www.forads.lt.

Šiuolaikinėje skaitmeninėje eroje, kai didžioji dalis rinkodaros biudžetų nukreipiama į socialinius tinklus ir paieškos sistemas, tradicinė lauko reklama (angl. Out-of-Home, OOH) dažnai nepelnytai nustumiama į antrąjį planą.

Mažo verslo savininkams neretai susidaro įspūdis, kad didžiuliai stendai prie greitkelių ar šviečiančios ekranų konstrukcijos miestų centruose yra prieinamos tik korporacijoms su šešiaženkliais biudžetais. Tačiau toks požiūris yra labiau mitas nei realybė.

Lauko reklama evoliucionavo kartu su technologijomis, tapdama lankstesne, tikslingesne ir, svarbiausia, prieinamesne įvairaus dydžio įmonėms. Įvadinėje dalyje svarbu pabrėžti, kad lauko reklama nėra tik vizualinis triukšmas – tai fizinis prekės ženklo įsitvirtinimas bendruomenėje, sukuriantis pasitikėjimo ir stabilumo įspūdį, kurio skaitmeninė erdvė dažnai nesugeba replikuoti dėl savo efemeriškumo. Mažam verslui tai gali tapti ne prabanga, o esminiu įrankiu kovoje už vietinės rinkos dalį, jei tik strategija pasirenkama protingai, kūrybiškai ir atsižvelgiant į specifinius vartotojų judėjimo srautus.

Daugelis verslininkų, svarstydami apie galimybę išeiti į fizinę miesto erdvę, pirmiausia klausia: kiek tai kainuos ir ar investicija atsipirks greičiau nei skaitmeninė kampanija? Svarbu suprasti, kad lauko reklamos kaina tiesiogiai priklauso nuo daugybės kintamųjų: vietos prestižo, pravažiuojančių ar praeinančių žmonių srauto intensyvumo, pasirinkto formato ir, žinoma, kampanijos trukmės. Mažam verslui nebūtina nuomotis brangiausio vaizdo ekrano sostinės centre ar gigantiško stendo magistralėje Vilnius–Klaipėda. Vietinės reikšmės sprendimai, tokie kaip reklama ant autobusų stotelių, nedideli skydai prie įvažiavimų į gyvenamuosius rajonus ar net mobilieji stendai, gali kainuoti panašiai tiek, kiek vidutinio intensyvumo kampanija „Facebook“ platformoje. Esminis skirtumas tas, kad lauko reklamos neįmanoma „išjungti“, „užblokuoti“ ar „praleisti“ vienu piršto paspaudimu. Ji egzistuoja fizinėje erdvėje 24 valandas per parą, nuolat primindama apie vietinę kepyklėlę, autoservisą ar odontologijos kliniką būtent tiems žmonėms, kurie gyvena ar dirba netoliese.

Vienas didžiausių lauko reklamos privalumų mažam verslui yra jos unikalus gebėjimas kurti vietinį autoritetą ir bendruomeniškumo jausmą. Kai potencialus klientas kasdien pakeliui į darbą ar veždamas vaikus į mokyklą mato tą patį stendą su profesionaliai pateikta informacija, jo pasąmonėje formuojasi atpažįstamumas, kuris ilgainiui virsta pasitikėjimu. Skaitmeninė reklama dažnai suvokiama kaip įkyri invazija į asmeninę erdvę, ypač kai ji „persekioja“ vartotoją per skirtingus puslapius. Tuo tarpu estetiška, tvarkinga ir informatyvi lauko reklama tampa natūralia miesto peizažo dalimi. Mažoms įmonėms, kurių sėkmė tiesiogiai priklauso nuo vietinės bendruomenės lojalumo, tai yra kritiškai svarbu. Geografinis tikslingumas leidžia išvengti vadinamųjų „tuščių šūvių“, kai už reklamą mokama pasiekiant žmones, kurie fiziškai niekada neatvyks į jūsų parduotuvę ar biurą dėl per didelio atstumo. OOH reklama veikia kaip natūralus fizinis filtras, pasiekiantis būtent tuos vartotojus, kurie kasdien juda jūsų veiklos spinduliu.

Per pastaruosius kelerius metus įvykęs masinis perėjimas prie skaitmeninės lauko reklamos dar labiau atvėrė duris mažiesiems žaidėjams, kurie anksčiau negalėjo sau leisti brangios ir statinės stendų gamybos bei klijavimo darbų. Skaitmeniniai ekranai leidžia nuomotis reklamos laiką ne savaitėmis ar mėnesiais, o valandomis ar net tam tikrais paros laikotarpiais. Pavyzdžiui, nedidelė kavinė gali rodyti savo reklamą tik ryto piko valandomis, nuo 7:30 iki 9:30, kai žmonės važiuoja į darbus ir mąsto apie pirmąjį kavos puodelį. Tokiu būdu verslas optimizuoja išlaidas, moka tik už patį aktualiausią laiką ir pasiekia maksimalų efektyvumą. Toks lankstumas visiškai panaikina barjerą, kuris ilgą laiką lauko reklamą darė „nepasiekiama prabanga“. Be to, galimybė akimirksniu keisti vizualus be papildomų spaudos išlaidų leidžia mažam verslui būti dinamiškam, pritaikyti žinutes prie besikeičiančių oro sąlygų, švenčių ar netikėtų dienos pasiūlymų, taip išlaikant turinio aktualumą.

Kūrybiškumas lauko reklamoje yra pagrindinis biudžeto multiplikatorius – tai būdas, kaip maža įmonė gali „perrėkti“ didžiuosius konkurentus. Mažas verslas neprivalo konkuruoti plotu, jis gali laimėti idėja, humoru ar netradiciniu pateikimu. Netradiciniai sprendimai, tokie kaip „ambient“ rinkodara – pavyzdžiui, sumanus grafinis elementas ant grindinio prie įėjimo, originaliai apipavidalintas pristatymo automobilis ar net interaktyvus sprendimas vitrinoje – gali pritraukti daugiau dėmesio nei standartinis tentas. Svarbu, kad vizualas būtų itin lakoniškas ir lengvai suprantamas per 3–5 sekundes, nes būtent tiek laiko vidutiniškai vairuotojas ar praeivis skiria vienam objektui. Perteklinė informacija, ilgi adresai ar smulkus paslaugų sąrašas lauko reklamoje yra dažniausia pradedančiųjų klaida, paverčianti investiciją beverte. Mažam verslui pakanka vienos stiprios antraštės, ryškaus vizualinio akcento ir aiškios nuorodos, kaip jus rasti ar susisiekti. Paprastumas ne tik sumažina dizaino kaštus, bet ir drastiškai padidina žinutės įsimenamumą greitai judančiame pasaulyje.

