www.silute.lt nuotr.

Vasario 27 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Klaipėdos ir Šilutės rajonuose esančiuose Šernų, Butkų, Bobės, Ažupurvių, Stonaičių, Begėdžių, Žagatpurvių, Parubežio, Kalkiškės, Bilviečio, Šiuraičių, Pilikalnio, Aisėnų, Ganyklų, Padumblės, Liekno, Aukštosios, Ažuolijos, Maciuičių, Baičių, Lėbartų miškuose Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai vykdys orientacinį žygį.

Žygio metu nebus naudojamos jokios mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), kariai ginklų su savimi neturės. Bus naudojamos transporto priemonės.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Edgaras Padimanskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šiandien Klaipėdos apygardos teismas atleido Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį Edgarą Padimanską nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais. Teismas įvertino tai, kad E. Padimanskas teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir visa apimtimi atlygino valstybei padarytą žalą. Politikui nustatytas 2 metų laidavimo terminas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, o tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, E. Padimanskas, 2019–2023 m. eidamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, pateikė 25 suklastotas išlaidų ataskaitas Šilutės rajono savivaldybės administracijai, siekdamas gauti kompensacijas už faktiškai nepatirtas automobilių detalių ir degalų išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti, politikas pateikė kitų asmenų įsigytas, tačiau jo vardu išrašytas 11 sąskaitų faktūrų už autodetales (3 137 eurus) ir 19 degalų pirkimo kvitų (934 eurus). Tokiu būdu E. Padimanskas apgaule įgijo 4 071 eurą savivaldybės lėšų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 7-ąją metų savaitę (vasario 9–15 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 1459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ankstesnę savaitę (6-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis – 1280,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šilutės rajono rodiklis – 665,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant su ankstesne savaite sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, ŪVKTI – padidėjo. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu (2025 m. 7-ąją savaitę siekė 1857,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas.

Laikytis profilaktikos priemonių

Sergamumas gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis išlieka didelis, todėl gyventojams rekomenduojama laikytis asmens higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo: prisidengti burną ir nosį, naudoti vienkartines nosinaites, panaudojus – iškart jas išmesti. Svarbu dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti veido, vengti galimai užterštų paviršių, reguliariai vėdinti patalpas ir jas valyti drėgnu būdu.

Pajutus peršalimo simptomus, patariama likti namuose, vengti žmonių susibūrimų, nesilankyti pas vyresnius nei 65 metų ar lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, susirgus – kreiptis į šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Primename, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Epideminį slenkstį peržengė mažiau savivaldybių

Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 14 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 11. Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę (7-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 212 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 37. Dėl šių ligų 13 asmenų buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruota 10 mirties nuo gripo atvejų (iš viso šį sezoną 65), asmenys priklausė 50–59 m., 70–79 m. (2), 80–89 m. (5) ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 7 nepasiskiepiję, 2 pasiskiepiję, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų neregistruota (iš viso 37).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-tesiasi-svarbu-nepamirsti-prevencijos-Eqh6/

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

LRT organizuojama nacionalinė paramos akcija „Radarom!“ per pirmąją savaitę peržengė 1 mln. eurų ribą. Surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos gynybai – robotų būriams, kurie padeda vykdyti logistiką ir evakuoti sužeistuosius iš pavojingiausių vietų.

1 000 000 eurų riba pasiekta vasario 15 d. 14 val., o vasario 17 d. popiet jau buvo paaukota daugiau kaip 1 242 000 Eur.

Šių metų „RADAROM!“ tikslas – sustiprinti Ukrainos pajėgumus sprendimais, kurie veikia ten, kur žmogaus galimybės ribotos: robotizuotos gynybos, logistikos ir medicininės evakuacijos sistemos leidžia greičiau reaguoti, mažina riziką kariams ir padeda išsaugoti gyvybes.

Prie akcijos aktyviai jungiasi ne tik Lietuvos žmonės, bet ir verslai. 100 tūkst. eurų paaukojo AB „Telia Lietuva“, 50 tūkst. eurų UAB „Eugesta“, 25 tūkst. eurų UAB „Hnit-Baltic“, po 20 tūkst. akcijai skyrė UAB „Citybee solutions“ bei UAB „Sakalas“. Įvairiomis sumomis akciją parėmė per 60 įmonių ir organizacijų.

Prisidėti prie akcijos galima:
telefonu 1483 (auka – 5 Eur),
internetu radarom.lt,
per „PayPal“: mes@stipruskartu.lt.

Nacionalinę paramos akciją „Radarom!“ organizuoja LRT, „Stiprūs kartu“, „Laisvės TV“ ir „Blue/Yellow“.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Šilutės sporto mokyklos ir dziudo klubo auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius) dalyvavo dviejuose turnyruose. Juose iškovota net 13 medalių.

Dvylika šilutiškių dėl medalių kovojo Tauragėje. Čia vyko atviras Tauragės miesto jaunių, jaunučių ir vaikų dziudo čempionatas. Kai kuriems šis turnyras buvo pirmas. Pirmąsias vietas savo amžiaus grupėse ir svorio kategorijose iškovojo Šarūnas Jotkus, Adrijus Gečas, Benas Burba, Erikas Ciparis ir Lukas Nausėda. Antrąsias vietas užėmė Kamilė Žemaitytė, Adas Aleskus, Danas Liutkus, Erikas Jančauskas, Kristijonas Užkuraitis. Trečiąsias vietas iškovojo Armandas Vitkauskas ir Jonas Putinas.

Tuo pat metu Kauno žemės ūkio akademijoje, Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, vyko dziudo, turnyras skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Turnyre dalyvavo 4 mažieji Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai. Čia geriausiai pasirodė Vytautas Petruškevičius, iškovojęs trečiąją vietą savo svorio kategorijoje. Tauras Lukošius užėmė septintąją vietą, Radvilas Petruškevičius ir Domas Šatkus – devintąją vietą.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą ir paramą.

Klubo „Kubana“ nuotr.

