nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 6–12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš savaitę jis buvo nežymiai didesnis – 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Šilutės rajone – 1018, 83 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant šių metų 41-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad bendras susirgimų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius išliko panašus.

Praėjusią (41-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 5 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 105 asmenys, iš kurių 2 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai. Asmenys priklausė 70–79 (1 asmuo) ir 80–89 (3 asmenys) amžiaus grupėms.

Organizatorių.

Spalio 25 d. (šeštadienį) 18 val. Šilutės kultūros centre vyks nemokamas Trakų fanfarinio orkestro koncertas.

Koncerto programoje – įsimintiniausios melodijos iš kino filmų „Karibų piratai“, „Amelija iš Monmartro“, „Žiedų valdovas“, „Simarono žirgas“, „Karalius liūtas“ ir daugelis kitų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Solistai:

Mantė Puišytė (vokalas),
Adomas Surdokas (akordeonas),
Amelija Mackevičiūtė (klavišiniai),
Edvinas Aploskis (perkusija).

Daugiau informacijos – www.siluteskc.lt.

Policijos nuotr.

Spalio 14 d. visoje šalyje vyks prevencinė akcija „Švilpukas saugo“, kviečianti prisiminti, kad saugumas kelyje prasideda nuo budrumo ir atsakingo elgesio.

Lietuvos policijos pareigūnai kartu su socialinės iniciatyvos partnere UAB „Autoaibė“ šios akcijos metu vairuotojams dalins ultragarsinius švilpukus – mažas, bet veiksmingas priemones, padedančias sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tikslas – saugumas kelyje ir gyvūnų gerovė

Prevencinės akcijos tikslas – skatinti vairuotojų sąmoningumą laikytis Kelių eismo taisyklių, mažinti eismo įvykių – transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – skaičių ir jų padarinius, kurti saugią aplinką visiems eismo dalyviams bei rūpintis gyvūnų gerove. „Švilpukas saugo“ – ne tik praktinė priemonė, bet ir simbolinis priminimas, kad atsakomybė, pagarba ir budrumas kelyje gali išsaugoti gyvybes. Kiekvieną rudenį ši iniciatyva tampa jau daugiau nei akcija – ji virsta bendro rūpesčio ir saugumo ženklu.

Susidūrimų su gyvūnais daugėja

Susidūrimų su gyvūnais per 7 metus padaugėjo beveik tris kartus: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 863 atvejų 2024 metais. Pastaruosius 4 metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria vidutiniškai beveik 6 tūkst. vairuotojų. Dažniausiai – gegužės, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Gamtos fotografas, ornitologas ir rašytojas, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove, Marius Čepulis teigia, kad Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija yra išaugusi kelis kartus, nes gyvūnams pakanka maisto, prisideda ir švelnesnis klimatas – daugiau gyvūnų išgyvena žiemas – tai pati svarbiausia priežastis.

Gamtininkas Marius Čepulis apie laukinių gyvūnų populiaciją

„Labai išaugusi elnių populiacija, labai daug stirnų. Nors ne taip smarkiai, bet ir briedžių populiacija padidėjusi, o šernų kiekis priklauso nuo regiono – vienur jų padaugėja, kitur sumažėja. Smulkesni gyvūnai – usūriniai šunys, barsukai – taip pat pakliūva po automobilių ratais. Ir jų populiacijos gana stipriai didėja“, – teigia M. Čepulis.

Kadangi eismas yra intensyvesnis – daugiau automobilių, daugiau gyvūnų, todėl daugiau būna ir susidūrimų. Gamtininkas duoda patarimą: „Pamatęs gyvūną prie kelio, vairuotojas visada turi smarkiai pristabdyti – nesvarbu, koks tai gyvūnas. Gyvūnai nesupranta atstumo, reaguoja į šviesas ir gali netikėtai išbėgti į kelią. Be to, jei bėga vienas, beveik visada po jo bėga ir kiti. Pavyzdžiui, jei kerta kelią vienas elnias – tikėtina, kad iš paskos bėgs dar keli, tas pats pasakytina ir apie šernus ar stumbrus. Todėl pamačius vieną gyvūną būtina sulėtinti greitį ir stebėti aplinką – dažnai po pirmojo kelią kerta antras, trečias ar net ketvirtas. Tai labai svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.“

Rugsėjis–spalis – elnių ir briedžių rujos metas. Šiuo laikotarpiu jie dažniau juda iš miško į laukus maitintis, todėl ten, kur keliai eina pamiške, vairuotojai turi būti itin atsargūs, ypač temstant ir švintant.

Perspėjimai vairuotojams

„Rujos laikotarpiu gyvūnai tampa ypač aktyvūs“, – perspėja M. Čepulis. Jis pabrėžia, kad kalbame ne apie migraciją visoje Lietuvoje – tokio reiškinio nėra, tačiau gyvūnai pereina iš vienos vietos į kitą, ypač ten, kur kelias kerta jų mitybos ir poilsio teritorijas.

„Būtent temstant ir švintant gyvūnai yra aktyviausi – eina iš miškų maitintis ir grįžta atgal. Vidury nakties jų judėjimas mažesnis, bet vakare ir anksti ryte – pats aktyvumo pikas. Rujos metu, kai daugiau gyvūnų susirenka į vieną vietą, jų elgesys tampa dar aktyvesnis, todėl kelyje tikimybė juos sutikti išauga“, – sako gamtininkas.

Tad jei kelias kerta tokias vietas, būtina būti itin atidiems. Pasak eksperto, vienas iš būdų apsisaugoti – pasirinkti tinkamą greitį. Lėtesnis važiavimas suteikia laiko sureaguoti ir sustabdyti automobilį.

„Elnių rujos metu per mišką pats važiuoju ne didesniu nei 60 km/h greičiu“, – tikina M. Čepulis.

Policija ragina saugotis gyvūnų keliuose

Daugiausia skaudžių susidūrimų keliuose nutinka su briedžiais – jie dideli, sunkūs ir dažnai pasirodo visiškai netikėtai. Preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius užfiksuota 4 700 susidūrimų su gyvūnais. Tai 11 proc. daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai. Iš jų 16 eismo įvykių buvo įskaitiniai: žuvo vienas asmuo, sužeista 14.

„Vienas neatsargus momentas kelyje gali kainuoti gyvybę – tiek vairuotojo, tiek gyvūno. Todėl raginu visus rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka, kuria važiuojame“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai penkiolikoje miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje – dalins saugumo priemones – ultragarso švilpukus. UAB „Autoaibė“ šiemet akcijai skyrė 2 000 šių įrenginių.

Saugumui keliuose – policijos ir „Autoaibės“ iniciatyva

UAB „Autoaibės“ vykdomasis direktorius Ignas Pusvaškis pabrėžia, kad tokie švilpukai yra tik viena iš priemonių, padedančių išvengti nelaimių, tačiau jie negali būti laikomi absoliučiai patikimu sprendimu.

„Jei Jums tenka važinėti užmiesčio keliais, užsiklijuokite švilpukus, kurių skleidžiamo garso žmogus net negirdi, o laukiniai gyvūnai į jį reaguoja. Jau kelinti metai, kai jungiamės prie, mūsų požiūriu, prasmingos Lietuvos policijos iniciatyvos ir stengiamės prisidėti prie saugumo keliuose bei gatvėse. Ruošiant automobilį rudens kelionėms, prie jo tikrai naudinga priklijuoti ir šį prietaisą. Saugios kelionės, ypač tamsiuoju paros metu – tai ne tik techniškai tvarkingas automobilis, kartu būtinas ir didesnis vairuotojų dėmesingumas. Ypač svarbu visada pasirinkti saugų greitį ir neprarasti atidumo“, – sako I. Pusvaškis.

UAB „Autoaibės“ atstovas priduria, kad įmonė džiaugiasi didėjančiu vairuotojų sąmoningumu – vis daugiau jų domisi, kaip papildomai apsisaugoti nuo susidūrimų su gyvūnais. Vairuotojai vis dažniau ateina pasiteirauti apie tokias priemones, o jų pardavimai kasmet nuosekliai auga.

