www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šils net iki 11 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienį daug kur numatomas lietus. Naktį ir rytą vietomis tvyros rūkas, formuosis plikledis. Naktį pūs besikeičiančios krypties, 3–8 m/s vėjas, dieną – iš pietryčių, pietų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 0–5 laipsniai šilumos, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma, dieną vietomis palis, vyraus trumpas, negausus lietus. Naktį ir rytą daug kur formuosis plikledis, vietomis tvyros rūkas. Naktį vėjas pūs iš pietvakarių, pereinantis į pietryčių, 7–12 m/s, šiauriniuose rajonuose kai kur gūsiai – 15 m/s, dieną – iš pietryčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Pirmadienį vietomis palis. Kai kur tvyros rūkas, naktį ir rytą – plikledis. Naktį vėjas pūs iš pietryčių, pietų, dieną – besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 0–5 laipsniai šilumos, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 23 d. didžiojoje šalies dalyje stebimas vandens lygio kilimas – iki 76 cm. Šiaurinėje, vietomis pietinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje, nedidelis kritimas (iki 9 cm).

Stichinis vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais – 264 cm (stichinio riba 245 cm) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne – 303 cm (stichinio riba 288 cm).

Numatomas tolesnis vandens lygio kilimas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija atlieka gyventojų apklausą pagal projektą „Paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybėje“.

Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kaip JŪS vertinate savivaldybės teikiamas paslaugas ir aptarnavimo kokybę, taip pat išsiaiškinti Jūsų nuomonę apie Šilutės rajono savivaldybėje vykstančius pokyčius bei Jūsų lūkesčius dėl tolimesnės Šilutės rajono plėtros.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atkreipkite dėmesį, kad vertinamas tik Šilutės rajono savivaldybės paslaugų suteikimo procesas, aptarnavimo kokybė suteikiant paslaugą.

Anketą rasite čia: http://enketo.lt/limesurvey3/index.php/478464/lang-lt.

Organizatorių.

Žmonių gyvenimai – tarsi dūzgiančių bičių avilys. Susipažinkite su filmų veikėjais, kurie bando rasti savo vietą santykiuose ir visuomenėje, bei pažinti save ir kitus.

Data ir laikas: kovo 12 d. 15 val.
Seansas rodomas Šilutės kultūros ir pramogų centre.
Peržiūra nemokama, trukmė – 82 min.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rodomi filmai:

Kaip būti žmogumi (rež. Jorė Janavičiūtė),
Motinos (rež. Birutė Kapustinskaitė),
Šokis (rež. Danielius Minkevičius),
Sutrikimas (rež. Petras Kuneika),
Tėtušis (rež. Justas Ramanauskas).

VRK nuotr.

Svarbi žinia rinkėjams!

Vyriausioji rinkimų komisija rinkėjams nesiuntinėja SMS žinučių su nuorodomis ir kvietimu pasirašyti už Prezidento rinkimuose kandidatuojančius asmenis.

Jei gavote įtartiną žinutę, IŠTRINKITE JĄ nedelsiant.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu norite pasirašyti už patinkantį kandidatą, galite tai padaryti saugiame Vyriausiosios rinkimų komisijos administruojame elektroninių paslaugų portale www.rinkejopuslapis.lt.

Būkite budrūs, saugokite savo asmens duomenis ir pasidalinkite šia informacija su draugais bei artimaisiais!

15min.lt nuotr.

Ministras teigia, kad to neleidžia Darbo kodeksas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Penkios mokyklos Šilutės, Lazdijų, Marijampolės ir Anykščių savivaldybėse netinkamai panaudojo valstybės biudžeto lėšas, skirtas vaikų mokymui, išmokėdamos streikavusiems mokytojams atlyginimus. Po ministerijos kreipimosi, pradėtas netinkamai panaudotų lėšų grąžinimo procesas“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė ministras.