Sausio 31 ir vasario 1 dienomis Palangoje vyko pirmasis 2026 metų Lietuvos sportinių šokių čempionatas–pirmenybės. Tai vienas svarbiausių metų startų, kuriame sportininkai kovojo dėl Lietuvos čempionų vardų ir galimybės atstovauti šaliai tarptautinėse varžybose. Šokėjus vertino aukščiausios kategorijos profesionalūs Lietuvos teisėjai, todėl kiekvienas pasirodymas buvo vertinamas itin atsakingai ir objektyviai.

Džiaugiamės, kad šiame čempionate ryškiai sužibėjo Šilutės ir Klaipėdos sportinių šokių klubo „Kubana“ jaunieji šokėjai, kuriuos ugdo treneriai Lina ir Donatas Blusiai.

Jaunučių II Solo standartinių šokių (4 šokių programos) Lietuvos čempione tapo šio klubo auklėtinė šilutiškė Rugilė Ežerinskaitė. Sportininkė varžėsi su stipriausiomis savo amžiaus grupės šokėjomis iš visos Lietuvos. Vyko trys atrankos raundai, kuriuose reikėjo išlaikyti stabilų ir aukštą lygį. Rugilė aplenkė 16 dalyvių ir finalinėje kovoje iškovojo užtikrintą pergalę. Tą pačią dieną ji laimėjo dar vieną reikšmingą titulą – Jaunučių II Solo ST E3 grupės (3 šokių programos) pirmenybėse tapo absoliučia nugalėtoja. Iš viso vienoje konkurso dalyje jaunajai šokėjai teko sušokti net 24 šokius. Toks krūvis pareikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir stiprios valios bei gebėjimo kiekvieną kartą pasirodyti maksimaliai.

Įspūdingus laimėjimus šiame čempionate pasiekė ir klubo šokėjai iš Klaipėdos. Jaunučių I Solo LA grupėje nepralenkiama buvo Izabelė Diktanaitė – visuose keturiuose šokiuose ji pelnė pirmąsias vietas ir, užtikrintai aplenkusi varžoves, tapo šios grupės Lietuvos čempione. Toks pasirodymas liudija aukštą sportinę brandą ir stabilų pasirengimą. Sėkmė mergaitę lydėjo ir šokant poroje – kartu su partneriu Neitu Šuopiu ji po atkaklios kovos iškovojo Jaunučių I čempionato (6 šokių programos) vicečempionų titulą. Tai reikšmingas pasiekimas nacionaliniu lygmeniu ir dar vienas svarbus žingsnis jų sportiniame kelyje.

Svarbų ir džiuginantį rezultatą pasiekė ir kita to paties klubo šilutiškių pora – Elijus Rudys ir Vakarė Bergner. Jaunučių II E6 grupės (6 šokių programos) pirmenybėse jie pademonstravo brandų ir užtikrintą šokimą. Aplenkę net 12 porų, jie iškovojo 2 vietą ir tik minimaliu taškų skirtumu nusileido pirmosios vietos laimėtojams. Šis sidabro medalis tapo ne tik gražiu įvertinimu, bet ir svarbiu žingsniu jų sportinėje karjeroje, nes surinkti taškai leido pakilti į aukštesnę, išsvajotąją D klasę.

Perėjimas į D klasę reiškia naują etapą. Šioje klasėje jau šoka ir čempionė Rugilė su partneriu Radvilu Jaruškevičiumi, bei dar viena klubo pora – Emilis Diktanas ir Katalėja Balionytė. Tai aukštesnis sportinis lygis, kuriame keliami didesni techniniai reikalavimai, vertinama brandesnė šokio kokybė, o konkurencija tampa dar stipresnė. Įspūdinga tai, kad visi šie D klasės sportininkai yra vos 9–10 metų amžiaus. Toks pasiekimas šiame amžiuje rodo ne tik vaikų atkaklumą ir atsakomybę, bet ir kryptingą trenerių darbą bei augančią Šilutės šokių bendruomenę.

Konkurse savo amžiaus kategorijose ir grupėse su stipriausiomis Lietuvos poromis varžėsi dar dvi klubo poros iš Šilutės – Žemyna Beniušytė ir Lukas Juraška bei Ugnius Baltutis ir Danielė Sudeikytė. Jaunieji šokėjai pasirodė garbingai ir atkakliai kovojo dėl vietos tarp stipriausiųjų. Nors iki finalo šįkart šiek tiek pritrūko sėkmės, tokia patirtis nacionaliniame čempionate varžytis su stipriausiais yra svarbus žingsnis tobulėjimo kelyje ir stipri motyvacija siekti dar aukštesnių rezultatų ateityje.

Pirmasis metų čempionatas parodė, kad šilutiškiai ir klaipėdiečiai jaunieji klubo šokėjai drąsiai žengia pirmyn ir įsitvirtina tarp stipriausiųjų Lietuvoje. Tokie laimėjimai garsina Šilutės vardą šalies sportinių šokių bendruomenėje ir leidžia didžiuotis jaunąja karta. Linkime visiems klubo vaikams dar daug gražių pergalių, ryškių pasiekimų, daugiau pasitikėjimo ir įkvepiančių akimirkų šokių aikštelėje.

kariuomene.lt nuotr.

Sausio mėnesį Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje buvo aktyviai aptariami Lietuvos gynybos politikos sprendimai ir jų reikšmė regiono saugumui. Šiame kontekste planuojamas Kapčiamiesčio poligonas buvo nuosekliai pristatomas kaip NATO militarizacijos ir pasirengimo konfrontacijai regione dalis. Kremliaus propagandoje ši tema buvo siejama su galima Kaliningrado srities blokada ir pristatoma kaip sąmoninga Lietuvos provokacija.

Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje kartoti teiginiai apie tariamą NATO planą izoliuoti Kaliningradą ir pulti Rusiją, siekiant sukurti įspūdį, kad Lietuvos gynybos sprendimai yra agresyvios strategijos dalis. Komunikacijoje akcentuota, jog Lietuvos valdžia tariamai ignoruoja vietos gyventojų interesus, o poligono steigimas pristatytas kaip sprendimas, galintis išprovokuoti karinį konfliktą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad Baltijos valstybės savo veiksmais esą siekia išprovokuoti Rusiją ir Baltarusiją konkretiems veiksmams, o vėliau apeliuoti į ES ir NATO vienybę. Komentuodamas Kapčiamiesčio poligono steigimą ir Suvalkų koridoriaus stiprinimą, jis tvirtino, kad tokios iniciatyvos atitinka provokacijų logiką ir yra grėsmė Kaliningrado sričiai. Ministras taip pat pabrėžė, kad Maskva nesivels į „retorinių grasinimų mainus“, tačiau perspėjo, jog tokias „provokacijas“ inicijuojančioms valstybėms bus „savižudiškos“ pasekmės.

