Policijos nuotr.

Policija praneša apie kovo mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo 3 – 5 d. vyks pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Kovo 7 – 9 d.; 24 – 26 d. vyks vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Kovo 10 – 16 d. bus vykdoma vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos) ir privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Kovo 10 – 17 d. vyks krovininių automobilių ir autobusų kontrolė.

Kovo 19 – 21 d.; 29 – 31 d. vyks vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET, kontrolė.

Sėkmės kelyje!

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Savaitgalį Latvijoje vyko septynioliktosios A. Krauklis atminimo taurės varžybos, kuriose pirmą kartą startavo gausis būrys karate mokyklos „Shodan“ auklėtinių. Varžybose dalyvavo 406 įvairaus amžiaus sportininkų iš 19-os Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos karate klubų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Arnis Krauklis buvo aktyvus Latvijos karate kyokushin šakos sportininkas, čempionas bei įvairių turnyrų prizininkas; buvo aktyvus Latvijos Kyokushinkai karate-do federacijos narys ir pirmasis Kyokushinkai karatė klubo „Bushido“ treneris.

Šilutės karate mokyklos „Shodan“ komanda turnyre pelnė 4 aukso, 2 sidabro bei 4 bronzos medalius – viso net 10 prizinių vietų. Klubo treneriai Eventas Gužauskas ir Laurynas Vaičikauskas sveikina shodaniečius su įgyta tarptautine patirtimi.

Kumite (kovų) rungtyse dalyvavę bei pelnę pergales auklėtiniai:
auksą: Jorūnas Barkauskas, Kajus Margis;
sidabrą: Jonelis Domantas;
bronzą: Jokūbas Laukaitis, Vasiliauskas Danielius, Adrijus Čeponas.

Kata (technikos demonstravimo) rungtyse dalyvavę bei pelnę pergales auklėtiniai:
auksą: Vasiliauskas Danielius ir Jorūnas Barkauskas;
sidabrą: Kajus Margis;
bronzą: Jonelis Domantas.

Kiekvienos varžybos – tai neįkainojama patirtis, tad džiaugiamės kiekvieno shodaniečio startu. Taip pat dėkojame mūsų “Shodan” klubo teisėjų komandai, dalyvavusiai šiame turnyre: Daniil Grigorjev, Donatas Zeigis, Vilgailė Mališkaitė, Gita Valančiūtė, Dovilė Pranauskienė, Irmantas Andrėkus, Arvydas Stanevičius, Vykintas Kubilius. Dėkojame ir organizatoriams – Latvijos “Bushido” klubo komandai, Latvijos karate kyokushin Federacijai bei Marek Lavrinovič. OSU!

Organizatorių.

Sulaukus visų įmonių pavedimų, paaiškėjo trečią kartą organizuotos Ukrainos palaikymo akcijos „Radarom!“ metu galutinė surinkta suma. Lietuvos gyventojai ir verslo įmonės iš viso paaukojo 5 737 028 Eur, praneša organizatoriai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Už surinktus pinigus bus perkami Ukrainai itin reikalingi dronai ir antidronai. Du trečdaliai per akciją surinktų lėšų bus skirti Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, trečdalis – Ukrainoje. Pasitelkę savo ilgametę patirtį dronus ir antidronus atsakingai atrenka „Blue / Yellow“.

Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių suaukota parama virs dronais ir antidronais, kurie padės Ukrainos kariams atlikti svarbias žvalgybos ir kovines užduotis. Pirmieji „Radarom!“ akcijos metu nupirkti dronai jau pasiekė Ukrainą – 25 vnt., įsigyti iš lietuviškų gamintojų, ir 275 vnt., kurie buvo pagaminti Ukrainoje. Artimiausiu metu karo alinamą šalį pasieks ir daugiau dronų bei antidronų.

Akciją „Radarom!“ organizavo LRT kartu su „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“. Specialusis akcijos partneris – „Saugu“.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2500410/per-akcija-radarom-is-viso-paaukota-daugiau-nei-5-7-mln-euru

am.lrv.lt nuotr.

Artėjant kalendoriniam pavasariui kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo šeštadienio, kovo 1 d., iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas, primena Aplinkos ministerija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, šiuo metu jis yra mažesnis.

Plėšriųjų žuvų gausumas labai svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką. Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.

Prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo prisideda ir žvejai mėgėjai, sulaukiama prašymų kai kuriuos vandens telkinius įžuvinti privačiomis lėšomis įsigytomis žuvimis. Taip pat Aplinkos apsaugos departamentas vis dažniau gauna pranešimų apie galimai daromus žvejybos taisyklių pažeidimus.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiandien jau paskutinė kalendorinės žiemos diena. Nemėgstantys šalčio ir sniego gali džiaugtis, kadangi jau netoli tas laikas kai viskas vėl sužydės ir sužaliuos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiesa, pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką). Na o hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį.

Pateiktame grafike galite matyti vidutines datas kada atitinkamas pavasario laikotarpis prasideda.

Taip atrodo kelias nuo žiemos iki vasaros.

Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių. Lietuvoje vidutiniškai (1991–2020 m. vidurkis) tai įvyksta kovo 11 d., prasideda ankstyvasis pavasaris (kartais dar vadinamas vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina iš žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.

Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris. Tai įvyksta vidutinei paros oro temperatūrai perkopus 5 °C ribą (vidutiniškai balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu gamtoje daugėja žalių atspalvių: vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.
Vidutinei paros oro temperatūrai perlipus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymasis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu.

Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per 15 °C, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 dieną. Iš viso to nesunku paskaičiuoti, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.

Vis dėlto, visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda bent truputį anksčiau.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienio naktį numatomi krituliai, vyraus šlapdriba. Vietomis rūkas, rytinuose rajonuose – kai kur plikledis, galima silpna lijundra. Vėjas besikeičiančios krypties, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Dieną didesnėje šalies dalyje krituliai, vyraus nedidelis lietus. Kai kur rūkas. Vėjas šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos.

