Kuomet ieškome baldų savo namams, paprastai siekiame išskirti tam tikrus kriterijus. Ne išimtis yra ir virtuvinės kėdės. Ir nors šis baldas, palyginti su kitais, yra vienas pigiausių, verta pastebėti, kad jo pasirinkimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Taigi, kas iš tiesų yra svarbu renkantis virtuvines kėdes?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarnavimo laikas

Ne paslaptis, kad virtuvinės kėdės yra vienas iš tų pirkinių, iš kurio tikimasi tikrai ilgo tarnavimo laiko. Savaime suprantama, jog tai, ar kėdės tarnaus ilgai, priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių (apkrovos, naudojimo dažnumo, priežiūros ir t.t.), tačiau vienas svarbiausių akcentų yra žaliava, iš kurios pagamintas baldas. Kaip rodo praktika, ilgiausiai tarnauja metalinės bei medinės virtuvei skirtos kėdės. Čia galite sužinoti daugiau apie iš šių medžiagų pagamintas kėdes https://pigu.lt/lt/baldai-ir-namu-interjeras/virtuves-baldai/kedes-medines-metalines.

Komfortas

Klaidinga galvoti, jog virtuvinės kėdės reikalingos tik tam, kad ant jų prisėdus būtų galima išgerti rytinį puodelį kavos. Nieko panašaus, nereikia apmiršti, kad būtent namų virtuvė neretai tampa ta vieta, kurioje valgomi pietūs ar vakarienė iš kelių patiekalų ar tęsiasi pokalbiai iki ryto. Taigi, tai liudija svarbų dalyką – kėdės turi būti labai patogios. Savaime suprantama, natūraliai kyla klausimas: o kaip išsirinkti virtuvines kėdes, kurios užtikrintų maksimalų komfortą? Interjero ekspertai pataria atkreipti dėmesį į du dalykus: jei norite, kad ant virtuvinių kėdžių sėdėti būtų iš tiesų patogu, rinkitės atramas bei minkštas sėdimąsias dalis turinčiais kėdes. Na, o siekiantiems maksimalaus komforto, reikėtų rinktis tas kėdes, kurios turi rankoms skirtas atramas.

Estetika

Nors visi sutiks, kad tarnavimo laikas bei komfortas yra labai svarbūs rodikliai, estetika taip pat artima kiekvienam. Tad, kuo daugiau jos bus jūsų namuose, tuo geriau. Na, o virtuvinės kėdės yra puikus būdas užtikrinti, kad namuose būtų gražu. Tad į ką svarbu atkreipti dėmesį, siekiant išsirinkti estetiškas kėdes? Interjero ekspertai sako, kad reikėtų vadovautis dviem dalykais: rinktis gausiai dekoro elementais puoštas virtuvines kėdes, o taip pat – nepamiršti pagalvėlių. Pastarosios šiandien sudaro ypač didelį pasirinkimą ir jūsų namams gali suteikti grožio, jaukumo, šilumos, išskirtinumo.

Priežiūra

Na, o pabaigai belieka tik priminti, kad ieškodami pačių geriausių virtuvinių kėdžių, neturėtumėte pamiršti įvertinti ir dar vieno dalyko. Tai – priežiūra. Atminkite, jog kai kurios kėdės (medinės ar turinčios minkštas bei nuimamas dalis), reikalauja iš tiesų daug priežiūros. Tad, jei jūsų tikslas yra mažai priežiūros reikalaujanti virtuvė, šių kėdžių rinktis nevertėtų.

Jau žinote, į ką svarbu atkreipti dėmesį, jei jūsų namams yra reikalingos naujos virtuvinės kėdės. Na, o, jei jūsų planai apima ne tik naujų virtuvinių kėdžių, bet ir kitų virtuvės baldų pirkimą, būtinai apsilankykite https://pigu.lt/lt/baldai-ir-namu-interjeras/virtuves-baldai. Tikrai rasite dėmesio vertų pirkinių.

Užsakymo Nr. 190925

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Jos tema šiais metais – „Klimato pokyčių iššūkiai – laikas visuomenei veikti vieningai aplinkos sveikatos srityje“.

Klimato kaita – vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, jos neigiamas poveikis turi įtakos siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos temperatūros pokyčiai, jūros lygio kilimas, vandenynų rūgštėjimas ir kiti klimato kaitos padariniai daro didelę įtaką pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims.

Kiekvienais metais Žemėje užfiksuojama begalė gamtos reiškinių: potvynių, sausrų, stiprių liūčių, karščio bangų, miškų gaisrų, audrų, žemės drebėjimų, žemės nuošliaužų, uraganų ir kt. Didėjanti anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija – visa tai žmonių ūkinės veiklos padariniai, kurie prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų globaliam klimato stabilumui.

Dėl klimato kaitos poveikio vykstančios gamtos katastrofos nusineša daugybę žmonių gyvybių ir atneša nemažų materialinių nuostolių, turi skaudžių padarinių visuomenei tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir fiziologiniu aspektu – plinta su klimato kaita susijusios ligos, pvz., kraujotakos ir kvėpavimo sistemų.

Keičiantis pasaulio klimatui, gamtinių (išorinių) veiksnių periodinė kaita ir stebėjimas yra pagrindinė sąlyga siekiant nustatyti jų sąsajas su įvairiomis sveikatos problemomis. Aplinkos tarša, klimato kaita, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ir ekosistemų destabilizavimas kelia grėsmę žmogaus teisei į sveikatą ir labiausiai veikia socialiai pažeidžiamų gyventojų grupes, dėl to dar labiau didėja socialinė nelygybė. Jautriausi klimato ir orų pokyčiams yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, bei socialinės atskirties grupės.

Tiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių reiškinių kaip karščio bangos, sausros ir audros. Netiesioginis – dėl ligos pernešėjų, oro ir vandens taršos. Organizmo atsparumas klimato veiksniams priklauso nuo jų dažnio bei intensyvumo.

Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia ekstremaliai aukšta temperatūra, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrai, kritulių sumažėjimas vasarą, ekonominės miško vertės sumažėjimas.

Klimato kaita įsibėgėjusi, todėl net ir sumažinus atmosferos taršą, dalis klimato pokyčių yra neišvengiami ir prie jų reikia prisitaikyti. Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės padės sutaupyti lėšų ir išvengti galimų nelaimių ateityje.Todėl Vyriausybė ir valdžios institucijos visais valdymo lygmenimis turi dalintis bendra atsakomybe už pasaulinės aplinkos apsaugą, pasitelkdamos tarpsektorinį bendradarbiavimą ir piliečių dalyvavimą procese, taip pat privalo skatinti ir apsaugoti visų žmonių kartų sveikatą nuo aplinkos rizikos veiksnių keliamo pavojaus visose politikos srityse.

Sumažinti klimato kaitos ir ekstremalių orų keliamus pavojus visuomenės sveikatai galime tik veikdami išvien ir įgyvendindami užsibrėžtus tikslus. Tam visi kartu turėtume taikyti numatytas priemones, tokias kaip: karščio valdymo veiksmų planai, strategijos (prevencijos, pasirengimo ir ekstremalių situacijų); išankstinio perspėjimo apie ekstremalius orus sistema; medicinos įstaigų prisitaikymas (žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perskirstymas) priimti papildomus pacientų srautus; pažeidžiamų visuomenės grupių išskyrimas ir jų stebėjimas; tinkamos graužikų, vabzdžių ir kitų ligų pernešėjų kontrolės programos ir pan. Kviečiame visus prisijungti minint Pasaulinę aplinkos sveikatos dieną.

Na tai kas, kad mundurai dėmėti.
Na tai kas, kad vaizdas ne koks.
Mūs gyvenime įvaizdis – viskas.
Jei kam nepatinka, tegu eina velniop!

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Dirbame tikslingai, gražiname miestą bei jo apylinkes“, - rašo Vytautas savo feisbuko paskyroje.
Ačiū jam.
„Opozicijos veiksmai menkina mūsų savivaldybės įvaizdį, o juk niekam nuo to gyvenimas nepagerės“, – tęsia jis.
Geriau jau ir negali būti.
„Gal jau užtenka? Galbūt vertėtų pasimokyti iš praeities klaidų ir pasistengti vieningai dirbti dėl Šilutės krašto žmonių“, - deda tašką Vytautas.
Net ašara ištryško…

Aleliuja!

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 19 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko labai lauktas susitikimas su poetu, prozininku, eseistu, dramaturgu, kritiku, vertėju, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Sigitu Parulskiu.

Tai vienas kūrybingiausių ir įvairiapusiškiausių šiuolaikinių Lietuvos rašytojų. Jo kūrybos bagažas išties įspūdingas: per dvidešimt kūrybos metų bibliografijoje yra beveik trisdešimt kūrinių, tarp kurių – ne vienas kritikų pripažintas ir skaitytojų įvertinimo sulaukęs tekstas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Keturios poezijos knygos, keturios eseistikos ir trumpų istorijų knygos, keturi romanai, panašiai tiek pat pjesių, scenarijų. Rašytojo esė ir straipsniai publikuoti daugelyje šalies kultūros ir plačiosios žiniasklaidos leidinių. Tai daugiausiai į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas. Jis yra ir vertėjas, verčia kitų rašytojų knygas iš rusų ir anglų kalbų. Anot autoriaus, jis „gyvena tik iš rašymo“.

Literatūros kritikai ir skaitytojai S. Parulskio kūryboje mato daug ironijos, grotesko bei sarkazmo, tačiau šalia randa ir jautrumo, vertybių ilgesio. Pats S. Parulskis spjauna į visus apibūdinimus ir sako rašantis tiesiog apie žmogų. Apie žmogų šiame pasaulyje, gyvenantį ir jame, ir kituose.

Paklaustas, kur slypi jo kūrybos sėkmė, rašytojas atsakė: „Dėl visko kaltas seksas, užuot dauginęsis aš rašau. Yra tokia teorija – arba mes dauginamės, arba mes žudome arba kuriame kultūrą. Aš laiku pasidauginau, paskui žudžiau save ir tik tada pradėjau kurti kultūrą. Vis dėlto žmogus nori kažką daryti, kad neišprotėtų.“

Rašytojas neslėpė ir atvirai pripažino nemėgstantis susitikimų su skaitytojais. Jam tai prilygsta „švitriniam popieriui“, atviram „mazochizmui“, tikrai kančiai, tačiau kartais to reikia profilaktiškai, kad „neužaktų visos triūbos“, tad per susitikimus pasikankinęs jis jaučiasi „prapūtęs tas triūbas“.

Susitikimo metu S. Parulskis skaitė savo naujausios knygos, trumpųjų esė rinkinio „Dvigubo dugno keleiviai“, tekstus, kurie jau neužilgo pasieks skaitytojus. Pasak autoriaus, knyga, kurioje sudėti paties tekstai ir nuotraukos, atsirado norint susieti tekstą su vaizdu, arba vaizdą su tekstu, ieškant tarp jų sąsajų. Rašytojas dalinosi mintimis apie parašytą pjesę ir greitai pasirodysiantį spektaklį „Žemaitė“. Šis spektaklis skirtas rašytojai Žemaitei, atskleidžiant jos asmenybę ne tradiciniame laikmetyje, o reflektuojant jos gyvenimą ir kūrybą šiuolaikinio žmogaus akimis.

