www.silutesetazinios.lt archyvo.

Brangsta ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams lapkričio mėnesį kainuos 7,74 ct (su 9 proc. PVM) – 0,09 ct brangiau nei spalį.

Karšto vandens kubinis metras gyventojams kainuos 8,68 Eur (su 9 proc. PVM) – 5 ct brangiau nei spalio mėnesį.

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 8,59 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 9,38 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2024 m. lapkritį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 6,85 ct, o karšto vandens kubinis metras – 8,21 Eur.

vialietuva.lt.

„Via Lietuva“ primena apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas.

Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.

„Via Lietuva“ primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.

„Raginame vairuotojus visada rinktis saugų važiavimo greitį. Jį lemia daugybė veiksnių – vairuotojo patirtis, savijauta, oro sąlygos, automobilio techninė būklė, padangų ir kelio dangos būklė. Todėl saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną maksimalų. Kiekvienas iš mūsų kelyje yra atsakingas ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius, todėl vairuokime atsakingai, geriau važiuokime lėčiau, bet saugiau“, – kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Mažesnis maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose – ne vienintelis sezoninis pasikeitimas. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

Mopedais, motociklais, triračiais, visų rūšių keturračiais su vasarinėmis padangomis draudžiama važiuoti gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemiančių jo padarinius. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje dažnai dėl orų prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm.

Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurių priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Vertėtų prisiminti, kad naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą arba kurių protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.

Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Primename, kad dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Eismo sąlygos vėlyvą rudenį ar žiemos sezonu būna permainingos, todėl prieš kelionę būtina pasitikrinti, ar tinkamai veikia vairavimo sistema, stabdžiai, žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra plovimo skysčio ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Transporto priemonėje būtina turėti sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jos prireiks, jei sustojus teks išlipti iš transporto priemonės tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Praėjusią savaitę karate mokyklos „Shodan“ auklėtiniai vyko į jau tradiciniu tapusį turnyrą Olandijoje (Seek mieste) – Waterpoort Cup 2025! Į varžybas susirinko net septynių šalių sportininkai – viso jų dalyvavo 351 iš 38 karatė klubų. Bendroje komandinėje įskaitoje šodaniečiai iškovojo net 2 medalius: 1 aukso ir 1 bronzos!

Turnyre čempionu tapo bei aukso medalį pelnė šodanietis Edas Reikertas. Bronzos medalį garbingai laimėjo auklėtinis Majus Žukas.

Karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei treneriai Eventas Gužauskas ir Laurynas Vaičikauskas džiaugiasi kiekvienu šiose varžybose startavusiu auklėtiniu bei tokiais jų pasiekimais, ryžtu ir nuosekliu darbu siekiant pergalių!

Į turnyrą vykusiems „Shodan“ mokyklos auklėtiniams kelionė į Olandijos tarptautines varžybas tikrai neprailgo: jų laukė daugybė nepamirštamų nuotykių: nuo adrenalino kupinų atrakcionų Heide parke Vokietijoje iki pasakiško Disnėjaus pasaulio, Eifelio bokšto Paryžiuje bei tropinių vandens pramogų vandens parke Tropical Islands! Kiekvienas šioje kelionėje patyrė ne tik daug aktyvių veiklų ir sporto, bet ir džiugių bei įsimintinų akimirkų visam gyvenimui.

Sekantis svarbus renginys karate bendruomenėje jau lapkričio 15-16 dienomis – Baltijos Kata taurė ir stovykla 2025: sportininkai turės galimybę tobulinti kata įgūdžius su geriausiais Europos ir pasaulio karatė instruktoriais!

Policijos nuotr.

Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių dienoms daugelis žmonių vyksta lankyti artimųjų kapų – keliuose padidėja transporto priemonių srautai ir eismas tampa intensyvesnis, kyla nepatogumų parkuojant automobilius, gali padidėti vagysčių atvejų iš paliktų be priežiūros transporto priemonių bei gyvenamųjų patalpų.

Atsižvelgiant į tai, policijos pareigūnai nuo 2025 m. spalio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 2 d. stiprina patruliavimą.

Policijos pajėgos dirbs prie kapinių, jų prieigose esant poreikiui reguliuos eismą. Prie kapinių bus pastatyti laikini kelio ženklai, kuriais vairuotojams privalu vadovautis.

Išvykdami iš namų, nepamirškite pasirūpinti savo turto saugumu, uždaryti langus, užrakinti duris, įjungti apsaugos sistemos priemones. Jei Jūsų bute ar name neįrengta signalizacija, tiesiog paprašykite liekančio kaimyno, kad pasidomėtų, ar svetimi (įtartini) asmenys nesidomi paliktu butu (namu).

Būkite itin atidūs, kantrūs ir tolerantiški vieni kitiems. Įvertinkite važiavimo sąlygas ir važiuokite tik saugiu greičiu, laikykitės saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės, praleiskite pėsčiuosius.

