www.smlpc.lt nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja, kad karščiai tęsiasi. Šiandien aukščiausia oro temperatūra didesnėje šalies dalyje siekia – 30–32 °C.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Specialistų rekomendacijos

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Policijos.

Finansinių sukčių aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais. Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalies televizijų ir radijo stočių eteryje pasirodė kampanijos klipai, o visi norintieji išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

„Bendradarbiaudami su finansų sektoriaus prevencijos specialistais ir policijos ekspertais išskyrėme dažniausiai nusikaltėlių pasitelkiamas kaukes – kitaip tariant, scenarijus, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami, jiems būdingas frazes ir pažadus. Jų pagrindu sukurti radijo bei TV klipai atskleidžia, kad, susidūrus su sukčiais, toli gražu neiškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik išlaikydamas šaltą protą ir neskubėdamas reaguoti gali iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato, o su kauke“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Finansiniai sukčiai taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti tipinės jų aukos portretą – vis sudėtingesnė užduotis, mat patys sukčiai turi įvairių kaukių. Nuo apgavikų gali nukentėti bet kuris asmuo – budrumas ir apdairumas šiandien ypač svarbus kiekvienam iš mūsų“, – akcentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Kampanijos kūrybinį sprendimą pasiūlė reklamos agentūra „NEW! Agency“. „Nagrinėdami užduotį aiškia žinute pasiekti ir perspėti kuo daugiau žmonių, supratome, kad svetimo skausmo nebūna: kitų asmenų ašaros ir nesėkmės visada jaudina gerokai mažiau nei mūsų pačių patirtys, nes instinktyviai esame linkę nelaikyti savęs „tokiais kvaileliais“, pasimaunančiais ant sukčių kabliuko. Taip gimė idėja panaudoti kaukių metaforą, aiškiai ir tiksliai parodančią, kad sukčiai kasdien vis gudresni ir apsimeta net pačių patikimiausių profesijų atstovais. Siekėme, kad kampanija savo nuotaika bei koloritu kuo labiau išsiskirtų dabartiniame informaciniame sraute, paskatintų stabtelėti ir susimąstyti – būtent šis patarimas labiausiai įsiminė, konsultuojantis su prevencijos specialistais“, – teigė „NEW! Agency“ kūrybos vadovas Mindaugas Juozapavičius.

Daugėjo netikrų SMS ir laiškų

LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų: gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (palyginimui, I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).

Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.

Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines, tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.

Specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.

Po kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų vietos valdžioje gali nelikti kam atstovauti žmonėms.
Tikrai tikrai.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“ šliejasi prie partijos „Laisvė ir teisingumas“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laisvė yra gerai.
Teisingumas – taip pat.
Bet apie krašto žmones ar jie pagalvojo?
Kaip, sakykite man, kaip turės gyventi žmonės be žmonių valdžios?
Vien apie tai pagalvojus darosi labai liūdna.
O dar ta kone kasdien brangstanti elektra…

Saugokite sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Kariškio“ meilė baigėsi kartu su moters pinigais.

Garbingas amžius dar nėra proto garantas. Tai akivaizdžiai įrodė Šilutės rajono gyventoja, tapusi dar viena romantinio sukčiavimo auka. Meilė neva pavojingoje misijoje Artimuosiuose Rytose dalyvaujančiu Šveicarijos kariškiu prisistačiusiam vyrui pensininkei kainavo visas gyvenimo santaupas.

Daugiau – https://ve.lt/kriminalai…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

sam.lrv.lt nuotr.

Šilutės rajone per praėjusią parą nustatytas 31-as naujas COVID-19 atvejis: pirmą kartą užsikrėtė 28 žmonės, antrą – 3. Mūsų rajone numanomas sergančiųjų skaičius – 233.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu jūsų laukia vizitas pas gydytoją specialistą Konsultacinėje poliklinikoje, reabilitacijos procedūros, ar ketinate aplankyti Šilutės ligoninėje besigydančius artimuosius – nepamirškite apsauginės veido kaukės. Taip nuo COVID-19 viruso plitimo apsaugosite ir save, ir ligoninės darbuotojus bei pacientus.

Šilutės ligoninės administracija primena, kad pacientai (nuo 6 m. amžiaus), juos lydintys asmenys (tik 1 lydintis asmuo), atvykę į Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, Konsultacinę polikliniką, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, Vaikų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą privalo dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius visą buvimo įstaigoje laiką.

Siekiant išvengti nesusipratimų, kviečiame būti sąmoningais ir ligoninėje laikytis nustatytų reikalavimų.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2179 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės. Pirmą kartą užsikrėtė 1709, antrą – 454, trečią – 16 žmonių. Ligoninėse gydomi 160 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje.

