Organizatorių.

Renginių programa pridedama.

www.silute.lt nuotr.

„Lietuvininkų vilties“ premijos komisijos sprendimu, 2026 m. „Lietuvininkų vilties” premijos laureatu paskelbtas Šilutės aviacinės technikos konstravimo ir modeliavimo klubas „Skrydis“.

Premija nugalėtojams bus įteikta vasario 16 d., 13.00 val., šventinio renginio metu Šilutės kultūros centre.

„Lietuvininkų vilties“ premija įsteigta 2002 m. Jos paskirtis – jaunimui nuo 14 iki 29 metų burti, jų veiklai skatinti ir su jaunimu dirbantiems asmenims įvertinti. Premija teikiama asmeniui ar organizacijai, kurie ypatinga savo veikla ir darbu garsina Pamario krašto kultūrą Lietuvoje ar už jos ribų ir pasiekia ženklių laimėjimų, buria jaunus žmones ir skatina jų bendruomenišką ugdymąsi.

Premiją sudaro laureato diplomas, premijos statulėlė ir piniginė premija (3MMA). Nominuojamas – vienas laureatas. Kandidatų premijai gali pristatyti fiziniai ir juridiniai Šilutės rajono asmenys. Sprendimą apie apdovanojimą priima „Lietuvininkų vilties“ premijos komitetas.

keliuprieziura.lt nuotr.

Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų stebėjimo sistemos, itin žemų temperatūrų laikotarpis tęsis maždaug iki ketvirtadienio. Būtent šią dieną kol kas numatomos orų permainos – galimas sniegas, lijundra, pustymas. Šie reiškiniai prognozuojami kone visuose šalies regionuose, daugiausia – Pietų ir Rytų.

Kelininkai nepertraukiamai tęsia darbus ir intensyviai ruošiasi šioms permainoms. Kol kas prioritetas teikiamas sniego šalinimui, atidžiai stebint, kad jis nevirstų prispaustu ledu. Ne mažiau svarbūs ir prevenciniai slidumo šalinimo darbai prieš numatomą lijundrą. Dėmesys teikiamas ne tik intensyviausio eismo, bet ir žemesnio priežiūros lygio keliams.

AB „Kelių priežiūra“ specialistai nuolat stebi ne tik meteorologines sąlygas, bet ir kelių dangos būklės duomenis. Kadangi oro sąlygos gali būti itin dinamiškos, bendrovė nuolat ne tik stebi situaciją, bet ir adaptuoja skirtingus priežiūros scenarijus, vertina praėjusių dienų situacijas, pagal poreikį koreguoja priežiūros veiksmus.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

lb.lt nuotr.

2025 m. sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje augo, o sukčių pasikėsinta suma pasiekė 58,8 mln. eurų. Tuo pat metu realiai sukčiams pervestų lėšų suma išliko panaši kaip 2024 m. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (Centras) atlikta 2025 m. IV ketvirčio ir visų metų sukčiavimo atvejų analizė.

Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų. Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo.

Centro vadovė Eglė Lukošienė sako, kad 2025 m. išryškino esminį pokytį prevencijos srityje, tačiau pati grėsmė išlieka.

„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – teigia E. Lukošienė.

Metų pabaigoje sukčių aktyvumas išaugo

2025 m. IV ketvirtį fiksuoti 4 542 sukčiavimo atvejai, o sukčiai siekė išvilioti 10,8 mln. eurų. Metų pabaiga tradiciškai išsiskyrė padidėjusiu aktyvumu – tam įtakos turėjo intensyvesnis vartojimas, sezoninės išpardavimo kampanijos ir šventinis laikotarpis.

Didžiausią visų atvejų dalį sudarė netikri SMS ir el. laiškai (angl. phishing) – jie sudarė apie trečdalį visų fiksuotų bandymų. Reikšmingą dalį sudarė avansiniai, investiciniai ir romantiniai sukčiavimai, o mišriai kategorijai „kiti sukčiavimai“ priskirta beveik 1,8 tūkst. atvejų. Šiai grupei priskiriami skirtingo pobūdžio sukčiavimo bandymai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai priskirti vienai tipologijai arba kuriuose derinami keli sukčiavimo būdai vienu metu.