Kaip veikia ultragarsinis švilpukas

Ultragarsinis švilpukas – nedidelis prie automobilio priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kuris netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.

Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau. Pavyzdžiui, galvijų girdimas diapazonas yra nuo 16 Hz iki 40 kHz. Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu. Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai. Skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant jų uždedami patys švilpukai.

Kaip elgtis po susidūrimo su gyvūnu

Vairuotojus apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. Šie ženklai ir įrengti tuose pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose gali dažniau judėti laukiniai gyvūnai.

Apie eismo įvykį, jei nukentėjo žmonės, būtina pranešti policijai, o jei kelyje partrenkiamas ar pastebimas sužeistas laukinis gyvūnas, reikėtų skambinti numeriu 112. Operatorius perduos informaciją atitinkamoms tarnyboms – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos arba savivaldybės gyvūnų globos tarnybai. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina medžioklės plotų savininkai (medžiotojai arba savivaldybės). Jei gyvūnas gyvas, tuomet į pagalbą skuba Gyvūnų globos organizacija.

Akcija „Švilpukas saugo“ siekia, kad Lietuvos keliai taptų saugesni tiek vairuotojams, tiek laukiniams gyvūnams. Daugiau dėmesio, atsargumo ir prevencinių priemonių gali išgelbėti ne tik turtą, bet ir gyvybes.

ATSIMINKITE:

laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 iki 23 val. vakaro ir nuo 4 iki 5 val. ryto;

gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti ir apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje, elgiasi nenuspėjamai;

pro gyvūną važiuokite labai lėtai ir atsargiai;

kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl stebėkite, ar aplink matomą gyvūną nėra daugiau kitų gyvūnų.

PATARIMAI:

stebėkite kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelkraščio;

pamatę gyvūną, iš karto labai sumažinkite greitį;

važiuodami vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, sumažinkite greitį tiek, kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo metu galėtumėte tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, o prireikus – sustoti;

pasirūpinkite, kad automobilio langai ir žibintai būtų švarūs.

Ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?

Įjunkite avarinę signalizaciją ir apsivilkite ryškiaspalvę liemenę.

Ne gyvenvietėje avarinio sustojimo ženklą pastatykite 50 metrų nuo automobilio atstumu (gyvenvietėje – 25 metrų nuo automobilio atstumu).

Praneškite apie susidūrimą su laukiniu žvėrimi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdykite pareigūnų nurodymus.

Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje.

Neikite prie gyvūno ir jokiu būdu nebandykite jo patraukti iš kelio.

mlietuva.lrv.lt nuotr.

Spalio 11 d. Nemuno deltos regioniniame parke vyko renginys „Muzika ir pašnekesiai: aukštapelkė gamtai ir žmogui“, kurio dalyviai galėjo ne tik daugiau sužinoti apie aukštapelkių formavimosi procesus ir istoriją, išgirsti vietinių gyventojų pasakojimus apie gyvenimą šalia aukštapelkės, bet ir pasimėgauti akustine muzika bei sudalyvauti įdomiose ekskursijose.

Daugiau – https://mlietuva.lrv.lt…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O. Lidžiaus nuotr.

Šeštadienio naktį vietomis truputį palis, kai kur tvyros rūkas. Vėjas – šiaurės vakarų, pereinantis į pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra – 1–6, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos, vietomis šalnos – 0–3 laipsniai šalčio. Dieną vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, trumpai palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s. Temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienio dieną daug kur protarpiais palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 3–8, pajūryje – 9–11 laipsnių šilumos, kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 9–14 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi trumpi krituliai, daugiausia lietus. Vėjas – šiaurės vakarų, vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai – iki 16 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, pajūryje – iki 9, dieną – 8–12 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Spalio 10 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kilimas, vietomis iki 24 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio kilimas.

Vandens temperatūra upėse – 6–15, ežeruose – 10–14, Kuršių mariose – 12, Baltijos jūroje – 13–14 laipsnių šilumos.

15min.lt nuotr.

Kokios dažniausios žmonių patiriamo nerimo, streso ir įtampos priežastys – bene svarbiausias klausimas minint psichikos sveikatos dieną. Karas ir geopolitinė situacija neigiamai veikia 42 proc. gyventojų, su darbu susijusios problemos – 19 proc., o politinė įtampa – net 18 proc. respondentų, atskleidė „Visipsichologai.lt” užsakymu „Spinter tyrimai“ rugsėjo mėnesį atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žmones erzina politinės kovos

„Lyginant su praėjusių metų tyrimo rezultatais, pirmos dvi priežastys išlieka tos pačios. Tačiau, šiemet ypač išsiskiria politinė įtampa – ją, kaip nerimo šaltinį, įvardijo net 17 kartų daugiau tyrimo dalyvių nei pernai – rodiklis pakilo nuo 1 proc. iki 18 proc. Ši tendencija gali reikšti, kad apklausti Lietuvos žmonės tampa jautresni ne tik pasaulinėms aktualijoms, bet ir vidinėms politinėms įtampoms. Tai gali būti susiję su pastarojo meto vidaus politikos aktualijomis, visuomenės susiskaldymu“, – komentuoja didžiausios psichologinių paslaugų platformos „Visipsichologai.lt psichologė Margarita Juodsnukytė.

Remiantis apklausos rezultatais, didžiausią politinės įtampos poveikį patiria 56 metų ir vyresni, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. O net 35 proc. pensinio amžiaus respondentų įvardijo politinę įtampą kaip pagrindinę prastos psichologinės savijautos priežastį.

Anot M.Juodsnukytės, kita vertus, didesnis žmonių jautrumas vidaus politikos reikalams gali rodyti ir didėjantį pilietinį įsitraukimą bei domėjimąsi šalies gyvenimu. Tai – dvipusis reiškinys: viena vertus, šis rezultatas gali rodyti, kad tyrime dalyvavusiems žmonėms labiau rūpi politinės temos, kita vertus, politinės aktualijos gali kelti nesaugumo jausmą.

Karas ir darbas – svarbiausi veiksniai

Pernai rudenį atlikta apklausa parodė, kad 30 proc. gyventojų jautė stresą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šiemet šis rodiklis išaugo iki 42 proc. Tyrimo duomenimis, karo poveikis psichikos sveikatai vienodai juntamas visose amžiaus grupėse. Taip pat, išaugo streso lygis dėl asmeninio gyvenimo aplinkybių – jas nurodo 13 proc. gyventojų, kai pernai rodiklis siekė 7 proc.

Antroje vietoje tarp dažniausiai nurodomų streso ir nerimo priežasčių išlieka su darbu susijusios problemos – jas šiemet paminėjo 19 proc. respondentų, o pernai – 16 proc. „Pagal apklausos rezultatus, su darbu susiję sunkumai išlieka stabilus veiksnys, glaudžiai susijęs apklaustųjų psichologine savijauta. Didelis darbo krūvis, neapibrėžtumas ar profesinio saugumo stoka gali kelti ilgalaikį stresą, kuris, kartu su geopolitiniais veiksniais, gali dar labiau sustiprinti patiriamą įtampą. Remiantis šiais rezultatais, matome, augantį poreikį stiprinti psichologinės pagalbos priemones ir užtikrinti šių paslaugų prieinamumą visuomenei“, – teigė Margarita Juodsnukytė.

Didesnė dalis tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią psichologinę įtampą, stresą ir nerimą. Nors situacija geresnė nei 2022 m., kai Rusijai užpuolus Ukrainą, net 87 proc. apklaustųjų teigė patiriantys padidėjusį stresą, šių metų rezultatai rodo vėl padidėjusius įtampos, streso ir nerimo rodiklius lyginat su praėjusiais metais – nuo 53 proc. (2024 m.) iki 65 proc. šiemet. Tai reiškia, kad šiais metais didesnė dalis apklaustųjų patyrė daugiau streso ir įtampos nei praėjusiais metais.

