www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių ir pagrindinėse Lietuvos upėse žuvų bendrijas jau netolimoje ateityje veiks ne tik intensyvi žvejyba, maistmedžiagių pokyčiai, bet ir klimato kaita.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Lino Ložio, šiame tyrime atlikta išsami Baltijos jūros aplinkos ichtiofaunos rodiklių analizė. Surinkti duomenys rodo, kad žuvų rūšinei ir funkcinei struktūrai Kuršių mariose reikšmingą poveikį daro vandens temperatūra ir Nemuno vandens nuotėkis, o abu šiuos rodiklius veikia klimato pokyčiai, kuriuos geriausiai atspindi šaltavandenių žuvų, tokių kaip lydekos, vėgėlės ir stintelės bei karpinių (šiltavandenės) žuvų kaita.

Poveikių modeliavimą mokslininkai atliko vertindami skirtingus klimato kaitos scenarijus. Rezultatai rodo, kad Kuršių mariose per pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjęs stintelių gausumas jau artimiausiu laiku dar labiau sumažės. Kitų rūšių šaltavandenės žuvys, tokios kaip lydekos ir vėgėlės, nors ir neigiamai veikiamos kylančios temperatūros, išnykti neturėtų, nors artimiausiu laikotarpiu jų skaičius gali sumažėti net tris kartus, o ilguoju laikotarpiu pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus prognozuojamas dar žymesnis gausumo sumažėjimas.

Anot L. Ložio, šaltavandenių žuvų, ypač stintelių, gausumas reikšmingai mažėja didėjant vandens temperatūrai balandžio-gegužės bei liepos-rugpjūčio mėnesiais: „Nustatyta, kad būtent balandį-gegužę tinkamo lervutėms maisto kiekis lemia kitų metų stintelių laimikių dydį. Galimas netiesioginis klimato kaitos poveikis pasireiškia tuo, kad kylant temperatūrai, kinta planktono struktūra pavasarį, todėl stintelių lervutėms trūksta maisto kritiniu jų išgyvenimui laikotarpiu. Net ir trumpalaikiai liepos-rugpjūčio mėn. pasikartojantys aukštų temperatūrų (virš 20°C) periodai gali padidinti stintelių mirtingumą ir smarkiai sumažinti populiacijos gausumą“, – pasakoja L. Ložys.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad didėjanti balandžio-gegužės mėnesių Kuršių marių vandens temperatūra reikšmingai teigiamai veikia šiltavandenių žuvų gausumą, nes daugumai žuvų – tai neršto laikotarpis.

Žuvims didelę įtaką daro upių vandens temperatūros didėjimas

Pasak mokslininko, prognozuojamas mažėjantis Nemuno upės nuotėkis žuvų populiacijas Kuršių mariose veikia nevienareikšmiškai. „Mažesnis nuotėkis sausio-vasario mėn. yra naudingas šaltavandenėms žuvims, tačiau balandžio-gegužės mėn. – priešingai. Aukštesnis vandens lygis reikalingas kai kurių žuvų nerštui, tad sumažėjęs Nemuno nuotėkis balandžio mėn. gali neigiamai paveikti kai kurių žuvų (tikėtina – šaltavandenių) nerštą. Taigi, didėjanti temperatūra bei mažėjantis Nemuno nuotėkis balandžio – gegužės mėn. yra nepalankus šaltavandenėms žuvims ir gali nulemti lydekų ir vėgėlių gausumo sumažėjimą, o stintelių – sumažėjimą iki išnykimo ribos“, – sako L. Ložys.

Pagal Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. T. Virbicko atliktą vertinimą darytina prielaida, jog didžiausias klimato kaitos poveikis bus stebimas nerštavietėse tų žuvų, kurios migruoja neršti iš jūros į vidaus vandenis – lašišoms, šlakiams, sykams. Vis dėlto tokioms Lietuvos upėms kaip Neris, Žeimena, Vilnia, Šventoji, Nevėžis, Šušvė bei Minija prognozuojami veiksniai, lemiantys stresinę vandens ekosistemų būklę: oro temperatūros augimas, mažesnis kritulių kiekis vasarą ir didesnis – žiemą, upių vandens temperatūros didėjimas, upių debito (kiekio) mažėjimas, išskyrus Minijos upę, taip pat bendro azoto ir fosforo koncentracijų didėjimas tam tikrais sezonais.

Atlikta aplinkos kintamųjų poveikio analizė atskleidė, kad žuvų bendrijų struktūra labiausiai priklauso nuo vandens temperatūros didėjimo. Tuo tarpu vandens kiekio pokyčiai nulemia tik kai kurių žuvų grupių įvairovę, o kai kurių rūšių skaičiaus pokytis galimas tik labai reikšmingai mažėjant nuotėkiui. Tuo tarpu numatomi azoto ir fosforo koncentracijų pokyčiai taip pat yra per maži, kad būtų reikšmingi.