Susitikimui įpusėjus naujo impulso įnešė literatės Irenos Arlauskienės įžvalgos ir klausimai rašytojui apie jį patį bei jo kūrybą. Anot I. Arlauskienės, „S. Parulskį skaityti ir suprasti, o tuo labiau interpretuoti yra ganėtinai sudėtinga, ypač senjorų kartos atstovams. Jo kūryba yra šiuolaikiška, apipinta aštriais žodžiais, atmetanti bet kokius stereotipus, joje atskleidžiamas kitoks požiūris į pasaulį, į Dievą ir į patį save.“ Paradoksalu, bet literatė, turinti ilgametę pedagoginę patirtį pastebėjo, kad jaunoji karta S. Parulskio kūrybą natūraliai priima, mėgsta ir supranta. Susitikimo metu buvo iškelti ir paliesti gana gilūs filosofiniai būties klausimai: dėl ko rašytojai rašo, rašytojo santykis su pačiu savimi, idealybės paieškos ir pan.

Tą pačią dieną rašytojas S. Parulskis viešėjo ir Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje, kur vyko diskusija „Pamoka su rašytoju“.

Dalia Pupšytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Šilutės“ komanda praėjusius du sezonus Nacionalinės krepšinio lygos reguliariajame sezone rodė solidžius rezultatus, tačiau jai vis nepavydavo pasiekti finalo ketverto. Galiausiai įgyvendinti šį tikslą pamario ekipa sieks ir artėjantį sezoną, praneša portalas www.nklyga.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškiai sezoną pasitinka netikėtai pakeitę vyriausiąjį trenerį. Panevėžio „Lietkabelio“ trenerio asistentu tapusį Laimoną Eglinską ekipoje pakeitė šilutiškis Kęstutis Mačijauskas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Manote, kad puikiai pažįstate savo miestą ir apie jį žinote daug? Norite su šeima ar draugais smagiai praleisti laiką kartu? Siūlome išbandyti orientacinį žaidimą „Paslaptingoji Šilokarčema“.

Žaidimo tikslas – gavus užuominą-mįslę, ją išspręsti bei nukakti į kitą vietą greičiau už varžovus. Jo metu turėsite pademonstruoti savo sumanumą, vikrumą ir darbo komandoje įgūdžius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žaidimas pritaikytas įvairaus amžiaus grupėms, nuo mažiausių iki didžiausių.

www.silutesmuziejus.lt inf.

Klausimas iš feisbuko minčių lobyno: gal jau galima važiuoti naujuoju tiltu?
Patikslinu: naujasis tiltas – tai estakada kelyje į Rusnę.
Atsakau į klausimą: galima.
Ir čia pat (dėl visa ko) priduriu: bet kas iš to, kad privažiuoti prie jos kol kas nelabai…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip visada…
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos mokslų akademija, įvertinusi vis blogėjančią Nemuno žemupio vandentvarkos situaciją ir galimas skaudžias pasekmes žmonių gyvenamajai aplinkai bei ūkinei veiklai, pasiūlė LR Vyriausybei, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms keletą problemos sprendimo būdų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

Parengta pagal www.silute.lt inf.

Jei nusprendėte atnaujinti savo namų virtuvę ir įsigyti naujų baldų, tai, neabejotinai, turėsite rasti ir atsakymą į klausimą: pirkti pavienius virtuvės baldus, o gal įsigyti virtuvės baldų komplektą? Šį kartą siūlome susipažinti su argumentais, kodėl virtuvės baldų komplekto pirkimas yra geresnis sprendimas nei pirkti baldus atskirai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugybė žmonių sako, kad namų atnaujinimas pareikalauja labai daug laiko – neva išsirinkti naujus baldus pakankamai sudėtinga. Juk reikia tiek daug variantų peržiūrėti, apgalvoti bei nutarti, kuris yra geriausias. Taigi, iš tiesų, visa tai reikalauja labai daug laiko. Natūraliai kyla klausimas: ar yra kitų išeičių? Žinoma, kad taip. Pavyzdžiui, virtuvės baldų komplekto pirkimas. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad, jei nuspręsite pirkti pavienius virtuvės baldus, tai jums prireiks bent 6 ar 7 baldų, tuo tarpu virtuvės komplektas – tik vienas. Taigi, nesunku pastebėti, kad išsirinkti vieną gaminį jums prireiks tikrai kur kas mažiau laiko, nei 6 ar 7 baldus.

Tačiau ne tik daug laiko pareikalauja namų atnaujinimas bei baldų pirkinys – ne paslaptis, kad dažnu atveju reikia ir nemažos pinigų sumos. Ir vėl natūraliai kyla klausimas: o ar gali būti kitaip? Žinoma, kad taip. Pavyzdžiui, jei pirksite baldų komplektą. Praktika rodo, kad perkant virtuvės baldų komplektą dažnu atveju galima sutaupyti bent jau apie 10 proc., nei perkant pavienius virtuvės baldus.

Ne paslaptis ir tai, kad vien tik įsigyti baldus nepakanka – juos taip pat reikia sumontuoti bei sustatyti į vietas. Taigi, belieka tik konstatuoti faktą, kad virtuvės baldų komplekto montavimas bei sustatymas dažniausiai reikalauja kur kas mažiau laiko nei tie patys procesai, susiję su pavieniais virtuvės baldais.

Dauguma moterų sako, kad joms nėra nieko svarbiau bei stilistinė harmonija namuose, o ypač – virtuvėje, juk būtent čia jos praleidžia labai daug laiko. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad virtuvės baldų komplektas yra puikus pasirinkimas ir dėl šios priežasties – bus užtikrinta stilistinė harmonija. Tuo tarpu perkant pavienius virtuvės baldus, išlieka rizika nerasti panašios stilistikos baldų.

Taigi, kaip matyti, sprendimas pirkti virtuvės baldų komplektą turi daug puikių privalumų: leis sutaupyti laiko, pinigų bei užtikrins stilistinę harmoniją. Na, o pabaigai belieka tik pridurti, kad virtuvės baldų komplektai gali būti įsigyjami ir internetu. Spauskite, jei norite sužinoti daugiau.

.

Užsakymo Nr. 190923

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pokyčius pajusime jau savaitės pradžioje.

