Policijos nuotr.

Policija praneša apie balandžio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Balandžio 1 – 4 d. bus tikrinama, kaip vairuotojai laikosi taisyklių sankryžose – ar paiso šviesoforų signalų, ar saugiai kerta geležinkelių pervažas.

Balandžio 7 – 10 d. – dėmesys vairuotojų blaivumui, bus vykdoma kontrolė dėl alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

Balandžio 13 – 19 d. -greičio mėgėjams – STOP. Bus aktyviai kontroliuojamas leistinas važiavimo greitis naudojant tiek rankinius, tiek automobiliuose įrengtus greičio matuoklius.

Balandžio 13 – 14 d., 16 – 19 d., 27 – 29 d. pareigūnai stebės, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas ir praleidžia pėsčiuosius.

Balandžio 21 – 24 d. bus skiriamas ypatingas dėmesys pavojingam ir chuliganiškam vairavimui – rizikingiems manevrams, neteisėtam lenkimui ir kitiems pažeidimams.

Gerbkime vieni kitus kelyje – saugumas prasideda nuo mūsų pačių!

www.silute.lt nuotr.

Informacija dėl prašymų priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas.

Šilutės rajono savivaldybės administracija praneša, kad nuo 2026 m. balandžio 7 d. 8.00 val. iki gegužės 12 d. 24.00 val. vyks prašymų priėmimas mokytis bendrojo ugdymo mokyklų 1, 5, 9 (I gimnazijos) ir 11 (III gimnazijos) klasėse.

Prašymai teikiami pagal nustatytą formą mokyklos direktoriui iki 2026 m. gegužės 12 d., užpildytą formą siunčiant elektroniniu paštu į mokyklos, skirtos mokinių priėmimui, el. pašto dėžutę.

Susipažinti su aktualiais dokumentais:

Mokinių priėmimo į Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas 2025–2026 metais tvarkos aprašas: https://teisineinformacija.lt/silute/document/60630.

Prašymo forma priimti į bendrojo ugdymo mokyklas: https://teisineinformacija.lt/silute/document/60631.

Mokyklų elektroninio pašto adresus, kuriais reikia pateikti prašymus: https://teisineinformacija.lt/silute/document/60632.

Bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijos: https://teisineinformacija.lt/silute/document/52847.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Reaguodamas į pastaruoju metu kylančias kuro kainas, susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su LTG grupei priklausančia keleivių vežimo bendrove „LTG Link“ priėmė sprendimą sumažinti visų kelionių traukiniais bilietų kainas Lietuvoje.

„Augančios kuro kainos šiandien paliečia kiekvieną žmogų, todėl Vyriausybės atsakas turi būti konkretus ir greitas. Sprendimas perpus sumažinti traukinių bilietų kainas – tai reali pagalba gyventojams ir aiškus signalas, kad ieškome alternatyvų brangstančiam kurui“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Nuo balandžio iki vasaros pradžios keleiviai galės įsigyti 50 procentų pigesnius bilietus kelionėms vietinio susisiekimo maršrutais. Tai reiškia, kad nuolaida bus taikoma kelionėms traukiniais nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d.

„Aštrėjant naftos krizei, imamės realių sprendimų. Kuro kainoms mušant rekordines aukštumas, suteikiame galimybę gyventojams perpus pigiau važiuoti traukiniais. Pigesnes keliones pajus visi – nuo šeimų, senjorų iki studentų – žmonės neturi tapti augančių kainų įkaitais“, – pažymi ministras J. Taminskas.

„Kelionių traukiniais bilietų kainų mažinimas yra kryptingas žingsnis siekiant stiprinti viešojo transporto patrauklumą ir suteikti žmonėms realią alternatyvą augant individualių kelionių kaštams. Esame įsitikinę, kad patogi ir ekonomiška kelionės patirtis formuoja tvarų įprotį rinktis geležinkelį, o tai ilgalaikėje perspektyvoje prisideda prie mūsų tikslo tapti šalies susisiekimo stuburu“, – teigia „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įmonės bei akcinės bendrovės šiuo metu vertina galimą poveikį sektoriui tuo atveju, jei dėl geopolitinės situacijos dar reikšmingai išaugtų energijos kainos. Galimos priemonės ir įmonių pasirengimas įvairiems scenarijams buvo aptarti praėjusią savaitę ministro J. Taminsko inicijuotame susitikime.

Tikimasi, kad ilguoju laikotarpiu sumažinti iškastinio kuro poreikį padės jau šį rudenį „LTG Link“ riedmenų parką papildysiantys naujieji traukiniai.

Iš viso „LTG Link“ parką papildys 15 naujų traukinių – 9 elektriniai ir 6 bateriniai. Šiuo metu į Lietuvą jau atvyko ir yra testuojami 6 nauji riedmenys.

Praėjusiais metais „LTG Link“ pervežė 5,9 mln. keleivių – tiek keliaujančius vietiniais, tiek tarptautiniais maršrutais, taip pat ir tuos, kurie traukinį rinkosi kasdienėms kelionėms.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas – jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį.

Paaiškiname, ką apie įmokų perskaičiavimą svarbu žinoti apdraustiesiems ir draudėjams.

Kas yra VSD įmokų tarifas

VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokų tarifas – tai procentas nuo žmogaus atlyginimo, kuris skiriamas socialiniam draudimui. Kitaip tariant, tai ta atlyginimo dalis, kuri atskaičiuojama nuo dirbančio žmogaus darbo užmokesčio ir yra skiriama skirtingoms socialinio draudimo rūšims, pavyzdžiui, pensijų draudimui, ligos, motinystės draudimui ir kitiems.

Jeigu žmogus dalyvauja pensijų kaupime, prie šio tarifo prisideda dar 3 proc. nuo atlyginimo, kurie pervedami į pensijų fondą. Kai žmogus išregistruojamas iš pensijų kaupimo, šie 3 proc. nebeskaičiuojami, todėl bendras įmokų tarifas sumažėja.

Kada keičiasi įmokų tarifas

Dirbančio žmogaus valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo bendras tarifas pasikeičia tada, kai asmens dalyvavimas pensijų kaupime yra oficialiai išregistruojamas. Išregistravimas iš kaupimo gali įvykti šiais pagrindais:

- dėl sveikatos būklės;

- likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus (jei nepaskirta išankstinė pensija);

- 2026–2027 m. laikotarpiu, kai leidžiama pasitraukti iš kaupimo be papildomų sąlygų.

Išregistravusi dalyvį, pensijų kaupimo bendrovė uždaro jo sąskaitą, o papildomo kaupimo tarifas nebetaikomas – dėl to sumažėja bendras įmokų tarifas.

