Iš gyvenimo paraščių.

„Drauskite būstą ir gaukite 3 mėnesius dovanų!“ – tai bent pasiūlymas!

Bet toliau nebeskaičiau, nes giliai susimąsčiau…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaži, ar tuos 3 mėnesius pridėtų prie man likusio gyvenimo, ar prie šių metų?
Norėčiau rinktis „prie likusio“, bet nuojauta kužda, kad galiu neatitikti papildomų – gyvenimo trukmės – sąlygų.
„Prie šių metų“ – daugiau garantijų, kad nelikčiau apgautas.
Tačiau, ką pagalvotų žmonės, jeigu kitąmet dar 3 mėnesius gyvenčiau šiais metais?
O ką pasakytų vaikai, pati?
Jau nekalbu apie kaimyną Petrą…

Ilgai svarstęs nusprendžiau, kad tokiems eksperimentams aš jau per senas.

Šviesaus artėjančio savaitgalio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasarį padidėjo išankstinės senatvės pensijos, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Gavėjai, gaunantys mažų pensijų priemokas, taip pat sulauks pasikeitusių išmokų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vis dėlto kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnes nei sausį išmokėtas sumas. Taip nutiks dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos – nors pačios pensijos padidėjo, jų mokėjimo grafikas lemia, kad vasario išmokos gali būti mažesnės nei sausį.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pradedamos mokėti vasario 7 d. ir pasieks visus gavėjus iki vasario 26 d.

Kodėl vienos pensijos didinamos nuo sausio, o kitos – nuo vasario

Nuo sausio jau mokamos indeksuotos senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos bei vienišo asmens išmokos. Taip yra dėl to, kad šios pensijos mokamos už einamąjį mėnesį.

Tuo metu išankstinės senatvės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijų, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos bei šalpos kompensacijos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį. Todėl sausį jų gavėjai gavo išmokas už gruodį ir dar nepajuto padidėjimo, o didesnių sumų už sausio mėnesį jie sulauks vasarį.

Mažiausių pensijų gavėjai gauna pensijų priemokas – į ką svarbu atkreipti dėmesį

Lietuvoje gyvenantiems pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir negalios (netekto darbingumo) pensijų gavėjai netekę 60 ir daugiau procentų dalyvumo (darbingumo). Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Praėjusiais metais jis siekė 446 eurus, o 2025 metais išaugo iki 450 eurų.

Jei žmogus yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 450 eurų ir jo gaunamos pensijos sumos. Jei žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija 2024 m. buvo 380 eurų – mažiau nei 446 eurai, todėl jis gavo ir 66 eurų priemoką.

Po indeksavimo 2025 m. sausį jo pensija padidėjo iki 423 eurų. Kadangi ši suma vis dar mažesnė nei 450 eurų, jis kas mėnesį gaus 27 eurų priemoką.

Svarbu: Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį. Todėl šiam žmogui buvo išmokėtos tokios sumos:
• Gruodį žmogus gavo pensiją už gruodį (380 eurų) ir priemoką už lapkritį (66 eurus) – iš viso 446 eurus.
• Sausį žmogus gavo padidintą sausio pensiją (423 eurus) ir priemoką už gruodį (66 eurus), iš viso – 489 eurus.
• Vasarį jis gaus vasario pensiją (423 eurus) ir priemoką už sausį (27 eurus), iš viso – 450 eurų.

Pokyčiai daugelio šalpos pensijų gavėjams

Iki šių metų pradžios šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų bei tam tikrų šalpos negalios pensijų gavėjai negalėjo kartu gauti ir socialinio draudimo pensijos – jiems buvo mokama didesnė iš dviejų išmokų.

Dėl Šalpos pensijų įstatymo pakeitimų nuo 2025 m. sausio 1 d. visiems šalpos pensijų ir išmokų gavėjams pradedamos mokėti ir kitos jiems priklausančios pensijos, jei jos buvo paskirtos anksčiau. Šalpos išmokos dabar skaičiuojamos kaip skirtumas tarp paskirtos kitos pensijos ir šalpos pensijos dydžio.

