L. Vaičiunienes nuotr.

Šilutėje įsikūręs „Maisto banko“ skyrius maistu remia 2458 Šilutės rajono savivaldybėje gyvenančius skurstančius žmones. Visoje Lietuvoje organizacija remia 232 tūkst. nepriteklių patiriančių žmonių ir 655 kitas nevyriausybines organizacijas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Keturiasdešimt du skyrius beveik per pusmetį visoje Lietuvoje atidaręs „Maisto bankas“ kartu žymiai padidino ir savo veiklos apimtis. Dabar daugumoje Lietuvos miestų, tarp jų ir Šilutėje, savanorystei buriasi vietiniai geradariai, kurie padeda iš prekybos centrų, vietinių ūkininkų ir gamintojų parvežti ir nuo išmetimo išsaugoti paskutinių dienų galiojimo maistą, jį apžiūri, surūšiuoja ir visą dar gerą maistą sudeda į lentynas, iš kurių renkasi pagal sąrašus atėję skurstantys žmonės. Kaip ir kiti skyriai, „Maisto bankas“ Šilutėje veikia atiduotuvės principu – produktus nepasiturintieji gali rinktis kaip įprastoje parduotuvėje, tačiau čia jie nieko nekainuoja. Maisto atiduotuvė skirta stokojantiems Šilutės rajono savivaldybės gyventojams, kuriuos paremti „Maisto bankui“ rekomenduoja šios savivaldybės socialiniai darbuotojai.

„Taip turime galimybę būti arčiau žmonių, kuriems reikia mūsų pagalbos. Įkūrus naujus skyrius daugybė pagal sąrašus kviečiamų stokojančiųjų gali ateiti į atiduotuvę savo mieste ir oriai išsirinkti maisto produktus, kurių labiausiai reikia. Džiaugiamės, kad taip gausiai padėti čia susirenka aktyvūs savanoriai, be kurių būtų neįmanoma išgelbėti tiek daug maisto ir juo padėti stokojantiems žmonėms. Lygiai taip pat visi naujai atidaryti „Maisto banko“ skyriai negalėtų gyvuoti be gerų žmonių finansinės paramos – kaip tik šiuo metu yra galimybė palaikyti organizacijos veiklą neišleidžiant nei cento, tereikia skirti 1,2 proc. GPM paramos „Maisto bankui“, – sako „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius.

Visi norintys prisijungti prie „Maisto banko“ Šilutės skyriaus daromų gerų darbų, kviečiami savanoriauti. Reikia internetu užpildyti savanorio anketą www.maistobankas.lt/reg. O prisidėti ir paremti organizacijos veiklą galima deklaruojant pajamas – tereikia skirti 1,2 proc. GPM „Maisto bankui“. Tai žmogui nieko nekainuoja, o „Maisto bankui” padeda išmaitinti tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių.

Pernai „Maisto bankas“ visoje Lietuvoje nuo išmetimo išgelbėjo daugiau nei 6 700 tonas gero maisto. Šis maistas virto beveik 14 milijonų porcijų, kurios buvo perduotos Lietuvos nepasiturintiems.

Policijos.

Balandžio 24 – 25 dienomis Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse organizuojamos pratybos „Šventaragio žygis 2024“.

Pratybų metu bus imituojami įvykiai susiję su strateginių objektų saugumu, teroro aktais, diversantų paieška ir sulaikymu, pabėgimu iš įkalinimo įstaigos, inkasatorių užpuolimu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pratybose dalyvaus Lietuvos policijos, vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų, kitų šalies įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų pareigūnai ir darbuotojai.

Stop kadras.

Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako išbandę viską. Anksčiau kormoranus gąsdindavo šūviais, bet jų medžioklę aplinkosaugininkai dabar leidžia tik periodiškai.

Daugiau – https://lnk.lt/straipsniai…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškiai Pasvalyje. (R. Lukošiaus nuotr.)

Šeštadienį vykusiame atvirajame Pasvalio dziudo čempionate šilutiškiai sportininkai iškovojo 5 medalius.