Sekmadienį kai kur nedideli krituliai. Naktį vietomis plikledis, rūkas. Vėjas vakarų, pietvakarių, naktį 4–9 m/s, dieną 8–13 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną 1–6 laipsniai šilumos.

Pirmadienį be žymesnių kritulių. Vėjas vakarų, pietvakarių, naktį 5–10 m/s, dieną 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną 2–7 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 28 d. šalyje stebimas vandens lygio kilimas, vietomis iki 35 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio kilimas.

Vandens temperatūra upėse – 0–5, ežeruose – 1–3, Kuršių mariose – 0–1, Baltijos jūroje – 3 laipsniai šilumos.

Prasidėjo atodrėkis. Ledas tirpsta, vietomis gali būti properšų, atotirpų, vandens ant ledo. Dalyje upių stebimas nedidelis ledonešis.

Kuršių mariose ties Nida susidariusio ledo storis 16 cm, ties Vente 8 cm. Vasario 27 – kovo 1 dienomis Kuršių mariose laukiamas ledų išlaužymas.

Iš gyvenimo paraščių.

Šildymas brangsta, bet man nusispjauti, nes ant slenksčio – pavasaris…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šviesaus savaitgalio.

Kaip visada…
Orestas

zuv.lrv. lt nuotr.

Siekiant atkurti ir gausinti įvairias žuvų rūšis, Žuvininkystės tarnyba kasmet į neišnuomotus vandens telkinius įveisia milijonus žuvų jauniklių. 2024 m. metais į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius išleista 14,08 mln. vnt. dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų žuvelių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant sustiprinti vertingų žuvų populiacijas, užtikrinti bioįvairovę valstybiniu mastu, Žuvininkystės tarnyba tęsia unikalių projektų įgyvendinimą, kurie netolimoje ateityje leis padidinti įveisiamų, ypač retų, nykstančių ir plėšriųjų žuvų kiekius.

Atkuriant žuvų išteklius didelis dėmesys skiriamas lašišinių šeimos žuvims – lašišoms, šlakiams ir margiesiems upėtakiams. Taip pat kasmet didinami paauginamų plėšriųjų žuvų – lydekų, starkių – kiekiai. Atkuriami ties išnykimo riba atsidūrusių ūsorių ir Lietuvos upėse nykstančių skersnukių ištekliai. Žuvininkystės tarnybos specialistai stebi ir žuvų migraciją, išteklių pokyčius, daromos studijos, atliekami tyrimai su specialiais siųstuvais žymėtomis žuvimis. Žuvivaisos klausimais aktyviai bendradarbiaujama su kolegomis Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.

2024 m. valstybiniai vandens telkiniai gausiai įžuvinti šiomis Žuvininkystės tarnybos skyriuose dirbtiniu būdu išveistomis ir paaugintomis įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (1 345,0 tūkst. vnt.), sterkais (2 398,8 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (7 100,0 tūkst. vnt.), lašišomis (138,9 tūkst. vnt.), šlakiais (174,2 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (178,6 tūkst. vnt.), skersnukiais (8,0 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais (71,0 tūkst. vnt.), lynais (40,2 tūkst. vnt.), Vištyčio ežero sykais (230,0 tūkst. vnt.), seliavomis (1 200,0 tūkst. vnt.) ir šamais (44,3 tūkst. vnt.).

Pernai, įgyvendinat Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą, į šalies vandens telkinius išleista 1 152 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Stikliniai unguriukai į Lietuvą yra atvežami iš Prancūzijos. Lietuvoje įžuvinimai vykdomi taikant išbarstomąjį būdą, kai unguriukai išleidžiami keliose vandens telkinio vietose. Toks metodas padeda išvengti nuo tankio priklausančio mirtingumo rizikos, įskaitant natūralų mirtingumą, konkurenciją dėl maisto ir plėšrių žuvų poveikio.

Dar apie 120 tūkst. vnt. žuvų 2024 m. įveista gavus finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista 114,8 tūkst. vnt. lydekų šiųmetukių, 1,67 tūkst. vnt. baltųjų amūrų ir 2,6 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių jauniklių. Aplinkos ministerija nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria apie 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Planas derinamas su Aplinkos ministerija. Jį įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose Vilniaus mieste, Švenčionių, Alytaus, Kaišiadorių ir Šilutės rajonuose.

EKGT Mažosios Lietuvos regioninės tarybos nuotr.

11–12 kl. amžiaus grupėje laurus skynė Šilutės rajono moksleiviai.

Vasario 26 d. Klaipėdos rajono etninės kultūros centre įvyko VII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Olimpiadoje dalyvavo 14 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazija, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Klaipėdos rajono Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Gargždų “Kranto” progimnazija, Šilutės pirmoji gimnazija, Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos, Šilutės rajono Vainuto gimnazijos, Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazijos.

Olimpiados dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybė vicemerė Violeta Riaukienė. Pirmiausia dalyviai pasitikrino savo žinias atlikdami etnokultūros pažinimo testą. Po to pristatė savo etnokultūrinės veiklos ir raiškos pasirodymus – dainas, pasakojimus, instrumentinę muziką, rankdarbius.

Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados antrojo etapo laimėtojai.

5–7 kl. amžiaus grupėje yra šie mokiniai:
I vieta – PAULINA MEŠKYTĖ, Klaipėdos rajono Gargždų „Minijos“ progimnazija, mokytojos Gintarė Januškienė, Živilė Bartkevičienė;
II vieta – NOJA VALAIKAITĖ, Gargždų ,,Kranto” progimnazija, mokytoja Vitalija Valaikė;
III vieta – MILĖJA MAKSEVIČIŪTĖ, Klaipėdos Sendvario progimnazija, mokytoja Irena Armonienė.