Žuvų bendrijų pokyčiai pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus

Kuršių mariose žymūs žuvų bendrijos pokyčiai stebimi jau dabar ar galimi per artimiausius porą dešimtmečių, o tolimesnėje perspektyvoje jie tikėtini dar didesni. Didžiausias stebimas pokytis – šaltavandenių žuvų gausumo mažėjimas ir karpinių žuvų įsivyravimas. Tuo tarpu upėse didelių žuvų rodiklių pokyčių artimoje ateityje (2016-2035 m.) pagal dr. T. Virbicko atliktą žuvų bendrijų upėse modeliavimą neprognozuojama, tačiau pabrėžiama, kad ženklūs žuvų rodiklių pokyčiai visose tiriamose upėse turėtų įvykti tolimoje ateityje (2081-2100 m.), ypač Lietuvos lašišinėse upėse. „Neryje, Minijoje ir Šventojoje gali sumažėti lašišų ir šlakių jauniklių, kiršlių ir kūjagalvių, tačiau turėtų reikšmingai didėti šiltesnį vandenį toleruojančių karpinių žuvų tokių kaip šapalas, aukšlė, meknė, kuoja, plakis, karšis, gružlys, ūsorius ir kt. paplitimas“, – sako L. Ložys

Kitose didesnėse lašišinėse upėse šiltuoju sezonu 2081-2100 m. periodu prognozuojamas vandens temperatūros padidėjimas daugiau nei 3-4 °C, labiausiai – Neryje ir Minijoje. Dėl augančios vandens temperatūros 2016- 2035 m. periodu pagal skirtingus scenarijus prognozuojamas lašišų jauniklių gausumo mažėjimas nuo 2,5 iki 6,4 karto, o 2081-2100 m. lašišos turėtų apskritai išnykti. „Kitos lašišinių šeimos rūšies – šlakio populiacijos paplitimas ir gausumas nesikeis taip drastiškai, kadangi jis gyvena mažesnėse upėse ir upių aukštupiuose, kur vandens temperatūra yra žemesnė“, – sako L. Ložys.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos sukeltas pasaulio vandenyno šiltėjimas veikia Lietuvos teritorinius vandenis. Stebima ne tik kylanti Baltijos jūros ir Kuršių marių temperatūra, bet ir ledo dangos ant Kuršių marių laikotarpio trumpėjimas. Nuo 1948 iki 2015 m. ledo dangos trukmė gruodžio- kovo mėnesiais sumažėjo daugiau nei 20 %. Per šį laikotarpį dienų skaičius, kuomet marios buvo užšalusios, sumažėjo kiek daugiau nei mėnesiu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 11 d. priemiesčio ir miesto autobusai važiuos sekmadienio grafiku, praneša UAB „Šilutės autobusų parkas“.

Tolimojo susisiekimo autobusų eismas nekeičiamas – autobusai vyks pagal esamus tvarkaraščius.

Tvarkaraščius rasite čia: https://silutesautobusai.lt…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

vsat.lrv.lt nuotr.

Pasienyje su Baltarusija įsigalioja ir kiti ribojimai.

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį bus uždaryti pasienyje su Baltarusija veikiantys tarptautiniai Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo kovo 1 d. iš Lietuvos į Baltarusiją ar atgal sausumos keliu bus galima vykti tik per tebeveiksiančius tarptautinius Medininkų ir Šalčininkų kontrolės punktus.

Lavoriškių ir Raigardo punktų veikla nutraukiama Vyriausybei vasario 21 d. pritarus Nacionalinio saugumo komisijos siūlymui per juos stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą.

Taip siekiama mažinti rizikas, susijusias su išaugusiais tranzito per Lietuvą iš Baltarusijos srautais, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla prieš Lietuvos valstybę ir piliečius, efektyvinti sankcionuojamų prekių ir kontrabandos gabenimo kontrolę, perskirstyti išteklius bei didinti eismo saugumą pasienyje su Baltarusija išaugus transporto, prekių ir asmenų sienos kirtimo atvejams.

Nuo kovo 1 d. Vyriausybės nutarimu taip pat uždraudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų vykimas per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus, keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas Kenos ir Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktuose, iki 50 proc. apribojamas leidimų skaičius reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams.

„Šiuos sprendimus padiktavo nauja geopolitinė realybė ir grėsmės nacionaliniam saugumui. Būtina pabrėžti, kad tai ne tik Lietuvos, tai regioninis sprendimas – kaimyninėse valstybėse liko po vieną veikiantį pasienio kontrolės punktą pasienyje su Baltarusija. Negalime rizikuoti savo šalies ir mūsų piliečių saugumu. Privalome užtikrinti, kad į valstybę neatvyktų asmenys, galintys kelti grėsmę saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat negalime palikti atvirų kelių režimui apeiti tarptautines sankcijas“, – ketvirtadienį Lavoriškių punkte surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji bei VSAT vadas R. Liubajevas žurnalistams pristatė situaciją ir tendencijas dėl vykimo per sieną su Baltarusija bei su tuo susijusius pakeitimus.

Pastaruoju metu Baltarusijos piliečių srautas į Lietuvą išaugo apie 50 proc. 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose tikrinta beveik 3,9 mln. asmenų (25,5 proc. daugiau nei 2022 m.). 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai. Pasienyje ir toliau vyksta sustiprintos patikros – dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pasieniečiai šiemet neįleido 275 Baltarusijos piliečių, pernai šis skaičius siekė 1 734.