Pasvalio čempionate dalyvavo sportininkai iš įvairių Lietuvos miestų. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo aštuoni dziudoistai (treneris Rimvydas Lukošius).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geriausiai sekėsi Rapolui Vasiliauskui, kuris įveikė visus varžovus savo svorio kategorijoje ir amžiaus grupėje ir tapo čempionu. Eljotas Zaremba ir Danas Liutkus užėmė antrąsias vietas, o Danielius Montvydas ir Tadas Kazlauskas pelnė turnyro bronzą. Adas Aleskus kovoje dėl bronzos medalio nusileido Vilniaus atstovui ir liko penktas.

Anot trenerio, tai buvo geras jėgų išbandymas prieš turnyrą Šilutėje, kuris vyks balandžio 27 d. Vydūno gimnazijos sporto salėje. Pradžia 11 val. Renginys nemokamas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Priimtas sprendimas dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų lincencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi ir įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) poveikio aplinkai, 2024 balandžio 19 dieną priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Sprendime akcentuota, kad PŪV įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso. PAV subjektas – Šilutės rajono savivaldybės administracija nepritarė ataskaitoje įvertintai PŪV galimybei, kadangi naftos gavyba ir su ja susijusi tarša (triukšmo, vizualinė, oro, vandens, dirvožemio ir pan.) prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės planams plėtoti rekreaciją Kintų vietovėje ir jos apylinkėse, siekiant kurortinės teritorijos statuso.

Sprendime atkreiptas dėmesys, kad PŪV planuojama teritorijose patenkančiose į potvynių grėsmės teritorijas ir Kintų miestelio teritorijoje, kurioje gruntinis vanduo yra lengvai pažeidžiamas antropogeninės taršos, tai įvertinus bei atsižvelgus į pastaraisiais metais dėl klimato kaitos dažnėjančius potvynius, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, PŪV vykdymas numatytoje teritorijoje, net ir pritaikius ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones (pylimus, stabdyti naftos transportavimą ar gavybą) avarijos/ekstremalios situacijos atveju (pvz. potvynio metu pralaužus pylimą) gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę.

Taip pat atsižvelgta, kad PŪV gretimoje aplinkoje (visais alternatyvų atvejais) yra saugomos teritorijos (Kuršių marių biosferos poligonas, BAST Kuršių marios, Nemuno deltos regioninis parkas ir kt.), kuriose yra aptinkamos (veisimosi ar migracijos metu) europiniu ir nacionaliniu mastu saugomos gyvūnų rūšys. Visais alternatyvų atvejais PŪV teritorijose yra tinkamų varliagyviams bei ropliams veistis buveinių. Planuojamoje teritorijoje fiksuotos 76 paukščių rūšys, iš kurių 5 paukščių rūšys įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, o 10 paukščių rūšių – į Paukščių direktyvos I priedo sąrašą. Teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, žiemoja apie 40 paukščių rūšių.

Agentūra įvertino, kad statybos metu vykdant žemės kasybos darbus, būtų sunaikinti dirvožemyje bei antžeminėje dalyje gyvenantys bestuburiai, smulkieji žinduoliai (pvz. peliniai graužikai) netektų buveinių, būtų sunaikintos varliagyvių, roplių ir žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių) laikino buvimo ar mitybos vietos. Naftos paieškinio/eksploatacinio gręžinio įrengimo metu dėl padidinto triukšmingumo bei taršos kvapais, šviesa, vibracija būtų sutrikdyta žinduolių ir paukščių migraciją.

Kintų miestelio bendruomenė, kaip suinteresuota visuomenė aktyviai dalyvavo poveikio aplinkai vertinimo procese ir nepritarė PŪV. Suinteresuota visuomenė teikdama pastabas ataskaitai ir nepritardama PŪV nurodė, kad Kintų miestelis ir Kuršių marių pakrantė yra Šilutės rajono rekreacinė zona, šioje teritorijoje vystoma inžinerinių tinklų, susisiekimo, paplūdimių, aktyvaus vandens sporto ir poilsio infrastruktūra. Šalia planuojamų gavybos aikštelių yra teikiamos kaimo turizmo sodybų paslaugos, organizuojami įvairūs renginiai, vaikų poilsio stovyklos, veikia maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įvertino ir atsižvelgė į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir galimo PŪV poveikio aplinkai bei nustatė, kad PŪV neatitinka vietos bendruomenės lūkesčių, noro gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, o PAV dokumento rengėjas bei PŪV organizatorius nepateikė siūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenei praradimams kompensuoti.