Policijos nuotr.

Rugpjūčio 18-20 dienomis pareigūnai vykdė sustiprintą pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolę. Išaiškinta 16 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų (Tauragės mieste ir rajone – 8; Šilutėje – 7; Šilalėje – 1). Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų protokolai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia vairuotojams baudą nuo 170 iki 230 eurų ir teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

O. Lidžiaus nuotr.

Vakarinėje šalies dalyje karštį slopins trumpos liūtys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 23-os naktį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpai palis, galima perkūnija. Kai kur tvyros rūkas. Vėjas pūs iš šiaurės rytų, rytų, 4–9 m/s. Temperatūra – 14–19 laipsnių. Dieną vakariniuose rajonuose kai kur trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas pūs iš rytų, pietryčių, 4–9 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Temperatūra – 26–31 laipsnis.

Rugpjūčio 24 d. kai kur vakariniuose rajonuose trumpai palis, vietomis su perkūnija. Pūs besikeičiančios krypties vėjas, naktį – silpnas, dieną – 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 15–20, dieną – 26–31, pajūryje – apie 25 laipsnius.

Rugpjūčio 25-os naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Pūs besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 15–20, dieną – 27–32 laipsniai.

Rugpjūčio 26-os dieną kai kur trumpai palis. Pūs nepastovios krypties, 3–8 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 15–20, dieną – 27–32 laipsniai.

Rugpjūčio 27 d. lietaus tikimybė bus nedidelė. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 15–20, dieną – 27–32 laipsniai.

Iš gyvenimo paraščių.

Rusijos rusai negali/nenori be vizų į Vakarus.
Nepaisant visko, ką sėja pasauly jųjų deržava.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kam jiems tie Vakarai, kai pačių jų Rytai tokie platūs?

„Nuo pietų jūrų iki poliarinio krašto…“
„Plati erdvė svajoms ir gyvenimui…“

Iš dainos – tfu! – iš jų himno žodžių, aišku, neišimsi.
Bet ištrint iš galvų/atminties, pasirodo, galima.

Neperkaiskite.

www.silute.lt nuotr.

Tvarkaraštis keičiasi nuo rugsėjo 1 d.

Kam įdomu – prašom: https://www.silute.lt/naujienos/silutes-autobusu-stoties-autobusu-eismo-tvarkarastis-nuo-2022-09-01/9493

Susijęs: „Nuspręsta: nuo rugsėjo pradžios – nemokamas viešasis transportas“

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

vvkd.lt nuotr.

Visą sezoną Vidaus vandens kelių direkcijos žemsiurbė „UPYNA“ atliko sąnašų valymo darbus Nemuno žemupio bei Kuršių marių vidaus vandens keliuose, siekiant išlaikyti ir pagerinti laivakelio parametrus, atverti naujus maršrutus, sudaryti palankias sąlygos keleivinei, pramoginei laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu įprastai pagrindinė laivyba vykdavo per tarptautinį kelią (Klaipėda-Nida), tai per pastaruosius metus laivyba ypatingai suaktyvėjo Kuršių marių rytinėje pakrantėje nuo Drevernos iki Ventės rago. Vidaus vandens kelių direkcijai atlikus valymo darbus laivai gali saugiai įplaukti į šioje pakrantėje įsikūrusius uostelius Drevernoje, Svencelėje, Šturmuose, Ventės rage, artimiausiu metu planuojami valymo darbai vandenų kelio atšakose ties Kintų ir Ventainės prieplaukomis. Čia gylis nepalankiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis atskirose įplaukų vietose nesiekia ir 0,5 m.

“Rytinė Kuršių marių pakrantė simbolizuoja tai, kokios pramoginės laivybos Vidaus vandens kelių direkcija siekia Lietuvoje, t. y. tvarios infrastruktūros ir bendruomenės, kur laivyba vystoma nuosekliai ir darniai, suderinant laivybą, gamtą ir aktyvų laisvalaikį. Rytinė Kuršių marių pakrantė yra įspūdinga, tačiau buvo nepelnytai pamiršta. Pramoginės kelionės vidaus vandenimis yra puikus būdas kitu kampu pažvelgti į Lietuvos grožį, aktyvus laisvalaikis ir galimybė atitrūkti nuo kasdienybės” – sako Vidaus vandens kelių direkcija Vladimiras Vinokurovas.

Atvertas naujas vandens kelias Dreverna-Vente. Atlikti valymo darbai vandens kelio atšakoje į Ventės ragą, Pirmieji vandens kelių valymo darbai navigacijos pradžioje buvo pradėti ties Dreverna, kai buvo pagerintos laivybos sąlygos į Juodkrantę. Vidaus vandens kelių direkcija jau atliko valymo darbus Dreverna-Ventė valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio atkarpoje Svencelė-Kintai, bus atliekami darbai Kintai-Ventė atkarpoje, taip pat pagal galimybes bus pagerintos šalia esančių uostelių naudojimo sąlygos.

