Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Liepos mėnesį Šilutės karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai dalyvavo Šilutės savivaldybės finansuojamoje vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programoje „Vasara su karatė meistrais“. Programoje dalyvavo jaunieji sportininkai, kurių vasaros dienos buvo kupinos sporto, naujų patirčių, bendrų iššūkių ir prasmingo laisvalaikio.

Karate treniruotes papildė įvairios sportinės ir edukacinės veiklos, skatinusios vaikus bendradarbiauti, stiprinti pasitikėjimą savimi bei ugdyti pilietiškumą ir atsakomybę. Stovykloje apsilankęs parolimpinių žaidynių dalyvis Rapolas Micevičius pasidalijo savo patirtimi ir įkvėpė vaikus nebijoti iššūkių, siekti savo tikslų bei tikėti savo jėgomis.

Aktyvus judėjimas taip pat buvo neatsiejama stovyklos dalis. Sportiniai iššūkiai, įvairios fizinės veiklos ir aktyvaus laisvalaikio užsiėmimai skatino vaikus daugiau judėti, rūpintis savo sveikata ir atrasti naujų būdų aktyviai leisti laisvalaikį.

Daug gerų emocijų suteikė komandinės užduotys ir bendri iššūkiai. Jų metu sportininkams teko ne tik siekti rezultato, bet ir tartis, išklausyti vienas kitą, pasiskirstyti atsakomybes bei kartu ieškoti sprendimų.

Tokios veiklos padėjo ugdyti pagarbą aplinkiniams, pasitikėjimą komandos draugais ir supratimą, kad kiekvieno indėlis yra svarbus bendram rezultatui.

Stovykla suteikė galimybę sportininkams pabūti kartu ir už įprastų treniruočių ribų. Bendros veiklos, pokalbiai ir įvairios patirtys leido vaikams geriau pažinti vieniems kitus, užmegzti naujas draugystes ir sustiprinti jau esamus ryšius. Šis laikas buvo vertingas ir treneriams – daugiau laiko praleidę su auklėtiniais jie galėjo geriau pažinti jų charakterius, stipriąsias savybes, pomėgius ir gebėjimą veikti skirtingose situacijose.

Savaitė, praleista kartu, tapo ne tik aktyvaus poilsio, bet ir asmeninio augimo patirtimi. Vaikai grįžo su naujais įspūdžiais, sustiprėjusiais tarpusavio ryšiais ir dar didesniu noru tobulėti.

Stovyklos veiklos dar kartą priminė, kad karatė ugdo ne tik fizinį pasirengimą, bet ir drausmę, atsakomybę, pagarbą bei gebėjimą siekti bendro tikslo.

Nuoširdžiai dėkojame Šilutės savivaldybei už suteiktą finansavimą ir galimybę įgyvendinti šią vasaros poilsio programą. Savivaldybės parama suteikė vaikams galimybę prasmingai ir aktyviai praleisti vasaros laiką, įgyti naujų patirčių bei stiprinti ne tik sportinius, bet ir bendravimo bei bendruomeniškumo įgūdžius.

Mokyklos „Shodan“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio vandenyje aptiktas padidėjęs žarninių lazdelių kiekis.

Atlikus Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudyklos vandens tyrimus, nustatytas padidėjęs žarninių lazdelių (E. coli) kiekis – 2400 KSV/100 ml. Higienos normoje nustatyta privaloma vertė – ne daugiau kaip 1000 KSV/100 ml, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Iki atskiro pranešimo Ž. Naumiesčio tvenkinyje maudytis nerekomenduojama.

Bus atliekami papildomi vandens kokybės tyrimai. Apie jų rezultatus ir galimybę vėl saugiai maudytis visuomenė bus informuota papildomai.

Gyventojų ir miestelio svečių prašoma laikytis rekomendacijų.

Organizatorių.

Tikslas – surinkti 1 mln. eurų. Penktadalis bus skirtas Lietuvos dangaus gynybai.

Šiandien pradedamas aštuonių savaičių nacionalinis paramos maratonas, kurio tikslas – surinkti 1 milijoną eurų. Surinktos lėšos bus skirtos dronams-perėmėjams bei šaulių mokymams.

Ši kampanija – išskirtinė. Pirmą kartą kas penktas paaukotas euras bus skirtas Lietuvos gynybos stiprinimui ir keliaus Lietuvos šaulių sąjungai.

Karas Ukrainoje aiškiai parodė, kad bepiločiai orlaiviai tapo pagrindiniu ginklu, o grėsmės iš oro keičiasi žaibiškai. Dronai-perėmėjai taikinius sunaikina atsitrenkdami arba detonuodami sprogmenį ir taip sukuria greitą, lankstų ir itin efektyvų papildomą oro gynybos sluoksnį.

Bendras saugumas: pamokos iš fronto – Lietuvos pasirengimui

„Ukrainiečių ištvermė rodo, kad kova su priešu vyksta kiekvieną sekundę, tačiau technologijos keičiasi žaibišku greičiu. Tai, kas vakar buvo inovacija fronte, šiandien tampa standartu, o rytoj gali tapti tiesiogine grėsme mūsų pačių regionui. Negalime priešinti paramos Ukrainai ir Lietuvos saugumo – tai viena gynybinė linija. Stiprindami Ukrainos dangų dronų perėmėjais, šią įrangą bei patirtį norime perduoti ir mūsų šauliams“, – sako „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.

Kas yra dronai-perėmėjai ir kaip jie veikia?

Operatoriaus arba dirbtinio intelekto (DI) valdomas perėmėjas taikinį sunaikina sprogdamas šalia jo arba rėždamasis tiesioginiu smūgiu. Toks sprendimas leidžia taupyti brangią priešlėktuvinę amuniciją ir sukuria greitą, lankstų bei santykinai pigų papildomą oro gynybos sluoksnį. Jis efektyviai saugo tiek fronte esančius karinius taikinius, tiek kritinę infrastruktūrą šalies viduje.

Laimi ištvermingiausi. Prisidėkite prie Ukrainos pergalės ir Lietuvos dangaus apsaugos:
1482 – auka 5 Eur;
1499 – auka 10 Eur.

Daugiau – DRONATONAS

Policijos nuotr.

Rugpjūčio13-osios naktį policiją pasiekė pranešimas apie pavojingą incidentą Traksėdžių kaime (Šilutės r.).

Apie 23.30 val. 21-erių metų vyras parvežė 36-erių neblaivų vyrą į namus. Pastarajam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,55 prom. girtumas.

Tačiau po kurio laiko neblaivus vyras išėjo iš namų su peiliu ir pradėjo vytis jį parvežusį vairuotoją. Netrukus jis pasisavino jo automobilį „Audi A6“ ir spruko.

Policijos pareigūnai nedelsdami pradėjo transporto priemonės paiešką, sekė karštais pėdsakais, o netrukus įtariamasis buvo sulaikytas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

KPD.

Atnaujinti pėsčiųjų eismą tiltu planuojama iki žiemos technologinės pertraukos, o transporto priemonėms jis bus atvertas tik kitąmet, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Anot savivaldybės administracijos, tilto konstrukciją į Šilutę planuojama atgabenti lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje, o iškart po to turėtų prasidėti ir jos montavimo darbai.

Atnaujinti pėsčiųjų eismą tiltu planuojama iki žiemos technologinės pertraukos.

Transporto eismą tiltu planuojama atnaujinti po žiemos technologinės pauzės, kai oro sąlygos leis užbaigti važiuojamosios dalies įrengimo darbus ir pakloti numatytą akmens dangą. Po rekonstrukcijos tiltu galės vykti transporto eismas, numatant 30 tonų svorio ribojimą.

Visas pranešimas

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Dešimtis tūkstančių eurų valstybei skolingai bendrovei „Šilutės polderiai“ inicijuojamas bankrotas, praneša interneto žiniasklaida.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Stop kadras.

Rugpjūčio 11 d. policijos pareigūnai Šilutės rajone stabdė automobilį „Maserati“, tačiau jo vairuotojas pareigūnų reikalavimui sustoti nepakluso ir toliau važiavo Šilutės link.

Pareigūnams užblokavus kelią, vairuotojas bandė apvažiuoti tarnybinį automobilį ir sprukti toliau. Vis dėlto netrukus jo kelionę Tilžės gatvėje nutraukė kitas policijos ekipažas.

Pareigūnams pribėgus prie automobilio, jo durys buvo užrakintos. Prie vairo sėdėjęs vyras, atrakinęs duris, buvo išlaipintas ir sulaikytas. Patikrinus vairuotojo blaivumą, nustatyta, kad jis buvo stipriai neblaivus, alkotesteris parodė – 2,25 prom.

Automobilį vairavo 1982 m. gimęs vyras. Nustatyta, kad automobilis priklauso kitam asmeniui.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Alkoholis ir vairavimas – pavojingas derinys, galintis kainuoti ne tik vairuotojo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybes.

Šįkart kelionę sustabdė policijos pareigūnai. Tegul tai būna priminimas visiems: jei išgėrei – nevairuok.

72h.lt.

