Organizatorių.

10.00 VAL. ŠV. MIŠIOS UŽ TĖVYNĘ LIETUVĄ

Po šv. Mišių mišraus vokalinio ansamblio „Vox Libri“ muzikinė dovana Lietuvai.
Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Katalikų Bažnyčios g. 1.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

11.00 VAL. LIETUVOS GIMTADIENIS MAŽIESIEMS ŠILUTĖS HUGO ŠOJAUS MUZIEJUJE

Linksmybės su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais, kūrybinės dirbtuvės, istoriniai žaidimai, veidų piešimas, nemokamas muziejaus lankymas, saldžios staigmenos.
Hugo Šojaus muziejuje, Lietuvininkų g. 4 .

11.00 VAL. ŠAULIO AMUNICIJOS IR LIETUVOS KARIUOMENĖS EKIPUOTĖS IR GINKLŲ PARODA

Aikštė prie Šilutės kultūros centro, Lietuvininkų g. 6.

11.00 VAL. INTERAKTYVI EDUKACIJA „ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI“

Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacija, pasakojanti apie partizaninį judėjimą Lietuvoje.
Šilutės kultūros centro II a. fojė, Lietuvininkų g. 6.

12.00 VAL. LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENAI SKIRTAS ŠVENTINIS KONCERTAS „SVEIKINIMAS LIETUVAI“

Programoje dalyvauja: Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ vaikai, Šilutės Pamario progimnazijos vaikų tautinių šokių kolektyvas, Žibų pradinės mokyklos vaikų tautinių šokių kolektyvas „Žiburėlis“, Šilutės meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.
Šilutės kultūros centro didžioji salė.

13.00 VAL. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS RENGINIO DALYVIUS KVIES PASIVAIŠINTI ŠIUPINIU, KAFIJA IR VOFELIAIS

Aikštė prie Šilutės kultūros centro, Lietuvininkų g. 6.

18.00 VAL. DISKOTEKA SU DJ MAMANIA

Aprangos kodas – Lietuvos trispalvės spalvų akcentai.
Šilutės ledo arena, Lietuvininkų g. 4.

H. Šojaus muziejaus.

Žaisime, tyrinėsime, sužinosime ir išmoksime daugybę naujų dalykų bei švęsime Lietuvos valstybės gimtadienį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 11:00 iki 15:00 val. Jūsų lauks:

· Linksmybės su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais.

· Kūrybinės dirbtuvės: puošime ir gaminsime lietuviškus simbolius.

· Piešimas ant veidų.

· Istorinis žaidimas.

· Nemokamas muziejaus lankymas.

· Saldi staigmena.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kai kur pasnigs, pūs žvarbus vėjas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį vietomis, dieną daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vėjas – nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 1–6 laipsniai šalčio.

Sekmadienio, Vasario 16-osios, naktį daug kur, dieną vietomis pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vėjas naktį- besikeičiančios krypties, 3–8 m/s, dieną – šiaurės, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 9–14, kai kur – 6–8, pragiedrėjus vietomis – 15–18 laipsnių šalčio, dieną – 4–9, vakariniuose rajonuose vietomis – 1–3 laipsniai šalčio.

Pirmadienį daug kur pasnigs, naktį vyraus nedidelis sniegas. Vėjas – daugiausia vakarų, naktį – 5–10 m/s, pajūryje – iki 13 m/s, dieną – 8–13 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, vietomis – 14–17, pajūryje – 5–7 laipsniai šalčio, dieną nuo – 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 14 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, iki 32 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 0–6, ežeruose – 0–3, Kuršių mariose – 0, Baltijos jūroje – 1 laipsnis šilumos.

Upėse stebimas priekrantės ledas, ižas.

Daugelyje ežerų susidariusi ledo danga.

SVARBU! Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

vmvt.lrv.lt nuotr.

Ekstremalioji situacija, kuri buvo paskelbta Saugų seniūnijoje dėl „Vilkyčių paukštyne“ nustatyto paukščių gripo, atšaukta, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

keliuprieziura.lt nuotr.