“Direkcija pastaruoju metu susiduria su problemine tendencija, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba net valymo darbams (projektinių kelio charakteristikų užtikrinimui) reikalauja atlikti Natura 2000 reikšmingumo nustatymo procedūras, kurių pagrindu būtų galima spręsti ar valymo darbai leistini, ar nereikia atlikti Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Direkcija tokius reikalavimus vertina kaip perteklinius. Jų vykdymas yra tiesioginis laivybos ribojimas. Sutikus reikalaujasmas procedūras atlikti, jos užtruktų nuo keletos mėnesių iki metų. Prieplaukos ir uostai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį, vandens keliai taptų nepraplaukiami. Todėl Direkcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie tokių interpretacijų nenumato” – akcentuoja laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Laivyba daug kuo panaši į judėjimą sausumos keliais. Tad reikia nuolat rūpintis tiek pačiais vandens keliais, tiek juose esančia infrastruktūra, o nustačius kliūtį – seklią vietą – ją kuo skubiau šalinti Tai Valstybinės vidaus vandenų kelių direkcijos atsakomybė. Eksploatuojant vandens kelius būtina garantuoti matmenis, seklumas šalinti žemsiurbėmis, laivakelį ženklinti bujais, nuolat kontroliuoti vandens kelio būklę. Lietuvos vidaus vandens keliai – svarbios šalies transporto arterijos ir rimta alternatyva sausumos keliams.

sam.lrv.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pajutę COVID-19 ligai būdingus simptomus (kosulį, karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą ir pan.) gyventojai turėtų likti namuose ir kreiptis į šeimos gydytoją. Registracijos metu galima suderinti pacientui priimtiną konsultacijos formą – kontaktinę arba nuotolinę. Ar reikia atvykti į gydymo įstaigą atlikti COVID-19 ligos tyrimo, visais atvejais sprendžia gydytojas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gydymo įstaigose COVID-19 ligai diagnozuoti yra naudojami greitieji antigeno testai ir PGR tyrimai. Paskyrus šeimos gydytojui, jie atliekami nemokamai. Vykdamas atlikti tyrimo, pacientas privalo dėvėti apsauginę veido kaukę ir laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, o atvykęs į gydymo įstaigą – vadovautis įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, apie kurias pacientas bus informuotas registracijos metu.

Norėdamas pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, pacientas gali savarankiškai namuose atlikti savikontrolės antigeno testą, kurį galima savo lėšomis įsigyti parduotuvėje arba vaistinėje. Savikontrolės testas nėra privalomas ir nėra lygiavertis laboratoriniam tyrimui, tačiau gali padėti gydytojui nustatyti diagnozę.

Teikdamas paslaugą, gydytojas gali paprašyti parodyti savikontrolės greitojo testo rezultatą. Jeigu konsultuojama nuotoliniu būdu, pacientas gali jį nufotografuoti ir atsiųsti gydytojui el. paštu arba kita prieinama ryšio priemone. Pacientas yra atsakingas už teisingos informacijos pateikimą gydytojui.

COVID-19 ligos diagnozė gali būti patvirtinama keliais būdais (visais atvejais – po šeimos gydytojo įvertinimo ir jei asmuo jaučia COVID-19 ligai būdingus simptomus):
1. šeimos gydytojas paskiria greitąjį antigeno testą, atliekamą laboratorijoje, ir gaunamas teigiamas testo rezultatas;
2. paties paciento atliktas savikontrolės testas parodo teigiamą rezultatą. Jeigu susisiekusiam nuotoliniu būdu gydytojui nepakanka informacijos paciento būklei įvertinti, pacientas gali apsilankyti gydymo įstaigoje ir ten atlikti antigeno testą diagnozei patvirtinti;
3. jeigu pacientas serga COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta laboratoriniu tyrimu, kartu gyvenantiems ir panašius simptomus pajutusiems asmenims gydytojas gali diagnozuoti COVID-19 ligą pagal epidemiologinius kriterijus, neatliekant tyrimo. Visais atvejais sprendimą dėl diagnozės priima gydytojas.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ligos diagnozavimą ir savikontrolės antigeno testus rasite ČIA.

V. Jurevičienės, VE.lt, nuotr.

„Vakarų ekspreso“ reportažas iš derva ir mediena kvepiančių Simo Knapkio dirbtuvių Laučių kaime.

Kam įdomu – prašom: https://ve.lt/gyvenimas/klaipeda-garsins-rekonstruotas-vikingu-laivas…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.post.lt nuotr.