Pavyzdžiui, žmogui, kuris tapo asmeniu su negalia iki 24 metų ir kuriam nustatytas 45 proc. netektas dalyvumas, 2024 m. buvo paskirta 166,79 euro dydžio socialinio draudimo negalios pensija. Kadangi tuo metu jam priklausanti šalpos negalios pensija siekė 197 eurus, tai yra atitiko šalpos pensijų bazę, jis pasirinko gauti didesnę išmoką – šalpos negalios pensiją.

Nuo 2025 m. sausio 1 d., be atskiro prašymo, jam atnaujintas socialinio draudimo negalios pensijos mokėjimas, kurios dydis po indeksavimo siekia 185,03 euro. Kadangi 2025 m. šalpos pensijų bazė padidėjo iki 248 eurų, šiam žmogui mokamas skirtumas tarp socialinio draudimo negalios pensijos ir šalpos pensijos, t. y. 62,97 euro. Bendra jo gaunamų išmokų suma sudarys 248 eurus.

Svarbu: šalpos pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, o socialinio draudimo pensijos – už einamąjį. Todėl šiam žmogui buvo išmokėtos tokios sumos:
• 2024 m. gruodį – 197 eurai (šalpos negalios pensija už 2024 m. lapkritį).
• 2025 m. sausį – 382,03 euro (197 eurai šalpos negalios pensija už 2024 m. gruodį + 185,03 euro socialinio draudimo negalios pensija už 2025 m. sausį).
• 2025 m. vasarį – 248 eurai (62,97 euro šalpos negalios pensija už 2025 m. sausį [248 eurai – 185,03 euro] + 185,03 euro socialinio draudimo negalios pensija už 2025 m. vasarį).

Išankstinės pensijos po indeksavimo sumažinamos

Išankstinės pensijos indeksuojamos kaip ir kitos socialinio draudimo pensijos, tačiau po indeksavimo jos papildomai sumažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.

Pavyzdžiui, žmogui išankstinė senatvės pensija paskirta 2024 m. sausį 24 mėnesiams – iki 2025 m. gruodžio. Jo apskaičiuota pensija buvo 600 eurų, tačiau dėl išankstinio gavimo sumažinta 7,68 proc. (0,32 proc. × 24 mėn.), todėl 2024 m. jis gavo 553,92 euro pensiją.

2025 m. po indeksavimo pensija padidėjo iki 617,06 euro, tačiau ir vėl buvo sumažinta 7,68 proc., todėl žmogus gaus 569,66 euro dydžio pensiją.

LHMT.

Dėl aukšto atmosferos slėgio kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, varginti galvos svaigimas, pykinimas. Taip gali imti skaudėti širdį ar šiek tiek sutrikti regėjimas, nukristi darbingumas ir pan., perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastarosiomis dienomis labai išaugo atmosferos slėgis. Dar pirmadienio dieną buvo 1020–1025 hPa, o trečiadienio dieną pakilo iki 1030–1034 hPa. Šiandien jis jau siekia 1037–1039 hPa. Naujausi orų modelių skaičiavimai rodo, kad slėgis dar labiau išaugs.

Pačios didžiausios reikšmės bus pasiektos penktadienį ir šeštadienio naktį. Šiaurės rytiniuose rajonuose atmosferos slėgis (perskaičiuotas jūros lygiui) gali išaugti net iki 1048–1050 hPa, kitur Lietuvoje – iki 1046–1048 hPa.

Iki rekordinių reikšmių turėtų šiek tiek trūkti, nes vasario mėnesio absoliutūs rekordai skirtingose šalies vietovėse yra tarp 1046,4–1053,2 hPa.

Paskutinį kartą panašiai buvo prieš dvejus metus, 2023 m. vasario 8 d., kai slėgis (jūros lygyje) Lietuvos meteorologijos stotyse pakilo iki 1041–1046 hPa.