Policijos nuotr.

Šio kelių gaidelio amžius – 66 metai, jis vairavo automobilį „Škoda“.

Jam gresia ne tik piniginė bauda, bet teisės vairuoti praradimas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per praėjusią savaitę Šilutės mieste ir rajone pareigūnams įkliuvo iš viso 9 greičio mėgėjai. „Geriau“ už šilutiškius pasirodė tik Tauragės „skraidūnai“ – užfiksuota 14 atvejų.

Pareigūnai, raginame vairuotojus susimąstyti, kad greičio viršijimas nėra joks pranašumo įrodymas. Anaiptol, dėl nesaugaus greičio ir prarastos transporto priemonės kontrolės laukia nepataisomos pasekmės. Todėl vairuokite saugiai.

vmu.lt nuotr.

Šalyje pasodinta daugiau nei 100 girių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Balandžio 20 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuota miškų sodinimo šventė – Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Šiais metais miškasodis buvo ypatingas – akcijoje dalyvavo gausus būrys piliečių, kurių dėka visoje Lietuvoje buvo pasodinta per 100 girių, taip įprasminant Dainų šventės šimtmetį.

Nacionalinis miškasodis – jau tradicija tapusi, kasmet vykstanti medelių sodinimo šventė, kurios metu įveisiami ir atkuriami Lietuvos miškai, taip prisidedant prie mūsų šalies miškingumo didinimo. Ši akcija kasmet bendram tikslui sutelkia gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių, o šiemet miškų sodinimo talka kvietė pagerbti šimtametes mūsų tautos tradicijas.

„Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą šiandien savanoriai įveis 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius. Nacionalinis miškasodis – ne tik miško įveisimo tradicija, bet ir vienybės simbolis. Branginkime tai“, – pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Šiais metais džiaugiamės turėdami daugybę kilnių progų sodinti mišką. Minime ne tik Dainų šventės šimtmetį, bet ir įstojimo į ES bei NATO 20-metį. Šis miškasodis yra tarsi simbolis, kad gausus būrys tautiečių vertina ir brangina ne tik miškus, bet ir tradicijas, saugų bei laisvą rytojų. Džiugu, kad nors oras ir lietingas, bet dalyvių susirinko rekordiškai daug. Tai rodo, kad daryti gerus darbus tinka bet kokiomis aplinkybėmis – susitelkę bendram tikslui galime nuveikti tikrai daug gražių ir prasmingų darbų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, Nacionalinis miškasodis kiekvienais metais pritraukia vis daugiau žmonių. Šiemet įsitraukusiųjų į akciją rekordiškai daug – net apie 15 tūkstančių. Šį gausų būrį talkininkų sudaro ir tie, kurie miškasodyje dalyvauja ne pirmus metus, ir tie, kuriems ši patirtis visiškai nauja. Kasmet vykstančios medelių sodinimo šventės metu miškininkai suvienija jėgas su visuomene, taip įprasmindami meilę gamtai, miškui, šimtametėms tradicijoms. Be to, tai yra puikus būdas supažindinti piliečius su miškininkyste ir miškininkų veiklos sritimis.

„Šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę pavadinome „Kad giria žaliuotų“, nes norime žmones paskatinti galvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie ateitį. Šventės temą kviečiame suprasti kaip pareigą vienytis, imtis veiksmų ir išsaugoti mūsų kultūrą, tradicijas ir gamtą,“ – sakė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Šiais metais prie miškasodžio prisijungė apie 150 įmonių komandų, kurie miško sodinimą supranta kaip tvarią komandos formavimo veiklą. Taip pat miškus sodino kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Jau antrus metus iš eilės, visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas, kurios garantuoja geresnį medelių prigijimą.

Visi miškasodžio metu pasodinti sodmenys yra išauginti moderniuose VMU medelynuose, kur naudojamos naujausios ir pažangiausios, aukščiausią sodinukų kokybę užtikrinančios technologijos.

Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Džiugu, kad toks gausus būrys tautiečių šiais metais prisijungė prie prasmingos Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ šventės ir tokiu būdu įprasmino savo meilę gamtai bei tradicijoms.

Iš gyvenimo paraščių artėjančių rinkimų ritmu.