„Nieko, mes nieko negrąžinam“, – BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2201688/jakstas-kelios-mokyklos-ismokejo-streikavusiems-mokytojams-atlyginimus-nors-negalejo

Taip pat – https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000321915/jakstas-kelios-mokyklos-ismokejo-streikavusiems-mokytojams-atlyginimus-nors-to-neleidzia-darbo-kodeksas

Pamario žemės kronikos motyvais.

Taigi, Šilutei – 513.
Tiksliau, Šilokarčemai.
Jei dar tiksliau, tai 1511 m. vasario 22 d. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Šilokarčema (Heydekrug)…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai ko dabar sėdite?
Ko spoksote į kompiuterio ekraną?
Eikite ir švęskite arba kitaip linksminkitės.
Juolab kad pats Šilutės Vytautas taip prisakė.
Gi tokia proga pasitaiko tik vieną kartą per 513 metų…

Šilokarčemos (Šilutės) istoriją rasite čia: https://www.silutesetazinios.lt/119276/siandien-silute-turetu-svesti-silokarcemos-silutes-istorija/

Kita vertus, galite palaukti penktadienio vakaro, kaip visi normalūs vyrai – tfu! – žmonės.
Arba galite iš viso nieko nedaryti, jeigu jau esate taip pratę.
Bet po to nesakykite, kad aš jums to nesakiau…

Nors ne į temą, bet ir ne pro šalį: RADAROM – 1485 .

Saugokite sveikatą.

www.silute.lt.

Akcija vyks šį šeštadienį prie Šilutės kultūros ir pramogų centro.

Ateik ir palaikyk ukrainiečius, aukojančius savo gyvybes už laisvę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stop kadras.

Gyventojai lieka be kelių.

Vis ilgiau trunkantys ir vis galingesni potvyniai Vakarų Lietuvoje gyventojus palieka be kelių: pernai vienas nuplautas Šilutės rajone, šiemet nebeliko naujai nutiesto kelio Pagėgių savivaldybėje. Automobilių kelių direkcija aiškinasi, kas kaltas, kad brangiai kainavusius kelius pasiglemžia potvyniai.

Daugiau – https://www.lrt.lt/mediateka…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

M. Aleksos nuotr.

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiulių ovacijų vasarą sulaukusi istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. KVMT užsakymu ją sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė. Operos dramaturgijos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos – Žmogus, Tikėjimas, Kalba. Šiandien, neramaus pasaulio kontekste, šios tiesos kaip niekad yra svarbios.

Lyg legenda

III-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge vasarą pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei du metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės palankių publikos atsiliepimų. Elingo mastelių nepavyks sutalpinti į įprastą sceną, tad gastrolių vyksta mažesnė spektaklio versija.

Istorijų operos „Klaipėda“ režisierius G. Padegimas sako, kad šiuo pastatymu į Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius norėjęs pažvelgti tarsi į legendą. „Ne tai, kad norėtume atkurti istorinius veikėjus, tikslias datas… Istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui šią istoriją matome tarsi per rūką“, – tikina G. Padegimas.

A. Juozaičio žvilgsnis į istorinį įvykį

Libretas istorijų operai „Klaipėda“ – nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m. jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats G. Padegimas, kuris Klaipėdos elinge ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis operos librete pasakoja apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų buvimo Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje.

Šišioniškai prabils šilutiškė

Vienas ryškiausių istorijų operoje „Klaipėda“ – buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Šio vaidmens atlikėjas Valdas Kazlauskas. Labai svarbų Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį atlieka solistas Aurimas Raulinavičius.