Šiandien jau iš pat ryto pajausime orų pasikeitimą: debesys išsisklaidė, oras išsausėjo, vėjas nurimo. Saulė šviečia, tačiau menkai šildo. Mūsų orus nuo šiandien pradeda lemti iš šiaurės besileidžiantis arktinis anticiklonas. Jo globoje mūsų kraštas išliks beveik visą savaitę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmadienis bus mažai debesuotas, centriniuose bei pietvakariniuose rajonuose – ir visai giedras. Aišku, be lietaus. Vėjas pūs iš rytų, šiaurės rytų, 4–9 m/s. Diena bus vėsi: šiaurės rytiniuose rajonuose aukščiausia temperatūra vos perkops 10 laipsnių, didesnėje teritorijos dalyje vyraus 11–13 laipsnių šiluma ir tik Suvalkijoje, pietiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose ir pajūryje vietomis sieks 14 laipsnių šilumos.

Antradienio naktį išsilaikys mažai debesuoti ir sausi orai. Vėjas silpnas. Oro temperatūra daugelyje vietovių nukris iki 1–3 laipsnių šilumos, rytiniuose rajonuose vietomis gali būti ir neigiama. Arčiau jūros bus kiek švelniau – apie 4–6 laipsnius šilumos. Dirvos paviršiuje 0–5 laipsnių šalnos numatomos daugelyje vietovių, o Pietryčių Lietuvos smėlynuose gali pašalti net iki 7 laipsnių. Dieną didesnėje šalies teritorijos dalyje dar bus gana saulėta, tik šiaurės rytiniuose rajonuose įdienojus susirinks daugiau debesų, tačiau jokio lietaus jie neatneš. Dvelks silpnas rytų vėjas. Šiluma ir vėl bus menka – nuo 10–12 laipsnių šiaurės rytiniuose rajonuose iki 13–14, kai kur 15 laipsnių pietvakariniame pakraštyje.

Trečiadienio naktis bus gana giedra, rami ir šalta. Rytiniuose rajonuose oro temperatūra mažai nutols nuo nulio, vietomis vėl bus neigiama. Čia prognozuojamos ir stipriausios šalnos dirvos paviršiuje – iki 3–6 laipsnių šalčio. Vakarinėje šalies pusėje oro temperatūra išliks teigiama, apie 3–6 laipsnius šilumos, o šalnos dirvos paviršiuje bus silpnesnės – iki 0–3 laipsnių. Dieną padaugės debesų. Žymesnio lietaus nenumatoma, tačiau šiauriniuose rajonuose kur ne kur palynoti gali. Vėjas išliks rytinių krypčių, bus nestiprus. Oras įdienojus vėl sušils iki 11–15 laipsnių, šilčiausia turėtų būti vakariniuose rajonuose.

Ketvirtadienį turėtų išsilaikyti ramūs, gana debesuoti, tačiau be žymesnio lietaus orai. Dėl tankesnių debesų oro temperatūra visoje šalyje turėtų išlikti teigiama – apie 2–7 laipsnius šilumos, tačiau dirvos paviršiuje 0–5 laipsnių šalnos tikėtinos daugelyje vietovių. Stipriausios jos turėtų būti šiauriniuose šalies rajonuose. Diena prognozuojama vėl šviesesnė ir truputį šiltesnė. Vyraus 12–14 laipsnių šiluma, o pietvakariniuose rajonuose gali būti dar porą laipsnių šilčiau. Vėjas išliks rytinių krypčių, 4–9 m/s.

Penktadienį numatomi nepastoviai debesuoti ir be žymesnio lietaus orai. Vėjas visai nurims. Oro temperatūra naktį vėl pažemės iki 1–6 laipsnių šilumos, o dirvos paviršių vėl daug kur balins 0–5 laipsnių šalčio šalnos. Dieną oras sušils iki 11–15 laipsnių.

www.meteo.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Šiemet tradiciškai Šilutės rajono savivaldybė surengė konkursą „Metų ūkis 2019“, kuriame dalyvavo ūkininkai iš penkių Šilutės rajono seniūnijų.

Specialiai konkursui sudaryta komisija, įvertinusi ūkininkų per metus padarytą pažangą plečiant bei modernizuojant ūkius, išrinko tris nugalėtojus. Pastariesiems jau šį savaitgalį Žemaičių Naumiestyje Mykolinių ir Šilutės krašto ūkininkų šventės metu bus įteikti specialūs prizai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečia vieta šiemet atiteko ūkininkei Aldonai Valdžienei iš Alkos kaimo (Saugų sen.). Moteris pasakojo, kad ūkininkauja visą savo gyvenimą. „Gyvenu šioje sodyboje jau 60 metų ir savęs kitoje vietoje net neįsivaizduoju. Žinoma, teko dirbti ir kitokio darbo, net mokytoja kadaise buvau, tačiau vis dėlto ūkininkavimas – tai man skirta sfera“, – pasakojo trečios vietos laimėtoja.

Aldona ūkininkauja kartu su sūnumi Sauliumi. Kartu jie augina apie 60 raguočių, turi 17 melžiamų karvių, 50 ha nuosavos ir 20 ha nuomojamos žemės. „Darbo aš nebijau, taip pat ir grybauju, ir uogauju, pati vairuoju traktorių, o savaitgaliais savo pienu prekiauju turguje“, – apie kasdienius darbus pasakojo A. Valdžienė.

Antrąją vietą laimėjo Laima ir Steponas Mockai iš Makių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen.). Sutuoktiniai augina nemažai pieninių ir mėsinių veislių galvijų. Prieš dešimtmetį 5 ha žemės plote įkūrė vaismedžių sodą, taip pat augina šilauoges. „Labai džiaugiamės, kad ūkininkus remia Europos Sąjunga. Ši pagalba mums, ūkininkams, labai reikalinga“, – atviravo Steponas.

www.silute.lt inf.