Žiemos sezono metu viadukai ir tiltai reikalauja ne tik kelininkų dėmesio, bet ir ypatingo vairuotojų atidumo. AB „Kelių priežiūra“ primena, kad šios konstrukcijos ypač greitai apledėja, nes yra itin jautrios oro sąlygų pokyčiams. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net kai kelio danga po viaduku ar tiltu yra sausa, viršuje gali būti susidariusi slidi kelio danga, nes oro cirkuliacija lemia itin greitą šių konstrukcijų atšalimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiltai ir viadukai yra ypač jautrūs oro sąlygoms dėl pakeltos konstrukcijos ir dažnai reikalauja specifinės priežiūros. Jie yra atviri elementai pro kuriuos laisvai cirkuliuoja oras tiek viršuje, tiek ir apačioje. Dėl šios priežasties jie kur kas greičiau atvėsta nei įprastos kelio dangos, kurios po apačia turi daug sluoksnių ir nėra baigtinės – tęsiasi gilyn į žemę.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ atstovų, žiemą įprastų kelių ir viadukų priežiūra skiriasi. Magistralinių, krašto bei rajoninių kelių būklė mažiau priklauso nuo aplinkos veiksnių. Viadukų, tiltų konstrukcija yra sudėtingesnė ir reikalauja nuolatinės intensyvios priežiūros, kad būtų užtikrintas saugumas.

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje yra apie 1 500 tiltų ir viadukų. AB „Kelių priežiūra“ specialistai žiemos metu jiems taiko specialias priemones, kurios padeda užtikrinti saugumą. Pavyzdžiui, dar prieš prasidedant indikuojamam apledėjimui, tiltai ir viadukai yra barstomi druska arba specialiais mišiniais, kurie mažina ledo susidarymo riziką, o naudojamos priemonės priklauso nuo oro sąlygų ir temperatūros. Kelininkai nuolat stebi oro sąlygas ir kelių dangos būklę pasitelkiant specialias IT sistemas, kurios padeda prognozuoti, kada gali prasidėti apledėjimas. Esant indikacijoms apie pavojingą apledėjimą, mobilizuojamos kelių priežiūros specialistų brigados. AB „Kelių priežiūra“ pagal nustatytus normatyvus vykdo tiltų ir viadukų dangos stebėseną, įskaitant patrulines apžiūras ir techninės būklės vertinimą.

Vairuotojams svarbu žinoti, kada sąlygos ant tiltų ir viadukų gali būti ypač pavojingos. Pavyzdžiui, kai oro temperatūra keičiasi iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai – net vyraujant atšilimui. „Juodojo ledo“ pavojus atsiranda net esant teigiamai temperatūrai. Ypatingai atsargiems reikia būti važiuojant per tiltus ar viadukus, kur yra papildomas drėgmės šaltinis, pavyzdžiui, vandens telkinys.

Primenama, kad vairuotojams visada reikia įvertinti oro sąlygas, kelio dangą, kitus rizikos faktorius, kurie gali lemti netikėtai susidariusį slidumą ant tiltų ar viadukų ir pasirinkti saugų greitį.

Be to, apie pavojingas pažaidas, kliūtis ar plikledį valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., Bitė – 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

Darbo drabužiai

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras įspėja gyventojus, kad šąlant orui Kuršių mariose, taip pat kituose vandens telkiniuose, formuojasi ledas. Siekiant išvengti galimų nelaimių, gyventojų prašoma nelipti ant nestabilaus ledo ir įspėti to nedaryti aplinkinius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi ir yra pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems. Tačiau gyventojai turi žinoti, kad sudėtingos gamtos sąlygos (ledų sangrūdos, properšos lede, rūkas) apsunkina nukentėjusiųjų žmonių gelbėjimo operacijų vykdymą. Todėl gyventojai raginami būti atsakingi už savo gyvybes bei nelipti ant nestabilaus ledo.

Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, gyventojai prašomi skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį, įvykio vietą – bent apytikslę – ar orientyrą, kurį mato bei savo kontaktinį telefono numerį.