Pernai per Lavoriškių punktą Baltarusijos piliečiai vyko beveik 307 tūkst. kartų ir lyginant su 2022 m. šis skaičius augo 50 proc. Pernai per Raigardo punktą Baltarusijos piliečiai vyko daugiau kaip 582 tūkst. kartų ir lyginant su 2022 m. šis skaičius augo 70 proc.

Abiejuose punktuose Baltarusijos piliečiai sudarė 80 proc. visų per juos keliavusių asmenų.

Sprendimas uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus taip pat padės kovoti su kontrabanda. 2023 m. vien per Raigardo pasienio kontrolės punktą gabenamos cigarečių kontrabandos išaugo daugiau nei 2 kartus – sulaikyta 83,5 mln. vnt. cigarečių (vertė – 17,12 mln. eurų).

Uždarius Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, toliau veiks Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai. 2023 m. rugpjūčio 18 d. sustabdyta veikla dviejuose iš šešių pasienio kontrolės punktų Lietuvos pasienyje su Baltarusija: Šumsko ir Tverečiaus.

Kaip ir tuomet, taip ir po Raigardo bei Lavoriškių punktų uždarymo pasieniečiai atsilaisvinusiais žmogiškais resursais stiprins kitų VSAT pavestų funkcijų vykdymą, pirmiausia – vadinamosios žaliosios sienos apsaugą su Baltarusija.

Lietuvos piliečiams rekomenduojama nevykti į Rusiją ir Baltarusiją pastaruoju metu suaktyvėjus šių šalių institucijų priešiškiems ir provokaciniams veiksmams prieš Lietuvos piliečius, jau esančius ar laikinai atvykusius į šias šalis.

Iš gyvenimo paraščių.

-Špygą jiems, o ne pagalvės mokestį, – piktai tariu pačiai ir skubu rinkti pagalves.
-Gal tau protas pasimaišė? – stebisi ji.
-Ane? – susinervinu ir sugriebęs visas pagalves išbėgu į rūsį…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tas mokestis plinta kaip užkratas.
Pirma pagalves apmokestino Palanga.
Dabar jos pavyzdžiu pasekė Klaipėda.
Nė nepastebėsime, kai jis pasieks Šilutę.
Reikia suktis, kol laikas…

Saugokite savo pagalves – tfu! – sveikatą.

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško į užsienį dirbti išvykusio ir be žinios dingusio Airono Aliuko, gim. 2003 m.

Nuo 2024 m. vasario 17 d. su minėtu vaikinu susisiekti nėra galimybės, jo buvimo vieta nėra žinoma.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galinčių suteikti tyrimui vertingos informacijos prašoma pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams, tel. 8 700 64300.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus. Aplinkos ministerija primena, kaip tai daryti tinkamai, kad nenukentėtų želdiniai ir nebūtų padaryta žala gamtai, kurią gali tekti ir atlyginti.

Viešuosiuose želdynuose reikia suskubti atlikti šiuos darbus iki kovo 15 d., kai pradeda perėti paukščiai, taip elgtis skatinami ir privačių želdinių savininkai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ką reikia žinoti gyventojams, prieš imantis genėjimo darbų? Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo taisykles nustato Želdynų įstatymas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint – tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos – saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.

Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše. Jame nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.

Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kokia medžio rūšis, skersmuo, žemės, kurioje auga medis, paskirtį. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste saugotini 30 cm ir didesnio skersmens šių rūšių medžiai.

Tačiau jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens.

Želdynų įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali priimti sprendimą paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų kriterijų, todėl prieš šalinant ar intensyviai genint vertėtų pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.

Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys – nesaugotini. Vienintelė šiuo metu patvirtinta saugotinų krūmų rūšis yra paprastasis kadagys. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti, ar želdiniai nepaskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.

Kitas žingsnis – įsitikinti, ar planuojami šalinti ar kirsti želdiniai tikrai yra ne už gyventojui priklausančio sklypo ribų. Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė. Teritorijoje prie daugiabučių namų sprendimą dėl saugotinų ar nesaugotinų želdinių tvarkymo, kaip ir dėl kito bendro turto, turi priimti bendrasavininkai.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas saugotinų medžių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 900 eurų.

Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį teks atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 5 iki 20 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti padidinta iki kelių kartų.

Jei želdinys paskelbtas saugotinu savivaldybės sprendimu, o savivaldybė yra nustačiusi savus atkuriamosios vertės įkainius, žala už neteisėtai pašalintą želdinį skaičiuojama pagal savivaldybės nustatytus įkainius.

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį individualaus namo savininkas, daugiabučio bendrija ar namą administruojanti įmonė turi kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės leidimus išduoda pagal individualias taisykles, atsižvelgdamos į Želdynų įstatymo reikalavimus. Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai tai būtina padaryti nedelsiant dėl audros, eismo ar kito įvykio pakitus jų būklei ir kilus pavojui gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui.

Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus, ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Dar keletas paktinių patarimų. Genint šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis šakos. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm nuo apatinio pjūvio šakos pusėje – šaka nupjaunama pilnai. Trečiu pjūviu iš apačios nupjaunama likusi šakos dalis. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai ir nepažeisti stiebo medienos.