Sudaryti nepriklausomo elektros tiekėjo sutartis Lietuvos pašto skyriuose nuo šiandienos galima dar patogiau – tai padaryti, susiformavus didelėms eilėms, bus įmanoma net ir pasibaigus pašto skyrių darbo laikui. Tokį sprendimą Lietuvos paštas priėmė atsižvelgdamas į susidariusią neeilinę situaciją rinkoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Vienam iš nepriklausomų tiekėjų paskelbus apie veiklos stabdymą, daugiau nei 100 tūkst. klientų yra priversti pasirinkti naują tiekėją ir turi tam tik kiek daugiau nei savaitę. Ženkli jų dalis nori sudaryti sutartį būtent apsilankydami Lietuvos pašto arba „PayPost“ skyriuose.

Vertiname klientų rodomą pasitikėjimą, todėl priėmėme sprendimą aptarnauti visus eilėje laukiančius klientus, net ir pasibaigus skyrių darbo laikui. Mūsų kolegos deda maksimalias pastangas siekdami užtikrinti greitą ir patogų klientų aptarnavimą. Vis dėlto iš karto norime atsiprašyti, jog dėl didelių klientų srautų gali tekti palaukti kiek ilgiau, nei įprastai“, – sako Lietuvos pašto tinklo direktorius Jonas Sadauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gausiausi klientų srautai pašto skyriuose yra fiksuojami rytais, vos pravėrus duris. Todėl norint išvengti galimo ilgesnio stovėjimo eilėse gyventojai į pašto skyrius kviečiami užsukti po pietų arba antroje dienos pusėje.

Savo ruožtu siuntas planuojantiems siųsti gyventojams Lietuvos paštas primena, kad tai padaryti galima taupant laiką – patogiai pasinaudojant LP EXPRESS paštomatais. Be to, turint jau siuntimui paruoštas siuntas, pastarąsias galima palikti tam skirtose pašto skyrių vietose be eilės.

Šiuo metu visoje šalyje veikia 174 Lietuvos pašto ir 17 „PayPost“ skyrių. Sudaryti sutartis su nauju elektros energijos tiekėju gyventojai turi iki šių metų rugpjūčio 28 d. imtinai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas energija“ informavus apie stabdomą veiklą, Energetikos ministerija informuoja, jog trečiojo liberalizacijos etapo bendrovės klientai sudaryti sutartį su kitu elektros energijos tiekėju arba grįžti į visuomeninį tiekimą iki liberalizacijos termino, kurį planuojama pratęsti, pabaigos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmojo ir antrojo etapo „Perlas energija“ vartotojai iki rugpjūčio 28 d. gali pasirinkti kitą tiekėją. To nepadarius, šiems klientams laikinai, iki spalio 1 d., elektros tiekimą užtikrins garantinis tiekimas, kuris bus tiekiamas kaina, artima visuomeninio tiekimo kainai. Skirtumas tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos šiems vartotojams Vyriausybės sprendimu kompensuos valstybė.

Nuo spalio 1 dienos, priėmus įstatymų pataisas, visi pirmojo ir antrojo etapo „Perlas energija“ klientai iki naujų metų gaus visuomeninį elektros tiekimą. Per tą laiką jie galės pasirinkti kitą tiekėją.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, „Perlas energijos“ veiksmus turės atitinkami įvertinti rinką prižiūrinčios institucijos: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). „Bendrovės „Perlas energija“ sprendimą vertinu labai neigiamai, nes tokiu būdu bendrovė savo verslo riziką perkelia ant visuomenės ir valstybės pečių. Tai yra nepriimtina, – sako D. Kreivys. – Antra, noriu patikinti visus – elektros tiekimas niekam jokiomis aplinkybėmis nebus nutrauktas“.

Energetikos ministerija taip pat primena, jog remiantis apibendrintais nepriklausomų elektros tiekėjų duomenimis, 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą moka pigiau, nei šiuo metu nustatyta visuomeninio tiekimo (VT) kaina be dalinės valstybės kompensacijos.

I-ojo liberalizacijos etapo vartotojai už suvartojamą elektrą moka vidutiniškai po 0,17 Eur/kWh. II-ojo etapo vartotojai – po 0,25 Eur/kWh be valstybės subsidijos (kai kompensuojama iki 9 cnt/kWh, bet ne žemiau 0,24 Eur/kWh ribos).

Palyginimui, visuomeninio tiekimo elektros kaina be valstybės subsidijos šiuo metu yra 0,33 Eur/kWh.

vmu.lt nuotr.