Finansų įstaigos per metus sustabdė beveik 40 mln. eurų

Vienas ryškiausių 2025 m. pokyčių – ženkliai sustiprėjusi prevencija. Per metus finansų įstaigos sustabdė ir neleido pasisavinti daugiau nei 38 mln. eurų, kai 2024 m. ši suma siekė apie 15 mln. eurų.

Didžiausias sustabdytų lėšų mastas fiksuotas II ir III ketvirčiais, tačiau reikšmingi rezultatai matyti visų metų eigoje. Bendra išvengta žala 2025 m. siekė 38 mln. eurų, daugiau nei du kartus viršydama 2024 m. lygį.

„Net ir pažangiausios sistemos negali apsaugoti, jei žmogus pats inicijuoja ar patvirtina apgaulingą operaciją. Dėl to gyventojų budrumas, kritinis mąstymas ir atsargumas, ypač socialiniuose tinkluose ir gaunant tariamus darbo arinvesticinius pasiūlymus, išlieka esminiu saugumo veiksniu“, – pabrėžia Centro direktorė E. Lukošienė.

Nors atakų daugėjo, reali žala neišaugo

Nepaisant augusio atvejų skaičiaus ir pasikėsinimų masto, 2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai metais anksčiau – 20 mln. eurų.

Ši dinamika rodo, kad vis didesnė sukčiavimo atvejų dalis buvo atpažinta ir sustabdyta dar ankstyvoje stadijoje, neleidžiant jiems virsti realiais finansiniais nuostoliais.

Sukčiavimo tipai nesikeičia

Analizės duomenys rodo, kad sukčiavimo tipologijos išliko tos pačios, tačiau kito jų intensyvumas ir potenciali žala. Didžiausią finansinę riziką ir toliau kelia elektroninio pašto perėmimo, „netikro vadovo“ ir investicinės schemos, ypač juridinių asmenų atžvilgiu – tokių incidentų skaičius nėra didelis, tačiau vieno atvejo nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Netikrų SMS žinučių ir el. laiškų sukčiavimo kampanijos 2025 m. pasižymėjo ryškiu cikliškumu – po laikino sumažėjimo metų viduryje fiksuoti nauji suaktyvėjimai, rodantys, kad sukčiai greitai prisitaiko prie taikomų techninių filtrų.

Prevencija veikia, bet grėsmė nedingo

E. Lukošienės vertinimu, 2025 m. tapo lūžio metais prevencijos efektyvumo prasme – nepaisant augančio pasikėsinimų masto, realūs finansiniai nuostoliai buvo sėkmingai apriboti. Vis dėlto sukčiavimas išlieka sistemine ir nuolat besikeičiančia grėsme.

„Ilgalaikis proveržis galimas tik tada, kai veikia visi trys elementai kartu – stipri finansų įstaigų prevencija, augantis gyventojų sąmoningumas ir aktyvūs teisėsaugos veiksmai, nukreipti į organizuotų sukčiavimo tinklų ardymą“, – sako Eglė Lukošienė.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

„Sidabrinės nendrės“ premijai šiemet pristatyti du kandidatai: Audra Juodeškienė ir Eljotas Zaremba, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Audra Juodeškienė yra VšĮ „Kintai Arts“ direktorė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė.

Eljotas Zaremba – jaunasis imtynininkas, daugkartinis Lietuvos graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių, taip pat graplingo, džiudžicu (Jiu-Jitsu) ir dziudo čempionas.

„Sidabrinė nendrė“ – Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama asmeniui ar kolektyvui už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą. Premija įsteigta 1995 m. ir ją sudaro:

- vardinis diplomas;

- premijos dovana ir laureato ženklas;

- 5 MMA dydžio piniginė premija.

Nugalėtojas bus apdovanotas minint Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje (5-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 1409,0atvejo 100 tūkst. gyventojų. 4-ąją metų savaitę (sausio 19–25 d.) buvo 1253,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, COVID-19 liga – išliko panašus.

Šilutės rajono rodiklis – 1275,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu sergamumas išlieka panašus kaip ir praėjusiais sezonais tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausi sergamo gripu skaičiai dažniausiai registruojami sausio–vasario mėnesiais.