Kodėl dalis įmokų nebepatenka į fondą

Svarbu žinoti, kad įprastai nuo įmokų nuskaičiavimo nuo žmogaus atlyginimo iki jų pervedimo į pensijų fondą praeina apie du mėnesiai. Dėl šios priežasties nutraukus kaupimą gali susidaryti situacija, kai įmokos nuo ankstesnių atlyginimų jau nuskaičiuotos, tačiau tuo metu, kai jos turėtų būti pervedamos į fondą, kaupimas jau būna nutrauktas. Tokiu atveju šios įmokos į fondą nebepatenka. Šios lėšos nėra prarandamos – jos grąžinamos darbdaviui kaip permoka.

Aktualu draudėjams – kaip vyksta perskaičiavimas

Kai „Sodra“ gauna informaciją apie nutrauktą kaupimą, įmokų tarifas atnaujinamas, o įmokos perskaičiuojamos automatiškai. Perskaičiavimas atliekamas kitą mėnesį po SAM pranešimo pateikimo. Pavyzdžiui, jei žmogus išregistruotas balandį, o SAM pranešimas už kovą jau pateiktas, perskaičiavimas vyks gegužę, pateikus SAM pranešimą už balandį. Gali būti perskaičiuotos įmokos už kovą ir vasarį. Susidaręs įmokų skirtumas taps darbdavio permoka, kuri pagal įstatymą išmokama darbuotojui.

Ką turi žinoti darbdaviai

Darbdaviai neprivalo teikti „Sodrai“ tikslinimo pranešimo (PT) – perskaičiavimas atliekamas automatiškai.

Aktualų darbuotojo įmokų tarifą galima matyti suvestinėje S47 „Apdraustiesiems asmenims nustatyti įmokų tarifai už laikotarpį nuo 2019-01-01“. Šis tarifas atnaujinamas iškart, kai „Sodra“ gauna duomenis iš pensijų kaupimo bendrovės.

Perskaičiuotas įmokas galima matyti suvestinėje S50 „Apdraustųjų asmenų SD įmokos už laikotarpį nuo 2019-01-01“. Joje matomos įmokos už visus mėnesius ir visus asmenis, kuriems buvo perskaičiuotas tarifas, taip pat ir perskaičiavimai dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pasiektų įmokų „lubų“.

Susidariusi permoka rodoma finansinėje ataskaitoje F4.

Jei darbdavys jau pateikė PT pranešimą, automatinis perskaičiavimas nebus atliekamas.

Gavęs informaciją apie pasikeitusį tarifą, darbdavys turi perskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį ir išmokėti darbuotojui susidariusį skirtumą.

Ką svarbu žinoti gyventojams

Jei dalis pensijų kaupimo įmokų nepateko į pensijų fondą, šios lėšos grąžinamos darbdaviui. Darbdavys privalo jas išmokėti darbuotojui. Jeigu kyla klausimų dėl įmokų grąžinimo, darbuotojai turėtų kreiptis į savo darbdavį.

vialietuva.lt. nuotr.

Didėja greitis, prasideda vasarinių padangų sezonas.

Netrukus įsigalios sezoniniai Kelių eismo taisyklių pasikeitimai, kai automobiliai turi būti su vasarinėmis padangomis ir didėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose. Kartu su pasikeitimais, prasideda intensyvesnis eismas, todėl kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ ragina neatsipalaiduoti – būtent šiuo laikotarpiu didėja nelaimių rizika, o vairuotojų sprendimai tampa dar svarbesni nei bet kada.

Šie KET pasikeitimai nėra vien formalūs – jie sutampa su realiais pokyčiais keliuose. Vairuotojams tenka prisitaikyti prie greitesnio eismo, įvairesnių eismo dalyvių ir po žiemos pakitusios kelių būklės.

Padangos: laikas keisti į vasarines

Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas. Nors minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3–4 mm – tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant.

Didėja maksimalus leistinas važiavimo greitis

Sezonui įsibėgėjant, automagistralėse maksimalus leistinas greitis didėja iki 130 km/val., greitkeliuose – iki 120 km/val. Kituose keliuose jis nesikeičia. Pradedantiesiems vairuotojams išlieka griežtesni ribojimai: atitinkamai 100 km/val. automagistralėse, 90 km/val. greitkeliuose ir 80 km/val. kituose keliuose su asfalto ar betono danga.

„Šią žiemą, esant palankioms oro sąlygoms ir pasitelkus išmaniuosius kelio ženklus, dalyje automagistralių vairuotojai galėjo važiuoti greičiau ir tai darė saugiai, todėl įrodė savo sąmoningumą. Šiuos sprendimus nuosekliai diegsime ir kituose keliuose. O dabar, atėjus pavasariui, kai ne tik norisi, bet ir galime važiuoti greičiau, svarbiausia šį sąmoningumą išlaikyti. Greitis didėja visose automagistralėse ir greitkeliuose, tad kviečiame vairuotojus ir toliau rinktis saugų greitį, atidžiai vertinti situaciją kelyje ir saugoti vieni kitus“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Maksimalaus leistino važiavimo greičio padidinimas nereiškia, kad visada saugu važiuoti maksimaliu greičiu. Balandį vairavimo sąlygos gali būti apgaulingos – po žiemos kelio danga neretai būna pažeista, o eismo dalyvių skaičius išauga – į kelius išrieda motociklai, daugiau dviratininkų, todėl svarbiausia išlieka atsakingas vairavimas, teisingas situacijos įvertinimas ir pasirinktas saugus važiavimo greitis,“ – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Anot „Via Lietuva“ vadovo, esant palankioms oro ir eismo sąlygoms, maksimaliu leistinu greičiu važiuoti galima saugiai. Vis dėlto vairuotojai visada turi atidžiai įvertinti oro, kelio ir transporto sąlygas.

Šią žiemą automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas ir A5 nuo Garliavos iki Marijampolės buvo taikytas eksperimentinis sprendimas – esant tinkamoms sąlygoms leistas 130 km/val. greitis. Šiemet toks režimas buvo aktyvuotas 20 dienų, tai yra beveik visą kovo mėnesį.

„Via Lietuva“ primena, kad nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. nebetaikomas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Atkreipiame dėmesį, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Ilgasis savaitgalis ir kelių darbai – planuokite laiką

Didėjant eismo srautams, ypač artėjant šventiniam šv. Velykų savaitgaliui vairuotojai gali susidurti su spūstimis ar laikinais eismo ribojimais. Intensyvėjant kelių infrastruktūros remonto ir priežiūros darbams, kelionės laikas gali pailgėti, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutus ir numatyti papildomo laiko kelionei. Be abejo, vykstantys darbai keliuose reikalauja kantrybės ir atidumo.

Pavasarinis eismas reikalauja dar daugiau dėmesio

Šiuo laikotarpiu keičiasi ne tik oro sąlygos, bet ir eismo situacija. Po žiemos keliai dažnai būna nelygūs, vietomis slidūs arba padengti žvyru, o lietus ar saulės akinimas gali pabloginti matomumą. Vairuotojai turėtų būti itin atidūs.