Baltarusijos pareigūnai taip pat plėtojo šią temą. Baltarusijos valstybės sekretorius Aleksandras Volfovičius kaltino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis sąmoninga pasienio militarizacija, teigdamas, kad kariniai projektai vykdomi socialinės ir ekonominės plėtros sąskaita bei demonstruoja „ne taikius tikslus“. Tuo pat metu Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas viešai tvirtino, kad Lietuvos gynybos projektai, įskaitant naujo poligono statybą ir Vokietijos brigados priėmimą, neva mažina finansavimą socialinėms reikmėms ir prisideda prie ekonominių sunkumų šalyje.

Greta gynybos temų sausio mėnesį Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje taip pat fiksuota komunikacija, diskredituojanti 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Kartoti naratyvai, siekę perrašyti istorinius faktus, menkinę Lietuvos nepriklausomybės gynėjų vaidmenį ir formavę abejones dėl oficialios įvykių versijos.

Pamario progimnazijos nuotr.

Šilutės Pamario progimnazijoje iškilmingai ir kūrybiškai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šiai svarbiai istorinei progai skirtos veiklos subūrė pradinių klasių mokinius prasmingai šventei, kupinai žinių, džiaugsmo ir patriotiškos nuotaikos.

Minėjimo metu mokiniai klausėsi pasakojimų apie Vasario 16-osios reikšmę, susipažino su svarbiausiais Lietuvos istorijos faktais, diskutavo apie laisvės vertę ir pilietiškumo svarbą.

Edukacinės veiklos buvo organizuotos taip, kad vaikai ne tik klausytųsi, bet ir aktyviai dalyvautų – atsakinėtų į klausimus, dalintųsi savo mintimis, dalyvautų viktorinose.

Šventinę programą praturtino meniniai pasirodymai: mokiniai dainavo, šoko, deklamavo eilėraščius apie Lietuvą. Klasėse vyravo pakili nuotaika, o bendrystės jausmas dar labiau sustiprino šios dienos prasmę.

Mokyklos bendruomenė džiaugiasi, kad tokios iniciatyvos padeda jauniausiems mokiniams geriau pažinti savo šalies istoriją, ugdo pilietiškumą, pagarbą valstybei ir skatina didžiuotis tuo, kad esame Lietuvos dalis.

Šilutės Pamario progimnazijos mokytoja Drąsutė Vaitkevičienė

griovikai.lt nuotr.

Vidaus griovimo darbai yra ta remonto dalis, kuri nuo pirmos dienos nustato viso projekto tempą. Jei ardymas atliktas tvarkingai ir pagal aiškią seką, vėlesni darbai vyksta greičiau: meistrams lengviau montuoti naujas komunikacijas, lyginti paviršius, suformuoti angas ir išvengti paslėptų staigmenų.

Šiame straipsnyje apžvelgiu, kas realiai įeina į vidaus ardymą, kokie būna darbų tipai, kokia įranga dažniausiai naudojama ir kaip sudėlioti eigą taip, kad patalpos būtų paruoštos naujam įrengimui be bereikalingo triukšmo ir dulkių maratono.

Kas yra vidaus griovimo darbai

Vidaus griovimo darbai yra įvairių pastato ar patalpų elementų ardymas, demontavimas ir paviršių šalinimas patalpos viduje. Paprastai tai daroma prieš kapitalinį remontą, rekonstravimą, komercinių patalpų pritaikymą naujai veiklai ar tiesiog prieš didesnį perplanavimą.

Dažniausiai vidaus ardymas apima:

…….● Paviršių šalinimą: plytelės, tinkas, glaistas, tapetai, senos grindų dangos, klijų sluoksniai.

…….● Pertvarų ardymą: gipso kartono, mūrinių, medinių pertvarų griovimą.

…….● Grindų ardymą: betono sluoksnio, išlyginamojo sluoksnio, senų medinių grindų, parketo, linoleumo šalinimą.

…….● Lubų ardymą: pakabinamos lubos, senos apdailos, kartais ir perdangos sluoksnių ardymas iki konstrukcijos.

…….● Senų inžinerinių tinklų demontavimą: nereikalingi vamzdžiai, laidai, ventiliacijos atkarpos, senos santechnikos taškai.

…….● Konstrukcinius pakeitimus: angų formavimą, sąramų ar sijų vietų paruošimą, tačiau čia svarbiausias principas yra aiškumas, kas yra laikomoji konstrukcija, o kas tik pertvara.

Vidaus ardymo tikslas nėra tiesiog viską išdaužyti. Tikslas yra pasiekti suplanuotą būklę: iki plytos, iki betono, iki konstrukcijos, iki švaraus pagrindo, iki lyginimo sluoksnio, priklausomai nuo to, kas bus daroma toliau.

Vidaus griovimo darbai: tipai ir metodai

Vidaus ardymas gali būti labai skirtingas net panašiuose butuose, nes skiriasi konstrukcijos, ankstesni remontai ir tai, kiek daug norite palikti.

Paviršių šalinimas ir paruošimas

Tai dažniausiai mažiausiai pavojingas, bet labiausiai varginantis etapas. Plytelių nuėmimas nuo sienų ir grindų, klijų likučių šalinimas, tinko nudaužymas ar tapetų nuėmimas reikalauja kantrybės ir tinkamo įrankio parinkimo.

Praktinis niuansas: paviršių šalinimą geriau planuoti taip, kad vėliau nebūtų dvigubo darbo. Pavyzdžiui, jei vis tiek bus vedžiojama nauja elektros instaliacija, dažnai racionalu nuimti apdailą iki tokio lygio, kad būtų patogu formuoti vagas ir remontuoti pagrindą, o ne stengtis išsaugoti kiekvieną lopinėlį.