Genint medžius, negalima naudoti lipimo nagių. Negalima medžių nustuobrinti, nupjaunant pagrindinį medžio stiebą – tai sukelia medžio puvinį.

Detalesnę informaciją apie tinkamą želdinių genėjimą galima rasti medžių priežiūros rekomendacijose ir medžių genėjimo standarte.

Aplinkos ministerija taip pat primena, kad intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., galioja draudimas kirsti ir genėti medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams. Šį draudimą nustato Želdynų įstatymas.

vvkd.lt nuotr.

Jau paskelbta rinkos konsultacija.

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Klaipėdos uostų. Grandinę sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra – įkrovimo stotelės ir nauji kranai.

Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transporto neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai ir puikus būdas gabenti stambiagabaričius krovinius“, – akcentuoja VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje. Pirmasis šio strateginio plano etapas jau įgyvendintas. Pernai sezono pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km. Sukurtą vandens kelią jau sėkmingai išbandė krovininiai ir pramoginiai laivai.

Žengiamas antrasis strateginio plano žingsnis – planuojama elektrinių krovininių laivų flotilė 260 km ilgio Nemuno kelyje. VVKD jau dabar kviečia tiekėjus teikti pasiūlymus ir pastabas dėl būsimo elektrinio laivyno – dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl elektrinio laivo-stūmiko pirkimo CVPP (eviesiejipirkimai.lt)

„Europos investicinio banko specialistai vertina, kad apie 2 mln. tonų esamų krovinių gali būti perkelta į vidaus vandenis. Direkcijos siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidėtų prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektriniais laivais. Valstybės valdomos įmonės turi galimybę inicijuoti išskirtinius projektus, kurie paveikia visą transporto sektoriaus modelį, siekti tvarios ekonomikos ir sukurti naujas transporto galimybes”, – sako V. Vinokurovas.

Planams pritaria Europos investicijų bankas, akademinio pasaulio ekspertai ir verslas. VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią ši institucija skatins žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. EIB užsakymu viena kompetentingiausių pasaulyje Nyderlandų konsultacinė bendrovė „Panteia“ atliko šio išskirtinio projekto galimybių studiją. Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova atskleidžia, kad studija patvirtino, jog mūsų šalyje vystyti vidaus vandenų laivybą yra tikslinga dėl daugelio priežasčių – ekonominių, aplinkosauginių, socialinių. Daugiau krovinių gabenant tvariu vandens keliu būtų pigiau, mažėtų oro tarša, autotransporto intensyvumas magistralėje Kaunas–Klaipėda, įvyktų mažiau skaudžių autoįvykių, kuriuose nukenčia ir žūva žmonės.

„Su vandens transporto sektoriumi nesusijusi visuomenės dalis stereotipiškai tebegalvoja, kad laivyba Lietuvoje sunyko negrįžtamai. Iš tiesų turime didžiulį potencialą vystyti pramoninę, keleivinę, rekreacinę laivybą ne tik Nemunu. Įsivaizduokime, kad sėdame į keleivinį laivą prie Baltojo tilto Vilniaus centre ir išlipame prie Vytauto tilto Kauno senamiestyje. Tikiu, kad ateityje taip tikrai bus. Privatizacijos laikotarpis vidaus vandenų laivininkystei buvo sudėtingas ir sektoriaus raida kuriam laikui buvo sustojusi. Bet tai ne vien Lietuvos, o visos Rytų Europos problema, nes norint palaikyti vidaus vandens kelių laivybą, reikalinga ir valstybinė strategija, ir atitinkamas finansavimas, kaip tai yra išvystytose tokios laivybos šalyse – Vokietijoje ar Nyderlanduose“, – kalba E. Plotnikova.

Pavasarėjančio miesto ritmu.

Ne potvyniai Šilutėje skelbia pavasarį.
Juolab ne grįžtantys paukščiai.
Medkirčiai – tikrieji pavasario šaukliai…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ir vėl?“ – piktinasi žmonės.
Taip, ir vėl.
Ir vėl į Šilutę ateina pavasaris.
Būtent taip – ir vėl…

Užtat vyks konkursas.
Vaikai suneš inkilus.
Jie bus eksponuojami.
Po to juos sukels į medžius.
Nes Žemė – mūsų visų namai…

Šviesios savaitės.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, kuriame būtų numatytas draudimas žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokią nuostatą siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos. Taip pat projekte patikslinamos kai kurios kitos žvejams mėgėjams aktualios nuostatos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu taisyklėse nustatytas tik mažiausias leidžiamų paimti žuvų dydis, draudžiama paimti mažesnes kaip 50 cm lydekas, mažesnius kaip 45 cm sterkus, mažesnius kaip 30 cm marguosius upėtakius, leidžiamų paimti ešerių dydis neribojamas.

Priėmus taisyklių pakeitimus, būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 cm iki 65 cm dydžio sterkus, nuo 50 cm iki 80 cm dydžio lydekas, mažesnius kaip 30 cm ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti. Tokia tvarka galiotų visuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose išskyrus atvejus, jei organizuojama limituota žvejyba, nes tuomet gali būti nustatyti kitokie žvejybos reikalavimai.