Atšilus orams, keliuose vis dažniau pasirodo motociklininkai, dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Vairuojantiesiems automobilius patariama dažniau tikrinti veidrodėlius, akląsias zonas, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Pavasario keliuose reikia visada išlikti budriems.

Ne mažiau svarbi ir transporto priemonės būklė. Prieš ilgesnes ar intensyvesnes keliones rekomenduojama patikrinti padangas, stabdžius, langų valytuvus, šviesas, veidrodėlius ir kitus saugumui svarbius elementus. Taip pat verta prisiminti, kad tinkamai pripūstos ir padangos su tinkamu protektoriaus gylio lygiu (rekomenduojama ne mažiau kaip 3 mm) pagerina automobilio stabilumą ir stabdymo efektyvumą lietingu oru.

„Via Lietuva“ primena: atsakingas pasiruošimas sezonui, atidumas kelyje ir pasirinktas saugus važiavimo greitis padeda išvengti nelaimių bei užtikrina sklandų eismą visiems.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Jonavoje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo aštuoni sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius). Tačiau tik vienam iš jų pavyko iškovoti prizinę vietą.

Benas Burba iškovojo bronzos medalį savo svorio kategorijoje, o Adrijus Gečas liko per žingsnį nuo prizininkų pakylos, atkaklioje kovoje dėl trečiosios vietos nusileidęs sportininkui iš Latvijos. Jis užėmė penktąją vietą. Kitiems šilutiškiams sekėsi dar prasčiau.

Klubo BUDOKA surengtame turnyre dalyvavo daugiau kaip 800 sportininkų iš Latvijos, Sakartvelo, Norvegijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą.

Vištytgirio miškas. (fabula.lt nuotr.)

Iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“, kurią palaikantys gyventojai taromatuose aukoja užstato lėšas gamtos išsaugojimui, jau pasiekė aiškiai išmatuojamą rezultatą – per 64 hektarus apsaugotų miškų. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiuoja, kad senųjų miškų išpirkimui „Sengirės fondas“ panaudojo beveik 85 proc. surinktų lėšų, o likusias 15 proc. fondas šiemet planuoja skirti naujai išperkamiems miškams įsigyti.

„Pradėdami iniciatyvą nesitikėjome, kad tiek daug gamtą mylinčių žmonių palaikys mūsų idėją ir nuosekliai aukos užstatą taromatuose. Jau dabar gyventojų dėka apsaugota daugybė svarbių buveinių su tūkstančiais jose gyvenančių rūšių. O artėjant vasarai stiprėja tikimybė, kad aukojamų lėšų dar pagausės, nes šiltuoju metų laiku grąžinama pastebimai daugiau pakuočių. Patirtis rodo, kad dalis jų užstato yra paaukojama mūsų iniciatyvoms“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Taromatai padeda išsaugoti įspūdingus gamtos turtus

Už saugoti gamtą kviečiančios kampanijos metu surinktas lėšas 2024–2025 metais išpirkti šeši vertingi miško sklypai Druskininkų, Raseinių, Vilkaviškio ir Trakų rajonuose. Iš viso apsaugota 64,06 ha plotų, o bendra šių išpirkimų vertė siekia beveik 251 tūkst. eurų. „Sengirės fondo“ duomenimis, brandiems miškams išpirkti išleista 8,5 iš 10 taromatuose paaukotų eurų. Likę pinigai dar laukia savo progų.

Naujausias išpirkimas – Pauliškių miškas Trakų rajone. Už gyventojų taromatuose paaukotas lėšas čia išpirktas 27,5 ha brandaus miško sklypas, tapęs didžiausiu per visą „Šlamančių“ iniciatyvą apsaugotu mišku. Šio miško išpirkimui skirta 90,3 tūkst. eurų. Pauliškių miškas, esantis netoli Angelų kalvos, svarbus ne tik gamtiniu, bet ir vietos kraštovaizdžio atžvilgiu. Mišrus ir įvairus miškas priklauso dideliam vientisam miškų masyvui. Jame gausu guobų ir liepų, dalis teritorijos yra pelkėta, greta telkšo Purvio ežeras. Gamtininkų teigimu, apylinkėse stebėtos retos ir saugomos rūšys.

„Nuosekliai išperkami „Šlamančių“ miškai tampa gyvais įrodymais, kad turint tikslą ir veikiant nuosekliai galima nuveikti labai daug. Kiekvienas žmogus, aukojantis užstato lėšas taromatuose, palaiko ir leidžia toliau gyvuoti mūsų iniciatyvai, kuri sustiprina „Sengirės fondo“ veiklas“, – pabrėžia G. Varnas.

Per kampaniją išpirkti miškai saugomi nuo kirtimų ir kitos intensyvios žmogaus veiklos, kad ir toliau galėtų natūraliai bręsti ir ilgainiui tapti sengirėmis. Tarp jau apsaugotų plotų – miško sklypai Raigardo apylinkėse Druskininkų rajone, Kaulakiuose Raseinių rajone, Vištytgiryje Vilkaviškio rajone, Rusakalnyje ir Pauliškiuose Trakų rajone.

Daugiau negu 3 mln. pakuočių

„Sengirės fondas“ pabrėžia, kad prioritetas teikiamas biologinei įvairovei svarbiems seniems miškams. Tokie miškai Lietuvoje yra reti, tačiau jų reikšmė ekosistemų stabilumui, kraštovaizdžio vientisumui ir rūšių apsaugai yra itin didelė.

„Ši iniciatyva įvairiapusiškai svarbi Lietuvai – tai ir galimybė išsaugoti senuosius miškus šimtams metų, ir tą padaryti susitelkiant visai visuomenei. Kiekvienas, net mažiausias jos narys, gali tiesiogiai prisidėti prie miškų, gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos“, – dėkodama kiekvienam prisidedančiam sako fondo vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė.

Vertinama, kad kampanijos lėšomis jau apsaugotas 64,06 ha senųjų miškų plotas kasmet sugeria apie 400 tonų CO2, o juose sukaupta anglis gali siekti apie 25 624 tonas. Skaičiuojama, kad kiekvienas panaudotas paramos euras leido išsaugoti vidutiniškai apie 2,55 kv. metro miško.

Iniciatyvą „Keisk tarą į šlamančius“ įgyvendina USAD, sudarydamas gyventojams galimybę taromatuose aukoti už užstato pakuotes atgaunamą sumą „Sengirės fondui“. Šis fondas išperka vertingus miškus ir užtikrina jų ilgalaikę apsaugą.

„Sengirės fondo“ duomenimis, nuo iniciatyvos pradžios 2023 metų lapkritį iki 2026 metų kovo 1 dienos per taromatus buvo paaukota per 301,6 tūkst. eurų. Tai – užstatas už daugiau negu 3 mln. pakuočių.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai, kurie nusprendė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų. Jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.

Kada bus išmokami pinigai

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nutraukti kaupimą nagrinėja pagal ketvirčius. Sprendimas priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Kiek tiksliai sudarė „Sodros” ir valstybės skatinamosios įmokos, kaupiantieji gali pasitikrinti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros adresu www.gyventojai.sodra.lt.