Gavęs pranešimą apie įvykį, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras organizuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo operaciją, koordinuoja operaciją vykdančių pajėgų veiksmus, jiems vadovauja, taip pat koordinuoja būtinosios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiems, išgelbėtiems asmenims, rūpinasi jų nugabenimu į saugią vietą.

Organizatorių.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia kartu pasitikti su pavasariu sugrįžtančius paukščius –kovo 7 d. visoje Lietuvoje vyks tradicinė inkilų kėlimo šventė „Paukščiai grįžta namo“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelti inkilus sugrįžtantiems sparnuočiams prieš daugiau nei šimtmetį sugalvojo prof. Tadas Ivanauskas, o šiandien šią tradiciją puoselėja miškininkai, gamtininkai, moksleiviai bei gamtai neabejingi paukščių mylėtojai. Visi inkilai, kurie šiemet sugrįžusiems paukščiams taps namais, pagaminti miškininkų rankomis.

„Paukščių sugrįžimas – tai gamtos atgimimo ženklas, o mūsų pareiga – pasirūpinti, kad grįžę jie rastų saugius namus. Miškininkai daugiau nei šimtmetį puoselėja šią prasmingą tradiciją, kuri yra puikus būdas šviesti jaunąją kartą, taip pat ir visuomenę apie skirtingas paukščių rūšis, inkilus bei jų kėlimo taisykles. Džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau moksleivių ir gamtai neabejingų piliečių prisijungia prie šios kilnios akcijos“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Kaip teisingai pagaminti ir iškelti inkilą?

Kad inkilai taptų saugiais namais, kuriuose uoksiniai paukščiai perės jauniklius, svarbu juos tinkamai pagaminti ir iškelti. Inkilai turėtų būti gaminami iš natūralių medžiagų. Tinkamiausios tam – neobliuotos, nedažytos lentos, kurios leidžia paukščių jaunikliams lengviau įsikabinti. Pagaminus tinkamą inkilą, vertėtų jį kelti atsukus landą į rytus arba pietus – tokia kryptimi atgręžti inkilai yra geriau užimami. Itin dažnai pasitaikanti klaida – laktos pritvirtinimas prie inkilo landos. Manoma, kad lakta yra reikalinga ir leidžia paukščiams patogiai pritūpti. Atvirkščiai, patogumo lakta suteikia tik plėšrūnams – kiaunėms, katėms, kurios lengviau gali pasiekti inkilą, o paukščiams ji visai nereikalinga.

Problema tapti gali ir kiti paukščiai, šiuo atveju – geniai. Miško sanitarais praminti sparnuočiai gali praplatinti inkilų landas, o tai kelia pavojų juose apsigyvenusiems ir perintiems paukščiams. Siekiant išvengti šios rizikos, miškininkai rekomenduoja inkilo angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios genio snapas negalės prakalti.

Naudinga pabrėžti, kad iškeltas inkilas turi laikytis stabiliai, nesiūbuoti vėjyje, o geriausia jį tvirtinti ne medžių šakų tankmėje, bet atviresnėje, gerą priskridimą paukščiams garantuojančioje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje.

Kam keliami inkilai?

Įprasta inkilus kelti smulkiems sparnuočiams – varnėnams, įvairių rūšių zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms, tačiau namus inkiluose kuriasi ir retų rūšių paukščiai. Specialūs inkilai kalami bei keliami pelėdoms, kukučiams, žalvarniams ir net žinduoliams – miegapelėms ir šikšnosparniams.

Miškininkai skuba nuraminti – jei pavasarį iškeltas inkilas po kurio laiko vis dar tuščias, nereikėtų nukabinti nosies. Iškėlus inkilą, jame nebūtinai iškart apsigyvens sparnuotis, tačiau apsigyventi jis gali kitąmet ar net po kelių metų. Dėl šios priežasties, inkilus kelti rekomenduojama ne tik pavasarį, o ištisus metus. Inkilas gali tapti puikiu prieglobsčiu ne tik perintiems sparnuotiems giesmininkams, bet ir nakvynės vieta įvairiems paukščiams, namais vabzdžiams ar atsargų kaupimo vieta miegapelėms.