Daugelis sveikų žmonių atmosferos slėgio ir jo pokyčių nejaučia. Dėl aukšto atmosferos slėgio jautriausiai reaguoja sergantieji bronchine astma, turintys alergijų ir kurių arterinis kraujospūdis per didelis. Kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, varginti galvos svaigimas, pykinimas. Dar gali imti skaudėti širdį ar šiek tiek sutrikti regėjimas, nukristi darbingumas ir pan.

Pažymėtina, jog šaltuoju metų laiku net esant aukštam atmosferos slėgiui sluoksniniai debesys (dėl aukštuminių frontų arba dėl atmosferoje susidariusios temperatūros inversijos, kai temperatūra su aukščiu kyla) ne visuomet prasisklaido. Vis dėlto skaičiuojama, kad jau penktadienį debesys turėtų pamažu prasisklaidyti ir saulės spinduliais pavyks pasidžiaugti visą savaitgalį. Na o šiandien Saule mėgaujasi tik pajūrio ir pamario regionų gyventojai.

Šilutės KC nuotr.

Vasario 8 dieną Šilutės ledo arena taps pagrindiniu žiemos sporto entuziastų traukos centru – čia vyks Mero taurei laimėti skirtas ledo ritulio turnyras. Renginio organizatoriai kviečia visus ledo ritulio gerbėjus ir bendruomenės narius atvykti palaikyti savo miestų komandas bei pasimėgauti atkaklia sportine kova ant ledo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žiūrovai galės stebėti rungtynes tarp komandų iš Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Klaipėdos ir Rusnės. Turnyras ne tik suteiks azarto ir sportinio jaudulio, bet ir stiprins bendruomeniškumą bei ledo ritulio tradicijas regione.

Turnyro programa:
12:00 – Turnyro atidarymas;
12:15 – Šilutė/Pagėgiai – Tauragė;
13:00 – Klaipėda – Rusnė;
13:45 – Šilutė/Pagėgiai – Rusnė;
14:15 – Klaipėda – Tauragė;
15:00 – Šilutė/Pagėgiai – Klaipėda;
15:30 – Rusnė – Tauragė;
16:00 – Turnyro uždarymas ir apdovanojimai.

Visi sporto entuziastai kviečiami nepraleisti šios šventės – susitikime Šilutės ledo arenoje ir kartu pajuskime azartišką ledo ritulio aistrą!

Varžybas vykdo Šilutės ledo ritulio klubas.

Organizatoriai ir partneriai: Šilutės rajono savivaldybė, VšĮ „Šilutės sportas“, Šilutės kultūros centras.

Automobilio pirkimas – svarbus sprendimas. (Photo by Obi - @pixel9propics on Unsplash)

Automobilio pirkimas – svarbus sprendimas, reikalaujantis kruopštaus pasiruošimo. Pirkėjas turi kelis pagrindinius pasirinkimus: įsigyti naują ar naudotą automobilį iš salono, pirkti jį iš privataus pardavėjo arba dalyvauti aukcione. Kiekvienas šių variantų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl verta juos išsamiai aptarti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujo automobilio pirkimas iš salono

Perkant naują automobilį iš oficialaus pardavėjo, pirkėjas gauna patikimumo garantiją. Gamintojo suteikiama garantija paprastai galioja nuo 3 iki 7 metų, priklausomai nuo markės ir modelio. Be to, nauji automobiliai atitinka naujausius saugumo ir ekologinius standartus, o jų techninė būklė yra nepriekaištinga.

Tačiau nauji automobiliai yra brangūs, o jų vertė pradeda mažėti vos išvažiavus iš salono. Pirmaisiais metais transporto priemonė gali prarasti iki 20-30% savo vertės, todėl finansiniu požiūriu tai ne visada yra pats protingiausias pasirinkimas.