Pertvarų ardymas ir perplanavimas

Pertvaros būna kelių tipų: lengvos (gipso kartono), vidutinės (medinės, blokelių), ir sunkesnės (mūrinės). Kuo pertvara sunkesnė, tuo daugiau atliekų ir triukšmo, taip pat stipriau jaučiasi vibracija.

Svarbiausias praktinis principas: prieš ardant reikia aiškiai žinoti, ar siena nėra laikančioji. Laikančiosios konstrukcijos ardymas ar silpninimas gali kelti realią riziką visam pastatui, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti konstrukciniais skaičiavimais ir aiškiai suplanuoti.

Grindų ardymas

Grindys gali būti sluoksniuotos: danga, išlyginamasis sluoksnis, betonas, šilumos ar garso izoliacija, o senesniuose namuose dar ir medinės konstrukcijos. Kartais žmonės nustemba, kad nuėmus dangą atsiranda dar du ar trys sluoksniai, kuriuos irgi reikia pašalinti.

Grindų ardymo metodas priklauso nuo medžiagos:

…….● Medinės grindys dažnai ardomos segmentais, kad būtų mažiau dulkių ir lengviau išnešti.

…….● Betono ar išlyginamojo sluoksnio ardymas paprastai reikalauja smūginio įrankio, o vėliau atliekos surenkamos ir išnešamos etapais.

Angų formavimas ir konstrukciniai paruošimai

Kartais vidaus griovimo darbai apima ir angos išplatinimą, naujų durų angų formavimą, langų angų koregavimą ar sąramos vietos paruošimą. Čia svarbi tvarka: pirma suplanuojama, kas bus montuojama, tada atlaisvinama zona, o tik tada pradedamas ardymas.

Jei formuojama anga mūrinėje sienoje, dažnai pasirenkamas pjovimas, o ne vien daužymas, nes taip kraštai gaunasi lygesni, mažiau įtrūkimų, lengviau vėliau apdailinti. Be to, pjovimas leidžia tiksliau kontroliuoti geometriją, ypač kai reikalingas tikslus plotis durims ar pertvarai.

Įranga vidaus griovimo darbams

Vidaus ardymo sėkmę dažniausiai lemia ne didesnė jėga, o tinkamas įrankis. Net ir paprasta užduotis gali virsti vargu, jei naudojamas netinkamas antgalis ar per silpnas įrenginys.

Rankiniai ir elektriniai įrankiai

Dažniausiai naudojami:

…….● Perforatorius su kaltu: plytelėms, tinkui, mažesnėms mūro atkarpoms.

…….● Smūginis kirtiklis: grindų sluoksniams, storesniems betoniniams plotams.

…….● Kampinis šlifuoklis su pjovimo disku: metalo elementams, kai kurioms mūro atkarpoms, tačiau reikia gerai valdyti kibirkščių ir dulkių riziką.

…….● Sienų vagų formavimo įrankiai: kai reikia tvarkingai paruošti vietą instaliacijai.

…….● Dulkių siurblys statybinėms dulkėms: jis ne prabanga, o realus darbo greitintuvas, ypač bute.

Mažoji mechanizacija

Kai objektas didesnis, pavyzdžiui, komercinės patalpos, sandėliukas, pusrūsis ar erdvesnė gamybinė zona, pasiteisina:

…….● Mini krautuvas ar mini ekskavatorius: padeda greitai išnešti atliekas, perstumti skaldą, sukrauti į maišus ar konteinerius.

…….● Konteineriai ar statybinio laužo surinkimo talpos: kad nereikėtų kaupti atliekų koridoriuose ir trukdyti darbų eigai.

Apsaugos ir dulkių kontrolės priemonės

Vidaus griovimo darbai visada generuoja dulkes, todėl realiai svarbu pasiruošti:

…….● Patalpų atskyrimui plėvele, kad dulkės nekeliautų per visą būstą.

…….● Grindų ir koridorių apsaugai, jei bendrose patalpose negalima palikti žymių.

…….● Atliekų nešimo maršrutui: kur išnešama, kur kraunama, kada išvežama.

Čia verta mąstyti kaip apie logistiką: jei atliekos nevaldomos, darbai sulėtėja, nes meistrai pradeda dirbti tarp krūvų, o tai didina nelaimingų atsitikimų ir sugadinimų tikimybę.

Vidaus griovimo darbų eiga

Net ir mažame bute vidaus ardymas turi turėti aiškų planą. Geriausia seka dažniausiai yra tokia, kad kuo mažiau kartų reikėtų grįžti į jau atliktą zoną.

1. Aiškus tikslas ir ribos

Prieš pradedant verta nusistatyti, iki ko ardoma:

…….● Iki apdailos nuėmimo.

…….● Iki tinko ir pagrindo.

…….● Iki konstrukcijų.

…….● Iki perdangos ar grindų pagrindo.

Tai iš karto nulemia, kokių įrankių reikės ir kiek atliekų susidarys.

2. Patalpų atlaisvinimas ir apsauga

Išnešami baldai, išmontuojama tai, kas lieka, uždengiami praėjimai. Jei griovimas vyksta daugiabutyje, svarbu apsaugoti bendras erdves, nes didžiausia įtampa dažniausiai kyla ne dėl triukšmo, o dėl dulkių ir šiukšlių laiptinėje.

3. Inžinerinių tinklų paruošimas

Prieš ardant sienas, lubas ar grindis, būtina žinoti, kur eina laidai ir vamzdžiai. Praktikoje tai reiškia, kad geriau iš anksto susiplanuoti elektros ir santechnikos keitimus, kad nereikėtų ardyti du kartus.

4. Ardoma nuo lengviausių elementų

Dažniausiai pirmiausia nuimami:

…….● Pakabinami elementai, spintelės, senos konstrukcijos.

…….● Lengvos pertvaros.

…….● Apdailos sluoksniai.

Tuomet pereinama prie sunkesnių etapų: mūro, grindų betono, storų sluoksnių.

5. Atliekų surinkimas etapais

Griovimo darbus verta daryti taip, kad atliekos būtų surenkamos nuolat, o ne paliekamos pabaigai. Kai atliekos išnešamos etapais, patalpoje atsiranda daugiau vietos, lengviau dirbti, mažiau dulkių nuo mindymo ant skaldos.