Lietuvoje gripas tik intensyvėja, todėl ir toliau itin svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba tai daryti į sulenktą alkūnę. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nelankyti namuose ar ligoninėse gulinčių savo artimųjų, ypač vyresnių nei 65 metų žmonėms ir sergančių lėtinėmis ligomis, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreiptis į savo gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Atkreipiame dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Šiaulių apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 17 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas minėtomis kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę (5-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 320 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 29. Dėl šių ligų 28 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruoti 9 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 42), asmenys priklausė 50–59 m. (1), 60–69 m. (1), 70–79 m. (2) ir 80–89 m. (4), vyresnių nei 90 m. (1) amžiaus grupėms, beveik visi (8) turėjo lėtinių ligų ir buvo nepasiskiepiję, ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (iš viso šį sezoną 35), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nebuvo pasiskiepijęs.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripas-nesitraukia-i-ligonines-pateko-daugiau-asmenu-3sc9/

R. Lukošiaus nuotr.

Savaitgalį Druskininkuose vyko Lietuvos U-16 ir U-18 dziudo čempionatas. Jame dalyvavo septyni Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius). Du iš jų tapo prizininkais.

U-16 amžiaus grupėje per žingsnį nuo medalio liko Tadas Kazlauskas. Kovoje dėl bronzos medalio jis nusileido Šiaulių sportininkui ir liko penktas.

U-18 amžiaus grupėje sublizgėjo Juozas Leškys, kuris tapo čempionu svorio kategorijoje iki 60 kg. Benas Kovyrcovas iškovojo trečiąją vietą svorio kategorijoje iki 66 kg, pogrupyje pralaimėjęs tik šios kategorijos čempionui.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie 2026 m. vasario mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Vasaris keliuose – padidėjusio policijos dėmesio mėnuo. Visoje Lietuvoje bus vykdomos tikslinės eismo dalyvių kontrolės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – saugesnės kelionės visiems. Policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu.

Prevencinės ir kontrolės priemonės bus vykdomos tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliuose. Patruliavimui bus pasitelkiami viešieji, neviešieji ir mišrieji policijos darbo būdai, todėl eismo dalyviai raginami būti budrūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių visur ir visada.

Vasario mėnesio tikslinės priemonės

● Vasario 2–4 d. ir vasario 26–28 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

● Vasario 6–8 d. ir vasario 22–24 d. – matomumą gerinančių saugos priemonių naudojimas tamsiuoju paros metu. Daugiausia dėmesio bus skirta pėstiesiems, dviračių vairuotojams užmiestyje, sodų bendrijose, kaimo teritorijose, krašto ir rajoniniams keliams, vietovėms, kur neapšviesti keliai.

● Vasario 9–15 d. – krovininių automobilių ir autobusų kontrolė. Ši priemonė inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), vykdoma daugelyje Europos šalių.

● Vasario 17–20 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai, atsižvelgdami į eismo įvykių ir pažeidimų specifiką savo teritorijose, gali organizuoti ir papildomas kontrolės bei prevencines priemones.

Policija primena

Vasaris – trumpiausias mėnuo, bet daug nelaimių nutinka tamsiuoju paros metu. Pasirūpinkite tinkamais žibintais, naudokite atšvaitus pėstiesiems. Kad kelionės baigtųsi saugiai, laikykitės Kelių eismo taisyklių, tamsiuoju paros metu dėvėkite šviesą atspindinčius drabužius ar atšvaitus, o vairuodami įvertinkite meteorologines ir važiavimo sąlygas. Aktualią informaciją apie eismo sąlygas rasite svetainėje https://eismoinfo.lt.

2025 metais iš viso užfiksuota 975 tūkst. 460 Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2024 m. – 953 tūkst. 133).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiuo metu situacija yra stabili, tačiau vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Anot vietos valdžios, situacija stebima, tačiau gyventojus raginame būti budrius ir pasirengusius, laikytis pateiktų rekomendacijų. Panikuoti nereikia, tačiau svarbu įvertinti galimas rizikas, ypač gyvenantiems ar dirbantiems šalia upės.

Pastebėjus spartų vandens lygio kilimą, ledo judėjimą ar gresiantį užliejimą, prašome nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Naujausius vandens lygių ir temperatūros duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje: „Dabar“ → „Vandens telkiniai“ (pasirinkus tašką žemėlapyje – „30 dienų vandens lygis / temperatūra“).

Rekomendacijas, kaip elgtis ir pasiruošti galimam potvyniui, rasite čia: https://www.silute.lt/naujienos/rekomendacijos-gyventojams-kaip-elgtis-per-potvyni/12991