Atvažiavę į kapines, nesudarykite sąlygų vagystėms, atidžiau rūpinkitės savo turtu. Palikdami automobilį nors ir trumpam, visada patikrinkite ar įjungta, ar patikimai veikia apsaugos sistema. Uždarykite langus bei stoglangius, užrakinkite duris, iš spynos ištraukite užvedimo raktelius. Nepalikite matomoje vietoje rankinių, mobiliųjų telefonų, dokumentų, kitų vertingų daiktų.

Automobilį statykite tik tam skirtose vietose, neužstatykite išvažiavimo.

Pastebėję prie kapinių, automobilių stovėjimo aikštelėse ar netoli jų įtartinus asmenis nedelsiant apie tai praneškite policijos pareigūnams.

Ramybės keliuose ir širdyse. Vėlines pasitikite atsakingai.

www.sandeliukunuoma.lt.

Vilnius auga, tankėja ir kasmet pritraukia vis daugiau aktyvių gyventojų bei smulkių verslų. Kartu su šiais pokyčiais keičiasi ir požiūris į erdvę: būstai kompaktiškesni, darbas – mobilesnis, pirkimai – dažnai internetu, o namuose norisi daugiau švaros ir mažiau nereikalingų daiktų. Neatsitiktinai išpopuliarėjo sprendimas, kuris anksčiau atrodė prabangus, o šiandien tapo kasdienybe – lengvas sandėliavimas.

Vilnius modernėja ne tik statybomis ir viešosiomis erdvėmis, bet ir tuo, kaip paprastai galime laikyti retai naudojamus daiktus saugiai, su prieiga tada, kai jų prireikia. Šiame gide – aiškiai ir praktiškai apie tai, kaip veikia šiuolaikinės saugyklos, į ką atkreipti dėmesį ir kaip nepermokėti.

Lengvas sandėliavimas Vilniuje – kas pasikeitė per pastaruosius metus

Šiuolaikinės saugyklos nebėra tik tamsūs rūsiai su bendromis durimis. Mieste atsiranda modernūs centrai, kuriuose akcentas – patogumas ir saugumas:

…….● Prieiga 24/7: įėjimas asmeniniu kodu ar kortele, be eilių ir grafikų derinimo.
…….● Skirtingi dydžiai: nuo „spintos“ tipo boksų iki erdvių patalpų, talpinančių viso buto turtą ar prekių atsargas.
…….● Klimato kontrolė: stabilus temperatūros ir drėgmės režimas jautresniems daiktams.
…….● Vaizdo stebėjimas ir signalizacija: vientisa saugumo sistema, apimanti įėjimus, koridorius ir krovos zonas.
…….● Krovos patogumai: liftai, vežimėliai, krovos rampos, plati parkavimo zona.
…….● Lankstūs terminai: mėnesiniai planai su galimybe prasitęsti arba keisti bokso dydį.

Kitaip tariant, lengvas sandėliavimas šiandien reiškia skaidrias sąlygas, greitą rezervaciją, paprastą naudojimąsi ir aiškią kainodarą.

Kaip veikia lengvas sandėliavimas Vilniuje?

Procesas sukurtas taip, kad nereikėtų biurokratijos ir ilgų formalumų:

…….● Įsivertinate poreikį: dėžių skaičius, stambiausi daiktai, planuojamas apsilankymų dažnis.
…….● Pasirenkate dydį ir vietą: arčiau namų, darbo, patogaus maršruto.
…….● Rezervuojate: dažniausiai internetu arba telefonu, per kelias minutes.
…….● Sudarote sutartį: trumpalaikę ar ilgesnę, su aiškiomis nutraukimo sąlygomis.
…….● Gaunate prieigą: asmeninį kodą ar kortelę ir įsikraustote jums patogiu metu.

Skaitmeniniai sprendimai lengvam sandėliavimui Vilniuje

Nuotolinė rezervacija: realiu laiku matosi laisvi boksai ir kainos.

Bekontaktis patekimas: kodai ar kortelės leidžia patekti be darbuotojo pagalbos.

Sąskaitos elektroniniu būdu: patogu verslui ir asmeniniam biudžeto planavimui.

Priminimai ir pranešimai: apie mokėjimus, sutarties pasibaigimą ar akcijas.

Sandėliavimo Vilniuje aktualumas gyventojams ir verslui

Gyventojams:

…….● Kraustymasis: kai reikia „tilto“ tarp seno ir naujo būsto adresų.
…….● Remontas: baldai ir technika laikinai iškeliami, darbai vyksta švariau ir greičiau.
…….● Sezoniniai daiktai: dviračiai, slidės, padangos, sodo įrankiai – viskas laukia kito sezono.
…….● Šeimos pokyčiai: gimus vaikui, išsikrausčius studentui, paveldėjus baldus.
…….● Hobiai ir kolekcijos: nuo muzikos aparatūros iki tapybos priemonių ar fotografijos fonų.

Verslui:

…….● E. prekyba: prekių atsargos arčiau kliento, paprastas patekimas komplektavimui.
…….● Įrankiai ir įranga: paslaugų teikėjų komplektai laikomi vienoje, saugioje vietoje.
…….● Parodų stendai ir reklama: sezoninei ekspozicijai nereikia brangaus nuolatinio sandėlio.
…….● Archyvai: dokumentai saugomi sausai, su kontroliuojama prieiga.
…….● Lankstumas: kai keičiasi apimtys, keičiamas ir bokso dydis – be ilgalaikių įsipareigojimų.