Kam įdomu, spauskite „Skaityti toliau“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu atvirai, tai aš visada balsuoju „už“, nes balsavimo biuleteniuose paprastai nebūna kitokio pasirinkimo.

Beje, kelyje irgi patartina „balsuoti“ už miesto, nes „balsuodamas“ mieste toli nenuvažiuosi.

Žodžiu, šviesaus savaitgalio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo balandžio 22 d. iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius. Šis draudimas galios tik Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ir netaikomas žvejybai polderiuose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įprastai šis draudimas įsigalioja balandžio 20 d., tačiau Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse numatyta, kad jeigu pirmoji draudimo diena yra savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio.

Tikslias Nemuno deltos regioninio parko ribas galima rasti žemėlapyje.

Pavasarį pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti leidžiama turint žvejo mėgėjo bilietą, laikantis įprastos šiose taisyklėse nustatytos tvarkos. Žvejo mėgėjo kortelių turėti nebereikia, jos reikalingos tik žvejojant lašišas, šlakius, upines nėges ir tinkliniais samčiais gaudant stintas. Nemuno deltoje leidžiama sugauti nebe 7 kilogramus, o 5 kilogramus žuvų.

Balandžio 22 d. taip pat įsigalios draudimas žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Draudimas tęsis iki gegužės 20 d., nes šiuo laikotarpiu vyksta intensyviausias įvairių žuvų nerštas.

Tačiau nuo šeštadienio, balandžio 20 d., nebegalios draudimas žvejoti Neryje tamsiu paros metu.

Šiuo metu draudžiama žvejoti lydekas ir masalui naudoti žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), šie draudimai tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat draudžiama žvejoti salačius ir kiršlius iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 31 d., siauražnyplius vėžius – iki liepos 15 d.

VRK.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį suorganizavo burtų traukimą, kurio metu paaiškėjo, kaip ir kada nacionalinio transliuotojo LRT radijo ir televizijos eteryje diskutuos kandidatai į Respublikos Prezidentus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

LRT radijo eteryje numatoma surengti 4 laidas, kuriose dėl vietos stokos gali dalyvauti po 2 kandidatus. Vienos radijo laidos trukmė – 55 minutės.

LRT televizija taip pat transliuos 4 laidas, kuriose galės dalyvaut visi kandidatai į Prezidentus. Vienos televizijos laidos trukmė – 1 valanda ir 30 minučių.

LRT radijo laidų grafikas:

balandžio 25 d. 9.05 val. dalyvauja – Giedrimas Jeglinskas ir Dainius Žalimas;

balandžio 26 d. 9.05 val. dalyvauja – Andrius Mazuronis ir Remigijus Žemaitaitis;

balandžio 29 d. 9.05 val. dalyvauja – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė;

gegužės 3 d. 9.05 val. dalyvauja – Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė.

LRT televizijos laidų grafikas:

balandžio 22 d. 21.00 val., teisę dalyvauti turės visi 8 kandidatai;

gegužės 2 d. 21.00 val., teisę dalyvauti turės visi 8 kandidatai;

gegužės 6 d. 21.00 val., teisę dalyvauti turės visi 8 kandidatai;

gegužės 8 d. 21.00 val., teisę dalyvauti turės visi 8 kandidatai.

Visos kandidatų diskusijų laidos bus publikuojamos LRT mediatekoje ir VRK interneto svetainėje www.vrk.lt.

O. Lidžiaus nuotr.

Bus drėgna, o naktimis žemės paviršių ir toliau balins šalnos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį vietomis numatomi krituliai, daugiausia nedidelis lietus. Pūs silpnas vėjas. Daugelyje rajonų šalnos – 1–6, dirvos paviršiuje kai kur ir iki 8 laipsnių šalčio, vietomis oro temperatūra – 0–3 laipsniai šilumos. Dieną daugelyje rajonų numatomi krituliai, vyraus lietus. Pūs besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra – 5–10 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį kai kur numatomi trumpi krituliai, dieną pietrytiniuose rajonuose – nedidelis lietus. Pūs šiaurinių krypčių vėjas, naktį – 5–10 m/s, dieną – 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 0–4 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 1–6 laipsniai šalčio, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Pirmadienį daug kur, ypač rytinėje šalies pusėje, numatomi krituliai (lietus, šlapdriba). Vėjas pūs iš šiaurės, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 0–3 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 1–6 laipsniai šalčio, dieną – 2–7 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 19 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas – iki 12 cm per parą.