Taisyklių projekte numatoma atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Šiuo metu, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną. Draudimas taip pat negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Panaikinus šią nuostatą, visi mėgėjų žvejybos draudimai galiotų tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, nepriklausomai nuo to, kokia tai savaitės diena ar šventinė diena.

Taisyklių pataisose numatoma nustatyti naują draudimą žvejoti Liekės upėje, įtekančioje į Nemuną apie 4 km aukščiau Vilkijos. Draudimas reikalingas minėtoje upėje neršiančių šlakių ir margųjų upėtakių apsaugai, jis galiotų Liekės upėje nuo jos žiočių iki Liekaičio upelio žiočių nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Vieno draudimo būtų atsisakyta – numatoma panaikinti draudimą žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. Nemuno ruože nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius. Tikimasi, kad vėl sudarius galimybę žvejoti ir daugiau dėmesio skiriant kontrolei bei padedant pilietiškiems žvejams, pavyks brakonieriavimo atvejų išvengti.

Pasiūlymus dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki š. m. kovo 12 d.

Aplinkos ministerija taip pat primena, kad nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. galios draudimas žvejoti sterkus, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. – žvejoti kiršlius.

Šiuo metu iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti lydekas bei žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), o iki balandžio 1 d. draudžiama žvejoti šamus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į ligonines dėl gripo paguldyta mažiau asmenų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) jis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis peršalimo ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19 ligą) situacija panaši į 2017–2018 m. gripo sezonu registruotą sergamumą. Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodikliai užregistruoti Kazlų Rūdos, Kauno rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis užfiksuotas 10-yje savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

8-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 97 asmenys: 53 vaikai (0–17 m.), 7 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, ir 37 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 6 asmenys (visi vyresni nei 18 m.). Prieš savaitę į ligonines buvo paguldyta daugiau asmenų – 126.

Užregistruoti 3 mirties nuo gripo atvejai, iš jų 2 – Šiaulių apskrityje, 1 – Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, visi nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 19 mirties nuo gripo atvejų (2022–2023 m. gripo sezoną – 21 mirties nuo gripo atvejis).

www.post.lt nuotr.

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams.

Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir atsiėmęs siuntą pamato, kad joje menkavertis daiktas arba tiesiog šiukšlės. Sumokama išperkamosios siuntos kaina svyruoja nuo 30 iki 100 Eur.

„Bet kokius sukčiavimus, kuriuose naudojamas Lietuvos pašto vardas, vertiname atsakingai ir ieškome operatyvių sprendimo būdų jiems užkardyti. Tad jeigu nukentėjote, kviečiame mus informuoti elektroniniu adresu prevencija@post.lt“, – ragina Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.

Jo teigimu, jeigu nesate užsisakęs siuntos, už kurią atsiskaitymas numatytas jos atsiėmimo metu, mokėjimo neatlikinėkite ir jos neatsiminėkite. Lietuvos pašto atstovas priduria, kad mažai tikėtina, kad apie tokį užsakymą ir jūsų laukiančią siuntą nežinosite.

Jeigu kirba smalsumas, kad galbūt siuntą, kaip staigmeną, jums siunčia draugas arba giminaitis, vertinkite tai kritiškai. Taip pat mažai tikėtina, kad jums skirta staigmena būtų su prašymu už ją susimokėti pačiam.

Galiausiai A.Varnelis atkreipia dėmesį, kad jeigu iš tiesų laukiate išperkamosios siuntos, būtinai pasitikrinkite, ar atkeliavusi siunta yra būtent iš konkretaus laukiamo siuntėjo.

Jei visgi už neužsakytą siuntą susimokėjote ir nukentėjote, apie tai praneškite Lietuvos pašto atstovams elektroniniu paštu info@post.lt. Tokiais atvejais bus pasiūlyti galimi problemos sprendimo būdai.

ASK 'Vilkyčiai' nuotr.

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis šių metų varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio, skelbiama ASK „Vilkyčiai“ pranešime žiniasklaidai.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

5 patarimai moterims, kaip nustebinti savo vyrą.

Norite bėgant metams džiaugtis darniais santykiais? Tokiu atveju reikia dėti kuo daugiau pastangų, kad būtų galima džiaugtis santykiais ir tuo pačiu mylimu žmogumi. Apskritai kiekviena pora turi savus metodus, kurie jai labiausiai tinka ir kurie leidžia po daugelio metų vis dar mylėti vienam kitą. Tačiau kai kuriems tikrai trūksta idėjų. Jas ir bandysime pateikti. Tikimės, kad jos padės Jūsų santykius padaryti kur kas harmoningesnius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

…….1.  Skoningi apatiniai.

Jeigu norite nustebinti vyrą – siūlome pirmiausia palepinti save. Puikus pasirinkimas yra seksualūs apatiniai, kurie gali padėti parodyti save iš kitos pusės. Juk daugelis moterų yra mamos ir namų šeimininkės, tačiau vyrams jos patinka labiausiai tuomet, kai atrodo seksualiai.

…….2.  Lovos žaisliukai.

Taip galima išbandyti ir įvairius lovos žaisliukus. Šiuo metu jų yra tikrai labai daug ir puiku tai, kad galima pirkti internetu. Pavydžiui, puikus pasirinkiams yra https://glamonek.lt/259-penio-movos. Tai gali būti puiki dovana vyrui, kuris liks labai nustebintas ja. Esame tuo tikri.