„Klaipėda“ sujungia visą būrį ryškių šalies istorijos asmenybių: evangelikų kunigą Vilių Gaigalaitį – solistas Šarūnas Juškevičius, Klaipėdos sukilimo politinis vadovą Erdmoną Simonaitį – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininką Martyną Jankų – solistas Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukrą Elzę – solistė Rosana Štemanetian, Katrę – solistė Judita Butkytė, jaunąją rašytoją Ėvę Simonait (Ieva Simonaitytė) – solistė Ernesta Stankutė, jos mamą Ėtmę Simonait – solistė Rita Petrauskaitė, Vydūną – Martynas Stankevičius, Šaulių sąjungos pirmininką Vincą Krėvę-Mickevičių – solistas Kęstutis Nevulis, vienas iš sukilimo vadų Miką Bajorą – solistas Virginijus Pupšys, Darių Steponą – Gytis Šimelionis, Adjutantą – Evert Sooster. Labai įdomus personažas Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė – partiją atlieka jaunas ir labai perspektyvus solistas Giedrius Gečys, Petisnė moteris, kuriai Klaipėda lyg pasaulio užkampis – solistė Beata Ignatavičiūtė. „Daug ryškių, įdomių solistų nedideliuose vaidmenyse ar net epizoduose, nes prie sukilimo prisidėjo daug istorinių asmenybių. Veikiausiai toks buvo libreto autoriaus Arvydo Juozaičio sumanymas – pristatyti plačią asmenybių panoramą nesusitelkiant ties vienu, nes kone kiekvienas iš šių veikėjų vertas atskiro romano ar operos“, – sako režisierius G. Padegimas.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių pasirodo lyg „vietos dvasių“ įsikūnijimai, kaip, pavyzdžiui, atgimsta skulptūra Taravos Anikė – Yuliia Kovalenko, šišioniškių tarmę mokanti šilutiškė Vaida Galinskienė tampa Šišioniškių dvasia.

Istorijų operos finaline nuskamba rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“, kurie užrašyti ir ant Klaipėdoje stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ (skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2003). Operos finalas – tarsi bendras istorinių asmenybių pagarbinimas ir šalies vienybės, kuri šiuo metu ypač svarbi, pripažinimas.

Istorijų opera „Klaipėda“ kovo 7 d. 18 val. pristatoma Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre. Kviečiame kartu išgyventi svarbaus istorinio momento jaudulį!

Istorijų opera „Klaipėda“ feisbuke

Bilietai - https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/mazasis-spektaklis-istoriju-opera-klaipeda-420186/?fbclid=IwAR0bAMMEuu3VwtVOXI90GTDnlzC0fdUELBtZseNp1mg4Hm6S4MqMHGKWftw

Martyno Aleksos nuotr.

USA Lottery results

vmu.lt nuotr.

Valstybinių miškų urėdijai kasmet išauginant vis daugiau lapuočių sodmenų, šalies miškuose sodinamų lapuočių ir spygliuočių santykis keičiasi. Mišrių, išorės veiksniams – miško kenkėjams bei ligoms – atsparių miškų formavimas tampa itin aktualus keičiantis klimatui, kuomet Lietuvos ir kitų Europos šalių miškai susiduria su sanitarinėmis miško apsaugos problemomis, pastaraisiais metais ypač paveikusiomis spygliuočių medynus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VMU per 2023 metus naujų miškų įveisė 807 ha plote – tai didžiausias pastarųjų metų įveisimo plotas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pakeitus Miško kirtimų taisykles, 2023-2025 metais VMU suplanavo pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus (įskaitant svetimžemių rūšių medynus, gluosnynus, blindynus, baltalksnynus iki 30 metų amžiaus ir drebulynus iki 20 metų amžiaus) į geresnės kokybės ir rūšinės sudėties medynus po daugiau kaip 200 ha kasmet.
Šiuo metu VMU medelynuose yra išauginama 60 % spygliuočių ir 40 % lapuočių sodmenų – tai yra ženkliai daugiau nei prieš penkerius metus. Remiantis ankstesnių metų statistika, iki 2018 m., lapuočių buvo išauginama tik 10-15 % viso išauginamo sodmenų kiekio. Didėjanti išauginamų lapuočių sodmenų dalis medelynuose rodo, kad šalies miškuose skatinama medžių įvairovė, veisiami aukštesnės genetinės vertės medynai ir didinama lapuočių medžių rūšiu genetinė įvairovė.