6. Galutinis paruošimas remonto komandai

Kai ardymas baigtas, patalpoje turi likti aiškus, švarus pagrindas, kad kiti meistrai galėtų pradėti savo etapą:

…….● Elektros ir santechnikos darbams turi būti atviros zonos, kur bus vedžiojamos trasos.

…….● Grindų meistrams turi būti aišku, koks pagrindas, ar yra silpnų vietų.

…….● Apdailininkams turi būti aiškios sienų ir lubų plokštumos.

Kai patalpos paruoštos remontui

Tvarkingai atlikti vidaus griovimo darbai baigiasi ne šiukšlių maišais, o aiškia, švaria erdve, kurioje galima iš karto pradėti kitą etapą. Kai ardymas suplanuotas pagal konstrukcijas ir logistiką, pavyksta sutaupyti laiko, sumažinti dulkių plitimą, o svarbiausia, išvengti situacijų, kai jau pradėjus remontą staiga paaiškėja, kad dar reikia ardyti papildomai. Galutinis tikslas paprastas: po ardymo patalpos turi būti saugios, praeinamos ir paruoštos naujų sprendimų įrengimui. Daugiau informacijos: https://griovikai.lt/.

.

.

Užsakymo Nr. 260213

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis.

Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje. Jie aktualūs ir dabartiniams pensijų gavėjams, taip pat žmonėms, svarstantiems pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos. Pastariesiems kyla praktinis klausimas – kiek papildomų apskaitos vienetų bus įgyta už į „Sodrą“ pervedamas lėšas.

Viena pensija – dvi dalys

Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Abi jos skaičiuojamos skirtingai ir skirtingai lemia galutinį pensijos dydį.

Bendroji pensijos dalis pirmiausia priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai skiriama senatvės pensija.

Jeigu žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Jeigu stažas didesnis nei būtinasis, bendroji dalis proporcingai didėja – ji apskaičiuojama lyginant turimą stažą su būtinuoju.

2026 metais bazinė pensija siekia 327,91 euro. Tai reiškia, kad žmogus, sukaupęs nuo 15 iki 34,5 metų stažo, gauna būtent tokio dydžio bendrąją pensijos dalį, nepriklausomai nuo to, kokias pajamas jis turėjo darbo metu. Vis dėlto tai ne visas jo pensijos dydis. Prie bendrosios dalies dar prisideda individualioji dalis, kurią apskaičiuojant didžiausią reikšmę turi pensijų apskaitos vienetai.

Pensijų apskaitos vienetai, dar vadinami taškais, parodo, kokią įtaką būsimos pensijos dydžiui turi žmogaus darbo pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai skiriama pensija.

2026 metais vieno pensijų apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro. Individualioji dalis apskaičiuojama sukauptų vienetų skaičių dauginant iš šios vertės.

Kodėl apskaitos vienetai lemia pensijos skirtumus?

Palyginkime du žmones, kurie abu:

išeina į pensiją 2026 metais;
turi šiais metais būtinąjį 34,5 metų stažą.

Abiem atvejais jų bendroji pensijos dalis yra vienoda – 327,91 euro.

Skirtumas atsiranda individualiojoje dalyje. Tarkime, žmogus, kuris visus 34,5 metų dirbo už mažesnį nei vidutinį atlyginimą, įgijo 20 apskaitos vienetų.

Skaičiuojant individualią pensijos dalį, jo apskaitos vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės:

20 × 8,11 = 162,20 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija, sudėjus bendrąją ir individualią dalis, yra:

327,91 + 162,20 = 490,11 euro per mėnesį.

Kitas žmogus, kuris taip pat dirbo 34,5 metų, visą gyvenimą gavo didesnes nei vidutines darbo pajamas ir sukaupė 55 apskaitos vienetus. Jo individuali pensijos dalis bus skaičiuojama taip:

55 × 8,11 = 446,05 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija siekia:

327,91 + 446,05 = 773,96 euro per mėnesį.

Nors abu žmonės dirbo tiek pat metų, jų pensijų dydžius lėmė skirtingos pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas?

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais?

Jei žmogus nusprendžia baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir paverčiamos jo pensijų apskaitos vienetais.

Šios lėšos konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau didina jo individualiąją pensijos dalį.

Į šiuos papildomus vienetus bus atsižvelgta atnaujinant pensijos dydį už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo įgyti.

Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.

Kur pamatyti savo pensijų apskaitos vienetus?

Prisijungę prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt , žmonės gali matyti:

kiek pensijų stažo yra sukaupę;
kiek pensijų apskaitos vienetų turi.

Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestines apie savo socialinio draudimo stažą (REP.02) ir pensijų apskaitos vienetus (REP.49).

keliuprieziura.lt nuotr.

Tiek sinoptikai, tiek ir AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų stebėjimo sistemos artimiausias dienas prognozuoja sudėtingas ir permainingas oro sąlygas: vietomis numatomas sniegas, šlapdriba, lietus, kai kur gali susiformuoti lijundra ar plikledis. Tokiomis sąlygomis slidūs gali būti ne tik keliai, bet ir pėsčiųjų takai, todėl prašoma visų eismo dalyvių atidumo.

„Kelių priežiūros“ komandos šiai parai ruošėsi jau vakar. Į darbus išvažiavo apie pusketvirto šimto ekipažų, kurie nuvažiavo maždaug 50 tūkstančių kilometrų barstydami ir valydami valstybinės reikšmės kelius.Šiuo metu dirbančių ekipažų skaičius svyruoja nuo 150 iki 200, priklausomai nuo intensyviausių kritulių vietų.

Pask bendrovės atstovų, pagrindiniai darbai dabar — sniego šalinimas nuo dangos ir slidumą mažinančių medžiagų barstymas. Daug dėmesio skiriama ir pėsčiųjų takams bei perėjoms šalia valstybinės reikšmės kelių — juos valo ir barsto mechanizuotos komandos. Reaguojama nuolat ir operatyviai, tačiau esant snigimui ar lijundrai dangos būklė gali keistis labai greitai. Bendrovės tikslas — sudaryti kuo saugesnes sąlygas kelyje, bet saugumas priklauso ir nuo pačių eismo dalyvių. Prašoma visų išlikti budriais ir keliones planuoti atsakingai.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

am.lrv.lt nuotr.