Kraštas, kuriame suteka Lietuvos upių vandenys, kur Nemuno baseinas kasmet užtvindo pievas, skambančias gausybėje paukščių giesmių, bei vieta, kurioje tūkstančius metų stūkso pelkės – paslaptingos ir turtingos ypač retais pelkių augalais, gyvūnais bei anglies dioksidu (CO2). Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninis padalinys kviečia patyrinėti šį išskirtinį Lietuvos kampelį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aukštumalos pelkė

Tai viena žymiausių pelkių Lietuvoje ir pirmoji pasaulyje aukštapelkė, aprašyta mokslinėje monografijoje. Ji garsėja natūralių distrofinių ežerėlių buveinėmis, kurių priskaičiuojame daugiau nei 300. Aukštumala turtinga Europinės svarbos natūraliomis buveinėmis. Pelkės pagrindą, beveik 47 proc., sudaro aktyvi aukštapelkė, o pakraščiuose įsikūrusios degradavusios aukštapelkės buveinės. Aplink pelkės viduryje tyvuliuojančius ežerėlius išsidėstę pelkiniai ir pelkėti miškai. Čia aptinkami ir baltąją saidra (Rhynchospora alba) pasipuošę plikų durpynų saidrynai.

Aukštumala yra itin turtinga augalais – pelkės paviršiuje nusidriekę minkšti kiminų (Sphagnum) – svarbiausių aukštapelkės augalų, sukaupiančių net 20-30 kartų daugiau vandens, nei sugeria patys – kilimai. Kiminų pataluose jaukiai įsitaisiusios raudonuoja apskritalapės ir ilgalapės saulašarės (Drosera anglica) – vabzdžiaėdžiai aukštapelkių augalai, kurie savo aukas vilioja ne tik ryškia išvaizda, bet ir tankiais lapelių plaukeliais, išskiriančiais lipnų skystį, kuris privilioja, sulaiko ir, galiausiai, suvirškina vabzdžius. Aukštumalos augalijos karalystę papildo ir tokie augalai, kaip šilingė (Lysimachia), svaiginančiai nuodingas, bet vaistinėmis savybėmis naudingas pelkinis gailis (Ledum palustre), paprastoji tekšė (Rubus chamaemorus), čiaudulinė kraujažolė (Achillea prarmica), siauralapė balžuva (Andromeda polifolia), kurios lotyniškas mokslinis pavadinimas kilo iš senovės graikų mito apie Persėją, kadangi šis dailus, rožinės spalvos varpelių formos žiedeliais pasidabinęs augalas savo grožiu prilygsta Persėjo žmonos Andromedos grožiui. Taip pat Aukštumala yra vienintelė Aukštapelkė Lietuvoje, kurioje aptinkama labai reta, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta tyrulinė erika (Eric tetralix).

Aukštumalos pelkė, didžiausia Nemuno deltos aukštapelkė, yra svarbi tiek pelkėje perintiems, tiek per migracijas joje apsistojantiems paukščiams. Čia peri nemažai paukščių rūšių – plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor), tikutis (Tringa glareaola), dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria) (įrašytas į Raudonąją knygą), tetervinas (Lyrurus tetrix), o neretai pamatysi sklandantį virš pelkės ir žvitriomis akimis grobio ieškantį didžiausią plėšrųjį Lietuvos paukštį – jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla), gausiai perintį ir žiemojantį Šilutės krašte.

Valstybinių miškų urėdija šioje ir kitose pelkėse vykdo įvairias programas, kuriomis siekiama išsaugoti sausėjančių pelkių vandenį, degradavusius plotus paversti aktyviais ir sureguliuoti vandens lygį, tam reikalinga tverti vandens užtvaras. „Kadangi aukštapelkė yra lyg maža kalvelė, vanduo iš centrinės dalies keliauja į pakraščius – taip vanduo ir traukiasi. Taip pat pelkėje yra kertama dalis krūmų ir medžių, kadangi sumedėjusi augmenija stipriai garina vandenį, kuris yra svarbiausias, norint išsaugoti aktyvią aukštapelkę“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Arimantas Jurjonas.

„Kai pelkė pradeda sausėti arba yra smarkiai sausinama, pelkės gelmėje esanti durpė pradeda skaidytis, tuomet atsiskiria anglis, kuri susijungdama su deguonimi sudaro anglies dioksidą (CO2). Sausėjant pelkei užanka natūralūs ežeriukai, nes jie mineralizuojasi. Todėl vanduo pelkėms ir yra pats svarbiausias, – paaiškina VMU Šilutės regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Loreta Skirbutienė. Jeigu pelkė nebūtų prižiūrima, nebūtų atliekami gamtotvarkos darbai, ji pradėtų degraduoti, apaugtų medžiais, krūmais ir galiausiai – virstų mišku“.