Paaiškiname, kaip iš antros pensijų pakopos pervedamos lėšos virs pensijų apskaitos vienetais.

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas

Žmonių mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos yra konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus. Per visą gyvenimą sukauptų apskaitos vienetų skaičius lemia senatvės pensijos dydį – kuo daugiau vienetų, tuo didesnė individuali pensijos dalis.

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais

Jei žmogus nusprendė baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ ir bus paverstos jo pensijų apskaitos vienetais.

Šios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau padidins jo individualiąją pensijos dalį.

Kada papildomi apskaitos vienetai paveiks pensijos dydį

Jei žmogus jau gauna pensiją, papildomi pensijų apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją už tuos kalendorinius metus, kuriais jie įgyti. Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Jei žmogus į pensiją išeina tais pačiais metais, kai nutraukė kaupimą antroje pakopoje, papildomi apskaitos vienetai bus įskaičiuoti skiriant pensiją tuo atveju, jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei pateiktas iki to mėnesio, nuo kurio skiriama pensija, pirmos dienos. Jei prašymas pateikiamas vėliau, šie apskaitos vienetai bus įtraukti perskaičiuojant pensiją nuo kitų metų sausio 1 d.

Pavyzdžiui, žmogus sulauks pensinio amžiaus 2026 m. rugsėjį. Jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei bus pateiktas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti skiriant pensiją. Jei prašymas bus pateiktas nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją 2027 metais.

Svarbu žinoti, kad vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, tai yra padidinama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.

Kur rasti informaciją apie savo pensijų apskaitos vienetus

Jei iki pensijos dar toli, savo apskaitos vienetų skaičių žmogus gali pasitikrinti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Pagrindiniame paskyros lange galima pamatyti, kiek pensijų stažo žmogus yra sukaupęs ir kiek pensijų apskaitos vienetų turi. Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestinę apie pensijų apskaitos vienetus (REP.49).

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Šilutės rajone apsemta daugiau kaip 40 km kelių (15 ruožų), kuriuose dėl potvynio draudžiamas eismas.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje priskaičiuojama per 13 km tokių kelių (7 ruožai).

Apsemti kelių ruožai, kuriuose draudžiamas eismas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 0.10 iki 14.27 km.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 1.05 iki 5.00 km.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 12.98 iki 13.55 km.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 19.70 iki 21.30 km.

Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7.25 iki 9.90 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 3.40 iki 3.50 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4.55 iki 5.30 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4.65 iki 4.80 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 8.30 iki 8.40 km.

Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0.60 iki 5.70 km.

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0.20 iki 2.74 km.

Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 1.36 iki 9.90 km.

Žemaitkiemis–Vabalai,nuo 5.20 iki 6.20 km.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6.30 iki 6.90 km.

Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3.50 iki 4.36 km.

Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 14.57 iki 18.05 km.

Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 23.86 iki 28.80 km.

Pagėgiai–Plaušvariai, nuo 2.10 iki 2.50 km.

Pagėgiai–Plaušvariai, nuo 3.70 iki 3.90 km.

Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 2.08 iki 3.80 km.

Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0.00 iki 1.74 km.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 13-ąją metų savaitę (kovo 23–29 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 865,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 742,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusį sezoną tokiu pačiu metu (2025 m. 13-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminio sergamumo lygio praėjusią savaitę nesiekė nė viena savivaldybė. Gripo ir COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo, o ŪVKTI – padidėjo, lyginant su ankstesne savaite. Tai galima sieti su šiuo metu intensyviai cirkuliuojančiu respiraciniu sincitiniu virusu.

Dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 20 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 14 asmenų. Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai: Panevėžio ir Marijampolės apskrities gyventojai, priklausė 70–79 m. ir >90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 neskiepytas, 1 skiepytas (iš viso šį sezoną 86). Nuo COVID-19 ligos registruotas 1 mirties atvejis: Marijampolės apskrities gyventojas, priklausė 50–59 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, neskiepytas (iš viso šį sezoną 44).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-neslugsta-per-sventes-laikykimes-prevencijos-ODtp/

pagd.lrv.lt nuotr.

Bus tikrinama gyventojų informavimo ir perspėjimo sistema.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informuoja, kad balandžio 2 d. (ketvirtadienį) Lietuvoje bus atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Visoje šalyje sirenos bus įjungtos 11.52 val., jos kauks 3 minutes – iki 11.55 val. Tuo pačiu metu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai ir į mob. telefonus bei pranešimai mob. programėlėje LT72. Pabrėžiama, kad tai yra planinis patikrinimas – sirenų signalas nereiškia realios grėsmės.

Ką svarbu žinoti gyventojams

Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, gyventojams reikia įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir susipažinti su skelbiama informacija – taip turėtų būti elgiamasi ir realios situacijos metu.

Perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus siunčiami visiems vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose aktyvuota perspėjimo funkcija. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir įjungti perspėjimo pranešimų priėmimą. Instrukcijos skelbiamos svetainėje lt72.lt ir mobiliojoje programėlėje LT72.

Po patikrinimo gyventojai kviečiami pasidalinti savo patirtimi – jei negavote pranešimo, svarbu tai pažymėti anketoje svetainėje lt72.lt. Gyventojų grįžtamasis ryšys leidžia tiksliai identifikuoti problemines vietas ir operatyviai jas spręsti.

Patikrinimų priežastys ir sistemos ateities planai

Gyventojų perspėjimo sistema skirta skubiai informuoti apie pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl jos veikimas turi būti nuolat tikrinamas. Tokie patikrinimai Lietuvoje paprastai vyksta du kartus per metus, tačiau, esant poreikiui, organizuojami ir dažniau (pvz. praėjusiais metais Lietuvoje atlikti 3 sirenų patikrinimai).

„Gyventojų perspėjimo sistema turi veikti be klaidų tada, kai jos labiausiai reikia. Todėl ją nuosekliai tikriname ir stipriname – kiekvienas patikrinimas leidžia identifikuoti silpnąsias vietas ir užtikrinti, kad realios grėsmės atveju informacija žmones pasiektų laiku“, – sako PAGD direktorius Renatas Požėla.

Paskutinio sirenų patikrinimo metu (2025 m. gruodį) visoje Lietuvoje buvo įjungta apie 1160 sirenų, iš kurių nesuveikė 2,6 proc., kai ankstesnio patikrinimo metu šis rodiklis siekė 5,4 proc. Tai rodo, kad nuoseklus testavimas leidžia ne tik nustatyti, bet ir sumažinti sistemos trūkumus.