Vertinant lauko reklamos naudą, būtina kalbėti apie jos sinergiją su kitais rinkodaros kanalais, ypač mobiliaisiais įrenginiais. Tyrimai rodo, kad vartotojai yra iki 48 % labiau linkę paspausti ant skaitmeninio skelbimo savo telefone, jei prieš tai jie tą patį prekės ženklą ar logotipą matė fizinėje lauko reklamoje. Mažam verslui tai reiškia, kad OOH gali tarnauti kaip puikus „ledlaužis“, paruošiantis dirvą pigesnėms ir tiesioginėms konversijoms internete. Tai sukuria visapusiškos, rimtos ir solidžios įmonės įspūdį – jei įmonė matoma gatvėje, vadinasi, ji turi fizinį pagrindą, ji yra tikra, veikianti ir patikima. Šis psichologinis aspektas yra neįkainojamas naujai atsidariusioms įmonėms, kurioms reikia greitai susikurti reputaciją konkurencingoje aplinkoje, kur pirkėjai dažnai skeptiškai žiūri į „tik internete“ egzistuojančius prekės ženklus.

Nors lauko reklama turi gausybę privalumų, mažas verslas privalo išlikti budrus ir nuosekliai vertinti kiekvieno investuoto euro efektyvumą. Skirtingai nei „Google Ads“, čia nėra tiesioginio „paspaudimų“ skaičiaus ataskaitose, tačiau šiuolaikiniai metodai leidžia matuoti srautus pasitelkiant mobiliųjų duomenų analizę, specifinius QR kodus ar unikalius nuolaidų kodus, skirtus išskirtinai tik lauko kampanijai. Jei naudojate QR kodą ant stendo, įsitikinkite, kad jis yra pakankamai didelis, kontrastingas ir nuskaitomas iš saugaus atstumo – tai puikus būdas susieti fizinę reklamą su tiesioginiu pardavimu ar registracija naujienlaiškiui. Toks matuojamumas padeda mažam verslui greitai suprasti, kuri lokacija veikia geriausiai, ir leidžia koreguoti strategiją ateityje be didelių finansinių nuostolių, kartu mokantis geriau pažinti savo auditorijos kelius.

Apibendrinant galima teigti, kad lauko reklama šiuolaikiniame verslo peizaže nebėra vien tik didžiųjų korporacijų privilegija, o greičiau sumaniai naudojama reali galimybė kiekvienam smulkiam verslui, siekiančiam ilgalaikio augimo. Svarbiausia yra suprasti, kad sėkmę šioje srityje lemia ne reklamos plotas ar spalvų ryškumas, o jos strateginė vieta ir žinutės aiškumas, pritaikytas konkrečiam kontekstui. Investicija į lauko reklamą turėtų būti vertinama ne kaip vienkartinės „išlaidos“, o kaip ilgalaikis indėlis į prekės ženklo žinomumą ir vartotojų pasitikėjimo kreditą. Mažam verslui, siekiančiam išsiskirti iš begalinio ir dažnai varginančio skaitmeninio triukšmo, išėjimas į fizinę erdvę suteikia apčiuopiamumo ir solidumo, kurį šiuolaikiniai vartotojai, pavargę nuo algoritmų, vis dar labai vertina.

Pasitelkus modernius skaitmeninius DOOH sprendimus, kūrybišką požiūrį į vietinę aplinką ir protingą, duomenimis pagrįstą biudžeto paskirstymą, lauko reklama tampa viena efektyviausių priemonių pritraukti klientus ten, kur jie praleidžia didžiąją dalį savo laiko – realiame gyvenime, už ekrano ribų. Galutinė išvada peršasi pati: lauko reklama yra prabanga tik tiems, kurie tingi ieškoti inovatyvių būdų ją pritaikyti savo poreikiams, o visiems kitiems tai yra galingas augimo variklis, sėkmingai sujungiantis tradicinės reklamos stabilumą su modernios rinkodaros teikiamu lankstumu bei preciziškumu.

.

.

Užsakymo Nr. 260421

vmu.lt. nuotr.

Dar visai neseniai susitikimas su rudąja meška Lietuvos miške skambėjo kaip retenybė ar net sensacija. Šiandien tokie pasakojimai vis dažniau pasiekia miškininkus ir gamtininkus – pėdsakai smėlyje, vaizdo kamerose užfiksuoti kadrai ar net susidūrimai su jomis miško takeliuose rodo, kad šie gyvūnai sugrįžta į mūsų kraštą.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pastebi, kad rudosios meškos vis dažniau fiksuojami skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai kelia klausimą – ar meškos Lietuvoje jau įsikūrė visam laikui?

Bando įsitvirtinti

Gamtininko, aplinkosaugininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują etapą – dalis meškų į Lietuvą jau ne tik užklysta, bet ir pasilieka ilgesniam laikui. Pasak jo, šiemet Aukštaitijoje fiksuotos bent dvi žiemojusios rudosios meškos, o tai rodo, kad jie teritoriją renkasi ne atsitiktinai.

„Šiuo metu jau galime sakyti, kad meškos iš dalies yra mūsų rūšis“, – sako S. Paltanavičius.
Vis dėlto, anot gamtininko, galutinai apie jų sugrįžimą bus galima kalbėti tuomet, kai Lietuvoje bus užfiksuoti ir jaunikliai.

Jauni klajūnai ieško naujų namų

Lietuvoje pastebimos meškos dažniausiai yra jauni, iš savo teritorijų išvaryti gyvūnai. Į mūsų šalį jos atkeliauja iš kaimyninių regionų – Latvijos, Baltarusijos, o į Latviją patenka ir iš Estijos, kur meškų populiacija yra gerokai gausesnė.

