Organizatorių nuotr.

Visai Lietuvai minint 80-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines, nuo 13 val. jau šeštą kartą prasidėjo atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Šiemet akcija vyksta dviem būdais: į skaitymus lietuviai jungiasi virtualiai, taip pat akcija tradiciškai vyksta ir Vilniuje. Per visą parą truksiančią akciją siekiama įgarsinti daugiau nei 40 000 tremtinių bei politinių kalinių vardų ir likimų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš prasidedant atminties akcijai „Ištark, išgirsk, išsaugok“, Lukiškių aikštėje Gedulo ir vilties dienos minėjimą pradėjo prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į Lietuvos gyventojus: „Šiandien minime masinių trėmimų metines ir prisimename nusikaltimą žmogiškumui, kuris sukrėtė Lietuvą.

Daugelyje kultūrų tremtis reiškia vieną griežčiausių bausmių. Tremtis pasmerkė niekuo nenusikaltusius, baudė tuos, kurie neįtiko režimui, buvo netinkamos tautybės ar profesijos. Nusikalstamas režimas negailestingai laužė piliečių likimus, tačiau net ir tokie likimo smūgiai nepalaužė mūsų tautos, nesunaikino jos ryžto kovoti. Visuomet prisimename tuos, kurie nebegrįžo ir pagerbiame gedulo ir vilties dieną. Visuomet prisimename tuos, kurie nebegrįžo ir pagerbiame jų atminimą. Tegu š istorinė pamoka per amžius išlieka Lietuvos žmonių mintyse ir darbuose“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat minėjimo proga prisiminė prieš 80 metų vykusius žiaurius įvykius. „Masiniai trėmimai sukrėtė visus gyventojų sluoksnius. Žmonės buvo išplėšti iš savo gimtinės, artimųjų rato, buvo jėga perkleti į gyvenimui netinkamas vietas, priešišką aplinką, svetimą kultūrą. Kartais įvykius patys sąmoningai ar nesąmoningai deriname prie datų, kad būtų atstatyta istorijos pusiausvyra. Birželio 14-oji, tapusi viena juodžiausių dienų, mūsų šaliai vėliau atgimė reikšmingų sprendimų simboliu. Atmintis – kurianti ateitį“, – kalboje sakė Seimo pirmininkė.

Tuo tarpu Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pabandė iškelti klausimą, kaip atrodytų Lietuva, jei trėmimų nebūtų buvę. „Galime tik pasvajoti, kaip atrodytų Lietuva šiandien, jei ne išorinė agresija, pamynusi teises ir sukėlusi daug skausmo. Tačiau šalia gedulo stoja viltis, kaip priminimas to, kad net pačiomis sunkiausiomis sąlygomis, mūsų pirmtakai nepalūžo, sugebėjo išgyventi pačiomis sunkiausiomis sąlygomis, atsigauti, grįžti į tėvynę, kovoti už laisvę, auginti vaikus, perteikdami jiems tėvynės meilę ir papročius.

Visa tai yra vilties žinia. Mes galime patys kurti istoriją, prisimindami atsakomybę už kiekvieną pasirinkimą. O Gedulo ir vilties diena yra galimybė pajusti vienybę“, – sako Ministrė Pirmininkė.

„Ištark, išgirsk, išsaugok“ akcija vienija Lietuvius visame pasaulyje

Po Gedulo ir vilties dienos minėjimo visi persikėlė į Vilniuje šalia Okupacijų ir genocido aukų muziejaus vykstančią tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Ją pradėjo skautai ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ištarę pirmuosius skaitymų knygoje esančius vardus ir likimus.

Vėliau skaitymus tęsė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir kultūros ministras Simonas Kairys. Į gyvąją eilę stojo ir kiti politikai, visuomenės veikėjai, vilniečiai bei miesto svečiai.

Siekiant nekurti terpės COVID-19 viruso atsinaujinimui, akcijos organizatoriai šiemet vėl perkėlė akciją į virtualią erdvę. Organizatoriai pastebi, kad pasaulio lietuviai aktyviai jungiasi į šią iniciatyvą, nes virtualūs skaitymai tautiečiams susijungti teletiltais bendram tikslui ir taip prisidėti prie istorijos išsaugojimo. Šiemet tremtinių vardai ir likimai bus tariami ne vien Lietuvoje ar lietuvių bendruomenėse Europoje, bet ir Argentinoje, JAV, Australijoje.