Šiuo metu Lietuvoje perspėjimo sirenomis pasiekiama apie 69 proc. gyventojų. Sistema toliau stiprinama – diegiamos naujos sirenos, modernizuojamos esamos ir plečiamas centralizuotas valdymas. Planuojama, kad iki 2029 metų perspėjimo aprėptis pasieks apie 75 proc. gyventojų.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Savaitgalį Kaune vyko paramos turnyras “Let’s Join The Fight Together 2026”. Šių varžybų tikslas – suvienyti kovotojus: kovos vyko ne tik dėl medalių, bet ir dėl onkologinėmis ligomis sergančių vaikų – dalis startinio dalyvio mokesčio buvo skirta Rimanto Kaukėno paramos fondui, kurie lėšas skiria vaikų svajonių išpildymui, taip pat būtiniausios reabilitacijos ir pagalbos teikimui.

Šiose varžybose iš viso dalyvavo 948 įvairaus amžiaus kovotojai iš 51 Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Egipto ir net Turkijos karate klubų. Karate mokykla “Shodan” šiame čempionate iškovojo net 10 medalių: 3 aukso, 5 sidabro bei 2 bronzos. Bendroje komandinėje įskaitoje “Shodan” karate mokykla išlaikė pirmosios vietos poziciją.

Varžybose čempionais tape auklėtiniai: Ditė Grigalaitytė, Jorūnas Barkauskas, Odrė Valeikė.

Vicečempionai: Elijus Vasiliauskas, Jokubas Laukaitis, Valangevičius Kristupas, Arminas Mažutis, Adrijus Karalis.

Bronzą iškovojo: Paulius Valinskis ir Kajus Margis.

Karate Kyokushin Mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei visa mokyklos trenerių ir asistentų komanda džiaugiasi galėdami prisidėti prie kilnaus „Let‘s Join The Fight Together“ čempionato tikslo bei didžiuojasi kiekvienu „Shodan“ karate mokyklos auklėtiniu, dalyvavusiu šiose varžybose. Po įvykusio turnyro L. Kubilius pasidalijo mintimis: „sportininkams tai ne tik galimybė išbandyti savo jėgas, įgyti vertingos patirties ir atstovauti savo klubui, bet ir prasminga misija. Tikras kovotojas stiprus ne tik tatamyje, bet ir savo širdimi. Džiaugiamės galėdami dalyvauti, palaikyti vieni kitus ir kartu kovoti už prasmingą tikslą“.

Kitas svarbus renginys vyks balandžio 18-19 dienomis – „Baltic Fighting Camp 2026” kovos menų seminaras. Dalyvių laukia įspūdingas bei vienas techniškiausių karate kyokushin kovinių treniruočių seminaras su vienais geriausių Lietuvos ir Pasaulio instruktorių bei kovotojų, kurie dalinsis sukaupta ilgamete patirtimi ir žiniomis karate kovos menuose: efektyviausios kovinės kombinacijos, taktika ir veiksmų praktika realiose kovose seminaro metu.

Seminare gali dalyvauti visi norintys: sportininkai kviečiami praleisti tikrą kyokushin karate savaitgalį su žymiais užsienio svečiais, geriausiais Lietuvos ir Pasaulio kovotojais ir instruktoriais, bei karate bendraminčiais iš visos Lietuvos ir užsienio.

Mini elektriniai automobiliai: ar jie tinkami kasdieniam naudojimui mieste?

Augantis miestų tankumas, didėjančios kuro kainos ir vis griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai skatina vairuotojus ieškoti alternatyvų tradiciniams automobiliams. Viena iš tokių alternatyvų – mini elektriniai automobiliai. Jie vis dažniau matomi Europos miestuose ir pristatomi kaip praktiškas sprendimas kasdienėms kelionėms. Tačiau kyla natūralus klausimas: ar toks transportas iš tikrųjų tinkamas kasdieniam naudojimui, ar tai tik nišinis pasirinkimas?

Kas yra mini elektriniai automobiliai?

Mini elektromobiliai – tai kompaktiški, dažniausiai miesto sąlygoms pritaikyti automobiliai, kurių pagrindinis tikslas yra efektyviai spręsti trumpų atstumų mobilumo problemą. Jie pasižymi nedideliais matmenimis, lengva konstrukcija ir mažesnės talpos baterijomis, kurios leidžia nuvažiuoti ribotą, bet dažniausiai pakankamą atstumą.

Jie sukurti ne ilgoms kelionėms, o kasdieniam judėjimui mieste – į darbą, parduotuvę ar kitus įprastus maršrutus.

Privalumai miesto sąlygomis

Vienas didžiausių mini elektromobilių privalumų – jų kompaktiškumas. Miestuose, kur parkavimo vietų trūksta, mažas automobilis tampa dideliu pranašumu. Vairuotojai gali lengviau rasti vietą, o siaurose gatvėse manevruoti tampa paprasčiau.

Be to, eksploatacijos kaštai yra ženkliai mažesni nei vidaus degimo variklio automobilių. Elektros energija kainuoja mažiau nei kuras, o techninė priežiūra paprastai yra paprastesnė dėl mažesnio judančių dalių skaičiaus. Tai ypač aktualu tiems, kurie kasdien važiuoja trumpais atstumais.

Taip pat svarbus aspektas – ekologija. Miestai siekia mažinti oro taršą, todėl elektromobiliai tampa vis patrauklesni ne tik dėl mažesnių išlaidų, bet ir dėl galimybės prisidėti prie švaresnės aplinkos.

Ribojimai ir trūkumai

Nepaisant akivaizdžių privalumų, mini elektromobiliai turi ir tam tikrų trūkumų. Vienas pagrindinių – ribotas nuvažiuojamas atstumas. Nors daugeliui miesto gyventojų 150–250 km yra daugiau nei pakankama, ilgesnėms kelionėms tai gali tapti problema.

Taip pat verta paminėti, kad šie automobiliai dažnai turi mažesnę galią. Važiavimas greitkeliais ar užmiesčio keliais gali būti mažiau komfortiškas, ypač jei reikia staigiai įsibėgėti ar palaikyti didesnį greitį.

Erdvės klausimas taip pat aktualus. Maži automobiliai retai tinka didesnėms šeimoms ar tiems, kuriems reikia daug vietos bagažui. Tai labiau individualaus ar dviejų žmonių transporto priemonė.

Kasdienio naudojimo scenarijai

Vertinant realų naudojimą, mini elektromobiliai puikiai tinka daugeliui kasdienių situacijų. Pavyzdžiui, važinėjimas į darbą mieste dažniausiai apima trumpus atstumus, dažnus sustojimus ir spūstis – būtent tokiose sąlygose elektromobiliai yra efektyviausi.

Taip pat jie patogūs trumpoms išvykoms – apsipirkimui, vaikų nuvežimui į mokyklą ar sporto būrelius. Dėl mažų eksploatacijos kaštų net ir dažnas naudojimas neapkrauna biudžeto.

Daugeliui šeimų toks automobilis tampa antru transporto pasirinkimu. Didelis šeimos automobilis naudojamas ilgesnėms kelionėms, o mažas elektromobilis – kasdieniams reikalams mieste.