Kainodara ir sutartys – kaip nepermokėti už patogumą

Lengvas sandėliavimas – tai ir aiškios išlaidos. Į ką atkreipti dėmesį:

Mėnesio kaina: priklauso nuo dydžio, vietos ir papildomų paslaugų (klimato kontrolė, siuntų priėmimas).

Minimalus terminas: dažniausiai mėnuo, bet kartais siūlomi trumpesni laikotarpiai.

Užstatas: grąžinamas, jei laikomasi taisyklių ir atsiskaitoma laiku.

Vienkartiniai mokesčiai: sutarties administravimas, spynos ar kortelės įsigijimas.

Draudimas: rekomenduotina apdrausti laikomą turtą; pasitikslinti, ką apima.

Nuolaidos: ilgesniam laikotarpiui ar pirmajam mėnesiui – verta pasiteirauti.

Praktiškas biudžeto modelis: mėnesio kaina + užstatas + draudimas + vienkartiniai mokesčiai + pasirinktų papildomų paslaugų suma. Toks skaičiavimas padeda išvengti netikėtumų ir objektyviai palyginti kelis variantus.

Kaip pasirinkti dydį ir vietą: lengvas sandėliavimas – Vilnius modernėja ir tampa arčiau jūsų maršrutų

Dydis:

…….1–2 m²: sezoninė apranga, kelios eilės dėžių, smulkūs prietaisai, dokumentai.
…….3–5 m²: vieno kambario būsto turinys, sporto inventorius, keli didesni buities prietaisai.
…….6–10 m²: dviejų kambarių buto daiktai, daugiau baldų, pradinės e. prekybos atsargos.
…….10+ m²: gausesnis turtas, dirbtuvių įrankiai, parodų įranga ar didesnės prekių apimtys.

Vieta:

…….Lankysitės dažnai – rinkitės arčiau namų ar darbo.
…….Krausite stambius daiktus – svarbios rampos ir erdvus parkavimas.
…….Kainų jautrumas – miesto pakraščiuose dažnai palankesnės kainos, bet įvertinkite kelionės laiką.

Pro patarimas: pasimatavę stambiausius daiktus ir suskaičiavę dėžes, pridėkite 10–15 proc. erdvės praėjimams – tai palengvina naudojimąsi ir apsaugo dėžes nuo gniuždymo.

Lengvas sandėliavimas – Vilnius modernėja ir tai jaučiasi kasdien

Sandėliavimas – tai nebe kompromisas tarp kainos ir patogumo. Modernios miesto saugyklos leidžia išlaikyti tvarką namuose ir biure, o daiktus – saugiai ir racionaliai laikyti tiek, kiek reikia. Lengvas sandėliavimas reiškia: greitą rezervaciją, aiškias sąlygas, prieigą tada, kai patogu, ir tiksliai tokį paslaugų lygį, kokio reikalauja jūsų daiktai. Nesvarbu, ar planuojate remontą, kraustotės, vystote e. prekybą, ar tiesiog norite, kad namai alsuotų erdve – tinkamai pasirinktas boksas taps ne „juodąja skyle“, o gerai suorganizuota jūsų gyvenimo dalimi.

Vilnius modernėja, o kartu su juo modernėja ir mūsų įpročiai. Pasirinkite vietą, dydį ir sąlygas, kurios atitinka jūsų ritmą, ir sandėliavimas taps lengvas kaip niekada: be bereikalingo streso, be permokėjimo ir su ramybe, kad viskas – savo vietoje ir laiku pasiekiama. Daugiau informacijos: https://www.sandeliukunuoma.lt/sandeliavimo-paslaugos-vilniuje

.

.

Užsakymo Nr. 251030

T. Virbickio nuotr.

Antradienio vakarą pianistė Ieva Dūdaitė pajūryje pradėjo didžiausią karjeroje solinį turą Lietuvoje. Viena žymiausių šalies pianisčių per kiek daugiau nei mėnesį vienuolikoje Lietuvos miestų ir miestelių pristatys programą „Magiškasis Piano“, o tarp jų – Šilutės kultūros centre, kur lapkričio 29 dieną surengs finalinį turo koncertą.

Per pastaruosius metus Ieva Dūdaitė ne kartą įrodė, kad nebijo eiti už komforto zonos ribų: ji parašė ir kartu su leidykla „Alma littera“ pristatė knygą „Muzika visiems“, išmėgino jėgas projekte „Muzikinė Kaukė“ bei tapo pirmąja didžiausiose šalies arenose solinį turą surengusia pianiste Lietuvos istorijoje.

Tęsdama puikius metus, antradienio vakarą I. Dūdaitė Klaipėdoje surengė pirmąjį didžiausio iki šiol solinio turo po Lietuvą „Magiškasis Piano“ koncertą, kuriame skambino romantišką atmosferą sukūrusiu šviečiančiu fortepijonu, o pasirodymo metu atliko visame pasaulyje žinomus kūrinius bei savo autorinę kūrybą.