8-10 kl. amžiaus grupėje yra šie mokiniai:
I vieta – AUSTĖJA KUMPYTĖ, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokykla, mokytojos Erika Košienė, Neda Tamošauskaitė;
II vieta – RASA TURAUSKĖ, Klaipėdos Sendvario progimnazija, mokytoja Irena Armonienė;
III vieta VERONIKA VALAUSKAITĖ, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, mokytoja Rasa Rusteikienė.

11–12 kl. amžiaus grupėje yra šie mokiniai:
I vieta – JORŪNĖ MILERYTĖ, Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazija, mokytoja Jūratė Daugalienė;
II vieta – GUODA VENDELYTĖ, Šilutės rajono Vainuto gimnazija, mokytojas Vincas Žąsytis.

Regioninio turo I ir II vietų laimėtojai rungsis trečiajame, Respublikiniame ture. Trečiasis Olimpiados turas bus surengtas ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., jo rengimo datą ir vietą tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras, organizavimo ir vykdymo tvarką bei vertinimo komisiją tvirtina LINEŠA direktorius.

Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada vyksta šeštąjį kartą. Olimpiados tikslas – ugdyti brandžią, visapusiškai išprususią, tautiškai ir pilietiškai susivokusią asmenybę, gebančią puoselėti, saugoti, išreikšti ir perduoti kitiems prigimtines (etnines) ir pasaulio kultūrų vertybes. Olimpiados steigimo iniciatoriai – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra ir Etninės kultūros globos taryba. Informacija apie Olimpiadą skelbiama interneto tinklalapyje www.lmnsc.lt.

Jaunų vyrų problemos: karjeros paieškos ir moterų baimė. (Photo by Jeremy McKnight on Unsplash)

Jauni vyrai neretai susiduria su dideliais gyvenimo iššūkiais, apie kuriuos ne visada kalbama atvirai. Sparčiai besikeičiantis pasaulis, socialiniai lūkesčiai ir vidiniai kompleksai sukuria daugybę kliūčių, kurias įveikti ne visada lengva.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karjeros kelio paieškos

Vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria jauni vyrai, yra tinkamo karjeros kelio pasirinkimas. Visuomenės spaudimas kuo greičiau tapti finansiškai nepriklausomu ir sėkmingu gali sukelti nerimą, ypač jei jaunuolis dar neišsiaiškino, kokia veikla jį iš tikrųjų domina. Be to, konkurencija darbo rinkoje yra didelė, o tai gali dar labiau apsunkinti ir atitolinti sėkmingą karjeros pradžią.

Bendravimo su moterimis baimė ir nepasitikėjimas savimi

Daug jaunų vyrų nepasitiki savimi, ypač santykiuose su moterimis. Socialinės medijos ir visuomenės sukurti idealai gali kelti kompleksus, verčiančius jaustis nepakankamai patraukliais ar sėkmingais. Ypač sunku gali būti užmegzti pokalbį su patinkančia mergina, nes baimė būti atstumtam ar nesuprastam kartais atrodo neįveikiama.

Vienišumas ir emocinė parama

Nors jaunų vyrų gyvenimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti aktyvus ir kupinas galimybių, daugelis jų jaučiasi vieniši. Vyrai rečiau nei moterys dalinasi savo emocijomis su draugais ar artimaisiais, todėl jiems gali trūkti emocinės paramos. Be to, socialiniai tinklai gali sukurti klaidingą įspūdį, kad visi aplink gyvena sėkmingai ir laimingai, kas dar labiau sustiprina izoliacijos jausmą.

Seksualinė sveikata ir priešlaikinė ejakuliacija

Kita svarbi, tačiau dažnai nutylima jaunų vyrų problema – priešlaikinė ejakuliacija. Tai gali sukelti didelį diskomfortą ir nesaugumo jausmą santykiuose, ypač jaunuoliams, kurie dar tik atranda savo seksualumą. Laimei, egzistuoja veiksmingi preparatai šioms problemoms spręsti bet kokiame amžiaus tarpsnyje. Jų sudėtyje esanti veiklioji medžiaga Dapoksetinas gali padėti prailginti lytinį aktą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.

Finansiniai sunkumai ir lūkesčiai

Jauni vyrai dažnai susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais – studijų paskolos, pirmosios pajamos, būsto nuoma ar pirkimas gali tapti rimtu stresu. Be to, visuomenėje vis dar gyvuoja nuostata, kad vyras turi užtikrinti finansinį stabilumą tiek sau, tiek būsimai šeimai, kas sukuria papildomą spaudimą.

Spaudimas atitikti “tikro vyro” standartus

Daugelis jaunų vyrų jaučiasi spaudžiami visuomenės suformuotų standartų – būti stipriais, emociškai atspariais ir sėkmingais. Tačiau toks požiūris gali paskatinti emocinį slopinimą, nerimą ar net depresiją, nes neatitikimas stereotipiniam “tikro vyro” įvaizdžiui gali kelti vidinę sumaištį ir nusivylimą savimi.

Svarbu kalbėti ir ieškoti sprendimų

Jauni vyrai susiduria su daugybe problemų, kurias ne visada lengva įveikti vieniems. Atviras pokalbis, emocinė parama, sveikos gyvensenos pasirinkimai ir savišvieta gali padėti spręsti daugelį iškilusių sunkumų. Svarbiausia – nebijoti pripažinti savo problemų ir ieškoti būdų joms spręsti.

.

.

Užsakymo Nr. 250226

O. Lidžiaus nuotr.

Nors nuo kranto gali atrodyti, kad ledas tvirtas, storas ir saugus, pasieniečiai įspėja, kad toks įspūdis gali būti klaidinantis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai kviečia ant Kuršių marių planuojančius lipti žvejus būti atsargius. Kartu pasieniečiai yra pasirengę užtikrinti asmenų saugumą ant marių ledo ir prireikus vykdyti gelbėjimo darbus. Minėtoje rinktinėje iš anksto buvo parengtas veiksmų planas ekstremalioms situacijoms.