Aukštumalos pelkės grožį ir ramybę galima pajusti pasivaikščiojus mediniu plūduriuojančiu takeliu, nejuntama įkalne vedančiu į centrinė aukštapelkės dalį, kurioje stovi apžvalgos bokštelis. Palipus juo – atsiveria pelkės didybė ir tyla. Horizonte atsiveria Šilutės lygumų peizažas, o geresnės akys pamatys ir Kuršių Nerijos žemynines kopas. Atrodo, kad pelkėje laikas sustoja, galbūt dėl to, jog žmogus šioje gamtos laiko begalybėje yra labai maža dalelė. Štai kodėl svarbu gerbti, saugoti ir nesutrikdyti gamtos.

Svencelės pelkė

Nors Svencelės pelkėje beveik nevyko durpių gavybos, tačiau jai stipriai pakenkė aplink aktyviai vykdomas žemės ūkis. Daugybę metų ši pelkė sausinta melioracijos grioviais, kad atitekėdamas iš pelkės vanduo drėkintų ūkininkų laukus. Dėl šios priežasties pelkė stipriai degradavo. Šiandien miškininkai, ornitologai bei gamtininkai bando išsaugoti šią aukštapelkę įrengdami patvankas ir užakindami pelkės pakraščiuose likusius vandens nubėgimo griovelius.

Svencelės pelkė – botaninio ir zoologiniu požiūriais vertinga aukštapelkė, kurioje auga retas jūrinį klimatą mėgstanti augalas pajūrinis sotvaras (Myrica gale).Taip pat ši vieta yra į Raudonąją knygą įrašyto dirvinio sėjiko (Pluvialis apricaria L.) potenciali buveinė. Apykelio miškuose peri Jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), lėliai (Caprimulgus europaeus), slankos (Scolopax rusticola) ir kiti reti paukščiai. Aukštapelkę iš arčiau patyrinėti galima einant pylimu, kuris juosia beveik visą pelkę. Na o šalimais esantys miškai – grybautojų rojus ir baravykų namai. Vietiniai sako, jog kitokių grybų net neima į pintinę. Tiesa, miškininkai įspėja, kad neretai lankytojai susiduria su vienintele nuodinga Lietuvos gyvate – paprastąja angimi (Vipera berus). Tad svarbu atidžiai žiūrėti sau po kojomis, o sutikus angį nepulti jos fotografuoti ar kitaip trukdyti šios miško gyventojos.

Kintų tuja

Tuja (Thuja plicata) – dažnas lietuvio kiemo augalas, tačiau tokios tujos, kuri auga Kintų girininkijos kieme – pas jokį tautietį nerasite. Tai didžioji Kintų tuja, kurios aukštis šiuo metu siekia apie 19 metrų. Ši tuja yra didžiausia Lietuvoje ir, manoma, antra pagal dydį Europoje.

Tikslių duomenų, kas ir kada pasodino Kintuose šią įspūdingą tują nėra, tačiau visus lankytojus domina šios galiūnės amžius. Vietiniai gyventojai šį medį jau atsimena kaip „didelį“. Miškininkų nuomone, tuja buvo pasodinta pastačius girininkijos pastatą, kuriam dabar apie 115 metų. Iki tujos nuo Kintų miestelio veda 600 metrų ilgio pažintinis takas.

Valstybinių miškų urėdija prižiūri apie 1150 visuomenei skirtų rekreacinių objektų visoje Lietuvoje: pažintinius takus ir pažintinius kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas – daugybę įvairių lankytinų vietų, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasidžiaugti nuostabiais vaizdais stovyklaujant ar vaikštinėjant gryname ore.

Daugiau apie VMU lankytinas vietas: https://vmu.lt/visuomenei/

vmu.lt inf.

O. Lidžiaus nuotr.

Karštis atlėgs tik sekmadienį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 19 d. lietaus tikimybė bus nedidelė. Vėjas pūs iš rytų, pietryčių, naktį – nestiprus, dieną – vidutinis. Žemiausia temperatūra naktį – 17–22, aukščiausia dieną – 29–34 laipsniai karščio.

Rugpjūčio 20 d. lietaus tikimybė išliks nedidelė. Vėjas pūs iš rytų, pietryčių, naktį – silpnas, dieną – vidutinis. Temperatūra naktį – 17–22, dieną – 26–31 laipsnis karščio.

Rugpjūčio 21-os naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų prognozuojami trumpi lietūs su perkūnija. Dieną kai kur lis smarkiai. Vėjas pūs iš pietryčių, dieną pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, naktį – vidutinis, dieną – apysmarkis, per perkūniją vietomis gūsiai sieks 15–20 m/s. Temperatūra naktį – 16–21 laipsnis šilumos, dieną – 24–29, pajūryje ir vakarų Žemaitijoje – apie 22 laipsnius.