Kovo 7 dieną, „Paukščiai grįžta namo“ akcijos metu, visoje Lietuvoje bus iškelta daugiau nei 8 tūkstančiai inkilų, kuriuos visus pagamino VMU Kretingos, Raseinių ir Tauragės regioninių padalinių miškininkai. Visus gamtai neabejingus ir paukščius mylinčius gyventojus kviečiame atvykti, susipažinti ir kartu su miškininkais iškelti inkilus, kurie miško giesmininkams taps namais!

Inkilų kėlimo vietų sąrašą ir daugiau informacijos rasite www.vmu.lt.

Organizatorių.

Dronams įsigyti jau surinkta daugiau kaip 1,3 mln. eurų.

Du trečdaliai „Radarom!“ surinktų lėšų bus skiriama Lietuvos gynybos pramonės pagamintiems dronams ir antidronams, vienas trečdalis – Ukrainos. Taip kiekvienas skirdamas savo lėšų akcijai ne tik padeda Ukrainai, bet ir augina Lietuvos gynybinį potencialą.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš gyvenimo paraščių.

Kaltinamieji riaušėmis prie Seimo kreipsis į Trumpą…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nespėjau praverti namų durų, kai prieš akis išdygo kaimynas Petras.
Tas pats kaimynas, kurį savo laiku buvau paėmęs į nelaisvę („Atimti galimybę mirti laisviems“).
Tas pats Petras, kuris vėliau išėjo iš namų ir įsikūrė krūmuose („Gamtos vaikas“).
Taigi, tas kaimynas Petras staiga išdygo prieš akis ir pareiškė, kad ir jis per Petrą iš EPė kreipsis į Trumpą iš JotAVė.
Tuomet supratau, kad garsas greitai sklinda net ir spaudžiant 5 laipsnių šaltukui.
„O kas dabar bus?“ – pats sau pagalvojau ir nėriau slėptis savo kambariuose.
Bet, kaip sakoma (o gal ir nesakoma, gal aš pats ką tik sugalvojau), nuo kaimyno Petro lengvai nepasislėpsi.
„O jeigu Trumpas kokį specialųjį pasiuntinį atsiųs?“ – net kūnas pagaugais nuėjo.
Kitą akimirką pajutau silpnumą kojose ir kritau kryžiumi.
Kai atsitokėjau, kaimyno Petro šalia nebebuvo.
Negi išsivežė, nieko mainais nepasiūlęs?..

Šviesios likusios savaitės.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Atšalus orams telkiniai po truputį pradeda dengtis ledu, ir žvejoti ruošiasi poledinės žūklės mėgėjai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įspėja, kad saugiai žvejybai reikia storo ledo sluoksnio, todėl ragina poledinės žvejybos mėgėjus nerizikuoti, pasirūpinti savo saugumu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ne visi vandens telkiniai užšąla vienodai – pratekančių, daug versmių turinčių vandens telkinių ledo storis gali būti nevienodas, todėl lipti ant ledo dažnai yra rizikinga.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta, kad žvejojant ant ledo reikia turėti priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo. Visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, privalo turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus.

„Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigai privalo būti parengti naudoti žengiant ant ledo. Daugelio gamintojų smaigai pritaikyti kabinti ant kaklo tokiame aukštyje, kad įvykus nelaimei būtų galima juos greitai ištraukti iš įdėklo, todėl smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje – ne kišenėje ar, dar blogiau, žvejybinėje dėžėje“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.

Telkiniams pasidengus ledu, aplinkosaugininkas pataria žvejams naudoti kirtiklį einant ledu ir visada vertinti ledo storį.

Ant užšalusių vandens telkinių ledo leidžiama būti tik tada, kai jo būklė nekelia pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai. Draudžiama lipti ant ledo, jei jis yra per plonas arba jei Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie pavojingą ledo būklę.

Išsiruošus į poledinę žvejybą svarbu laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių. Visą svarbiausią informaciją žvejams mėgėjams rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose žvejybos atmintinėse.