Vandens temperatūra upėse – 8–13, ežeruose – 6–11, Kuršių mariose – 8, Baltijos jūroje – 6–7 laipsniai šilumos.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Organizatorių.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23–29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai yra svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės dr. Lauros Juchnevič, visomis bibliotekų savaitės veiklomis bus siunčiama žinutė, kad būdama ES dalimi, Lietuva jungiasi prie platesnio kultūrinio, informacinio ir kūrybinio konteksto, įsijungia į demokratinius saviraiškos procesus, prisideda prie tvaresnio gyvenimo būdo propagavimo, nuolatinio įvairiapusio bendradarbiavimo tarp pavienių asmenų, institucijų, šalių. Bibliotekos – žinių vieta, skatinanti visuomenės raiškos laisvę, puoselėjanti kultūros įvairovę, globalų pilietiškumą, demokratiją, ugdanti saugoti paveldą. Apie tai bus kalbama ir balandžio 25 d. Kaune vyksiančioje konferencijoje „Bibliotekos Europos šeimoje“, skirtoje bibliotekų specialistams ir partneriams.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginys vyks balandžio 23 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jo metu tradiciškai bus apdovanojami geriausi šalies bibliotekininkai. Geriausią metų bibliotekos vadovą, geriausią bibliotekininką ir geriausią jaunąjį bibliotekininką paskelbs Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Šventinį renginį bus galima stebėti tiesiogiai internetu.

Visos šalies bibliotekos balandžio 23–29 d. organizuos savo miestų bendruomenėms skirtus renginius: knygų pristatymus, susitikimus, paskaitas, edukacijas, koncertus ir kitas iniciatyvas. Planuojama, kad bibliotekose įvyks daugiau kaip šimtas Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei skirtų renginių, tad bibliotekininkų draugija ragina pasidomėti, kas vyks artimiausioje bibliotekoje ir įsitraukti į siūlomas veiklas.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, šalia visuomenei siūlomų renginių, vyksta ir iniciatyvos, kviečiančios bibliotekininkus drauge švęsti savo profesiją ir ja didžiuotis. Balandžio 27 d. Plateliuose vyks bibliotekininkų žygis, subursiantis apie 400 šios profesijos atstovų ir rodantis bibliotekininkų bendruomenės aktyvumą, iniciatyvumą ir vienybę. Visą savaitę bibliotekininkai rungsis ir intelektiniame žaidime „Kas ir kodėl?“, transliuojamame LRT televiziją.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė vyksta kasmet nuo 2001 metų. Ji tradiciškai prasideda balandžio 23-iąją, kurią UNESCO yra paskelbusi Pasauline knygos ir autorinių teisių diena. Bibliotekų savaitės tikslas – atkreipti dėmesį į šalies bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti apie aktualias temas, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas.

Renginių programą rasite čia: https://www.silutevb.lt/anonsai/2024-m-balandzio-23-29-d-vyks-24-oji-nacionaline-lietuvos-biblioteku-savaite/

Kviečiame dalyvauti Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos ir filialų renginiuose, kurie vyks pagal atskirą programą. Laukiame Jūsų!

Komfortiškas ir efektyvus namų šildymas – koks jis?

Šildymas yra esminis aspektas, kuris užtikrina šilumą ir gyvenimo kokybę mūsų namuose. Nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų, turėti efektyvią šildymo sistemą yra svarbu. Tačiau šildymo pasirinkimas gali būti sudėtingas, atsižvelgiant į skirtingus poreikius ir galimybes. Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairias šildymo galimybes, jų privalumus, trūkumus ir tai, kaip pasirinkti tinkamiausią variantą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kodėl svarbu turėti efektyvų šildymą namuose?

Efektyvus šildymas namuose yra pagrindinis faktorius, kuris lemia gyventojų komfortą ir sveikatą. Nepakankama arba netinkamai veikianti šildymo sistema gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir padidinti energijos sąnaudas bei sukelti papildomų išlaidų.

Vienas iš pagrindinių privalumų turint efektyvų šildymą namuose yra pastovaus šilumos lygio išlaikymas, užtikrinant optimalų komfortą visiems gyventojams. Tai ypač svarbu šaltuoju sezonu, kai oro temperatūra yra žema, o šildymo sistema turi būti pajėgi tinkamai šildyti.