Tokie jauni žvėrys per parą gali įveikti net 20–30 kilometrų, todėl valstybių sienos jiems nėra kliūtis.

Sugrįžimas, kuris vyksta be žmogaus pagalbos

Nors meškų pasirodymas kai kuriems gyventojams kelia nerimą, specialistai ragina į situaciją žvelgti kaip į natūralų procesą.

„Meškos į Lietuvą neateina – jos grįžta namo. Tai savotiškas istorinės neteisybės atstatymas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.

Jo teigimu, prieš daugiau nei šimtmetį šie gyvūnai Lietuvoje buvo įprasti, tačiau ilgainiui išnyko dėl žmogaus veiklos. Dabar jų sugrįžimas vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo.

Miško „tvarkytoja“, o ne tik plėšrūnė

VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialisto Kornelijaus Aleknos teigimu, meškos mūsų miškų ekosistemai nėra svetimos – priešingai, jos atlieka svarbų vaidmenį.

„Rudoji meška – didžiausias mūsų plėšrusis žvėris, kurio mityba itin plati: nuo augalų iki smulkių gyvūnų ar kritusių žvėrių“, – sako K. Alekna.

Jis pabrėžia, kad meškos prisideda prie natūralaus miško balanso: surenka maitą, reguliuoja kai kurių gyvūnų populiacijas, o jų platus mitybos spektras leidžia lengvai prisitaikyti prie aplinkos.

Susitikimas su meška: ką svarbu žinoti

Susidūrimo su meška tikimybė Lietuvoje išlieka nedidelė, tačiau specialistai primena, kad miške svarbu elgtis atsakingai. Pamatę mešką, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti – staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ar gynybinę reakciją.

Rekomenduojama išlikti ramiems, lėtai atsitraukti ir neatsukti gyvūnui nugaros. Taip pat svarbu leisti meškai žmogų išgirsti – judant miške patariama kalbėtis ar skleisti kitus garsus, kad gyvūnas būtų įspėtas iš anksto ir galėtų pasitraukti.

Laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmogaus, todėl daugeliu atvejų iš anksto jį išgirdę, patys pasitraukia.

Ar meškos taps įprastu vaizdu?

Gamtininkų vertinimu, meškų Lietuvoje artimiausiais metais gali daugėti. S. Paltanavičiaus teigimu, po dešimties–penkiolikos metų meška gali tapti įprasta, nors ir negausia, mūsų miškų rūšimi.

Tai reiškia, kad ateityje šie gyvūnai anksčiau ar vėliau taps natūralia Lietuvos gamtos dalimi – tokia, kokia buvo kadaise.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Naktimis ir toliau sulauksime šalnšų.

Praėjusią savaitę sulaukus šiltesnių orų buvo pasigirdę kalbų, jog svarstoma baigti šildymo sezoną. Bent viena savivaldybė jį jau baigė, o kitos irgi apie tai svarsto.

Lietuvoje šildymo sezonas baigiamas, kai 3 paras iš eilės lauko oro temperatūros vidurkis yra ≥10 laipsnių. Įprastai jis baigiasi antroje balandžio pusėje, bet kasmet dėl nevienodai šiltų orų konkreti data skiriasi. Meteorologiniai duomenys rodo, jog 1991–2020 m. laikotarpiu vidutiniškai perėjimas per 10 laipsnių ribą mūsų šalyje įvykdavo balandžio gale.

Taip pat svarbu, kad išjungus šildymą namuose būtų išlaikomos higienos normos ir temperatūra nenukristų žemiau 18 laipsnių. Vis dėlto ji priklauso nuo būsto energinio naudingumo klasės, nuo pusės į kurią orientuotas būstas ir kt. Pavyzdžiui, į pietinę pusę orientuoti butai saulėtą dieną įšyla labiau, tad ir šildymo poreikis jiems mažesnis.

Pateikto grafiko kairėje pusėje (juoda kreivė) galite matyti, kokia vidutinė oro temperatūra buvo Lietuvoje balandžio 11–19 d., o dešinėje (pastorinta juoda linija) – vidutinės oro temperatūros prognozė šiai savaitei. Raudona kreivė – 1991–2020 m. laikotarpio vidutinės oro temperatūros vidurkis.

Kaip galima matyti grafike, kol kas 10 laipsnių riba dar nebuvo peržengta tris dienas iš eilės. Naujausi skaičiavimai rodo, jog šios ribos ir toliau neperžengsime. Taigi, bent jau kol kas šildymo sezoną reikėtų tęsti (arba to poreikį įsivertinti kiekvienam būstui individualiai).

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienį – be lietaus. Vėjas – šiaurinių krypčių, naktį – 4–9 m/s, dieną – 6–11 m/s. Naktį daug kur šalnos – 1–6, dirvos paviršiuje vietomis 7–10 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra 0–3 laipsniai šilumos, dieną – 11–16, pajūryje – 8–10 laipsnių šilumos.

Trečiadienį lietaus nenumatoma. Vėjas – šiaurės vakarų, naktį – 4–9 m/s, dieną – 7–12 m/s. Naktį daug kur numatomos šalnos – 0–5, dirvos paviršiuje vietomis – iki 9 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra – 1–5 laipsniai šilumos, dieną – 11–16, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį kai kur, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 8–13 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 20 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas – iki 8 cm per parą. Žymesnis kritimas, iki 23 cm, stebimas Nemuno žemupyje. Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 5–11, ežeruose – 6–11, Kuršių mariose – 7, Baltijos jūroje – 5–6 laipsniai šilumos.

Šilutiškiai, Pasvalio turnyro prizininkai. (R. Lukošiaus nuotr.)

Šeštadienį Šilutės sporto mokyklos ir dziudo klubo KUMIKATA sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius) dalyvavo dviejuose turnyruose – Pasvalyje ir Elk mieste Lenkijoje. Juose jaunieji dziudoistai iš Lietuvos pamario iškovojo 9 medalius.

Pasvalio čempionate dalyvavo aštuoni šilutiškiai. Geriausiai sekėsi Benui Burbai, iškovojusiam čempiono vardą savo svorio kategorijoje. Denas Lileikis ir Erikas Jančauskas užėmė antrąsias vietas, o Herkus Jasas, Vytautas Nesteckis ir Rapolas Vasiliauskas pelnė turnyro bronzą.