Saugus elgesys ant ledo

Smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti, pvz. dažniausiai žvejai smaigus nešioja pasikabinę ant kaklo.
Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jis storesnis nei 7 cm, o kad ledas išlaikytų grupę žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu.
Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Rekomenduojama ledu eiti mažiausiai 2 žmonėms, bet su grupe žmonių laikytis atstumo. Susitelkusi žmonių grupė vienoje vietoje didina riziką įlūžti. Ledu rekomenduojama eiti tik šviesiuoju paros metu, kad būtų galima pamatyti visas pavojingas zonas.
Einant ledu žvejams rekomenduojama turėti neskęstančius drabužius (kombinezoną, gelbėjimosi liemenę – būtinai nepripučiamą, nes šaltame vandenyje ji gali neprisipūsti), neskęstančią 20 m ilgio virvę su karabinu (prisegti prie liemenės ar drabužių kilpos) arba ledo kirtiklį. Einant silpnu ledu – prisisegti virvę. Rekomenduojama turėti komplektą sausų drabužių.
Aplinkosaugininkai primena, kad žvejai mėgėjai prieš žvejybą ir po žvejybos privalo susitvarkyti savo žūklės vietą, t. y. 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos turi būti surinktos visos šiukšlės ir išmestos į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informuoja, kad 2025 metų „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Remigijus Saunorius, kanauninkas, Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas, praneša „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

R. Saunorius nuo 2017 metų eina Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas.

Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai, aktyviai plėtojama piligriminė bei kultūrinė veikla. R. Saunoriaus dėka Šilutės vardas skamba piligriminėse kelionėse į Romą, Vatikaną, Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos bei Šiluvos atlaidus.

Klebonas garsėja ne tik dvasine veikla, bet ir tradicijų puoselėjimu bei kūrimu. Jo iniciatyva Šilutėje švenčiama Šv. Kūčių vakaro šventė, Šv. Huberto diena, Policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos profesinės šventės. R. Saunorius, būdamas policijos kapelionu, ypatingą dėmesį skiria pareigūnų bendruomeniškumo stiprinimui ir įtraukimui į miesto renginius.

R. Saunorius aktyviai dalyvauja Šilutės bendruomenės gyvenime, prisideda prie įvairių organizacijų ir įstaigų šventinių minėjimų, skatina tikėjimą ir meilės darbų plėtrą. Jo nuoširdumas, dvasingumas ir gebėjimas bendrauti su įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėmis įkvepia ne tik parapijiečius, bet ir jaunąją kunigų kartą.

Iškilminga „Sidabrinės nendrės“ premijos įteikimo ceremonija įvyks Kovo 11-ąją.

D. Matvejev.

Kauno valstybinis lėlių teatras/ spektaklis „Dievų miškas“ (pagal Balio Sruogos romaną DIEVŲ MIŠKAS), N-16.

Spektaklis sukurtas remiantis B. Sruogos romanu „Dievų miškas“, atskleidžiančiu II-ojo Pasaulinio karo metais Štuthovo (Lenkija) koncentracijos stovykloje patirtus išgyvenimus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nenutolstant nuo originalaus teksto ir išlaikant ironišką pasakojimo toną (aktorių dialogai kuriami Stand up komedijos principu ), spektaklyje vaizduojami prižiūrėtojų ir kalinių santykiai, lagerio hierarchija, sekinantys darbai, vargana buitis ir žmogaus orumą gniuždančios bausmės. Pjesės autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė, remdamasi sėkminga kūrybine patirtimi bei lėlių ir objektų teatro žanrinėmis galimybėmis, pastatyme gvildena esminius klausimus apie žmogaus prigimtį: kas yra žmogiškumas? Kur yra riba tarp žmogiškumo ir nužmogėjimo? Ar šiandien mes dar pajėgūs suprasti holokausto baisumus ir išlikti budrūs, kad panašūs dalykai nepasikartotų?

Spektaklio kūrėjų manymu, šiandien B. Sruogos „Dievų miškas“ kaip niekad aktualus. Žmonės linkę pamiršti didžiąsias istorijos pamokas. Deklaruojama atjauta, tolerancija, tačiau čia pat gebama pasibaisėti „kitokiais“ žmonėmis, tarsi pasąmonėje būtų trokštama tobulos rasės, sveikų ir šabloniškai „teisingų“ žmonių visuomenės. Ką galime padaryti, kad nepasikartotų II- ojo pasaulinio karo ar Sibiro tremties baisumai? Galbūt atsigręžti į save? Juk visi žmonijos nusikaltimai iš pradžių gimsta vieno ar kito individo sąmonėje. Kas tai nulemia?