Rugpjūčio 22-os naktį daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs su perkūnija, vietomis – smarkūs. Pūs vakarinių krypčių, vidutinis vėjas, per perkūniją kai kur gūsiai iki 15–20 m/s. Temperatūra – 16–19 laipsnių šilumos. Dieną daug kur trumpai palis, vietomis su perkūnija. Pūs šiaurinių krypčių, apysmarkis vėjas, per perkūniją gūsiai sieks 15–17 m/s. Temperatūra – 21–26 laipsniai šilumos.

Rugpjūčio 23-os naktį kai kur, dieną daugelyje rajonų trumpai palis. Dieną vietomis griaudės perkūnija. Pūs šiaurinių krypčių vėjas, naktį – nestiprus, dieną – vidutinis, per perkūniją gūsiai iki 14 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 21–26 laipsniai šilumos.

perlasenergija.lt nuotr.

Nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas energija“ pranešė stabdanti veiklą. Elektrą klientams ji tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turės pasirinkti iki rugpjūčio 28 d. Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.

Daugiau – https://www.15min.lt/verslas…

VERT pradeda tyrimą

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Darbo pajamos ir darbuotojų poreikis antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo, tačiau metinį pajamų pokytį aplenkė metinis kainų pokytis – rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir jaunimo situaciją darbo rinkoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 eurų ir siekė 1 753 eurus. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 122 eurais.

„Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą. Vis dėlto ir socialinio draudimo išmokos, ir atlyginimai turėjo amortizuoti didelę kainų šuolio dalį – augo tiek žemesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo pajamos“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Socialinio draudimo išmokų parašiutas skleidėsi taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus senatvės pensijos padidėjo 16 proc., vienos dienos ligos išmoka – 10 proc., vaiko priežiūros išmoka – 12 proc. Nedarbo išmoka padidėjo 21 procentu – tai lėmė metų pradžioje išaugęs minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir didėjęs vidutinis darbo užmokestis (VDU).

Pajamos augo dėl skirtingų priežasčių

Didžiausias – per 16 proc. – darbo pajamų augimas užfiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kur atlyginimų vidurkis siekia 1 132 eurus, ir informacijos ir ryšių veikloje, kur gaunama vidutiniškai 2 769 eurus ant popieriaus.

„Administracinėje ir ryšių veikloje, kurioje užsiimama, pavyzdžiui, pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu, įdarbinimo veikla ir kt., 30 proc. darbuotojų gauna MMA arba mažesnes darbo pajamas, tad tikėtina, kad keliant atlyginimus šioje sferoje bandoma konkuruoti su socialinėmis išmokomis. Tuo tarpu informacijos ir ryšių sektoriuje vyksta kova dėl darbuotojų. Būtent čia per metus įvyko didžiausias pokytis – apdraustųjų skaičius padidėjo beveik 7 tūkstančiais (17 proc.)“ – pastebi „Sodros“ analitikė.

Apdraustųjų daugėjo kompiuterių programinės įrangos kūrimo įmonėse, interneto ir reklamos paslaugas teikiančiose įmonėse. Per metus 4 tūkstančiais išaugo informacinių technologijų ir ryšių specialistų skaičius. Jų vidutinės darbo pajamos siekė 3 426 eurus prieš mokesčius (apie 2 100 eurų į rankas).

Kas uždirba mažiausiai, o kas – daugiausiai?

Žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą į rankas, antrąjį ketvirtį buvo 95 tūkstančiai.
„Jei atmestume apdraustuosius, kurie sirgo ir jų mėnesio pajamos buvo sumažėjusios dėl ligos išmokų, tuomet uždirbančiųjų mažiau nei MMA skaičius siektų 71 tūkst. žmonių arba kiek daugiau nei 6 proc. visų dirbančiųjų“ – atkreipia dėmesį Kristina Zitikytė.

Uždirbančių iki MMA, tai yra mažiau nei 550 eurų į rankas, vidutinis amžius – 47 metai, tarp jų daugiau (56 proc.) moterų. 23 proc. tai nekvalifikuoti darbininkai, 19 proc. – specialistai. Dažniausiai šie žmonės dirba valytojais arba verslo administravimo specialistais prekybos ir transporto įmonėse.

Žmonių, turinčių didžiausias darbo pajamas – per 2 100 eurų į rankas, buvo 84 tūkstančiai. Jų vidutinis amžius 42 metai, 60 proc. sudaro vyrai. 54 proc. daugiausiai uždirbančių apdraustųjų – specialistai, 30 proc. – vadovai. Dažniausiai tai verslo administravimo specialistai, administravimo ir komercijos vadovai, IT ir ryšių sistemų specialistai.