Naudoto automobilio pirkimas iš privataus pardavėjo

Privatus pardavėjas dažnai siūlo žemesnę kainą nei automobilių salonai ar oficialūs perpardavėjai. Derybos čia yra lengvesnės, o automobilio istoriją galima tikrinti pagal jo dokumentus ir techninės apžiūros įrašus.

Vis dėlto, perkant automobilį iš privataus asmens, pirkėjas prisiima didelę riziką. Nėra jokių garantijų, o kai kurie pardavėjai gali nuslėpti gedimus ar suklastoti ridą. Kad išvengtumėte apgaulės, būtina atlikti kruopščią techninę patikrą ir duomenų bazėje patikrinti automobilio istoriją pagal VIN numerį.

Automobilių pirkimas aukcionuose

Automobilių aukcionai tampa vis populiaresniu būdu įsigyti tiek naujus, tiek naudotus automobilius. Yra skirtingų tipų aukcionų – tiek skirtų profesionaliems perpardavėjams, tiek prieinamų ir privatiems pirkėjams. JAV ir Europoje populiariausi yra „Manheim“, „Copart“ ir „BCA Europe“, o Japonijoje – „USS“, „TAA“ ir „HAA Kobe“.

Pagrindinis aukcionų pranašumas – galimybė įsigyti automobilį už žemesnę nei rinkos kainą. Be to, Japonijos aukcionai siūlo išsamias transporto priemonės būklės ataskaitas, kurios leidžia objektyviai įvertinti automobilį. Todėl naudoti automobiliai iš Japonijos gali tapti puikiu pasirinkimu pirkėjams ieškantiems patikimumo už patrauklią kainą.

Vis dėlto aukcionai reikalauja tam tikrų žinių ir pasirengimo. Pirkėjai dažnai negali išbandyti automobilio prieš įsigydami, todėl svarbu išmanyti aukciono taisykles ir kreiptis į patikimus tarpininkus, kurie padės atlikti pirkimą saugiai.

Kur pirkti automobilį?

Kiekvienas automobilio įsigijimo būdas turi savų privalumų ir trūkumų. Naujo automobilio pirkimas iš salono užtikrina patikimumą, tačiau yra brangus. Naudoto automobilio įsigijimas iš privataus pardavėjo gali būti ekonomiškas pasirinkimas, bet turi didesnę riziką. Aukcionai siūlo geras kainas ir didelį pasirinkimą, tačiau reikalauja tam tikrų žinių. Todėl renkantis geriausią variantą svarbu atsižvelgti į savo poreikius, biudžetą ir rizikos toleranciją.

.

.

Užsakymo Nr. 250205

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Remiantis stebėjimų duomenimis, vidutinė sausio oro temperatūra Lietuvoje siekė +2,0 °C, o tai yra net 4,9 laipsnio aukščiau už 1991–2020 m. vidurkį.

Šilčiau buvo tik 2020 m. sausį, kai vidutinė oro temperatūra siekė +2,8 °C (arba net 5,7 laipsnio šilčiau už daugiametį vidurkį).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Beveik visos sausio mėnesio dienos buvo šiltesnės už įprastą atitinkamos dienos daugiametį vidurkį. Vidutiniškai šilčiausias laikotarpis buvo sausio pabaigoje, kai vidutinė paros oro temperatūra viršijo +5 °C. Pačia šilčiausia diena tapo sausio 29-oji, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo net +6,5 °C. Ši diena pateko tarp dešimties šilčiausių sausio dienų per visą Lietuvos stebėjimų istoriją.