Pernai Kuršių mariose žvejojusios įmonės sugavo 650 tonų žuvų – 300 tonų mažiau negu 2024-aisiais. Daugiausia buvo sugauta karšių – 360 tonų. Sterkų sugauta 22 tonos. Tai beveik 31 tona mažiau nei ankstesniais metais, praneša Aplinkos ministerija.

Anot ministerijos, tai lėmė 2023 m. priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios sudarė galimybę skirti išmokas pasitraukimui iš žvejybos verslo. Išmokas gavusi žvejybos įmonė privalo pasitraukti iš žvejybos verslo visuose vandens telkiniuose ir niekada nebepretenduoti gauti žvejybos kvotas. Pasitraukusių įmonių žvejybos kvotos negali būti paskirstytos kitoms žvejybos įmonėms.

2024 m. iš žvejybos verslo pasitraukė 8 Kuršių mariose žvejojusios įmonės ir 4 ežeruose ir upėse žvejojusios įmonės. Pernai iš šio verslo Kuršių mariose pasitraukė dar 7 įmonės, iš žvejybos verslo ežeruose – dar 5 įmonės.

Per dvejus metus joms buvo išmokėta apie 4,5 mln. eurų.

Žvejybos įmonės iš šio verslo galės pasitraukti ir šiemet. Šiam tikslui numatoma skirti apie 0,5 mln. eurų. 2024-2025 metais išmokų gavėjams buvo skiriama visa nustatyta tvarka apskaičiuota išmokos suma, o 2026 metais bus skiriama ne daugiau kaip 80 proc. apskaičiuotos išmokos. Paraišką dėl išmokų gali teikti ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu turintis teisę į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, išskyrus tuos, kurie turi teisę į žvejybos kvotą tik polderiuose ar tik specializuotajai stintų žvejybai. Aplinkos projektų valdymo agentūra šių metų II ketvirtį planuoja paskelbti kvietimą teikti paraiškas šioms išmokoms gauti.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informuoja, kad 2026 metų „Sidabrinės nendrės“ laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.

Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, baigė vietos vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino sugrįžti gimtinėn ir čia įgyvendinti svajonę: „Noriu likusią savo energiją ir žinias atiduoti gimtajam kraštui“.

Už reikšmingą veiklą garsinant ir stiprinant Šilutės krašto kultūrinį identitetą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu, pozityvias iniciatyvas, skatinančias teigiamus pokyčius Pamario krašto kultūros, turizmo, ekonomikos srityse, kuriančias ir puoselėjančias darnią, susitelkusią ir kūrybišką bendruomenę, komisija išrinko Audrą Juodeškienę „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate.

„Sidabrinė nendrė“ – tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, ji teikiama asmeniui ar kolektyvui už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą. Premija įsteigta 1995 m., ją sudaro:
-vardinis diplomas;
-premijos dovana ir laureato ženklas;
-5 MMA dydžio piniginė premija.

Iškilminga „Sidabrinės nendrės“ premijos įteikimo ceremonija įvyks minint Kovo 11-ąją.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur tvyros rūkas. Daugelyje pietinių rajonų kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Ketvirtadienio dieną daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba, kai kuriuose pietiniuose rajonuose – lietus). Daugelyje pietinių rajonų – lijundra, plikledis. Vietomis tvyros rūkas. Vėjas – rytinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Rekomendacijos: būkite labai atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke. Pabarstykite smėliu su druska prie namų esančius laiptus ir takus.

Lijundra – kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu. Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, automobilių, kelių ir šaligatvių.

Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius.

Organizatorių.

Kviečiame pajausti olimpinę dvasią ir dalyvauti bavariško akmenslydžio pradžiamokslyje Šilutės ledo arenoje vasario 11 d!

Pirmasis seansas – 17.30 val.
Antrasis seansas – 18.45 val.

Renginys nemokamas, ledo arenos bilietai platinami renginio vietoje!

Registracijos formą rasite čia –> https://forms.gle/KNQpQC4kiwx76nSM6.

Dalyvių skaičius ribotas!

Veiklos trukmė – 1 valanda.

Mokymus organizuoja Lietuvos kerlingo asociacija.
————————————————————————-
Kas yra bavariškas akmenslydis?

Bavariškas akmenslydis (vok. Eisstockschießen) – tai iš Vokietijos kilęs komandinis sportinis žaidimas ant ledo, dažnai lyginamas su kerlingu. Žaidėjai specialius akmenis (eisštokus) stumia ledu siekdami kuo tiksliau priartinti juos prie taikinio. Ši veikla lavina koordinaciją, taiklumą, komandinį darbą ir strateginį mąstymą, o svarbiausia – yra lengvai išmokstama ir labai įtraukianti net neturint ankstesnės patirties.

Iki susitikimo Šilutės ledo arenoje!

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

Ketvirtus metus grįžta RADAROM! akcija. Šiais metais gyventojai kviečiami aukoti Ukrainos robotų būriams, kurie gali patekti į tokias fronto vietas, į kurias žmonėms patekti itin sudėtinga ir pavojinga. Tokie robotų būriai gali padėti išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.

LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ inicijuoja paramos akciją Ukrainai.

Fronte besiginantiems kariams bus perkamos robotizuotos gynybos ir medicininio evakavimo iš mūšio lauko sistemos. Už surinktas lėšas bus perkami vikšriniai robotai, ant kurių galima montuoti kulkosvaidžio bokštelius su dirbtinio intelekto taikinių aptikimo ir atpažinimo sistema ar radioelektroninės kovos ir žvalgybos priemones, sužeistųjų evakuacijos ir krovinių gabenimo robotus, dronų mūšio lauko žvalgybos ir kovinio valdymo platformas, ilgojo nuotolio dronus ir priešiškų dronų perėmėjus.

Vieno sukomplektuoto robotų būrio kaina – iki 250 tūkst. eurų.

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė dėkojo prie akcijos prisidedantiems verslams ir gyventojams.