…….3.  Skani vakarienė.

Daugeliui vyrų labai skanus maistas yra vienas gražiausių ir maloniausių gyvenimo džiaugsmų. Jeigu moteris po sunkios vyro darbo dienos pagamins jam tokią vakarienę, kuri bus ne tik skani, tačiau ir kažkuo unikali – vyas tai tikrai įvertins. Svarbiausia mylimą žmogų džiuginti kuo dažniau.

…….4.  Daugiau impulsyvumo.

Taip pat reikia nepamiršti, kad impulsyvumas gali padėti santykius padaryti kuo geresniais. Tiesiog daugelis porų gyvena rutinoje, kuri labai vargina ir pamiršta, ką reiškia nuotykiai. Siūlome pabandyti stebinti vyrą įvairiomis staigmenomis. Tos, kurios yra eotinės, tikrai patiks daugeliui.

…….5.  Daugiau romantikos.

Galiausiai, ne tik moterims, tačiau taip pat ir vyrams reikia romantikos. Deja, dažniausiai reta moteris jos skiria tiek, kiek vyrams reikia. Taigi, stebinkite kuo dažniau.

Meilė yra nuostabus jausmas. Reikia gyventi taip, kad ta meilė ir po daugelio metų vis dar džiugintų porą. Tai tikrai yra įmanoma. Tik gali tekti įdėti šiek tiek pastangų, kad rezultatas būtų patenkinamas.

.

.

Užsakymo Nr. 240226

Stop kadras.

Vieversys – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugija vieversį fiksavo dar vasario pradžioje, pirmieji pastebėti pajūryje.

Daugiau- https://www.birdlife.lt/pirmieji-pavasario-saukliai-jau-lietuvoje

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pietiniuose rajonuose šils iki 13 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį daugelyje rajonų palis. Vietomis tvyros rūkas. Pūs rytinių krypčių, 4–9 m/s vėjas. Žemiausia temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šilumos, aukščiausia dieną – 5–10, pietiniuose rajonuose kai kur – 11–13 laipsnių šilumos.

Trečiadienį daugelyje rajonų palis, dieną vyraus negausus lietus. Vietomis tvyros rūkas. Naktį pūs besikeičiančios krypties vėjas, dieną – vakarinių krypčių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 2–7 laipsniai šilumos, dieną – 4–9, šalies pietiniuose rajonuose kai kur šils iki 11 laipsnių.

Ketvirtadienio naktį vietomis, daugiausia Pietryčių Lietuvoje, palis, dieną – be žymesnio lietaus. Naktį ir rytą kai kur formuosis plikledis, rūkas. Naktį pūs vakarinių krypčių vėjas, dieną – iš pietų, pietryčių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną – 3–8 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 26 d. didžiojoje šalies dalyje stebimas vandens lygio kilimas iki 37 cm.

Stichinis vandens lygis išlieka Leitėje ties Kūlynais – 263 cm (stichinio riba 245 cm) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne – 301 cm (stichinio riba 288 cm).

Numatomas vandens lygio svyravimas.

vmu.lt.

Iš šiltųjų kraštų sugrįžtantys paukščiai – pavasario pranašai, kuriuos svarbu pasitikti tinkamai. Kovo 15 dieną Valstybinių miškų urėdija kviečia į tradicinę inkilų kėlimo šventę – „Paukščiai grįžta namo“. Miškininkai laukia visų sparnuočių mylėtojų ir savo ruožtu primena pagrindines inkilų kėlimo taisykles.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar 1922 metais gamtininko prof. Tado Ivanausko sugalvotą idėją organizuotai kelti inkilus juose perintiems paukščiams šiandien galime laikyti šimtamete, puikiai gyvuojančia tradicija.

Puoselėjama gamtininkų, miškininkų bei gamtai neabejingų paukščių mylėtojų, inkilų kėlimo šventė kasmet padeda sukurti namus tūkstančiams paukščių. VMU regioninių padalinių miškininkai kviečia šią puikią tradiciją tęsti ir šiemet, kovo 15 dieną, visoje iškelti inkilus Lietuvoje perintiems paukščiams.

„Prasminga, metai iš metų puoselėjama „Paukščiai grįžta namo“ tradicija – puikus būdas miškininkams visoje Lietuvoje supažindinti jaunąją kartą ir visą visuomenę su paukščių rūšimis, jų ypatumais, papasakoti ne tik apie inkilų gaminimo subtilybes, bet ir inkilų kabinimo taisykles. Taip šviesdami visuomenę kartu suteikiame namus ir tūkstančiams grįžtančių ir Lietuvoje žiemojančių paukščių. Šių metų „Paukščiai grįžta namo“ akcija išskirtinė – kelti inkilus kartu su miškininkais kviesime ne tik VMU regioniniuose padaliniuose, bet ir Ventės rage. Vieta – simboliška. Čia ornitologijos stotį įkūrė inkilų kėlimo šventės sumanytojas prof. T. Ivanauskas, o ir Ventę kasmet migracijos metu aplanko gausybė paukščių“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Tinkamai pagaminti ir iškelti inkilai – saugi vieta uoksiniams paukščiams perėti jauniklius. Tiesa, tam, kad inkilai taptų tikrai saugiais namais, o ne spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti kelias pagrindines taisykles.