Sausio 25 ir 27–31 dienomis (t. y. net 6 dienas) išmatuoti absoliutūs tų dienų šilumos rekordai. Vyravusi temperatūra atitiko ne sausio, o kovo mėnesio pabaigą. Sausio 28 ir 30-osios dienomis vietomis sušilo net iki 10–11 laipsnių. Nenuostabu, jog tuo metu gamtoje pastebėta daug ankstyvą pavasarį primenančių ženklų. Tokia temperatūra labai neįprasta sausio pabaigai, tačiau iki absoliutaus sausio mėn. šilumos rekordo trūko maždaug 4 laipsnių: 2023 m. sausio 1-osios popietę Druskininkuose buvo sušilę net iki 14,9 °C. Iki tol šilčiausia buvo 2007 m. sausio 10 d., kai Lazdijuose sušilo iki 12,6 °C.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. bus skaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtą Vietinės rinkliavos už komunalines atliekas mokestį, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Delspinigių dydis bus apskaičiuojamas pagal finansų ministro nustatytą delspinigių dydį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką (tarybos sprendimo V sk.) rasite čia: https://teisineinformacija.lt/silute/document/51852.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Gyvenime yra trys etapai – mokymosi, darbo ir lemiamas – poilsio etapas. Visada galvodavau, kad išeiti reikia tada, kai dar supranti, jog metas išeiti. Aišku, dar galėčiau dirbti, tačiau jaučiu, kad organizmas sako sustoti “, – įsitikinęs Vytautas Žvirblis, gydytojas chirurgas, mediko profesijai pašventęs beveik 47-is savo gyvenimo metus. Sausio 31-oji tapo simboline jo paskutinės darbo dienos data.

Daugiau – https://www.silutesligonine.lt…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

vmvt.lrv.lt nuotr.

Gyventojai raginami saugoti naminius paukščius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vištų dedeklių ūkyje Šilutės rajone šiandien baigiamas likviduoti pavojingo paukščių gripo viruso židinys. Saugiai nugaišinti visi jame laikyti paukščiai, sunaikinti bus ir ūkyje buvę kiaušiniai, pašarai ir pakratai. Ūkis atnaujinti veiklą galės tik po visų dezinfekcijos, valymo ir plovimo darbų, kurie gali užtrukti ir iki mėnesio. Tik po to, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įvertins, jog ūkyje nebeliko viruso šaltinių, apribojimai ūkiui bus nuimti. Šiuo metu vykdoma tolesnė kontaktinių paukštininkystės ūkių stebėsena, kol kas naujų įtarimų apie viruso išplitimą nėra.

Pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo veterinaro Vaidoto Kiudulo, pirminiais vertinimais, virusas į ūkį galėjo patekti per prekybinius judėjimus iš jau užkrėstų teritorijų Lenkijoje, kurioje iki šios dienos jau žinoma apie patvirtintus 14 labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkių.

Šiuo metu Šilutės rajone 10 km spinduliu aplink užkrėstą ūkį yra nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos: į jas patekusiems paukštininkystės ūkiams draudžiama išvežti ar į kitą vietą pervežti gyvus paukščius, paukščių gaišenas ar paukštienos produkciją be atskiro VMVT Klaipėdos apygardos leidimo.

„Rinkoje šiuo metu esantys kiaušinių produktai gali būti vartojami įprastai. Vartotojai, viešojo maitinimo įstaigos ir maisto gamintojai turėtų naudoti ir vartoti kiaušinius ar kitus paukštienos produktus laikydamiesi tinkamos higienos bei maistą ruošiant laikytis elementarių maisto saugos taisyklių“, – informavo VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vedėjas Deividas Kalinauskas. Jis priminė, kad po kiekvieno sąlyčio su žaliais kiaušiniais būtina plauti rankas muilu ir karštu vandeniu, valyti paviršius ir indus. Mikroorganizmai yra jautrūs karščiui, todėl žalią paukštieną, taip pat ir kiaušinius reikia apdoroti ne mažesnėje nei 60 °C temperatūroje ir virti bent 5 minutes. Maisto saugos specialistai pataria visuomet vengti vartoti žalią arba nepilnai išvirtą mėsą ar kiaušinius.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, žmonėms, kurie turi tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais, rizika yra vidutinė, o visai visuomenei – maža. Šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prevenciškai stebi darbuotojus, turėjusius sąlytį su sergančiais paukščiais Vilkyčių ūkyje. Jie informuoti apie prevencines priemones bei veiksmus, kurių reikėtų imtis, jei pasireikštų simptomai.