Tuo pat metu Lenkijos mieste Elk vyko „MASURIA JUDO CUP“ varžybos. Turnyre dalyvavo daugiau kaip 300 sportininkų. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo keturi kovotojai.

Domas Šatkus iškovojo čempiono vardą, Tauras Lukošius, tik finale nusileidęs Lenkijos sportininkui, liko antras, o Lukas Nausėda užėmė trečiąją vietą. Gytis Lazauskas liko devintas.

Treneris dėkoja visiems už palaikymą ir primena, kad gegužės 2 d. Vydūno gimnazijos salėje vyks atviras tarptautinis Šilutės dziudo turnyras.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

www.silute.lt nuotr.

2026 m. gegužės 4–24 d. (šviesiu ir tamsiu paros metu) Kuršių mariose, visoje Klaipėdos apskrityje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Jų metu Lietuvos ir NATO šalių kariai treniruosis veikti kartu su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis reaguojant į skirtingo pobūdžio karines grėsmes.

Pratybose dalyvaujantys kariai ir pareigūnai dėvės taktines uniformas ir civilinius drabužius, su savimi turės šaunamuosius ginklus bei kitas karinės paskirties priemones. Vietovėje judės pėsčiomis ir ratinėmis transporto priemonėmis. Atskirose mokomosiose situacijose bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, aviacija, laivai ir kitos vandens transporto priemonės, imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika.

M. Vitėno nuotr.

Savaitgalį visoje Lietuvoje vykusioje jubiliejinėje, 40-ojoje „Maisto banko“ akcijoje gyventojai paaukojo 316 426 vienetus ilgiau galiojančių maisto produktų, kurių preliminari vertė viršija pusę milijono eurų. Nors iki išsikelto 350 tūkst. vienetų tikslo šiek tiek pritrūko, ši akcija tapo viena didžiausių pavasarinių akcijų per visą jų organizavimo istoriją.

Prie bendro rezultato prisidės ir dar prieš akciją vykusi iniciatyva „Pasirašyk geriems darbams“, kurios metu mokyklose ir darželiuose surinkta 50 548 vienetai maisto produktų. Svarų indėlį į bendrą paramos kiekį įneš ir du prekybos tinklai, skirsiantys po 10 proc. nuo jų parduotuvėse klientų suaukoto maisto.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, kad nors pavasarinėse akcijose įprastai aukojama mažiau nei rudenį, šių metų rezultatas išsiskiria tiek žmonių dosnumu, tiek verslo įsitraukimu. „Ši akcija dar kartą parodė, kiek daug galime kartu. Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam žmogui, kuris stabtelėjo prie savanorių ir pasirinko padėti. Taip pat esame labai dėkingi visiems savanorius priėmusiems prekybos tinklams, kurie prisidės papildoma parama. Bendras rezultatas pranoks žiemą vykusios kalėdinės akcijos metu gyventojų parodytą dosnumą. Tai mums labai svarbus pasitikėjimo ženklas. O pridėjus dar prieš akciją mokyklose surinktą paramą, būsime pranokę savo tikslą“, – sako S. Gurevičius. Jis priduria, jog didžioji dalis surinkto maisto artimiausiu metu pasieks Lietuvos regionus, kur skurdo situacija šiandien yra ypač sudėtinga ir ženkliai skiriasi nuo didmiesčių.

„Maisto banko“ akcijoje iš viso aukojo beveik 89 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, vidutinė vieno aukoto krepšelio vertė siekė 5,64 euro. Šiemet gyventojai dažniausiai rinkosi aukoti makaronus, kruopas, aliejų, mėsos ir žuvies konservus.

„Labai džiaugiamės, kad visuomenė mus girdi, kasmet vis daugiau aukojama būtent tų produktų, kurie yra svarbiausi maisto gamybai ar pilnavertei mitybai. Mėsos ir žuvies konservai leidžia užtikrinti, kad paramos gavėjus pasiektų bent minimalus baltymų kiekis, reikalingas kasdieniam maitinimuisi, aliejaus dėka žmonės gali išsikepti maisto, tai vienas labiausiai prašomų produktų“, – teigia „Maisto banko“ vadovas.

Šiais metais, vertinant ne didžiuosius miestus, dosniausiai aukojo Alytaus, Marijampolės, Utenos, Vilkaviškio, Mažeikių, Kėdainių, Kretingos, Anykščių, Tauragės ir Ukmergės gyventojai.

Akcija vyko 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, joje dalyvavo daugiau nei 7000 savanorių, kurie penktadienį ir šeštadienį kvietė žmones prisidėti prie pagalbos stokojantiems.

Tie, kurie neturėjo galimybės dalyvauti akcijoje, vis dar gali prisidėti – aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba iki gegužės 4 d. skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

„Maisto bankas“ už kiekvieną paaukotą produktą, skirtą laiką ir pasirinkimą padėti nuoširdžiai dėkoja kiekvienam žmogui, savanoriui ir partneriui, prisidėjusiam prie šios akcijos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

LRT: dėl geltonojo Šilutės tilto perdažymo gyventojai žada piketus.

Kam įdomu – prašom: https://www.lrt.lt/…

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo pirmadienio, balandžio 20 d., iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius. Šis draudimas galios tik Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ir netaikomas žvejybai polderiuose.

Balandžio 20 d. taip pat įsigalios draudimas žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Draudimas tęsis iki gegužės 20 d., nes šiuo laikotarpiu vyksta intensyviausias įvairių žuvų nerštas.

Tačiau nuo balandžio 20 d. nebegalios draudimas žvejoti Neryje tamsiu paros metu.

Šiuo metu draudžiama žvejoti lydekas ir masalui naudoti žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), šie draudimai tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat draudžiama žvejoti salačius ir kiršlius iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 31 d., siauražnyplius vėžius – iki liepos 15 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje penktadienio rytą, palyginti su ketvirtadieniu, sumažėjo atitinkamai 1 proc. ir 2 procentais, o vidutinė SND kaina nepakito. Per šią savaitę, balandžio 17 d., palyginti su balandžio 10 d., dyzelino kaina nukrito 0,10 Eur/l, praneša Lietuvos energetikos agentūra.

Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) šiandien pateikė 56 degalais prekiaujančios įmonės iš 739 degalinių. Degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Tačiau degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.

Balandžio 17 d. iki 10 val. iš degalinių gauti degalų kainų duomenys rodo, kad mažiausia dyzelino kaina buvo 1,960 Eur/l „Jozita“ tinklo 25 degalinėse.

Didžiausia dyzelino kaina – 2,249 Eur/l yra „Narjanta“ (Anykščių r. savivaldybė, Pumpučiai), ‚Tomega (Šalčininkų r. savivaldybė, Dumblės k.) ir „Emsi“ (Vilniaus r. savivaldybė, Medininkų k.) degalinėse.

Dyzelino kainos degalinėse penktadienio rytą svyravo nuo 1,960 Eur/l iki 2,249 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina buvo 2,075 Eur/l, arba 1,9 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (balandžio 16 d.), kai siekė 2,115 Eur/l.

Vidutinė dyzelino kaina per šią savaitę sumažėjo 10 centų

Mažiausia benzino kaina penktadienio rytą buvo „Baltic Petroleum“ degalinėje, esančioje Klaipėdoje – 1,609 Eur/l.

Didžiausia benzino kaina – 1,859 Eur/l buvo „Cirkle K“ tinklo degalinėje Palangoje.

Benzino kainos penktadienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,609 Eur/l iki 1,859 Eur/l, o vidutinė benzino kaina buvo 1,724 Eur/l, arba 1 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (balandžio 16 d.), kai vidurkis degalinėse siekė 1,742 Eur/l.

Mažiausia SND kaina penktadienio rytą buvo 0,790 Eur/l – „Madalva“ degalinėje, esančioje Tauragės r. savivaldybėje (Žygaičių k.).

Didžiausia SND kaina buvo „Cirkle K“ tinklo degalinėje (Jonava) – 1,019 Eur/l.

SND kainos degalinėse penktadienio rytą svyravo nuo 0,790 Eur/l iki 1,019 Eur/l, o vidutinė SND kaina buvo 0,929 Eur/l, arba tokia pati kaip ir ketvirtadienį.

Didmeninė benzino kaina balandžio 16 d. Lietuvoje buvo 1,57 Eur/l, dyzelino – 1,81 Eur/l. Palyginti su balandžio 15 d. kainomis, didmeninės benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 0,01 Eur/l ir 0,05 Eur/l (benzino kaina buvo 1,58 Eur/l, dyzelino – 1,86 Eur/l).

Nuo vakar, balandžio 16 d., didmeninėms dyzelino kainoms 0,05 Eur/l sumažintas akcizas.

Brent naftos kaina rinkoje balandžio 16 d. buvo 99,39 USD/bbl (balandžio 15 d. – 94,93 USD/bbl).

Primename, kad už informaciją apie degalų kainas atsakingos ją pateikiančios degalines valdančios įmonės.

Daugiau informacijos skelbiama skirsnyje Degalų kainos Lietuvos degalinėse.

Buvęs lagerių karceris Macikuose. (H. Šojaus muziejaus nuotr.)

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos posėdyje pritarta valstybinio lygmens Macikų buv. lagerių muziejaus valdymo modeliui. Įgyvendinant šį modelį šiuo metu Šilutės Hugo Šojaus muziejaus valdomą Macikų lagerių objektų kompleksą pasiūlyta perduoti Kauno IX forto muziejui.

Šis sprendimas reikštų svarbų žingsnį siekiant užtikrinti Macikų lagerių objektų komplekso išsaugojimą, sutvarkymą ir istorinės atminties įprasminimą nacionaliniu mastu. Perdavus kompleksą valstybės nuosavybėn, būtų sudarytos prielaidos kryptingai plėtoti šią unikalią istorinę vietą, integruojant ją į bendrą Lietuvos memorialinių vietų ir muziejų sistemą.

Pažymėtina, kad modelio įgyvendinimui būtinos teisinės ir administracinės procedūros: Šilutės rajono savivaldybės turto, susijusio su Macikų lagerių objektų kompleksu, perdavimas valstybės nuosavybėn, atskiro padalinio sukūrimas Kauno IX forto muziejuje, papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Primename, kad Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG`o lagerio objektų kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas saugomu valstybės. Macikų lageriuose kalėjo per 20 šalių atstovai. Ne tik Rytų Europos šalių, ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir JAV, Kanados, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių piliečiai, Sovietų Sąjungos Gulago kaliniai, tarp jų ir Lietuvos gyventojai, neįtikę sovietų valdžiai.

Macikų lagerių objektų kompleksas yra išskirtinės istorinės reikšmės objektas, liudijantis dviejų totalitarinių režimų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – vykdytus nusikaltimus. Jo integravimas į Kauno IX forto muziejaus struktūrą leis stiprinti istorinės atminties politiką, plėsti tyrimus ir edukacines veiklas, o taip pat didinti visuomenės sąmoningumą apie sudėtingą XX amžiaus istoriją Lietuvoje.

Organizatorių.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti net 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simboline, bet ir itin svarbia atsakant į augantį pagalbos poreikį.

Rekordinis tikslas – atsakas į augantį pagalbos poreikį

„Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Prieš kelias savaites paskelbti naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje auga. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 iki 33,2 proc. Augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, skursta neįgalieji, taip pat vaikai. Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius gyventojų, skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis yra skirtas būtent vaikams.

25 veiklos metai: gavę paramą įsitraukia padėti

Jubiliejinė akcija vyksta ypatingu metu, šiemet „Maisto bankas“ mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Per šį laiką organizacija tapo ne tik viena pagrindinių pagalbos teikėjų šalyje, bet ir išskirtiniu vienybės pavyzdžiu. Nuo pat pirmųjų veiklos metų Lietuvos žmonių ir verslo susitelkimas stebino net kitų Europos šalių maisto bankus. „Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – džiaugiasi organizacijos vadovas.

Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie beveik vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus ši iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė pagalbos.

„Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį, žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi „Maisto banko“ vadovas.

