www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus veikla stabdoma iki 2021 m. sausio 18 d. dėl šio skyriaus medicinos darbuotojų trūkumo. Pacientai nukreipiami į Klaipėdos miesto ligonines.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligoninė atsiprašo dėl laikinų nepatogumų ir tikisi, kad artimiausiu metu situacija pagerės ir Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbantys medicinos darbuotojai sugrįš į darbą.

Šilutės ligoninėje gydoma 50 koronavirusu sergančių pacientų (gruodžio 30 d. buvo 36). Jų sveikatos būklė vidutinio sunkumo ir sunki. Koronavirusu sergantys pacientai gydomi Vidaus ligų ir COVID-19 skyriuose.

Ligoninėje toliau teikiama būtinoji pagalba.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Jeigu valdžios vyrų ir moterų viešai skelbiamos darbotvarkės tuščios, tai dar nereiškia, kad jie kiauras dienas dinderį muša.
Anaiptol.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybės vadovai pastaruoju metu dirba konsultantais.
Konsultuoja telefonu kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 16 val. (su pietų pertrauka).
Tiesa, kol kas nelabai aišku, kokiais klausimais jie konsultuoja.
Nepaisant to, jeigu jums skubiai prireikė dėl ko nors pasitarti, drąsiai skambinkite žemiau nurodytais numeriais.
Kas žino, gal ir padės.

Nesirkite ir jūs.

P.S. Sveiki sulaukę 2021 metų!

Policijos nuotr.

Savaitgalį viešoje erdvėje pasirodė skelbimų, siūlančių įsigyti vakcinos nuo Covid 19. Policija atkreipia gyventojų dėmesį į šį sukčiavimo būdą, pasinaudojus susiklosčiusia padėtimi, ir prašo nesusivilioti netikrais pasiūlymais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiuo metu vakcinos įsigijimai vyksta per Europos komisiją ir įsigyti jos komercinėje rinkoje galimybės nėra. Be to, prekyba vaistiniais preparatais yra licencijuojama, o jos neturint, ši veikla negali būti vykdoma. Todėl tokius skelbimus platinantys asmenys sukčiauja ir siūlo įsigyti neegzistuojančią arba suklastotą prekę, kurios vartojimas gali turėti sunkių padarinių sveikatai.

policija.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gūsingas vėjas kai kur kels trumpas pūgas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį daugelyje rajonų kris nedideli krituliai: šiauriniuose rajonuose pasnyguriuos, o pietrytinius regionus paryčiais pasieks šlapdriba ir lietus, vietomis formuosis lijundra. Temperatūra daugelyje rajonų bus silpnai neigiama, susidarys plikledis, be to, kai kur eismo sąlygas papildomai sunkins tvyrantis rūkas. Dieną per šalį slinks šiltasis atmosferos frontas su įvairiais krituliais. Šiaurės vakarinėje šalies pusėje numatomas sniegas ir šlapdriba, o pietryčių Lietuvoje šlapdriba maišysis su lietumi. Vietomis reikės pasisaugoti lijundros ir plikledžio. Žemaitijoje ir pajūryje gūsingesnis šiaurės rytų, rytų vėjas kai kur kels trumpas pūgas. Temperatūra pasiskirstys nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos.

Trečiadienį iš pietvakarių atkeliaus nauja drėgmės zona: naktį vietomis, dieną daug kur prognozuojami krituliai, vyraus sniegas. Šiaurės rytų, rytų vėjas išliks stiprokas, todėl vietomis tikėtina trumpa pūga. Naktį daug kur silpnai pašals, bus slidu, o dieną termometrai rodys nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį snygis tęsis. Temperatūra kris iki 0-5 laipsnių šalčio. Dieną didesnėje šalies dalyje prognozuojami krituliai, daugiausia kris sniegas, tarpais įsimaišys šlapdriba. Bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Penktadienį toliau sniego danga storės, tik vakariniuose rajonuose kai kur gali iškristi šlapdriba. Bus slidu. Temperatūra naktį – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybė pritarė Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos siūlymui pratęsti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą iki šių metų sausio 31 dienos.

Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė, atsižvelgusi į analitikų pateiktą pandemijos situacijos analizę, iš kurios matyti, kad Lietuvoje situacija vis dar yra labai rimta, nepaisant sumažėjusio gyventojų mobilumo per šventinį laikotarpį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu, kaip pastebi ekspertai, Lietuva išlieka viena iš valstybių lyderių pagal Covid-19 viruso paplitimą visuomenėje.

Šis Vyriausybės sprendimas galės būti peržiūrėtas po dviejų savaičių, sausio 17 dieną, atsižvelgus į naujausius sergamumo ir mirčių nuo koronaviruso infekcijos šalyje duomenis ir tendencijas.

M. Aleksos nuotr.

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Ji ypač vertinga, nes ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais euro remontų poreikiais.

Deja, tokiu būdu prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta.

Nuo paprastų koklinių viryklių iki istorizmo laikotarpio karūnomis puoštų krosnių

Gyventojai dalinosi įvairiais savo namų šildymo įrenginiais – viryklėmis, krosnimis. Menotyrininkės prof. dr. Dalios Klajumienės pagalba pavyko išskirti, kad daugiausia surinkta modernizmo stiliaus, XX a. 3-4 deš. koklinių krosnių, kurios į skirtingas vietoves galėjo patekti tiek iš tolimesnių Rytų Prūsijos fabrikų, tiek iš Priekulėje veikusios koklių gaminvietės.

Gyventojų namuose esama nemažai krosnių, statytų istorizmo laikotarpiu – XIX a. pab. – XX a. pr. – ypač pamėgtu stilizuotu gėlės koklių motyvu. Jis perėjo net į XX a. pabaigos – XXI a. pr. koklių gamybą, tad vizualiai ne visada lengva atsekti jų kilmę ir pastatymo laiką. Akį traukia gyventojų atsiųstos XX a. pradžios istorizmo stiliaus krosnys, kurias vainikuoja puošnios karūnos.

Tarp atsiustųjų atsirado ir vienas Art Nouveau XX a. 2-3 deš. krosnies pavyzdys. Kita gausesnė grupė – ne ornamentuotų koklių krosnys, kurios statytos tiek iki karo ir pokariu (XX a. 3-7 deš.). Jose vienintelė puošmena – krosnies viršūnėje esančios bangelės arba geometrinis ornamentas. Gyventojų pasidalintos ne tokios senos – XX a. pabaigos – XXI a. krosnių nuotraukos, liudija ir apie istorinio laikotarpio imitacijas. Esama pavyzdžių, kai į naujadarus įkomponuojami senų krosnių puošnūs kokliai.

Džiugina žmonių išradingumas, sentimentai

Džiugina kai kurių šeimininkų išradingumas pritaikant krosnis prie naujų interjero poreikių. Matome puikių pavyzdžių, kai rodos paprastutės, be stilistinių bruožų krosnys moderniai įrengtuose namuose atrodo kaip tikros karalienės. Šį pojūtį kuria išlaikytas autentiškas namų elementas. Tad norisi tikėti, kad projektas įkvėps ir kitus negriauti krosnių, o jas prikelti naujam gyvenimui ir tokiu būdu patiems būti išskirtiniams. Gyventojai dalindamiesi savo namų krosnių istorijomis, neleidžia suabejoti, kad kai kuriems jų krosnys yra tapusios tarsi šeimos relikvijos, apipintos sentimentais, krosnininkų meistrystės paslaptimis.

Baimintis nereikėtų

Ekspedicijos eigoje gauta ir tokių nuotraukų, kai klausiama, kokia krosnių finansinė ar istorinė vertė, mat jas ketinama tiesiog nugriauti. Tokie užklausimai atsiranda pasikeitus būsto savininkams, kurie paprastai yra jaunesnio amžiaus, naujakuriai, nesusipažinę su savo namo istorija. Žinoma, tokių procesų sulaikyti neįmanoma. Ekspedicijos rengėjai dėkoja besibaiminusiems, kad pasidalinę informacija taps paveldo įkaitais. Norisi juos nuraminti, kad jokio teisinio pagrindo įsakyti kaip elgtis su nykstančiomis krosnimis nėra. Tad tik patys spręs, kiek tradicija bus dar gyva.

Skambintojai, stebėjosi, kad kažkam rūpi

Tarp ekspedicijos dalyvių buvo susiekusių tik skambučiu. Tai daugiausia senyvo amžiaus, ar išmaniosiomis technologijomis nesinaudojantys krosnių turėtojai. Bendraujant telefonu jie stebėjosi, net kuklinosi, kad jų turimos krosnys gali kam rūpėti. Daugiausia skambintojų buvo senjorai, kurie matyt išsiilgę gyvo bendravimo, kvietėsi net karantino metu į svečius apžiūrėti krosnių. Visgi dėl saugumo, pandemijos metu nuspręsta su jais susitikti pagėrus situacijai.

Aktyviausios iš Pagėgių savivaldybės

Visiems projekto dalyviams rengiamos Klaipėdos universiteto padėkos. Už išskirtinį atkaklų dalyvavimą, lankant savus kaimynus ir pažįstamus, fotografuojant Pagėgių rajono krosnis numatyta individuali dovana Svetlanai Jašinskienei, Redai Tamašauskienei. Jas pasieks naujausia krosnių tyrimams skirta Raimondos Nabažaitės knyga “Interjero karalienė“.

Po karantino laukia paroda, galvojama apie ekspedicijos tęstinumą

Ekspedicijos rezultatų foto paroda atvers duris iškart po karantino. Ją bus galima aplankyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute bei Konservavimo ir restauravimo centro facebook paskyroje. Esant poreikiui, planuojama ir keliaujanti šios parodos versija. Beje, dėl siųstų nuotraukų kokybės, bei žmonių suteiktos papildomos informacijos ekspediciją galvojama tęsti. Projekto komunikacijos savanorė Erika Cibulskienė pripažino nekantraujanti nuotolinį bendravimą su dalyviais pakeisti pokalbiu prie šiltos krosnies ir arbatos puodelio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais – Šilutės pirminės asmens sveikatos priežiūros centru (toliau – Šilutės PSPC), Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centru (toliau – Švėkšnos PSPC), Vainuto ir Juknaičių ambulatorijomis baigė įgyvendinti projektą „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas Šilutės rajono savivaldybėje“, finansuojamą ES fondų lėšomis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įgyvendinant projektą suremontuotos Šilutės PSPC patalpos, nupirkta medicinos įranga ir įrengtas tiesiogiai stebimo gydymo kurso (DOTS, angl. directly observed treatment short course) kabinetas. Švėkšnos PSPC įsigijo medicinos įrangą paslaugų teikimui bei įsigijo naują transporto priemonę lankyti senyvo amžiaus pacientus jų namuose. Vainuto ambulatorija įsigijo odontologinę įrangą, o Juknaičių ambulatorija – odontoliginę įrangą įr kompiuterinę įrangą.

Šiuo projektu pagerinta Šilutės rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų pirminės ambulatorinės asmenų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas rajono gyventojams. Dėl kokybiškesnių pirminės asmens sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų bus tiksliau ir greičiau nustatomos pacientų ligų diagnozės.

Bendra projekto vertė – 155 669,35 Eur. Projekto įgyvendinimui skirta 132 318,95 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 11 645,15 Eur, kitų viešųjų lėšų – 11 705,25 Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo sausio padidės nedarbo išmoka, apdraustieji gaus didesnes ligos išmokas, mažės socialinio draudimo įmokų „lubos“.

„Sodra“ primena, kokių pokyčių 2021 metais sulauks dirbantieji.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2021 metais MMA sieks 642 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 149,39 eurų (2020 metais – 141,25 eurų).

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2021 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 149,39 eurų, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2018 metų birželio pradžios iki 2020 metų lapkričio pabaigos.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2021 m. pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka sieks 840 eurų.

Nuo sausio 1 d. keisis ir maksimalių ligos, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų dydžiai bei minimalus ligos išmokų dydis. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau keičiasi kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“.

Maksimalus socialinio draudimo išmokų dydis bei minimalus dydis ligos išmokų atveju keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį. Išmokų apskaičiavimo principas nesikeičia.

Pavyzdžiui, ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Todėl apskaičiuojant išmokų dydžius pirmąjį 2021 metų ketvirtį, bus naudojamas VDU, galiojęs besibaigiančių metų trečią ketvirtį – 1443,80 eurų.

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 168,06 eurų, dienos – 8 eurus. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Ateinančius tris mėnesius maksimali mėnesio ligos išmoka žmogui susirgus sieks 1792,04 eurus (dienos – 85,34 eurų), o sergančiojo slaugos atveju – 1904,08 eurus (dienos – 90,67 eurų). Tokios maksimalios išmokos tikėtis gali gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis nei 2 VDU.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Gruodį gyventojai auginantys vaikus iki dviejų metų gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2021 metais kitą vaiko priežiūros išmoką šeimos gaus vasarį.

Keisis įmokų „lubos“ ir „grindys“

Nuo kitų metų mažėja maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tai yra įmokų „lubos“. 2021 metais ši suma sieks 81 162 eurų, t.y. 60 VDU. Palyginti, 2020 metais įmokų lubos sudarė 84 VDU – 104 277 eurų.

Maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, bus skaičiuojama bendrai, jei asmuo dirba pas kelis darbdavius – 2020 metais ši suma buvo skaičiuota pas kiekvieną darbdavį atskirai. Jei susidarys VSD įmokų permoka dėl to, kad buvo pasiektos įmokų „lubos“, ji turės būti grąžinama tiesiogiai darbuotojui. Iki šiol visos permokos buvo grąžinamos draudėjui, t.y. darbdaviui, o jau pastarasis atsiskaitydavo su darbuotoju.

Padidėjus MMA, keisis ir „Sodros“ įmokų grindys, kai žmogus uždirba mažesnę nei minimalią algą, bet jam užtikrinamos minimalų atlyginimą gaunančio asmens socialinės garantijos. Tokiu atveju darbdavys valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus apskaičiuoja nuo mokamo darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka skirtumą iki minimalių socialinių garantijų.

Nuo darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų priklauso, kokią pensiją ir socialinio draudimo išmokas gaus žmogus. Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir sukaups pilnus metus stažo.

Prie asmeninių paskyrų jungėsi 6 mln. kartų

„Sodra“ didžiąją dalį gyventojams aktualios informacijos pateikia asmeninėse paskyrose sodra.lt/gyventojui. Prisijungus per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, internetu galima gauti beveik visas „Sodros“ paslaugas.

Asmeninėje paskyroje gyventojai gali patikrinti, koks jų sukauptas stažas pensijai, pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų. Prašymą ligos išmokai skirti užtenka užpildyti vieną kartą visiems ateities atvejams.

Prisijungus prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui galima taip pat pasikonsultuoti su „Sodros“ darbuotoju. Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai – pavyzdžiui, apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijos perskaičiavimą arba skirtą išmoką.

www.sodra.lt inf.