Praėjusį savaitgalį, esant gražiam žiemos orui, ant Kuršių marių ledo buvo daug poledinės žūklės mėgėjų. Pasieniečiai čia stebėjo žvejų iš įvairių Lietuvos vietų antplūdį. Manoma, kad panaši situacija gali kartotis ir šį savaitgalį, kai oro sąlygos, tikėtina, saugumo požiūriu jau gali būti ne tokios palankios.

Žiemos sezono metu Nidos uoste prisišvartavusio VSAT laivo ant oro pagalvės „Christina“ įgula yra pasirengusi atskubėti žvejams į pagalbą. Pasieniečių įgula turi specialias priemones, pritaikytas gelbėti žmones ant ledo (gelbėjimo rogės, hidrokostiumai, gelbėjimo liemenės, radijo ryšio priemonės ir kt.).

Nors nuo kranto gali atrodyti, kad ledas tvirtas, storas ir saugus, pasieniečiai įspėja, kad toks įspūdis gali būti klaidingas. Maždaug už 800 metrų nuo kranto ledas Kuršių mariose tampa plonesnis, jame gausu properšų, kurios susidaro net ir esant šalčiui. Tam didelę įtaką daro vėjas, srovės ir besikeičiantis vandens lygis. Tolstant nuo kranto pavojus didėja, ypač esant prastam matomumui – tvyrant rūkui, sningant ar krentant šlapdribai.

VSAT primena, kad suaugusį žmogų saugiai išlaiko bent 10–12 cm storio ledas, tačiau net ir tokiu atveju būtina laikytis saugumo reikalavimų. Žvejai ir žiemos pramogų mėgėjai neturėtų rizikuoti savo ar kitų gyvybe, užšalusiu vandens telkiniu negalima važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, nesaugu ant ledo lipti apsvaigus nuo alkoholio ir pan. Svarbu įvertinti ne tik ledo storį, bet ir jo būklę – įtrūkimus, properšas bei oro sąlygas.

Pasieniečiai, kaip ir kitos institucijos, poledinės žūklės mėgėjus ragina iš anksto pasirūpinti specialiais smaigais, kurie itin praverčia įlūžus ir atsidūrus lediniame vandenyje. Tokia atsargumo priemonė neretai išgelbėja gyvybę.

VSAT pareigūnai poledinės žūklės mėgėjus ragina ant užšalusių vandens telkinių elgtis atsakingai – pasirūpinti ne tik smaigais, bet ir ryškiomis liemenėmis, šviesos šaltiniais, turėti įkrautus mobilaus ryšio telefonus.

Hidrometeorologijos tarnyba nurodo, kad Kuršių mariose ledo storis ties Nida yra 16 cm, o ties Vente – 9 cm, vandens temperatūra – apie 0 laipsnių. Marių ledo būklė yra netolygi, yra ledo nesukaustytų atvirų vietų bei stebimas priekrantės ledas, ižas, kai kur susidariusi ištisinė ledo danga.

Iš gyvenimo paraščių.

Sėdėjom ant slenksčio, dalijom per pusę.
Aš buvau aukštas, o Petras – trumpas.
Dalijom po lygiai, ne pagal stažą.
Teisybės, sutikite, čia buvo maža…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dalijom per pusę ir buvome drąsūs.
Visus pašnibždom siuntėme nach…
Pelenus žarstėme, kurstėme ugnį.
Lig vakaro šitaip, iki pat dugno…

Šviesios likusios savaitės.

redcross.lt.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) skelbia Civilinės saugos savanorių atrankas – kviečia prisijungti žmones, kurie padės rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms šalyje: stichinėms nelaimėms, branduolinei avarijai ar prasidėjus kariniams veiksmams.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Civilinės saugos savanoriai visoje Lietuvoje gyventojams ves praktinius užsiėmimus, kurių metu supažindins, kaip elgtis, kokių veiksmų reikėtų imtis ir kur slėptis išgirdus pavojaus sirenas bei kaip pasiruošti nelaimėms.

Mokysis patys ir dalinsis žiniomis su kitais

LRK Tinklo vadovė Toma Čekanskaitė sako, kad pirmosios 72 valandos po krizės ar nelaimės – branduolinės avarijos, karo ar stichinės nelaimės – yra kritiškai svarbios išgyvenimui. „Norime, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, išliktų ramūs ir pasiruoštų veiksmingai reaguoti. Teorinės žinios – svarbu, tačiau praktiniai įgūdžiai gali išgelbėti gyvybes, todėl rengiame savanorius, kurie ves mokymus visuomenei ir padės jiems tinkamai pasirengti išgyvenimui po krizės pirmąsias 72 valandas bei kaip tinkamai elgtis vykstant krizei, ekstremaliai situacijai“, – sako T. Čekanskaitė.

Anot jos, ši savanorystė yra labai prasminga ir atsakinga, todėl norinčių savanoriauti bus prašoma įsipareigoti veiklas vesti bent metus laiko ir skirti tam mažiausiai dvi dienas per mėnesį. „Veikla bus tikrai labai reikšminga, todėl būsimi savanoriai dalyvaus intensyviuose mokymuose, kuriuose patys įgis ir civilinės saugos, ir pirmosios pagalbos, ir pirmosios psichologinės pagalbos įgūdžių, kuriuos vėliau perduos visuomenės nariams, dalyvaujantiems rengiamuose užsiėmimuose“, – pasakoja T. Čekanskaitė.

Nauda – ir asmeninė, ir visuomeninė

Civilinės saugos savanoriai įgis žinių apie pavojaus, nelaimės atpažinimą, pirmuosius veiksmus išgirdus sirenas, išvykimo krepšio, šeimos plano, maisto atsargų plano sudarymą. Taip pat išmanys, kur rasti artimiausias priedangas, kaip jose elgtis, kaip veikia kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai.