Kasdienis palydovas – lėtinis nuovargis

Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, apklausos duomenys atskleidžia, kad žmonės gyvena informacinio ir emocinio triukšmo aplinkoje, kur neapibrėžtumas tampa kasdienybės norma. Visuomenės emocinis fonas tampa vis labiau įtemptas, o stresas įgauna nuolatinio, lėtinio pobūdžio bruožus.

„Šiandien daugeliui žmonių stresas nebėra vienkartinė reakcija į situaciją, o ilgalaikė, užsitęsusi būsena. Tokia emocinė įtampa veikia koncentraciją, miegą, santykius ir darbingumą. Kai įtampa tampa nuolatiniu palydovu, žmogui tampa vis sunkiau atstatyti savo protinius, emocinius ir fizinius resursus“, – pastebi specialistė.

Tyrimas taip pat parodė, kad vis daugiau respondentų imasi aktyvių veiksmų įtampai mažinti – dažniausiai sportuoja, leidžia laiką gamtoje ar užsiima mėgstama veikla. J.Rybakovaitės teigimu, dalis žmonių vis dar nesiima jokių sąmoningų veiksmų, manydami, kad „gyvena įprastai“, nors realiai patiria nuolatinį psichologinį nuovargį.

„Nors dalis tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų aktyviai ieško būdų mažinti stresą, nemaža dalis vis dar neturi veiksmingų strategijų – 18 proc. apklaustųjų teigė nieko nedarantys, kad sumažintų patiriamą įtampą ir stresą. Tai aiškus signalas institucijoms ir darbdaviams – svarbu skatinti psichologinės gerovės iniciatyvas, lengvinti prieigą prie psichikos sveikatos specialistų ir ypač atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus gyventojus, kurie gali būti labiau pažeidžiami patiriamo streso atžvilgiu“, – teigė Margarita Juodsnukytė.

A. Čemerkos, KAM, nuotr.

Šiais metais priėmus karių gerovę užtikrinančias įstatymo pataisas bei pritaikius motyvaciją didinančių priemonių paketą, tikroji karo tarnyba Lietuvoje tampa patrauklesnė. Sustiprintos socialinės ir finansinės garantijos, modernus rengimas ir geresnės karjeros galimybės skatina daugiau jaunuolių rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir joje likti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ateidama į ministro pareigas žinojau, kad penkerius metus iš eilės augo karo tarnybą paliekančių karininkų skaičius, o naujų karių pritraukimas neatitinka mūsų valstybės poreikių. Jau pirmąjį savo darbo mėnesį subūriau kariuomenės ir ministerijos komandą bendram tikslui – sumažinti tarnybą paliekančių karininkų skaičių ir paspartinti naujų karių pritraukimą. Įvertinome kas labiausiai motyvuotų mūsų karius ir ėmėmės šių priemonių nedelsiant“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Šiais metais parengtos ir priimtos įstatymų pataisos pagerino finansines sąlygas ir socialines garantijas, išplėtėme karjeros galimybes, karinių laipsnių suteikimą, mokymosi užsienyje prieinamumą, skyrėme papildomą finansavimą Karo akademijai, spartiname karinės infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą“, – vardijo ministrė.

Rezultatai jau matomi. Sparčiai auga savanoriškai nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) norinčių atlikti jaunuolių skaičius. Per pirmuosius du šių metų ketvirčius 2025 m. buvo gauta beveik 3 tūkst. tokių prašymų – tai daugiau nei per visus 2024 metus, o lyginant su 2023-iaisiais, prašymų skaičius yra apie 50 proc. didesnis. Pastaraisiais metais daugiau kaip 60 proc. į profesinę karo tarnybą priimamų karių sudaro baigusieji NPPKT. Šis rodiklis patvirtina, kad NPPKT išlieka pagrindinis kelias į profesinę tarnybą ir nuolat pritraukia motyvuotus jaunuolius.

Pastebimos gerėjančios tendencijos ir profesinėje karo tarnyboje (PKT). Per pirmuosius šių metų tris ketvirčius prie Lietuvos kariuomenės prisijungė beveik penktadaliu daugiau PKT karių nei pernai per tą patį laikotarpį. Be to, pirmą kartą per 5 metus stabilizavosi tarnybą paliekančių karininkų skaičius. Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenėje lieka ir tarnybą tęsia vis daugiau ilgametę patirtį sukaupusių karininkų.

Auga ir abiturientų susidomėjimas studijomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Šiais metais į akademiją priimtas didžiausias pirmakursių skaičius per 10 metų. Net 143 kariūnai studijas pradėjo pagal 2025–2029 mokslo metams parengtas naujas bakalauro programas – Gynybos technologijų ir Gynybos studijų.

Stiprinamos karių motyvavimo ir gerovės priemonės

Krašto apsaugos ministerija šiemet įgyvendino svarbias priemones, skirtas karių motyvacijai ir gerovės stiprinimui. Nuo liepos 1 d. įsigalioję Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai užtikrina geresnes socialines ir motyvacinių priedų sistemą: profesinės karo tarnybos karių atlyginimai padidinti 7 proc., padidinti priedai už lauko pratybas, specialiąsias operacijas bei psichologiškai ir fiziškai ištvermės reikalaujančias užduotis. Taip pat padidintos maitinimosi išlaidų kompensacijos – iki 16,5 euro per dieną, sudarytos galimybės pratęsti tarnybą net ir pasiekus išleidimo į atsargą amžių.

„Atkurdami Nacionalinę diviziją ir stiprindami kariuomenės pajėgumus, rūpinamės ne tik technika ar ginkluote, bet ir kariais, kurie yra mūsų gynybos pagrindas. Norint išlaikyti patyrusius karius ir pritraukti naujus, būtina užtikrinti jų gerovę, profesinio augimo ir orios tarnybos sąlygas. Artimiausiu metu taip pat bus įsteigtas Veteranų ir karių šeimų reikalų departamentas“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Priimti sprendimai ir dėl platesnių karjeros galimybių – padidinti vyresniųjų karininkų ribiniai skaičiai, taip pat trečdaliu, palyginus su praėjusiais metais, išplėstos operacinio lygmens karininkų rengimo užsienyje galimybės. Tai kryptingai kelia karininkų kvalifikaciją ir stiprina Lietuvos kariuomenės vadovavimo grandį. Siekiant pritraukti motyvuotus kandidatus į Lietuvos kariuomenę, patobulintos studijų sąlygos Lietuvos karo akademijoje: kariūnų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose vietose, studijos apmokamos iš krašto apsaugai skirtų asignavimų.

Profesinės karo tarnybos kariai įgyja įvairiapusį, aukšto lygio parengimą ir tampa savo srities ekspertais – nuo pėstininkų iki informacinių technologijų, medicinos, inžinerijos ar logistikos specialistų. Tarnyba užtikrina socialines garantijas, karjeros galimybes, valstybės finansuojamas studijas civilinėse mokymo įstaigose bei pensinį aprūpinimą.

Krašto apsaugos ministerija primena, kad Lietuvoje į profesinę karo tarnybą priimama atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą (įgijus pagrindinį karinį parengtumą).

Atlikus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – 9 mėnesių tarnyba 18–38 metų asmenims. Jos metu pirmaisiais mėnesiais įgyjami baziniai karybos pagrindai, o vėliau – specializuotos karinės žinios.

Ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus Krašto apsaugos savanorių karo tarnyboje arba kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje – dalyvavimas pratybose ir mokymuose nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus, suderinamos su civiliniu darbu.

Dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – skirti 18–32 metų jaunimui ir studentams, mokymai organizuojami dalimis, trunka ne ilgiau kaip 3 metus, po kurių suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis.