Kur ir kaip prisidėti jau šį savaitgalį

Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

Akcija vyks šį penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami nepasiturintiems aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

„350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

H. Šojaus muziejaus.

Renginiai organizuojami įgyvendinant projektą „Europos ženklai Lietuvoje: klasicizmas“.

12.00 val. – orientacinis žaidimas „Gyvasis paveldas: nuo Šyšos upės iki Verdainės lauko“.
17.00 val. – ekskursija „Architektūros klasika prie Šyšos“, vyksianti prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus (Lietuvininkų g. 4, Šilutė).

Ekskursija nemokama.

Kviečiame aktyviai dalyvauti bei pasidalinti šia informacija su kolegomis, bendruomenės nariais ir visais besidominčiais kultūros paveldu.

Daugiau informacijos: tel. +370 657 51909.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Glutinė kuro kaina vartotojams gali sumažėti apie 6 ct už litrą.

Seimas skubos tvarka priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis sutarta laikinai sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Pagal priimtas pataisas, iki 2026 m. birželio 15 d. bus sumažinta akcizų tarifo pastovioji dalis tiek įprastam, standartiniu akcizų tarifu apmokestinamam, dyzeliniam kurui, tiek žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui. Įprastam dyzelinui ji mažės nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.

Tokiu būdu kartu su kintamosiomis dalimis – CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja – įprastam dyzeliniam kurui bus taikomas 503,60 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, ūkininkų naudojam žymėtam dyzelinui – 35 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM).

Pristatymo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra minėjęs, kad gazoliams akcizas bus sumažintas ta dalimi pajamų, kurios yra surenkamos papildomai iš padidėjusios pridėtinės vertės mokesčio dalies. „Suprantame, kad toks mažinimas dabartiniame fone nėra galbūt itin reikšmingas, bet tai tokia priemonė, kuri parodo valstybės solidarumą. Valstybė atsisako papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų tam, kad kainų šokas būtų šiek tiek lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką mūsų ekonomikai“, – yra sakęs finansų ministras.

Įstatymo pakeitimai parengti reaguojant į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose.

Už šias pataisas balsavo 98 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.

R. Lukošiaus nuotr.

Šilutiškiams puikiai sekėsi ir dziudo turnyre „Pirma kova“.

Penktadienį Kėdainių arenoje vyko Lietuvos U-21 jaunimo čempionatas. Jame dalyvavo sportininkai iki 21 metų iš Lietuvos miestų. Šilutės sporto mokyklai atstovavo šeši sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius).

Svorio kategorijoje iki 100 kg. bronzos medalį iškovojo Ignas Klimanskis. Svorio kategorijoje iki 60 kg. kovą dėl bronzos medalio pralaimėjęs Juozas Leškys liko penktas, o Benas Kovyrcovas užėmė septintąją vietą.

Šeštadienį Šakių sporto centre vyko dziudo turnyras „Pirma kova“, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 jaunųjų sportininkų iš įvairių Lietuvos miestų. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo dvidešimt jaunųjų dziudoistų.

Rytinėje turnyro dalyje ant tatamio kovojo U-10, U-12 ir U-14 amžiaus grupės sportininkai. Šioje turnyro dalyje geriausiai sekėsi Benui Burbai, iškovojusiam čempiono vardą. Emilis Lankutis užėmė antrąją vietą, o Tauras Lukošius, Herkus Jasas, Rapolas Vasiliauskas ir Odrė Juodaitytė (mergaičių grupėje) iškovojo trečiąsias vietas. Dėl bronzos medalio kovas pralaimėję Urtė Andrijauskaitė ir Lukas Nausėda liko penkti.

Po pietų kovojo U-16 ir U-18 amžiaus grupės sportininkai. Šioje turnyro dalyje puikiai pasirodė rusniškis Adrijus Gečas. Jis įveikė visus varžovus tapo nugalėtoju. Benjaminas Ivanov užėmė antrąją vietą.

Benas Burba šiame turnyre išbandė jėgas ir vyresniųjų amžiaus grupėje ir iškovojo bronzos medalį.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą ir paramą.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Vygantas Stoškus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Klaipėdos apylinkės atleido Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį V. Stoškų nuo baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

V. Stoškus, eidamas Šilutės rajono tarybos nario pareigas 2019–2023 m., pateikė išmokų ataskaitas su tikrovės neatitinkančia informacija. Į jas buvo įtrauktos kanceliarinių prekių, automobilių dalių, remonto paslaugų ir kuro išlaidos, kurios, nebuvo susijusios su tarybos nario veikla. Tokiu būdu jis apgaule įgijo 6 210 eurų.

Politikas visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino padarytą žalą.

Daugiau – https://www.prokuraturos.lt/lt/priimti-sprendimai-tyrimuose-del-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo/12289

Į temą: Padimanskui – teismo malonė

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Paskelbta nemokamų renginių visoje Lietuvoje programa.

Lietuvos muziejų kelias sugrįžta ir šiemet kviečia pažinti klasicizmo ženklus Lietuvoje. 2026 metų programa pasižymi įvairove – renginiai vyks visoje šalyje, skirtinguose regionuose, o jų dalyviai galės rinktis iš gausybės veiklų: parodų, edukacijų, koncertų, paskaitų, ekskursijų bei kultūrinių susitikimų. Muziejų parengta nemokamų renginių programa tęsis nuo pavasario iki rudens, ją organizuoja Lietuvos muziejų asociacija kartu su muziejais ir kitomis kultūros paveldo institucijomis.

„Lietuvos muziejų kelias vyksta nuo 2012 metų ir jau tapo svarbia tradicija, sujungiančia muziejus ir regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šis projektas leidžia ne tik atskleisti muziejų įvairovę, bet ir parodyti jų saugomą paveldą platesnei visuomenei“, – teigia Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis.

Laikantis 2022–2027 metų kultūros paveldo sklaidos programos „Gimtoji Europa“ idėjos, šių metų Lietuvos muziejų kelias aktualizuoja klasicizmo laikotarpio Europos ženklus Lietuvoje. Ši tema kviečia pažvelgti į paveldą ne tik kaip į architektūrą ar meną, bet ir kaip į visą kultūrinę pasaulėžiūrą, susijusią su Apšvietos epochos idėjomis.