„Šiuo turu noriu grįžti prie akustinių koncertų ir intymios aplinkos mažesnėse salėse bei kurti šiltą, tikrą ir asmenišką ryšį su klausytojais. Atmosfera pirmajame koncerte buvo išties magiška, tad kviečiu visus netrukus pasimatyti kituose miestuose“, – sako I. Dūdaitė.

Ieva Dūdaitė – Kur keliai mus suves:
https://youtu.be/bSRmji491dU?si=QFiel5wDabpV2DDp

Naujasis turas I. Dūdaitei įsimins ne tik galimybe aplankyti daugybę šalies miestų bei miestelių, bet ir dėl vienos ypatingos priežasties. Šį mėnesį Ieva pasidalino džiugia žinia, kad su vyru Marijonu laukiasi antrojo vaiko, todėl turo koncertuose į sceną žengia, kaip pati teigia, „po širdimi nešiodama dar vieną dukrelę“.

„Ieva yra nuostabi moteris ir muzikantė. Žaviuosi jos drąsa, jos kūryba, stiliumi ir pasiekimais. Kartu su vyru tikrai turėjom puikų vakarą su gražiausia muzika ir nuoširdžiai net ašarą nubraukiau“, – teigia pirmąjį I. Dūdaitės turo koncertą stebėjusi klaipėdietė Rūta.

Būsimi „Magiškojo Piano“ turo koncertai vyks Birštone (lapkričio 6 d.), Ukmergėje (lapkričio 7 d.), Šiauliuose (lapkričio 11 d.), Utenoje (lapkričio 16 d.), Jurbarke (lapkričio 20 d.), Telšiuose (lapkričio 21 d.), Kretingoje (lapkričio 22 d.), Panevėžyje (lapkričio 26 d.), Tauragėje (lapkričio 28 d.) ir Šilutėje (lapkričio 29 d.). Bilietus platina „Bilietai.lt“.

LHMT.

Smarkiausi vėjo gūsiai prognozuojami vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Kitur bus daug ramiau.

Rekomendacijos: išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Jei privalote eiti į lauką, tinkamai apsirenkite. Nestatykite automobilių prie medžių. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius. Sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius. Būkite atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Etninės kultūros globos taryba, kaip ir kasmet, kviečia visus Lietuvos žmones, bendruomenes, savivaldybes, švietimo ir kultūros įstaigas, šeimas bei jaunimą jungtis prie „Gerumo, atminties ir bendrystės akcijos“, skirtos artėjančioms Vėlinėms.

Tikslas – puoselėti lietuviškus papročius, atminti išėjusius artimuosius, stiprinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, skleisti šviesą ir šilumą.

Taryba primena, kad Vėlinių laikotarpis nuo seno apima ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį – vadintą Vėliniu – kai buvo minimi protėviai, dėkojama gamtai ir dalijamasi gerumu.

Šiemet Taryba kviečia spalio–lapkričio mėnesiais imtis atgaivinančių šio laikotarpio prasmę veiklų, įtraukiant į jas vaikus ir jaunimą:

Pagerbti protėvius ir Lietuvai nusipelniusius žmones – aplankyti kapus, partizanų atminimo vietas, sutvarkyti apleistas kapavietes, surengti žygius ar atminimo renginius.
Kurti aplinkos papuošimus ir simbolius, atspindinčius padėką Žemei ir protėviams – iš mūsų krašto derliaus gėrybių, vaško žvakių ar kitų gamtos dovanų.
Padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos – aplankyti vienišus ir kitus socialiai remtinus žmones, skatinti gerus darbus kasdienybėje.
Atgaivinti senąsias rudeninių turgų tradicijas – organizuoti renginius su prekyba derliaus gėrybėmis, muzika, žaidimais ir bendru pasibuvimu.
Stiprinti bendruomeninius ir šeimos ryšius – rengti vakarones, susitikimus, giminės suvažiavimus, kurti giminės medžius, dalintis prisiminimais.
Gilintis į mirusiųjų pagerbimo prasmę, ypač ugdymo įstaigose, padedant vaikams ir jaunimui suprasti mirties kaip gyvenimo dalies prigimtį ir jos vietą žmogaus būtyje.
Taryba pabrėžia, kad ši iniciatyva yra atsvara vis labiau plintančiai Helovino šventei, kurios turinys dažnai iškreipia mirties ir anapusinio pasaulio prasmę. Helovino renginiuose paplitę bauginantys vaizdiniai, smurtą imituojantys veiksmai ar agresyvūs garsai gali neigiamai paveikti vaikų ir jaunimo psichinę sveikatą.

Taryba siūlo riboti šiurpių Helovino renginių organizavimą, ypač švietimo ir ugdymo įstaigose, taip pat atsakingai vertinti tokių renginių turinį viešosiose erdvėse, o komerciniuose renginiuose derėtų aiškiai atskirti erdves pagal amžiaus grupes, jų organizatoriai turėtų pateikti informaciją apie renginio tinkamumą vaikams.

Etninės kultūros globos taryba džiaugiasi, kad vis daugiau švietimo ir kultūros įstaigų renkasi puoselėti lietuviškas tradicijas, o ne gąsdinančius Helovino renginius. Tikimasi, kad „Gerumo, atminties ir bendrystės akcija“ taps gražia kasmetine tradicija, vienijančia žmones gerumui, atminčiai ir bendrystei.