Rugsėjis – mokiniams, jų tėvams ir mokytojams lyg antri naujieji metai. Mokslo metus dauguma pradeda žadėdami geriau mokytis, lengviau keltis rytais ir pagaliau rasti papildomą veiklą, kuri tinka ir patinka. Tačiau tai sukelia daug iššūkių ir streso. Kažkas vėl nepataikys į natą, krepšinio kamuolys praskries toli nuo lanko, o šokiai ar dailė nebedžiugins taip, kaip anksčiau.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vaikams svarbu turėti pomėgį, nes kai veikla patinka – jie lengviau susikaupia, pomėgiai padeda užmegzti pažintis ar atsipūsti po sunkios dienos mokykloje.

Pomėgis, kuris skatina kurti ir taupyti gamtos išteklius

Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ šį rudenį mokinius kviečia atskleisti savo kūrybinius gabumus ir lengvai pamatyti, kad savo kūryba jie gali ženkliai prisidėti prie gamtos resursų saugojimo, sužinoti, kas yra žiedinė ekologija, kodėl svarbu rūpintis mus supančia aplinka ir daiktus naudoti, kaip įmanoma ilgiau.

Tad, jei namie prisikaupė per vasarą sprogusių kamuolių, sulūžusių instrumentų, o mokyklos lentynos lūžta nuo nebaigtų piešinių, kitų senokai pamirštų daiktų ar įvairių medžiagų likučių – visi jie gali tapti naujo pomėgio pradžia. Nauda dviguba – nereikalingi daiktai neužims vietos ir galva nesisuks nuo minčių, kur juos išmesti, o vaikai galės save realizuoti, kurti ir atrasti pomėgį, kuris ateityje gal būt nulems ir jų profesiją.

„Atliekų problema – ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio iššūkis. Konkursas „Kita forma“ skatina mąstyti ekologiškai, būti draugiškiems gamtai, o svarbiausia, kad visa tai persipina su kūryba. Mokiniai ne tik supažindinami su gamtosaugos ir rūšiavimo pagrindais, bet ir antrinėmis žaliavomis bei skirtingomis jų rūšimis. Taip atrandamos pakartotinio vartojimo galimybės. Kiekvienais metais džiugiai tampame šio projekto dalimi“, – įsitikinusi didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė.

Dalyvaudami konkurse „Kita forma“ mokiniai nustebina patys save – sukuria namų ar mokymo įstaigų dekoro detales, interjero akcentus, aksesuarus, baldus, žaidimus ir viską gamina tik iš antrinių žaliavų. „Dalyvių skaičius kasmet auga. O smagiausia, kad būdami draugiški gamtai, vaikai atranda naujus pomėgius, kurie verčia juos šypsotis. Be to, dažnas savyje atranda juvelyro, baldininko, dizainerio ar inžinieriaus gyslelę“, – sako renginio organizatorė, VšĮ „RV Agentūra“ vadovė, ekologijos ekspertė, Vaida Griškevičienė.

Dalyvaus konkurse ir turės savo festivalį

Konkursas vyksta jau septintąjį kartą. Šiais metais įsteigtos 8 prizinės vietos, kuriose prizus išsidalins dviejose – eko objektų ir žaidimų kategorijose kūrę keturių amžiaus grupių dalyviai.

Geriausi darbai bus eksponuojami dvi savaites truksiančioje parodoje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Konkurso nugalėtojai bus išaiškinti lapkričio 30 dieną festivalyje „Kita forma“. Jis lyg idėjų mugė skatins vaikus pasidalyti gerąja patirtimi, susipažinti su bendraamžių kūryba. Be to, jame mokinių ne tik lauks tvarios ekologijos prizai, bet ir įvairios edukacinės dirbtuvės ir paskaitos.

„Žmonių edukacija yra raktas į visokeriopą sėkmę. Skatinimas nuo mažų dienų domėtis ir suprasti ne tik vietinės reikšmės, bet globalias problemas, padeda suvokti kolektyvinių sprendimų svarbą. Aplinkosaugos temos kontekste svarbu suvokti, kad tik kolektyvinių pokyčių dėka galima pasiekti pasikeitimų, todėl „Kitos formos“ įtraukimas visos mokyklos bendruomenę būtent prie tokių pokyčių ir prisideda“, – sako Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

VšĮ „RV Agentūra“ inf.

15min.lt nuotr.

Šeštadienio rytą Šilutės rajone įvyko avarija, nusinešusi mažiausiai dvi gyvybes.

10.02 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Šilutės rajone, Saugų seniūnijoje, ties Alkos kaimu, kelyje Sakūčiai – Žemaitkiemis, įvyko avarija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Tauragės apskrities vyriausiam policijos komisariatui.

Avarijos vietoje paaiškėjo, kad nuo kelio nuvažiavo ir į medį atsitrenkė „Volvo“ automobilis.

Įvykis tiriamas.

15min.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį Šilutės gražinimo ir H. Zudermano draugijų atstovai rinkosi į talką miesto senosiose evangelikų liuteronų kapinėse.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Talkos metu sutvarkyta garsaus vokiečių rašytojo, dramaturgo Hermano Zudermano tėvų kapavietė, kapinių teritorija apvalyta nuo nulūžusių medžių šakų ir šiukšlių.
Talkininkai taip paminėjo Europos paveldo dienas.
Nors ir negausiomis pajėgomis, užtat prasmingai.

Jeigu Šilutėje vykstantys žuvienės virimo čempionatai atskleidžia senųjų žvejų tradicijas, gyvenimo būdą ir kultūrinę aplinką, tai vietos vadukų veikla – pati skaidriausia pasaulyje.

Nemokamo maisto ir pramogų – štai ko vis dar reikia mūsų liaudžiai, nuolat besiskundžiančiai sunkiu gyvenimu.
Ir jai nė motais, kokia kaina tai pasiekiama.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Vienkartinių indų žuvienei ar žuvies sriubai perkame gal 13 tūkstančių. Ir nelieka“, – spaudos puslapiuose giriasi didysis renginių organizatorius.
Jam šis skaičius – renginio populiarumo matas.
Man – abejingumo ekologijai mastas.
Kaip visada, einama lengviausiu keliu.
Su vietos vadukų palaiminimu, finansine parama ir galimybe dar pasipelnyti iš prekybininkų.
500 kv. m – tiek ploto, skirto prekybai ir paslaugoms teikti žuvienės čempionato metu, šiemet buvo leista išpirkti didžiajam renginių organizatoriui.
Savivaldybė už tai gavo 550 eurų – po 1,1 Eur už kv. m.
Bent jau taip teigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė.
Kiek iš prekybos vietų pardavimo uždirbo didysis renginių organizatorius, istorija nutyli.
Viena aišku – prekybos vietos kv. m kaina žuvienės čempionato metu galėjo būti bent tris kartus didesnė.
Bent jau taip teigė šio renginio dieną senojo turgaus aikštėje kalbinti prekybininkai.
Panašu, kad surado bernelis naują papą.
Atjunkyti gali būti sunku.
Tačiau, kaip moko lietuviška patarlė, svetimų pinigų neskaičiuokime.
Paskaičiuokime savus.
Taigi, Šilutės rajono savivaldybė žuvienės virimo čempionatui, kurį savivaldybės taryba yra įtraukusi į strateginių kultūros renginių sąrašą, skyrė 10 000 eurų.
12 800 Eur pridėjo Lietuvos kultūros taryba, atsižvelgusi į Klaipėdos apskrities Regioninės kultūros tarybos sprendimą.
Kaip teigia Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza, pagrindinis projekto (žuvienės čempionato) tikslas – reprezentuoti Pamario krašto unikalų, savitą paveldą, sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus bendruomenių auditorijai pažinti, domėtis senųjų žvejų tradicijomis, gyvenimo būdu, kultūrine aplinka, kurti tradiciją, adaptuoti paveldą šiandienos poreikiui, bendradarbiavimo su verslu skatinimui, populiarinti kultūrinį turizmą, jo išteklius Šilutėje, regione ir užsienyje.
Su kai kuriais punktais galima ir sutikti.
Tačiau su kai kuriais – ne.
Todėl ir sakau: jeigu Šilutėje vykstantys žuvienės virimo čempionatai atskleidžia senųjų žvejų tradicijas, gyvenimo būdą ir kultūrinę aplinką, tai vietos valdžios veikla – pati skaidriausia pasaulyje.
Bet tai tik mano nuomonė.
O ką manote jūs?

Šviesaus visiems savaitgalio.

Kaip visada…
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos respublikos aplinkos ministras 2019 m. rugpjūčio mėn. 14 d. įsakymu Nr. D1-487 paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Šiuo tikslu kviečiame DNSB ir kitų daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkus į susirinkimą, kuris įvyks š. m. rugsėjo mėn. 23 d. 18 val. Šilutės seniūnijos salėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ inf.

Ventės ragas. (lukse.lt nuotr.)

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik taip galima išbandyti įvairias edukacines programas ir patekti ten, kur be išankstinės registracijos nepateksi. Vis daugiau keliautojų šį kraštą nori pažinti ne tik akimis, bet ir išgirsti, paragauti. Maršrutas „Migruojančios kultūros“ kaip tik toks“, – sako maršrutą sukūrusios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies.

Maršrutas driekiasi palei buvusią sieną, kuri skyrė Mažąją ir Didžiąją Lietuvą: nuo Kretingos iki Šilutės. Klaipėdos kraštas Lietuvos dalimi tapo prieš mažiau nei šimtą metų. Tik 1923 metais šis Mažosios Lietuvos lopinėlis buvo prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos krašte išlikę daug vokiečių kultūros ženklų, kurie ryškūs čia gyvenančių žmonių kasdienybėje.

Kretinga: egzotiniai augalai ir duonos kepimas

K.Kionies pataria kelionę iš pajūrio į pietus Šilutės link pradėti nuo Kretingos miesto. Tvarkingas ir jaukus miestas netoli Klaipėdos ir Palangos žavi savo nepaprasta istorija ir itin vertingu kultūriniu palikimu.

Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – bene labiausiai lankytojų pamėgtos šio miestelio vietos, kur vis dar jaučiamas dvaro kultūros dvelksmas. Buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikia muziejaus ekspozicija, Žiemos sode akį džiugina daugiau kaip 5 tūkst. rūšių egzotinių augalų.

„Kretingos muziejaus teritorijoje įkurtame tradicinių amatų centre liaudies meistrai tikroje senovinėje duonkepėje moko išsikepti tradicinės duonos, dvaro pyrago, iš vilnos susivelti pirštines. Dvaro saldaininėje pasigaminsite nuo vaikystės puikiai pažįstamų tradicinių karamelinių saldainių. Gražu matyti, kaip raitydami įvairių formų saldainius žmonės džiaugiasi lyg vaikai“, – sako Kretingos rajono turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė..

Kretinga ne veltui vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu. Čia tebestovi seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia su seniausiais Lietuvoje vargonais, veikia net penki vienuolynai. Iš anksto užsisakiusieji ekskursiją galės iš arti apžiūrėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, sužinoti jo istoriją, susipažinti su pranciškonų vienuolių kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Senieji kuršių amatai ir žvilgsnis į Mirusias kopas

Aplankius Kretingos įžymybes „Migruojančių kultūrų“ maršrutu toliau keliaujama į Gargždus. Per šį miestelį ėjo siena, skyrusi Mažąją ir Didžiąją Lietuvą.

„Keliaudami užsukite į Dovilų gyvenvietę. Čia susipažinsite su Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų gyvenimu. Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje iš anksto užsakius galima stebėti visą muzikinę programą su šio krašto tradicine liaudies muzika, lietuvininkų kostiumais“, – sako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.

D.Buivydienė pasakoja, kad Drevernoje, J.Gižo etnografinėje sodyboje, galima pažinti šio krašto laivadirbystės ir žvejybos tradicijas.