„Žmonės žino šią akciją, esame ne kartą susidūrę su atvejais, kai aukoja ir vaikai, ir senjorai“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Kviečiame prisidėti ir verslus, be verslų prisidėjimo sudėtinga pasiekti ženklių sumų“, – sakė LRT vadovė ir prie akcijos norinčius prisidėti verslus ragino susisiekti su RADAROM! iniciatoriais.

Robotai pasiekia itin pavojingas vietas

„Blue / Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas išskyrė, kad Lietuva Ukrainai pirks robotų būrius, kurie galės veikti ir ant žemės, ir ore.

„Atvira karo fazė jau eina ketvirtus metus. Kiekvieną dieną dirbame su daliniais, kariais ir matome ryškią tendenciją, kad karas vis labiau tampa robotizuotas. Robotai atlieka įvairias funkcijas – nuo evakuacijos, logistikos, iki kovinių veiksmų, visa tai vykdo robotai – dronai, robotai“, – sakė J. Ohmanas.

Jis pažymėjo – padėdami Ukrainai įsigyti robotų būrių, galime ir tiesiogiai padėti, ir patys geriau suvokti karybos pokyčius.

„Gyvename, deja, šalia labai pavojingo karo, mes turime ruoštis, suvokti, kas ten vyksta, kaip galime prisidėti“, – pridūrė J. Ohmanas.

Pasak „Blue / Yellow“ vadovo, Lietuvos perkami robotų būriai yra pritaikyti Ukrainos kariuomenės išreikštiems poreikiams. Robotų būriai galės atlikti įvairias funkcijas – medicinos, evakuacijos, logistikos, taip pat – kovines.

J. Ohmanas pabrėžė, kad įvairūs robotai jau aktyviai veikia fronte ir prisideda prie Ukrainos karių saugumo. Pavyzdžiui, tokie robotų būriai gali evakuoti sužeistus Ukrainos karius ir pasiekti tokius fronto taškus, į kuriuos patekti kitokiu būdu neįmanoma.

Pasak „Blue / Yellow“ vadovo, fronto linija šiandien tapusi mirties linija, kurioje be galo sudėtinga saugiai judėti, todėl išeitimi tampa išsiunčiamas robotas.

„Ukrainiečiai vertina žmonių gyvybes, skirtingai nuo rusų“, – sakė J. Ohmanas.

Jis taip pat dalijosi, kad ukrainiečiai robotus pritaiko ir kelių minavimui, o vienas robotas yra padėjęs itin rizikingame sektoriuje rusų karius išlaikyti 45 dienas. Ukrainiečiams tereikėjo pakeisti roboto baterija ir pridėti šovinių.

Robotai gelbėja karių gyvybes

„Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis aiškino, kad robotų sistemos gali veikti autonomiškai ir privažiuoti iki fronto pozicijų, kažką atvežti ar išvežti, ant robotų gali būti integruotos ir ginklų sistemos, pavyzdžiui, kulkosvaidžiai.

Tokiu atveju, pabrėžė E. Jakilaitis, rizikingame fronto taške vietoje kulkosvaidininko ginklu veikia robotas, valdomas nuotoliu, iš saugios pozicijos.

„Tai gelbėja žmonių gyvybes“, – akcentavo E. Jakilaitis.

„Neapgaukime savęs apie nuovargį. Man atrodo, Lietuva tikrai nepavargo, Lietuvos žmonės, kurie pastarąjį 100 metų yra išgyvenę tiek sukrėtimų, tikrai suvokia, kokia yra laisvės kaina, ką daro Ukrainos kariuomenė ir ukrainiečių tauta dėl savo ir kartu mūsų laisvės. Jei jie kariauja, o karo pabaigos nematyti, bent jau nematyti artimiausiu metu, tai jie laimi mums laiko“, – pabrėžė E. Jakilaitis.

RADAROM! akcija truks nuo vasario 9 dienos iki vasario 24 dienos.

Daugiau informacijos apie RADAROM! ir aukojimo būdus galite rasti čia.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę registruota 13 mirties nuo gripo atvejų, nuo COVID-19 ligos mirė 2 žmonės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 6-ąją metų savaitę (vasario 2–8 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis siekė 1280,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 5-ąją metų savaitę (sausio 26 d. – vasario 1 d.) jis buvo didesnis – 1409,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, ŪVKTI ir COVID-19 liga išliko panašus. Pernai tuo pačiu metu (2025 m. 6-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo 1806,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Laikytis profilaktikos priemonių

Iš Lietuvos gripas dar nesitraukia, tad patariama saugotis gana paprastomis, tačiau efektyviomis priemonėmis. Būtina ir toliau kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Patariama kuo dažniau plauti rankas, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Susirgus – kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nelankyti namuose ar ligoninėse gulinčių savo artimųjų, ypač vyresnių nei 65 metų, ir sergančių lėtinėmis ligomis asmenų, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreiptis į savo gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.

Atkreipiame dėmesį, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Epideminį slenkstį peržengė mažiau savivaldybių

Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumą siekė 11 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 17. Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinamas bendras sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis gripo, COVID-19 ir kitų virusų. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlys skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę (6-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldytas 301 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 37. Dėl šių ligų 21 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruota 13 mirties nuo gripo atvejų (iš viso šį sezoną 55), asmenys priklausė 10–19 m., 60–69 m., 70–79 m. (3), 80–89 m. (5) ir vyresnių nei 90 m. (3) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 10 nepasiskiepijusių, 2 pasiskiepiję, 1 – skiepijimo būklė nežinoma, ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną 37), asmenys priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 nepasiskiepijęs, 1 skiepijimo būklė nežinoma.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nvsc-i-ligonines-del-gripo-patenkanciu-asmenu-skaicius-nemazeja-u2RS/

O. Lidžiaus nuotr.

Artimiausias tris–keturias savaites vyraus žemesnė nei įprastai oro temperatūra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Prognozuojama, kad atskirų savaičių temperatūros anomalijos daugelyje regionų sieks nuo -3 °C iki -10 °C, didesnė anomalija numatoma per artimiausias dvi savaites.

Šiaurinės ir rytinės Europos regione minimali oro temperatūra daug kur gali nukristi žemiau -20 °C, o vietomis ir dar didesnio šalčio.