Pirmiausia – inkilai turėtų būti gaminami iš natūralių medžiagų. Tinkamiausios tam neobliuotos, nedažytos lentos, kurios leidžia paukščių jaunikliams lengviau įsikabinti. Pagaminus tinkamą inkilą, vertėtų jį kelti atsukus landą į rytus arba pietus – tokia kryptimi atgręžti inkilai yra geriau užimami.

Viena, dažnai pasitaikanti klaida – laktos pritvirtinimas prie inkilo landos. Klaidinga manyti, kad lakta suteikia paukščiams patogumo ir leidžia patogiai pritūpti. Atvirkščiai, patogumo lakta suteikiama tik plėšrūnams – kiaunėms, katėms, kurios lengviau gali pasiekti inkilą, o paukščiams ji visai nereikalinga.

Problemų dėl saugumo sukelti gali ir geniai. Miško sanitarais vadinami paukščiai yra įsigudrinę inkilų landas praplatinti. Dėl šios priežasties inkiluose įsikūrusiems paukščiams tampa nebesaugu juose perėti ir gyventi. Siekiant nuo to apsisaugoti, miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios net ir itin smailus genio snapas negalės įveikti.

Svarbu, kad iškeltas inkilas būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, o geriausia jį tvirtinti ne medžių šakų tankmėje, bet atviresnėje, gerą priskridimą garantuojančioje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje.

Nors inkilai dažniausiai keliami smulkiems paukščiams, pavyzdžiui, varnėnams, įvairių rūšių zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms, namus inkiluose kuriasi ir retų rūšių sparnuočiai. Specialūs inkilai keliami pelėdoms, kukučiams, žalvariniams ir net žinduoliams – miegapelėms ir šikšnosparniams. Tiesa, miškininkai primena, kad pavasarį pakabinus inkilą, jame nebūtinai iškart apsigyvens sparnuotis. Tad, išvydus tuščią, dar neužimtą inkilą nosies nukabinti nereikėtų – paukštis jame gali apsigyventi kitąmet ar net po kelių metų. Todėl inkilus kelti rekomenduojama ne tik pavasarį, o ištisus metus. Inkilas gali tapti puikiu prieglobsčiu ne tik perintiems sparnuotiems giesmininkams, bet ir nakvynės vieta įvairiems paukščiams, namais vabzdžiams ar atsargų kaupimo vieta miegapelėms.

Kovo 15 dieną „Paukščiai grįžta namo“ akcijos metu visoje Lietuvoje planuojama iškelti apie 8 tūkstančius inkilų. Tad visus gamtai neabejingus ir paukščius mylinčius gyventojus kviečiame atvykti, susipažinti, sužinoti ir iškelti inkilus, kad šie taptų saugiais namais sparnuočiams. Pagalbos ir papildomų rankų šiam prasmingam darbui atlikti tikrai prireiks!

Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ inkilų kėlimo vietų sąrašas

Stop kadras.

Vienas gidas iš Šilutės sugalvojo neįprastą ir adrenalino kupiną pramogą. Kai tik pajūrį užklumpa potvynis, vyras su draugu suburia nuotykių ieškotojus iš visos Lietuvos ir baidarėmis irkluoja po užlietus laukus bei miškus.

Daugiau – https://www.tv3.lt/naujiena…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

vstt.lrv.lt nuotr.

Ketvirtus metus iš eilės gamtosauginio projekto „Naturalit“ komanda, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos kviečia savanoriauti saugomose teritorijose. Dominančią teritoriją ir veiklą galima greitai bei patogiai atrasti naudojantis interaktyviu žemėlapiu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Gamta dėl žmogaus veiklos yra atsidūrusi kritinėje būklėje, neigiami pokyčiai vyksta rekordiniu greičiu – jai reikia mūsų pagalbos. Pagrindinis gamtosauginis instrumentas Europos Sąjungoje yra Natura 2000 tinklas – visose jos šalyse vieningai steigiamas saugomų teritorijų tinklas, skirtas išsaugoti vertingiausioms gamtinėms buveinėms, augalų ir gyvūnų rūšims. Lietuvoje Natura 2000 tinklas daugiau nei 70 proc. persidengia su nacionaliniu saugomų teritorijų tinklu. Tad beveik visada savanoriaudami saugomoje teritorijoje, prisidėsite prie gamtos išsaugojimo ir Europos Sąjungos mastu“, – sakė „Naturalit“ projekto vadovė Birutė Valatkienė.

2023 m. buvo įgyvendintos 142 talkos. Savanorystės saugomose teritorijose iniciatyvoje dalyvavo daugiau nei 2300 darbuotojų iš beveik 30-ies įmonių.

Daugiausiai talkų organizuota Kuršių nerijos nacionaliniame, Trakų istoriniame nacionaliniame ir Kauno marių regioniniame parkuose. Tai yra teritorijos, esančios šalia didžiųjų miestų.