Specialistai pažymi, kad vienos medžių rūšies medynus lengviau apninka įvairios ligos, miško kenkėjai bei yra palankesnės sąlygos jų plitimui ir atvirkščiai – mišrūs medynai lengviau apsigina ir yra atsparesni įvairioms negandoms ir problemoms. Pastaraisiais metais aktualiausias žievėgraužio tipografo populiacijos paplitimas eglynuose patvirtina, kad būtina didinti medynų atsparumą – į tai miškininkai atsižvelgia jau sodmenų išauginimo stadijoje, planuodami įvairesnes miško medžių rūšis miško atkūrimo ir įveisimo darbams.

VMU specialistų teigimu, gamtoje laisvos vietos nėra ir bet kokiai medžių rūšiai tapus nekonkurencinga, jos vietą kaip mat užima kita. Tiesa, negalima sakyti, kad eglės tapo nekonkurencingos: eglės Lietuvoje auga tūkstančius metų ir puikiai atsikuria, o metinis prieaugis pastaruoju metu didžiausias per paskutiniuosius keletą metų. Opiausia problema – vyresni, sąlyginai gryni eglynai, kurie yra pažeidžiami žievėgraužio tipografo. Pastarojo protrūkį lemia gamtiniai veiksniai ir pokyčiai – vėjovartos, vėjalaužos, kurių miškininkai negali ar neturi galimybės daryti įtakos ar dėl sausringų metų greitai nukritęs gruntinio vandens lygis ypač lengvose, nederlingose žemėse. Dėl šios priežasties VMU specialistai, atsižvelgdami į iškylančius vis naujus iššūkius, siekia įveisti ir atkurti mišrius, gamtiniams poveikiams atsparius miškus, kurie būtų sudaryti iš trijų ir daugiau vietinių medžių rūšių. Miškininkai teigia, kad sodinama ne tik daugiau lapuočių, bet ir skatinamas didesnis šių rūšių medynų savaiminis atsikūrimas.

„Pravartu pabrėžti – kylantys iššūkiai susiję su eglynų pažeidimais, su kuriais šiuo metu susiduria miškininkai, visai nereiškia, kad eglynų, taip skambiai apdainuotų mūsų šalies tautosakoje, bus atsisakoma. Kaip ir anksčiau, eglės ir toliau bus sodinamos Lietuvos miškuose, tačiau, kartu su jomis sodinamos kitos vietinės medžių rūšys. Atkuriant miškus prioritetas teikiamas mišrių eglės želdinių ir žėlinių formavimui. Pažymėtina ir tai, kad Vytauto Didžioji universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai, remdamiesi tyrimų duomenis nustatė, jog vietiniai spygliuočių rūšių medžiai labiausiai yra prisitaikę prie dabartinių gamtinių sąlygų“, – teigia VMU Miškininkystės skyriaus vadovas Viktoras Karašauskis. Tiesa, atsakingoms institucijoms atlikus tyrimus, neatmetama galimybė ateityje mūsų miškus papildyti ir naujomis eglių rūšimis, pavyzdžiui, sitkinėmis ar serbinėmis eglėmis, kurių žievėgraužis tipografas nepuola.