Gyvai vykstančiuose skaitymuose Vilniuje, Aukų gatvės skersgatvyje šalia Genocido aukų muziejaus (Aukų g. 2A, Vilnius) tremtinių bei politinių kalinių vardus ir likimus šiemet įprasmins Lietuvos skautijos, Lietuvos šaulių sąjungos bei Ateitininkų federacijos atstovai. Laikantis saugumo reikalavimų, į gyvąją eilę kviečiami ir vilniečiai bei miesto svečiai. Skaitymai, kaip ir įprasta, truks parą laiko, kol bus ištartas paskutinis vardas, esantis skaitymų knygoje.

Tiek virtualiai, tiek gyvai vykstančią akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bus galima tiesiogiai stebėti platformoje www.birzelio14.lt, naujienų portale DELFI ir projekto „Misija Sibiras“ socialiniuose tinkluose.

Skaičiuojama, jog sovietų vykdytų represijų metu nukentėjo daugiau nei 300 000 Lietuvos gyventojų, kurie patyrė tremtį ar kalinimus. Dalies tautiečių likimas nėra žinomas iki šiol.

M. Dulkio, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Šeštadienio vakarą Švėkšnoje rinkosi renginių išsiilgę žmonės, kurie nekantravo linksmai pašėlti pagal vestuvių muzikantų atliekamas dainas, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Vestuvių muzikantai iš įvairių Lietuvos kampelių šiame Žemaitijos miestelyje rinkosi jau septintą kartą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak organizatoriaus Vytauto Raibio, šių metų šventės jis nedrįso pavadinti festivaliu, nes tik atlaisvėjus karantino reikalavimams sumanyta renginį vėl atgaivinti, o pasiruošti jam teko vos per 2 savaites.

„Nusprendžiau šventę pavadinti tiesiog vasaros sutiktuvėmis, – sakė V. Raibys. – Galvojau, kad atvažiuos tik keli vietiniai muzikantai, susirinks nedaug žiūrovų, tad ir pasirodymų vieta buvo pakeista“.

Anksčiau muzikinė fiesta vykdavo Švėkšnos parke, bet šį kartą – centrinėje miestelio aikštėje, ant lauko riedulių grindinio. Muzikantai suvažiavo ir iš tolimiausių šalies vietų. Nors organizatorius daug žmonių nesitikėjo, gausiai užplūdę smalsuoliai Švėkšnoje vasarą pasitiko su trenksmu.

Klaipėdos policijos pareigūnai įspėja saugotis naujo sukčiavimo būdo.

Klaipėdos apskr. VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys pareigūnai gavo informacijos, kad populiariame socialiniame tinkle plinta naujas sukčiavimo būdas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinėje erdvėje yra sukuriamos paskyros, analogiškos jau egzistuojančioms įmonių ar įstaigų paskyroms. Jose skelbiama apie neva vykstančius įvairias akcijas ar konkursus, siūloma laimėti įvairių prekių ir paslaugų – poilsinių kelionių, paslaugų ir kt.

Asmenys gauna pranešimus per Messenger programėlę, kad yra laimėję, o kad gautų prizą – turi užsiregistruoti. Atsiunčiamoje registracijos formoje prašoma pateikti vardą, pavardę ir banko kortelės duomenis. Tai padarius – sukčiai nuo kortelės nuskaičiuoja ir pasisavina įvairias pinigų sumas. Klaipėdos apskr. VPK jau yra gauti kelių tokiu būdu nukentėjusių asmenų skundai.

Būkite budrūs, kad netaptumėte sukčių aukomis, o jei nukentėjote – prašome apie tai pranešti per www.epolicija.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv., taip pat Vilkėno, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinių vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 7 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių. Maudytis galima.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

Informacija dėl maisto produktų ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalinami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2021 m. birželio 14, 15, 16 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalinami seniūnijose nuo 2021 m. birželio 14 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus ir higienos prekes atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų ir higienos prekių per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai ir higienos prekės bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

STT nuotr.

„Skaidrumo akademijos“ dalyviais tapo 21 organizacija. Viena iš jų – UAB „Šilutės polderiai“.

Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) organizuojamos iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ dalyviais tapo 21 viešojo sektoriaus organizacija, kurios kartu su projekto ekspertais kurs korupcijai atsparią aplinką. Kitos prisijungusios organizacijos dalyvaus bendrose veiklose, konsultacijose, mokymuose ir dalinsis savo gerąja patirtimi.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiandien „Skaidrumo akademijos“ organizatoriai, ekspertai ir dalyviai nuotoliniu būdu aptars iniciatyvos lūkesčius bei bendros veiklos tolesnius etapus.

Viešojo sektoriaus organizacijos galėjo pasirinkti, kokia apimtimi ir kokiais korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais nori įsitraukti į „Skaidrumo akademijos“ veiklą. Organizacijos, norinčios kurti korupcijai atsparią aplinką nuo pradžių arba stiprinti vieną ar kelias korupcijos prevencijos priemones, tapo „Skaidrumo akademijos“ dalyviais ir gaus tiesioginę projekto ekspertų pagalbą. Kitos prie „Skaidrumo akademijos“ prisijungusios organizacijos galės dalyvauti bendrose projekto veiklose, konsultacijose, mokymuose, dalintis savo gerąja patirtimi kuriant korupcijai atsparią aplinką.

„Nuo šių metų pradžios savo veiklą pradėjusi Skaidrumo akademija džiugina aktyvumu. Jau turėjome 7 renginius, apie 1400 dalyvių. Šiandien naujas svarbus etapas – startuoja praktinės antikorupcinės aplinkos kūrimo „dirbtuvės“ ir turime net 21 organizaciją, panorusią būti pirmaisiais dalyviais. Lyderystė, noras tobulėti, tapti sėkmės ir gerųjų pavyzdžių skleidėjais yra tai ko reikia Lietuvos viešajam sektoriui, tai stiprina šalies demokratiją ir nacionalinį saugumą“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius.

„Sveikinu pirmuosius „Skaidrumo akademijos“ dalyvius, kurie aktyviai išreiškė norą imtis realių veiksmų, kuriant korupcijai atsparią aplinką. Ačiū ekspertams ir partneriams, kurie yra pasiruošę pasidalinti savo sukaupta patirtimi ir taip padidinti kitų organizacijų, o kartu ir viso viešojo sektoriaus veiklos kokybę“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Organizacijoms tapus „Skaidrumo akademijos“ dalyviais, jie pildė „Skaidrumo akademijos“ klausimynus, įvertinta jų antikorupcinė būklė, parinkti jų poreikius atitinkantys ekspertai. Ekspertams pradėjus darbus su dalyviais, bus parengiamas veiksmų planas, jo įgyvendinimo metu ekspertai teiks konsultacijas, patarimus bei metodinę pagalbą, taip siekiant efektyviausių antikorupcinės aplinkos kūrimo rezultatų. Po vienerių metų arba kito su projekto dalyviu sutarto laikotarpio bus dar kartą įvertinama dalyvio antikorupcinė būklė, pasiekta pažanga. Įvertinus dalyvio pažangą, bus aptariami pasiekti rezultatai, pokyčiai bei pagal poreikį suderinami reikalingi papildomi veiksmai gerinti antikorupcinę aplinką.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasarą visiems labiausiai norisi ištrūkti į gamtą, taigi Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsio nesugadintų bauda už žalą aplinkai.

Jei prie vandens telkinio vykstate automobiliu, nepamirškite pakrančių apsaugos juostų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Be to, jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Marijus Tomkus.

Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.

„Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu (išskyrus atvejus, kai žvejojama nuolat keičiant žvejybos vietą, vykdant povandeninę žvejybą arba žvejojant iš vandens transporto priemonės) asmenys privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir paskui išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius“, – priduria Utenos gyvosios gamtos inspekcijos vyr. specialistas Linas Staliūnas.

Tokio pobūdžio Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 10–60 eurų baudą.

„Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų“, – primena M. Tomkus.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.

„Taip pat vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias“, – priduria aplinkosaugininkas.

„Lankantis miške svarbu nepamiršti, kad taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį (išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą“, – sako L. Staliūnas.

Pažeidus šiuos reikalavimus asmenims taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

„Atsakingiems poilsiautojams tikrai nereikia kalbėti apie tai, kad šiukšlinti negalima. Deja, šiukšlintojų vis tiek yra, taigi primename – už šiukšlinimą galite gauti 20–50 eurų baudą“, – pabrėžia L. Staliūnas.

Be to, sako M. Tomkus, jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumos tokiais atvejais gali būti nemenkos.

AAD ragina piliečius elgtis atsakingai ir primena, kad apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, kitus nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus, pastebėtus aplinkos apsaugos teršimo ar niokojimo atvejus galima pranešti telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 2732995.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Šilutės r. sav. tarybos sprendimo projekto aiškinamojo rašto:

Reikšminiai žodžiai: laukti <…> yra per ilgai ir per brangu.

Jie dar net ne medikai, o jau „laukti <…> yra per ilgai ir per brangu“.
Tai lyg prakeiksmas, lydėsiantis juos visą likusį gyvenimą.
Kita vertus, tegu nuo jaunų dienų prie to pratinasi.
Ateity bus lengviau ištverti pacientų pykti ir priekaištus.

O jūs nesirkite.
Dėl visa ko, tskant.

Iš gyvenimo paraščių.

Vilnius blokuoja naują šeimos gynimo maršą.
Kaunas atsuko nugarą LGBT.
Tik Šilutė – veidu į žmones.
Kad neišspardytų sėdimosios.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Užtat ir vaikštom kur norim.
Su kuo norim.
Kada patys panorim.
Arba kai pasiunčia…
Saugiu atstumu.
Metrus bent du.
Nuotoliniu būdu.

Nes visi mes čia lygūs.
Prieš Dievą ir ciesorių.
Ir valdžia čia – veidu į žmones.
Bet saugiu atsumu.
Už metrų bent dviejų.
Kad neišspardytų sėdimosios.
Net ir nuotoliniu būdu.

Saugokite savo (žinoma, ir mano) sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Po vėsesnės gegužės birželio pirmoji savaitė pradžiugino (tikimės, kad daugumą iš jūsų) vasariškomis dienomis. Ar žinote, kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų? Ką mes vadiname vasariška diena? Ar vasariškos dienos būna tik vasarą? Ar vasariškų dienų daugėja vykstant klimato kaitai? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ką mes vadiname vasariška diena?

Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurią maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 °C (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 °C (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaip kaitra.

Kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų?

Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. SKN) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje, Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).

Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).

Verta paminėti jog tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius, lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. SKN, išaugo.

Ar vasariškos dienos būna tiktai vasarą?

Vasariškos dienos (Tmax ≥ 20) Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20°C, gali būti ir balandžio – spalio mėnesiais.

Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį – rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos – gegužę-rugsėjį.

Kiek padaugėjo vasariškų dienų vykstant klimato kaitai?

Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m., pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų! Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).

Iš‘spaudos.

Trečiadienio rytą virš Baltijos jūros buvo pastebėta balta vaivorykštė.
„Matyt, tikrai negeri dalykai dedasi žemėje Lietuvos, - ne juokais susirūpinau. – Tai vis dėl  didėjančios Vakarų įtakos“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiesa, mokslininkai suskubo raminti, kad tai tik rūko lankas.
Bet ar gali tikėti tais, kurie viskam turi paaiškinimą?

Saugokite savo (ir mano) sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė po Vyriausybės posėdžio trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad jeigu atvejų toliau mažės, vakcinacijos tempai nelėtės, tuomet karantino kaip tokio gali ir nebereikėti. Vis dėlto tam tikri ribojimai, jų reglamentavimas greičiausia ir toliau bus reikalingi.

Premjerei antrino ir sveikatos apsaugos ministras, sakydamas, kad birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot premjerės, Vyriausybės siekis yra, kad situacija toliau „ne mažiau lėtai gerėtų“, kaip gerėja šiuo metu, ir kad žmonės skiepytųsi.

„Tuomet mes galėtume kalbėti ne apie kokius nors dalinius pakeitimus, o apie tai, kad karantino nutarimas tiesiog nustotų savo galios“, – teigė I.Šimonytė.

Daugiau - https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/a-dulkys-birzelis-gali-buti-paskutinis-menuo-kai-turesime-karantina-56-1517676

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vakcinacijos tempams Lietuvoje ir toliau augant, nepaisant didėjančio žmonių mobilumo, epidemiologai koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje ir toliau fiksuoja palankias tendencijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog per praėjusią savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumažėjo dar daugiau nei trečdaliu, lyginant su savaite prieš tai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, aktyvių protrūkių praėjusią savaitę mažėjo visos srityse, reikšmingas protrūkių kreivės lūžimas žemyn fiksuotas ugdymo įstaigose.

„Pastaruoju metu protrūkių žemėlapyje fiksuotos palankios tendencijos jame ir įsitvirtino. Lygindami su laikotarpiais prieš tai, matome, jog praėjusią savaitę visose srityse fiksavome aktyvių protrūkių sumažėjimą. Paskutinį kartą panašų bendrą aktyvių protrūkių skaičių registravome kovo mėnesį. Tai reiškia, kad jau raškome pagreitį įgavusios vakcinacijos vaisius. Kviečiu kiekvieną, kuris dar nepasiskiepijo, tą padaryti ir taip prisidėti prie spartesnio visų mūsų gyvenimą paralyžavusios pandemijos suvaldymo“, – sako D. Razmuvienė.

Visuose sektoriuose – palankios tendencijos

Praėjusią savaitę Lietuvoje daugiau nei 40-čia proc. sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose. Jų epidemiologai užfiksavo 56, kai savaitę prieš tai – 98.

Taip pat 22-ąją metų savaitę daugiau nei trečdaliu sumažėjo aktyvių protrūkių prekybos sektoriuje. Jų pirmąją birželio savaitę registruoti 23, kai savaitę prieš tai – 35. Be to, beveik trečdaliu – nuo 47 iki 34 – per pastarąją savaitę sumažėjo aktyvių COVID-19 protrūkių gamybos sektoriuje.

Tuo metu, siuvimo įmonėse registruotų aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių šalies epidemiologai pirmąją kalendorinės vasaros savaitę registravo 60-čia proc. mažiau, baldų gamybos ir prekybos įmonėse aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant pastarąsias dvi savaites, sumenko perpus. Žemės ūkio sektoriuje specialistai 22-ąją metų savaitę registravo 40-čia proc. mažiau aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių, lyginant su 21-ąja metų savaite.

Taip pat teigiamos tendencijos pirmąją birželio savaitę stebimos gydymo, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, maisto pramonės, transporto ir logistikos, statybų sektorių įmonėse, kuriose epidemiologai fiksavo mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su savaite prieš tai. Jose aktyvių protrūkių skaičiaus mažėjimas siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 212 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kai savaitę prieš tai – 331 protrūkis, 20-ąją metų savaitę – 386 protrūkiai, 19-ąją metų savaitę – 448 protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

D. Čėplos nuotr.

Šią vasarą Kintuose jau dešimtąjį kartą suskambės muzikos festivalio garsai. Liepos 6 – rugpjūčio 20 d. vyks jubiliejinis – dešimtasis Kintų muzikos festivalis, į Pamario kraštą kasmet sukviečiantis profesionalius atlikėjus.

Festivalis ir iš jo išsivysčiusi Kintų meno rezidencijos veikla per dešimt metų įsitvirtino kaip itin ryškus regiono kultūros reiškinys, auginantis kokybiškos kultūros prieigą regione.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per dešimt metų festivalis keitėsi – nuo Kintų muzikos savaitės „Marių audra“ iki keletą mėnesių trunkančio festivalio su keliolika renginių, tačiau jo esmė nepakito: nuo 2012 m. Kintuose skamba šiuolaikinė muzika ir pristatomos lietuvių kompozitorių premjeros. Ne mažiau svarbus ir minėtas tikslas didinti kultūros prieinamumą regione, ką Kintų muzikos festivalis sėkmingai daro, plėsdamas savo koncertų geografiją į rajono miestus ir miestelius bei kitas regiono savivaldybes.

Šiemet festivalis kviečia į šešiolika koncertų, kurie skambės Kintuose, Šilutėje, Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje, Saugose ir Juodkrantėje. Renginiuose numatytos bent keturios premjeros, skambės muzika nuo renesanso iki šių dienų. Tačiau didžiausias dėmesys Kintų muzikos festivalyje šiemet tenka šiuolaikinei muzikai.

Šiuolaikinė muzika skambės kone pusėje koncertų. Festivalį liepos 6 d. atidarys lietuvių kompozitorės Zitos Bružaitės „Vilties mišios“ (2019), kurias atliks Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija) ir Andrius Bartulis (klavišiniai). Liepos 9 d. nuskambės keturios jaunų ir veržlių kūrėjų premjeros koncerte „DAR premjeros perkusijai“. Eliotto Delafosse, Justinos Šikšnelytės, Raimondos Žiūkaitės ir Eliorah Goodman kūrinius atliks LMTA šiuolaikinės muzikos perkusijos ansamblis: Rūta Šeduikytė, Arkadijus Gotesmanas, Dominykas Snarskis, Tuomas J. Räsasänen ir Arnas Mikalkėnas.

Naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“ kvies išgirsti ir pajausti šiuolaikinės kūrybos vokalui įvairovę ir žavesį. Rugpjūčio 6 d. „Melos“ atliks lietuvių minimalistinės muzikos programą „Minimal Voices“, o rugpjūčio 8 d. – ambicingą užsienio kompozitorių kūrinių programą „Living Room Music“.

Šiuolaikinės muzikos pulsą palaikys ir Kintų muzikos festivalyje pasirodymą surengs publikos mylimas Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO su meno vadovu Gediminu Gelgotu ir jo diriguojamu Kintų muzikos festivalio kameriniu orkestru. Koncertas „Garsų bangos“ skambės du kartus – rugpjūčio 13 d. Juodkrantėje ir rugpjūčio 14 d. Kintuose. Festivalį šiandienos skambesiais uždarys Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir sparčiai plečiantis žinomumą už Lietuvos ribų. Rugpjūčio 20 d. kolektyvas atliks kompozitoriaus Panayiotis Kokoras kūrinių programą „Conscious Sound“.

Festivalyje taip pat skambės nemažai XX a. muzikos. Smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Gleb Pyšniak liepos 15 d. atliks Zóltano Kodály, Pēterio Vasko ir Maurice’o Ravelio muzikos programą „Duetissimo“. Prie atlikėjų dueto liepos 17 d. prisijungs akordeonininkas Tadas Motiečius – trio drauge paruošė Astoro Piazzollos kūrinių programą „Vien tik Piazzolla“.

Dar viena šio festivalio gija – pernai minėtų Lietuvos žydų istorijos metų tąsa. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet Kintų muzikos festivalis taip pat skiria dėmesį žydų kultūros palikimui. Liepos 17 ir 18 d. Švėkšnos sinagogoje skambės programa „Iš litvakų muzikinio paveldo“. Dviejuose koncertuose Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje D. Dėdinskaitė (smuikas), G. Pyšniak (violončelė) ir T. Motiečius (akordeonas) atliks Lietuvos kilmės žydų muziką, kurią lydės Matvejaus Vaisbergo tapybos darbai.

Liepos 18 d. vakarą prie D. Dėdinskaitės ir G. Pyšniak prisijungs pasaulinio garso lietuvių-rusų pianistas Lukas Geniušas. Programoje „Pasaulio žydų keliais“ skambės Anatolijaus Šenderovo, Felixo Mendelssohno ir Mieczysławo Weinbergo kūriniai. Šių trijų koncertų rėmėjas – Geros valios fondas.

Dar keletas festivalio koncertų nukels į XIX–XX a. sandūrą. Liepos 16 d. vakaras bus dedikuotas ekspresyviojo Sergejaus Rachmaninovo muzikai. D. Dėdinskaitė, G. Pyšniak ir pianistė Anna Geniushene atliks programą „Vakaras su Rachmaninovu“. Taip pat pasirodymą surengs pernai metų Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso laureatas, specialiojo prizo – rečitalio Kintų muzikos festivalyje – laimėtojas Romanas Kudriašovas su pianiste Gabriele Butkute. Liepos 30 d. jie atliks programą „Kelionių dainos“, kurioje skambės pačioje XX a. pradžioje sukurtos Ralpho Vaughano Williamso ir Francesco Paolo Tosti dainos.

Kaip ir kasmet, festivalis skiria dėmesio edukacijai. Nuolatiniai Kintų muzikos festivalio svečiai – senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ (meno vad. Rodrigo Calveyra) – su folkloro ansambliu „Ramytė“ parengė programą „Laiko tiltas“. Liepos 23 d. skambėsiančiame koncerte atlikėjai išradingai sujungs renesanso-baroko muziką su lietuvių liaudies dainomis.

Dar vienas kasmetinis festivalio elementas – jaunųjų atlikėjų meistriškumo kursai. Šiais metais, vadovaujami sopranų Giedrės Zeicaitės ir Auksės Marijos Petroni bei koncertmeisterės Editos Zizaitės, tobulinsis vokalistai.

Rugpjūčio 1 d. meistriškumo kursų rezultatai skambės koncerte „Vasarvidžio laiko keliai“.

Festivalio pagrindiniai rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Šilutės rajono savivaldybė, Koncernas SBA, UAB „Silberauto“, „Ventainė“, Geros valios fondas ir Art Mentor Foundation Liucerne.

Festivalio bilietus platina bilietai.lt. Kaip ir kasmet, dalis renginių yra nemokami.

Daugiau informacijos: www.kintaiarts.lt.

D. Nikitenkos, VE.lt, nuotr.

Šešetas menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Nyderlandų Juodkrantėje esančią promenadą pamaryje papuošė akį traukiančiomis smėlio skulptūromis. Viena iš jų – šilutiškio Andriaus Sirtauto sukurta „Prieplauka“ (nuotraukoje).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Palikta vieta ir septintajai, kurią galės sukurti bet kuris pageidaujantis neprofesionalus menininkas ar jų grupė.

Kartu su skulptoriais kūrė poetai Alis Balbierius, Arūnas Balna, Edmundas Atkočiūnas, Loreta Liutkutė bei kompozitorės Vilija Radvilė ir Agnė Mažulienė.

Įsibėgėjančios vasaros ritmu.