„Kadangi savanorių tikslas – edukuoti visuomenę, ypač laukiame žmonių, kurie yra žingeidūs, atsakingi ir norintys dalintis savo žiniomis su kitais. Šios savanorystės nauda tiek pačiam savanoriui, tiek visuomenei – akivaizdi. Perduodamos žinios gali būti gyvybiškai svarbios, todėl labai svarbu, kad savanoriai būtų atsakingi ir pasiryžę kurti atsparesnę visuomenę kartu“, – teigia T. Čekanskaitė.

Norint prisijungti prie civilinės saugos savanorystės ir padėti visuomenei pasiruošti ekstremalioms situacijoms, registruokitės čia: www.redcross.lt Jei turite klausimų, galite susitiekti telefonu +370 661 38851.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2024 metų paskutinįjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo panašiu tempu kaip ankstesniais laikotarpiais, tačiau darbo rinkos aktyvumas mažėjo – rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Institucija pristatė ir naujausią situaciją dėl moterų ir vyrų pajamų skirtumų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antrąjį 2024 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 231 euru arba 11,2 proc. ir siekė 2 291 eurą neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 132 eurais arba 10, 3 proc. iki 1 407 eurų.

Metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.

2024 metų pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų, arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo.

„Antrus metus iš eilės darbo pajamos augo dešimtadaliu. Minimalios mėnesio algos didinimas lemia dėsningumą: kuo mažesnės pajamos, tuo labiau juntamas jų augimas. Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis”, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Labiausiai augo vyresnių darbuotojų atlyginimai

Sparčiau didėjo vyresnių darbuotojų darbo pajamos. Pavyzdžiui, 51-60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25-30 metų žmonių – 8,1 proc. Taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, o tai sritys, kuriose daugiausia dirba vyresnio amžiaus darbuotojai.

„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Kilo tiek pagrindinio ir vidurinio ugdymo, tiek pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pastebi „Sodros“ analitikė.

Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statyboje pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc. Tarp šių veiklų išsiskyrė transporto ir saugojimo veikla, kurioje dirba daug tolimųjų reisų vairuotojų – jų darbo pajamos padidėjo apie 18 proc., tačiau liko palyginti nedidelės – 1 313 eurų neatskaičius mokesčių.

Daugėjo atleidimų

Darbo rinkos aktyvumas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors priėmimų skaičius išliko stabilus, atleidimų buvo daugiau. Jei 2023 m. teigiamas priėmimų ir atleidimų balansas siekė 26,2 tūkstančio žmonių, 2024 m. priimta tik 1,2 tūkstančio daugiau nei atleista.

Gruodį bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkstančio žmonių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius – 8,9 tūkstančio, tačiau čia mažėjo ne vairuotojų, o reklamos specialistų skaičius. Apdraustųjų mažėjimas matomas taip pat prekybos (8,1 tūkstančio) ir statybos (2,1 tūkstančio) sektoriuose.

Darbuotojų augimas fiksuotas žmonių sveikatos priežiūros srityje – čia per metus darbuotojų skaičius padidėjo 6,2 tūkstančio. Priimta daugiau slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų, socialinių darbuotojų.

Nedarbo išmoka kompensavo iki 80 proc. buvusių pajamų

Dėl silpstančio priėmimų ir atleidimų balanso didėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83,2 tūkstančio žmonių arba 5,1 tūkstančio daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Jaunimo iki 30 metų grupėje bedarbių skaičius augo labiausiai – tarp visų to amžiaus apdraustųjų kas dešimtasis buvo nedarbo išmokos gavėjas. Tuo metu 41-50 metų amžiaus grupėje tik apie 5 proc. visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.

„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas”, – nurodo Kristina Zitikytė.

Dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja.

Jei žmogus anksčiau uždirbo 708 eurų į rankas arba minimalų atlyginimą 2024 metais, jis pirmus tris mėnesius gavo 573 eurų išmoką, kuri kompensavo apie 81 proc. jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.

Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo 78 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1 407 eurų į rankas jis pradžioje gavo 1 104 eurų nedarbo išmoką.

Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2 772 eurų į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praeitais metais būtų maksimali įmanoma – 1 270 eurų arba apie 46 proc. buvusių pajamų.

Vidutinė nedarbo išmoka 2024 m. gruodį siekė 595 eurus – tai 12 proc. daugiau nei prieš metus.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų – ar situacija keičiasi?

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas išlieka, nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atotrūkio mažėjimas. Dabar jis siekia 12,9 proc., kai prieš metus buvo 13,5 proc.

2024 m. lapkritį moterų vidutinės darbo pajamos augo 11 proc., vyrų – 10 proc., tačiau šiuo metu skirtumas vyrų naudai – 149 eurų į rankas.

Moterų ir vyrų darbo pajamų skirtumams turi įtakos tai, kokiose srityse jie dirba. Pavyzdžiui finansų, transporto, informacijos ir ryšių sektoriuose dominuoja vyrai, kurie dažniau užima aukštesnes ir geriau apmokamas pareigas.

Informacijos ir ryšių srityje skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų siekia 737 eurus į rankas. Tiesa, jie dirba nevienodus darbus. Moterys šioje ekonominėje veikloje dažniau yra rinkodaros ir reklamos specialistės, o vyrai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai.

Žmonių sveikatos priežiūros srityje skirtumas į rankas yra 642 eurai. Moterys čia dažniau dirba slaugytojomis, o vyrai – gydytojais specialistais.

Mažiausias atotrūkis švietime – čia vyrų ir moterų pajamos skiriasi vos 12 eurų.