Studijuojant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ketverių metų studijos 18–30 metų jaunuoliams, po kurių įgyjamas universitetinis išsilavinimas ir suteikiamas pirmasis karininko – leitenanto laipsnis.

taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį Šilutės rajono gyventojui, kuris pripažintas kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą. Jam paskirta 3500 eurų bauda.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bylos duomenimis, R. S. nuo 2024 m. liepos mėnesio vidurio iki 2024 m. liepos 31 d., turėdamas tikslą pasiklausyti sutuoktinės pokalbių, pas sutuoktinės seserį viralinėje, stalo įrankių dėžėje, paslėpė pasiklausymo įrenginį ir ne mažiau kaip 107 kartus klausėsi sutuoktinės bei jos brolio ir sesers pokalbių.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Vyras teigė, kad siekė sužinoti sutuoktinės ketinimus dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo procese, taip pat apsisaugoti nuo žmonos ir jos giminaičių provokacijų, šantažo bei grasinimų. Pasiklausymo įrangą jis įsigijo pagal skelbimą internete. Kaltinamasis nurodė klausęsis tik tų pokalbių, kuriuose buvo kalbama apie jį. Vėliau užuominomis sutuoktinei pasakydavo, kad girdi, ką ši kalba ir planuoja. Būtent šie sutuoktinio pasisakymai leido nukentėjusiajai įtarti, jog jos pokalbių su kitais asmenimis yra klausomasi.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kaltinamojo kaltė dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą įrodyta, nes jis svetimoje patalpoje, į kurią pateko neteisėtai, naudodamas paslėptą pasiklausymo įrenginį, klausydamasis nukentėjusiųjų privačių pokalbių, neteisėtai rinko informaciją apie jų privatų gyvenimą, susijusį su šeimos ūkio, komerciniais reikalais ir asmeniniais dalykais.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir yra dirbantis.

Lietuvos pašto.

Penktadienį, spalio 10 d., Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, skirtą Hugo Šojaus dvarui, esančiam Šilutėje. Pašto ženklą sukūrė menininkė Eulalija Svorobovičiūtė. Jo nominalas – 2,10 Eur, o tiražas siekia 15 tūkst. egzempliorių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tą pačią dieną Šilutės pašte (M. Jankaus g. vyks antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu, kurio metu filatelijos entuziastai ir kultūros paveldo mylėtojai galės įsigyti naująjį pašto ženklą su ypatingu, tik tą dieną naudojamu antspaudu.

„Džiaugiamės tęsdami pašto ženkluose vaizduojamų Lietuvos dvarų seriją, kuria siekiame atkreipti dėmesį į mūsų šalies kultūros paveldą ir jo įvairovę. Hugo Šojaus dvaras – vienas įspūdingiausių Vakarų Lietuvos dvarų, išsiskiriantis savo architektūra ir istorija. Šis pašto ženklas yra tarsi kvietimas aplankyti Šilutę ir pamatyti šį dvarą gyvai,“ – sako Aušrutė Varnienė, Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kuriant šį pašto ženklą siekta perteikti dvaro architektūros eleganciją ir subtilų, lietuviškam kraštovaizdžiui būdingą ramybės jausmą.

Antroje XVIII a. pusėje pastatytą Šilutės dvarą 1889 m. įsigijo iš Klaipėdos kilęs dvarininkas Hugo Šojus. Naujasis dvaro savininkas garsėjo kaip Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, mecenatas ir kraštotyrininkas, siekęs išsaugoti šio regiono paveldą. Šiandien dvare veikia Šilutės muziejus, kviečiantis pažinti regiono istoriją ir tradicijas.

Lietuvos paštas ženklus su Lietuvos dvarais pradėjo leisti 2023 metais. Iki šiol juose atvaizduoti Verkių, Trakų Vokės ir Čiobiškio dvarai. Šia serija norima priminti apie svarbų dvarų indėlį į Lietuvos kultūrą – jie yra ne tik architektūros paminklai, bet ir buvę svarbūs kultūros, švietimo bei bendruomenės centrai.

Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15–20 pašto ženklų. Juos bei jų rinkinius galima įsigyti visuose pašto skyriuose ir filatelijos e. parduotuvėje.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Iš’spaudos: „Žinomam Šilutės politikui gresia 10 metų kalėjimo: teismas gali konfiskuoti ne tik namą, bet ir vartus“.

Ir vartus?
Bet gi to jau per daug!..

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Už vartų – kaip už grotų.
Ten savi papročiai.
Tradicijos irgi kitokios.
Gyvenimo būdas – taip pat…

O dabar įsivaizduokite: už vartų sėdi žinomas Šilutės politikas.
Žmonės eina pro šalį, vienas kito klausinėja: „Kaži, kaip jis ten?“
Paskui prieina, kiša nosis tarp vartų strypų.
Mato, sėdi žinomas Šilutės politikas rodeniškai susimąstęs.
Paskui lėtai pakelia akis ir hamletiškai klausia: „Būti ar nebūti?“
-Dar pabūk, – atsako jam žmonės, – jau gana prisilakstei…

Bet galbūt ateis diena, kai jis pats plačiai atvers vartus ir įsileis į savo gyvenimą šviesą.

Žodžiu, ką norit, tą ir darykit.
Bet nors vartus tam žmogui palikit.
Ei, jūs ten, ar girdite?..

Šviesios likusios savaitės.

K. Zarambos nuotr.

Spalio 10–11 dienomis Švėkšnos dvaro parkas vėl nušvis moliūgų-žibintų šviesomis – miestelyje šurmuliuos tradicinis moliūgų-žibintų festivalis „Mes už šviesą 2025“, kuris jau tapo vienu laukiamiausių rudens renginių regione.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalia moliūgų-žibintų kompozicijų kviečiame atrasti šviesų instaliacijas, vaizdo projekcijas, bendruomenės projektus. Pagrindinis festivalio akcentas – Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos bendruomenės bei gausaus būrio partnerių visame regione sukurtos įspūdingos moliūgų-žibintų kompozicijos Švėkšnos dvaro parko alėjose.

Švėkšnos miestelis 2025-aisiais paskelbtas Lietuvos mažąja kultūros sostine, tad ir festivalyje gausu kultūrinio veiksmo. Švėkšnos dvaro parko prieigose, prie dvaro parko vartų, lankytojus pasitiks mažosios kultūros sostinės simbolis – daugiau kaip 5 metrų aukščio gaidžio instaliacija. Parko vartus ir vilą „Genovefą“ sutemus nušvies festivaliui sukurtos vaizdo projekcijos. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos parko rūmuose laukia dar vienas unikalus reginys – asociacija „Švėkšniškių sambūris“ vyksiančio festivalio proga prikėlė didžiausią šiaudinį sodą Lietuvoje. Įspūdingos sodų ir šviesų instaliacijos įsikurs ir Švėkšnos dvaro parko alėjoje.

Tradiciškai festivalio lankytojai, norintys ir patys prisidėti prie moliūgų-žibintų kompozicijų kūrybos, turės galimybę dalyvauti Tradicinių amatų centro Švėkšnoje rengiamose moliūgų-žibintų dirbtuvėse, o penktadienio vakarą susipažinti su Švėkšnos miesteliu iš arčiau nemokamoje naktinėje ekskursijoje. Švėkšnos dvaro parke esančioje viloje „Genovefa“ festivalio metu organizatoriai kviečia apžiūrėti tiek pačios vilos interjerą tiek ir parodą „Vila „Genovefa“ švenčia“.

Festivalio metu duris atvers ir treji istoriniai maldos namai. Šiemet 120 metų sukaktį mininti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia sužibs įspūdinga lazerių instaliacija. Festivalio metu vienoje gražiausių bažnyčių Lietuvoje lauks šventiniai koncertai. Šeštadienį čia skambės sakralinės muzikos koncertas „Ačiū, kad šalia esi“. Muzikinę programą atliks talentingoji Indrė Anankaitė, jai akompanuos Nijolė Baranauskaitė, pritariant Tomo Ramančiūno violončelei. Iki pat vėlyvo vakaro bažnyčioje skambės katalikiško roko grupės „Charizmatiškos giesmės“ šlovinimas. Penktadienio vakarą Švėkšnos sinagogoje vyks restauruoto XIX a. Švėkšnos dvaro stalo pristatymas, po kurio vyks Lietuvos kino centro restauruotų kino filmų peržiūra. Šeštadienį Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertą surengs kamerinis ansamblis „Solin“. Koncerte skambės islandų kompozitoriaus, multiinstrumentalisto ir muzikos prodiuserio Olafur Arnalds kompozicijos.