Oro pavojus Lietuvoje yra viena iš situacijų, kuriai verta pasiruošti iš anksto. Tokiu atveju svarbiausia išlikti ramiems, žinoti, kur yra artimiausia priedanga, ir suprasti, kaip veikia gyventojų perspėjimo sistema. Tinkamas pasiruošimas padeda greičiau priimti sprendimus ir apsaugoti save bei artimuosius.

Lietuvoje gyventojai apie galimą pavojų gali būti perspėjami keliais būdais. Vienas iš jų – civilinės saugos sirenos. Taip pat informacija siunčiama į mobiliuosius telefonus, perduodama per radiją ir televiziją bei skelbiama oficialiuose informacijos šaltiniuose.

Šiuo metu naudojamos keturios oro pavojaus perspėjimų kategorijos: geltona, geltona po raudonos, raudona ir balta. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, raudona – oro pavojų, o balta informuoja, kad oro pavojaus nebėra.

Svarbu ne tik išgirsti sireną, bet ir išklausyti oficialų pranešimą. Jame gali būt pateikiama konkreti informacija apie situaciją, teritoriją ir veiksmus, kurių turi imtis gyventojai.

Ką daryti paskelbus oro pavojų?

Gavus perspėjimą apie oro pavojų, pirmiausia reikėtų išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą. Jei netoliese yra priedanga, rekomenduojama nedelsiant joje pasislėpti.

Jeigu priedanga per toli, galima pasirinkti kitą saugesnę vietą. Tai gali būti rūsys, požeminė patalpa arba pastato dalis be langų ir su tvirtesnėmis sienomis bei lubomis. Jei oro pavojaus signalas užklumpa žmogų lauke, rekomenduojama kuo greičiau susirasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą tinkamą vietą.

Paskelbus oro pavojų nereikėtų vaikščioti atvirose teritorijose ar be būtinos priežasties palikti saugios vietos. Taip pat svarbu sekti oficialius pranešimus ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

Ką verta pasiruošti iš anksto?

Pasiruošimas prasideda dar iki perspėjimo. Kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip ją pasiekti. Pravartu iš anksto susitarti, kaip šeima palaikys ryšį, jei įprastas bendravimas būtų apsunkintas.

Namuose naudinga turėti pagrindinių būtinų daiktų rinkinį. Jame gali būti dokumentai, pirmosios pagalbos priemonės, reikalingi vaistai, žibintuvėlis, atsarginės baterijos, radijo imtuvas, telefonas ir įkrovimo priemonės. Toks pasiruošimas praverčia ne tik oro pavojaus, bet ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu.

Daugiau informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, išgyvenimo reikmenis ir pasiruošimą 72 valandoms galima rasti 72h.lt.

Svarbiausia – žinoti, ką daryti

Oro pavojus nėra situacija, kurioje verta veikti spontaniškai. Iš anksto žinodami perspėjimo signalų reikšmes, artimiausią saugią vietą ir pagrindinius veiksmus, žmonės gali greičiau bei ramiau reaguoti į oficialius nurodymus.

Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia klausytis oficialios informacijos, pasitraukti į saugią vietą ir laukti tolesnių nurodymų. Apie pavojaus pabaigą taip pat informuojama atskiru pranešimu.

.

.

.

Užsakymo Nr. 260811

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kai Rusiją užklumpa netikėta krizė, jos propagandos sistema kurį laiką veikia nesuderintai: oficialūs kanalai delsia, „Telegram“ erdvėje konkuruoja skirtingos įvykių versijos, o bendras Kremliaus naratyvas susiformuoja tik vėliau. Pirmosiomis 18 valandų sistema pažeidžiamiausia, rodo naujas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro tyrimas „Crisis, Control, Crusade: Russia’s Propaganda Architecture“, kurį atliko naratyvų analitikos bendrovė „Repsense”, bendradarbiaujant su politikos mokslų tyrėjais.

Tai vienas išsamiausių iki šiol atliktų Rusijos dezinformacijos sistemos vertinimų: autoriai išanalizavo apie 3,13 mln. Rusijos žiniasklaidos ir socialinių tinklų įrašų per 15 mėnesių – nuo valstybinių svetainių ir televizijos iki „Telegram“ kanalų. Kiekvieną tirtą krizę Rusijos propaganda apdoroja ta pačia eilės tvarka, todėl jos veiksmus galima numatyti iš anksto.

„Daugelis ikišiolinių Rusijos informacinės erdvės studijų tiria propagandos turinį. Šio tyrimo apimtis ir metodika leidžia atsakyti ir į kitą klausimą – kaip ji veikia. O veikia ji pagal grafiką: kol Kremlius per vidutiniškai 18 valandų suderina oficialią poziciją, informacinė erdvė lieka be šeimininko. Vakarams tai reiškia paprastą dalyką: atsakymo greitis svarbesnis už jo išsamumą, nes po paros auditorija jau būna apsisprendusi“, – teigia „Repsense“ vadovas, vienas tyrimo autorių Mykolas Katkus.

„Kremliaus propagandos strateginis tikslas nėra įtikinti auditoriją kiekvienu atskiru teiginiu – ji siekia nustatyti ribas, kaip įvykiai turi būti suprantami ir interpretuojami. Šis tyrimas parodo, kaip tokia sistema veikia krizės metu: iš pradžių skirtinguose kanaluose ima konkuruoti įvairios įvykio versijos, o vėliau viena kryptis įtvirtinama kaip Kremliui naudingas tikrovės aiškinimas. Todėl silpniausia sistemos vieta yra perėjimas iš chaoso į kontrolę – kol jis neįvyko, dar galimos informacinės intervencijos ir faktais paremti įvykio aiškinimai“, – teigia VU TSPMI doc. dr. Nerijus Maliukevičius.

Tyrimą atliko naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ komanda – Marius Balodis, Vincenta Maniokaitė, Aurelija Katkuvienė, Alfredas Chmieliauskas ir Mykolas Katkus – kartu su propagandos ir informacinių karų ekspertu doc. dr. Nerijumi Maliukevičiumi ir Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentėmis Auguste Kaunaite bei Austėja Dūdonyte.

Kol Kremlius tyli, versijas kuria „Telegram“

Pasikartojančią seką tyrėjai vadina 3C modeliu – krize, kontrole ir „kryžiaus žygiu“ (angl. Crisis, Control, Crusade). Pirmosiomis valandomis po įvykio valstybinė žiniasklaida arba tyli, arba skelbia prieštaringus dalykus, o skirtingi kanalai bando skirtingus paaiškinimus ir žiūri, kuris prigyja. Maždaug per parą įsitvirtina viena versija, kurią vienu metu ima kartoti valstybinės svetainės, televizija ir „Telegram“ kanalai. Galiausiai konkretus įvykis pateikiamas kaip didesnės kovos dalis: esą Rusija ginasi nuo Vakarų ir saugo savo vertybes.

Aiškiausiai šią seką parodė Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį 2024 m. rugpjūčio 6 d. – pirmas didelis Ukrainos veiksmas Rusijos teritorijoje nuo plataus masto karo pradžios. Septynias valandas valstybinė žiniasklaida apie jį nerašė, o suderintos Kremliaus pozicijos teko laukti 18 valandų. Visą tą laiką apie įvykius pasakojo ne valstybė, o „Telegram“ kanalai ir kariniai tinklaraštininkai.

Būtent šį langą – kol sistema dar nesusiderinusi – ataskaita įvardija kaip silpniausią jos vietą: tuo metu įsitvirtinusi versija vėliau sunkiai beišstumiama.

Tyrimo metu „Telegram“ platformoje ataskaitoje skiriamas ypatingas vaidmuo. Kanalai, kurie prisistato kaip nepriklausomi, dažnai skelbia beveik vienodus tekstus be jokio laiko skirtumo: iš išorės atrodo, kad nuomonių daug, nors iš tikrųjų jos suderintos. Šį prieštaravimą – spontaniškumo įvaizdį su sinchronizuotu turiniu – tyrėjai vadina vienu iš skiriamųjų sistemos bruožų. Jau po tyrimo Rusijoje „Telegram“ pradėtas aktyviai keisti valstybiniu „Max“.

Versijos išbandomos kaip prekės – kuri prigis, ta taps oficialia

Kaip toks versijų bandymas atrodo iš arti, parodė užpernai Maskvoje įvykusi tragedija. 2024 m. kovo 22 d. ginkluoti vyrai įsiveržė į „Crocus City Hall“ koncertų salę prie Maskvos, ėmė šaudyti, o paskui padegė pastatą. Žuvo 145 žmonės – tai vienas kruviniausių šio amžiaus išpuolių Rusijoje. Atsakomybę netrukus prisiėmė „Islamo valstybės“ padalinys Afganistane.

Tačiau jau praėjus valandai po išpuolio 16 proc. viso Rusijos žiniasklaidos turinio šia tema minėjo Ukrainą – dar be jokių duomenų ir be oficialios Kremliaus pozicijos. Užpuolikai iš įvykio vietos pasitraukė automobiliu ir buvo sulaikyti netoli Ukrainos sienos. Rusijos žiniasklaidai sulaikymo vieta tapo pakankamu pagrindu skelbti, kad vyrai bėgo į Ukrainą. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad tuo pačiu keliu jie galėjo trauktis ir į Baltarusiją, tačiau apie šią galimybę Rusijos viešojoje erdvėje nebuvo užsiminta.

Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į kitą momentą: išpuolis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po prezidento rinkimų, per kuriuos Vladimiras Putinas laimėjo penktą kadenciją, o opozicija buvo surengusi protesto akciją „Vidudienis prieš Putiną“. Kremliaus komunikacijoje tragedija suveikė kaip naratyvo „perkrovimas“ – dėmesys nuo rinkimų pasipiktinimo persikėlė į gedulą, vienybę ir išorės priešą.

Vienas Nausėdos įrašas virto septyniomis melo linijomis

Tas pats mechanizmas suveikė ir Lietuvą palietusiame epizode. 2025 m. sausio 8 d. Prezidentas Gitanas Nausėda platformoje „X“ sukritikavo lietuviškų kultūros objektų pervadinimą Kaliningrado srityje. Rusijos informacinė erdvė šį įrašą pavertė teiginiu, kad Lietuva reiškia teritorines pretenzijas į Kaliningradą.

Iš vieno įrašo tyrėjai suskaičiavo septynias naratyvų linijas: nuo „Stalinas padovanojo Vilnių lietuviams“ iki „Nausėda provokuoja karinį konfliktą“ ar „rusai pasirengę susigrąžinti Baltijos šalis“. Istorija pasiekė 30 pasaulio regionų – nuo Italijos iki Vietnamo. Ir čia pasikartojo pažįstamas grafikas: „Telegram“ kanalai apie temą aktyviausiai rašė dviem–keturiomis valandomis anksčiau, nei pasirodė oficialūs Valstybės Dūmos pareiškimai. Iš to ataskaitoje daroma išvada, kad ta pati schema veikia ne tik Rusijos vidaus krizėse, bet ir užsienio politikos incidentuose.

Branduolinis gąsdinimas – irgi pagal grafiką

Po įsiveržimo į Kursko sritį Rusijos žiniasklaidoje staiga padaugėjo kalbų apie branduolinę grėsmę. Iš pradžių skelbta, kad ukrainiečiai esą taikosi į netoliese veikiančią Kursko atominę elektrinę, o patys ukrainiečiai vadinti „branduoliniais teroristais“. Rudenį Kremlius žengė dar toliau – atnaujino branduolinę doktriną ir sumažino ribą, nuo kurios grasina panaudoti branduolinį ginklą.

Tyrėjų vertinimu, pirmoji banga siekė delegitimizuoti Ukrainos operaciją ir pakirsti Vakarų paramą jai, o rudens doktrinos pakeitimas rodė kitą tikslą – atgrasyti nuo bet kokio panašaus incidento pasikartojimo ateityje. Tiesa, patys rusakalbiai socialinių tinklų komentatoriai naująją doktriną vertino skeptiškai.

Pagrindinė auditorija – ne Vakarai, o patys rusai

Rusijos bandymai savo versijas perduoti užsienio auditorijoms, ataskaitos duomenimis, davė ribotą rezultatą. Ukrainą kaltinusios versijos po „Crocus City Hall“ išpuolio Vakarų antraštėse dažniausiai atsidūrė kartu su paneigimais, o Kaliningrado istorijoje daugelis leidinių Rusijos pareigūnus citavo kritiškai arba pateikė lietuvišką atsakymą. Tyrėjų vertinimu, šios kampanijos pirmiausia skirtos patiems Rusijos gyventojams, o užsienyje turinys efektyviau plinta ne oficialiais kanalais, bet per komentarų skiltis, botus, trolius ir simpatizuojančius vietos veikėjus. Užsienyje naudojama kita propagandos infrastruktūra.

Tyrėjai kasdien matavo ir Rusijos žiniasklaidos toną – kiek teigiamai ar neigiamai skamba jos tekstai. Per visus 15 mėnesių niūriausiai Rusijos medija skambėjo „Crocus City Hall“ išpuolio dieną, antroje vietoje – Kursko įsiveržimo diena, o pozityviausia diena buvo Donaldo Trumpo išrinkimas. Ataskaitoje siūloma staigius tono pokyčius naudoti kaip signalą: jie parodo momentus, kai propagandos sistema patiria didžiausią įtampą ir atveria galimybių langą alternatyviam pasakojimui.

Tyrimas apima laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.

„Repsense“ jau rengia šio tyrimo tęsinį, kuriame Rusijos ir Baltarusijos informacinei erdvei analizuoti pasitelkiamas gerokai didesnis duomenų rinkinys: greta „Telegram“ stebimi ir kiti Rusijoje populiarūs socialiniai tinklai „VKontakte“ bei „Odnoklassniki“, siekiant aprėpti daugiau visuomenės grupių. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama koordinuotų tinklų ir naratyvų analizei.

Apie „Repsense“

„Repsense“ – naratyvų analitikos (angl. Narrative Intelligence) technologijų įmonė, kurianti dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus reputacijos valdymui, dezinformacijos studijoms ir viešosios erdvės analizei. Įmonės platforma realiu laiku apdoroja tūkstančius šaltinių, padėdama verslui ir viešajam sektoriui suprasti vyraujančias tendencijas, identifikuoti komunikacijos rizikas bei tiksliai matuoti savo poveikį informacinėje erdvėje. Daugiau informacijos: repsense.io.

LTG nuotr.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linijoje sėkmingai baigė naujo geležinkelio tilto statybą ir atliko jo bandymus. Naujasis 40,65 metro ilgio statinys pakeitė iki tol eksploatuotą tiltą, kuris buvo pastatytas dar 1873 metais.

Senasis tiltas buvo išardytas vos per 11 valandų, o jo vietoje iškilo naujas modernus statinys, kurio projektą parengė UAB „Tyrens Lietuva“. Projektas buvo rengiamas vadovaujantis BIM (statinio informacinio modeliavimo) reikalavimais. Statybos darbus atliko UAB „Švykai“.

„Imamės ne tik kelių transportui skirtų tiltų ir viadukų remonto – geležinkelio tiltai taip pat yra itin svarbi mūsų šalies susisiekimo infrastruktūros dalis. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip per itin trumpą laiką, sutelkus resursus ir pritaikius modernius sprendimus, galima pastatyti naują saugų tiltą, užtikrinant nepertraukiamą ir saugų traukinių judėjimą”, – sako susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė.

Pasak „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, projektas tapo puikiu efektyvaus planavimo ir sklandaus bendradarbiavimo pavyzdžiu.

„Per trumpą laiką buvo išardytas daugiau nei 150 metų tarnavęs tiltas, pastatytas naujas statinys ir atlikti jo bandymai. Tai tapo įmanoma dėl kruopštaus pasirengimo, profesionalaus projektuotojų, rangovų ir „LTG Infra“ specialistų darbo bei šiuolaikinių projektavimo sprendimų. Pirminiai bandymų rezultatai patvirtino, kad naujasis tiltas yra tvirtas ir saugus eksploatuoti“, – sako V. Žalimas.

Statant naująjį tiltą buvo įrengta 40 polių. Jų įrengimui per 54 valandas sunaudotas 51 kubinis metras betono. Tarpinėms atramoms įrengti panaudota 150 kubinių metrų betono ir apie 19 tonų armatūros, o krantinės atramoms – 95 kubiniai metrai betono ir apie 16 tonų armatūros.

Tilto perdangą sudaro plieninės sijos, kurių bendras svoris siekia apie 51 toną, ir gelžbetoninė plokštė, kurios įrengimui panaudota 47 kubiniai metrai betono bei 15 tonų armatūros. Perdangos montavimo darbams buvo pasitelkti du kranai, kurių keliamoji galia siekė 240 ir 300 tonų.

Naujojo tilto patikimumas buvo įvertintas atliekant statinius ir dinaminius bandymus. Jų metu naudotas 120 tonų sveriantis lokomotyvas, kuris buvo sustabdytas kiekvieno tarpatramio viduryje, taip pat važiavo per tiltą įvairiais greičiais nuo 10 iki 80 km/val. Pirminiai bandymų rezultatai parodė, kad tiltas yra tvirtas ir juo saugu naudotis.

Intensyviausiu darbų laikotarpiu objekte vienu metu dirbo nuo 25 iki 48 darbuotojų. Projektas išsiskyrė ne tik darbų tempu, bet ir sklandžia skirtingų komandų koordinacija, leidusia efektyviai atnaujinti svarbų geležinkelių infrastruktūros objektą.

kariuomene.lt nuotr.

Liepos mėnesį Rusijos propaganda reagavo į Lietuvos viešojoje erdvėje vykusias diskusijas dėl galimybės išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje. Rusijos pareigūnai nevengė grasinimų Lietuvai ir NATO ir tikino, kad branduolinio ginklo dislokavimas rytiniame Aljanso flange priverstų Rusiją reaguoti konvencinėmis priemonėmis.

Rusijos propagandininkai agresyviai reagavo į Lietuvoje prasidėjusias diskusijas dėl LR Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtinto draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus peržiūros. Siekta bauginti Lietuvos visuomenę teigiant, kad tokiais sprendimais Baltijos šalys artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, o Lietuvą gali ištikti „Ukrainos likimas“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pabrėžė, kad branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje sumažintų valstybės saugumą ir priverstų Rusiją imtis atsakomųjų priemonių. Taip pat neatmestina, kad Rusija toliau sieks išlaikyti branduolinės ginkluotės temos aktualumą, kelti nepasitenkinimą Lietuvos visuomenėje ir trikdyti gynybos politikos sprendimo priėmimo procesus.