Moterų daugiausia dirba pagrindinio ir vidurinio ugdymo (19 tūkst.) bei ikimokyklinio ugdymo mokytojomis (12 tūkst.). Vyrų daugiau tarp pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (3,3 tūkst.), aukštųjų mokyklų dėstytojų (2,2 tūkst., 40 proc. visų dėstytojų). Švietimo sektoriuje vyrai taip pat dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – jie sudaro 52 proc. nekvalifikuotų darbininkų.

Transporto sektorius – išskirtinis, čia moterys uždirba daugiau

Transporto sektoriuje, kuriame vyrai dominuoja savo skaičiumi, moterys uždirba daugiau už juos. Vyrų vidutinės pajamos į rankas čia siekia 1 047 eurus, o moterų 1 172 eurus. Taip yra dėl to, kad vyrai transporte dažniausiai yra sunkiasvorių automobilių vairuotojai, o moterys – reklamos specialistės, buhalterės, vadybos ir organizavimo analitikės.

Didžiuosiuose ekonominiuose sektoriuose atotrūkis mažėja, tačiau vis dar siekia 30 proc. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame iš viso yra 214 tūkstančių darbuotojų, moterys sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų. Čia vyrų vidutinės darbo pajamos 2024 m. lapkritį buvo 1 240 eurų į rankas, moterų – 1 009 eurai. Pajamų skirtumas – 231 euras.

Aptarnavimo sektoriuose pajamų atotrūkis mažesnis, bet pajamos – vienos mažiausių rinkoje. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kuriame dirba 49 tūkstančiai žmonių, moterys sudaro 74 proc. visų darbuotojų. Vyrai čia uždirba apie 894 eurus į rankas, moterys – 808 eurus. Skirtumas siekia 86 eurus.

Moterys rečiau už vyrus vadovauja ir dažniau prižiūri vaikus

Tarp vadovų vyrai sudaro 61 proc., o moterys – 39 proc., tačiau moterys dažniau vadovauja sveikatos, švietimo ir finansų sektoriuose, o vyrai – statybų, transporto ir technologijų srityse.

Didesnę šeimos priežiūros atsakomybę prisiima moterys – 88 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų sudaro būtent jos. Tai gali turėti įtakos darbo užmokesčio pokyčiams ilgalaikėje perspektyvoje.

Mažiau uždirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir mažesnes pensijas. Vis dėlto šis skirtumas pamažu traukiasi. Jei 2019 metais vyrų pensijos buvo 20 proc. didesnės nei moterų, 2024 metais – 16 proc. Šiuo metu vyrų pensija 90 eurų didesnė nei moterų.

kam.lt nuotr.

Kariuomenė klausimus ir atsakymus į juos pateikė savo feisbuko paskyroje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

1. Ar priešas jau yra už vartų, tik mes viską slepiame?

Nėra. Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos – pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra. Situacija Baltarusijoje išlieka nepakitusi: intensyvus, bet stabilus karinis rengimas. Todėl nė viena iš aukščiau paminėtų sąlygų nėra išpildyta.

2. Ar Rusija kelia grėsmę/ar ji išaugusi?

Vienareikšmiškai kelia, tačiau pagarbiai primename, kad niekuomet kitaip ir nebuvo. Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra konstanta nuo maždaug XV amžiaus, kuomet įvyko pirmasis LDK ir Maskvos karas, su kuria tiesiog turime išmokti gyventi. Karinių pajėgumų šiai dienai Rusija turi daugiau, nei turėjo 2022-aisiais, stebimas ginkluotųjų pajėgų augimas, naujai kuriami kariniai vienetai nėra kaip nors dislokuojami mums tiesioginę grėsmę keliančiose vietovėse.

3. Ar JAV atitrauks savo karius iš Lietuvos?

JAV Lietuvoje yra dislokavusi du batalionus ir šiandien, kaip ir vakar, jie treniruojasi patys ir kartu su Lietuvos kariais, paprastai su Pėstininkų brigada “Žemaitija”, nauja JAV karių rotacija atvyko prieš kelias savaites. Kiekvienos šalies pajėgumų dislokavimas užsienyje yra tos šalies nacionalinis sprendimas.

Kalbant apie užsienio kontingentus, tai šiandien Lietuvoje turime kelis tūkstančius sąjungininkų karių, o didžioji dalis jų – Vokietijos vadovaujama NATO daugianacionalinė kovinė grupė. Tuomet apie 1000 JAV karių, taip pat po truputį, bet nepertraukiamai plečiasi Vokietijos 45-osios brigados “Lietuva” karių skaičius, nuo 2004-ųjų Lietuvoje dislokuota NATO oro policijos misija, taip pat beveik nepertraukiamai per įvairias pratybas Lietuvoje sukasi sąjungininkų sausumos vienetai, laivai, bombonešiai.

4. Ką veikia Lietuvos kariuomenė, kai aplink tokia įtampa?

Trys pagrindiniai dalykai ką mes darome be kasdieninių pratybų: pirma, kuriame nuosavą diviziją. Planas – 20 000 karių, operuojančių tankais, pėstininkų kovos mašinomis, oro gynybos, inžinerijos priemonėmis, integruotais dronais ir kitais pajėgumais. Divizija yra mūsų galimybė neužsisėdėti apkasuose ir daužyti priešą taip, kaip jį ir priklauso daužyti. Antra, stipriname žvalgybos pajėgumus. Toli matanti žvalgyba leidžia laiku pasiruošti ir reikiamoje vietoje pastatyti reikiamus priešnuodžius. Trečia, dieną naktį ruošiamės perėjimui prie visuotinio šaukimo, kur svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti galimybes tarnauti visiems norintiems ir galintiems, nes po 2022-ųjų norinčių tarnauti kariuomenėje netrūksta, tik vietų skaičius kariuomenėje ribotas.