Visi festivalio renginiai nemokami! Visą šventės programą rasite Šilutės kultūros centro svetainės skiltyje „Naujienos“. Festivalį finansuoja Šilutės rajono savivaldybė.

Šilutės kultūros centro inf.

Organizatorių.

Rugsėjo mėnesį prasidėjo nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ 12 akad. valandų mokymai, kuriuos organizuoja konsorciumo partneriai Viešieji interneto prieigos taškai, UAB IT Akademija, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, glaudžiai bendradarbiaujant su viešosiomis ir apskričių bibliotekomis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių mokymų metu siūloma net 8000 Lietuvos gyventojų tobulinti skaitmeninius įgūdžius nemokamai. Mokymų programoje „Skaitmeniniai įgūdžiai: viešosios e. paslaugos kasdienai“ kiekvienas gali išmokti sutaupyti brangiausia, ką turime – savo laiką. Išmokus naudotis elektroninėmis paslaugomis, galima išvengti ilgo stovėjimo eilėse, net kelionės ir laiko gaišimo įvairiose įstaigose.

Mokymų programoje „Skaitmeniniai įgūdžiai: viešosios e. paslaugos kasdienai“ – naujausia ir aktualiausia informacija

„Skaitmeninių įgūdžių mokytis, juos tobulinti būtina nuolat. Ir ši mūsų ekspertų sukurta, naujausią ir aktualiausią informaciją talpinanti mokymų programa yra tinkama bet kokio amžiaus Lietuvos gyventojui – ir jaunam, ir senjorui, ir dirbančiam, ir darbo ieškančiam. Nors kartais atrodo, kad jau viską žinome, esu tikra, kad mokymuose kiekvienas ras naujos ir dar negirdėtos informacijos“, – įsitikinusi asociacijos Viešieji interneto prieigos taškai direktorė Laura Grinevičiūtė.

Mokymuose apie e. paslaugas planuojama iki kitų metų balandžio mėnesio apmokyti net 8000 Lietuvos gyventojų. Kiekvienas gali rinktis sau patogų būdą – dalyvauti gyvai arba mišriu būdu, dalį paskaitų išklausant namuose nuotoliniu, kitą – atvykstant į biblioteką.

12 akademinių valandų trukmės mokymuose sukaupta svarbiausia informacija apie teikiamas pagrindines elektronines paslaugas – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, Užimtumo tarnybos, Regitros, E. policijos, savivaldybių ir kitų. Lektoriai papasakos, kaip jas rasti, kaip prie jų prisijungti bei kaip jomis naudotis.

„Juk skaitmeniniai sprendimai sutaupo labai daug mūsų laiko, – tvirtina L. Grinevičiūtė. – Ar žinojote, kad internetu galima deklaruoti savo gyvenamąją vietą? O taip pat rasti giminaičio kapą? Galiausiai pasitikrinti vairuotojo sveikatos pažymos galiojimo laiką? Tai įmanoma, tereikia žinoti, kur ieškoti“, – priduria L. Grinevičiūtė.

Kartu mokymuose yra pateikiama ir naujausia informacija apie šiuo metu populiariausius sukčiavimo atvejus internete, e. kvalifikuoto parašo galimybes, dokumentų skenavimą išmaniaisiais įrenginiais ir daug kitos naudingos informacijos.

Ragina pasinaudoti galimybe išmokti dalyvaujant nemokamuose mokymuose

Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė Danguolė Abazoriuvienė įsitikinusi, jog bibliotekų funkcija jau seniai nebėra vien tik knygų skolinimas. „Bibliotekos šiuo metu yra daugiafunkcinės įstaigos ir informacijos teikimas bei gyventojų skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymas yra viena iš pagrindinių jų veiklų. Bibliotekų darbuotojams svarbu saugi ir atsakinga visuomenė, todėl nuolat aktyviai vykdomi įvairūs mokymai, konsultacijos. Jos įsijungusios į Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo programą – tai Lietuvos bibliotekų iniciatyva sukurtas projektas, siekiantis mūsų šalies žmonėms suteikti nemokamas žinias apie saugų, etišką ir legalų internete randamos informacijos vartojimą. Taigi, bibliotekos turi ilgametę patirtį ugdant skaitmeninio raštingumo įgūdžius“, – pasakoja D. Abazoriuvienė.

Danguolė pritaria, kad technologijų amžiuje pradėtos vystyti e. paslaugos itin padeda sutaupyti brangaus laiko, tačiau tyrimai rodo, kad daug žmonių dar negeba jomis naudotis. Nors kompiuterio neturintiems sudaryta galimybė naudotis įrenginiu ir internetu bibliotekose, dažnai ypatingai vyresnio amžiaus žmonės neturi reikalingų įgūdžių tam. Būtent tai ir siekiama pakeisti siūlomais mokymais.

„Nemaža visuomenės dalis dar neturi skaitmeninio raštingumo pagrindų, negeba naudotis e. paslaugomis ir tai neužtikrina gyvenimo kokybės bei profesinio tobulėjimo. Kaip pasinaudoti reikalingų viešųjų e. sistemų teikiamomis galimybėmis? Ir pagaliau, kaip išlikti oriam technologijų apsuptyje? Šiuos atsakymus galima surasti dalyvaujant bibliotekose organizuojamuose nemokamuose mokymuose „Skaitmeniniai įgūdžiai: viešosios e. paslaugos kasdienai“, – mokymų naudą įžvelgia Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė.

UAB IT Akademijos direktorės Vilmos Eidukynaitės paklausus, ar sunku mokytis, ji užtikrino – programa ir išsami, ir įkandama, o lektoriai pasiruošę suteikti reikalingą pagalbą kiekvienam mokymų dalyviui. „Drąsiai raginu registruotis visus norinčius į mokymus internetinėje svetainėje mokytiskartu.lt. Pasirinkę savo apskritį bei savivaldybę kiekvienas susidomėjęs mokymais gyventojas ras šiems metams suplanuotas mokymų grupes, jų laiką bei adresą. Taip pat galima skambinti telefonu, rašyti el. laišką bei kreiptis į artimiausią biblioteką, kur bibliotekininkai mielai padės užsiregistruoti į mokymus,“ – priduria V. Eidukynaitė.

Kaip sako mokymų organizatoriai, „Sužinok, pritaikyk ir sutaupyk laiko!“ Taupykite savo laiką ir išnaudokite jį smagesnėms veikloms, nei stovėjimui eilėse. Juolab, kad dabar tai padaryti labai paprasta.

Registracija į mokymus vyksta:
• https://mokytiskartu.lt/
• tel.: +370 620 20 961
• el. paštu: mokymai@vipt.lt
• kreipiantis į artimiausią biblioteką

***
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Organizatorių.

Spalio 10 d. Švėkšnos sinagogoje (Liepų a. 12, Švėkšna) vyks restauruotų lietuviško kino klasikos filmų peržiūra ir restauruoto Švėkšnos dvaro stalo pristatymas bei paroda.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos kino centras kasmet skaitmenina ir restauruoja kino klasikos juostas, taip skatindamas lietuviškos kino klasikos plėtrą. Šiuo metu restauruotų filmų katalogą sudaro kino juostos, sukurtos nuo 1958-ųjų iki 1998-ųjų metų. Programą sudaro vaidybiniai, dokumentiniai ir animaciniai filmai, o galbūt nustebsite sužinoję, kad lietuviškos animacijos istorija jau skaičiuoja daugiau kaip 110 metų.

Restauruojamoje Švėkšnos sinagogoje lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti filmus, bet ir pirmieji išvysti restauruotą XIX a. Švėkšnos dvaro stalą.

Daugiau – https://www.silutesmuziejus.lt/news/kino-filmu-pristatymas/

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Rugsėjo pabaigoje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka kvietė savo bičiulius minėti Europos paveldo dienas. Tai kasmetinė iniciatyva, sujungianti daugybę Europos šalių ir skatinanti atrasti bei pažinti kultūros paveldą iš naujo. Šiemet rugsėjo 18–26 d. Europos paveldo dienos skatino atrasti architektūrinį paveldą kaip jungtį tarp praeities, dabarties ir ateities.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pirmą kartą prisijungė prie šios iniciatyvos parengusi nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir populiarinimo renginių programą „Europos paveldo dienos Šilutėje „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“.

Šilutė bendruomenės akimis

Rugsėjo 18 d. bibliotekoje prasidėjęs renginių ciklas startavo stendinės parodos „Šilutės architektūrinis paveldas“ pristatymu. Ši paroda išskirtinė tuo, kad ją kūrė pati bendruomenė – šilutiškiai, miesto svečiai ir kraštiečiai per vasarą siuntė savo darytas fotografijas. Kiekvienas kadras – tarsi asmeniškas žvilgsnis į miestą, jo pastatus, detales, nuotaikas ir istorijas. Spalvinga ekspozicija, parengta iš gautų nuotraukų, atspindėjo skirtingus žvilgsnius į Šilutės miestą. Paroda priminė, jog paveldas iš tiesų gyvas tik tada, kai jį atrandame, fotografuojame, dalijamės ir puoselėjame drauge.

Bibliotekoje pristatyta ekspozicija tapo gražiu renginių ciklo pradžios akcentu – ji įtraukė vietos bendruomenę ir parodė, kaip gyvai žmonės reaguoja į kvietimą pažvelgti į savo miestą naujai, per architektūros prizmę. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atsiliepė ir pasidalino savo fotografijomis. Esame ypač dėkingi Raimondai Canderienei, Sergėjui Gvildžiui, Severinui Gečui, Eglei Žąsytienei, Viliui Maciukevičiui bei Šilutės socialinių paslaugų centro lankytojams, kurie ypač aktyviai dalinosi savo nuotraukomis. Ši paroda vėliau bus eksponuojama Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialuose.

Ekskursijos po Šilutę

Šilutiškiai ir miesto svečiai dalyvavo dviejose pažintinėse ekskursijose po Šilutės miestą, kurias vedė profesionalus Šilutės H. Šojaus muziejaus gidas. Dalyviai leidosi į turiningą kelionę po miesto istoriją buvusioje Šilokarčemos gyvenvietėje, atrasdami ne tik architektūros pavyzdžius, bet ir mažiau žinomus pasakojimus, slypinčius už kiekvieno pastato sienų. Ekskursijų metu gidas atskleidė, kaip keitėsi miesto veidas bėgant laikui, klausytojai išgirdo istorijų apie miesto raidą, svarbiausius kultūros paveldo objektus bei žmones, kurių darbai ir idėjos suformavo Šilutės tapatybę.

Šios ekskursijos buvo puiki proga ne tik pasimėgauti pasivaikščiojimu po miestą, bet ir iš naujo atrasti pažįstamas gatves, pastatus bei jų paslaptis. Dalyviai dalinosi savo įspūdžiais, džiaugėsi gido profesionalumu ir galimybe pažinti savo miestą bei išreiškė norą kitais metais dalyvauti ekskursijose, kurios būtų surengtos kitose Šilutės miesto istorinėse gyvenvietėse – Žibuose, Verdainėje, kt.

Komandinis nuotykis Šilutės gatvėse

Rugsėjo 20 d. Šilutės mieste vykusios orientacinės varžybos subūrė šilutiškius ir miesto svečius į smagų nuotykį, kviesdamos pažinti vietos architektūros paveldą kiek netradiciškai – pasitelkiant azartą, išmaniąsias technologijas ir komandinį bendradarbiavimą.

Dalyviai, pasiskirstę komandomis, sekė Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus specialistų parengtomis užuominomis, sprendė galvosūkius ir ieškojo konkrečių pastatų bei objektų, atskleisdami įdomiausius miesto istorijos bei architektūros kampelius. Miesto gatvės tądien virto gyvu žemėlapiu, kuriame svarbiausia buvo ne tik greitis, bet ir sumanumas, bendras komandinis darbas bei smalsumas pažinti savo miestą.

Varžybose netrūko azarto, geros nuotaikos ir draugiškos konkurencijos. Visos komandos buvo apdovanotos – už parodytą išradingumą, atkaklumą ir entuziazmą. Šis renginys parodė, kad pažinti paveldą galima įvairiais netradiciniais būdais, o žaidimo forma suteikia galimybę tai daryti linksmai, įtraukiant tiek jaunesniojo, tiek vyresniojo amžiaus dalyvius.

Kūrybingos edukacijos moksleiviams

Šilutės profesinio mokymo centro moksleiviai dalyvavo net trijose kūrybinėse edukacijose, skirtose Europos paveldo dienoms paminėti. Užsiėmimų metu jie ne tik klausėsi pasakojimų apie Šilutės miesto paveldą ir meninius simbolius, bet ir patys tapo kūrėjais. Padedami edukatoriaus, jaunuoliai kūrė savo atvaizdus – piešinius ir kompozicijas, kurias vėliau perkėlė ant marškinėlių, taip pasigamindami unikalius suvenyrus.

Edukacijos suteikė galimybę derinti pažinimą su kūryba – užsiimdami menine veikla mokiniai atrado, kad paveldas gali būti įkvepiantis ir artimas kiekvienam. Kūrybinė atmosfera, eksperimentavimas ir bendras darbas leido pasijusti tikrais menininkais, o rezultatas –marškinėliai su pačių kurtu ženklu – primins šią patirtį dar ilgai.

Smagus žinių išbandymas

Rugsėjo 26 d. renginių ciklą „Europos paveldo dienos Šilutėje“ užbaigė interaktyvus iššūkis „(At)Pažink Šilutę“, subūręs bibliotekos bičiulius į smagų ir azartišką protų mūšį. Susirinkusios komandos varžėsi atsakinėdamos į klausimus apie Šilutės nekilnojamąjį kultūros paveldą, miesto istoriją, įdomius faktus. Dalyviai turėjo atpažinti įvairius miesto pastatus bei detales iš pateiktų vaizdų, prisiminti istorinius faktus ir parodyti, kaip gerai pažįsta savo miestą.

Protų mūšis virto ne tik žinių patikrinimu, bet ir smagiu bendravimo bei komandinio darbo vakaru – čia netrūko juoko, azarto ir geros nuotaikos. Visos komandos apdovanotos prizais. Dėkojame dalyvavusiems bičiuliams – Šilutės „Bočių“ bendrijos nariams, Šilutės trečiojo amžiaus universiteto komandai, Grabupių bendruomenei, Šilutės socialinės globos namų komandai ir kitiems dalyviams.
Šis renginys tapo puikiu paveldo dienų ciklo akcentu. Sujungus žinias, žaidimą ir bendruomeniškumą pažinti savo miestą galima ne tik vaikštant jo gatvėmis, bet ir žaidžiant, mąstant bei dalijantis patirtimis drauge.

Nepamiršti ir patys jauniausieji

Minint Europos paveldo dienas biblioteka nepamiršo ir jaunųjų šilutiškių. Miesto lopšelių-darželių auklėtiniams Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka parengė ir pristatė spalvinimo knygutę „Spalvink ir atrask Šilutę“. Tokiu būdu vaikai gali pažinti Šilutės miestą per kūrybą – spalvindami pažįstamus pastatus, gatves ir kultūros paveldo objektus jie įsimena miesto architektūrą bei istorines detales linksmai ir žaismingai. Knygutė tapo puikia priemone, skatinančia kūrybiškumą, smalsumą ir pirmuosius žingsnius link mūsų miesto pažinimo per žaidimą ir meninę veiklą.

Ši iniciatyva – dar vienas būdas įtraukti jauniausius šilutiškius į Europos paveldo dienų renginių ciklą ir parodyti, kad pažinti paveldą galima nuo mažų dienų, smagiai ir kūrybiškai.

Pabaigai

Savaitę trukusi programa kvietė šilutiškius ir miesto svečius atrasti nekilnojamąjį kultūros paveldą iš naujo – parodose, ekskursijose, kūrybinėse edukacijose, orientacinėse varžybose ir interaktyviuose žaidimuose. Kiekvienas renginys skatino domėtis savo krašto istorija, pastebėti architektūros grožį bei suprasti, kaip svarbu saugoti ir puoselėti paveldą kasdien.

Biblioteka džiaugiasi aktyviu bendruomenės, partnerių įsitraukimu ir žada kitais metais vėl prisidėti organizuojant Europos kultūros paveldo dienas, ieškodama naujų, kūrybiškų būdų pažinti ir pristatyti Šilutės paveldą. Juk pažinti miestą – tai pažinti save, savo šaknis ir bendruomenę, kuri kartu ir kuria ateities paveldą.

Projektas finansuotas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės lėšomis.

Informaciją parengė Dalia Bardauskienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai rugsėjį ir spalį nustatė neteisėtos žvejybos atvejų.

Kuršių mariose pričiupti žvejybos įmonės darbuotojai, kurie neteisėtai pagavo 4 šlakius, 11 ungurių ir 66 mažesnius negu leistino dydžio starkius. Už šiuos pažeidimus įmonei teks atlyginti 25 000 eurų žalą gamtai, o atsakingam žvejui gresia bauda iki 1 875 eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vykstant akcijai „Saugom lašišą“, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja reidus visoje Lietuvoje. Aplinkosaugininkai Vilniaus ir Klaipėdos regionuose rugsėjo–spalio mėn. nustatė žvejybos pažeidimų, tarp kurių – neteisėta lašišų, šlakių ir kt. žuvų žvejyba bei plačiažnyplių vėžių gaudymas, nesilaikant specialiosios žvejybos reikalavimų. Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė, be to, teks atlyginti padarytą žalą aplinkai.

„Rudenį, kai prasideda aktyvus lašišų ir šlakių žvejybos sezonas, pareigūnai per reidus dažniau nustato asmenis, nesilaikančius aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

M. Ramanauskienė priduria: „Prašome gyventojų išlikti budriems ir pranešti apie pastebėtus pažeidimus Aplinkos apsaugos departamentui“.

Vilniuje ir Trakų rajone rugsėjo mėnesį nustatyti pažeidimai

Vilniuje, prie Neries upės, aplinkosaugininkai, bendradarbiaudami su asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariais, nustatė žvejį, kuris pagavo šlakį. Iš žvejo paimta meškerė ir dirbtiniai masalai. Pažeidėjui gresia administracinė bauda nuo 250 iki 550 eurų. Už šį pažeidimą teks atlyginti žalą gamtai – 970 eurų.

Prie Neries upės pareigūnai taip pat nustatė dešimt limituotos šlakių ir lašišų žvejybos tvarkos pažeidimų – žvejoję asmenys neturėjo žvejo mėgėjo kortelių. Aplinkosaugininkai paėmė iš viso dešimt žvejybos įrankių.

Vykdydami specialiosios žvejybos patikrinimą, Trakų rajone, prie Verniejo ežero, pareigūnai nustatė, kad asmenys pagavo plačiažnyplių vėžių, tačiau į specialiajai žvejybai privalomą žvejybos žurnalą įrašė tik jų dalį. Į žvejybos žurnalą minėti asmenys neįrašė ir pagautų žuvų – seliavų, be to, žurnale įrašė kuojas, tačiau jų nepagavo. Žvejybos žurnalas yra būtinas dokumentas, skirtas sužvejotų žuvų ir kitų vandens gyvūnų apskaitai bei žvejybos veiklos priežiūrai. Atsakomybė už klaidingus ar nepateiktus duomenis tenka žuvų išteklių naudotojui. Pažeidėjams bus taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 450 iki 1 150 eurų. Paskaičiuota gamtai padaryta žala – 645 eurai. Žala kol kas neatlyginta.

Verslinės žvejybos pažeidimai Kuršių mariose

Spalio 1 d. pareigūnai kartu su asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariais Kuršių mariose pastebėjo valtimi plaukiančius žvejus verslininkus, kurie krante, tarp nendrių, iškrovė žuvis. Aplinkosaugininkams patikrinus iškrovimo vietą, paaiškėjo, kad verslinės žvejybos darbuotojai neteisėtai pagavo 4 šlakius, 11 ungurių ir 66 mažesnius negu leistino dydžio starkius. Už šiuos pažeidimus atsakingai įmonei teks atlyginti 25 000 eurų žalą gamtai. Atsakingam žvejui gresia bauda iki 1 875 eurų. Tyrimas tęsiamas.

Lašišų, šlakių ir vėžių žvejybos reikalavimai

Nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. vyksta akcija „Saugom lašišą“, siekiant užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos.

Plačiažnypliai vėžiai yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą, todėl draudžiama juos gaudyti, išskyrus atvejus, kai gautas specialiosios žvejybos leidimas.

Rugsėjo 16 d.–spalio 15 d. saugant lašišas ir šlakius jų neršto metu, upių ruožuose, kur ribojama šių žuvų žvejyba pagal Limituotos žvejybos tvarkos aprašo 1 priedą, invazinius vėžius galima gaudyti tik šviesiuoju paros metu ir turint žvejo mėgėjo bilietą.

Spalio 16 d.–gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius. Draudžiama gaudyti invazinius vėžius upių ruožuose, kur žvejoti lašišas ir šlakius draudžiama dėl žuvų neršto. Turint žvejo mėgėjo bilietą, invazinius vėžius leidžiama gaudyti ištisus metus, išskyrus tuos upių ruožus, kur žvejyba yra draudžiama dėl lašišų ir šlakių neršto.

A. Mažūno nuotr.

Lietuvos jūrų muziejus į 12 hektarų Dumblio ežerą Šilutės rajone išleido du tūkstančius vijūnų jauniklių. Šios į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos žuvies jaunikliai buvo išperinti ir auginti muziejaus laboratorijoje ir į natūralų vandens telkinį išleisti jau antrą kartą. Pirmą kartą šis ežeras buvo įžuvintas 1000 jauniklių prieš dvejus metus. Vijūnai – reta ir saugoma mūsų vandenų žuvis. Ji balansuoja ties išnykimo riba jau daugiau kaip 20 metų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Idėja padėti gamtai atkurti populiaciją kilo muziejaus vyresniajam ichtiologui Tadui Poškiui daugiau nei prieš dešimt metų tarptautinėje konferencijoje išgirdus apie šios žuvies populiacijos atkūrimo projektą. Po akvariumo rekonstrukcijos liko laisvų patalpų su įranga, tad čia buvo galima pradėti veisimą.

,,Pradžia buvo labai sudėtinga, – pasakoja Tadas. – Reikėjo suformuoti motininę bandą. Pirmieji vijūnai buvo paimti iš mano privataus telkinio, bet pasirodė, kad visi jie – patelės. Vėliau gavome patinų ir po kelių metų bandymų 2023 metais išveisėm pirmuosius žuviukus. Dumblio ežere vijūnams palankios sąlygos, nes jiems tinka dumblėti, seklūs vandens telkiniai, kur kitoms žuvims sunku išgyventi. Anksčiau vijūnai veisėsi kiekviename melioracijos griovyje ar balose.“

Manoma, kad šios žuvies populiacijos pokyčius lėmė klimato kaita, 7–8 dešimtmečiais vykdyta melioracija, kurios metu buvo nusausinti potencialūs vijūnams tinkami vandens telkiniai. Dabar didžiausia vijūnų populiacija yra Nemuno deltoje, jų yra polderiuose, Rusnėje. Dar neseniai vijūnas Lietuvoje buvo dažna žuvis, paplitusi ežeruose, upėse ir kūdrose.