Spektaklis „Dievų miškas“ bus rodomas vasario 27 d. 18 val. Šilutės kultūros centre.

Pjesės autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė.
Dailininkė Giedrė Brazytė.
Kompozitorius Deividas Gnedinas.
Projekcijų dailininkė Emilė Maigytė.

Vaidina: Saulius Bagaliūnas, Dominyka Budinavičiūtė, Mindaugas Černiauskas, Remigijus Endriukaitis, Indrė Endriukaitė, Rokas Lažaunykas, Vigita Rudytė,
Laima Strazdauskienė, Darius Krapikas.

Trukmė – 1 val. 30 min.

Bilietai: www.bilietai.lt ir Šilutės kultūros centro kasoje.

prokuraturos.lt nuotr.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 metų sausio iki rugsėjo vienoje Šilutės įmonėje dirbusi gydytoja-odontologė, teikdama protezavimo ir kitas odontologines paslaugas, pasisavino iš 10 garbaus amžiaus pacientų gautus įmonės pinigus – daugiau nei 8 tūkst. eurų grynaisiais. Dėl šių veiksmų gydytojai buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus vieno paciento dukros, lydėjusios tėvą į gydymo įstaigą, pareiškimą apie tai, jog gydytoja galimai nepagrįstai prašė sumokėti už protezavimo paslaugas tiesiogiai jai, o ne kasoje.

Tyrimo duomenimis, tądien paciento artimoji, norėjusi atsiskaityti už paslaugas kasoje, iš gydytojos gavo paaiškinimą, kad kasa šiuo metu nedirba, nors išėjusi iš gydytojos kabineto ji pastebėjo, kad kasa visgi veikė.

Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad šilutiškė pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, savanoriškai atlygino visą įstaigai padarytą žalą ir anksčiau nebuvo teista, patvirtino prokurorės nutarimą nutraukti bylą ir atleisti moterį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Gydytojai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 850 eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Svarbiausia – gerai jaustis savo pasirinkime. (pexels.com)

Karnavalas ar teminis vakarėlis – puiki proga įsikūnyti į mėgstamą personažą, tačiau renkantis kostiumą svarbu ne tik įspūdingas įvaizdis, bet ir patogumas bei pritaikymas prie individualios figūros. Gerai parinktas kostiumas ne tik pabrėžia jūsų privalumus, bet ir leidžia laisvai judėti bei mėgautis švente be diskomforto.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kūno linijos ir personažo pasirinkimas

Kiekvieno kūno tipas turi savo unikalų siluetą, o tinkamai parinkta apranga gali subtiliai pabrėžti tai – kas gražiausia. Jei turite ryškų liemenį – rinkitės kostiumus, kurie jį dar labiau išryškina, pavyzdžiui, korsetinės suknelės, aptemptos herojų aprangos ar diržu suveržti apsiaustai ne tik atrodys estetiškai, bet ir suteiks pasitikėjimo savimi.

Jei jūsų figūra labiau primena kriaušės siluetą – kostiumai su akcentu ties pečiais, pūstos rankovės, skraistės ar plačios apykaklės – padės sukurti proporcingesnę išvaizdą. Tuo tarpu turintiems atletišką ar tiesų kūno sudėjimą – verta rinktis drabužius, kurie suteikia daugiau formos. Tai gali būti sluoksniuoti sijonai, detalėmis puoštos suknelės ar struktūruoti šarvų tipo elementai.

Svarbiausia, kad kostiumas atitiktų ne tik figūros proporcijas, bet ir asmeninį stilių bei komforto jausmą. Net ir pats įspūdingiausias įvaizdis nebus malonus, jei jausitės suvaržyti, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į drabužio ilgį, priglaudimą ir tai, ar jis leidžia laisvai judėti. Tos pačios taisyklės galioja kai pasirenkami karnavaliniai kostiumai vyrams ir moterims.