Lietuvos kariuomenė stebi tęstinę priešišką informacinę kampaniją apie tariamai aktyvų NATO šalių dalyvavimą organizuojant ir vykdant Ukrainos bepiločių atakas. Pastebima, kad Ukrainos dronų atakos prieš taikinius Leningrado srityje iššaukia priešiškas žinutes apie neva Ukrainai suteiktą galimybę naudotis Baltijos šalių oro erdve ar karine infrastruktūra. Labai tikėtina, kad šia komunikacija Kremlius siekia įtikinti vidinę auditoriją, esą Rusija kariauja su NATO Aljansu ir taip pagrįsti negebėjimą apsiginti nuo Ukrainos rengiamų dronų atakų.

Rusijos informacinėje erdvėje liepos mėnesį dėmesys buvo nukreiptas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Priešiškos žinutės teigė, kad NATO yra agresyvus karinis Aljansas, kurio tikslas yra įvykdyti Rusijos strateginį pralaimėjimą. Siekta įtikinti, kad NATO tęsia militarizavimąsi ir eskaluoja situaciją prie Sąjunginės valstybės sienų. Viršūnių susitikimo kontekste Rusijos propaganda teigė, kad parama Ukrainai skaldo NATO, o Vakarų visuomenės nebėra suinteresuotos finansiškai remti Kyjivo.

Liepos mėnesį Rusija tęsė rutininę komunikaciją apie tariamą rusakalbių diskriminaciją Baltijos šalyse, o Lietuva kaltinta vykdant rusofobišką politiką bei siekiant politizuoti sporto ir kultūros sritis.

pagd.lrv.lt nuotr.

Šiemet jau daugiau kaip 1200 kartų likviduoti stipraus vėjo padariniai.

Ugniagesių gelbėtojų darbų suvestinėse svarbią vietą užima stipraus vėjo padarinių šalinimas. Klimato kaita keičia ekstremalių orų pobūdį – Lietuvoje stebima intensyvesnių kritulių ir kitų pavojingų meteorologinių reiškinių tendencija, o vasaros audras dažnai lydi liūtys, perkūnijos ir stiprūs vėjo gūsiai. Nuvirtę medžiai ir nulūžusios šakos užverčia kelius, apgadina automobilius ir pastatus, nutraukia elektros linijas, todėl jų padarinių šalinimas tampa reikšminga ugniagesių gelbėtojų darbo dalimi.

Per pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos jau 146 kartus vyko likviduoti stipraus vėjo padarinių – nuo važiuojamosios kelio dalies, automobilių, pastatų ir kitų vietų šalino nuvirtusius medžius bei nulūžusias šakas.

Daugiausia tokių gelbėjimo darbų šį mėnesį atlikta rugpjūčio 6 d. – 48, rugpjūčio 2 d. – 31 ir rugpjūčio 1 d. – 28. Daugiausia iškvietimų buvo susiję su ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusiais medžiais, kurie kėlė pavojų eismo saugumui.

Į įvykio vietas atvykę ugniagesiai gelbėtojai medžius ir šakas supjaustė grandininiais pjūklais bei pašalino nuo kelių, automobilių ir pastatų. Kai kuriais atvejais buvo sutvarkyta ir važiuojamoji kelio dalis. Per šiuos įvykius žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadinta gyventojų turto.

Nors po rugpjūčio 6 d. praūžusios audros praėjo jau keletas dienų, jos padariniai kai kur dar likviduojami. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad audros padariniai gali išlikti pavojingi ir jai pasibaigus – nulūžę medžiai ar šakos gali būti nestabilūs, o nutrūkę elektros laidai kelia grėsmę gyvybei.

Daugėja vėjo sukeltų padarinių likvidavimo darbų

Daugiametė statistika rodo, kad ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka likviduoti audrų padarinius, o didžiausias tokių darbų skaičius paprastai fiksuojamas vasaros mėnesiais.

2025 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 1 610 užgriuvusių medžių ir nukritusių šakų šalinimo darbų, iš jų 682 – birželio–rugpjūčio mėnesiais. 2024 m. tokių darbų buvo 3 116, iš jų net 1 787 atlikti birželio–rugpjūčio mėnesiais, o 2023 m. – 2 438, iš jų 691 – vasaros mėnesiais.

Šiemet stipraus vėjo sukeltų padarinių likvidavimo darbų ypač padaugėjo vasarą. Vien liepą ugniagesiai gelbėtojai 380 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių ir kitų vėjo sukeltų padarinių. Gegužę tokių iškvietimų buvo 205, balandį – 194, birželį – 189.

Iš viso šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau 1 231 kartą vyko šalinti smarkaus vėjo sukeltų padarinių.

Daugiausia tokių gelbėjimo darbų atlikta Kauno apskrityje – 207, Utenos – 203, Klaipėdos – 170, Alytaus – 166, Vilniaus – 138, Panevėžio – 92, Tauragės – 77, Marijampolės – 75, Šiaulių – 61 ir Telšių apskrityse – 42.

Nors gamtos stichijų suvaldyti neįmanoma, jų padarinius galima sumažinti laikantis saugumo rekomendacijų. Pučiant stipriam ir gūsingam vėjui gyventojai turėtų vengti būti šalia medžių, nestatyti automobilių po jais ar šalia elektros linijų. Pastebėjus nutrūkusius elektros laidus, prie jų negalima artintis ar jų liesti – būtina laikytis saugaus atstumo ir apie pavojų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

RRT.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos ryšio operatorių blokuotų skambučių skaičius antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 kartus (79,9 proc.) iki 2,78 mln., o blokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS) skaičius – 42,1 proc. iki 1,22 mln.

Nors antrąjį ketvirtį blokuotų skambučių ir SMS skaičius sumažėjo, tai nereiškia, kad buvo mažiau blokuojama ar neveikė prevencinės priemonės, pažymi RRT ekspertai, bei ragina gyventojus ir verslą toliau išlikti budriais.

„Dėl sėkmingai veikiančių operatorių įdiegtų filtravimo priemonių sukčiams nebeapsimoka generuoti apgaulingus skambučius su užkeistais lietuviškais numeriais – tai lėmė reikšmingą sukčiavimo telefonu ir blokuojamų skambučių srauto praėjusį ketvirtį sumažėjimą. Tačiau sukčiavimas neišnyko – sukčiai prisitaiko, nuolat keičia sukčiavimo metodus“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Augo apgaulingų skambučių su latviškais, estiškais ar kitų šalių numeriais. Skambinama numeriais, kurie nesikartoja ir yra atsitiktiniai, todėl operatoriai neturi galimybių juos identifikuoti kaip apsimestinius skambučius ir juos blokuoti. Gyventojai, gaunantys skambučius su užsienio numeriais, turėtų išlikti itin budrūs, o, nesant poreikio atsiliepti, paprasčiausiai nekelti ragelio, pataria RRT ekspertai.

Gavus įtartiną žinutę, svarbiausia nespausti joje pateiktų nuorodų, neatidaryti įtartinų priedų, neatskleisti asmens, elektroninės bankininkystės ar kitų prisijungimo duomenų ir netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių pats vartotojas neinicijavo. Taip pat reikėtų užblokuoti siuntėją ir pažymėti žinutę kaip šlamštą ar sukčiavimą pačioje susirašinėjimo programėlėje. Žinutėje pateiktą nuorodą reikėtų patikrinkti savarankiškai – apsilankyti oficialioje įstaigos interneto svetainėje ar programėlėje arba susisiekti oficialiai nurodytu telefono numeriu.

Apie įtartiną žinutę ar joje pateiktą galimai kenkėjišką nuorodą rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jei vartotojas jau atskleidė prisijungimo ar mokėjimo duomenis, patvirtino mokėjimą ar pervedė pinigus, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją. Apie kitą galimai neteisėtą ar žalingą turinį internete galima pranešti RRT administruojamai interneto karštajai linijai https://www.svarusinternetas.lt/ .

RRT tai pat nurodo, kad sukčiavimams SMS žinutėmis palaipsniui tampa vis labiau nebepopuliarus – jas keičia išplėstinės komunikacijos paslaugų žinutės (angl. Rich Communication Services, RCS), kai galima siųsti ne tik tekstą, bet ir nuotraukas, vaizdo įrašus ir pan., taip pat – susirašinėjimo programėlės, kaip Viber, WhatsApp, Messenger, Google Meet ar kitos. Jose pateikiamos nuorodos į įvairius suklastotus interneto puslapius, taip siekiant iš vartotojų perimti tam tikrų paskyrų ar bankinių prisijungimų duomenis. Tokiais atvejais operatoriai neturi galimybės jų kontrolei ir blokavimui.

Tos pačios SMS siuntimo tendencijos

RRT duomenimis, antrąjį ketvirtį išliko tos pačios tendencijos, kai dažniausiai SMS gaunamos ne lietuviškais numeriais – dominuoja užsienio kodai +44, +63, +91, +212 ir kiti. Žinutės pavadinimo laukelyje nurodomas keturženklis trumpasis numeris arba tiesiog elektroninio pašto adresas.