Čia reikia pasakyti, kad sąžininga, jog saugumas turi savo kainą. Šarvuotų durų į butus nemokamai irgi niekas neįstato, tačiau apie jas pagalvojame prieš pirkdami brangius daiktus į namus, nes pasaulis yra koks yra ir pasitaiko ne tik gerų žmonių. Norint pasistatyti kareivines ir įsigyti ginklus reikia susimokėti. Bet mokėti pinigais dabar yra geriau, nei vėliau mokėti gyvybėmis.

5. Man baisu, kad mus užpuls.

Įsitikinimai tampa tikrove. Arba, apvertus, mums tikrovė paprastai yra mūsų pačių susikurti įsitikinimai. Tai – garsi strateginės komunikacijos citata ir sena kaip pasaulis tiesa, kad meistriškiausiai laimėtas karas yra tas, kurio net nereikėjo kariauti, o tik priversti priešininką bijoti ir priimti baimės padiktuotus sprendimus. Rusija tai daro nuolatos, šiandien aplinkybės ypatingai palankios bauginimą stiprinti. Tai bijoti yra normalu, baimė – sveiko žmogaus požymis, tačiau baimė mums neturi vadovauti. To visuomet mokomi ir kariai, kartais einantys į mūšį prieš 4-5 kartus stipresnį priešininką: bijoti galima, tačiau mūšio planas parengiamas remiantis matematika ir karo principais.

6. Tai ką daryti?

Ruoštis. Kariai turi ginkluotis ir treniruotis atlikti savo užduotį, ne kariai – irgi. Kiekvienas mes, nuo dainininko iki moksleivio, atliekame svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime ir jei tą vaidmenį atliekame ir toliau, nepriklausomai nuo to, kad bijome – sukuriame pačią tikriausią visuotinę gynybą, apie kurią dabar taip dažnai kalbama. Visuotinė gynyba nereiškia, kad kiekvienas ruošiasi šaudyti. Ji reiškia, kad mokantys šaudyti ruošiasi šaudyti, nemokantys, bet galintys šaudyti, mokosi ir esant reikalui būna pasirengę pakeisti šaudančius, nemokantys ir negalintys šaudyti daro tą darbą, kurį ir šiaip daro ir geriausiai moka ir yra pasirengę tą darbą atlikti bet kokiomis aplinkybėmis – tai yra visuotinė gynyba ir neįveikiama tvirtovė. Tą puikiai supranta ir priešas, iš paskutiniųjų mėgindamas kalti pleištus į mūsų smegenis ir priversti priimti baimės padiktuotus sprendimus, štai šitam turime tiesiog prisiversti būti atsparūs.

Įkvėpkime oro ir ramiai ruoškimės visuotinei gynybai, tai yra mūsų kelias į taiką. Kai pats sau padedi – ir Dievas padeda.

Bet durniui kelio nebeduodam.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Sulauksime lietaus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma. Kai kur tvyros rūkas. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, Rytų Lietuvoje daug kur – 5–10 laipsnių šalčio. Dieną Vakarų Lietuvoje vietomis palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra – 1–6 laipsniai šilumos.

Trečiadienį vietomis numatomi krituliai, vyraus nedidelis lietus. Naktį galima silpna lijundra. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, rytiniuose rajonuose vietomis – 4–6 laipsniai šalčio, dieną – 2–7 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų numatomi krituliai, vyraus lietus. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 0–5 laipsniai šalčio, vakariniuose rajonuose kai kur – iki 2 laipsnių šilumos, dieną – 2–7 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 24 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas – iki 12 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 0–3, ežeruose – 0–3, Kuršių mariose – 0, Baltijos jūroje – 0–1 laipsnis šilumos.

Vandens telkiniuose stebimas priekrantės ledas, ižas, kai kur susidariusi ištisinė ledo danga.

Kuršių mariose ties Nida susidariusio ledo storis 15 cm, ties Vente 10 cm.

SVARBU! Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko patikrinimus ir nustatė kraštovaizdžio bei reljefo pažeidimus Nemuno deltos regioniniame parke ir Seredžiaus kraštovaizdžio draustinyje. Buvo fiksuoti neleistini kasimo darbai, sunaikinta žolinė augmenija ir pašalinti saugotini želdiniai. Dėl aplinkai padarytos žalos, atsakingiems asmenims teks atlyginti žalą aplinkai, kuri siekia beveik 8 tūkst. eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pažeidimai Nemuno deltos regioniniame parke

Šyšos kaime, Šilutės rajone, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, asmuo, nesuderinęs veiklos su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ir pažeisdamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, iškasė 897,54 m² ploto nepratekamą dirbtinį vandens telkinį ir sunaikino žolinę augmeniją 335,81 m² plote. Kasimo darbai buvo vykdomi Atmatos upės pakrantės apsaugos juostoje.

Už šiuos pažeidimus asmeniui gresia administracinė atsakomybė nuo 150 iki 400 eurų ir apskaičiuota žala aplinkai – 3 076 eurai. Asmuo žalą atlygino ir jam buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Pažeidimai Seredžiaus kraštovaizdžio draustinyje

Jurbarko rajono Belvederio kaimo ribose, Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritorijoje asmuo, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, iš augimo vietos pašalino saugotinus želdinius ir nufrezavo žolinę augmeniją, įskaitant ir pakrantės apsaugos juostoje esančius plotus. Pažeidimai užfiksuoti keturiuose privačiuose žemės ūkio paskirties sklypuose ir nesuformuotame valstybinės žemės sklype.

Daliai sklypų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – natūralios pievos ir ganyklos. Už padarytus saugomų teritorijų režimo pažeidimus atsakingam asmeniui taikoma administracinė atsakomybė nuo 150 iki 400 eurų, taip pat turės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri siekia 4554 eurus.