Patogumas – visada turi būti prioritetas

Persirengimo šventės dažniausiai trunka kelias valandas, todėl kostiumas turėtų būti ne tik gražus, bet ir praktiškas. Sintetiniai audiniai gali atrodyti įspūdingai, tačiau jei renginys vyksta šiltoje aplinkoje – jie gali sukelti prakaitavimą ir diskomfortą. Geriausia rinktis kvėpuojančius audinius arba sluoksniuotą aprangą, kurią galima pritaikyti pagal temperatūrą.

Avalynė taip pat yra svarbus aspektas. Štai aukštakulniai gali atrodyti puikiai, tačiau jei planuojate šokti ar ilgai stovėti – verta rinktis patogesnį variantą. Alternatyva gali būti batai su platforma arba platesniu kulnu, kurie suteikia stabilumo ir mažiau vargina kojas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į aksesuarus – per didelės ar sunkios detalės gali greitai tapti našta, todėl geriausia rinktis lengvus, bet efektingus elementus. Jei kostiumas reikalauja kaukės, įsitikinkite, kad ji leidžia laisvai kvėpuoti ir nevaržo regėjimo.

Svarbiausia – gerai jaustis savo pasirinkime

Geras karnavalinis kostiumas neturėtų būti tik vizualiai patrauklus – jis turėtų suteikti pasitikėjimo savimi ir leisti mėgautis švente be jokių suvaržymų. Rinkitės tokį personažą su kuriuo jaučiatės artimi ir aprangą, kuri ne tik atspindi jūsų kūno linijas, bet ir leidžia jaustis savimi.

Nesvarbu, ar tai būtų elegantiška karalienės suknelė, žaismingas animacinis personažas ar galingas superherojus – svarbiausia, kad jūsų kostiumas leistų nevaržomai džiaugtis šventės akimirkomis.

.

.

Užsakymo Nr. 250211

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Praėjusią savaitę įsigaliojo Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria statybų bendrovė „Kavesta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, taip pat patvirtinti jos kreditorių finansiniai reikalavimai. Jų vertė – 5,16 mln. eurų.

Daugiau – https://ve.lt/verslas/likviduojamos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo penktadienio padidės sniego tikimybė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienį kritulių tikimybė bus nedidelė. Vėjas pūs iš rytų, pietryčių, naktį – 5–10 m/s, dieną – 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, Kuršių nerijoje – 4–6, dieną – 0–5 laipsniai šalčio.

Ketvirtadienį kritulių nenumatoma. Pūs besikeičiančios krypties vėjas, naktį – silpnas, dieną – 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, Kuršių nerijoje – 3–5 laipsniai šalčio, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Penktadienį kai kur truputį pasnigs. Pūs šiaurinių krypčių vėjas, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 5–10, pajūryje – apie 3, dieną – 0–5 laipsniai šalčio.

Šeštadienį vietomis numatomas nedidelis sniegas. Vėjas pūs iš šiaurės, šiaurės vakarų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, Kuršių nerijoje – 3–5, dieną – 1–6 laipsniai šalčio.

Sekmadienį vietomis truputį pasnigs. Vėjas pūs iš šiaurės, šiaurės vakarų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 2–7 laipsniai šalčio.

Remiantis dabartiniais skaičiavimais, naujos savaitės pradžioje žiemiški orai nesitrauks, tačiau bus truputį šilčiau.

Politpatologinė įžvalga.