Vilniaus universiteto profesorė dr. Irena Vaišvilaitė, kalbėdama apie šio laikotarpio svarbą yra pabrėžusi, kad klasicizmas – tai harmonijos, proporcijos, racionalumo ir tvarkos siekis, kylantis iš Antikos idealų ir glaudžiai susijęs su Apšvietos epochos idėjomis. Jis atsispindi ne tik architektūroje, bet ir platesnėje kultūrinėje laikysenoje.

Programoje – renginių įvairovė

Organizatoriai pabrėžia, kad programos renginiai nėra tradiciniai – jie sukurti specialiai šiai temai atskleisti, todėl kiekvienas muziejus siekia pasiūlyti unikalią patirtį.

Lankytojai galės leistis į pažintines ekskursijas po klasicizmo laikotarpio objektus – Šilutėje susipažinti su miesto urbanistine raida ir architektūra, Klaipėdoje dalyvauti ekskursijoje „Masonai Klaipėdoje: 250 metų istorijos ir legendų“, atskleidžiančioje Apšvietos idėjų sklaidą, o Mažojoje Lietuvoje – sekti „Liudviko Rėzos pėdomis“ muzikinėje-literatūrinėje programoje.

Programoje netrūks ir išskirtinių kultūrinių patirčių. Muzikos mėgėjai galės išgirsti klasicizmo epochos kūrinius – programoje numatyti koncertai ir muzikiniai renginiai, kuriuose skambės ir Wolfgango Amadeus Mozarto muzika, taip pat vyks muzikiniai-literatūriniai vakarai, skirti Liudviko Rėzos kūrybai. Plungėje, kunigaikščių Oginskių rūmuose, renginiai kvies pažinti šios giminės kultūrinį palikimą – nuo muzikos iki istorinių pasakojimų apie jų vaidmenį skleidžiant klasicizmo estetiką Lietuvoje.

Dalis renginių kvies gilintis į klasicizmo idėjas per paskaitas ir diskusijas – jose bus aptariama architektūra, menas, literatūra bei visuomenės pokyčiai.

Edukacinės veiklos leis pažinti klasicizmo architektūros bruožus iš arčiau – pavyzdžiui, Biržuose bus nagrinėjama sakralinė architektūra, kur klasicizmo ir baroko elementai susipina tarpusavyje, o kituose renginiuose lankytojai galės tyrinėti dvarų architektūrą, interjerus ir kasdienybės kultūrą.

Programoje numatytos ir parodos, pristatančios klasicizmo laikotarpio dailę, grafikos kūrinius bei interjerų estetiką, leidžiančios pažvelgti į šio laikotarpio meną ir jo sąsajas su Europos kultūra.

Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas Motiejaus Kazimiero Valančiaus metams – renginių ciklas Žemaitijoje kvies pažvelgti į jo asmenybę ir laikmetį kaip į klasicizmo idėjų raišką regione.

Projektas, sujungiantis paveldo saugotojus

Programos turinio koordinatorius, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius pažymi, kad Lietuvos muziejų kelio ciklas „Gimtoji Europa“ jau pristatė gotikos, renesanso ir baroko ženklus Lietuvoje, o klasicizmo tema natūraliai tęsia šį pasakojimą apie Europos kultūros įtaką mūsų šalies istorijai.

„Lietuvos muziejų kelias ir toliau išlieka bendradarbiavimo platforma, kviečianti prisijungti ne tik muziejus, bet ir kitas organizacijas, veikiančias klasicizmo laikotarpio ar su juo susijusiuose objektuose – dvaruose, bažnyčiose, vienuolynuose bei istoriniuose pastatuose“, – sako S. Matulevičius.

Lietuvos muziejų kelio „Europos ženklai Lietuvoje: Klasicizmas“ renginiai vyks 2026 m. balandžio 16 d. – rugsėjo 27 d. visoje Lietuvoje, regioniniu principu. Šių metų programa prasidės Žemaitijoje – Žemaičių muziejuje „Alka“, taip simboliškai pažymint ir Motiejaus Valančiaus metų svarbą. Programos pabaiga tradiciškai sutaps su Pasauline turizmo diena. Renginių programa skelbiama adresu https://www.muziejukelias.lt/renginiai/2026-metu-lietuvos-muzieju-kelio-renginiu-programa.

Vakarų Leituvoje. (SBA nuotr.)

Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių.

Lietuvoje prasidėjo pirmieji miškasodžiai – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuoja iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį.

Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje pasodinta daugiau nei 10 tūkst. medelių: pušų, eglių ir beržų.

Miškasodžių svarba gamtai ir bendruomenėms

„Tokios iniciatyvos svarbios ne tik miškų atkūrimui, bet ir visuomenės sąmoningumo apie tvarumą stiprinimui. Bendradarbiaudami su socialiai atsakingomis įmonėmis galime pasiekti apčiuopiamų rezultatų – atkurti miškus, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir stiprinti žmonių ryšį su gamta“, – sako VMU Šilutės regioninio padalinio, kuriame SBA grupė pasodino daugiau nei 20 tūkst. pušų, vadovas Romas Gečas.

„Miškasodžiai mūsų komandai nėra tik vienkartinė akcija. Tai tradicija, kuri stiprėja su kiekvienais metais, nes ją kuria patys žmonės. Kuo daugiau kolegų įsitraukia, tuo didesnį poveikį galime sukurti – tiek aplinkai, tiek miestų bendruomenėms. Šiemet pasodinome rekordinį kiekį medžių – per 40 tūkst., o iš viso per penkerius metus mūsų komandos rankomis pasodinta beveik 130 000 medelių“, – „SBA Home“ vadovė Jurgita Radzevičė.

Miško sodinimui VMU naudoja kokybiškus, iš genetiškai patikimų sėklų išaugintus sodmenis, kurie yra auginami įmonės medelynuose. Kasmet VMU vidutiniškai atkuria apie 9,2 tūkst. ha miškų, o naujai įveisia dar apie 625 ha. Šiuo metu miškai sudaro apie trečdalį Lietuvos teritorijos – šalies miškingumas siekia 33,9 proc.