Šios vietovės yra jautrios dėl savo gamtinės ir kultūrinės vertės, todėl siekiant išsaugoti jų unikalumą ir biologinę įvairovę jos yra priskirtos saugomoms teritorijoms. Pavyzdžiui, Šyšos kaimas, esantis Šilutės rajone, priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Ši teritorija išsiskiria unikalia gamta – gausiu vandens telkinių tinklu, pelkėmis ir turtinga biologine įvairove. Dėl savo jautrumo žmogaus veiklai čia taikomos griežtos apsaugos priemonės, siekiant išlaikyti natūralias ekosistemas.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad bet kokie kraštovaizdžio ir reljefo pakeitimai saugomose teritorijose turi būti derinami su atsakingomis institucijomis. Neteisėti veiksmai daro žalą vertingam šalies kraštovaizdžiui.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

R. Lukošiaus nuotr.

Savaitgalį Druskininkuose vykusiame Lietuvos U-15 ir U-18 dziudo čempionate šilutiškiai dziudoistai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo dvi antrąsias vietas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

U-15 amžiaus grupėje geriausiai sekėsi Adrijui Gečui, kuris tik finale nusileido Elektrėnų kovotojui ir liko antras savo svorio kategorijoje, o Benas Burba pralaimėjo kovą dėl bronzos medalio ir liko penktas

U-18 amžiaus grupėje sidabro medalį iškovojo Šilutės sporto mokyklos auklėtinis Juozas Leškys, finale nusileidęs sportininkui iš Alytaus, o Ignas Klimanskis užėmė penktąją vietą.

Čempionate Druskininkuose dalyvavo daugiau kaip 300 sportininkų iš visos Lietuvos.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą.

J. Stacevičiaus nuotr.

Sekmadienį, vasario 23 dieną, LRT TELEVIZIJOS eteryje vyko akcijai „Radarom!“ skirtas telemaratonas, šiuo metu surinkta suma siekia 5 448 089. Aukoti Ukrainai galima ir šiandien, karo metinių dieną, o galutinė suma, už kurią bus nupirkti dronai ir antidronai Ukrainai, paaiškės rytoj.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 23 d. trumpuoju numeriu 1890 sulaukta kiek daugiau nei 133 tūkst. skambučių, o nuo akcijos pradžios – daugiau nei 240 tūkst. skambučių. Vien telefono skambučiais šiuo metu paaukota daugiau nei 1 mln. 212 tūkst. eurų, o skambinti trumpuoju numeriu 1890 ar aukoti kitais būdais dar galima ir šiandien iki vidurnakčio.

Specialus akcijos „Radarom!” telemaratonas truko nuo sekmadienio ryto iki vėlyvo vakaro. Jo metu LRT žurnalistai bendravo su įvairiais žmonėmis, kuriuos palietė karas, – veteranais, žiaurią realybę įamžinančiais fotografais bei žurnalistais, savanorėmis moterimis, specialistais, kurie dirba su nukentėjusiais asmenimis. Taip pat žiūrovai galėjo išvysti reportažus apie tai, kokią įtaką karas padarė skirtingoms gyvenimo sritims ir žmonių likimams.

Visos dienos transliacijoje dalyvavo ir verslo įmonių ir organizacijų atstovai, prisijungę prie akcijos įvairiomis iniciatyvomis ir kvietę Lietuvos gyventojus aukoti Ukrainai.

„Radarom!“ dieną vyko ir koncertas „Laisvė šviečia 2025. RADAROM!“, kurio metu įmonė „Žalų sprendimai“ paaukojo 20 tūkst. eurų, o „Šiaulių bankas“ padvigubino skambučiais surinktą sumą ir paaukojo 30 tūkst. eurų. Finalinio akcijos „Radarom!“ koncerto metu „NT Service“ paskelbė Ukrainai paaukojantys dar 50 antidronų, kurių vertė 200 tūkst. eurų. Iš viso per akcijos laikotarpį įmonė paaukojo 100 antidronų.

Už akcijai „Radarom!“ surinktas lėšas bus perkami Ukrainai itin reikalingi dronai ir antidronai. Pirmieji 25 „Radarom!“ akcijos metu nupirkti lietuviški dronai vasario 18 d. jau pasiekė Ukrainos karius. Artimiausiu metu karius taip pat turėtų pasiekti 100 FPV dronų „Prodrone7“, 20 FPV dronų „Babay 10“ bei 100 FPV dronų „Khyzhak 10“, pagamintų Ukrainoje.

Du trečdaliai per akciją surinktų lėšų bus skirti Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, trečdalis – Ukrainoje. Pasitelkę savo ilgametę patirtį dronus ir antidronus atsakingai atrinks „Blue / Yellow“.

Nenuleisti rankų ir padėti Ukrainai galima ir šiandien iki vidurnakčio. Aukoti galima telefonu 1890 (auka 5 eurai) ir puslapyje radarom.lt. Taip pat – elektroninių mokėjimų sistemoje „Paypal“: Mes@stipruskartu.lt.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Ligoninėse – rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vasario 17–23 d. (8-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito ir siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę buvo 1857,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Lyginant 8-osios šių metų savaitės duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu skaičius padidėjo, COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo.

Mažiausias sergamumas buvo Alytaus apskrityje (1307,2 atvejo100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (2011,1100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 27-ose savivaldybėse. Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu. Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 8-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo mažesnis ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

8-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 200 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 16. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 14 asmenų. Registruoti 6 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 41): vienas asmuo priklausė 40–49 m., po du –70–79 m. ir 80–89 m. ir vienas – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir buvo nepasiskiepiję. Mirties nuo COVID-19 ligos atvejų – 1 (iš viso šį sezoną 54). Asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripas-nesitraukia-ligoninese-rizikos-grupems-priklausantys-asmenys/

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, bendradarbiaudami su Šilutės rajono savivaldybės administracija, surengė pratybas, kuriose mokėsi veikti kartu ekstremaliose situacijose. Prie pratybų prisijungė Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Šilutės ligoninė bei miesto gyventojai, praneša Lietuvos šaulių sąjunga.

Daugiau – https://www.sauliusajunga.lt…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas