www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 21 d. Šilutėje organizuojamas žygis Šyšos upės krantais.

Žygio dalyvių lauks vaizdingi upės vingiai, skardžiai bei gamtos mylėtojų praminti, jau pamilti bei dar neatrasti takai, skelbia Šilutės turizmo informacijos centras.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.llri.lt nuotr.

Trečiadienį, gegužės 11 d., šalyje oficialiai minint Pagarbos mokesčių mokėtojų dieną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pabrėžia: piliečiams tarnaujantis ir vertę kuriantis viešasis sektorius – pagarbos mokesčių mokėtojams išraiška.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje yra minima nuo 2018 m. LLRI iniciatyva ji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ši diena svarbi tuo, kad kviečia prisiminti, jog mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštus pinigus turime panaudoti prasmingai. Iškilmė ragina ne tik kalbėtis, bet ir nuveikti konkrečius darbus, kad mūsų valstybės tarnyba iš tiesų tarnautų žmonėms“, – teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Iki šiol, jos teigimu, pagarbos mokesčių mokėtojams buvo siekiama vangiai ir prabėgomis – įstatymų poveikis, jų sukelti prisitaikymo kaštai ir administracinė našta vertinami pernelyg retai, ne visuomet paisoma mokesčių mokėtojų teisių į skaidrią ir efektyvią mokesčių sistemą, kokybišką konsultavimą ir planavimą.

Vis dėlto situaciją numatyta keisti – dar kadencijos pradžioje Vyriausybė išsikėlė tikslą optimizuoti viešąjį sektorių, ir kaip tik dabar pradedama svarstyti valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija. Gerų progų suteikia ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“, kuriame numatyta viešąsias paslaugas orientuoti į klientą.

„Jeigu planas bus įgyvendinamas tinkamai, jis gali iš esmės pakeisti valstybės institucijų santykį su mokesčių mokėtojais. Iš paslaugos gavėjų tapę klientais, turėtume pamiršti painius įstatymus, perteklinę biurokratiją, ilgas derinimų grandines ir netgi eiles pas gydytojus. Tai būtų tikra pagarba ir padėka už mūsų visų kasdien kuriamą vertę“, – teigė LLRI prezidentė.

Tam, kad planai virstų realybe, neužtenka tik procesų skaitmenizacijos, numatytos minėtuose dokumentuose įvairiems tikslams pasiekti.

„Būtinoji skaitmenizavimo prielaida – peržiūrėti ir sutrumpinti visas biurokratines grandines ir tik paskui jas skaitmenizuoti. Nuolat stringanti valstybės informacinių technologijų infrastruktūra įspėja, kad nebūtinų ir vertės nesukuriančių funkcijų turi būti atsisakyta, iki joms patenkant į skaitmeninę erdvę“, – sakė LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.

Tam svarbu pertvarkyti viešąjį valdymą. „Šiandien valstybės tarnautojai yra patekę į nepavydėtiną padėtį, kai norėdami padėti žmogui to padaryti negali, nes yra įkalinti taisyklių ir reguliavimų gausos bei prieštaringumo. Ką būtina daryti? – Sistemiškai šalinti reguliavimo spragas ir biurokratines kliūtis žmonių veiklai“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Todėl svarbu įtvirtinti realią valstybės tarnautojų atsakomybę, siekiant visuomenei svarbiausių tikslų ir nustoti vykdyti bevaises procedūras. Tai leistų užmegzti valstybės institucijų ryšį su gyventojais kaip VIP klientais.

„Jausdami valstybės tarnautojų pastangą tarnauti, o ne viešpatauti, žmonės palankiau žiūrėtų į mokesčius. Šie metai turi tapti pagarbos mokesčių mokėtojams metais“, – sakė LLRI vadovė.

Visas mokesčių mokėtojų teises rasite čia: https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/05/Mokesciu-moketoju-teises_2022.pdf

Iš gyvenimo paraščių.

Kai du kartus sulauki pranešimo, kad į vietinį paštą atkeliavo tau skirtas paketas, ir turi sumokėti pristatymo mokestį, paspaudęs atsiųstą nuorodą, darosi ne juokais neramu…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gerai suprantu, kad tai sukčių pinklės.
Be to, nesu labai prietaringas.
Bet vis tiek su nerimu laukiu trečiojo karto.

Triskart tfu per kairį petį – dėl visa ko, tskant.

Šviesaus pavasario.

Šilutės visuomenės sveikatos biuro nuotr.

Šeštadienį Rusnės saloje vyko „Pavasario žygis“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre susirinko daugiau kaip 100 žmonių, kurie pasirinko 5 ir 16 km trasas. Parko direkcijos specialistė lydėjo visą grupę 5 km trasoje, papasakojo daug įdomių faktų apie žymiausias ir lankomiausias Rusnės vietas. Tam tikrose Šilutės visuomenės sveikatos biuro įrengtose stotelėse žmonės galėjo pažaisti žaidimų, išbandyti „girtumo nustatymo akinius“, pasipildyti vandens atsargas ir tęsti savo žygį. Sugrįžus jų laukė dovanėlės, diplomai ir sveikuoliški užkandžiai, kurių parūpino Šilutės visuomenės sveikatos biuras.

Sugrįžusieji dar sužaidė „Kahoot“ žaidimą – anketą apie žmogaus sveikatą ir laimėjo puikių prizų, o mažieji linksmai leido laiką statydami ant pievos „Domino“ su parko gyvūnais ir didžiulę dėlionę su „Lietuviškąja Venecija“.

„Pavasario žygiu“ Rusnėje paminėtos dvi atmintinos – Europos širdies nepakankamumo ir Judėjimo sveikatos labui – dienos.

Daugiau nuotraukų - https://www.facebook.com/silutesVSB…

Gegužės 13 d. Šilutės H. Šojaus muziejuje vyks Europos muziejų nakčiai skirti renginiai. Pradžia 18 val.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesligonine.lt nuotr.

Nuo gegužės 9 dienos VšĮ Šilutės ligoninėje keičiasi pacientų lankymo tvarka.

Ligoninėje gydomi pacientai gali būti lankomi tik leidus gydančiam ar budinčiam gydytojui ar skyriaus vedėjui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pacientą lankyti gali asmenys, neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (pvz. karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo).

Pacientai gali būti lankomi 11-13 val. ir 16-18 val.

Vieną pacientą gali lankyti vienas lankytojas vieną kartą per dieną ne ilgiau kaip 15 min.

Lankomas pacientas ir lankytojas privalo dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių.

Lankytojas, įėjęs į skyrių, privalo dezinfekuoti rankas.

Stop kadras.

Kone keturi iš penkių vairuotojų Lietuvoje teigia, kad pasitiki savo vairavimo įgūdžiais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. 55 proc. apklaustų vairuotojų nurodo vairuojantys gerai, o 25 proc. savo vairavimo įgūdžius vertina labai gerai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Remiantis tyrimo duomenimis, savo vairavimo gebėjimus labiau linkę pervertinti jaunesnio amžiaus vairuotojai, kurie paprastai rečiau draudžia savo transporto priemones KASKO draudimu. Tuo metu galimas eismo įvykio išlaidas, galinčias siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, iš savo santaupų galėtų padengti tik kas penktas apklaustasis.

„Eismo situacija Lietuvoje kasmet gerėja, tačiau gyventojai vis dar linkę pervertinti savo ir kitų eismo dalyvių vairavimo įgūdžius. Tokios nuostatos padidina avarinių situacijų tikimybę ir neskatina galvoti apie papildomas saugumo galimybes, pavyzdžiui, KASKO draudimo paslaugos įsigijimą. Tyrimo duomenimis, šio tipo draudimu yra pasirūpinę 2 iš 5 vairuotojų“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Pasak P. Ladziato, nors KASKO draudimas nepadeda išvengti paties eismo įvykio, jis gali gerokai palengvinti su tuo susijusią finansinę naštą.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė KASKO draudimo išmoka dėl avarijos siekia daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų, ir šio tipo išmokos yra dažniausios − sudaro apie 65 proc. visų draudimo išmokų. Minėto dydžio žalą iš savo santaupų galėtų padengti 21 proc. vairuotojų, rodo tyrimo rezultatai.

Savimi pasitiki jaunesni, draudžiasi – vyresni

Kaip pastebi P. Ladziato, aktyviausi KASKO draudimo pirkėjai yra vyresnio amžiaus vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai.

Tyrimo duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje KASKO draudimu draudžiasi apie 60 proc. respondentų. Rečiausiai šį draudimą renkasi jauni, iki 30 m. amžiaus vairuotojai, taip pat mažų miestelių ir kaimo gyventojai. Tarp šių respondentų grupių KASKO draudimu draudžiasi trečdalis.

„Noras apdrausti savo automobilį turi atvirkštinę sąsają su asmeninių vairavimo įgūdžių vertinimu. Vyresnio amžiaus nuo 40 iki 60 metų grupėje vairuotojų, vertinančių savo vairavimo įgūdžius kaip labai gerus, yra 20 proc. Palyginimui, amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų savo vairavimo įgūdžius labai gerai vertina 40 proc. respondentų“, − komentuoja P. Ladziato.

„Swedbank“ tyrimo duomenimis, vos 2 proc. vairuotojų mano, kad jų vairavimo įgūdžiai yra prasti ir labai prasti, o 18 proc. juos laiko vidutiniškais.

Patiria ir 20 tūkst. eurų siekiančias žalas

Pasak „Swedbank“ atstovo, dėsninga, kad rinktis KASKO draudimą mažiau priežasčių įžvelgia tie, kurie save laiko labai gerais vairuotojais.

„Būdamas vienu iš eismo dalyvių, net ir labai geras vairuotojas negali numatyti visų aplinkybių ir išvengti avarinių situacijų. Vairuotojai neturėtų pasiduoti iliuzijai, kad gali suvaldyti bet kokią situaciją, todėl verta pagalvoti apie papildomas saugumo priemones“, – teigia P. Ladziato.

Tai, kad vairuotojai negali numatyti visų aplinkybių, iliustruoja didelės žalų išmokos. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais buvo atlygintas apie 21 tūkst. eurų nuostolis „Volvo V90“ vairuotojui, kuris per liūtį nuvažiavo į šalikelę kelyje Vilnius-Kaunas. Po maždaug 20 tūkst. eurų kompensacija buvo išmokėta „Jeep Grand Cherokee“ savininkui, kuris susidūrė su kitu automobiliu sankryžoje, ir „Škoda Kodiaq“ vairuotojui, nespėjusiam laiku sustabdyti prieš sustojusią kitą transporto priemonę.

Labiausiai draustis skatina avarijų rizika

Kaip pastebi P. Ladziato, noras įsigyti KASKO draudimą priklauso ne tik nuo savo įgūdžių vertinimo. Tyrimo duomenys rodo, kad jį dažniau renkasi vaikus auginančios šeimos, aukštesnes pajamas gaunantys ir naujesnius automobilius vairuojantys asmenys.

„Tuo metu patys respondentai nurodo, kad pagrindinė priežastis įsigyti KASKO draudimą yra kasdienis naudojimasis transporto priemone ir didelė avarijų rizika (58 proc.), lizingo bendrovės reikalavimai (26 proc.) a ankstesnė autoįvykio patirtis (18 proc.)“, − sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.

Lietuvos vairuotojų įpročių tyrimą „Swedbank“ užsakymu 2022 m. balandžio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Snapshots“. Tyrimo metu buvo daugiau kaip 500 vairuotojų nuo 18 iki 75 metų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naktį ir vėl prognozuojamos šalnos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 10-os naktį bus sausa. Pūs besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Žemiausia temperatūra – 0–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 0–5 laipsniai šalčio. Dieną nelis. Pūs pietinių krypčių, 6–11 m/s vėjas. Aukščiausia temperatūra – 16–21 laipsnis šilumos.

Gegužės 11 d. vietomis trumpai palis, vyraus negausus lietus. Naktį pietinių krypčių, 6–11 m/s vėjas, dieną – iš pietvakarių, 8–13 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, dieną – 18–23, vakariniuose rajonuose vietomis – 14–17 laipsnių šilumos.

Gegužės 12 d. daug kur trumpai palis. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, dieną vietomis gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 14–19, pajūryje – apie 12 laipsnių šilumos.

Gegužės 13-os dieną kai kur trumpai ir negausiai palis. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, dieną – 13–18 laipsnių šilumos.

Gegužės 14 d. daugelyje rajonų trumpai palis. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, dieną kai kur gūsiai iki 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.

Gegužės 14 d. Šeimos skvere (Lietuvininkų g. 32, Šilutė) vyks Šeimos dienai skirti renginiai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

ŠYPSENŲ ir MUILO BURBULŲ KONCERTAS:
Nuo 14 val.
• Klounas LULU ir milžiniški muilo burbulai
• Šilutės šokių klubo ŽVAIGŽDŪNĖ pasirodymas

DIRBTUVĖLĖS – KARTU LINKSMIAU:
• Mediniai lauko žaidimai
• Muilo burbulų gaudyklių gamyba
• Piešimas kreidelėmis

GYVENKIM KAIP GALIMA SVEIKIAU:
• JUMPING® treniruotė
• Šilutės regbio klubo TITANAS veiklos

ŽAISLŲ IR GEROS NUOTAIKOS MAINYKLA:

• Vaikų turgelis.
Mažuosius šventės dalyvius kviečiame prisidėti prie tvarumo, pradžiuginti save ir draugą – išmainyti, pirkti ar parduoti savo pabodusius žaislus ar knygutes! Registruokis ir dalyvauk!

• Batutų erdvė
• Saldumynai
• Karuselė

Nuo 18 val.
Šilutės KPC NVŠ jaunimo muzikos grupė ,,Skating In Pyjamas,“ vad. V. Stoškus

Renginys nemokamas.
Organizatorius – Šilutės kultūros ir pramogų centras.

Kvailos mintys.

Gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

Bet štai ką aš galvoju…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O jeigu neturėtume kalbos?
Tuomet, ko gero, nebūtų ir knygų.
Spaudos greičiausiai irgi nebūtų.
Kas tuomet būtume mes?
Tfu! – kvailos mintys.

Geriau pasveikinkite vieni kitus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.
Iš nepraraskite vilties.

Šviesaus savaitgalio.

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai vykdo prevencinę priemonę – tikrinamas vairuotojų blaivumas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) iniciatyva visą savaitę, gegužės 4–10 dienomis, daugelyje Europos šalių keliuose vykdoma tikslinė prevencinė policinė priemonė – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai (angl. Operation Alcohol & Drugs).

Priemonė organizuojama siekiant neleisti viešajame eisme dalyvauti neblaiviems vairuotojams, mažinti eismo įvykių, kuriuos padaro tokie asmenys, skaičių, taip pat išvengti eismo įvykių tragiškų padarinių.

Mūsų šalyje policijos pareigūnai reidus rengia ir valstybinės (magistraliniuose, krašto, rajoniniuose), ir vietinės reikšmės keliuose. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrinami ir asmenys, važiuojantys dviračiais, elektriniais paspirtukais.

Šį šeštadienį, gegužės 7 d., Lietuvos keliuose organizuojama specialioji 24 valandų trukmės priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs Marathon).

Šiais metais, per keturis mėnesius, mūsų šalyje išaiškinta daugiau nei 3 000 neblaivių vairuotojų, baudžiamoji atsakomybė taikyta 41 proc. tokių asmenų (neblaivumas viršijo daugiau negu 1,5 promilės). Išaiškinta ir 1 050 neblaivių dviračių vairuotojų, taip pat 9 tokie vadeliotojai.

Iš‘spaudos.

Ukrainai tiekiami Vakarų ginklai trukdo greitai užbaigti „specialiąją operaciją“, skundžiasi orkų irštvos burna.

Blogi tie Vakarai.
Labai blogi.
Privertė orkus skęsti savo mėšle.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuo daugiau orkų,
Tuo daugiau mėšlo,
Tuo giliau patys skęsta jame.

Klausimas: kada juo pasprings orkų irštvos galva?

Slava Ukraini!

Nepraraskite vilties.

Šilutės ligoninės operacinės vyresniajai slaugytojai Z. Lakštinienei suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Ketvirtadienį Vilniuje, po dviejų metų pertraukos, įvyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, taip pat kovą su COVID-19 pandemija, ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė beveik aštuoniasdešimčiai šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarp apdovanotų medikų ir Šilutės ligoninės operacinės vyresnioji slaugytoja Zelma Lakštinienė, kuriai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas ir skirtas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklas.

Šilutės ligoninės operacinės vyresnioji slaugytoja Zelma Lakštinienė SAM renginyje negalėjo dalyvauti, tačiau apdovanojimu labai džiaugiasi. „Aš esu labai pamaloninta ir dėkinga už ilgamečio darbo įvertinimą“, – sako Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardą ir ženklą gavusi ilgametė Šilutės ligoninės darbuotoja.

Praėjusių metų rugpjūtį suėjo 50 metų nuo tos dienos, kai Z. Lakštinienė įsidarbino Šilutės ligoninėje ir dirba iki šiol. Visą laiką ji išdirbo operacinėje, iš pradžių instrumentatore, vėliau vyresniąja slaugytoja.

Zelma sakė, kad daugiausiai džiaugsmo jai darbe teikia, kai gerai pasiseka paciento operacija, kai sklandžia vyksta darbas, kai kolektyvas gerai sutaria. Per tiek metų neteko nusivilti kolegomis.

Per pusę amžiaus darbas operacinėje labai pasikeitė, jeigu anksčiau būdavo daugiau instrumentų, tai dabar – įvairios aparatūros. Šiuo metu dauguma operacijų atliekamos per „skylutes“, nedarant pjūvių. Pagrindinė operacinės slaugytojų užduotis, suprasti ko operuojančiam gydytojui gali prireikti ir laiku paduoti reikiamą instrumentą ar priemonę, kad jam operacijos metu nieko netrūktų.

„Per tiek metų labai patobulėjo operacijos, jos atliekamos visai kitaip. Žinoma, teko prisitaikyti, pasimokyti, važiuoti į įvairius kursus. Dar ir dabar vis tobulinamės“, – šypsosi Z. Lakštinienė.

„Zelma retas darbštumo, lojalumo įstaigai pavyzdys, be galo kruopšti, atsakinga darbuotoja. Nuoširdžiai sveikiname ir džiaugiamės pelnytu apdovanojimu“, – gražius žodžius operacinės vyresniajai slaugytojai skyrė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Nominantai šiems aukščiausiems medikų bendruomenės apdovanojimams atrenkami vertinant jų ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę.

Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Balandžio 27–28 dienomis bibliotekos jaunieji bičiuliai, jų tėveliai, mokytojai, seneliai dalyvavo šaunioje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuotoje vaikų knygos šventėje „Kviečia baltos knygų burės“. Tai strateginis renginys, kurio pagrindinis finansuotojas yra Šilutės rajono savivaldybė. Knygos šventę rėmė ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyrius bei Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginio metu buvo galimybė vaikams padovanoti keletą literatūrinių susitikimų su pamėgtais ir populiariais rašytojais, pasilinksminti atidarymo šventėje, pamatyti nuostabią Šilutės kamerinio dramos teatro spektaklio premjerą. Dalyviai prieš prasidedant renginiams kiemelyje piešė sienelę „SMS taikai“.

Knygos šventę atidarė šaunus „Linksmojo lagamino“ kolektyvas iš Klaipėdos. Personažai vaikus užėmė įvairiomis aktyviomis veiklomis, kad jie rinktųsi veiklas pagal pomėgius, gerai jaustųsi. Norintys laiką leido didžiuliame batute. Baigiantis judriems užsiėmimams visi dalyviai buvo pavaišinti gaiviu vaisiniu tortu.

Šiltas ir jaukus susitikimas vyko su dailininke, keramike, knygų „Adelės dienoraštis“ (3 knygos) autore Ramune Savickyte. Tai vaikų itin skaitoma knyga, matyt, jų autorė ją rašydama sudėjo didelę dalį savo širdies, gerumo, altruizmo. Susirinkusiems ji atskleidė savo vaikystės epizodus, papasakojo apie visą gyvenimą pačios rašomą dienoraštį ir apie tai, kas paskatino rašyti dienoraščio žanro knygas. Tarp rašytojos ir vaikų vyko pokalbis apie būsimą ketvirtąją knygelę „Adelės dienoraštis. Vasara“. Mat ankstesnės yra apie pavasarį, rudenį ir žiemą. Dailininkė pademonstravo, kaip ji piešia iliustracijas, katinėlius, šunelius, pagrindinę heroję Adelę. Mokiniai sekė kiekvieną jos rankos judesį ir stebėjosi, kaip po kiekvieno brūkštelėjimo ant balto lapo gimsta šuniukas, traktorius, katinėlis ir pati knygelių herojė Adelė. Išeidami iš susitikimo vaikai išsinešė dovanų – autorės knygų bei kiekvienas po piešinių knygelę, o svarbiausia – šiltas emocijas.

Kitame literatūriniame susitikime dalyvavo vaikų pamėgta rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, šilutiškė Ignė Zarambaitė. Ji papasakojo apie savo ieškojimus ir atradimus, minčių ar įspūdžių aprašymą ankstyvoje vaikystėje, vėliau – knygų rašymą, rankų darbo lėlių bei meno kūrinių ant savo namų sienų kūrimą. Knygų autorė papasakojo ir apie mergaitėms nebūdingą pomėgį – futbolą, kuriuo susidomėjo vaikystėje. Dauguma dalyvių jau buvo skaitę knygas „Emilio laiškas“ ir „Skudurinukė“. Vaikai dalyvavo žaismingame konkurse – turėjo užduoti rašytojai įdomų klausimą. Ignė iš visų klausimų išrinko du jai labiausiai patikusius, kurių autoriai gavo nuo rašytojos po knygą. Labiausiai rašytoja akcentavo savo sukurtas tris lėles – Enriką, Eliją ir skudurinę lėlę Uršulę. Pristatydama šiemet išleistą savo knygą „Debesėlis“ I. Zarambaitė apie ją papasakojo, paskaitė ištrauką, kurią išklausę vaikai vienbalsiai atsakė į autorės klausimą, jog knygos veikėjo Aisčio nuoseklią ir liūdną rutiną vieną dieną sujaukė netikėtai atskridęs baltas balandis, kurio vardas buvo Debesėlis.

Balandžio 28 dieną knygos šventė vaikams pažėrė net keturis susitikimus su rašytojais ir dailininke. Pirmojo susitikimo metu vaikai susipažino su pasakų, apsakymų, novelių bei eilėraščių autore, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Ona Jautake. Susitikimo metu autorė pristatė pasakų ir istorijų knygą „Balta skrybėlaitė“ bei nuoširdžiai pasakojo apie keistuolį šios knygos herojų, kuris nuolat ginčijasi su savo uodega – katiną Pronelijų. Istorijos apie jį moko skaitytoją kitaip pažvelgti į pasaulį. Autorė skaitė savo eilėraščius, dalinosi kūrybine patirtimi ir kartu su dalyviais sukūrė eilėraštį „Pavasaris“. Paklausus viešnios, kodėl skaitymas yra svarbus, ji nedvejodama atsakė: „Neskaityti – tai tas pats, kas nematyti“. Autorė prisipažino, kad mėgstamiausia jos knyga yra „Avinėlis Jakobas“, tačiau bibliotekos lankytojams ji padovanojo naujausią savo knygą „Balta skrybėlaitė“ ir skatino vaikus skaityti, kiekvienam atrasti kūrybinės energijos. Kartu su viešnia renginyje dalyvavo Kelmės mažojo teatro režisierius ir vadovas Algimantas Armonas, kuris vaikams pasakojo juokingas istorijas, skaitė rašytojos kūrybą bei ją analizavo, pasakojo apie savo statomus spektaklius bei kvietė juos pamatyti. Režisierius dalinosi linksmais vaikystės ir jaunystės prisiminimais, net pašoko baleto epizodų.

Vėliau išskirtines kūrybiškumo dirbtuves vedė profesionali, ypač populiari vedėja Sigutė Ach. Jų metu dalyviams papasakota, kaip teisingai pasirinkti, laikyti, naudoti ir plauti teptuką, kaip paruošti lapą akvarelei lieti, kaip naudoti spalvas, kad jos teisingai susilietų. Dailininkė pademonstravo, kaip iš paprastų potėpių gimsta jos piešiniai. Ji kalbėjo apie tai, kaip liejant paveikslus akvarele galima išlaisvinti savo vaizduotę, o tai leidžia pažinti pasaulį kitaip, nes kūrybiškumas atveria įvairesnes galimybes. Vaikai sekė dailininkės pamokymus ir su malonumu liejo akvareles, kurioms vėliau, įžvelgdami jose gyvūnėlius, medžius, gėles, kitus dalykus, sukūrė kontūrus. Taip kiekvienas paveikslėlis tapo išskirtinis ir autorinis. Dailininkė paaiškino, kaip paveikslėliui galima sukurti žodžius, iš kurių gimsta tekstas, o iš jų ir knygelės vaikams.

Agnesos Kenešytės-Gricės susitikimas buvo skirtas paaugliams. Ji pristatė savo debiutinį kūrinį „Sulaukti aušros“. Autorė nuo vaikystės mėgsta skaityti fantastines knygas, jai labai patinka Hario Poterio knygos, tad ir renginio metu buvo apsirengusi Hario Poterio tematikos džemperiu. Literatūros kūrėja pristatė save ir savo pirmąją knygą „Sulaukti aušros“, papasakojo apie jos gimimą. Idėja užsimezgė lietuvių kalbos mokytojos klasėje. Vėliau, po 10 metų, pavyko parašyti rankraštį, kurį pateikė paauglių literatūros konkursui. Agnesa laimėjo pirmąją vietą ir ją ištiko lengvas šokas. Gavo daug patarimų iš konkurso organizatorių, ką reikėtų dar pataisyti rankraštyje. Rankraštis išgyveno daug metamorfozių, kol buvo išleistas galutinis variantas. Knygos gimimas pareikalavo daug laiko ir korekcijų, autorė net kurį laiką gailėjosi, kad per didelis darbas išleisti knygą. Autorė pasakojo apie knygos turinį, apie jai artimą baltų tikėjimo sampratą. Susitikimo dalyvius ji skatino pamąstyti apie žmogaus laisvę patiems kurti savo likimą. Klausytojams neatskleidė knygos pagrindinio siužeto vingių, kad skaitytojai galėtų patys paskaitę sužinoti jų tęsinį. A. Kenešytė-Gricė paaugliams pasiūlė sukurti savo knygos veikėją (būtybę), išdalino lapus-veikėjo žemėlapius, kuriuose reikėjo surašyti veikėjo išvaizdą, charakterį, pomėgius, fantastines savybes. Vėliau dalyviai kūrė „Būtybių socialinių tinklų profilį“, kur reikėjo įrašyti veikėją, draugus, patirtis. Savo kūrybą jie pristatė auditorijai. Autorė dar ilgai bendravo su auditorija, kuri neturėjo noro skirstytis.

Džiaugsmingas susitikimas įvyko su vienu populiariausių Lietuvoje vaikų rašytoju Tomu Dirgėla. Jis yra trijų atžalų tėtis, nestokojantis kūrybinių ambicijų jaunas rašytojas, kuris kiekvieno susitikimo metu vaikus pakrauna teigiamomis emocijomis, tad renginiuose noriai dalyvauja įvairaus amžiaus vaikai. Populiarus vaikų rašytojas T. Dirgėla nuo trečios klasės žinojo, kad ateityje rinksis šį kelią. Anksčiau jis yra minėjęs: „Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems!“ Ir šio susitikimo metu jis skaitytojams pristatė savo kūrybą, neleidžiančią nuobodžiauti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Daug po Lietuvą ir užsienį keliaujantis knygų vaikams autorius mano, kad kurti šio amžiaus skaitytojams yra atsakinga, nes juk taip ugdomas būsimasis skaitytojas, žmogus. T. Dirgėlos kūriniuose apstu humoro, gal todėl jam pavyksta vaikus uždegti noru skaityti. Kaskart, ir šio susitikimo Šilutėje metu, autorius pasitelkia humorą. Dalyviams buvo įdomu klausyti rašytojo, nereikėjo pastangų susikaupti, noriai įsijungė į dialogą.

Šventę užbaigė Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai (Alma Rimkevičiūtė, Vygantas Paldauskas, Vytautas Bartuška), parodę įspūdingą, pamokančią spektaklio premjerą Kaukazo pasakų motyvais (režisierius Sergėjus Paciukas).

Visų renginių metu lankytojai dalyvavo interaktyviame žaidime-fotosesijoje „Au‘ginu skaitymą“ ir laimėjo prizus.

Nuoširdžiai dėkojame šauniems Pamario progimnazijos, Žibų pradinės ir M. Jankaus pagrindinės mokyklų mokytojams, įsijungusiems į vaikų knygos šventės renginių programą.

Renginio organizatoriai už suteiktą reikšmingą pagalbą ruošiantis vaikų knygos šventei nuoširdžiai dėkoja akredituotoms savanorėms, Šilutės Vydūno gimnazijos 3 klasės gimnazistėms Simonai Greičiūtei ir Monikai Rumpytei.

zum.lrv.lt nuotr.

Pabrangus maisto produktams, gyventojų jų pirko šiek tiek mažiau, o išlaidų dalis, tenkanti maistui, kiek padidėjo ir šiemet sudarė 19,2 proc. vartojimo išlaidų. Tai atskleidė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta pirmojo šių metų ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų apžvalga.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI), Lietuvos gyventojų išlaidos maistui 2022 m. sudaro 19,2 proc. vartojimo išlaidų (Latvijoje – 23,4 proc., Estijoje – 19,2 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) – 15,9 proc.). Tarp ES valstybių narių maistui gyventojai didžiausią vartojimo išlaidų dalį skiria Rumunijoje (28,3 proc.), mažiausią – Airijoje (10,8 proc.)

Palyginti, pernai vartotojų išlaidų dalis, tenkanti maistui, buvo labai panaši ir siekė 19 proc., o 2019 ir 2020 m. kiek viršijo 18 proc.

Maisto pardavimai sumažėjo. Vertinant palyginamosiomis kainomis, 2022 m. kovo mėnesį, palyginti su 2021 m. kovu, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, apyvarta sumažėjo 4,3 proc.

Kas lėmė kainų augimą

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 15,2 proc. Maisto kainų didėjimas stebėtas visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse šalyse: Latvijoje – 12,3 proc., Estijoje – 11,9 proc., Lenkijoje – 8,6 proc., vidutiniškai ES – 5,8 proc.

Didžiausią įtaką metiniam maisto kainų pokyčiui darė daržovių (ypač bulvių) ir pieno bei pieno gaminių kainų didėjimas. Pirmąjį ketvirtį 15,2 proc. padidėjusios maisto kainos dėl daržovių brangimo padidėjo 4,7 procentinio punkto, dėl pieno bei pieno gaminių brangimo padidėjo 4,3 procentinio punkto.

Daržovių kainų didėjimas sietinas su sezoniškumu, mažesniu ir prastesnės kokybės derliumi, taip pat su tuo, kad lyginama su prieš metus buvusiomis žemomis daržovių kainomis.

Praėjusių metų pradžioje, dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutarčių sudariusių daržovių augintojų turėjo produkcijos perteklių – tai lėmė gerokai žemesnes žemės ūkio produktų kainas. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko daržovių kainų metinis augimas yra labai didelis.

Pieno ir pieno gaminių mažmeninių kainų didėjimą lėmė išaugusios žalio pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir užsienio rinkose, taip pat išaugusi pieno ir jo gaminių paklausa.

Be to, maistas brango dėl didėjusių sąnaudų žemės ūkio, maisto pramonės, logistikos ir didmeninės bei mažmeninės prekybos sektoriuose.

Paskutinį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudos padidėjo 52,6 proc.: sėklos brango 77,8 proc., elektros energija ir naftos produktai – 60,1 proc., mineralinės trąšos – 97,9 proc., pašarai – 7,5 proc.

Panašiai augo tiek Lietuvoje pagaminto, tiek importuoto maisto kainos. 2022 m. kovo mėnesį fiksuotas gamintojų kainų augimas (17,0 proc.) beveik prilygo metiniam mažmeninių kainų didėjimui (17,6 proc.). Panašus metinis importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimas (16,5 proc.) sietinas su pasauliniu energijos išteklių kainų kilimu, padidėjusiomis užsienio gamintojų sąnaudomis, taip pat su išaugusiomis išlaidomis transportavimui.

Kainų kitimo prognozės

ŽŪM analitikai pastebi, kad mažmeninių kainų didėjimo tendencija išlieka. Remiantis išankstiniu SVKI įverčiu, 2022 m. balandžio mėnesį metinis vartojimo prekių ir paslaugų augimas sudarė 16,6 proc., o palyginti su 2022 m. kovo mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc.

Trumpuoju laikotarpiu tikimasi nuosaikaus maisto kainų augimo sulėtėjimo. ŽŪM sudarė trumpojo laikotarpio metinio maisto kainų pokyčio ir vidutinio metinio maisto kainų pokyčio trumpojo laikotarpio prognozes pagal optimistinį ir pesimistinį scenarijus.

Optimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad geopolitinė įtampa sumažės ir dėl to sulėtės žaliavų kainų augimas, taip pat, kad nebus kitų trumpalaikių ir sunkiai prognozuojamų maisto kainas didinančių veiksnių.

Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa ir naujos ES ekonominės sankcijos Rusijai lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.

Maisto kainų kitimo tendencijų 2022 m. I ketvirčio apžvalgą galima rasti čia.

Iš gyvenimo paraščių.

Vieną vakarą kaimynui Petrui pasimaišė protas ir jis ėmė garsiai loti prie svetimų durų.
Bet greitai buvo nutildytas smūgiu per snukį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš spaudos: „Popiežius Pranciškus pareiškė, kad NATO „lojimas“ prie Rusijos durų galėjo paskatinti Vladimirą Putiną įsiveržti į Ukrainą“.

Iš minties: tai kodėl per snukį gavo kaimynas Petras?

Išvada: kvepia dvigubais standartais.

Šviesaus pavasario.

Policijos virtualaus patrulio.

Į Policijos virtualaus patrulio puslapį gaunami pranešimai apie tai, kad šiuo metu sukčiai siuntinėja SMS žinutes, prisidengdami Lietuvos bankais. Žinutėje nurodoma, kad banko paskyroje yra klaidų, prašoma spustelėti pateiktą nuorodą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai įspėja, kad jokiu būdu neatidarinėtumėte nuorodų, kadangi dažnai nukreipiama į netikrą interneto puslapį, skirtą duomenims surinkti. Blokuokite tokius siuntėjus. Bankai savo klientams SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į interneto banką nesiunčia ir niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų.

Jei vis dėlto patikėjote sukčiais ir nukentėjote – kuo greičiau užblokuokite kortelę ir apie sukčiavimą praneškite policijai, naudodamiesi elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės miesto K. Kalinausko gatvės ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančios K. Kalinausko g. 11A, kapitalinio remonto darbus atliks viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Šilutės polderiai“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakymo į paklausimą: „Atliekant K. Kalinausko gatvės ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančios K. Kalinausko g. 11A, Šilutės mieste, kapitalinį remontą bus suremontuoti esami šaligatviai, įrengta nauja asfalto danga, išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, suremontuotas pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengtas naujas LED apšvietimas, suremontuoti lietaus nuotekų tinklai, pasodinti medžiai, pastatyti mažosios architektūros elementai ir kiti darbai.“

www.silute.lt nuotr.

Patvirtintas šios sukakties minėjimo planas.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais planą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, 2023-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Plane numatytomis veiklomis ir projektais siekiama pažymėti 1923 metų istorinių įvykių svarbą bei ypatingą reikšmę Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai.

Planuojama sukurti atkuriamosios dokumentikos filmą apie 1923 m. sukilimą Klaipėdos krašte, surengti dviejų dienų tarptautinę konferenciją, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti, Vilniuje ir Klaipėdoje įgyvendinti kitus projektus.

Plane numatytos ženklinimo ir įamžinimo veiklos – paženklinti istorinį pastatą Šilutėje, kuriame buvo pasirašyta Klaipėdos krašto Seimo deklaracija; identifikuoti asmenis, dalyvavusius Klaipėdos operacijoje ir publikuoti egodokumentinių liudijimų apie Klaipėdos operaciją rinkinį; išleisti pašto ženklą, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui; sukurti ir įrengti meninį objektą, įprasminantį dviejų kultūrų – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos – sandūrą „ant rubežiaus“. Įgyvendinant projektą „1935–1940 m. Lietuvos karinio laivyno kardo sugrąžinimas“ bus atkurtas ir pristatytas visuomenei 1923 m. sukakčiai dedikuotas paradinis Lietuvos karo laivyno ginklas – jūrų karininko kardas.

Plane numatyta parengti ir eksponuoti parodą „1923 m. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, taip pat dokumentinę parodą lietuvių ir anglų kalbomis (virtualią ir kilnojamą) apie Lietuvos atstovybes Klaipėdoje iki krašto prijungimo 1923 m. ir po atplėšimo 1939 m. Baigiamasis Klaipėdos krašto metų renginys – konferencija ir koncertas „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūrinis savitumas“ – planuojamas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais plane taip pat numatyta sukurti mobiliąją aplikaciją (videožaidimą), skirtą 1923-ųjų metų sausio 15-osios įvykiams, parengti metodinę priemonę ir paskaitų ciklą mokytojams su aktualiausia informacija apie 1923 metų įvykius, dokumentų rinkinį „Klaipėdos klausimas Lietuvos užsienio politikoje 1919–1939“, parengti ir išleisti knygą „Klaipėda, 1923“ bei grafinį romaną „Žygis į Klaipėdą“, įgyvendinti leidybos projektą „1923-ieji amžininkų akimis“ ir kitas iniciatyvas.

Šiai progai paminėti bus sukurtas Klaipėdos krašto metų logotipas ir vaizdo užsklanda, o informacija apie Klaipėdos krašto metų minėjimo renginius bus skleidžiama per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalus, taip pat LRT interneto svetainėje.

N. Juščienė, 12 vaikų mama. (www.silute.lt nuotr.)

Savivaldybės vadovai pasveikino Prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotą daugiavaikę mamą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis bei Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė gegužės 4 d. pasveikino neeilinį žmogų – daugiavaikę mamą Nijolę Juščienę iš Usėnų. Motinos dienos proga moteris už nuopelnus motinystei Prezidentūroje šalies vadovo buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

N. Juščienė kartu su vyru Zigmu išaugino ir gerai išauklėjo 12 vaikų. N. ir Z. Juščių šeimoje visada buvo skiepijamos žmogiškosios vertybės, rūpestis šeimos nariais ir aplinkiniais, pagarba vienas kitam.

N. Juščienė dabar turi 17 anūkų. Moteris didžiuojasi sugebėjusi užauginti ir gerai išauklėti savo vaikus. Pasak N. Juščienės, džiugu, kad vaikai, gyvenantys užsienyje, nepamiršta jos ir labai dažnai su šeimomis susirenka tėvų namuose Usėnuose.