Žinutėse gyventojai raginami susimokėti baudas už kelių eismo pažeidimus, greičio viršijimą, netinkamą automobilio parkavimą, atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, „Smart ID“, telefoninio ryšio paslaugas. Dažnai grasinama antstoliais už laiku nesumokėtas baudas. RRT ragina gyventojus itin kritiškai vertinti gaunamų SMS turinį, nors jos ir parašytos lietuvių kalba – tai padės išvengti asmeninių duomenų praradimų ir finansinių nuostolių.

SMS turinio siuntėjų vardo apsauga

RRT taip pat primena ir kviečia įmones bei organizacijas, kurios bendrauja su klientais SMS, pasinaudoti galimybe apsaugoti savo įmonės ar organizacijos pavadinimą, kad jis nebūtų naudojamas sukčiavimo žinutėse. Dėl SMS identifikacinių požymių suderinimo įmonės turėtų kreiptis tiesiogiai į mobiliojo ryšio operatorius.

Nuo 2023 metų liepos mobiliojo ryšio operatoriai privalo sudaryti galimybę vardinių SMS siuntėjams suderinti tokių žinučių identifikacinius požymius. Tokiu būdu žinutė, neatitikusi suderintų identifikacinių požymių, nors ir su pranešimo pavadinimo laukelyje įrašytu tikros įmonės pavadinimu, būtų blokuojama ir nepasiektų vartotojo.

Iki 2026 metų birželio pabaigos su „Telia Lietuva” SMS siuntimo identifikacinius požymius buvo susiderinusios 12 įmonių (1 įmone daugiau nei pirmojo ketvirčio pabaigoje), su „Tele2″ – 8 įmonės (skaičius nesikeitė), o su „Bitė Lietuva” – 10 įmonės (4 įmonėmis daugiau).

Per 2026 metų antrąjį ketvirtį operatoriai, turintys pareigą taikyti apsimestinių trumpųjų žinučių blokavimo priemones, užblokavo per 8 tūkst. identifikacinių požymių neatitikusias SMS – 3,8 karto mažiau nei šių metų sausį-kovą.

Blue Yellow nuotr.

Per nacionalinę paramos akciją RADAROM! Lietuvos gyventojų ir verslo skirta parama toliau virsta konkrečia pagalba Ukrainos gynėjams. Naujausiais duomenimis, iki liepos 31 dienos Ukrainos karinius dalinius pasiekė jau 17 robotizuotų sistemų būrių.

Iki liepos 31 dienos už RADAROM! akcijos lėšas nupirkta ir Ukrainos kariams perduota įrangos už 4 249 761,76 euro. Be to, kariams perduotos bendrovės „NT Service“ paramos daiktais vertė siekia 387 050 eurų.

Liepos mėnesį kariams perduoti dar penki būriai įrangos, kurių bendra vertė siekia beveik 1,3 mln. eurų.

13-ąjį būrį sudaro antžeminis roboto komplektas „BRO-MAX“ ir 5 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL M“, 14-ąjį – dronas „Backfire UAS“ ir 3 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL H“, 15-ąjį – 2 antžeminės platformos ARISE ir 5 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL M“, 16-ąjį – 3 antžeminiai robotizuoti komplektai „RATEL H“ ir 5 logistiniai bei evakuaciniai antžeminiai komplektai VOLIA-E, 17-ąjį – 30 bepiločių orlaivių „Sting“ su dieninėmis kameromis, 4 bepiločiai antžeminiai transporteriai „TerMIT 2.0 Logistics“, 40 bepiločių orlaivių „Sting“ su termokameromis ir 5 dronai VAMPIR.

Šių metų RADAROM! akcija skirta padėti pavojingiausiose fronto zonose kovojantiems Ukrainos kariams apsirūpinti oro ir sausumos robotizuotomis sistemomis. Ši įranga leidžia dalį pavojingiausių užduočių atlikti nuotoliniu būdu, padeda mažinti tiesioginę riziką karių gyvybėms ir stiprina Ukrainos gynybinius pajėgumus.

Už akcijos metu surinktas lėšas perkami įvairūs bepiločiai orlaiviai, antžeminės robotizuotos platformos, logistikos ir evakavimo sistemos bei kita kariams būtina įranga. Ji nuolat perduodama Ukrainos kariniams daliniams, atsižvelgiant į aktualiausius fronto poreikius.

Nacionalinę paramos akciją RADAROM! organizuoja LRT, „Stiprūs kartu“, „Laisvės TV“ ir „Blue / Yellow“. Specialieji partneriai – „Delfi“ iniciatyva „Saugu“, „Lrytas“ iniciatyva „Saugumo kodas“ ir „15min“.

Metų šienpjovė S. Bukauskienė. (Ž. Morkvėno nuotr.)

Rugpjūčio 8-ąją Rupkalvių pievose vyko jau penktasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Dalyviai iš visos Lietuvos čia susitiko ne tik išsiaiškinti, kas greičiausiai ir meistriškiausiai valdo dalgį, bet ir drauge puoselėti gyvą šienavimo dalgiu tradiciją. Čempionato svarbiausius titulus šiemet pelnė Metų šienpjovys Liudas Tauginas ir Metų šienpjovė Seda Bukauskienė.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal šienavimo kokybę, tikslumą, pradalgės švarumą ir gebėjimą taisyklingai valdyti dalgį.

Daugiausiai apdovanojimų pelnė moteris

Viena ryškiausių šių metų čempionato dalyvių tapo Seda Bukauskienė. Ji ne tik iškovojo Metų šienpjovės titulą, bet ir triumfavo „Dailiojo šienavimo“ rungtyje bei kartu su Tadu Suraučiumi, komandoje „SeDas“, pelnė apdovanojimą už greičiausią pasirodymą komandinėse varžybose.
Po apdovanojimų nugalėtoja į savo pergales pažvelgė su humoru.

„Nesiilsėsiu, kol nenušienausiu visų Rupkalvių pievų“, – juokavo Metų šienpjove tapusi Seda Bukauskienė.

Renginio organizatoriai su šypsena teigė, kad renginio dalyvių energija ir stiprybė liudija, kad šienavimas dalgiu – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis.

„Šiandien čia susirinko tiek linksmai nusiteikusių energingų dalyvių iš visos Lietuvos. Matome, kad entuziazmas šienauti dalgiu niekur nedingsta, o priešingai – tik auga. Smagu matyti, kad azartiškai nusiteikę dalyviai sugrįžta, o kelią į čempionatą randa ir tie, kurie dalgio rankoje dar nėra laikę“, – teigia viena renginio organizatorių, Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė.

Šių metų Nacionalinio šienpjovių čempionato apdovanojimus pelnė:
● Metų šienpjovys – Liudas Tauginas;
● Metų šienpjovė – Seda Bukauskienė;
● „Dalgio mostas“, 50 metrų rungtis – Kęstutis Marcinkus;
● „Dalgio debiutas“, 30 metrų naujokų rungtis – Dominykas Šinkonis;
● „Dailusis šienavimas“ – Seda Bukauskienė;
● Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausiai šienavusią komandą pelnė „SeDas“ – Seda Bukauskienė ir Tadas Suraučius;
● Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai šienavusią komandą pelnė „Galim dar geriau“ – Žygimantas Jėcka ir Justinas Kairys.

Šienavimas, padedantis išsaugoti gyvas pievas

Rupkalvių pievos šiam čempionatui pasirinktos neatsitiktinai. Šienavimas dalgiu čia susijungia ir su gamtosauga. Dirbdamas rankiniu būdu šienpjovys gali pastebėti pievoje esančius paukščių lizdus ar kitus gyvūnus ir juos apeiti, o tinkamai prižiūrimos šlapios pievos išlieka svarbiomis retų rūšių buveinėmis.

Rupkalvių pievos ypač reikšmingos meldinei nendrinukei – vienai rečiausių Europos paukščių giesmininkių. Todėl čempionatas primena, kad tradicinis šienavimas gali reikšti ne tik pagarbą praeities amatui, bet ir atidesnį žmogaus santykį su šiandienos kraštovaizdžiu.

Penktasis čempionatas dar kartą įrodė, kad dalgis Lietuvos pievose nėra vien praeities simbolis. Tai įrankis, aplink kurį ir šiandien gali susitikti žmonės, meistrystė, gyva tradicija ir rūpestis gamta.

Nugalėtojų prizus įsteigė čempionato partneris „Staliaus įrankiai“, renginio partneris – Šilutės rajono savivaldybė.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Rečiausio žemyninės Europos giesmininko apsauga: tarptautinė iniciatyva siekiant meldinių nendrinukių populiacijų atsikūrimo“ („LIFE4AquaticWarbler“, Nr. LIFE23-NAT-LT-LIFE4AquaticWarbler). Projektą finansuoja ES LIFE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kiti rėmėjai ir projekto partneriai.

lrv.lt nuotr.