Kokią įtaką daro šildymas gyvenimo kokybei?

Geras šildymas namuose tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Jis užtikrina, kad žmonės jaučiasi patogiai savo namuose, o tai svarbu tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei. Pastovus šilumos lygis gali pagerinti miego kokybę, sumažinti stresą ir padėti išlaikyti geros nuotaikos lygį.

Tuo tarpu netinkamas šildymas gali turėti priešingą poveikį. Nuolatinis šaltas oras gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir padidinti ligų riziką, ypač susijusią su kvėpavimo takų ir sąnarių problemomis.

Kokie yra pagrindiniai šildymo privalumai?

…..Komfortas visiems gyventojams.
…..Sutaupytos išlaidos – mažesnės sąskaitos.
…..Sveikatos gerinimas ir ligų prevencija.
…..Aplinkos tausojimas naudojant ekologiškas šildymo sistemas.

Šie privalumai rodo, kodėl svarbu pasirinkti efektyvią ir tvarią šildymo sistemą namuose.

Šildymas kietu kuru

Šildymui kietu kuru dažniausiai naudojami briketai, granulės, malkos ir kt. Tai gali būti ekonomiškas būdas šildyti namus, ypač kaimo vietovėse.

Kokį kurą naudoti?

Kai renkatės kurą šildymui, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:

…..kainą ir prieinamumą;
…..efektyvumą ir naudingą energijos išnaudojimą;
…..aplinkosaugos aspektus;
…..vietinio klimato sąlygas.

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, galite pasirinkti tinkamą šildymo kurą, kuris atitiktų jūsų poreikius ir lūkesčius. Šioje svetainėje galite rasti tinkamiausias granules ar briketus.

.

.

Užsakymo Nr. 240418

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Šeštadienį Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos Kyokushin Karate vaikų čempionatas, kuriame varžėsi net 667 dešimties – keturiolikos metų sportininkai iš 38 Lietuvos klubų. Šilutės karate kyokushin mokyklos “Shodan” auklėtiniai šiame čempionate iškovojo 21 medalį: 4 aukso, 5 sidabro bei 12 bronzos.

Šios pergalės labai prisidėjo prie bendros komandinės įskaitos: “Shodan” karate mokykla išlaikė pirmosios vietos poziciją tarp Lietuvos karate klubų jau penkioliktus metus iš eilės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Amžiaus U11 vaikinų kategorijoje iki 35 kilogramų aukso medalį iškovojo Gustas Dotas. Pirmoje kovoje jis įveikė varžovą Faustą Šimaitį (kl. Tori), o antroje – finalinėje – kovoje iškovojo čempiono titulą prieš Luką Ivošką (kl. Mohikanas).

Amžiaus U11 vaikinų kategorijoje iki 40 kilogramų pirmosios vietos aukso medalį iškovojo Edas Reikertas. Pirmoje kovoje shodanietis laimėjo prieš varžovą Simą Sinkevičių (kl. Shodan), o antroje – iškovojo pergalę prieš Justą Binkauską (kl. Shodan). Finale šilutiškis susirungė su priešininku Matu Budrecku (kl. Shodan), po atkaklios sportininkų kovos Edas iškovojo čempiono titulą.

Amžiaus U11 vaikinų kategorijoje iki 50 kilogramų čempionu tapo bei aukso medalį pelnė Kajus Margis. Pirmąją kovą laimėjo prieš varžovą Dominyką Jarošių (kl. Shodan), o finale užtikrintai įveikė priešininką Modest Mackevič (kl. Sensei).

Amžiaus U11 vaikinų kategorijoje virš 55 kilogramų pirmąją vietą laimėjo bei aukso medalį iškovojo Majus Žukas. Pirmosios kovos metu šilutiškis laimėjo prieš Armandą Bendiką (kl. Shodan), o finalinėje kovoje įrodė esantis vertas čempiono titulo – įveikė varžovą Jaunių Urnikį (kl. Fudoshin).

Vicečempionais šiose varžybose tapo: Domantas Bukantas, Adrijus Karalis, Pijus Vilkauskas, Nojus Kuizinas, Evaldas Šimanskis.