Žmonėms rizika užsikrėsti paukščių gripu kyla tiesioginio kontakto su užkrėstais paukščiais ar jų išskyromis metu, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra registruota paukščių gripo atvejų tarp žmonių. Įrodymų, kad šis virusas gali būti perduodamas tarp žmonių, taip pat nėra.

Prevenciškai stebimi ir migruojantys laukiniai paukščiai, kurie yra pagrindiniai LPPG viruso pernešėjai. Gyventojai raginami savo laikomus naminius paukščius saugoti nuo bet kokio galimo kontakto su laukiniais paukščiais: aptverti ir apdengti naminių paukščių laikymo ar buvimo vietas, nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti, laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose, kad jis netaptų laukinių paukščių viliojimo vieta. VMVT perspėja gyventojus nesilankyti vietose, pažymėtose specialiu ženklu „LPPG židinys“, nelesinti laukinių paukščių ir vengti bet kokio kontakto su jais.

Einant į ūkį ar prie savo auginamų naminių paukščių griežtai laikytis asmens higienos. Paukščių gripo užkratą galima parsinešti ir įsigijus jau sergančių naminių paukščių iš neregistruoto, neatsakingo augintojo ar prekybininko, todėl gyventojai raginami naminius paukščius pirkti tik iš legalių pardavėjų. Pastebėjus paukščių sveikatos pakitimus prašoma kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar užpildžius VMVT anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dydis būtent toks?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidėja ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje. Vis dėlto yra bendri principai, kuriuos žinant daugeliu atveju galima apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą.

Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais – taškais.

Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai,
jo įgyti apskaitos taškai,
galiojantis bazinės pensijos dydis,
apskaitos taško vertė.

Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.

Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis?

Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.

Svarbu – žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.

Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip:
42/34 x 298,45 = 368,67 Eur

Jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip:
42/30,5 x 298,45 = 410,98 Eur

Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.

Kaip apskaičiuojama individualioji pensijos dalis?

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.

Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip:
20 x 6,38 = 127,60 Eur

2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip:
20 x 7,16 = 143,20 Eur

Pensijų indeksavimo pavyzdžiai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi žemiau pateikiami pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta. Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.

1 situacija

Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.

Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo:
269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur

Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro.

2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip:
298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur
—————————————————-

2 situacija

Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro.

Kadangi 42 metai – daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip:
42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur

Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo:
40 x 6,38 = 255,2 Eur

Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo:
338,21 + 255,2 = 593,41 Eur

2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip:
42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur

2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip:
40 x 7,16 = 286,4 Eur

Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra:
374,17 + 286,4 = 660,57 Eur

——————————————————

3 situacija

Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.

2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro.

2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip:
269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47

2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro.

2025 metais pensija apskaičiuojama taip:
298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85

Iš gyvenimo paraščių.

Subalansuota vyrams, bet tinka ir kitų lyčių atstovams.

Būkime atviri – šeimoje visko pasitaiko.
Bet to „visko“ būtų žymiai mažiau, jeigu mokslas sukurtų antižmoną…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antižmona padėtų išvengti konfliktų dėl nerašytų gyvenimo šeimoje taisyklių pažeidimų.
Dėl to daugiau porų Lietuvoje gyventų kartu ilgai ir laimingai.
Gali būti, kad ir gimstamumas padidėtų.

Antižmona galėtų būti maitinama elektra: iš tinklo arba įkraunamų baterijų.
Jos veikimo nuotolis galėtų būti reguliuojamas, atsižvelgiant į aplinkybes.
Be to, ji turėtų būti pakankamai maža, kad jos neaptiktų žmona ir nepritaikytų specialiųjų sankcijų.

Šviesios savaitės.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie vasario mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 1–3 ir 9-11 dienomis pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros laiku.