Užkopus į 15 metrų aukščio Drevernos apžvalgos bokštą galima grožėtis nuostabiais vaizdais į Kuršių marias, Mirusias kopas. Norint apžiūrėti Dreverną iš vandens, net ir rudenį galima išsinuomoti vandens dviratį, baidarę, irklentę. Senajame žvejų kaimelyje įkurtame Drevernos mažųjų laivų uoste, pasak D.Buivydienės, gera ir pailsėti, ir papramogauti. Keliautojų patogumui čia įrengti poilsio nameliai, šildomas baseinas, kempingas, nuomojamos valtys.

Kintai ir Mingė: vėtrungių ir bučių gamyba, žvejų paslaptys, gardūs puceliai

Pažintį su Mažąja Lietuva rekomenduojama pratęsti Kintuose, kur kadaise gyveno žymus Lietuvos filosofas, rašytojas, sveikos gyvensenos pradininkas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Jo garbei Kintuose įkurtas kultūros centras ir memorialinis muziejus. „Iš vietos gyventojų Kintuose išgirsite turtingą pamario krašto istoriją, Pažinimo kambaryje galėsite pasigaminti autentišką pamario sagą arba vėtrungę. Be vėtrungių pamario kraštovaizdis tiesiog neįsivaizduojamas. Neišvykite iš Kintų vietos kepyklėlėje neparagavę vietinių spurgų, vadinamųjų pucelių“, – pataria D.Buivydienė.

Norint kuo geriau pažinti pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas, anot Šilutės rajono turizmo informacijos centro direktorės Rasos Grygelienės, būtina aplankyti vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantį Mingės kaimą, dar vadinamą Lietuvos Venecija. Čia įkurtas Žvejo muziejus. „Iš anksto užsisakiusieji edukacinę programą kartu su Mingės seniūnaičiu Jurgiu Geču gali išmokti pinti senovinius pamario žvejybos įrankius – nėginius bučiukus, išgirsti nepaprastai įdomių istorijų ir pamario žvejybos paslapčių“, – tikina R. Grygelienė.

Ventės rage – krašto panorama iš senojo švyturio, Šilutėje – vokiško miesto dvasia

Ventės ragas – toliausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Čia yra ornitologinė stotis, žieduojami paukščiai, galima apžiūrėti paukščių migracijos ekspoziciją, įlipti ir pasižvalgyti po lankytojams atvirą Ventės rago švyturį.

Maršruto „Migruojančios kultūros“ galutinė stotelė – Šilutė. Pasak R. Grygelienės, Šilutėje esančiame Hugo Šojaus dvare-muziejuje galima susipažinti su šio dvaro kultūra ir palikimu, o Šilutė sužavės labai žalia, tvarkinga ir autentiška pagrindine miesto gatve.

Daugiau – https://klaipedaregion.lt/turinys/migrating-cultures/

Mažinama paramai galima skirti pajamų mokesčio dalis.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms gyventojai galės pateikti tik elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau — VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau — EDS).

Atsiųsti paštu ar pateikti tiesiogiai VMI popieriniai prašymai nebus nagrinėjami.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prašymus gyventojai (ar jų atstovai) per EDS galės pateikti ne tik savarankiškai, bet ir atvykę į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kur tai padaryti jiems padės VMI darbuotojai. Gyventojai galės pasinaudoti ir viešais interneto prieigos taškais (toliau — VIPT), esančiais valstybinėse miestų bei rajonų bibliotekose, kuriuose, prisijungę prie EDS, turės galimybę pateikti prašymus elektroniniu būdu. Kaip ir kasmet, VMI darbuotojai tam tikru laiku atvyks į VIPT ir padės gyventojams pateikti prašymus ir pajamų mokesčio deklaracijas.

Aktualią informaciją, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei vizualines priemones galima rasti ir specialioje VMI svetainės skiltyje, kuri bus nuolat papildoma.

Įgyvendinus mokesčių reformą, darbo užmokestis padidintas 1,289 karto (iki mokesčių) ir pakeistas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, pasikeitė ir gyventojų paramai skiriamos GPM dalys:

Paramos gavėjams (tarp jų ir meno kūrėjams, išskyrus profesines sąjungas ar jų susivienijimus) bus galima skirti iki 1,2 proc. GPM (anksčiau buvo 2 proc.);

Politinėms partijoms — iki 0,6 proc. GPM (anksčiau buvo 1 proc.);

Profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams — iki 0,6 proc. GPM (anksčiau buvo 1 proc.).

15min.lt nuotr.

Šilutės kultūros ir pramogų centras tęsia trumpo metražo filmų ir filmuotų siužetų kūrimo konkursą „Išnykusio pasaulio pėdsakais“ ir jau rugsėjo 27-29 dienomis kviečia visus, besidominčius filmų kūrimu, į Šilutėje rengiamas Kino edukacines dirbtuves. Jose patyrę kūrėjai dalinsis savo patirtimi ir atskleis kino kūrimo paslaptis.

Kino dirbtuvėse mokymus rengs pripažinti jaunosios kartos kino režisieriai bei edukatoriai Marat Sargsyan ir Andrius Blaževičius (mokymai internetu). Jų režisuoti filmai yra sulaukę ne tik didelio susidomėjimo Lietuvoje, bet ir pelnę daugybę apdovanojimų užsienio kino festivaliuose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo kūrybiniu projektu siekiama skatinti moksleivius žiūrėti filmus, juos analizuoti ir vertinti, lavinti jų vizualinį raštingumą bei kūrybiškumą, ugdyti intelektualią ir kritišką būsimąją kino žiūrovų auditoriją.

Kino dirbtuvių tikslas – supažindinti moksleivius su kino kūrimo pagrindais ir leisti patiems praktiškai juos išbandyti. Per šiuos trijų dienų užsiėmimus moksleiviai įgis žinių apie įvairius kino žanrus, sužinos, kaip kuriamas kinas – susipažins su kino gamybos terminais, pagrindiniais kino kalbos elementais, išmoks juos atpažinti kine. Taip pat sužinos apie filmo kūrimo etapus, susipažins su kino kūrimo technika. Praktiškai kurdami savo filmus moksleiviai visa tai išbandys pereidami visus kino kūrimo etapus ir, kaip tikrame kine, įveikdami tuos pačius sunkumus, padedami dirbtuvių vadovų, mokysis su jais susidoroti.