V. Karašauskio teigimu, Lietuvos miškuose liko nedaug uosynų, kurie buvo smarkiai pažeisti grybinių ligų, dėl kurių pastarieji ir žuvo. Palyginus su amžiaus pradžioje buvusių uosynų plotu jų beliko kiek daugiau nei penktadalis. Panašus likimas anksčiau buvo ištikęs ir miškuose augančias guobas, o prieš kelis dešimtmečius ligos rimtai kamavo ąžuolynus. Atsižvelgdami į dabartinius iššūkius bei vadovaudamiesi ilgamete patirtimi, miškininkai ir toliau sieks atkurti bei užauginti vertingus, produktyvius, vėjams, ligoms ir miško kenkėjams atsparius medynus, sudarytus iš vietinių medžių rūšių. Medelynuose tiek konteinerizuota šaknų sistema, tiek atvirame grunte, auginami paprastosios karpotojo beržo, juodalksnio, paprastojo buko, paprastojo ąžuolo, paprastojo klevo, mažalapės liepos sodmenys, kurie visi iškeliauja į Lietuvos miškus. Planuojama VMU miško medelynuose per porą metų keliais kartais padidinti skroblo, vinkšnos, miškinės obels, miškinės kriaušės bei įvairių krūmų sodmenų išauginimą. Be to, siekiant didinti naujai įveisiamų miškų būsimų medynų atsparumą ir biologinę įvairovę, planuojama pamiškės apželdinti nektaringomis lapuočių medžių ir krūmų rūšimis.

Nors šiai dienai nėra mokslininkų vieningos išvados, kokios medžių rūšys tinkamiausios auginant ateities miškus, tačiau vieningai sutariama, kad grynų medynų sodinimas nėra perspektyvus klimato kaitos kontekste, kuris šiomis dienomis yra kaip niekad gajus.

Visi protingi, regis, jau pasisakė. Atėjo mano eilė.

„Ar dar išvis yra normalių vyrų?“ – po „Eurovizijos“ atrankos finalo piktinosi Šilutės lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ darbuotoja.
Jeigu jau su vaikais dirbančioms moterims kyla tokių klausimų…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išeinu į gatvę ir imu klausinėti iš pažiūros į vyrus panašių žmonių, ar jie normalūs vyrai.
Vienas nužvelgia, lyg būtų sutikęs kvailį.
Kitas pasiunčia patys žinote kur.
O trečias pasiūlo į snukį.
Prie ketvirto net nebesiartinu…
(iš karto grįžau namo, ten manęs laukė pati)

Trys iš trijų – visi, regis, buvo normalūs.
Bet ar to bus gana „Raudonkepuraitės“ darbuotojai įtikinti?
Kita vertus, ji pati galėtų išeitį į gatvę ir užduotį vyrams tą patį klausimą.
O paskui galėtų su visais (ar bent su savo FB draugais) pasidalinti savo atradimais…

Delfi.lt: „Po „Eurovizijos“ atrankos finalo pykčio bangą sukėlė vienos pedagogės įrašas: ar vien tik gėjai ir visokie transvestitai aplink?“

Saugokite savo vyrus – tfu! – sveikatą.

VRK nuotr.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus pirmiesiems pareiškinius dokumentus pateikusiems pretendentams į kandidatus Respublikos Prezidento rinkimuose.

VRK informacinėje sistemoje iki vasario 20 d. dokumentus pateikė: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas, Remigijus Žemaitaitis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį, nuo 9 val.

Likusiems 4 politinės kampanijos dalyviams (Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai, Arūnui Rimkui ir Žilvinui Treigiui) parašų rinkimo lapus VRK išduos po to, kai jiems pateikus pareiškinius dokumentus, VRK posėdyje bus priimti atitinkami sprendimai. Pareiškinių dokumentų pateikimo terminas baigiasi kovo 8 d. 17 val.

Kiekvienam pretendentui į kandidatus (išskyrus Ingridą Šimonytę, kuri išreiškė pageidavimą rinkėjų parašus rinkti tik elektroniniu būdu) bus paruošta po 1000 rinkėjų parašų lapų. Apskaičiuota, kad jeigu kandidatas jį palaikančių rinkėjų parašais užpildys visų lapų eilutes, jis bus surinkęs 35 tūkstančius parašų.

Taip pat VRK sudarys galimybę rinkėjams savo parašais paremti patinkantį kandidatą elektroniniu būdu VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale www.rinkejopuslapis.lt.

Elektroninėmis atpažinimo priemonėmis prisijungęs rinkėjas matys kandidatų į Prezidentus sąrašą ir galės pasirinkti, ar savo parašu paremti vieną kandidatą, kelis iš jų arba visus.