Jeigu anksčiau energetikos sistemos daugiausia turėjo būti pasirengusios didžiausiems poreikiams šaltomis žiemos dienomis, ateityje vis svarbesniu iššūkiu gali tapti ir vasaros karščio pikai, kai elektros reikia ne šildymui, o vėsinimui, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Pastaraisiais metais vis dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai, bet ir tampa rimtu iššūkiu elektros energetikos sistemoms. Kai temperatūra pasiekia ekstremalias reikšmes, milijonai žmonių vienu metu įjungia oro kondicionierius ir kitas vėsinimo sistemas, todėl elektros vartojimas sparčiai išauga. Tokios situacijos jau stebimos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur karščio bangos yra siejamos su didesne elektros tinklų apkrova, energijos tiekimo sutrikimų rizika ir būtinybe valdyti didžiausius vartojimo pikus.

Klimato kaita šią problemą stiprina. Kylant vidutinei temperatūrai ir dažnėjant ekstremalaus karščio laikotarpiams, vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir kritinės infrastruktūros dalimi. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ataskaita „Global Cooling Watch 2025“ pabrėžia, kad pasaulinis vėsinimo poreikis iki 2050 metų, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, gali išaugti daugiau nei tris kartus. Didžiausią įtaką tam turės augantis karščio bangų dažnis, gyventojų skaičiaus augimas ir didėjantis vėsinimo technologijų naudojimas.

Kadangi didžioji dalis vėsinimo įrenginių veikia naudodama elektrą, augantis poreikis tiesiogiai veikia energetikos sistemas. UNEP perspėja, kad nekontroliuojamas vėsinimo poreikio augimas gali didinti elektros tinklų apkrovą būtent tuo metu, kai karščio bangos sukelia didžiausią energijos poreikį. Pagal įprastą vystymosi scenarijų su vėsinimu susijusios emisijos iki 2050 metų galėtų pasiekti apie 7,2 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento per metus – beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais.

Skirtingi elektros energijos suvartojimo vėsinimui iki 2050 m. scenarijai (UNEP 2025): padidėjęs poreikis (raudona); pridėjus įprastinį efektyvumą (žydra), pridėjus pasyvų vėsinimą (mėlyna), pridėjus mažai energijos naudojantį vėsinimą (geltona), pridėjus geriausią energetinį efektyvumą (žalia).

Scenarijai (UNEP Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra (IRENA) taip pat pažymi, kad vėsinimo sektorius taps vienu svarbiausių elektros paklausos augimo veiksnių. IRENA duomenimis, pasaulinis energijos poreikis vėsinimui iki 2050 metų gali padidėti apie 45 proc., palyginti su 2016 metais – nuo maždaug 7 iki 12 eksadžaulių. Didėjant temperatūrai, vis daugiau elektros bus naudojama pastatų, komercinių objektų ir pramonės procesų vėsinimui.

Karščio bangų metu energetikos sistemoms tenka dvigubas išbandymas. Viena vertus, didėja elektros paklausa dėl vėsinimo. Kita vertus, aukšta temperatūra gali mažinti kai kurių energetikos infrastruktūros elementų efektyvumą – pavyzdžiui, mažinti elektrinių našumą ar riboti kai kurių energijos gamybos technologijų veikimą. Todėl ateities iššūkis bus ne tik pagaminti daugiau elektros energijos, bet ir efektyviau valdyti jos vartojimą.

UNEP ir IRENA pabrėžia, kad sprendimas nėra vien tik didesnis oro kondicionierių skaičius. Reikalingas tvarus vėsinimas: energiją taupančios technologijos, geresnis pastatų projektavimas, šešėliavimas, žalioji infrastruktūra, natūralus vėsinimas ir išmanus elektros vartojimo valdymas. Tokios priemonės gali sumažinti elektros tinklų apkrovą karščiausiomis dienomis ir kartu mažinti klimato kaitą skatinančias emisijas.

Lietuvoje didžiausi elektros vartojimo pikai kol kas dažniausiai siejami su šaltuoju metų laiku, tačiau klimato kaita keičia energijos vartojimo struktūrą. Pastaraisiais metais dažnėjančios karščio bangos, miestų šilumos salos efektas ir augantis pastatų vėsinimo poreikis reiškia, kad vasaros elektros apkrovos ateityje gali tapti vis aktualesniu klausimu.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai visoje Lietuvoje birželio–liepos mėn. nustatė žvejybos taisyklių pažeidimų, kai asmenys neteisėtai žvejojo ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais ir plukdomais tinklais. Aplinkosaugininkai įspėja, kad žvejai mėgėjai gali žvejoti tik leidžiamais mėgėjų žvejybos įrankiais, nustatytais Mėgėjų žvejybos taisyklėse.

Pareigūnai reguliariai vykdo prevencinius ir tikslinius reidus įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose, tikrindami žvejus mėgėjus.

Vien birželio–liepos mėnesiais aplinkosaugininkai nustatė 24 mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Per šį laikotarpį paimta 90 draudžiamų žvejybos įrankių, 14 plaukiojimo priemonių, o žuvų ištekliams padaryta žala siekė 11 860 Eur.

Birželio–liepos mėnesiais vykdytų reidų metu aplinkosaugininkai nustatė ne vieną neteisėtos žvejybos tinklais atvejį skirtinguose Lietuvos regionuose:

Kauno r., Nevėžio upėje, ties Naujatriobių kaimu, nustatytas asmuo, kuris iš guminės valties neteisėtai sužvejojo penkis karšius, naudodamas 60 m ilgio statomą tinklą. Pareigūnai paskaičiavo žuvų ištekliams padarytą 500 Eur žalą.

Kaišiadorių r., Kauno mariose, ties Lapainios kaimu, aptikti du žvejai, kurie žvejojo trimis statomais tinklais. Asmenys buvo sugavę aštuonis lynus, žuvų ištekliams padaryta 800 Eur žala.

Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje aplinkosaugininkai aptiko statomą tinklą. Surengus pasalą nustatytas asmuo, kuris plastikine valtimi atplaukdavo iki Atmatos upėje esančio nendryno, palikdavo valtį ir pėsčiomis eidavo į draustinį, kur žvejojo draudžiamu būdu. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo septynis lynus. Žuvų ištekliams padaryta žala siekia 700 Eur.

Rokiškio r., Sartų ežere, nustatytas asmuo iš fanerinės valties žvejojo statomu tinklu. Buvo paimta valtis ir tinklas. Žuvų jis nebuvo sugavęs, todėl žala gamtai nepadaryta.

Anykščių r., Troškūnų miestelyje esančiame bevardžiame vandens telkinyje, iš guminės valties asmuo žvejojo statomu tinklu. Paimta valtis ir tinklas. Žuvų nesugavo.

Švenčionių r., Žeimenio ežere, nustatytas asmuo žvejojo dviem statomais tinklais ir sugavo du lynus. Iš asmens buvo paimta valtis ir du tinklai. Žuvų ištekliams padaryta 200 Eur žala.

Švenčionių r., Kretuono ežere, pareigūnai sulaikė asmenį, kuris iš guminės valties žvejojo 14 statomų tinklų. Neteisėtos žvejybos metu buvo sugauti 28 lynai ir 8 karšiai. Žuvų ištekliams padaryta žala siekia 3 600 Eur. Paimta guminė valtis ir 14 statomų tinklų.

Jurbarko r., Nemuno upėje, ties Jurbarko miestu, nustatyti du asmenys, kurie iš guminės valties žvejojo draudžiamu plukdomu tinklu. Jie buvo sugavę 50 karšių ir 6 salačius. Žuvų ištekliams padaryta žala siekia 6 440 Eur.

Pažeidėjams teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Dėl pažeidimų pradėtos administracinės teisenos. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, užtraukia baudą nuo 600 iki 1 500 eurų. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą, bauda siekia nuo 1 400 iki 2 500 eurų.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad draudžiamų ne mėgėjų žvejybos įrankių naudojimas daro didelę žalą žuvų ištekliams, todėl tokie pažeidimai ir toliau išliks vienu iš aplinkosaugininkų priežiūros prioritetų.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

kam.lt asociatyvi nuotr.

Rugpjūčio 20–21 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ orientavimosi pratybos.

Pratybos vyks Meškinės, Šiuraičių, Parubežio, Aukštosios, Būdviečių, Žagatpurvių, Begėdžių ir Jurkaičių miškuose.

Kariai orientavimosi užduotis vykdys tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu.

Per pratybas nebus naudojami imitaciniai šaudmenys, sprogmenys ar kita pirotechnika.

Pratybos yra suplanuotos ir vykdomos siekiant palaikyti Lietuvos kariuomenės pasirengimą.

fntt.lrv.lt nuotr.

Verbavimas šiandien retai primena šnipų filmus. Pirmasis kontaktas gali prasidėti nuo draugiškos žinutės socialiniame tinkle, bendro žaidimo ar pasiūlymo lengvai užsidirbti. Iš pradžių vaikui gali būti pavesta iš pažiūros nereikšminga užduotis – ką nors nufotografuoti, pasekti, pernešti siuntą ar nupiešti grafitį. Vėliau reikalavimai auga, o pasitraukti darosi vis sunkiau.

Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje „KAS ir KAM?“ Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyriausioji tyrėja Liliana Malinovskaja ir komikas bei interneto turinio kūrėjas Emilis Jokūbas kalbėjo apie vaikų verbavimo internete būdus, požymius, kuriuos turėtų pastebėti suaugusieji, ir svarbiausią taisyklę – kilus įtarimui netylėti.