Vasario 5–7dienomis vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Vasario 13–15 ir 26-28dienomis transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Vasario 17–23dienomis Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota krovininių automobilių ir autobusų kontrolė (angl. Operation Truck & Bus).

Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

Sėkmės kelyje!

J. Stacevičiaus nuotr.

Ukrainos paramos akcija „Radarom!“ jau trečią kartą suvienys neabejingus Lietuvos gyventojus ir verslus. LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ kviečia toliau nenuleisti rankų ir nupirkti dronų bei antidronų, pagamintų Lietuvoje ir Ukrainoje.

Akcija vyks nuo vasario 3 d. iki 24 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dronai ir antidronai itin reikalingi Ukrainos kariuomenei. Dronai užtikrina greitą reakciją į priešų atakas, leidžia atlikti žvalgybos ir kitas užduotis, o antidronai neleidžia priešui pasiekti karių ar smogti į svarbius objektus. Artėjant galimoms taikos deryboms Ukrainai būtina įtvirtinti kuo stipresnes pozicijas.

„Nepaisant kalbų apie taikos derybas, karas Ukrainoje dar nebaigtas, jiems labai reikalingi dronai. Galime didžiuotis, kad per pastaruosius metus Lietuvos gynybos pramonė išvystė itin pažangių ir pranašumą suteikiančių dronų ir antidronų. Su akcijos partneriais nusprendėme, kad jie ir turi tapti ypatingu „Radarom!“ akcentu. Taip ne tik padėsime Ukrainai, bet ir auginsime savo gynybinį potencialą“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Du trečdaliai per akciją „Radarom!“ surinktų lėšų bus skirti Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, trečdalis – Ukrainoje. Pasitelkę savo ilgametę patirtį dronus ir antidornus atsakingai atrinks „Blue / Yellow“.

„Dalį pinigų skirdami Ukrainoje pagamintiems dronams pasieksime, kad skirta parama bus panaudota ypač operatyviai. Jau akcijos pradžioje dronai Ukrainoje galės būti iškart atiduodami kariams į kovą, o mūsų organizacija užtikrins sklandų procesą“, – sakė „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.

Visi, norintys prisidėti prie didžiausios akcijos karo niokojamai Ukrainai, gali tai padaryti skambindami specialiu akcijos trumpuoju numeriu 1890 – auka 5 eurai. Taip pat aukoti galima ir apsilankius specialiame puslapyje radarom.lt – jame yra galimybė atlikti bankinį pavedimą, mokėjimo paskirtyje būtinai nurodant „radarom“. Prisidėti galima ir elektroninių mokėjimų sistemoje „Paypal“: Mes@stipruskartu.lt.

Kaip ir ankstesniais metais, prie akcijos kviečiamos prisijungti ir verslo organizacijos. Paramos dydis ar forma nėra svarbu – svarbiausia noras padėti Ukrainai ir jos žmonėms. LRT ir pagalbą teikiančios organizacijos už paramą yra dėkingos visoms verslo įmonėms – prisidėjusias galima pamatyti puslapyje radarom.lt.

Prisijungti prie akcijos „Radarom!“ galima ne tik aukojant, bet ir skleidžiant žinią. Puslapyje radarom.lt pateikiama daugiau informacijos ir specialiai akcijai paruoštos medžiagos, kurią galima naudoti socialiniuose tinkluose.

Akcija truks tris savaites, o ją vainikuos speciali LRT televizijų, radijų, portalo transliacija visą vasario 23 d. Baigiamasis paramos koncertas bus transliuojamas vasario 23 d. 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.

2023-iaisiais, pirmosios „Radarom!“ akcijos metu surinkta per 14 mln. eurų (iš viso 14 244 547,5 Eur), už kuriuos nupirkta 17 radarų, t. y. trimis radarais daugiau, nei planuota (radarams išleista 12 755 703 Eur), 4 padidinto pravažumo transporto priemonės mobiliesiems radarams (216 832 Eur), surengti mokymai radarų naudotojams Ukrainoje (24 215,32 Eur), o už likusius pinigus nupirkti 69 antidronai ir jų priedai radarus naudojantiems Ukrainos gynėjams (1 247 972 Eur). Tai tapo bene didžiausia paramos akcija Lietuvos istorijoje.