„Rinkėjo puslapyje” taip pat bus galimybė persigalvojus savo parašą atšaukti bet kuriuo metu iki tol, kol kandidatas nenuspręs užbaigti parašų rinkimo arba kol nesueis parašų rinkimo termino pabaiga.

SVARBU! Savo parašu rinkėjas gali paremti tiek kandidatų, kiek nori. Tačiau už kiekvieną kandidatą galima pasirašyti tik vieną kartą. Kitaip tariant, jeigu rinkėjas jau pasirašė elektroniniu būdu „Rinkėjo puslapyje”, popieriniame parašų rinkimo lape už tą patį kandidatą pasirašyti nebegali (ir atvirkščiai). Jeigu tikrindama rinkėjų parašus VRK nustatys, kad rinkėjas už tą patį kandidatą pasirašė du ir daugiau kartų, bus neįskaitytas nė vienas jo parašas.

Rinkėjų parašų tikrinimo metu paaiškėjus, kad dalis įrašų yra padaryti viena ranka, apie tokius įtarimus VRK visada praneša teisėsaugos institucijoms.

Rinkėjų parašus būsimieji kandidatai ir jų atstovai galės rinkti iki kovo 28 d. Vėliausiai iki šios dienos kiekvienas pretendentas į kandidatus turės būti surinkęs mažiausiai 20 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašų ir juos pateikti VRK.

Vėliau VRK, patikrinusi kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodytą informaciją ir jų surinktus rinkėjų parašus, priims sprendimą registruoti kandidatus dalyvauti rinkimuose. Tai turės įvykti ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų dienos, t. y. – ne vėliau kaip balandžio 11 d. Po šio sprendimo, bet ne vėliau kaip balandžio 12 d., VRK savo svetainėje atvers kandidatų duomenis visuomenei.

Respublikos Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Gydytojų komandą papildė abdominalinės chirurgijos gydytoja Agnė Boguševičė.

Gydytoja diagnozuoja ir gydo įvairias vidaus organų ligas, atlieka skubias ir planines pilvo organų operacijas.

Daugiau – https://www.silutesligonine.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sugrįžta žiemiški orai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba, vakariniuose rajonuose kai kur pereinanti į lietų). Vietomis formuosis rūkas, plikledis, galima silpna lijundra. Pūs besikeičiančios krypties, 6–11 m/s vėjas. Žemiausia temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Dieną tęsis krituliai: vyraus negausus sniegas, šlapdriba, pereinanti į lietų. Kai kur tvyros rūkas, galima silpna lijundra. Pūs besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Aukščiausia temperatūra – nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Trečiadienį daug kur numatomi krituliai, naktį daugiausia negausūs, vyraus lietus. Naktį ir rytą vietomis formuosis plikledis, rūkas, galima silpna lijundra. Naktį vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 3–8 m/s, dieną pietinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną – 1–6 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienio naktį daug kur, dieną vietomis palis, vyraus negausus lietus. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Naktį vėjas pūs iš pietvakarių, pietų, 4–9 m/s, dieną – iš pietų, pietryčių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 0–5, dieną – 4–9 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 19 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio kritimas – iki 46 cm per parą.

Stichinis vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais – 268 cm (stichinio riba 245 cm), Gėgėje ties Plaškiais – 427 cm (stichinio riba 425 cm), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne – 309 cm (stichinio riba 288 cm).

Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Kuršių mariose stebimas tik dreifuojantis ledas, ledai vyrauja toli nuo kranto, juda 0,5 km/h greičiu į ŠV.

Perspėjame, kad prasidėjus atodrėkiui prieš lipant ant ledo reikia būti ypač atsargiems. Ant ledo gali būti vandens, properšų, trūkių, ledą gali pakelti.

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško į užsienį dirbti išvykusio ir be žinios dingusio Vaido Sitniko, gim. 1993 m.