Pasak L. Malinovskajos, vaikų verbavimo atvejai nėra vien teorinė ar kitose valstybėse egzistuojanti grėsmė. Su bandymais įtraukti nepilnamečius į priešišką veiklą susiduriama ir Lietuvoje, o tikrasis reiškinio mastas gali būti gerokai didesnis, nei rodo oficialūs duomenys. Dalis vaikų nesupranta, kad jais manipuliuojama, dalis bijo apie tai papasakoti, o kai kurie bandymai verbuoti taip ir lieka nepastebėti.

Pirmoji užduotis gali atrodyti visiškai nekalta

Verbuotojai vaikų gali ieškoti „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Telegram“, „Discord“ platformose, internetiniuose žaidimuose ir privačiose jų bendruomenėse. Viešame vaiko profilyje dažnai galima pamatyti jo gyvenamąją vietą, mokyklą, draugus, pomėgius, šeimos aplinkybes ir norus. Ši informacija padeda parinkti tinkamiausią būdą kontaktui užmegzti.

Pirmoji žinutė paprastai nekelia įtarimo. Nepažįstamas žmogus gali prisistatyti bendraamžiu, bendrų pomėgių turinčiu žaidėju ar tame pačiame mieste gyvenančiu asmeniu. Bendravimas kartais tęsiasi kelias savaites ar mėnesius. Per šį laiką siekiama pelnyti pasitikėjimą, išsiaiškinti vaiko poreikius ir rasti poveikio priemones.

Vienam vaikui gali būti pasiūlyta pinigų, kitam – žaidimo valiutos, virtualių daiktų ar dovanų. Verbuotojai taip pat gali išnaudoti norą pritapti, sulaukti dėmesio, atrodyti sėkmingesniam ar tapti tam tikros bendruomenės dalimi. Susirašinėjimo metu gautos jautri ar intymi informacija gali būti panaudota šantažui ir grasinimams.

„Pirma užduotis dažniausiai būna labai paprasta. Vaikas gali net nežinoti, kad ši maža užduotis yra didelio plano dalis“, – sako L. Malinovskaja.

Atlikęs pirmąją užduotį ir gavęs sutartą atlygį, vaikas įsitikina, kad vadinamasis darbdavys laikosi pažado. Kartu verbuotojas įvertina, ar vaikas vykdo nurodymus, geba išlaikyti paslaptį ir nesikreipia pagalbos. Vėlesnės užduotys gali tapti vis pavojingesnės – nuo objektų ar žmonių stebėjimo ir fotografavimo iki vandalizmo, sabotažo ar kitų nusikalstamų veikų.

Policijos atstovė pabrėžia, kad taikiniu gali tapti bet kuris vaikas. Verbuotojai ieško aplinkybių, kurias galima išnaudoti: finansinių poreikių, priklausomybių, vienišumo, įtampos šeimoje, noro būti pripažintam ar paprasčiausio smalsumo.

Kokie požymiai turėtų sukelti įtarimą?

Vienas požymis savaime dar nepatvirtina verbavimo, tačiau keli staigūs vaiko elgesio pokyčiai turėtų paskatinti suaugusiuosius pasidomėti situacija.

Dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu vaikas turi neaiškios kilmės pinigų ar naujų daiktų, pradeda slėpti susirašinėjimus, sulaukia daug skambučių, trumpam išeina iš pamokų ar namų ir negali aiškiai paaiškinti, kur buvo. Įtarimą gali kelti ir naujos pažintys su žmonėmis, apie kuriuos vaikas nieko konkretaus nepasako.

Galimą spaudimą išduoda nerimas, užsisklendimas, dirglumas, staiga sumažėjęs aktyvumas, atsiribojimas nuo šeimos ir draugų, suprastėję mokymosi rezultatai ar neįprastas domėjimasis tam tikrais objektais ir vietomis. Vaikas taip pat gali užsiminti, kad turi ką nors stebėti, fotografuoti ar kažkam ką nors perduoti.

Internete dėmesio vertu signalu turėtų tapti nepažįstamo žmogaus siūlomas lengvas uždarbis, dovanos ar kompiuterinių žaidimų daiktai už paprastą paslaugą. Ypač rimtai reikėtų vertinti ir suaugusio žmogaus siekį užmegzti itin artimą ryšį su nepilnamečiu, perkelti pokalbį į uždarą platformą, sužinoti gyvenamąją vietą ar kitą asmeninę informaciją ar įtikinti pokalbį slėpti nuo tėvų.

E. Jokūbas atkreipia dėmesį, kad tėvai turėtų aktyviau naudotis socialinių tinklų ir žaidimų platformų vaikų apsaugos funkcijomis. Svarbu patikrinti paskyros privatumo nustatymus ir įvertinti, kiek informacijos viešai atskleidžiama apie vaiko amžių, mokyklą, gyvenamąją vietą, šeimą bei kasdienę rutiną.

Pagrindinė taisyklė vaikams paprasta: kai pasiūlymas skamba per gerai ir už lengvą veiksmą žadamas neįprastai didelis atlygis, situaciją būtina vertinti atsargiai.

Svarbiausia – išsaugoti įrodymus ir kreiptis pagalbos

Susidūręs su įtartinu pasiūlymu vaikas turėtų kuo greičiau apie tai pasakyti tėvams arba kitam suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Tai gali būti mokytojas, klasės vadovas, socialinis pedagogas, treneris, giminaitis ar kaimynas.

E. Jokūbas atkreipia dėmesį, kad vaikui, kuris bijo iš karto kreiptis į tėvus ar mokytoją, pirmasis žingsnis gali būti pokalbis su patikimais bendraamžiais. Draugai gali padėti įvertinti situaciją, padrąsinti netylėti ir kartu kreiptis į suaugusįjį. Vis dėlto vien bendraamžių pagalbos nepakanka – apie galimą verbavimą turi sužinoti žmogus, galintis imtis konkrečių veiksmų.

Net ir atlikus pirmąją užduotį ar priėmus atlygį galimybė sustoti išlieka. Kuo anksčiau apie situaciją pranešama, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią tolesniam vaiko įtraukimui dar pavojingesnėms užduotims.

„Vaikai turi žinoti, kad nereikia bijoti pasakyti suaugusiesiems. Visada yra galimybė sustoti. Pavojingiau yra tylėti ir toliau vykdyti užduotis, nes tokia situacija vaiką emociškai palaužia ir priveda prie kitų pasekmių“, – pabrėžia L. Malinovskaja.

Tėvų reakcija tokioje situacijoje yra ypač svarbi. Vaiko nereikėtų kaltinti, gėdinti ar skubėti bausti. Taip pat nerekomenduojama patiems susisiekti su galimu verbuotoju ar bandyti savarankiškai atlikti tyrimą. Pirmiausia reikia išsaugoti susirašinėjimus, paskyrų pavadinimus, nuotraukas, nuorodas ir kitą turimą informaciją. Ekrano nuotraukos gali tapti svarbiais įrodymais.

Apie galimą įtraukimą į priešišką veiklą galima pranešti policijai arba Valstybės saugumo departamentui. Į VSD galima kreiptis pasitikėjimo linijos telefonu +370 700 70 007 arba elektroniniu paštu pranesk@vsd.lt. Kilus tiesioginiam pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai, reikia skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.

„Geriau apie viską pasakyti, priimti pagalbą ir sugrįžti į normalų gyvenimą. Taip vaikas kartu prisideda ir prie Lietuvos saugumo“, – reziumuoja policijos atstovė.

Visą pokalbį apie vaikų verbavimą internete, saugų elgesį socialiniuose tinkluose ir suaugusiųjų vaidmenį išgirsite naujausiame Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidės „KAS ir KAM?“ epizode: https://www.youtube.com/watch?v=rhz3epwOBLo

Valstybės saugumo departamento rekomendacijos susidūrus su verbavimu: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

BMX dviračiai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti.

BMX dviračiai iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti: nedidelis rėmas, viena pavara, kompaktiški ratai ir nedaug papildomų detalių. Tačiau net nedideli geometrijos, svorio ar komponentų skirtumai aiškiai pakeičia važiavimo pojūtį. Per ilgas rėmas apsunkina triukus, per trumpas sumažina stabilumą, o netinkamas ratų dydis vaikui trukdo saugiai valdyti dviratį.

Todėl BMX dviratis neturėtų būti pasirenkamas vien pagal spalvą, prekės ženklą ar kainą. Svarbu įvertinti važiuotojo ūgį, patirtį, važiavimo stilių, rėmo viršutinio vamzdžio ilgį ir techninę būklę. BMX dviračiai vaikams taip pat nėra tik sumažintos suaugusiųjų modelių kopijos. Jų dydis, svoris ir valdymas turi atitikti vaiko fizines galimybes dabar.

Kuo BMX dviračiai skiriasi nuo įprastų modelių

BMX dviračiai kuriami trumpiems ir intensyviems važiavimams, triukams, šuoliams, treniruotėms parke, gatvėje arba specialioje trasoje. Jie paprastai turi tvirtą rėmą, žemą balnelį, vieną pavarą ir kompaktiškus ratus.