Tupiu sau gegutės lizde.
Žvanginu monetas kišenėse.
O ji, raiboji, nė kukū.
Kad ją kur…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išsiritu iš lizdo.
Nusileidžiu kamienu.
-Na? – klausia Petras.
-Kad ją kur…

Parslenku namo.
Tarpdury pasitinka pati.
-Gal jau darbo imsies?
Kad ją kur…

Nesirkite ir jūs.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Alytuje vykusiame tarptautiniame dziudo festivalyje „Judo Animal Planet 2021“ šilutiškiai sportininkai iškovojo tris bronzos medalius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Turnyre Alytuje dalyvavo per 300 sportininkų iš Latvijos ir Lietuvos. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui „Kumikata“ atstovavo aštuoni sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius), kurie dėl medalių kovojo dviejose amžiaus grupėse.

Mažųjų grupėje trečiąją vietą iškovojo Juozas Leškys, o iš vyresniųjų šilutiškių pasižymėjo Justas Vyšniauskas su Ignu Klimanskiu, kurie taip pat pelnė turnyro bronzą.

Kitiems šilutiškiams sekėsi prasčiau.

Treneris dėkingas tėveliams už palaikymą.

sam.lrv.lt nuotr.

Lietuvos gyventojams išduodami pirmieji ES Skaitmeniniai COVID pažymėjimai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liepos 1-ąją visa Europa turi būti pasiruošusi ES Skaitmeninio COVID pažymėjimui. Lietuva viena iš pirmųjų Europos Sąjungos šalių suteikia savo gyventojams galimybę pasinaudoti šiuo pažymėjimu ir laisviau kirsti ES ir Šengeno erdvės valstybių sienas. Šiuo metu sugeneruoti jau pirmieji 300 tūkst. ES Skaitmeninių COVID pažymėjimų. Kaip ir planuota, toliau darbai vyksta etapais. Numatoma, kad visa informacija apie vakcinuotus, persirgusius ar tyrimus atlikusius asmenis e.sveikatos platformoje bus sukelta per dvi savaites.

E.sveikata platformoje išduodami trijų tipų pažymėjimai:

ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas (vakcinavimo);
ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas (PGR tyrimo rezultatų);
ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas (persirgimo fakto).

„Galime pasidžiaugti – Lietuvos startas puikus, ir dar prieš liepos 1-ąją visi Lietuvos gyventojai turės galimybę keliaudami jau naudoti savąjį ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą. Padarytas didelis darbas, parengiant sistemas šiam naujam funkcionalumui. Planuojama, kad visos pažymos bus parengtos artimiausiu metu. Procesas, kaip ir planuota, vyksta etapais“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

„Pirmieji gyventojai savo e. sveikatos paskyroje jau gali rasti jiems sugeneruotus persirgimo COVID-19 liga, vakcinacijos nuo COVID-19 ligos ar testavimo rezultatų pažymėjimą. Prisijungus prie savo paskyros, naudojant įprastas elektronines tapatybės atpažinimo priemones, pagrindiniame paciento puslapyje tereikia susirasti meniu juostą „Pažymėjimai“ ir, jeigu pažymėjimas jau sugeneruotas, jį tiesiog atsisiųsti ir išsisaugoti išmaniajame įrenginyje arba atsispausdinti.

Nesinaudojantys informacinėmis technologijomis gali paprašyti savo artimųjų pagalbos, kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šie atsiųstų paciento pažymėjimą arba sukurtų atstovavimą kitam asmeniui. – sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius. – Šiai dienai E. sveikatos sistemoje yra sugeneruota apie 300 tūkst. tokių pažymėjimų. Dėl itin didelės duomenų apimties ir siekiant išvengti papildomo sistemų apkrovimo šie pažymėjimai generuojami etapais. Dirbame atsakingai ir planuojama, kad jau artimiausiu metu jau bus sugeneruoti visi pažymėjimai“.

Atkreipiame dėmesį, kad valstybės dar nėra sutarusios dėl bendrų taisyklių keliautojams, todėl prieš vykstant į užsienį būtina pasidomėti, kokias atvykimo ir buvimo šalyje sąlygas taiko valstybė, į kurią vykstama. Šią informaciją galima rasti tinklalapyje reopen.europa.eu arba šalies į kurią vykstate ambasados ar atstovybės interneto svetainėje.

Be to, svarbu žinoti, kad ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas yra tik nauja duomenų perdavimo forma, kuri nuo liepos 1 dienos bus vieninga visoje Europos Sąjungoje. Šioje formoje teikiami duomenys Lietuvos žmonėms ir anksčiau buvo pasiekiami per e.sveikatos platformą. Tai reiškia, kad žmonėms, ketinantiems keliauti, tačiau neturintiems sugeneruotų ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo, jaudintis nėra dėl ko. Kaip iki šiol jie keliavo, gavę pažymas dėl persirgimo koronaviruso infekcija, vakcinavimo ir tyrimo duomenų iš e.sveikatos, taip ir dabar šios pažymos išduodamos ir galioja.