Konservatoriai išsirinko Kasčiūną, kad „peržemaitaitintų“ Žemaitaitį“, sako politologas.
Išeitų, kad galimybių „išžemaitaitinti“ Žemaitaitį kol kas net ir konservatoriai neįžvelgia.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokį Žemaitaitį, kaip jis pats teigė, sukūrė gamta.
Vadinasi, ir „išžemaitaitinti“ jį galėtų tik ji.
Bet Kasčiūnas – tai turbūt žino ir konservatoriai – nėra pati gamta.
O gamta mūsų platumose dabar tokia nenuspėjama: vieną dieną jau norisi imti arklą į rankas, o kitą rytą vėl žvalgaisi knygos arba lyros…

Šviesios savaitės.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Savivaldybių, kuriose peržengtas epideminis lygis, skaičius taip pat sumažėjo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje vasario 3–9 d. (6-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis nukrito iki 1806,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Pernai tuo pačiu metu (2024 m. 6-ąją savaitę) sergamumo rodiklis buvo labai panašus ir siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę sumažėjo ir savivaldybių, kuriose buvo peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Šilutės rajone – 1294,09 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 32 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 37. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Pažymėtina, kad kiekvieną savaitę analizuojant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais. Atkreipiame dėmesį, kad epidemiją skelbia savivaldybės, o NVSC teikia joms siūlymus dėl jos skelbimo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 145 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 15 asmenų. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 asmenų. Per savaitę registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 31). Vienas asmuo priklausė 60–69 m. ir trys – 80–89 m. amžiaus grupei; visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti du mirties atvejai (iš viso šį sezoną – 52).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/serganciuju-maziau-savivaldybiu-kuriose-perzengtas-epideminis-lygis-skaicius-taip-pat-sumazejo/

J. Stacevičiaus nuotr.

Mažiau nei savaitė – tiek laiko užtruko Ukrainos palaikymo akcijai „RADAROM!“ surinkti pirmąjį milijoną.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujausiais duomenimis, akcijai „RADAROM!“ paaukota jau daugiau nei milijonas eurų.

Už paaukotas lėšas bus įsigyjami dronai ir antidronai, šiuo metu itin reikalingi Ukrainos kariuomenei.

Prie akcijos jungiasi ne vien paprasti gyventojai, bet ir verslo įmonės – iš viso verslo atstovai paaukojo trečdalį iki šiol surinktos sumos.

Nenuleiskime rankų! Akcijos metu (nuo vasario 3 d. iki 24 d.) aukoti galima telefonu 1890 – auka 5 eurai – ir puslapyje radarom.lt. Taip pat – elektroninių mokėjimų sistemoje „Paypal“: Mes@stipruskartu.lt.

E. Blažio nuotr.

Nacionalinis diktantas jau 15-ą kartą suburs visus kalbos entuziastus ir pakvies pasitikrinti savo rašybos įgūdžius. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt skambės kovo 7 dieną.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nacionalinis diktantas – šventė kiekvienam, kuris myli lietuvių kalbą. Nesvarbu, esi mokinys ar suaugęs, rašybos virtuozas ar tiesiog smalsus dalyvis – svarbiausia nebijoti klysti ir norėti tobulinti savo kalbos įgūdžius. Savo kalbos ateitį kuriame mes patys“, – sako Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Ketinantys rašyti diktantą jau dabar savo kalendoriuose gali pasižymėti kovo 7 d. 11 val., kai diktanto tekstas bus transliuojamas per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt. Tapti jubiliejinį kartą organizuojamos kalbos šventės dalimi bus galima įvairiose vietose – bibliotekose, savivaldybėse, įstaigose, įmonėse, mokyklose, užsienio lietuvių bendruomenėse, taip pat ir namuose.

Įmonės ir organizacijos diktantą galės rašyti savo patalpose, o užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir konkurse galės dalyvauti kovo 8–9 d., pasirinkdamos sau patogų laiką.

100 geriausiai parašiusių diktantą bus kviečiami į konkurso finalą, kuris vyks gegužės 3 d. Vilniuje. Tradiciškai bus išrinktas raštingiausias mokinys, suaugusysis ir užsienio lietuvis.

Nacionalinio diktanto dalyviai kaskart rašo lietuvių rašytojų kurtus tekstus. Praėjusiais metais tekstus kūrė poetė ir prozininkė Agnė Žagrakalytė („Invazinė rūšis“) ir žurnalistė, rašytoja Gintarė Adomaitytė („Ten, kur krykščia laumės“).

Nacionalinį diktantą organizuoja VšĮ Pilietinės minties institutas ir LRT, diktanto ilgamečiai partneriai – LR kultūros ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.