Darbo rinkoje įsitvirtina baigę mokslus

Darbo pajamų dydį nulemia ne tik profesija, bet ir amžius. Statistiškai didžiausias pajamas uždirba 30-39 metų žmonės, tačiau ryškus darbo pajamų lygio pasikeitimas matomas jau nuo 26 metų.

„Jei dvidešimties metų dirba apie 33 proc. visų šio amžiaus gyventojų, tai sukakus 25 metams į darbo rinką įsitraukia apie 73 proc. šio amžiaus jaunuolių. Šis procentas išlieka panašus iki pat 30 metų. 18-25 metų jaunuoliai imasi trumpalaikių darbų, derina studijas su darbu, o 26-30 metų suranda savo pastovią vietą darbo rinkoje – tai atsispindi ir jų pajamose“ – pastebi Kristina Zitikytė.

Pajamos padidėja ir pakeitus veiklos sritį. Profesijos, kuriose jaunimas iki 25 m. sudaro didžiausią visų apdraustųjų toje profesijoje dalį, tai padavėjai ir barmenai, greitojo maisto ruošėjai, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjai. Vėliau paveikslas pasikeičia. 26-30 m. jaunimas dominuoja tarp multimedijos kūrėjų, fizioterapeutų, programinės įrangos kūrėjų, taikomųjų programų kūrėjų.

Jaunimas nesirenka biudžetinio sektoriaus, ar neatitinka reikalavimų?

Daugiausia jaunuolių dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Tuo tarpu viešojo valdymo ir švietimo sektoriuose jaunimo mažiausia.

„Biudžetiniame sektoriuje jaunimas iki 25 metų sudaro tik 3 proc. visų darbuotojų, nuo 26 iki 29 metų – 4 proc. Galima spėlioti, ar šis sektorius nepatrauklus jaunuoliams, ar priešingai – aukštesnės pakopos aukštojo išsilavinimo neįgiję, nepakankamai patirties turintys darbuotojai neatitinka vyresniems darbuotojams labiau pritaikytų viešojo sektoriaus reikalavimų“ – sako K. Zitikytė.

Jauni žmonės uždirba daugiau, bet atotrūkis tarp regionų – ryškus

Įsitvirtinę darbo rinkoje, jauni žmonės uždirba vidutiniškai daugiau nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, šių metų birželį visų dirbančiųjų vidutinės darbo pajamos siekė 1 094 eurus į rankas, o 26-30 metų žmonių – vidutiniškai 1 198 eurus į rankas. 18-25 metų jaunimas dar tik vejasi šalies vidurkį – uždirba į rankas apie 904 eurus.

Pajamos priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, Vilniuje 26-30 metų žmonės vidutiniškai uždirba 1 270 eurų į rankas, Kalvarijoje – 800 eurų.

„Tiesa, ir čia jaunų darbuotojų padėtis geresnė už bendrą vidurkį. Atotrūkis tarp 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, ir 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, 26-30 metų amžiaus grupėje siekia apie 28 procentus, tuo tarpu įvertinus visų apdraustųjų pajamas atotrūkis padidėja iki 44 procentų“ – skaičiuoja K. Zitikytė.

Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone jauni žmonės dažniausiai renkasi vadybos ir organizavimo analitiko, programinės įrangos kūrėjo, gydytojo specialisto profesijas, o Raseinių, Šilalės, Vilkaviškio ir kituose rajonuose daugiausia nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, statybininkų, krovikų.

„Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama. Tačiau savo gyvenamojoje vietoje didžiausią uždarbį žadantį sektorių pasirinkti gali taip pat ne visi. Nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose mažiau dirbančiųjų geriausiai apmokamuose sektoriuose“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Na, beveik.
Panašiai.
O gal ir nė iš tolo.
Vis tiek…

Iš‘spaudos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kolegoms iš vienos konkuruojančios firmos paskambinusi moteris papasakojo, kad Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – ŠPSPC) žmonės skiepijami pasibaigusio galiojimo vakcina nuo COVID-19.

ŠPSPC direktorė, anot kolegų iš konkuruojančios firmos, paaiškino, kad sveikatos apsaugos ministras vakcinos, kurios galiojimo laikas baigėsi birželį, galiojimą pratęsė iki rugsėjo 30 d.

Tikras skandalas.
Na, beveik.
Panašiai.
O gal ir nė iš tolo.
Vis tiek malonu ištarti (perskaityti) žodį „skandalas“.
Tiesa?

Saugokite savo sveikatą.

Kaip visada…
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie karštį. 2022 m. rugpjūčio 17–19 dienomis temperatūra sieks 27–32 laipsnius, 2022 m. rupjūčio 20 dieną – daugelyje šalies rajonų 25–30 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Specialistų patarimai

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus per 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.