Tikimybė jog oro temperatūra šiaurinėje ir rytinėje Europoje bus žemesnė nei įprastai, pirmąją savaitę viršija 90 procentų, antrąją siekia 70–90 procentų, trečiąją – 50–80 procentų, o ketvirtąją išlieka 50–60 procentų intervale.

Dėl tokių prognozuojamų sąlygų padidėja nušalimų, šalčio sukeliamo streso bei žemės ūkio augalų pažeidimų rizika. Taigi, nusiteikime, jog žiema artimiausiu metu nesitrauks.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienį daug kur pasnigs, vyraus negausus sniegas. Vėjas – šiaurės rytų, rytų, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra naktį – 3–8, aukščiausia dieną – 2–7 laipsniai šalčio.

Sekmadienio naktį vietomis truputį pasnigs, dieną sniego tikimybė bus maža. Vėjas – šiaurės rytų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 9–14, pietiniuose rajonuose kai kur – 5–8, dieną – 5–10 laipsnių šalčio.

Pirmadienį nesnigs. Vėjas naktį – rytinių krypčių, 5–10 m/s, dieną – pietinių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, Rytų Lietuvoje vietomis – 18–23, dieną – 6–11 laipsnių šalčio.

Hidrologinė situacija

Vasario 6 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas iki 27 cm per parą.

Artimiausiomis dienomis galimas didesnis vandens lygio svyravimas. Ant ledo atsiras vandens. Vietomis, kur ledas plonesnis, jis gali šiek tiek susilpnėti.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ledų sangrūdos. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.

Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!

Kuršių marios užšalusios, ties Vente ir Nida ledo storis 39-45 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą.

Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4 868 dalyviai.

Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7 162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5 251 euras.

17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei jų lėšomis įmokėta suma. Vidutinė suma atsiimant iki ketvirtadalio sukaupto turto siekė 1 537 eurus.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. žmonių, taigi lankstesnėmis kaupimo sąlygomis jau pasinaudojo apie 2 proc. kaupiančiųjų.

Kai žmogus kreipiasi dėl dalyvavimo pensijų kaupime baigimo dėl sunkios sveikatos būklės, nori atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto arba prašo išmokėti pensijų turtą likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus, jei jo sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, prašymai nagrinėjami individualiai. Sprendimai priimami ir lėšos išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Duomenis apie šiomis galimybėmis pasinaudojusius kaupiančiuosius „Sodra“ skelbs reguliariai.

Tuo metu dalyviams, kurie nusprendžia pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, taikoma kita tvarka. Tokie dalyvių prašymai nagrinėjami pasibaigus ketvirčiui, kurį jie buvo pateikti, o sukauptos lėšos išmokamos kitą ketvirtį per 10 darbo dienų. Šių prašymų duomenys „Sodroje“ bus registruojami balandį, kaupimo bendrovėms priėmus sprendimus dėl pensijų kaupimo nutraukimo.

Galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl sunkios sveikatos būklės, išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ar baigti kaupimą likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, galios neterminuotą laikotarpį.

Pensijų kaupimo reformoje numatytas pereinamasis laikotarpis truks dvejus metus, todėl žmonėms nėra būtinybės skubėti priimti sprendimą. Prieš apsisprendžiant rekomenduojama įvertinti savo individualią situaciją, pasinaudoti viešai prieinama informacija, pasikonsultuoti su specialistais.

Visa aktuali informacija pensijų kaupimo dalyviams pasiekiama prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt. Pagrindiniame paskyros puslapyje galima matyti, ar žmogus dalyvauja pensijų kaupime, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupia, ar yra sustabdęs įmokų mokėjimą.

Asmeninėje paskyroje taip pat pateikiama informacija apie pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą – atskirai nurodoma, kiek įmokų pervesta nuo žmogaus atlyginimo bei kiek sudarė „Sodros“ ir valstybės skatinamosios įmokos.

Prisijungus prie asmeninės paskyros arba apsilankius „Sodros“ interneto svetainėje taip pat galima pasinaudoti prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuokle. Tai – patogus ir lengvai naudojamas įrankis, padedantis suprasti, kokios senatvės pensijos galima tikėtis ateityje ir kaip skirtingi sprendimai dėl antros pakopos pensijų kaupimo gali paveikti būsimas pajamas. Skaičiuoklė leidžia įvertinti kelis galimus scenarijus ir padeda priimti argumentuotus sprendimus.

Kilus klausimų, gyventojai gali kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę arba susisiekti su „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.

O. Lidžiaus nuotr.

Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje.

Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. sausio mėnesį siekė 76,2 val., o tai yra 85,9 % daugiau už 1991–2020 m. sausio mėn. vidurkį (41 val.). Sausį Saulė spindėjo netgi ilgiau nei vidutiniškai ji šviečia vasarį (65 val.), kuomet dienos trukmė yra ilgesnė.

Labiausiai saulėtų sausių trejetukas:
1 vieta priklauso 2014 m. (78,6 val. – Lietuvos vidurkis);
2 vieta priklauso 2026 m. (76,2 val. – Lietuvos vidurkis);
3 vieta priklauso 2010 m. (61,8 val. – Lietuvos vidurkis);

2026 m. sausio mėn. Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo pagerinti 5 meteorologijos stotyse:
Šilutės AMS (90,4 val.) – buvęs rekordas (71,9 val. 2014 m.);
Nidos AMS (85,9 val.) – buvęs rekordas (78,0 val. 2014 m.);
Klaipėdos AMS (78,8 val.) – buvęs rekordas (60,6 val. 2010 m.);
Kauno AMS (78,7 val.) – buvęs rekordas (70,1 val. 2014 m.);
Kybartų AMS (77,1 val.) – buvęs rekordas (66,6 val. 2014 m.);

Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dūkšto ir Dotnuvos AMS 2026 m. sausis rikiuojasi antroje vietoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2014 m. sausiui). Biržų ir Lazdijų AMS užėmė 3 vietą (daugiau Saulė švietė 2010 ir 2014 m. sausio mėn.), o Telšių AMS – 7 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai sausio mėnesį Saulė yra švietusi Biržuose (98,8 val. – 2014 m.), Dūkšte (91,0 val. – 2014 m.) ir Šilutėje (90,4 val. – 2026 m.).

meteo.lt inf.