Pernai per akciją „Radarom!“ surinkta 8 563 316 Eur, už kuriuos įsigytas 1 141 saugaus kario komplektas. Paketą sudarė individualūs antidronai, naktinio matymo monokuliarai ir lazeriniai taikikliai, pagaminti Lietuvos įmonių „Brolis Semiconductors“ ir „NT Service“. Vieno tokio komplekto kaina – 7 500 eurų.

Nenuleiskime rankų! Aukoti galima telefonu 1890 – auka 5 eurai – ir puslapyje radarom.lt. Taip pat – elektroninių mokėjimų sistemoje „Paypal“: Mes@stipruskartu.lt.

Pranešimas žiniasklaidai

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas.

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 37 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Šilutės rajone – 1445, 42 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 176 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 8 asmenys. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 18 asmenų. Per savaitę registruoti 7 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 27). Asmenys priklausė 50–59 m., 60–69 m., 70–79 m., 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms; visi turėjo lėtinių ligų; 6 buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo, 1 – skiepytas. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną – 50).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-gripu-intensyveja/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 25–31 dienomis buvo išmatuoti net 6 šilumos rekordai. Net 5 iš jų buvo išmatuoti paeiliui, o taip šalies stebėjimų istorijoje nutinka labai retai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vidutiniškai šilčiausia buvo sausio 26–30 dienos, kai vidutinė paros oro temperatūra siekė ≥+5 °C. Pati šilčiausia buvo sausio 29-oji, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo net +6,5 °C ir pateko tarp dešimties šilčiausių sausio dienų per visą šalies stebėjimų istoriją.

Praėjusio mėnesio gale vyravusi temperatūra labiau atitiko ne sausio, o kovo mėn. pabaigą. Nenuostabu, jog gamtoje pastebėta daug ankstyvą pavasarį primenančių ženklų.

Sausio 27 dieną iš 18 pagrindinių šalies meteorologijos stočių (kuriose matavimai vykdomi ilgą laiką) 13-oje buvo išmatuoti vietiniai šilumos rekordai. Sausio 28 dieną – 15-oje + 2-ose stotyse pakartoti. Sausio 29 d. rekordai fiksuoti visose 18 stočių, sausio 30 d. – 15-oje, o sausio 31 d. – 11-oje iš 18.

Sausio 27–31 d. laikotarpiu labiausiai oras sušilo sausio 28 ir 30-ąją. Šiomis dienomis vietomis sušilo net iki 11 laipsnių. Ankstesni nacionaliniai šilumos rekordai buvo pagerinti net per 2,6 (sausio 28 d.) ir 3,0 laipsnius (sausio 30 d.).

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį daug kur numatomi trumpi nedideli krituliai, daugiausia sniegas. Vietomis formuosis plikledis. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną vietomis numatomi trumpi nedideli krituliai. Vėjas – besikeičiančios krypties, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra – nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos.

Trečiadienį vietomis prognozuojami nedideli krituliai. Vėjas – pietinių krypčių, naktį – silpnas, dieną – 5–10 m/s. Temperatūra naktį – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai, naktį daugiausia nedideli. Vietomis kris lijundra. Vėjas – besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1, pajūryje – 4 laipsnių šilumos, dieną bus 1–6 laipsniai šilumos, rytiniuose rajonuose – 0–2 laipsniai šalčio.

Hidrologinė situacija

Vasario 3 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio kilimas, vietomis iki 28 cm per parą. Vakarinėje dalyje, kritimas iki 33 cm.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 1–5, ežeruose – 0–4, Kuršių mariose – 4, Baltijos jūroje – 4–5 laipsniai šilumos.