Bronzą iškovojo: Emilis Čepononis, Adrijus Čeponas, Julius Jocys, Ugnė Lileikytė, Benas Dotas, Rūta Budrevičiutė, Melisa Filipchuk, Liepa Klumbytė, Emilis Degutis, Pijus Šiaudvytis, Justas Klimavičius, Egita Petrošiūtė.

Karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei treneriai Eventas Gužauskas ir Laurynas Vaičikauskas džiaugiasi kiekvienu šiose varžybose startavusiu auklėtiniu bei tokiais jų pasiekimais, ryžtu ir nuosekliu darbu siekiant pergalių. Kitos svarbios artėjančios varžybos – Lietuvos jaunučių-jaunimo čempionatas, kuris vyks gegužės 11 dieną Kėdainiuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Teismas turės iš naujo nagrinėti Lietuvos ir Danijos įmonės „Minijos nafta“ ir Aplinkos ministerijos ginčą dėl leidimo įmonei išgauti naftą Šilutės rajone, Kintuose, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nesuprasi, kol pats neįsigylinsi.

Kad jau tvarkosi, tai tvarkosi, kad po tokio tvarkymosi miesto parke lieka tokios gilios žymės, jog niekas nebeišdrįs pasakyti, kad Šilutė nesitvarko…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Štai kaip Šilutė tvarkosi:

Kažkas jau spėjo pasipiktinti dėl tokio tvarkymosi.
Bet laimei, kad dar yra žmonių, suprantančių reikalą.
„Kantrybės, ne minutės darbas“, – ramina viena ponia.
Aha, pridurčiau aš, čia jums ne koks greitukas viešbučio lifte.
Šitas reikalas – apie miesto viešųjų erdvių tvarkymą.
Vadinasi, nuo nieko nepasislėpsi, niekur nenuskubėsi.
Ypač kai gerai įsigylini, juolab po lietaus…

Orų prognozę Šilutei, jeigu ką, rasite čia: https://www.meteo.lt/?area=silute

Šviesios likusios savaitės.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kviečiame būsimus mokinius ir jų tėvelius bei visus pageidaujančius artimiau susipažinti su mūsų mokykla 2024 m. gegužės 08 d. 10 val.
Šilojų g. 15, Traksėdžiai, Šilutės rajonas.
Maloniai laukiame Jūsų!

Traksėdžių Šilojų mokyklos inf.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VRK.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad trečiadienį, balandžio 17 d., pradeda veikti trumpasis numeris 1855, kuriuo rinkėjams bus teikiama informacija apie rinkimus.

Juo bus galima skambinti iš visų Lietuvoje veikiančių operatorių tinklų nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki birželio 9 d. kasdien, įskaitant ir savaitgalius, nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Informacijos apie rinkimus telefonu galima sužinoti:

•ar rinkėjas įrašytas į rinkėjų sąrašus;

•kurioje rinkimų apylinkėje balsuoti;

•ar rinkimų apylinkė yra pritaikyta rinkėjams su negalia;

•kur ir kada balsuoti iš anksto;

•kaip balsuoti, jeigu susirgote ir rinkimų dieną negalite nuvykti į savo rinkimų apylinkę;

•kaip susisiekti su savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija.

VRK primena, kad norėdami gauti informacijos apie save, rinkėjai bus paprašyti pasakyti savo asmens kodą, vardą ir pavardę.

Ši paslauga kai kuriems telefono ryšio vartotojams gali būti mokama.

Skambučio kaina:

Tele2 vartotojams – standartinis tarifas kaip skambinant į savo mobiliojo operatoriaus tinklą;

Bitė vartotojams – 0,15 eur/min, sujungimo mokestis netaikomas;

Telia vartotojams – 0,12 eur/min, sujungimo mokestis 0,04 eur;

Baltnetos komunikacijos vartotojams – 0,12 eur/min, sujungimo mokestis netaikomas;

CSC Telecom vartotojams – 0,035 eur/min, sujungimo mokestis 0,035 eur.

Tai yra telefoninio ryšio operatorių nustatyti tarifai. VRK jokio pelno už rinkėjų skambučių administravimą negauna.