Miškasodžiai SBA grupėje organizuojami kasmet ir jau tapo nuoseklia socialinės atsakomybės „Savanorystės banga“ iniciatyva. Per pastaruosius penkerius metus skirtinguose Lietuvos regionuose bendrovės darbuotojai pasodino beveik 130 tūkst. medelių, tokiu būdu prisidėdami prie šalies miškų atkūrimo ir plėtros.

Ši iniciatyva išsiskiria ne tik savo mastu, bet ir geografija – vienu metu miškasodis vyksta skirtinguose šalies regionuose, kur SBA grupės darbuotojai prisideda prie miškų atkūrimo.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Mirties nuo gripo ir COVID-19 ligos atvejų praėjusią savaitę neužregistruota.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 15-ąją metų savaitę (balandžio 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 495,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 690,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę tiek gripo, tiek COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo. Mažiausias sergamumas registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (15-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 13 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 10. Dėl COVID-19 ligos 1 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Mirties nuo gripo atvejų neužregistruota (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų taip pat nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 45).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-kvepavimo-taku-infekcijomis-mazeja-DKMB/

aad.lrv.lt nuotr.

Lietuvos keliuose kasmet pavasarį suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija – šiuo laikotarpiu auga susidūrimų rizika, todėl kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ diegia pažangias saugumo priemones ir ragina vairuotojus būti itin budrius. Bendrovė pabrėžia, kad būtent dabar eismo dalyviai turi skirti dar daugiau dėmesio aplinkai ir savo vairavimo įpročiams.

„Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius pasiekė tūkstantį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Todėl aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės. Prasidėjus pavasarinei gyvūnų migracijai, raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Suaktyvėjusi gyvūnų migracija – didesnė rizika keliuose

Pavasarį gyvūnai aktyviai juda ieškodami maisto, porų ar tinkamų vietų jaunikliams vesti, todėl jų migracija apima tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius gyvūnus. Dažniausiai gyvūnai keliuose pasirodo prietemoje, naktį arba anksti ryte. Ypatingą pavojų kelia kanopiniai gyvūnai – briedžiai, stirnos, elniai ar šernai, kurie neretai juda bandomis, todėl susidūrimo rizika dar labiau išauga.

Migracijos laikotarpiu vairuotojams rekomenduojama būti itin atidiems ruožuose, pažymėtuose kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“, rinktis keliones šviesiu paros metu, jei yra tokia galimybė, taip pat užtikrinti gerą matomumą – švarius automobilio langus ir tinkamai veikiančius žibintus.

Svarbu mažinti greitį miškingose vietovėse ar ten, kur kelias riboja matomumą, ir išlaikyti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančių transporto priemonių.

Pastebėjus gyvūną kelyje, nereikėtų jo akinti ilgosiomis šviesomis, o garsinį signalą naudoti intervalais. Taip pat verta įvertinti, kad gyvūnas retai būna vienas – paskui jį gali sekti kiti. Staiga stabdant svarbu neprarasti transporto priemonės kontrolės ir nuolat stebėti priešpriešinį eismą.

Diegiamos kompleksinės saugumo priemonės

Siekdama mažinti eismo įvykių skaičių ir apsaugoti tiek žmones, tiek gyvūnus, „Via Lietuva“ nuosekliai plečia apsauginės infrastruktūros tinklą. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta beveik 1000 km apsauginių tvorų, taip pat įdiegtos specialios priemonės: 17 požeminių perėjų stambiems gyvūnams, 16 – vidutiniams ir smulkiesiems, 15 varliagyvių apsaugos sistemų bei 2 žalieji tiltai.

Artimiausiais metais planuojama šį tinklą dar labiau plėsti – iki 2027 m. numatyta įrengti dar 72 km tvorų su papildomomis priemonėmis gyvūnams.

„Siekdami mažinti transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais riziką, nuosekliai diegiame kompleksines priemones: nuo duomenimis grįsto planavimo iki infrastruktūrinių sprendimų, tokių kaip žalieji tiltai ar požeminės gyvūnų perėjos. Tai ne tik investicija į gyvūnijos išsaugojimą, bet ir tiesioginis indėlis į eismo saugumą. Tačiau vien techninių priemonių neužtenka – itin svarbu vairuotojų budrumas. Atsakingas elgesys kelyje šiuo aktyviu gamtos laikotarpiu padeda išvengti skaudžių nelaimių ir saugo gyvybes“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Žalieji tiltai – modernūs sprendimai

Vienas pažangiausių sprendimų – žalieji tiltai, leidžiantys gyvūnams saugiai kirsti intensyvaus eismo kelius. Pirmieji du tokie tiltai Lietuvoje, įrengti automagistralės „Via Baltica“ ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Prieš metus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja, kad tiltais aktyviai naudojasi įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai ir kiti žinduoliai.

Tiltai suformuoti taip, kad kuo labiau primintų natūralią aplinką – jame pasodinti vietiniai augalai, įrengtos prieglobsčio vietos smulkesniems gyvūnams, o centrinė dalis palikta atvira stambiesiems žvėrims. Tokie sprendimai laikomi vienais moderniausių Europoje, nes padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir mažina kelių daromą poveikį gyvūnų migracijai.

„Via Lietuva“ primena, kad laukiniai gyvūnai keliuose gali pasirodyti ištisus metus, tačiau būtent pavasarį ir rudenį jų migracija yra intensyviausia. Todėl tiek infrastruktūros sprendimai, tiek atsakingas vairuotojų elgesys yra būtini siekiant užtikrinti saugumą keliuose ir išsaugoti gyvūnų migracijos kelius.

Lietuvos policijos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius keliuose augo šimtais. Pavyzdžiui, 2017 m. susidūrimų skaičius siekė 342, 2021 m. – 536, 2023 m. – 750, o praėjusiais metais pasiekė 1000.

www.silute.lt nuotr.

Balandžio 8–25 d. (šviesiu ir tamsiu paros metu) Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Klaipėdos apskrities vidaus vandenyse vyksta karinės pratybos, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Per šias pratybas Lietuvos ir NATO šalių kariai treniruojasi vykdyti taktinius veiksmus naudojant skirtingo tipo vandens transporto priemones su benzininiais varikliais.

Garsiniai šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami. Saugi civilinė laivyba, gyventojų poilsis ir rutina pratybų metu nebus trikdoma.