Vyras išvyko dirbti į Vokietiją ir iki šiol negrįžo. Su vyru susisiekti nėra galimybės, jo buvimo vieta nėra žinoma.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galinčių suteikti tyrimui vertingos informacijos prašoma pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams, tel. 8 700 64300.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Parama pareigūnei siekia 20 tūkst. eurų.

2023 m. rugsėjo 21 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) ir Šilutės rajono savivaldybės. Šia sutartimi siekiama pritraukti policijos pareigūnus dirbti Šilutės rajono policijos komisariate.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tauragės AVPK praneša, kad tokia savivaldybės iniciatyva skatina jaunus kolegas rinktis mūsų kraštą. Finansine skatinimo priemone jau pasinaudojo pirmoji pareigūnė Indrė, kuri pasirinko išlaidų kompensavimą įsigyjant gyvenamąjį būstą (20 000 eurų).

Plačiau apie programą: https://taurage.policija.lrv.lt/lt/naujienos/silutes-rajono-savivaldybe-pades-spresti-policijos-pareigunu-trukumo-problema/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sumažėjo ir savivaldybių, kuriose peržengtas epideminis sergamumo lygis.

Tačiau užregistruoti dar 4 mirties nuo gripo atvejai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) jis siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų tiek gripu, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 liga skaičius sumažėjo.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis užfiksuotas 14-oje savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę tokių savivaldybių buvo kur kas daugiau – 35. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami visų peršalimo ligų (gripo, COVID-19, ŪVKTI) rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

7-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo į ligonines buvo paguldyti 126 asmenys: 58 vaikai (0–17 m.), 14 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei, ir 54 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 1 vaikas.

Užregistruoti 4 mirties nuo gripo atvejai. Vienas asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, trys asmenys – 80–89 m. amžiaus grupei, visi turėjo lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų (2022–2023 m. gripo sezoną – 21 mirties nuo gripo atvejis).

O. Lidžiaus nuotr.

Vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Šilutėje priesaikas davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės nariai.

Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas tądien įstojo 17 žmonių, tapusių broliais ir sesėmis. 3 iš jų papildė Šilutės 308 kuopos gretas. Be to, 7 jaunieji šauliai davė iškilmingą pasižadėjimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dabar Šilutės 308 kuopai, kuriai vadovauja Vigilijus Šveikauskas, priklauso 35 šauliai.

Naujųjų šaulių priesaikos ceremoniją, kuri tapo vienu pagrindinių Vasario 16-osios minėjimo Šilutėje akcentų, stebėjo gausus būrys šilutiškių ir miesto svečių. Sveikinimo žodį tarė Šilutės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Tadas Venckūnas ir Šaulių sąjungos Vakarų Jūros šaulių trečiosios rinktinės vadas Rolandas Lukšas.

Prisiekusiems šauliams ir pasižadėjusiems jauniesiems šauliams palaiminimą suteikė Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas dekanas Remigijus Saunorius ir Evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Remigijus Šemeklis.

Iš gyvenimo paraščių.

Kažkur skaičiau, kad praeitį galima pasikeisti.
Esą tereikia to panorėti.
Bet čia pat priduriama, kad paslaptis glūdi mūsų suvokime.
Labai gudriai pasakyta, tiesa?..

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai buvo psichologų žodžiai.
O aš sakau jums: gali bandyti pamiršti praeitį arba piešti sau ją kitomis spalvomis.
Bet pabėgti nuo jos tikrai nepavyks – greičiau liksi be ateities…

1485 – kad saulėgrąžos vėl žydėtų.

Šviesaus šventinio savaitgalio.

P.S. Šiandien vasario 15-oji – 35 metai, kai baigėsi „tai”.

LRS.

Mieli Šilutės krašto žmonės,

Sveikinu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga!
Tegul Vasario 16-oji stiprina mūsų pasitikėjimą Valstybe, įkvepia vienybei, kviečia didžiuotis savo Tėvyne!

Pagarbiai
Seimo narys Zigmantas Balčytis

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas