.

Programoje skambės lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, lietuvių liaudies dainos ir ištraukos iš naujausio Herkaus Kunčiaus pjesių romano „Prisikelia“.

Dainininė Sigutė Trimakaitė ne kartą lankėsi Šilutėje, yra surengusi neformalias muzikos pamokas Šilutės ugdymo įstaigose, giedojo Šilutės Šv.Kryžiaus bažnyčioje, Žemaičių Naumiesčio Šv.arkangelo Mykolo bažnyčioje. Prieš metus kartu su rašytoju Herkumi Kunčiumi ir aktore Adolfina Kunčiūte pasirodė Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Malonu, kad tradicija tęsiasi. Šiais metais Sigutė Trimakaitė grįžta vėl į Šilutę ir kartu su Herkumi Kunčiumi kviečia šilutiškius ir miesto svečius į muzikinę-literatūrinę popietę Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekoje.

Meno šventė „Klasikinės muzikos programa“ apima 16-kos koncertų ciklą visoje Lietuvoje.
Jau įvyko renginiai Kretingoje, Vievyje, Širvintose, Ukmergės, Pasvalio rajonuose, Birštono sakraliniame muziejuje ir Alantoje. Rudenį ir Šv. Kalėtų laiku koncertai numatomi Pabradėje, Prūdiškėse, Naujojoje Vilnioje, Kaišiadorių rajone ir Vilkijoje.

Šį tęstinį meno projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Rengėjas: VšĮ „S.T. ir Ko“, Vilnius.

Visi koncertai nemokami.

Dėkojame visiems, kurie padeda organizuoti koncertus Šilutėje ir prisideda prie koncertų ciklo viešinimo ir sklaidos.

Artimiausiu metu numatomi koncertai:

Birželio 18 d., ketvirtadienį, 11 val. – Priekulės socialinių paslaugų centre.
Adresas: Naujoji g. 5A, Priekulė, Klaipėdos rajonas.

Birželio 18 d., ketvirtadienį, 16 val. – Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.
Adresas: Tilžės g. 10, Šilutė.

Liepos 9 d., ketvirtadienį, 11 val. – Palangos socialinių paslaugų centro Palangos senelių namų salėje.
Adresas: Klaipėdos pl. 76, Palanga.

Organizatorių inf.

Policijos nuotr.

Nuo birželio 15 d. visoje Lietuvoje vykdomos net kelios sustiprintos prevencinės priemonės.

Birželio 15–21 d. vyksta Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota prevencinė priemonė „Transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai“ (angl. Operation Alcohol & Drugs). Birželio 19 d. bus vykdoma specialioji priemonė „Blaivumo maratonas“ – visoje Lietuvoje 24 valandas be pertraukos bus tikrinamas vairuotojų blaivumas. Policijos pareigūnai organizuos ir transporto priemonių, dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimus. Papildomi vairuotojų blaivumo bei apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai bus vykdomi ir birželio 24–27 d.

Pareigūnai ypatingą dėmesį skirs:

• vairuotojų blaivumui;
• apsvaigimui nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;
• greičio viršijimui;
• pavojingam ir chuliganiškam vairavimui;
• lenkimui draudžiamose vietose;
• važiavimui per sankryžas ir geležinkelio pervažas;
• šviesoforų signalų nepaisymui;
• saugos diržų naudojimui;
• mobiliojo ryšio priemonių naudojimui vairuojant;
• dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesiui.

Policija naudos viešąjį, neviešąjį ir mišrųjį patruliavimą, organizuos reidus bei blaivumo patikrinimus visoje šalyje.

,,Visą parą vyksianti tarptautinė blaivumo kontrolės akcija taps didžiausiu Joninių laikotarpio reidu, todėl pareigūnai ragina nerizikuoti – apsvaigę vairuotojai bus tikrinami visoje šalyje“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarko biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Kodėl to reikia?

Joninių savaitgaliai kasmet pareikalauja aukų. Per 2018–2025 m. Joninių laikotarpiu Lietuvos keliuose žuvo 17 žmonių, sužeisti 325. Tarp nukentėjusiųjų – dešimtys nepilnamečių. Už aukų skaičiaus slypi žmogaus gyvenimas, šeimos tragedija ir skausmas, kurio buvo galima išvengti.

Praėjusiais metais Joninių naktį Marijampolės savivaldybėje neblaivus vairuotojas partrenkė pėsčiuosius. Vienas žmogus žuvo, 4 buvo sužeisti. Tokios nelaimės primena, kad sprendimas sėsti prie vairo išgėrus gali nusinešti ne tik vairuotojo, bet ir visiškai nekaltų žmonių gyvybes.

TRYS SVARBIAUSI PATARIMAI

Neskubėkite.
Važiuokite saugiu ir leistinu greičiu. Kelios sutaupytos minutės nėra vertos gyvybės.

Nevairuokite išgėrę.
Jeigu vartojote alkoholio – nesėskite prie vairo. Pasinaudokite pavežėjų paslaugomis, viešuoju transportu arba paprašykite blaivaus vairuotojo pagalbos.

Planuokite.
Iš anksto suplanuokite maršrutą, kelionės laiką ir saugų grįžimą po šventės. Atsakingas planavimas dažnai padeda išvengti rizikingų sprendimų.

Be to, vairuodami nesinaudokite telefonu be laisvų rankų įrangos. Policija ragina ir pėsčiuosius telefonus padėti į šalį. Eidami per gatvę nesiblaškykite, nežiūrėkite į ekraną ir įsitikinkite, kad eiti saugu.

Ir, žinoma, pasirūpinkite vaikais. Visi keleiviai privalo prisisegti saugos diržus. Vaikai turi būti vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse arba ant specialių pasosčių. Nepalikite vaikų automobilyje be priežiūros.

PATARIMAI PĖSTIESIEMS, DVIRAČIŲ IR PASPIRTUKŲ VAIRUOTOJAMS

• Tamsiuoju paros metu dėvėkite atšvaitus.
• Prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį įsitikinkite, kad tai saugu.
• Dviračių ir paspirtukų vairuotojai turi dėvėti ryškiaspalvę liemenę.
• Jaunesniems nei 18 metų paspirtukų ir dviračių vairuotojams šalmas yra privalomas.
• Pėsčiųjų perėjas kirskite tik nulipę nuo dviračio ar paspirtuko.