Šiais metais ypatingai kviečiame į saugomas teritorijas esančias toliau nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Būtent ten yra didžiausias poreikis pagalbai, o ir dažnam savanoriui tai galėtų būti nauja, neatrasta Lietuvos vieta.

Savanoriaudami saugomose teritorijose žmonės ne tik prisideda prie pačių vertingiausių gamtinių ir kraštovaizdžio vietovių išsaugojimo, bet ir sužino apie jų atliekamų darbų reikšmę, susipažįsta su teritorijos savitumu ir gamtinio pasaulio unikalumu. Taip pat įmonės ir organizacijos savanoriavimo patirtį įvardina kaip puikų komandos formavimo ir bendrystės laiką.

Savanorių patogumui sukurtame interaktyviame žemėlapyje galima stebėti veiklų poreikį skirtingose Lietuvos saugomose teritorijose. Nuolat atnaujinamame šių metų sąraše galite rasti per 100 savanorystės pasiūlymų. Talkos yra reikalingos ištisus metus, todėl savanorių komandos gali pasirinkti laiką, patogų susiburti prasmingai veiklai.

Žemėlapyje spustelėjus ant raudonos ikonėlės bus pateikta informacija, kokia pagalba jus dominančioje teritorijoje yra reikalinga.

Jeigu norite savanoriauti – susisiekite su atsakingu asmeniu, kuris nurodytas prie veiklos aprašymo, taip pat galite kreiptis į Naturalit projekto komandą (+370 620 76944, saulius.dragunas@apva.lt).

Aptarę detales, būsite pasirengę savanorystei! Savanorystė saugomose teritorijose sparčiai populiarėja, todėl rekomenduojame dėl dominančių veiklų tartis iš anksto.

D. Umbraso nuotr.

Šeštadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS eteryje buvo transliuojamas baigiamasis „Radarom!“ telemaratonas, kurio metu paaiškėjo per keturias savaites surinkta suma – saugaus kario rinkiniams surinkta daugiau nei 8 mln. eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 24-oji, žyminti antrąsias Rusijos pradėto karo Ukrainoje metines, buvo paskutinė diena, kai Lietuvos gyventojai ir verslai kviesti prisidėti prie paramos akcijos „Radarom!” aukojant pinigus saugaus kario paketams Ukrainoje esantiems kovotojams.

Per keturias savaites – nuo sausio 24-osios iki vasario 24-osios – buvo surinkta daugiau nei 8 mln. 288 tūkst. eurų, už kuriuos bus nupirkta daugiau nei 1 100 saugaus kario paketų.

LRT „Radarom!” telemaratone, trukusiame nuo šeštadienio ryto iki vidurnakčio, buvo transliuojami reportažai iš Ukrainos bei pokalbiai su įvairių sričių ekspertais. Pokalbiuose apie padėtį Ukrainoje kalbės paramos akcijos „Radarom!” organizatoriai, ukrainiečiai, psichologai, menininkai, mokslininkai, žurnalistai, susivieniję vienam tikslui – atkreipti dėmesį į karą Ukrainoje ir padėti ten esantiems kariams.

Baigiamajame telemaratono renginyje jautrius pasakojimus apie karo realybę ir išgyvenimus papildė žinomi atlikėjai, skirdami savo muzikinius kūrinius bei pasirodymus. Tarp jų – ir šių metų „Eurovizijos“ Ukrainai atstovaujančios Alyona Alyona ir Jerry Heil.

Visos dienos transliacijoje dalyvavo ir verslų atstovai, prisijungę prie akcijos įvairiomis iniciatyvomis ir kvietę Lietuvos gyventojus aukoti Ukrainai. Verslai nesustojo aukoti ir paskutinę akcijos dieną – šeštadienio telemaratono metu „Teltonika“ saugaus kario paketams paaukojo 500 tūkst. eurų. Baigiamojo renginio metu tarptautinė biuro baldų įmonė „Narbutas“ dvigubino numeriu 1485 gautas aukas – prie surinktų 750 tūkst. pridėjo dar tiek pat, taip paverčiant skambučiais surinktas aukas 1 mln. 500 tūkst. eurų.

Už akcijai „Radarom!“ surinktas lėšas bus perkami saugaus kario paketai, kuriuos sudarys naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis ir individualus antidronas. Vienas saugaus kario paketas kainuoja 7 500 Eur. Visą profesionalią įrangą pagamino Lietuvoje įsikūrusios įmonės „Brolis semiconductors“ ir „NT service“.

blue-yellow.lt

Iš gyvenimo paraščių.

Vieną dieną prezidentas paskelbė loteriją, kurios laimėtojams pažadėjo draugišką pokalbį su juo prie puodelio kavos.
Tačiau jau kitą dieną ėmė ir patikslino, kad laimingiesiems už kavą teks susimokėti patiems.
Kai apie tai perskaičiau, toks nervas suėmė…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išėjau į balkoną.
Užsimerkiau.
Giliai įkvėpiau.
Atsipalaidavau.
…
Ir tik tada prisiminiau, kad jau daug metų nevartoju kavos…

LRT.lt: „Po skundų dėl kvietimo išgerti kavos prezidentas tikslina: gersime ne darbo metu, susimokėti teks patiems“

1485 – kad saulėgrąžos vėl žydėtų!

Kaip visada…
Orestas