2025 m. spalio 15 d. Etninės kultūros globos taryba išsiuntė raštą ir kreipėsi į kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos valdžios institucijas, savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius, atkreipdama dėmesį į Lietuvoje senuosius Vėlinių papročius vis labiau užgožiančio šiurpaus Helovino neigiamą įtaką vaikams ir jaunimui, taip pat į prieštaravimą mūsų šalyje galiojančiam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui.

Policijos nuotr.

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas, kai daugelis iš mūsų lanko artimųjų kapus, policija kviečia sutikti ramiai. Šiuo laikotarpiu keliuose padaugėja automobilių, todėl svarbu pasirūpinti savo ir kitų saugumu. Šalies apskričių policijos pareigūnai visą Vėlinių savaitgalį dirbs sustiprintu režimu – prie didžiausių kapinių reguliuos eismą, padės vairuotojams, patruliuos kapinių prieigose ir užtikrins viešąją tvarką.

Sustiprintos policijos pajėgos darbą didžiuosiuose miestuose pradėjo nuo spalio 25 dienos ir budės iki lapkričio 2-osios. Pareigūnai dirbs tiek prie kapinių prieigų, tiek pagrindiniuose keliuose, kad užtikrintų saugų eismą ir viešąją tvarką.

Daugiau dėmesio eismui prie kapinių

Kaip ir kasmet, prie didžiausių kapinių bus eismo organizavimo pokyčių. Kai kuriose vietose eismas bus nukreipiamas apylankomis, bus draudžiama sustoti šalia kapinių vartų, autobusų stotelių ar įvažiuoti tam tikromis kryptimis.

Prie šių kapinių ir jų prieigose dirbs papildomi patruliai, policijos rėmėjai, eismo reguliuotojai. Pareigūnai padės vairuotojams saugiai pasistatyti automobilius, užtikrins, kad eismas vyktų sklandžiai, o pėsčiųjų srautai būtų saugūs.

Jei tik įmanoma, geriau rinkitės viešąjį transportą – taip išvengsite spūsčių ir stovėjimo rūpesčių. Pasirūpinkite ir asmeniniu saugumu – turėkite įkrautą telefoną, būkite budrūs tamsiuoju paros metu.

Policija ragina visus elgtis atsakingai, neskubėti, laikytis eismo taisyklių ir pareigūnų nurodymų. Kantrybė, pagarba ir dėmesingumas padės išvengti incidentų ir užtikrins, kad artimųjų kapus aplankytume ramiai ir saugiai.

PATARIMAI

Vairuotojams:

Planuokite kelionę į kapines iš anksto, venkite išvažiuoti paskutinę minutę ir atsidurti spūstyje.

Patikrinkite automobilio techninę būklę – padangas, žibintus, stiklų valytuvus.

Laikykitės eismo organizavimo pokyčių – atkreipkite dėmesį į kelio ženklus ir policijos pareigūnų nurodymus.

Automobilį statykite tik tam skirtose vietose, neužstatykite išvažiavimo, nesirinkite kelkraščių kaip stovėjimo vietų.

Nepalikite automobilyje matomoje vietoje vertingų daiktų, rankinių ar dokumentų – juos paslėpkite arba pasiimkite su savimi. Vykdami į kapines neimkite daug grynųjų pinigų.

Įsitikinkite, kad automobilį užrakinote, uždarėte langus ir stoglangį, jį palikite gerai apšviestoje, judrioje vietoje.

Pėstiesiems ir dviratininkams:

Būkite matomi – dėvėkite atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes ar kitus elementus.

Eikite tik šaligatviais ar pėsčiųjų takais, per perėjas, venkite eiti važiuojamąja dalimi.

Būkite atidūs prie kapinių vartų ir automobilių stovėjimo vietų – eismas čia ypač intensyvus.

Gerbkite kitus lankytojus, nesibraukite per automobilius, būkite kantrūs.

F. Bajoraičio bibliotekos.

Spalio 24-osios vakarą Šilutės konferencijų centre vyko Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuota „Jaunimo naktis 2025“. Tai jau tradicija tampantis renginys, subūręs pilnutėlę salę jaunuolių, trokštančių praleisti įsimintiną vakarą, pilno įkvėpimo, naujų patirčių ir smagaus laiko kartu. Šių metų programa buvo ypač turininga – nuo motyvacinių susitikimų iki šokių.

Renginį atidarė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Šukytė, Šilutės jaunimo reikalų koordinatorė Rimantė Čiutienė ir projekto „Rytojaus architektai“ vadovas Ovidijus Normantas. Jie linkėjo jaunimui drąsos, kūrybiškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis, pabrėždami, kad kiekvienas iš jų yra rytojaus kūrėjas.

Vienas laukiamiausių vakaro momentų – susitikimas su keliautoju, Europos karate čempionu, Atlanto vandenyną perplaukusiu bei į Everestą įkopusiu Aurimu Valujavičiumi. Jo paskaita-diskusija „Kelionių gyvenimiškos istorijos“ sudomino visus, esančius salėje. Svečias dalijosi ne tik įspūdžiais iš savo iššūkių kupinų kelionių, bet ir mintimis apie drąsą, ryžtą bei svajonių siekimą: „Didžiausia kelionė prasideda nuo vieno mažo žingsnio,“ – sakė jis, kviesdamas jaunimą nebijoti išbandymų.

Pasiklausius įkvepiančio pasakojimo scenoje pasirodė Jaunimo patirčių tinklo komandos savanorės Vakarė Balandytė ir Adelina Martišiūtė, kalbėjusios apie Europos Sąjungos galimybes jaunimui. Jaunosios savanorės pasakojo apie įvairias programas, tarptautinę savanorystę ir tai, kaip dalyvavimas jose praplečia akiratį, suteikia pasitikėjimo bei naujų draugysčių visoje Europoje.

Vakaro dalyviai turėjo galimybę dalyvauti mokymuose „Galimybės, kurios įkvepia veikti – asmeninė istorija“, kuriuos vedė Nerijus Miginis – daugiau nei du dešimtmečius su jaunimu dirbantis ekspertas. Jis skatino dalyvius ieškoti motyvacijos, atrasti savo stipriąsias puses ir imtis veiklos, kuri teikia prasmę: „Veikti įkvepia ne aplinka, o žmogaus pasirinkimas keistis“, – akcentavo N. Miginis.

Ne mažiau dėmesio sulaukė Šilutės pirmosios gimnazijos jaunimo grupės „Neurozė“ (vad. Vygantas Stoškus) muzikinis pasirodymas. Gyvai atliekamos dainos, energija ir jaunatviškas entuziazmas uždegė visą salę. Vakaras užsibaigė smagia naktine diskoteka su DJ, šokiais ir bendrystės jausmu iki pat paryčių.

Organizatoriai dėkoja įmonei „Kulinarai“ už dalyvių maitinimą, rėmėjams „FOOD Lovers“, „Danvita“ – už gardžius skonius, Šilutės kultūros centro komandai – už visokeriopą pagalbą ir suteiktą erdvę renginiui bei Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyriui.

Renginys organizuotas įgyvendinant projektą „Rytojaus architektai“ (projekto vadovas – Ovidijus Normantas), finansuotą Šilutės rajono savivaldybės.

„Jaunimo naktis 2025“ tapo įrodymu, kad Šilutės jaunimas yra aktyvus, kūrybiškas ir pasirengęs kurti pokyčius savo mieste. Labai tikimės, kad kitais metais Šilutėje vėl bus surengta įspūdinga „Jaunimo naktis“, kurioje dalyvių lauks dar daugiau patirčių, veiklų ir nepamirštamų emocijų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lyginant su praėjusių metų aplinkosaugos reitingu, Šilutė pakilo per 10 pozicijų.

Aplinkosaugos reitingo vertinimo kriterijus kūrė Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ekspertų komisija.

Šiemet reitingą sudaro 49 vertinimo kriterijai atliekų ir žiediškumo, energetikos, statybos ir teritorijų planavimo, susisiekimo, klimato kaitos politikos, aplinkos ir vandens kokybės, biologinės įvairovės bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse.

Didžioji dalis duomenų, atspindinčių savivaldybių parengtas strategijas ir taikomas praktikas, buvo surinkti, apklausiant savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais kiekybinių rezultatų ar kitais viešai skelbiamais rodikliais, buvo surinkti iš įvairių valstybinių įstaigų ir įmonių.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nuo COVID-19 ligos mirė 5  žmonės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 20–26 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Spalio 13–19 d. (42-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 43-ąją savaitę vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Lyginant šių metų 43-osios savaitės sergamumo duomenis su 42-osios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų skaičius – padidėjo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius – sumažėjo, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. 2024 m. 43-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1262,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią (43-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 4 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50 asmenų. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 5 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-atveju-skaicius-nezymiai-padidejo-CRLa/

Pamario žemės kronikos motyvais.

Kalėdos jau ne už kalnų.
O tai reiškia, kad Šilutėje vėl – maždaug 13-ą kartą – bus puošiama eglių alėja.
Šių metų tema – žvaigždės…

Žvaigždžių pasitaiko įvairių.
Bet pastaraisiais metais ryškiausiai spindi vietinės reikšmės šviesuliai, politikais vadinami.
Tiesa, jų nėra labai daug, todėl, ko gero, visų jų atvaizdai tilptų ant vienos šventinės žaliaskarės…

Beje, bandymų papuošti Kalėdų eglę vietinės reikšmės šviesulių atvaizdais pamario krašto istorijoje jau būta.
Prieš kokius 15 metų.
Tiesa, tik tarybos posėdžių salėje (nuotr. dešinėje).
Betgi niekas nedraudžia padaryti daugiau ir geriau, kad Šilutės vardas dar plačiau nuskambėtų per Lietuvą…

Įsivaizduokite kokį šimtą Kalėdų eglučių.
O ant jų šakų tabaluotų vietinės reikšmės žvaigždutės.
-Kaip gražu, – sakytų mamos.
-Aš ilgi tokios noliu! - rankomis jų siektų pypliai.
-Nevalia jų liesti, - sudrausmintų tėčiai, – nes galit užsikrėsti…

Tokiems patarčiau prisiminti karantiną ir visur nešiotis dezinfekcinio skysčio.
Bet kas aš toks, kad kitus mokyčiau…

1482- kad saulėgrąžos vėl žydėtų!

Šviesios savaitės.

Kaip visada…
Orestas

Beje, vos nepamiršau:

R. Lukošiaus nuotr.

Spalio 24-25 dienomis Kėdainių arenoje vyko Lietuvos U-16, U-14 ir U-12 dziudo čempionatas, kuriame dalyvavo ir Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius).

Penktadienį kovojo U-16 ir U-12 amžiaus grupių sportininkai. Tądien ant tatamio savo jėgas išbandė šeši Šilutės sporto mokyklos atstovai. Geriausiai sekėsi Rapolui Vasiliauskui, kuris savo svorio kategorijoje įveikė visus varžovus ir iškovojo čempiono vardą. Kristijonas Užkuraitis ir Adrijus Gečas užėmė trečiąsias vietas.

Šeštadienio kovose (U-14 amžiaus grupėje) dalyvavo penki šilutiškiai. Tadas Kazlauskas iškovojo trečiąją vietą, o Benas Burba pralaimėjo kovą dėl bronzos medalio ir liko penktas.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą.

taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas Šilutės rajono gyventojas, kuris socialiniame tinkle „Facebook“, po LGBTQ+ naujienų portalo paskelbtos nuorodos į straipsnį „Milijonai žmonių per BBC išgirdo, kokia yra tikroji LGBTQ+ padėtis Lietuvoje“, parašė komentarą: „Naikinti kaip tarakonus juos ir visus į dujų kameras“.

Teismas nustatė, kad šiuo komentaru K. B. skatino diskriminuoti, smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos, taip viešai kurstė neapykantą ir niekino minėtą asmenų grupę.

Kaltinamasis prisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo. Jis paaiškino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ yra susikūręs paskyrą išgalvota pavarde. K. B. teigė esąs konservatyvių pažiūrų ir manantis, kad „normali šeima yra tik vyras ir moteris“, todėl po minėto straipsnio, supykęs ir nesusivaldęs, parašė komentarą. Anot jo, tokį veiksmą lėmė nepasitenkinimas „dėmesio siekiančiu šių asmenų viešinimusi ir teisių įrodinėjimu“. Vyras tikino nepagalvojęs, kad tokiu komentaru kurstys neapykantą, ir gailėjosi savo poelgio.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant liudytojų parodymus, konstatavo, kad K. B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos – yra visiškai įrodyta.

Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas įvertino, jog K. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas paskyrė jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams – ir įpareigojo per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, teismas konfiskavo vyrui priklausančius mobiliojo ryšio telefoną ir maršrutizatorių, kuriuos jis naudojo, darydamas nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo įteikimo turi teisę pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei toks prašymas nepateikiamas, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

www.silute.lt nuotr.

Spalio 30 d. nuo 08.00 val. iki 17.00 val. Naujininkų, Žąsyčių, Medžioklės, Kančaičių ir Kelvėtų miškuose Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai vykdys orientacinį žygį.

Žygio metu nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus vykdomi kasimo darbai.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Spalio mėnesį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykdytas projektas senjorams „Socialinis projektas“. Projekto veiklos vyksta Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje ir Klaipėdos regiono bibliotekose, finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Projekto tikslas – įgyvendinti kultūros, edukacijos ir laisvalaikio veiklas, kuriomis siekiama didinti vyresniojo amžiaus (senatvės pensijos amžiaus) žmonių, socialinę įtrauktį, sumažinti jų izoliaciją ir pagerinti psichikos bei emocinę sveikatą.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje prie socialinio projekto prisijungė ir įvairias veiklas išbandė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai” Šilutės rajono bendrijos nariai.

Senjorai dalyvavo edukaciniame cikle „Atrask Šilutės kraštą“. Vyko keturi užsiėmimai: stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“, interaktyvus žaidimas „Grindopolis 2.0. Mažoji Lietuva“, „Kahoot“ viktorina apie Fridrichą Bajoraitį bei interaktyvus galvosūkių kambarys „Svečiuose pas Fridrichą Bajoraitį“.

Edukacijų metu dalyviai žaidė stalo žaidimą „Keliauk ir pažink Šilutę“, kuris supažindino su miesto istorijos ir kultūros paveldu. Interaktyvus žaidimas „Grindopolis 2.0. Mažoji Lietuva“ skatino pažinti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono ir Šilutės krašto istoriją, kultūros paveldo objektus, žymias asmenybes, tradicijas ir papročius, architektūrą, meną, muziką, kt. „Kahoot“ viktorina apie Fridrichą Bajoraitį buvo skirta Mažosios Lietuvos poeto biografijai ir kūrybai atskleisti, vyko kraštotyrinės medžiagos apie jį pristatymas. Interaktyviame galvosūkių kambaryje „Svečiuose pas Fridrichą Bajoraitį“ dalyviai, spręsdami galvosūkius, galėjo panirti į išmanias 3D videoprojekcijas ir daugiau sužinoti apie rašytojo gyvenimą bei kūrybą.

Šie užsiėmimai suteikė dalyviams progą ne tik prasmingai ir turiningai praleisti laiką, bet ir stiprino jų bendravimo įgūdžius, kūrybiškumą bei komandinio darbo dvasią. Biblioteka tapo erdve, kur senjorai galėjo ne tik mokytis bei atrasti naujų žinių, patirčių, bet ir pajausti bendrystę, emocinį palaikymą.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės vicemerui Tomui Budrikiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

T. Budrikis, eidamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, 2019–2022 m. galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pateikė jo, kaip tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas ir įsigytas autodetales. Tokiu būdu T. Budrikis Šilutės rajono savivaldybei galimai padarė 3 910 eurų žalą, teigiama bendrame Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Prokuratūros pranešime.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus, kurias privačios žemės savininkai – įmonės ir gyventojai – gali peržiūrėti prisijungę prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir apie tai sulauks VMI pranešimų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai arba šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau nenurodė savo el. pašto adreso, žemės mokesčio deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 17 d.

Apie 61 mln. eurų – tiek už šiuos metus turės sumokėti privačios žemės savininkai: 50 mln. eurų apskaičiuota sumokėti 790 tūkst. gyventojų, o beveik 11 mln. eurų – per 17 tūkst. įmonių.

„Popierines deklaracijas klasikiniu paštu išsiųsime maždaug 150 tūkst. žemės savininkų. Atkreipiame dėmesį į būtinybę gyventojams nurodyti teisingą savo gyvenamosios vietos adresą su pašto kodu, kad deklaracijos juos pasiektų laiku. Adresą galima pasitikrinti savo seniūnijose arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų. Tačiau yra viena išimtis – jei apskaičiuota mokėtina žemės mokesčio suma yra 2 eurai arba mažiau, tuomet žemės mokesčio deklaracija nesiunčiama ir žemės mokesčio mokėti nereikia“, – teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pernai, už 2024 m., buvo apskaičiuota apie 60,8 mln. eurų žemės mokesčio, kurį turėjo sumokėti 787 tūkst. žemės savininkų: maždaug 50,4 mln. eurų – gyventojai ir 10,4 mln. eurų – įmonės.

Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį – per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu nurodant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose. Jei mokestį už kitą asmenį moka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą 3011.

Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkę žemės mokesčio temą, gali sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą automatiniu pranešimu, nelaukdami eilėje. Norintiems apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060. Individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo taip pat teikiamos šiuo telefonu.

Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį galima rasti interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiandien – Tarptautinė klimato kaitos diena.

Šios dienos ir Klimato savaitės proga, pasižiūrėkime kurios žiemos Lietuvoje buvo šaltos ir šiltos. Grafike – skirtingų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2025 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (ši reikšmė vidutiniškai siekia -2,9 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad vienų ar kitų metų žiema buvo šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį neretai gali sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiemos dalis galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių galbūt dar pamena, kad seniau žiemos dažnai buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario).

Grafike aiškiai galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų pasitaikydavo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema buvo jau seniai, prieš tris dešimtmečius, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra – neigiama). Šalta buvo tiek gruodį, tiek 1996 m. sausį–vasarį ir netgi kovą. Žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko apie 5 mėnesius.

Iš grafiko galite matyti, kad šaltos yra buvę ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu fiksuoti stiprūs šalčiai, gausiau prisnigdavo, o po šių žiemų atėjęs kovas – pusiau žiemiškas.

Na, o dabar tenka konstatuoti, kad jau 12 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė pati šilčiausia stebėjimų istorijoje, jog meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet didelę jos dalį vyraus lapkričiui būdingi pilki, bet [kaip žiemą] šilti orai.

Atsižvelgiant į tendencijas, yra didelė tikimybė, kad ateinančią žiemą ir vėl vyraus nešalti orai ir per tris kalendorinės žiemos mėnesius įsiterps vos viena kita šalta ir sniegingesnė savaitė.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienio naktį numatomas lietus, daug kur smarkus. Galima perkūnija. Vėjas – vakarinių krypčių, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai – 15 m/s. Žemiausia temperatūra – 6–11 laipsnių šilumos. Dieną daug kur palis, vietomis, daugiausia šiauriniuose rajonuose, smarkiai. Galima perkūnija. Vėjas – vakarinių krypčių, 9–14 m/s, vietomis gūsiai – 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra – 7–12 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį kai kur prognozuojamas trumpas, nedidelis lietus, dieną daug kur protarpiais palis. Vėjas – pietinių krypčių, 7–12 m/s, dieną pajūryje gūsiai – 15 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, dieną – 7–12 laipsnių šilumos.

Pirmadienį daug kur protarpiais prognozuojami krituliai, vyraus lietus. Vėjas – pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, 9–14 m/s, dieną pajūryje gūsiai – 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 1–6, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Spalio 24 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, iki 19 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia kilimas.

Vandens temperatūra upėse – 4–12, ežeruose – 6–11, Kuršių mariose – 8–9, Baltijos jūroje – 10–11 laipsnių šilumos.