Atsisiųsti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą galima prisijungus prie savo paskyros elektroninės sveikatos portale www.esveikata.lt. PDF formatu išduodamą dokumentą galima naudoti atspausdintą arba išsaugotą elektroniniame įrenginyje. Instrukciją, kaip jį atsisiųsti, rasite ČIA.

Primename, kad Lietuvoje ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas galioja atvykstantiems keliautojams, kurie:

pilnai pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos: „Comirnaty“ vakcina – po antros dozės suleidimo praėjus 7 paroms, „Janssen“ vakcina – po vienos dozės suleidimo praėjus 14 parų, „Moderna“ vakcina – po antros dozės suleidimo praėjus 14 parų, „Vaxzevria“ vakcina – po antros dozės suleidimo praėjus 15 dienų;
persirgo COVID-19 liga, įsigalioja praėjus 11 dienų po gauto teigiamo PGR tyrimo rezultato ir galioja ne ilgiau kaip 180 dienų nuo tyrimo atlikimo dienos;
turi neigiamą PGR arba antigeno testo rezultatą (PGR tyrimo ir antigeno testo rezultatai galioja 72 valandas).
Visose ES šalyje ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas taps prieinamas nuo 2021 m. liepos 1 d., tačiau jis jau yra pripažįstamas ir gali būti naudojamas vykstant į tas ES šalis, kurios jau jį išduoda. Šalių, naudojančių ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą, sąrašą galite rasti ČIA.

Planuojama, kad iki liepos 1 d., kai šis ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas apjungs visas ES ir Šengeno erdvės valstybes, Lietuvoje atsiras patogiam atsisiuntimui ir tikrinimui skirtos mobiliosios programėlės – „Wallet“ ir „Verifier“. „Wallet“ programėlė leis lengvai atsisiųsti ir turėti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą savo elektroniniame įrenginyje. „Verifier“ programėlė galės nuskaityti dokumento QR kodą ir bus skirta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams ar kitiems pareigūnams pasienio kontrolės punkte ar keleivių kontrolės punkte (oro, jūrų uostuose ar sausumos sienos kirtimo vietose).

Pažymėjimo duomenis verslininkai ir paslaugų tiekėjai šalies viduje tikrins taip pat, kaip iki šiol tikrindavo užsienio piliečių pateikiamus dokumentus, įrodančius vakcinaciją, persirgimą ar atliktą testą bei jo galiojimo laiką, atsižvelgdami į reikalavimus švelnesnėms karantino rėžimo priemonėms.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutiškį policija šeštadienį vėlai vakare sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos departamento duomenimis, 1974 metais gimęs vyras pareigūnų buvo sulaikytas prieš pat pusiaunaktį Šilutės miesto Pievų gatvėje. Pareigūnai vyrą uždarė į tarnybinio automobilio „VW Transporter“ laikino sulaikymo kamerą, kurioje jis elgėsi agresyviai ir spardydamas kojomis sulaužė vidinės sienos apdailą. Tiesa, spardydamasis vyras ir pats susižalojo koją.

Blaivumą pasitikrinti atsisakęs vyras vėliau atsisakė ir medicininės pagalbos savo sužalotai kojai. Įtariamąjį pareigūnai perkėlė į areštinę, dėl nežymaus sveikatos sužalojimo ar fizinio skausmo sukėlimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausios dienos bus vasariškai šiltos, tačiau vietomis žemę plaus trumpi lietūs su perkūnija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį nelis. Pūs silpnas vėjas. Temperatūra – 9–14 laipsnių šilumos. Dieną vietomis, daugiausia šiaurinėje šalies pusėje, trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas pūs iš šiaurės, šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra – 23–28, pajūryje – apie 22 laipsnius šilumos.

Trečiadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 21–26, pajūryje – apie 20 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį vietomis trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, šiaurės, naktį silpnas, dieną – 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 9–14, dieną – 22–27, pajūryje – 19–21 laipsnis šilumos.

Penktadienį vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Naktį pūs silpnas vėjas, dieną – šiaurės vakarų, vakarų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną 23–28, pajūryje – 20–22 laipsniai šilumos.

Šeštadienį kai kur trumpai palis. Vėjas pūs iš vakarų, pietvakarių, naktį – 4–9 m/s, dieną – 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 21–26, pajūryje – 18–20 laipsnių šilumos.

Kitomis dienomis trumpam gali apsilankyti vėsesni orai, tačiau po to šiluma ir vėl turėtų sugrįžti.