Ekonominis aspektas

Nors pradinė elektromobilio kaina vis dar gali atrodyti didesnė nei įprasto automobilio, ilgalaikėje perspektyvoje situacija dažnai apsiverčia. Elektros kaina yra stabilesnė nei kuro, o priežiūros išlaidos – mažesnės.

Be to, kai kuriose šalyse taikomos subsidijos ar mokesčių lengvatos elektromobilių pirkėjams. Tai gali ženkliai sumažinti pradinę investiciją ir padaryti tokį pasirinkimą dar patrauklesnį.

Svarbu įvertinti ir parkavimo bei eismo lengvatas, kurios dažnai taikomos elektromobiliams – nemokamas parkavimas ar galimybė naudotis specialiomis eismo juostomis.

Įkrovimo klausimas mieste

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – kaip ir kur krauti elektromobilį gyvenant mieste. Situacija sparčiai gerėja, tačiau vis dar gali kelti iššūkių, ypač gyvenant daugiabutyje.

Viešųjų įkrovimo stotelių tinklas plečiasi, tačiau jų prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo miesto ar rajono. Todėl prieš įsigyjant elektromobilį svarbu įvertinti, ar netoliese yra patogi įkrovimo infrastruktūra.

Tiems, kurie turi galimybę krauti automobilį namuose ar darbe, šis klausimas tampa kur kas paprastesnis ir praktiškai nebekelia problemų.

Kam toks pasirinkimas tinkamiausias?

Mini elektromobiliai labiausiai tinka miesto gyventojams, kurie kasdien važiuoja trumpus atstumus ir vertina ekonomiškumą bei patogumą. Tai gali būti vieniši asmenys, poros ar net mažos šeimos, turinčios antrą automobilį.

Taip pat tai geras pasirinkimas vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie nori paprasto ir lengvai valdomo automobilio. Verslui, ypač smulkiam pristatymui mieste, toks transportas taip pat gali būti labai efektyvus.

Kada verta rinktis kitą variantą?

Jei dažnai keliaujate už miesto ribų, važiuojate ilgus atstumus ar turite didelę šeimą, mini elektromobilis gali neatitikti jūsų poreikių. Tokiais atvejais verta apsvarstyti didesnį elektromobilį arba hibridinį variantą.

Taip pat svarbu įvertinti įkrovimo galimybes – jei jos ribotos, kasdienis naudojimas gali tapti mažiau patogus.

Išvada

Mini elektriniai elektromobiliai yra racionalus ir praktiškas sprendimas miesto gyventojams, tačiau jų tinkamumas priklauso nuo individualių poreikių. Jei jūsų kasdienės kelionės yra trumpos, o prioritetas – ekonomiškumas ir paprastumas, toks pasirinkimas gali būti itin sėkmingas.

Vis dėlto, jei jums reikalingas universalus automobilis visoms gyvenimo situacijoms, verta apsvarstyti ir kitus variantus. Kaip ir daugeliu atvejų, svarbiausia – objektyviai įvertinti savo gyvenimo būdą ir transporto poreikius.

.

.

Užsakymo Nr. 260325

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas: paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, 3 val. ryto, laikrodžio rodykles suksime valandą į priekį. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Kada nustosime tai daryti?

Paskutinį kovo sekmadienį ir vėl suksime laikrodžius viena valanda pirmyn – įsigalios vasaros laikas. Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, nesvarbu, ar laikas vasaros, ar žiemos – problema yra pats jo sukiojimas. Šiuo metu Europos Komisija vėl pradėjo šio klausimo svarstymą – rezultatų tikimasi sulaukti vasarą.

„Gaila, kad Europos lyderiai iki šiol neranda sutarimo šiuo paprastu klausimu – laikrodžio rodykles sukti pirmyn ar atgal. Galbūt, kai pasaulyje vyksta tiek daug geopolitinių iššūkių, vieną dieną rasti vieningą sprendimą pavyks. Visgi šiuo klausimu nebūčiau itin didelis optimistas – nemanau, kad artimiausiu metu galutinis ir bendras sprendimas bus priimtas. Europos Komisijai palinkėčiau daugiau ūkiškų, realių darbų, o ne biurokratijos ir popierizmo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Europos Parlamentas dar 2019 m. patvirtino savo poziciją, pagal kurią nuo 2021 m. laiko sukimas turėjo baigtis. Kiekvienai valstybei palikta teisė pačiai nuspręsti, kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – gyventi. Tačiau bendro sutarimo tarp Europos Sąjungos valstybių iki šiol nėra: pietinės ES valstybės laikosi vienos, o šiaurinės – kitos pozicijos dėl laiko zonos pasirinkimo.

Lietuva, Latvija ir Estija dar 2018 m. sutarė, kad laiko sukiojimo turėtų būti atsisakyta. Visuomenės nuomonės apklausos Lietuvoje atskleidė, kad dauguma gyventojų pirmenybę teiktų vasaros laikui.

Šiuo metu Europos Komisija pradėjo poveikio vertinimo studiją. Studijos rengėjai pristatė šalims narėms galimus scenarijus, o vasarą tikimasi sulaukti ir jos rezultatų. Tuomet bus galima matyti, kokie bus tolesni šio klausimo sprendimai. Diskusijose šiuo klausimu ES Taryboje dalyvauja Susisiekimo ministerija.

vmu.lt.

Kviečia sodinti ąžuolus visoje Lietuvoje.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su Aplinkos ministerija balandžio 25 d. kviečia visus Lietuvos gyventojus prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio, kuris šiemet skiriamas Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms. Šia proga visoje šalyje bus sodinami ąžuolai – stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simbolis, įprasminantis Prezidento indėlį į aplinkosaugą ir tvarią ateitį.

Tradicija, kasmet suburianti tūkstančius

VMU ir Aplinkos ministerijos organizuojama medžių sodinimo akcija kiekvienais metais suburia įvairių sričių įmones, organizacijas, bendruomenes, mokyklas ir visus gamtą mylinčius žmones. Šiemet prie akcijos prisijungė sambūris „Gerumo ąžuolas“, kurio globėjas – Prezidentas V. Adamkus. Akcijos tikslas – prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

„Niekam ne naujiena, kad Lietuva – miškais ir gamta besirūpinančių žmonių kraštas. Kasmet į miškasodį susirenkanti vis gausesnė bendruomenė tai tik įrodo. Čia sutiksite draugus, kolegas, kaimynus ir seniai matytus veidus. Grynas oras, bendras tikslas ir gera nuotaika Lietuvą daro žalesnę. Šiame jau tradicija tapusiame renginyje matau labai daug prasmės – tai visų mūsų bendras pažadas kurti žalesnę aplinką ateities kartoms“, – teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad neatsiejama pavasario tradicija tapęs miškasodis šiemet įgauna ypatingą istorinę prasmę.