Konkurso „Išnykusio pasaulio pėdsakais“ pirmasis įžanginis susitikimas jau vyko birželio 19 dieną. Kino dirbtuvėse laukiame jau dalyvavusiųjų susitikime moksleivių bei kviečiame prisijungti visus norinčius išbandyti save kino kūrėjo darbe.

Registracija vyksta iki rugsėjo 25 d.

www.silutekpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau šios savaitės pabaigoje Lietuvoje prognozuojamos pirmosios šalnos. Iššūkių vairuotojams rudens pradžioje kyla ne tik dėl slidžios kelio dangos, bet ir dėl vis dažnesnio lietaus, darganos – tai lemia prastėjantį matomumą.

„Lietuvos draudimo“ turimi duomenys rodo, kad eismo įvykių pastebimai daugėja, kai po ilgesnės pertraukos iškrinta gausūs krituliai, susiformuoja plikledis. Staigios rudeninės orų permainos avarijų skaičių šalies keliuose gali padidinti nuo 20 iki 30 proc.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ne visi vairuotojai geba greitai prisitaikyti prie pakitusių oro sąlygų ir aplinkybių. Rugsėjo mėnesį vien Vilniuje automobilių srautas išauga 30 proc. Maža to, ilgėja tamsus paros metas, sulaukiame daugiau kritulių, pirmųjų šalnų – turime keisti ir vairavimo įpročius“, – įspėja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Statistika rodo, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų skaičius spalio – gruodžio mėnesiais būna net trečdaliu didesnis, lyginant su trimis vasaros mėnesiais. Maža to, šaltuoju sezonu avarijų metu gyventojų patiriama vidutinė žala yra penktadaliu didesnė nei vasarą.

„Esant sudėtingoms oro sąlygoms automobiliai dažniau nuslysta nuo kelio arba slysdami trenkiasi į greta esančias kliūtis, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą. Daugėja sužalojimų, stipriau apgadinamos transporto priemonės, išauga žalų dydis. Viso to būtų galima išvengti, jei į vairavimą rudenį ir šaltuoju metų laiku būtų žiūrima atsakingiau“, – įsitikinęs A. Juodeikis.

Penki patarimai, kaip šaltuoju metų laiku apsisaugoti nuo nelaimių ir nuostolių

Pasirūpinkite automobiliu

Skirkite laiko paruošti savo automobilį šaltajam metų laikui – pasirūpinkite, kad visuomet turėtumėte neužšąlančio langų plovimo skysčio, pasitikrinkite, ar automobilyje vežiojatės grandiklį ir šluotelę. Ji vertinga ne tik žiemą, kai nuo automobilio reikia nuvalyti sniegą, bet ir rudenį – lengviau nugrėbsite užkritusius lapus. Šaltuoju sezonu matomumas yra ypač svarbus.

Šis patarimas gali atrodyti elementarus, tačiau „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad kas penktas šalies vairuotojas nenuvalo automobilio, nes galvoja, kad langas atitirps kelyje – įjungus atšildymo sistemas ar priekinį stiklą šiek tiek pavalius valytuvais.

Automobilis turi būti techniškai tvarkingas, rinkitės kokybiškas padangas. Nuo lapkričio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

Įvertinkite oro sąlygas

Šaltuoju metų laiku oro sąlygos gali kisti net kelis kartus per parą. Prieš sėsdami prie vairo būtinai skirkite laiko įvertinti kelio būklę, matomumą.

„Jei matote, kad oro sąlygos – sudėtingos, į automobilį sėskite anksčiau, pasirinkite saugų greitį, laikykitės didesnio atstumo nuo priekyje esančių automobilių. Taip pat stenkitės vengti staigių manevrų, kelionės maršrutą numatykite iš anksto“, – pataria A. Juodeikis.

Žinokite, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje

Jei jaučiate, kad automobilis pradėjo slysti – užvažiavote ant slidaus kelio ruožo, atlikote neatsargų manevrą ar neįvertinote atstumo iki kitos transporto priemonės, prisiminkite, kad svarbiausia – nedaryti staigių judesnių. Toks elgesys gali lemti dar didesnį automobilio nestabilumą.

Atsidūrę ekstremalioje situacijoje bandykite švelniai atleisti greičio pedalą, pradėkite palengva stabdyti (pulsuojančiais judesiais arba perjungdami pavarą į vis žemesnę), priekinius ratus nukreipkite į tą pusę, kur norite važiuoti.

Nepervertinkite savo jėgų

Prie automobilio vairo sėskite tik gerai pailsėję. Visą savo dėmesį sukoncentruokite į kelią – nesiblaškykite, jokiu būdu nesinaudokite mobiliuoju telefonu.

Kai kurie vairuotojai galvoja, kad, jei važiuoja nauju automobiliu, turi tinkamas padangas, elgtis prie vairo gali lygiai taip pat kaip vasarą. Tai nėra tiesa – ir nedidelė klaida gali lemti eismo įvykį, pareikalauti aukų.

Slidūs ruožai – ir neslidžiame kelyje

Svarbu žinoti, kad, net jei kelio danga rudens rytą neatrodo slidi, slidūs ruožai gali būti susiformavę ant tiltų ir viadukų.

Be to, kai temperatūra ima artėti link nulio, itin pavojingas gali būti ir lietus. Palijus kelio danga akimirksniu pasidengia plonu ledo sluoksniu. Toks ledas – kone nematomas, bet labai pavojingas. Stabdymo atstumas gali išaugti iki 2 kartų ir daugiau, palyginti su šlapia kelio danga.

www.ld.lt inf.