Tokia konstrukcija padeda greitai keisti kryptį, pakelti priekinį ratą ir kontroliuoti dviratį ore. Vis dėlto ji nėra pati patogiausia ilgiems kasdieniams maršrutams. Jei pagrindinis tikslas yra važiuoti į mokyklą ar darbą, praktiškesnis dažnai būna miesto, hibridinis arba kalnų dviratis.

BMX dviratis labiausiai tinka norint mokytis technikos, važinėti rampomis, atlikti šuolius ar treniruotis BMX trasoje. Gatvei, parkui ir lenktynėms skirti modeliai atrodo panašiai, tačiau jų geometrija, svoris ir BMX dalys skiriasi.

Viršutinio rėmo vamzdžio ilgis

Vienas svarbiausių pasirinkimo rodiklių yra viršutinio rėmo vamzdžio ilgis. Techniniuose aprašymuose jis dažniausiai nurodomas coliais ir parodo atstumą tarp balno vamzdžio bei vairo kolonėlės.

Trumpesnis rėmas paprastai būna manevringesnis, todėl tinka mažesniam arba triukams daugiau dėmesio skiriančiam važiuotojui. Ilgesnis rėmas suteikia daugiau stabilumo važiuojant greičiau ar atliekant didesnius šuolius.

Vienos universalios dydžių lentelės nėra. Ūgis yra pradinis orientyras, tačiau pasirinkimą lemia ir rankų bei kojų ilgis, važiavimo stilius, patirtis ir individualus patogumas. Prieš perkant verta išbandyti kelis modelius ir įvertinti, ar patogu pasiekti vairą, išlaikyti pusiausvyrą bei valdyti dviratį stovint ant pedalų.

Ką lemia BMX dviračio kaina

BMX dviračio kainą lemia ne vien rėmo medžiaga ar gamintojo vardas. Didelę reikšmę turi ratų, stebulių, švaistiklių, vairo kolonėlės, grandinės ir stabdžių kokybė. Pradinio lygio modeliai dažniausiai skirti mokytis pagrindinių judesių ir važinėti parke, o brangesni BMX dviračiai turi tvirtesnius komponentus, mažesnį svorį ir geresnį atsparumą pasikartojančioms smūginėms apkrovoms.

Vertinant kainą svarbu žiūrėti į visą komplektaciją. Pigus BMX dviratis, kuriam netrukus reikės naujų padangų, grandinės, guolių ar ratų remonto, gali kainuoti daugiau nei iš pradžių brangesnis, bet techniškai tvarkingas modelis. Pradedančiajam nebūtina rinktis aukščiausios klasės dalių, tačiau nereikėtų taupyti rėmo, šakės, ratų ir stabdžių sąskaita. Šios dalys tiesiogiai susijusios su valdymu, patvarumu ir saugumu.

Kaip rinktis BMX dviračius vaikams

BMX dviračiai vaikams turi būti parenkami taip, kad vaikas lengvai pasiektų pedalus ir stabdžių rankenėlę, galėtų pasukti vairą bei saugiai sustoti. Per didelį modelį sunkiau valdyti, pakelti ir išlaikyti stabilų.

Mažesniems vaikams skirti modeliai dažniausiai turi 12, 14, 16 arba 18 colių ratus. Vyresni paaugliai ir suaugusieji įprastai renkasi 20 colių BMX dviračius, tačiau tikslus dydis priklauso nuo ūgio ir rėmo geometrijos.

Prieš perkant svarbu patikrinti, ar vaikas stabiliai stovi virš rėmo, pats pakelia bei pasuka dviratį ir jo svoris nėra per didelis. Pedalai ir rankenos turi turėti gerą sukibimą. Vaikui taip pat reikalingas tinkamo dydžio šalmas. Mokantis triukų naudinga dėvėti kelių, alkūnių ir riešų apsaugas, o pirmąsias treniruotes pradėti nuo transporto eismo atskirtoje vietoje.

Gatvei, parkui ir trasai skirti modeliai

Gatvės stiliui skirti BMX dviračiai dažnai turi tvirtesnius ratus, atsparias stebules ir smūginėms apkrovoms pritaikytas dalis. Parko modeliai paprastai būna lengvesni ir manevringesni, nes rampose svarbu greitai valdyti dviratį ore.

Lenktyniniai BMX dviračiai kuriami greičiui specialioje trasoje. Jie turi kitokią geometriją, lengvesnius komponentus ir pavaros santykį, padedantį greitai startuoti bei išlaikyti tempą tiesiojoje.

Pradedančiajam nebūtina iš karto rinktis labai specializuoto modelio. Universalus BMX dviratis leidžia išbandyti skirtingus važiavimo būdus ir vėliau suprasti, kokios savybės iš tiesų reikalingos.

Kokios BMX dalys svarbiausios

BMX dalys patiria didesnes smūgines apkrovas nei įprasto miesto dviračio komponentai. Todėl svarbūs ne tik jų svoris ir išvaizda, bet ir medžiagos, konstrukcija bei suderinamumas.

Pirmiausia verta įvertinti padangas, pedalus, rankenas, grandinę, žvaigždes, ratus, stebules ir stabdžius. Pedalai bei rankenos turi užtikrinti sukibimą, tačiau agresyvūs metaliniai pedalų kaiščiai pradedančiajam padidina blauzdų sužalojimo riziką. Kokybiški kompozitiniai pedalai dažnai yra praktiškesnis pradinis pasirinkimas.

BMX dalys neturėtų būti keičiamos vien dėl išvaizdos. Prieš perkant kitą žvaigždę, švaistiklius, vairą ar stebulę reikia patikrinti matmenis ir suderinamumą. Netinkami komponentai gali pabloginti grandinės darbą, valdymą ar patvarumą, todėl techninius pakeitimus saugiau derinti su specialistu.

Pavaros santykis ir važiavimo pojūtis

BMX dviratis dažniausiai turi vieną pavarą. Pavaros santykis nurodo priekinės žvaigždės ir galinio krumpliaračio dantukų skaičių, pavyzdžiui, 25/9. Jis lemia, kaip lengvai dviratis įsibėgėja ir kokį greitį galima pasiekti minant.

Pradedančiajam svarbiau tinkamas rėmo dydis, patikima grandinė ir gera techninė būklė nei skubus pavaros santykio keitimas. Šis parametras tampa reikšmingesnis, kai važiuotojas jau aiškiai jaučia, kad esamas derinys neatitinka jo stiliaus.

Kaip vertinti naudotus BMX dviračius

Naudoti BMX dviračiai dažnai pasirenkami dėl mažesnės kainos, tačiau jie gali būti patyrę daug smūgių ir kietų nusileidimų. Tvarkingi dažai dar neparodo tikrosios techninės būklės.

Prieš perkant reikėtų apžiūrėti rėmo suvirinimo vietas, šakę, vairo kolonėlę, švaistiklius ir galinę šakę. Taip pat svarbu patikrinti, ar ratai sukasi tiesiai, guoliai nekliba, grandinė nepraslysta, o stabdžiai veikia tolygiai.

Plonos linijos ties suvirinimo siūlėmis, deformacijos, stiprūs įlenkimai ar perdažytos vietos rodo galimą ankstesnį pažeidimą. Įtartiną modelį prieš pirkimą saugiausia parodyti dviračių specialistui.

Naudoti BMX dviračiai taip pat dažnai pareikalauja naujų padangų, grandinės, guolių, stabdžių dalių ar ratų remonto. Šias išlaidas būtina pridėti prie pirkimo kainos, ypač ieškant pagal frazes BMX 50 ar BMX 100.

Dažniausios pasirinkimo klaidos

Dažna klaida yra pirkti per didelį BMX dviratį tikintis, kad vaikas jį išaugs. Per didelis rėmas apsunkina valdymą, mažina pasitikėjimą ir lėtina mokymąsi.

Taip pat nereikėtų rinktis vien pagal mažą svorį arba manyti, kad brangesnės BMX dalys automatiškai pagerins važiavimą. Daugiausia naudos suteikia tinkamas dydis, tvarkingi komponentai ir reguliarios treniruotės.

Dar viena klaida yra specializuoto modelio pasirinkimas nežinant mėgstamo važiavimo stiliaus. Pradedančiajam universalesnis BMX dviratis suteikia daugiau galimybių saugiai išbandyti skirtingas disciplinas.

Kaip priimti galutinį sprendimą

Prieš perkant reikia žinoti, kas važiuos dviračiu, kur jis bus naudojamas ir kokia yra važiuotojo patirtis. BMX 50 ir BMX 100 paieškos pirmiausia parodo numatytą biudžetą, todėl galutinį sprendimą turi lemti ratų dydis, rėmo geometrija, viršutinio vamzdžio ilgis ir techninė būklė.

BMX dviračiai vaikams turi būti lengvai valdomi dabar. Paaugliui ar suaugusiajam svarbu įvertinti, ar pasirinktas modelis pritaikytas parkui, gatvei, trasai ar universalioms treniruotėms.

Tinkamai parinktas BMX dviratis leidžia saugiau mokytis, lengviau valdyti dviratį ir palaipsniui tobulinti techniką. Geras pasirinkimas prasideda nuo tinkamo dydžio, patikimos konstrukcijos ir aiškios naudojimo paskirties. Skaityti daugiau: https://mankius.lt/247-dviraciai-bmx.

.

.

Užsakymo Nr. 260806