Tadas Poškys pasakoja, kad kiekviena rūšis mūsų ekosistemai yra labai svarbi, nes joje atlieka tam tikrą funkciją. Anksčiau vijūnų buvo gausu pelkėtose, uždumblėjusiose kūdrose, kur kitos žuvys sunkiai išgyvena. Tokiems telkiniams patvinus ir išsiliejus, vijūnai patekdavo ir į kitus vandens telkinius. Juose tapdavo maistu plėšrioms žuvims, ir taip pernešdavo energiją iš vienų buveinių į kitas, užtikrinant mitybinę bazę ir plėšriosioms žuvims.

,,Matant, kai nyksta viena ar kita žuvis, turėtume suklusti ir susimąstyti, ką mes darome blogai – sako ichtiologas. – Turime daryti viską, kad ekosistema būtų sveika ir puikiai funkcionuojanti.“

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Per praęjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusią savaitę (40-ąją metų savaitę) Lietuvoje prasidėjo 2025–2026 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės). Bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) situaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai seka ištisus metus, tačiau gripo sezono metu tai daroma intensyviau, kad prireikus, būtų laiku imamasi priemonių sergamumui suvaldyti. Šiuo laikotarpiu atidžiai vertinami ne tik sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI rodikliai, bet ir hospitalizacijos nuo šių ligų situacija, sergamumo dinamika (didėjimo, mažėjimo tendencijos) ir, atsižvelgiant į tai, savivaldybėms siūlomos būtinos užkrečiamųjų ligų valdymo priemonės.

Gripo sezono metu išsamiai išanalizuotus duomenis pateiksime ne tik NVSC interneto svetainėje, tačiau ir pranešimuose spaudai, kuriais nuolat informuosime apie situaciją, dalinsimės rekomendacijomis, priminsime svarbiausias prevencijos priemones, skelbsime kitą svarbią informaciją.

40-ąją metų savaitę (rugsėjo 29 d. – spalio 5 d.) bendras suminis sergamumo rodiklis Lietuvoje šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite ir siekė 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (39-ąją savaitę jis buvo 1100,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusio sezono 40-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1181,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. COVID-19 ligos atvejų skaičius sumažėjo, gripo ir ŪVKTI – padidėjo. Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Vilniaus apskrityje (1346,6 atvejo 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Utenos apskrityje (873,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Šilutės rajone – 1005,74 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Mirties nuo gripo atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai.

lrv.lt nuotr.

2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,2 proc.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

„Dvidešimtoji Vyriausybė savo programoje yra numačiusi spartinti senatvės pensijų didinimą ir nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo perviršio dalies panaudojimo ir pensijų didinimo. Sieksime, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

2025 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 632 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija siekia beveik 670 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 720 eurų.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijosbazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Policijos nuotr.

Spalio 2 d. Šyšos upėje – tarp Šilutės stacionariosios prieplaukos ir tilto per Šyšos upę – policijos pareigūnai atlikto patikrinimą, per kurį nustatyta, kad išnuomotose vietose Šyšos krantinėje (senojo turgaus aikštėje) buvo rasta 12 katerių, kurie, kaip įtariama, buvo prišvartuoti ne jiems skirtose laivų statymo vietose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Surinkta informacija dėl galimų pažeidimų perduota Lietuvos transporto saugos administracijai, kuri atliks tolimesnį tyrimą ir įvertins, ar buvo pažeistos vidaus vandenų laivybos taisyklės bei laivų švartavimo tvarka.

Policija primena, kad laivų savininkai ir naudotojai privalo laikytis nustatytos tvarkos – švartuoti laivus tik tam skirtose, aiškiai pažymėtose vietose ir gerbti kitų asmenų teisę naudotis išnuomotomis krantinėmis.

Ventės rago ornitologinėa stoties langai. (am.lrv.lt inf. nuotr.)

Ruduo – paukščių migracijos metas. Šis laikotarpis sparnuočiams sudėtingas ne tik dėl alinančios kelionės į žiemavietes, bet ir dėl pavojų, kurie jų tyko kelyje. Paukščiai, bandydami pasiekti savo kelionės tikslą, susiduria su įvairiomis kliūtimis: aukštais kalnais, didžiuliais vandenynų ir dykumų plotais.

Prie migracijos metu žūstančių paukščių gausos prisidedame ir mes – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai ir blizgūs langų stiklai kelia mirtiną pavojų milijonams kasmet migruojančių sparnuočių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvienais metais, atsitrenkę į langų stiklus, pasaulyje nugaišta šimtai milijonų paukščių. Skaičiuojama, kad vien JAV dėl šios priežasties kasmet žūva per 100 milijonų sparnuočių. Europoje – apie 80 milijonų paukščių per metus. Daugiausiai tokių nelaimių įvyksta pavasarinių ir rudeninių migracijų metu.

Kiekvienais metais, atsitrenkę į langų stiklus, pasaulyje nugaišta šimtai milijonų paukščių.

Paukščių susidūrimai su stiklais yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pagrindinės priežastys – stiklo savybės – skaidrumas ir aplinkos atspindėjimas. Dauguma paukščių stiklą suvokia ne kaip kliūtį, o kaip atvirą erdvę – languose esančiuose atspindžiuose jie mato medžius, krūmus ir dangų. Paukščiai šį atspindį interpretuoja kaip fizinę erdvės tąsą arba saugų prieglobstį, o ne kaip neįveikiamą barjerą. Dėl šios priežasties jie prieš pastatus nesumažina greičio ir skrenda tiesiai į stiklą.

Lietuvoje ši problema taip pat labai aktuali – pastarosiomis dienomis stebimas didelis skaičius žuvusių paukščių atvejų visoje mūsų šalyje. Specialistai pabrėžia, kad šie įvykiai sutampa su rudens migracijos piku, kai per Lietuvą skrenda milijonai paukščių, judančių iš šiaurinių regionų į piečiau esančias žiemojimo vietas. Migracijos intensyvumą patvirtina ir Ventės rago ornitologinės stoties paukščių žiedavimo duomenys – vien rugsėjo mėnesį stotyje buvo sužieduoti 44 tūkstančiai paukščių.

Ypač daug žuvusių paukščių registruojama pajūrio regione. Jis yra svarbi Baltosios ir Baltijos jūrų paukščių migracijos kelio dalis, kuria kasmet praskrenda gausybė skirtingų rūšių paukščių. Rudeninės migracijos metu pro Klaipėdos apylinkes per parą gali praskristi net iki milijono paukščių.

Siekiant išvengti paukščių žūčių dėl susidūrimų su pastatų stiklais, Europos šalyse naudojami įvairiais piešiniais žymėti, neskaidrūs stiklai. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, atlikdamas rekonstrukciją padalinyje – Ventės rago ornitologinėje stotyje, pakeitė visus langus į specialius, kurių stiklai žymėti punktyru. Tokie langai paukščiams gerai matomi, todėl sparnuočiai į juos neatsitrenkia.

Ventės rago ornitologinėje stotyje langų stiklai žymėti punktyru. Tokie langai paukščiams gerai matomi, todėl sparnuočiai į juos neatsitrenkia.

Siekiant veiksmingai apsaugoti paukščius, būtini išsamesni šio reiškinio tyrimai ir jais pagrįstas apsaugos priemonių reglamentavimas. Moksliniai duomenys padėtų tiksliau įvertinti susidūrimų mastą ir efektyviausiai veikiančius sprendimus. Vis dėlto, prie paukščių apsaugos gali prisidėti kiekvienas iš mūsų. Viena paprasčiausių ir lengvai įgyvendinamų priemonių – ant stiklų klijuojami plėšriųjų paukščių siluetai ar kiti paukščių apsaugai skirti langų ženklinimai. Ant langų priklijuoti paukščių siluetai ar bet kokie kiti gerai matomi objektai padeda paukščiams atpažinti stiklo paviršių kaip kliūtį, taip sumažinama atsitrenkimų ir žūčių riziką.