VRK pasirūpino, kad tiems rinkėjams, kurie nenorėtų mokėti papildomai už informaciją apie rinkimus, būtu alternatyva skambinti specialiaisiais numeriais, kurių tarifas bus toks, kaip skambinant į savo ryšio tinklą:

Tele2 vartotojams – +370 678 07 023;

Bitė vartotojams – +370 650 03406;

Telia vartotojams – +370 5 236 1032;

Baltnetos komunikacijos vartotojams – +370 5 205 9478;

CSC Telecom vartotojams – +370 699 49 098;

Šiais numeriais taip pat bus galima gauti informacijos ir tuo atveju, jei rinkėjas skambintų iš užsienio.

Informacija trumpuoju numeriu ir kitais aukščiau išvardintais numeriais bus teikiama vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, todėl rinkėjo adreso skelbimas yra apribotas. Tik pats rinkėjas, pasakęs savo adresą, galės pasitikslinti, ar tikrai tokiu adresu yra įrašytas į rinkėjų sąrašą.

Telefonu 1855 ir kitais aukščiau išvardintais numeriais taip pat bus galima pranešti apie rinkimų pažeidimus. Rinkėjų nusiskundimai bus perduoti savivaldybių rinkimų komisijoms. Skundai registruojami pranešėjui prisistačius. Rinkėjui atsisakius pranešti savo vardą ir pavardę, skundai nebus priimti nagrinėti.

Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, visi pokalbiai rinkėjų informacijos teikimo numeriais bus įrašomi.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pradedamas įgyvendinti tarptautinis vandens telkinių miestų teritorijose atkūrimo projektas, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pranešimas

Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su Kuldygos savivaldybės (Latvija) administracija pradeda įgyvendinti projektą „Vandens telkinių atkūrimas pasitelkiant tarpsienį bendradarbiavimą“ („All about ponds“, Nr. LL-00049). Projektą bendrai finansuoja 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa bei Šilutės rajono ir Kuldygos savivaldybės. Projekto pagrindinis partneris yra Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Projekto tikslas – atkurti vandens telkinius miesto teritorijose, išvalyti juos, atkurti ekosistemas, išsaugoti saugomas augalų rūšis Šilutės ir Kuldygos miestuose, siekiant sukurti tinkamą, sveiką ir tvarią aplinką visuomenei, bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu, keičiantis gerąja patirtimi ir kuriant tarpvalstybinę vandens telkinių stebėsenos sistemą.

Projekto metu tvenkiniai, esantys H. Šojaus parke (Šilutės miesto istorinėje dalyje) ir Kuldygos Māras parke, bus išvalyti. Projekto partneriai išbandys naujus metodus gerai ekosistemų būklei palaikyti, apsodins tvenkinius specialiai parinktais augalais ir tvenkinius įžuvins. Naujų metodų poveikio aplinkai stebėjimui bus įsteigta bendra monitoringo sistema. Partneriai susitikimuose, patirties mainų vizitų metu ir tarptautinėje konferencijoje pasidalys geriausiomis praktikomis, taip pat švies visuomenę aplinkos apsaugos klausimais. Tad ši iniciatyva ne tik atgaivins dviejų miestų tvenkinius, pagerins specialistų žinias, bet ir skatins teigiamus pokyčius Latvijos ir Lietuvos pasienio regione, padės užtikrinti švarią aplinką ir sveikesnes ekosistemas.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Taigi, kas yra Gilija?
Jeigu sakysite, kad tai restoranas, aišku, nesuklysite, bet ir į mano klausimą teisingai neatsakysite.
Ir Komunarų gatvės pavadinimą į Gilijos ketinama keisti visai ne restorano garbei.
Juolab kad ši gatvė nutiesta toli nuo restorano, tačiau jos naujasis pavadinimas vis tiek gali ką nors suklaidinti, ypač penktadienį, juoblab vakare…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu rimtai, tai Gilija yra upė (tai jos senasis pavadinimas), Nemuno deltos atšaka į Ruzz… (atsiprašau, liežuvis nesiverčia ištarti) užimtų žemių pusę.
Daugiau informacijos apie šią upę pasiieškokite patys, o savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl gatvės pavadinimo pakeitimo su visu aiškinamuoju raštu rasite čia: https://www.silute.lt/taryba/posedziai/-teritoriju-ir-kaimo-reikalu-komiteto-posedzio-darbotvarke-2024-m.-balandzio-17-d.-15.00-val/44/view-645/q-86734

Saugokite savo sveikatą.