„Kasmet Nacionalinis miškasodis suburia bendruomenes visoje Lietuvoje ir primena, kaip svarbu rūpintis mūsų miškais. Šių metų šventė ypač prasminga, nes skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Prezidento indėlis į Lietuvos aplinkosaugą ir miškininkystės raidą yra neįkainojamas bei įkvepiantis, todėl tai kartu yra padėka už lyderystę ir pažadas tęsti jo pradėtus darbus“, – sako V. Kaubrė.

Vieną pavasario dieną visuose Lietuvos regionuose susirinkti ir sodinti medžius 2016 m. iniciavo dabartinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas Linas, pakvietęs bendruomenes, šeimas ir organizacijas bendram tikslui – kurti ir nuosekliai auginti Lietuvos miškus.

„Džiaugiuosi, kad nuo 2016 metais pasodinto pirmojo Nacionalinio miškasodžio medelio praėjo jau dešimt metų, ir ypač džiugu, kad šis dešimtmetis sutampa su Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečiu. Tikiu, kad ši graži tradicija tęsis dešimtis ir net šimtus metų bei užtikrins, kad miškų būtų daugiau. Kviečiu kiekvieną Lietuvos gyventoją pasodinti po medelį, kad Lietuva žaliuotų per amžius“, – teigia jis.

Ąžuolų giraitė Prezidento V. Adamkaus šimtmečiui

Šių metų miškasodis dedikuojamas Prezidentui V. Adamkui – šalies vadovui, nuosekliai pabrėžusiam aplinkos apsaugos svarbą valstybės ateičiai. Jo veikla ir vertybės įkvėpė ne vieną kartą atsakingai rūpintis gamtos išsaugojimu.

Prezidentas ne kartą išreiškė atsakomybę rūpintis aplinka ir jos išsaugojimu ateities kartoms, akcentuodamas, kokius pamatus kuriame šiandien. Būtent todėl šiai progai pasirinktas ąžuolas – stiprybės, pastovumo ir ilgaamžiškumo simbolis, nuo seno siejamas su Lietuvos valstybingumu ir tautine tapatybe.

Nacionalinio miškasodžio metu įvairiose Lietuvos vietose bus sodinami ąžuolai, visoje Lietuvoje planuojama pasodinti daugiau nei 100 tūkst. ąžuolų sodinukų. Daugelyje vietų taip pat vyks įprasti miškų atkūrimo darbai, kurių metu bus sodinamos įvairios medžių rūšys, o Šakių r. bus įveista Prezidentui V. Adamkui skirta ąžuolų giraitė. Tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų simbolinių sodinimų Lietuvoje.

Ąžuolų giraitė taps gyvu pagarbos ženklu Prezidentui ir augančia bendruomenine erdve, įprasminančia atminimą bei kartų ryšį.

Informacija apie renginį

Kviečiame balandžio 25 d. 10 val. prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio. Šventė vyks daugiau nei 40-yje vietų visoje Lietuvoje. Sodinimo vietų sąrašą rasite registracijos formoje, o kilus klausimų kviečiame kreiptis el. paštu komunikacija@vmu.lt.

Registracijos forma: https://registracija.vmu.lt/.

VMU kiekvienais metais Lietuvoje pasodina milijonus medžių, atkurdama ir įveisdama naujus miškus visoje šalyje. Dažniausiai sodinamos pagrindinės medžių rūšys: paprastoji pušis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, juodalksnis, mažalapė liepa, taip pat paprastasis klevas, paprastasis skroblas, paprastasis šermukšnis ir kitos rūšys.

Visi miškasodžiui skirti sodmenys išauginami VMU moderniuose medelynuose, naudojant pažangias technologijas ir genetiškai patikimas sėklas. Čia išauginami milijonai jaunų medelių, skirtų valstybinių miškų atkūrimui, įveisimui ir, žinoma, Nacionaliniam miškasodžiui.

Registruokitės ir prisijunkite – kartu kurkime miškus, kurie augs kaip gyvas atminimas ir dovana ateities kartoms.

Už Lietuvą, kuri žaliuos per amžius!

M. Jankaus mokyklos nuotr.

2026 m. vasario 23–27 dienomis Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvavo tarptautiniame mobilumo vizite Karibų jūroje esančioje Martinikos saloje. Mokinius priėmė Fort-de-France mieste veikiantis licėjus – Lycée Victor Schoelcher. Ši edukacinė kelionė suteikė galimybę 13–15 metų mokiniams ne tik susipažinti su kitos šalies mokyklos gyvenimu, bet ir plėsti žinias apie aplinkosaugą, tvarumą, kultūrų įvairovę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Mobilume dalyvavo 11 mokinių, kuriuos lydėjo trys mokytojos – A. Skarbalienė, R. Barkauskienė ir R. Naujokienė. Vizito metu mokiniai dalyvavo įvairiose bendrose veiklose su Martinikos licėjaus bendruomene, lankė pamokas, dirbo tarptautinėse grupėse, diskutavo apie aplinkosaugos problemas ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą.

Viena svarbiausių veiklų buvo praktinis aplinkos tyrimas Atlanto vandenyno pakrantėje. Mokiniai dalyvavo pakrantės švarinimo akcijoje – rinko šiukšles paplūdimyje. Surinktos atliekos buvo parvežtos į mokyklą ir kruopščiai rūšiuojamos į skirtingas kategorijas: buitines atliekas, žvejų paliktas šiukšles bei kavinių ar kitų lankytojų paliktas atlieka. Taip mokiniai galėjo geriau suprasti, kokie žmogaus veiklos šaltiniai labiausiai teršia pakrantes.

Naudodami mikroskopą mokiniai taip pat tyrinėjo paplūdimio smėlį ir stebėjo, kiek jame yra plastiko dalelių. Surinktus duomenis jie analizavo, skaičiavo ir pildė pakrantės užterštumo plastiku protokolą. Ši veikla padėjo praktiškai suprasti aplinkosaugos problemas, lavino kritinį mąstymą bei skatino atsakingą požiūrį į gamtą.

Dar viena įsimintina patirtis buvo plaukimas povandeniniu laivu (submarinu), kurio metu mokiniai galėjo stebėti jūros pasaulį. Pro specialius langus jie stebėjo jūros florą ir fauną – koralinius rifus, spalvingas žuvis, jūrų vėžlius bei įvairius povandeninius augalus. Tačiau ši patirtis paskatino ir kritinį mąstymą: mokiniai pastebėjo, kad dalis koralinių rifų jau yra negyvi, o tai siejama su klimato kaita ir jūrų užterštumu. Šis vaizdas paskatino diskutuoti apie žmogaus veiklos poveikį gamtai ir būtinybę saugoti vandenynų ekosistemas.

Savaitės veiklas vainikavo kūrybinė užduotis. Mokiniai dekoravo panaudotus plastikinius butelius – juos puošė augalais, rūšiuotomis detalėmis, raišteliais, skiautėmis ir kitomis medžiagomis. Vėliau dekoruoti buteliai buvo pakabinti ant medžio šakos prie mokyklos įėjimo, sukuriant simbolinę instaliaciją, primenančią apie plastiko atliekų problemą ir kūrybišką jų panaudojimą.

Viešnagė Martinikoje tapo gyva ir betarpiška daugelio mokomųjų dalykų pamoka:
…….• biologijos pamoka, nes mokiniai pamatė egzotinius augalus ir gyvūnus jų natūralioje aplinkoje – papūgas, iguanas, vėžlius, cikadas, kolibrius bei gekonus;
…….• geografijos pamoka, nes turėjo galimybę maudytis Karibų jūra pakrantėje, netoli vis dar aktyvaus ugnikalnio Montagne Pelée papėdės;
…….• anglų kalbos pamoka, nes anglų kalba buvo pagrindinė bendravimo su partneriais kalba;
…….• šokių pamoka, nes profesionalūs šokėjai mokė mokinius kreolų šokių žingsnelių;
…….• dailės ir technologijų pamoka, kuri atsiskleidė per kūrybinę veiklą dekoruojant plastikinius butelius;
…….• sveikos gyvensenos ir civilinės saugos pamoka, nes prieš maudynes mokinius instruktavo gelbėtojas, supažindindamas su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis;
…….• informatikos pamoka, nes mokiniai naudojo įvairius skaitmeninius įrankius ir technologijas, rengė pristatymus ir analizavo duomenis;
…….• gamtos mokslų ir matematikos pamoka, nes mokiniai analizavo surinktus duomenis ir skaičiavo plastiko taršos mastą pakrantėje;
…….• istorijos pamoka, nes susipažino su Martinikos politine ir kultūrine praeitimi.

Kelionė buvo kupina ir netikėtų įspūdžių. Karibų saulė pasirodė esanti labai kaitri – nepaisant to, kad mokiniai nuolat naudojo apsauginius kremus, jau pirmosiomis dienomis kai kurių jų odą saulė gana skaudžiai ,,nubučiavo“… Mokiniai taip pat ragavo įvairių egzotinių vaisių, aplankė bananų ir cukranendrių plantacijas, kur sužinojo, kaip auginami šie augalai ir kokie produktai iš jų gaminami. Ragaujant šviežius vaisius ir jų produktus daugelį nustebino neįprasti, Lietuvoje retai patiriami skoniai.

Ši tarptautinė patirtis ne tik praplėtė mokinių žinias, bet ir ugdė jų pilietiškumą, atsakomybę už aplinką bei gebėjimą bendradarbiauti su kitų šalių bendraamžiais. Kelionė į Martiniką tapo įsimintina mokymosi patirtimi, kuri dar ilgai išliks mokinių atmintyje ir skatins juos domėtis pasauliu bei saugoti gamtą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kovo 25-ąją Lietuvoje tradiciškai švenčiame Gandro dieną, laiką, kai iš žiemaviečių sugrįžtantys gandrai paskelbia tikrąjį pavasario startą, primena  Lietuvos ornitologų draugija. Gandrų sugrįžimas kasmet džiugina, bet kartu primena ir svarbų dalyką: ar vis dar turime jiems tinkamų vietų gyventi?

Daugiau – https://birdlife.lt/kovo-25-oji-gandro-diena-simbolis-primenantis-apie-musu-aplinkos-bukle/

silutes-vandenys.lt.

Per 2025 metus Šilutės mieste, naudojantis UAB „Biomotorai“ įrengtais panaudoto aliejaus surinkimo konteineriais, buvo surinkti net 455 litrai panaudoto aliejaus, praneša UAB „Šilutės vandenys“.

Anot vandens tiekėjų, tai – labai svarbus rezultatas mūsų aplinkai. Jei panaudotas aliejus patenka į nuotekų sistemas, jis gali užkimšti vamzdynus, apsunkinti nuotekų valymo procesą ir didinti aplinkos taršą.

Dar svarbiau – surinktas aliejus nebus išmestas veltui. Iš jo bus gaminamas biodyzelinas, kuris yra atsinaujinantis kuras ir padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Šilutės vandens tiekėjai kviečia ir toliau atsakingai rūšiuoti bei panaudotą aliejų pristatyti į tam skirtus konteinerius. Net ir nedidelis kiekis, surinktas kiekvieno iš mūsų, kartu sukuria reikšmingą pokytį.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.

Kovo 28 d. (šeštadienį) Rambyno regioninio parko lankytojų centre (Nemuno g. 4, Bitėnų k. Pagėgių sav.) vyks tradicinis kasmetinis renginys „Gandrų sutiktuvės Bitėnuose – gandras palaunagę atsinešė“.

Renginio metu įdomią paskaitą-pokalbį tema „Vieta, kurią vadiname namais“ ves kraštietė menininkė ir kraštotyrininkė Kristina Blankaitė, dainuojamosios poezijos muzikos garsus renginio dalyviams dovanos atlikėjas Karolis Rupkus. Parko grupės patarėjas Drąsutis Brazauskas daugiau papasakos apie gandrus ir išskirtinę Rambyno parko baltųjų gandrų koloniją, o taip pat susirinkusių laukia ir gardžios „gandro palaunagės“ vaišės.

Rambyno regioninis parkas išsiskiria savo gausia baltųjų gandrų kolonija Bitėnuose, į kurią šiemet jau sugrįžo nemažas pulkas šių įstabaus grožio paukščių.

Kasmet organizuojamos gandrų sutiktuvės Rambyno regioniniame parke yra prasmingas renginys, suburiantis gamtai ir jos grožiui neabejingą vietos bendruomenę ir simboliškai žymintis tikrąją gamtinio pavasario pradžią.

Renginio pradžia 13 val. Renginys nemokamas.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šilutės miesto mecenatas, dvaro puoselėtojas ir kultūros šviesulys Hugo Šojus vėl suburia mus bendrystei. Balandžio 1-ąją kviečiame praleisti dieną turiningai.

RENGINIO PROGRAMA

12.00 val. – „Pagarbos ženklai prie Hugo Šojaus kapo“. Dalyvauja mišrus choras „Heide“ ir Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenė.

15.00 val. – Edukacija „Arbatos gėrimo tradicijos“ (būtina registracija! ).

16.00 val. – Teatralizuota ekskursija „Kai dvaro šeimininkas prabyla“ (būtina registracija! ).

16.45 val. – Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblio „Kurtinys“ programa.

17.00 val. – Pranešimas „Kruizas Nilu: Hugo Šojus ir XX a. pradžios kelionių kultūra Egipte“. Viešnia – egiptologė Sandra Veprauskienė.

17.40 val. – Edukacija „Senovės Egipto grožio paslaptys“.

Svarbi informacija

Renginiai NEMOKAMI.
Būtina išankstinė registracija edukacijoms ir ekskursijai (pažymėta *): tel. 0 657 51 909.
Vieta: Lietuvininkų g. 4, Šilutė.

Susitikime Šilutės Hugo Šojaus muziejuje prisiminti istoriją ir pasisemti naujų įspūdžių!

Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.